CP v2

Tag: Antrasis pasaulinis karas

  • Miške prie Sochačevo aptiko 1939-ųjų karo telefonus: stulbina jų būklė po daugiau nei 80 metų

    Miške prie Sochačevo aptiko 1939-ųjų karo telefonus: stulbina jų būklė po daugiau nei 80 metų

    Lenkijoje, miškingoje vietovėje prie Sochačevo, istorijos entuziastai aptiko du 1939 metais naudotus karo lauko telefonus. Radinį užfiksavo Sochačevo istorijos atradėjų grupės atstovai, talkinami istorijos ir paieškų entuziastų iš asociacijos „VIS“.

    Pasak radėjų, įrenginiai, tikėtina, yra lenkų kariuomenėje naudoto modelio AP-27 tipo lauko telefonai. Nors jie žemėje pragulėjo daugiau nei 80 metų, išlikimas apibūdinamas kaip netikėtai geras, todėl radinys laikomas vienu reikšmingiausių šios ekspedicijos rezultatų.

    Kartu su telefonais aptikta ir daugiau Antrojo pasaulinio karo laikotarpio artefaktų: šautuvų šovinių tūtelės, kuprinės sagties detalė, atpažinimo žetonas bei monetos. Vis dėlto būtent ryšio įranga, rasta nedideliu atstumu vienas nuo kito, suteikia daugiausia užuominų apie to meto veiksmus vietovėje.

    Ryšys, kuris galėjo lemti mūšius

    Lauko telefonai buvo svarbi kariuomenės ryšio sistemos dalis, leidusi palaikyti ryšį tarp vadaviečių ir padalinių fronte. Tokie įrenginiai veikdavo laidiniu ryšiu, o tinkamai nutiestas laidas padėdavo perduoti įsakymus ir koordinuoti judėjimą net ir sudėtingomis sąlygomis.

    Todėl du vienoje vietoje rasti telefonai gali rodyti buvus ryšio tašką arba laikiną vadavietę. Tyrėjai pabrėžia, kad tikslus priskyrimas konkrečiam daliniui dar nėra patvirtintas, o galutinėms išvadoms reikės papildomos analizės ir konteksto.

    Kodėl ši vieta tokia jautri istorijai

    Sochačevo apylinkės 1939 metų rugsėjį buvo intensyvių kovų zona, susijusi su Bzuros mūšiu. Šis mūšis prasidėjo rugsėjo 9 dieną, kai lenkų pajėgos bandė kontratakuoti ir vėliau prasiveržti Varšuvos kryptimi.

    Vėlesnėmis dienomis regionas tapo vienu svarbiausių atsitraukimo ir kautynių taškų, o ypač įtemptos kovos vyko antroje rugsėjo pusėje. Dėl to net ir smulkūs radiniai, tokie kaip šaudmenų liekanos ar ryšio įranga, gali padėti tiksliau atkurti dalinių maršrutus bei kovos epizodus.

    Ką toliau darys su radiniais

    Radėjai nurodo, kad telefonai jau yra apsaugoti, o jų identifikavimas bus tikslinamas. Tokiais atvejais paprastai vertinamos konstrukcinės detalės, ženklinimai, medžiagos ir radinio kontekstas, o tai leidžia nustatyti tikslų tipą, naudojimo laikotarpį ir galimą priklausomybę konkrečiai struktūrai.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie radiniai svarbūs ne tik kolekcionavimo prasme. Jie prisideda prie istorinės atminties ir leidžia geriau suprasti, kaip realiai veikė kariuomenės logistika bei ryšių palaikymas fronto linijoje.

  • Metalo detektorius atvedė į sensaciją Vloclaveke: po žeme – šimtai auksinių ir sidabrinių radinių

    Metalo detektorius atvedė į sensaciją Vloclaveke: po žeme – šimtai auksinių ir sidabrinių radinių

    Lenkijos Vloclaveke archeologai, ruošdami teritoriją naujų miesto namų statyboms, aptiko išskirtinį radinių kompleksą – po žeme slėptą lobį, kuriame gausu auksinių monetų, papuošalų, laikrodžių, sidabrinių stalo įrankių ir kitų vertybių. Tyrėjai kol kas atsargiai sieja šį radinį su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, tačiau tikslios istorijos dar nėra.

    Kasdienėje statybų aikštelėje pradžia atrodė kukli: pirmiausia rasta pavienių stalo įrankių. Vėliau paaiškėjo, kad tai tik didesnio užkasimo dalis – iki šiol identifikuoti 355 artefaktai ir 15 radinių grupių, o po konservavimo ir detalesnio išrinkimo bendras objektų skaičius gali priartėti prie 400.

    Archeologų dėmesį patraukė ir tai, kaip vertybės buvo paslėptos. Dalis sidabrinių dirbinių, tarp jų ir stalo indų komplekto fragmentai, rasta sudėta į keraminį kanalizacijos vamzdį, o kita dalis – užkasta žemėje audeklo ryšulyje. Kai kurie daiktai buvo sąmoningai supjaustyti, todėl svarstoma, kad slėpėjas skubėjo arba bandė vertybes padaryti mažiau atpažįstamas.

