CP v2

Tag: Antrojo pasaulinio karo nuolaužos

  • Antrojo pasaulinio karo laivų nuotekis stebina: seni degalai tapo namais tūkstančiams bakterijų

    Antrojo pasaulinio karo laivų nuotekis stebina: seni degalai tapo namais tūkstančiams bakterijų

    Degaluose aptiko netikėtą gyvybę

    Daugiau kaip prieš 80 metų Ramiajame vandenyne nuskendę Antrojo pasaulinio karo laivai iki šiol kelia grėsmę aplinkai, nes jų korpusams koroduojant į vandenį pamažu sunkiasi degalai. Tačiau naujas tyrimas rodo paradoksą: pačiame sename kuru aptikta itin įvairi bakterijų bendrija.

    Mokslininkai analizavo degalus, paimtus iš dviejų Japonijos laivų nuolaužų Mikronezijoje, Čuuko lagūnoje. DNR sekoskaita atskleidė, kad degaluose ir jų sandūroje su jūros vandeniu gali klestėti mikroorganizmai, siejami su angliavandenilių skaidymu.

    Čuuko lagūna – ilgalaikės taršos židinys

    Čuuko lagūna, anksčiau vadinta Truko atolu, Antrojo pasaulinio karo metais buvo svarbi Japonijos karinė bazė. Po 1944 metais vykdytų Jungtinių Valstijų antskrydžių dugne liko dešimtys laivų, kurie tapo nuolatiniu taršos šaltiniu.

    Tarša pavojinga tuo, kad dalis degalų dešimtmečius išlieka įkalinti cisternose, o korozijai atveriant naujas ertmes, naftos produktai vėl patenka į aplinką. Tokie nuotėkiai ypač rizikingi rifams, žuvų ištekliams ir pakrančių bendruomenėms, kurios priklauso nuo žvejybos.

    Ką tiksliai rado mokslininkai

    Tyrėjų dėmesio centre buvo du laivai: tanklaivis Shinkoku Maru ir krovininis keleivinis laivas Kiyosumi Maru, karo metu pritaikytas karinėms reikmėms. Iš vieno jų į aplinką sklido vidutinio sunkumo kuras, iš kito – sunkesnis, tirštesnis kuras, kurio sudėtis paprastai laikoma atsparesne skaidymui.

    Cheminė analizė patvirtino, kad degaluose yra kompleksinis naftos angliavandenilių mišinys, įskaitant junginius, kurie gali būti toksiški jūrų organizmams. Vis dėlto didžiausias netikėtumas buvo biologinis vaizdas: identifikuota plati bakterijų įvairovė, apimanti 1 505 rūšies lygmens klasifikacijas.

    Tarp aptiktų bakterijų minimos gentys, kurių atskiros rūšys literatūroje siejamos su naftos produktų skaidymu, pavyzdžiui, Ralstonia, Sphingomonas ir Corynebacterium. Tai svarbu todėl, kad tokie mikroorganizmai teoriškai galėtų prisidėti prie natūralaus teršalų irimo, nors pats tyrimas tiesiogiai nematavo skaidymo aktyvumo.

    „Nepaisant šių angliavandenilių toksiškumo jūrų ekosistemoms ir visuomenės sveikatai, tiek kuro alyva, tiek jūros vandens ir alyvos sandūra palaikė įvairią bakterijų bendriją“, – rašė tyrėjai.

    Ar tai gali padėti valyti taršą

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad bakterijų buvimas dar nereiškia, jog jos efektyviai skaido teršalus realiomis sąlygomis. Vis dėlto skirtinga bakterijų sudėtis pačiame kure ir jo sandūroje su vandeniu leidžia manyti, kad ilgalaikė angliavandenilių ekspozicija formuoja specifinį mikrobiomą.

    Jei ateities tyrimai patvirtintų aktyvų naftos angliavandenilių skaidymą, tai galėtų sustiprinti bioremediacijos kryptį, kai taršai mažinti pasitelkiami mikroorganizmai. Praktikoje toks kelias paprastai derinamas su nuolaužų būklės vertinimu, nuotėkio prevencija ir, kai įmanoma, likusių degalų išsiurbimu.

