Mokslininkai sukūrė naują antikūną prieš virusą, kuriuo užsikrėtę net 95 proc. žmonių

Virusas, kuris lieka visam gyvenimui

Epstein-Barr virusas (EBV) yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus virusų: manoma, kad juo užsikrėtę apie 95 proc. suaugusiųjų. Daugeliui infekcija praeina nepastebimai, tačiau virusas organizme gali išlikti visą gyvenimą ir kartais suaktyvėti.

EBV dažniausiai siejamas su infekcine mononukleoze, dar vadinama liaukine karštine, kai pasireiškia karščiavimas, nuovargis ir padidėję limfmazgiai. Vis dėlto didžiausia problema yra ne trumpalaikiai simptomai, o ilgalaikės rizikos, ypač žmonėms su nusilpusiu imunitetu.

Naujas taikinys: kaip antikūnas blokuoja užkrėtimą

JAV Fred Hutchinson vėžio centro ir Vašingtono universiteto mokslininkų komanda pranešė sukūrusi antikūnus, nukreiptus į du EBV paviršiaus baltymus gp350 ir gp42. Šie baltymai virusui padeda patekti į B limfocitus, kurie yra svarbi imuninės sistemos dalis.

Idėja paprasta: jei antikūnai užblokuoja šiuos baltymus, virusui tampa sunkiau prisitvirtinti prie ląstelių ir pradėti infekciją. Tyrėjai taip pat svarsto, kad toks blokavimas galėtų mažinti ir vėlesnio viruso atsinaujinimo tikimybę.

„Rasti žmogaus antikūnų, galinčių sustabdyti Epstein-Barr viruso patekimą į imuninės sistemos ląsteles, itin sunku, nes virusas geba prisijungti prie beveik kiekvienos B ląstelės“, – sakė biochemikas Andrew McGuire.

Eksperimentuose su pelėmis, turinčiomis žmogui artimą imuninę sistemą, vienas iš sukurtų antikūnų apsaugojo nuo EBV infekcijos. Laboratorijoje iš viso buvo išskirta 10 naujų antikūnų: du taikėsi į gp350, o aštuoni į gp42.

Kodėl tai ypač svarbu transplantacijų pacientams

Mokslininkai pabrėžia galimą praktinę kryptį transplantacijų medicinoje, kur imunitetą slopinantys vaistai didina EBV komplikacijų riziką. Kasmet atliekama daug organų ir kaulų čiulpų transplantacijų, o po jų pacientai tampa pažeidžiamesni virusų suaktyvėjimui.

Viena rimčiausių su EBV susijusių būklių po transplantacijų yra potransplantaciniai limfoproliferaciniai sutrikimai, kai B limfocitai ima nekontroliuojamai daugintis ir gali išsivystyti gyvybei pavojingi limfomos tipo susirgimai. Prevencija čia ypač svarbi, nes gydymas dažnai reikalauja sudėtingų sprendimų, įskaitant imunosupresijos koregavimą.

„EBV viruso kiekio kraujyje prevencija turi didelį potencialą mažinti potransplantacinių limfoproliferacinių sutrikimų dažnį ir sumažinti poreikį silpninti imunosupresiją“, – sakė infekcinių ligų gydytoja Rachel Bender Ignacio.

Tyrėjai akcentuoja, kad iki realaus gydymo dar laukia ilgas kelias: būtini papildomi saugumo tyrimai ir klinikiniai bandymai su žmonėmis. Lygiagrečiai pasaulyje vyksta ir EBV vakcinų kūrimo darbai, todėl ši kryptis gali tapti svarbia platesnės prevencijos strategijos dalimi.