    Ką jau pavyko nustatyti?

    Tarp radinių yra auksinių monetų, taip pat užsienio valiutos monetų ir banknotų, o drauge aptikta dokumentų bei ranka rašytų užrašų, kurių turinys kol kas neatskleidžiamas. Ypatingą reikšmę turi su žydų kultūra susiję daiktai: jie primena apie iki karo buvusį daugiakultūrį miesto gyvenimą ir gali tapti svarbiu raktu atkuriant to meto bendruomenių istorijas.

    Vienu paslaptingiausių objektų laikomas auksinis žiedas, kurio viduje rasta mažytė popieriaus skiautė. Specialistai pabrėžia, kad tokie radiniai dažnai suteikia daugiausia informacijos, tačiau tekstą galima bandyti perskaityti tik atlikus kruopščias konservavimo procedūras, kad trapus popierius nesuirtų.

    Kol kas neaišku, kas tiksliai paslėpė šias vertybes ir kodėl jų niekada neatsiėmė. Ant kai kurių stalo įrankių aptikti inicialai, tačiau jie dar neleidžia patikimai identifikuoti savininkų, todėl laukia ilgesnis tyrimų etapas, apimantis ir archyvinių šaltinių peržiūrą.

    Rasta ne tik karo laikų lobis

    Tyrimų vietoje aptikta ir gerokai senesnių radinių: maždaug 40 vėlyvųjų viduramžių objektų, tarp jų medinių šulinių, statinių tipo indų bei konstrukcijų liekanų, siejamų su senąja miesto gynybine infrastruktūra. Dendrochronologiniai tyrimai parodė, kad dalis medienos kai kuriems šuliniams buvo nukirsta apie 1366 ir 1399 metus, o taip pat rasta medinių drenažų, datuojamų laikotarpiu po 1525 metų.

    Radinių vertė šiuo metu neskaičiuojama, nes pirmiausia būtina atlikti valymą, konservavimą ir detalią analizę, įvertinant metalų sudėtį, kilmę, autentiškumą ir kontekstą. Pranešama, kad konservavimo ir mokslinių tyrimų darbai gali trukti iki 2028 metų sausio, ir tik tada paaiškės daugiau apie lobio amžių, kilmę bei galimą jo kelią į slėptuvę.

  • Iš Dunojaus iškelta Vermachto motociklo relikvija primena Budapešto apgultį ir jos kainą

    Iš Dunojaus iškelta Vermachto motociklo relikvija primena Budapešto apgultį ir jos kainą

    Budapešto centre, prie Batthyány aikštės, iš Dunojaus iškelta Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių kariuomenės DKW NZ-350-1 motociklo liekana sujudino istorikus ir karo paveldo tyrėjus. Tokios būklės radiniai yra itin reti, todėl jis tapo ne tik muziejine vertybe, bet ir proga iš naujo pažvelgti į 1944–1945 metų Budapešto apgultį.

    Motociklas siejamas su Vokietijos pajėgomis, kurios buvo apsuptos mieste, kai Raudonoji armija artėjo prie sostinės. Karo istorikai pabrėžia, kad apgulties metu Budapeštas tapo vienu kruviniausių mūšių miestų Europoje, o civilių ir kariškių netektys buvo milžiniškos.

    Kas žinoma apie radinį?

    Karo istorijos tyrėjų vertinimu, motociklas greičiausiai priklausė šarvuotosios divizijos Feldherrnhalle inžineriniam daliniui, kuris vykdė ryšių ir užduočių perdavimo misijas. Pasak specialistų, tokie motociklai dažniausiai būdavo naudojami įsakymams, pranešimams ir koordinavimui pernešti, ypač mieste, kur ryšio linijos dažnai būdavo nutraukiamos.

    Šalia transporto priemonės aptikta ir kitų karo pėdsakų, įskaitant šaudmenis bei prieštankinių minų liekanas. Taip pat rasti dviejų vokiečių karių palaikai, tačiau tyrėjai nurodo, kad jie, sprendžiant iš identifikacinių žetonų, galėjo priklausyti kitam daliniui ir nebūtinai buvo tiesiogiai susiję su motociklu.

    Transporto priemonės apžiūra parodė, kad pavarų dėžė buvo antros pavaros padėtyje arba joje užstrigusi, o pats motociklas buvo patyręs avariją. Vis dėlto patikimai atkurti, ar avarija įvyko prieš jam patenkant į upę, ar būtent kritimo į Dunojų momentu, kol kas neįmanoma.

    Budapešto apgulties kontekstas

    Iki 1944 metų pavasario Vengrija nebuvo laikoma pagrindiniu karo veiksmų teatru, tačiau situacija pasikeitė, kai Trečiojo reicho pajėgos okupavo šalį. Netrukus Budapeštas tapo strategiškai svarbiu tašku, o miesto gynyba virto bandymu laimėti laiko, kai sovietų pajėgos spaudė frontą link Vidurio Europos.