    Tuo pat metu problema lieka globali: jūrose vis dar yra šimtai karo laikų tanklaivių ir aprūpinimo laivų, kuriuose gali būti likę naftos produktų. Senstant metalui, taršos rizika didėja, todėl mokslininkų įžvalgos apie natūralias mikrobų bendrijas gali tapti svarbia dalimi planuojant aplinkosaugos sprendimus.

  • Dunojaus seklumas iškėlė 1944 metų nacių laivų nuolaužas: ES pradeda pavojingą valymą

    Dunojaus seklumas iškėlė 1944 metų nacių laivų nuolaužas: ES pradeda pavojingą valymą

    Užsitęsusi karščio banga ir kritęs vandens lygis Dunojuje vėl atidengė Antrojo pasaulinio karo palikimą – prie Serbijos Prahovo miestelio matomas 1944 metais nuskandintų vokiečių karinių laivų nuolaužas. Dalis jų kasmet išnyra seklumose, o kai kurios jau pradėtos traukti į krantą.

    Šie laivai buvo sąmoningai nuskandinti Vokietijos kariuomenei traukiantis prieš artėjančią Raudonąją armiją. Įgulos vykdė įsakymus nepalikti priešui panaudojamos technikos ir kartu bandė užkimšti laivybos kelią, kad būtų apsunkintas judėjimas upe.

    Kaip atsirado nuolaužų barjeras

    Istoriniai liudijimai rodo, kad 1944 metų rudenį Dunojuje buvo nuskandinta daug įvairių tipų laivų – nuo karo laivų iki vilkikų ir baržų. Laivų „užtvara“ turėjo stabdyti karinę logistiką, tačiau ilgainiui tapo civilinės laivybos problema.

    Per pastaruosius karštus sezonus, kai vandens lygis krisdavo, nuolaužos vis dažniau trukdė laivams saugiai praplaukti susiaurėjusias vietas. Tai ypač aktualu Dunojaus atkarpoms, kurios yra svarbios regiono vidaus vandens kelių tinklui ir krovinių gabenimui.

    ES remiamas projektas ir rizikos

    Pagal ES remiamą projektą, vykdomą per Vakarų Balkanų investicijų programą, planuojama pašalinti 21 labiausiai laivybai trukdančią nuolaužą. Europos investicijų bankas nurodo, kad dalis objektų jau buvo iškelti 2024 metais, o darbų pabaiga numatoma 2028 metais.

    Gelbėjimo darbai laikomi techniškai sudėtingais ir rizikingais, nes dalis nuskandintų laivų galėjo likti su amunicija. Dėl to operacijose naudojami narai, speciali technika, taip pat siurbliai, skirti šalinti smėlį ir dumblą, o kai kurios didesnės nuolaužos, kurias perkelti per sudėtinga, gali būti paliekamos upės dugne užkasant jas giliau.

    Kodėl valymas svarbus ekonomikai

    Be istorinio ir saugumo aspekto, projektą skatina ir ekonominiai motyvai: nuolaužos siaurina farvaterį, didina avarijų riziką ir sukelia vėlavimus. Europos investicijų banko vertinimu, dėl šių kliūčių Serbija kasmet patirdavo apie 5 000 000 eurų nuostolių.

    2024 metų liepą projektui taip pat skirta 16 000 000 eurų parama, siekiant padidinti vidaus laivybos konkurencingumą Serbijoje ir regione. Ši kryptis siejama su platesniu Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planu, kuriuo skatinama daugiau krovinių perkelti nuo kelių į vandens transportą.

    Klimato kaitos kontekste Dunojaus seklėjimo epizodai Europoje kartojasi vis dažniau, todėl upių infrastruktūros pritaikymas ir kliūčių šalinimas tampa ne vien vienkartine operacija, o ilgalaikiu atsparumo klausimu. Tuo pat metu iškilusios nuolaužos primena, kad ekstremalūs orai kartais pažodžiui iškelia istoriją į paviršių.