    Apgultis tęsėsi iki 1945 metų vasario 13 dienos. Istorikų skaičiavimais, Budapešte kovojo dešimtys tūkstančių Vokietijos ir Vengrijos karių, o bendras žuvusiųjų, sužeistųjų ir dingusiųjų skaičius siekė apie 100 000.

    Per apgultį milžinišką kainą sumokėjo ir civiliai. Šaltiniai mini dešimtis tūkstančių civilių aukų, o miestiečiai ilgą laiką slėpėsi priedangose, patirdami nuolatinį apšaudymą, badą ir chaosą. Ypač tragiška buvo ir žydų bendruomenės padėtis, kai teroras tęsėsi net apgulties sąlygomis.

    Kuo šis motociklas išskirtinis?

    DKW NZ-350-1 modelio motociklai buvo gaminami karo pabaigoje, kai dėl žaliavų trūkumo konstrukcijoje imta naudoti paprastesnes medžiagas. Po karo dalis gamybos pajėgumų buvo išgabenta į Sovietų Sąjungą, kur pagal šį modelį dar kelerius metus buvo tęsiama gamyba, todėl autentiškų vokiškos gamybos vienetų išliko labai nedaug.

    Ekspertų vertinimu, pasaulyje gali būti išlikę tik kelios dešimtys originalių vokiškų šio tipo motociklų, dalis jų tik iš dalies autentiški. Dėl to Budapešte rastas radinys laikomas reikšmingu ne tik Vengrijos, bet ir Europos konflikto archeologijos atradimu.

    Istorikai pabrėžia ir simbolinę šio objekto reikšmę: jis tarsi laiko kapsulė primena, kaip sprendimai fronte virsdavo tūkstančių žmonių tragedijomis. Be to, identifikavus šalia rastus palaikus, atsiranda galimybė pagaliau suteikti žuvusiems kariams vardus ir užtikrinti deramą perlaidojimą.

  • Europos gaisrai atskleidė šiurpų pavojų: iš žemės kyla Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo bombos

    Europos gaisrai atskleidė šiurpų pavojų: iš žemės kyla Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo bombos

    Vasarą Europą niokojantys miškų ir durpynų gaisrai išryškino dar vieną, mažiau matomą, bet potencialiai mirtiną riziką – įkaitusi žemė ir išdegę plotai vis dažniau atveria Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo laikų nesprogusią amuniciją.

    Ugniagesiai kai kuriose vietovėse susidūrė su papildomu pavojumi, kai gaisrų zonoje pasigirsdavo pavieniai sprogimai, o darbai turėdavo būti derinami su išminuotojais. Pranešimų apie tokius atvejus sulaukta Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose.

    Karų palikimas vėl tampa aktyvus

    Ekspertai pabrėžia, kad karų palikimas daugelį dešimtmečių buvo palyginti stabilus, tačiau klimato sąlygoms keičiantis situacija kinta. Ilgalaikės sausros, karščio bangos ir intensyvūs gaisrai ardo dirvožemį, mažina jo drėgmę ir gali pakeisti seniai užkastų sprogmenų būklę.

    „Klimato kaita dabar daro tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma – išjudina ir vėl suaktyvina tai, kas ilgai buvo stabilu“, – sakė Londono SOAS universiteto taikos ir konfliktų tyrėja Sarah Njeri.

    Gaisrų židiniuose – ir senos amunicijos radiniai

    Pranešta, kad netoli Bordo miesto pietvakarių Prancūzijoje vienas gaisras atvėrė, kaip manoma, Antrojo pasaulinio karo laikų amunicijos sankaupą. Belgijos rytinėje Lježo provincijoje vietos valdžia teigė, kad gelbėjimo tarnybos priverstos prisitaikyti prie situacijos, kai gaisrų teritorijose gali būti užkastų sprogmenų.

    Ypač daug dėmesio sulaukė Aukštųjų Fenių regionas, besidriekiantis per Belgijos ir Vokietijos pasienį, kur fiksuotas intensyvus gaisras. Ši teritorija istoriškai siejama su Ardenų mūšiu, vienu kruviniausių Antrojo pasaulinio karo etapų Vakarų Europoje.

    Sausros atidengia ir upių dugną

    Ne vien gaisrai, bet ir sausros Europoje primena apie karų pėdsakus: vandens lygiui smunkant, kai kuriose upėse ir jų pakrantėse randami kariniai objektai bei ginklai. Dėl menkesnio upių debito gali atsiverti anksčiau užneštos vietos, o radiniai tampa pasiekiami ir žmonėms, ir tarnyboms.

    „Karo palikimas dėl klimato kaitos vis išlenda į paviršių“, – sakė Arizonos universiteto tyrėja Christina Greene.

    Specialistai primena, kad nesprogusi amunicija išlieka pavojinga net praėjus šimtmečiui, o bandymai ją liesti ar perkelti gali baigtis tragedija. Aptikus įtartiną metalinį objektą gaisravietėje, laukuose ar upės pakrantėje rekomenduojama laikytis atstumo ir nedelsiant informuoti atsakingas tarnybas.

  • Budapešte iš Dunojaus iškeltas Vermachto motociklas: DKW NZ 350-1 stebina išlikimu po 80 metų

    Budapešte iš Dunojaus iškeltas Vermachto motociklas: DKW NZ 350-1 stebina išlikimu po 80 metų

    Budapešte, nusekus Dunojaus vandeniui, iš upės dugno iškeltas Antrojo pasaulinio karo laikų Vermachto motociklas akimirksniu atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Vengrijos karo istorijos institucijos skelbia, kad radinys yra neįprastai gerai išsilaikęs, o jo būklė stebina net restauratorius.

    Pasak Vengrijos Karo istorijos instituto ir muziejaus, identifikuotas modelis yra DKW NZ 350-1. Tai vėlyvojo karo laikotarpio motociklas, sukurtas atsižvelgiant į fronto sąlygas, todėl anuomet buvo vertinamas dėl patikimumo ir paprastos konstrukcijos.

    Kas žinoma apie radinį?

    Motociklas iškeltas rugpjūčio 2 dieną Budapešte, Batthyány aikštės prieigose, kitapus parlamento. Ištraukus jis buvo stipriai prisigėręs vandens ir dumblų, todėl svėrė daugiau nei 200 kilogramų, o dabar muziejaus angare valomas ir konservuojamas.

    Muziejus nurodo, kad transporto priemonė yra beveik komplektiška, o kai kurios detalės išsaugojo formą taip, lyg motociklas būtų vandenyje praleidęs gerokai trumpiau. Prie išlikimo galėjo prisidėti dumblas, kuris ribojo deguonies patekimą ir lėtino koroziją, nors galutinės išvados paprastai daromos tik atlikus konservavimo ir medžiagų tyrimus.

    DKW NZ 350-1 buvo gaminamas 1944–1945 metais, o iki karo pabaigos pagaminta kiek mažiau nei 12 000 vienetų. Viena įdomesnių detalių, minimų specialistų, yra galiniame rėme įrengtas purvo ir sniego grandiklis, turėjęs mažinti nešvarumų patekimą į grandinės pavarą.

    DKW NZ 350-1 istorinis kontekstas

    DKW ištakos siejamos su inžinieriumi Jørgenu Skafte Rasmussenu, o pati įmonė išaugo į vieną svarbiausių Vokietijos motociklų gamintojų tarpukariu. 1932 metais DKW kartu su Audi, Horch ir Wanderer suformavo Auto Union, o gamybinis centras Zschopau mieste tapo reikšmingu motociklų ir variklių gamybos mazgu.

    Antrojo pasaulinio karo metais civilinė gamyba buvo ribojama, o pajėgumai vis labiau nukreipiami kariuomenei. NZ serijos motociklai buvo naudojami ryšiams, žvalgybai ir logistikai, o vėlesnės modifikacijos atspindėjo fronto patirtis, ypač eksploataciją sudėtingomis oro ir kelių sąlygomis.

    Po karo DKW gamyklą Zschopau demontavo sovietų okupacinė administracija, o dalis įrangos ir kompetencijų perkelta į Sovietų Sąjungą. Remiantis DKW NZ 350 konstrukcija, 1946 metais pradėtas gaminti IZh-350, o iki 1951 metų pagaminta daugiau nei 127 000 vienetų.

    Rasta ir karių palaikų

    Po motociklu aptikti dviejų vokiečių karių palaikai, o jų atpažinimo žetonai, kaip skelbiama, išliko pakankamai gerai, kad galėtų padėti nustatyti tapatybes. Tai galėtų suteikti naujų duomenų apie konkretaus įvykio aplinkybes, tačiau tokie tyrimai paprastai užtrunka, nes reikia tiek archyvinių, tiek ekspertinių patvirtinimų.

    Kartu pranešama apie papildomus radinius iš nusekusio upės dugno, tarp jų degalų kanistrą ir ekipuotės detales. Vis dėlto Vengrijos karo istorijos institucijos neatmeta alternatyvios versijos, kad vieta karo pabaigoje ar po apgulties galėjo būti naudojama kaip griuvėsių ar atliekų sąvartynas, kuriame buvo išmetama amunicija ir įranga.

    Dėl to vien tik radiniai dar neleidžia galutinai atsakyti, ar du kariai žuvo važiuodami šiuo motociklu, ar jų palaikai ir technika į vieną vietą pateko vėliau. Muziejus tęsia konservavimo darbus ir duomenų rinkimą, o daugiau aiškumo turėtų suteikti tyrimai ir identifikavimo procedūros.

  • Dunojuje prie Budapešto rasti dviejų vokiečių karių palaikai: tapatybę gali išduoti žetonai

    Dunojuje prie Budapešto rasti dviejų vokiečių karių palaikai: tapatybę gali išduoti žetonai

    Dunojuje prie Budapešto, itin nusekus vandeniui, aptikti dviejų Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių karių palaikai. Šalia rasta ir gerai išsilaikiusi karinė motociklo liekana, todėl tyrėjai neatmeta kelių scenarijų, kaip žmonės ir technika atsidūrė upės dugne.

    Vengrijos Karo istorijos instituto ir muziejaus specialistai kartu su Vokietijos karo kapų priežiūros organizacija Volksbund Deutsche Kriegsgräberfürsorge pranešė, kad abu palaikai turėjo nepažeistus tapatybės žetonus. Tai reta aplinkybė, nes dažniausiai žetonai būdavo padalijami į dvi dalis, kad viena jų pasiektų karo įskaitos institucijas.

    Neįprastas radinys ir svarbios detalės

    Kartu su žetonais aptiktas vestuvinis žiedas ir vadinamasis Kubanės rankovės skydelis, apdovanojimas, įsteigtas 1943 metais kariams, dalyvavusiems kovose prie Kubanės placdarmo. Jei pavyks patikimai susieti šį ženklą su vienu iš karių, tai gali padėti nustatyti jo tarnybos kelią Rytų fronte.

    Vienas žetonas, pirminiais duomenimis, priklausė Vermachto kariui, kitas nurodo ryšį su Waffen-SS. Istorikai pabrėžia, kad Waffen-SS Niurnbergo tribunolo 1946 metais buvo pripažinta nusikalstama organizacija dėl dalyvavimo karo nusikaltimuose ir Holokauste.

    Kaip nustatoma tapatybė po 80 metų

    Ekspertai pirmiausia atliks antropologinį kaulų tyrimą: pagal ilgųjų kaulų matavimus galima apytiksliai įvertinti žmogaus ūgį, o pagal kaulų sandarą, epifizes ir protinius dantis nustatyti tikėtiną amžiaus intervalą. Papildomų užuominų kartais suteikia dantų gydymo pėdsakai ir plombų tipai.

    Tapatybės nustatymas vien pagal žetoną dar nelaikomas galutiniu, nes būtina patikrinti, ar konkretus žetonas tikrai priklausė būtent tam palaikų komplektui. Po pirminio nustatymo duomenys lyginami su archyviniais dokumentais, dingusiųjų apskaita ir kapų paieškos registru, o galutinį patvirtinimą paprastai suteikia Vokietijos federaliniai archyvai.

    Motociklas, minos ir galimas ryšys su Budapešto mūšiu

    Palaikai rasti greta ar po DKW NZ 350-1 motociklu, kuris, kaip nurodoma, buvo sukurtas karo sąlygoms ir gamintas Vokietijoje. Vis dėlto vien tai, kad daiktai aptikti šalia, dar nereiškia, kad kariai juo važiavo: motociklas galėjo į upę patekti per kautynes arba būti paskandintas vėliau.

    Iškėlimo darbų metu pranešta ir apie rastas Antrojo pasaulinio karo laikų prieštankines minas, todėl buvo pasitelktos išminavimo tarnybos. Vengrijos Karo istorijos institutas neatmeta, kad tai galėjo būti vieta, kur po karo buvo metama karo technika ir įvairios atliekos.

    Istorinis kontekstas leidžia sieti radinį su Budapešto mūšiu, vykusiu 1944 metų pabaigoje ir 1945 metų pradžioje, kai miestas buvo apsuptas ir patyrė ilgas, ypač kruvinas kautynes. Nustatyti, ar šie kariai žuvo būtent tuo laikotarpiu, bus galima tik įvertinus visus tyrimų duomenis.

    Pranešama, kad palaikai vėliau bus perlaidoti Budaörs karo kapinėse prie Budapešto. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl dažnėjančių ekstremalių sausrų Europoje ir žemėjančio upių lygio panašių radinių ateityje gali daugėti.

  • Dunojui nusekus Budapešte aptiktas beveik nepaliestas Vermachto motociklas: ką atskleidė radinys

    Dunojui nusekus Budapešte aptiktas beveik nepaliestas Vermachto motociklas: ką atskleidė radinys

    Rekordiškai nusekęs Dunojus Budapešte atidengė neįprastą Antrojo pasaulinio karo liudijimą – į dumblą įsmegusį Vermachto motociklą DKW NZ 350-1. Transporto priemonė aptikta miesto centre, netoli Vengrijos parlamento, ir, kariuomenės istorikų teigimu, išliko beveik nepažeista.

    Specialistai aiškina, kad motociklą ilgus dešimtmečius konservavo upės dugno dumblas: jis riboja deguonies patekimą ir lėtina koroziją. Dėl to tokie radiniai pasitaiko retai, o kiekviena detalė tampa svarbia užuomina, leidžiančia atkurti karo metų įvykius.

    Kas tai per modelis

    DKW NZ 350-1 buvo kurtas karo reikmėms ir, kaip nurodoma istoriniuose aprašymuose, pradėtas gaminti 1944 metais. Tai vieno cilindro dvitaktį variklį turėjęs motociklas, vertintas dėl paprastos konstrukcijos, patikimumo ir lengvesnio remonto lauko sąlygomis.

    Šis modelis buvo naudojamas ryšininkų, žvalgų ir kurjerių užduotims, kai reikėdavo greitai gabenti įsakymus, pranešimus ar žemėlapius. Radybą atpažinti padėjo ir būdingos konstrukcinės detalės, tarp jų – metalinė šoninė dėtuvė.

    Kur jis pagamintas ir kaip galėjo atsidurti upėje

    Motociklas siejamas su Auto Union AG – 1932 metais įkurta gamintojų grupe, vienijusia kelis prekės ženklus, tarp jų ir Audi. Karo metais gamyba buvo orientuota į kariuomenės poreikius, todėl NZ serija laikoma vienu iš vėlyvojo laikotarpio karinės technikos pavyzdžių.

    Vengrijos karo istorijos institucijų atstovai atkreipia dėmesį, kad ši Dunojus atkarpa gali būti naudota kaip karo meto atliekų ir technikos išmetimo vieta. Nusekus vandeniui upės dugne rasta ir daugiau sprogmenų bei amunicijos liekanų, todėl teritorija vertinama kaip potencialiai pavojinga ir reikalaujanti išminavimo bei atsargaus tyrimo.

    Po motociklu rasti žmonių palaikai

    Tyrėjams papildomų klausimų sukėlė po motociklu aptikti žmonių palaikai. Vokietijos karo kapų priežiūros organizacija Volksbund Deutsche Kriegsgräberfürsorge perėmė radinio ir palaikų paėmimo darbus ir nurodė, kad jie priskiriami dviem Vermachto kariams.

    „Atpažinimo žetonai išliko gerai, todėl tikimasi nustatyti žuvusiųjų tapatybes“, – teigė su paėmimu dirbę organizacijos atstovai.

    Ar šie kariai buvo motociklu važiavę asmenys, kol kas nėra patvirtinta, tačiau tokia versija tiriama. Identifikavus žuvusiuosius, jie turėtų būti perlaidoti Vokietijos karių kapinėse Budaörse, kur palaidota daugiau nei 16 000 Vokietijos karių.

    Radiniui kontekstą suteikia ir miesto istorija: 1944 metais Budapeštą okupavo nacistinė Vokietija, o 1944–1945 metais čia vyko įnirtingas Budapešto mūšis. Būtent tokio laikotarpio chaose technika ir žmonės galėjo atsidurti upėje, o vėliau būti paslėpti po sąnašomis.

    Nusekęs Dunojus vis dažniau primena, kad klimato ir hidrologiniai svyravimai daro įtaką ne tik laivybai ar ekosistemoms, bet ir atveria istorinius sluoksnius. Tačiau kartu tokie atradimai kelia ir riziką, nes iš vandens išlendantys sprogmenys ar amunicija reikalauja skubaus tarnybų dėmesio.

  • Dunojui nusekus Budapešte iškeltas Wehrmacht motociklas DKW: beveik išsilaikęs po 80 metų

    Dunojui nusekus Budapešte iškeltas Wehrmacht motociklas DKW: beveik išsilaikęs po 80 metų

    Radiniui kelią atvėrė nusekęs Dunojus

    Budapešte, nusekus Dunojui, iš upės dugno buvo iškeltas Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos kariuomenės Wehrmacht motociklas. Vengrijos Karo istorijos instituto ir muziejaus teigimu, tai modelis DKW NZ 350-1, sukurtas karo sąlygoms.

    Motociklas aptiktas prie Batthyány aikštės, priešais Vengrijos parlamentą. Iškėlimo metu jis buvo persigėręs vandeniu ir dumblu, todėl svėrė daugiau nei 200 kilogramų, tačiau didžioji konstrukcijos dalis išliko.

    Kas yra DKW NZ 350-1?

    DKW NZ 350 serija tarp to meto motociklininkų buvo vertinama dėl tvirtumo ir patikimumo, o NZ 350-1 variantas nuo 1944 metų buvo pritaikytas fronto poreikiams. Šis modelis išsiskyrė ir praktinėmis detalėmis, pavyzdžiui, purvo bei sniego grandikliu galinėje dalyje, skirtu apsaugoti grandinės pavarą.

    Muziejus nurodo, kad NZ 350-1 buvo gaminamas 1944–1945 metais, o iki karo pabaigos pagaminta kiek mažiau nei 12 000 vienetų. Dalis sprendimų, kaip pilkojo ketaus variklio blokas, siejami su karo metų žaliavų trūkumu, ypač aliuminio.

    Radinys restauruojamas, šalia aptikta ir daugiau daiktų

    Motociklas šiuo metu valomas ir konservuojamas muziejaus angare Budapešte. Specialistams svarbiausia stabilizuoti metalą ir kitas medžiagas, nes po ilgo buvimo vandenyje jos gali greitai irti, jei džiovinamos netinkamai.

    Pranešama, kad išdžiūvusioje upės vagos dalyje šalia motociklo rasta ir daugiau Antrojo pasaulinio karo laikų daiktų, įskaitant degalų kanistrą ir ekipuotės detales. Tokie radiniai leidžia tiksliau rekonstruoti, kaip ši vieta buvo naudojama karo pabaigoje ir pokariu.

    Po motociklu rasti dviejų karių palaikai

    Po transporto priemone aptikti dviejų vokiečių karių palaikai. Skelbiama, kad rasti asmens atpažinimo žetonai išliko labai gerai, todėl atsirado reali galimybė nustatyti žuvusiųjų tapatybę ir patikslinti jų istoriją.

    Tačiau muziejaus vertinimu, kol kas negalima vienareikšmiškai teigti, kad rasti asmenys žuvo būtent važiuodami šiuo motociklu. Neatmetama versija, kad vieta galėjo būti panaudota kaip duobė karo nuolaužoms ar atliekoms supilti po Budapešto apgulties, todėl daiktai ir palaikai galėjo atsidurti kartu vėliau.

    Kodėl tokie radiniai vis dažnesni?

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami itin žemi upių vandens lygiai, atidengiantys anksčiau po vandeniu slėptas istorines liekanas. Archeologai ir muziejai pabrėžia, kad tokie laikotarpiai suteikia progą atrasti svarbių objektų, bet kartu kelia rizikų, nes staigus deguonies poveikis gali paspartinti radinių irimą.

    Budapešte iškeltas DKW NZ 350-1 yra ir technikos istorijos, ir karo paveldo liudijimas, kurį dabar bandoma išsaugoti ateities kartoms. Galutinės išvados apie radinio aplinkybes ir šalia rastų palaikų istoriją turėtų paaiškėti tęsiantis tyrimams.

  • Graikų dugne – nacių karo laivas beveik kaip naujas: po 83 metų atskleidė stulbinančias detales

    Graikų dugne – nacių karo laivas beveik kaip naujas: po 83 metų atskleidė stulbinančias detales

    Vakarų Graikijoje, netoli Mytikas vietovės, narai aptiko beveik nepažeistą Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos karo laivo LS 6 nuolaužą. Ji guli maždaug 96 metrų gylyje, todėl tyrimams prireikė specialios giluminio nardymo įrangos ir kruopštaus planavimo.

    LS 6 buvo mažas, apie 12,5 metro ilgio, lengvosios greitosios valties tipo laivas, priklausęs Kriegsmarine. Šios klasės laivai buvo projektuojami taip, kad pasiektų didelį greitį išlaikant kuo mažesnę masę, o tam naudotos tuo metu neįprastos medžiagos, įskaitant aliuminį.

    Istoriniuose aprašymuose nurodoma, kad laivą projektavo „Dornier“, o jį varė „Junkers“ dyzeliniai varikliai Jumo 205. Tokia kombinacija leido išvystyti iki maždaug 40 mazgų greitį, o ginkluotę sudarė, be kita ko, 20 mm MG151 tipo patranka, taip pat buvo numatytos torpedos ir giluminės bombos.

    Vienas netipiškiausių sprendimų buvo torpedų paleidimo įtaisų įrengimas laivagalio dalyje. Tai leido atakuoti atsitraukiant nuo taikinio, kas tokio dydžio laivui buvo svarbu dėl ribotos vietos ir manevravimo specifikos.

    Trumpa karjera ir žūtis jūroje

    LS 6 kartu su seseriniu LS 5 į Viduržemio jūrą atsidūrė 1943 metais, kai nedideli laivai buvo perkelti sausuma. Toks sprendimas sietas su tuo, kad sąjungininkų kontrolė ties Gibraltaru ribojo galimybes laisvai perplukdyti vienetus iš Šiaurės Europos.

    1943 metų rugsėjo 24 dieną LS 6 buvo užpultas netoli Igumenicos, o atakoje dalyvavo Italijos „Reggiane“ Re.2002 lėktuvai. Laivas patyrė rimtų pažeidimų ir buvo nuspręsta jį tempti remonto link Pirėjo, tačiau pakeliui korpusas ėmė vis labiau leisti vandenį.

    Tempimo metu apkrovos dar labiau padidino pažeidimus, ir galiausiai laivas nuskendo netoli Mytikas. Nuolauža ilgam liko nežinoma, o tiksli vieta nebuvo patikimai fiksuota šaltiniuose, todėl paieškos užtruko dešimtmečius.

    Kaip pavyko rasti nuolaužą

    Paieškos rimčiau pajudėjo 2013 metais, kai vokiečių istorikas Peteris Schenkas pasidalijo informacija su graikų naru ir dokumentalistu Vasilisu Mentogianniu. Tyrėjai analizavo archyvinius dokumentus, žemėlapius ir liudijimus apie paskutinį LS 6 reisą, kad susiaurintų galimą paieškos zoną.

    Radus nuolaužą, narai pranešė išvydę beveik pilną korpusą, išlikusius „Junkers“ variklius, įrangos detales ir ginkluotės liekanas. Išskirtiniu radiniu tapo prie laivo priekio vis dar esanti tempimo virvė, laikoma tiesioginiu paskutinės kelionės įrodymu.

    Specialistų teigimu, toks išlikimas po daugiau nei aštuonių dešimtmečių nėra dažnas, ypač kai kalbama apie lengvųjų lydinių konstrukcijas. Nuolaužos būklė leidžia tiksliau rekonstruoti tiek šios klasės laivų dizainą, tiek jų pritaikymą Viduržemio jūros karo veiksmams.

    Kodėl tokie radiniai svarbūs

    Antrojo pasaulinio karo nuolaužos jūrose dažnai laikomos ir istoriniu šaltiniu, ir rizikos objektu, nes dalyje jų gali būti likę pavojingų medžiagų ar šaudmenų. Dėl to tokie objektai paprastai dokumentuojami atsargiai, o tikslios koordinatės ne visada viešinamos, siekiant apsaugoti vietą nuo plėšikavimo.

    LS 6 atvejis išsiskiria tuo, kad nuolauža suteikia retą galimybę iš arti įvertinti neįprastą Kriegsmarine eksperimentinį požiūrį į mažų, itin greitų kovinių laivų kūrimą. Tyrėjai tikisi, kad tolimesnė dokumentacija padės papildyti žinias apie šios klasės laivų naudojimą ir techninius sprendimus.

  • Rekordiškai nusekęs Dunojus Budapešte atvėrė karo relikviją: rastas beveik sveikas DKW motociklas

    Rekordiškai nusekęs Dunojus Budapešte atvėrė karo relikviją: rastas beveik sveikas DKW motociklas

    Dunojus nuseko iki rekordo

    Budapešte fiksuojant rekordiškai žemą Dunojaus vandens lygį, upės dugne atsivėrė tai, kas dešimtmečius buvo paslėpta dumble. Prie pat Vengrijos parlamento aptiktas beveik nepažeistas Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos kariuomenės motociklas.

    Vietos Karo istorijos instituto ir muziejaus specialistai teigia, kad tokie radiniai pasitaiko itin retai, nes metaliniai objektai paprastai būna smarkiai korozijos paveikti. Šį motociklą, anot jų, nuo irimo ilgą laiką saugojo tankus Dunojaus dumblas.

    Koks tai motociklas?

    Identifikuotas modelis – DKW NZ 350-1, kurtas karo reikmėms ir gamintas nuo 1944 metų. Skaičiuojama, kad iki 1945 metų pabaigos buvo pagaminta apie 12 000 vienetų, todėl išlikę egzemplioriai šiandien vertinami ir kaip technikos istorijos, ir kaip karo laikotarpio liudijimai.

    DKW markė priklausė „Auto Union“ grupei, susiformavusiai 1932 metais, suvienijus kelis prekės ženklus, tarp jų ir „Audi“. DKW NZ serija išsiskyrė tuo, kad jos rėmo konstrukcijos buvo suvirinamos, o ne suvaržomos varžtais, kaip dalies ankstesnių modelių.

    Kartu rasta ir amunicijos

    Toje pačioje Dunojaus atkarpoje aptikta ir daugiau pavojingų karo laikų liekanų: prieštankinių minų, rankinių granatų fragmentų bei artilerijos sviedinių. Karo istorijos instituto atstovai neatmeta, kad ši vieta galėjo būti naudojama kaip karo šiukšlių ar ginklų liekanų išmetimo zona.

    Dėl tokių radinių įprastai kviečiami išminuotojai, o teritorija laikinai ribojama, kol objektai identifikuojami ir neutralizuojami. Vengrijos institucijos akcentuoja, kad nusekus upėms rizika aptikti sprogmenų didėja, todėl gyventojai raginami neliesti įtartinų daiktų ir apie juos pranešti tarnyboms.

    Kontekstas: Budapešto mūšis

    Istorinis fonas šioje vietoje ypač ryškus: 1944 metų pabaigoje ir 1945 metų pradžioje miestas tapo vienu kruviniausių fronto taškų regione. Budapešto mūšis vyko nuo 1944 metų spalio iki 1945 metų vasario, kai sovietų ir rumunų pajėgos susikovė su Vokietijos bei Vengrijos daliniais.

    Skaičiuojama, kad per kautynes žuvo apie 30 000 vokiečių, daugiau nei 17 000 vengrų ir maždaug 80 000 sovietų bei rumunų karių. Budapeštas buvo išlaisvintas 1945 metų vasario 13 dieną, o šiuolaikiniai radiniai upės dugne primena, kiek ilgai karo pėdsakai gali išlikti miesto aplinkoje.

    Specialistai motociklo būklę dar vertina, tačiau jau dabar aišku, kad tai ne tik netikėtas istorinis artefaktas, bet ir dar vienas signalas, kaip ekstremalūs vandens lygio svyravimai gali „iškelti“ praeities pavojus į paviršių. Artimiausiu metu sprendžiama, kaip radinį saugiai konservuoti ir paruošti eksponavimui.