  • Nusekęs Dunojus Serbijoje atidengė nacių karo laivų nuolaužas: ES pradeda jas šalinti

    Nusekęs Dunojus Serbijoje atidengė nacių karo laivų nuolaužas: ES pradeda jas šalinti

    Užsitęsę karščiai ir mažėjantis vandens lygis Dunojuje vėl atidengė Antrojo pasaulinio karo pėdsakus Serbijoje, netoli Prahovo. Upės vagoje kasmet pasirodo Vokietijos karo laivų nuolaužos, kurias 1944 metais, traukdamiesi nuo Raudonosios armijos, nuskandino jų pačių įgulos.

    Šie laivai buvo skandinami vykdant įsakymą nepalikti priešui panaudojamos technikos. Kartu tai buvo ir taktinis sprendimas: nuolaužomis mėginta užblokuoti laivybos kelią Dunojuje, kad sovietų pajėgos negalėtų lengvai judėti upe aukštyn.

    Kodėl nuolaužos keliamos dabar?

    Pastaraisiais metais Dunojaus vandens lygio svyravimai tapo vis ryškesni, o sausros periodai dažniau parodo, kas slypi upės dugne. Prahovo apylinkėse susiformavusi siaura, maždaug 5 kilometrų ilgio atkarpa laikoma viena problemiškiausių laivybai, nes nuolaužos trukdo farvateriui ir apsunkina laivų eismą.

    Į šią problemą reaguojama ne tik dėl istorinio palikimo, bet ir dėl ekonominių priežasčių. Kai vandens lygis krenta, vidaus vandens transportas patiria vėlavimų, o krovinių srautai dažniau perskirstomi į kelių transportą, kuris yra brangesnis ir labiau teršia aplinką.

    Planas: iškelti 21 labiausiai trukdančią nuolaužą

    Pagal su Europos Sąjungos parama siejamą projektą numatyta iškelti 21 laivą ar jo dalį, laikomą labiausiai trukdančia laivybai. Europos investicijų bankas, pristatomas kaip strateginis iniciatyvos partneris, yra skelbęs, kad dalis nuolaužų jau buvo pasiekta ir iškelta į krantą 2024 metais, naudojant lynus ir specialią techniką dumblui bei smėliui pašalinti.

    Projektą planuojama tęsti iki 2028 metų. Prieš pradedant darbus buvo vertinama, kad šioje Dunojaus atkarpoje gali būti apie 200 įvairių tipų laivų liekanų: nuo vilkikų ir baržų iki krovininių laivų, sunaikintų karo pabaigoje.

    Pavojingiausia dalis: galimi sprogmenys

    Nuolaužų šalinimas iš karo laikotarpio vandens telkinių laikomas vienu sudėtingiausių darbų dėl saugumo rizikų. Europos investicijų banko vertinimu, kai kuriuose laivuose gali būti likusių šaudmenų, todėl gelbėjimo ir kėlimo operacijos turi būti planuojamos itin atsargiai, pasitelkiant narus ir sprogmenų neutralizavimo procedūras.

    Dėl dydžio ar techninių apribojimų ne visos nuolaužos bus iškeltos. Dalis jų, kaip nurodyta projekto informacijoje, gali būti paliekamos upės dugne ir įgilinamos taip, kad nebekliudytų laivybai.

    Ekonominis poveikis taip pat įvardijamas kaip reikšmingas: trukdžiai Dunojuje, banko vertinimu, Serbijai gali kainuoti apie 5 000 000 eurų per metus dėl transporto vėlavimų ir papildomų logistikos kaštų. 2024 metų liepą Europos investicijų bankas projektui skyrė 16 000 000 eurų paramą, siekiant ilgainiui sustiprinti vidaus vandenų laivybos konkurencingumą Serbijoje ir regione.

    Iniciatyva siejama ir su platesnėmis Vakarų Balkanų investicijų kryptimis: daugiau krovinių skatinti perkelti nuo kelių į vandens transportą. Tačiau šiam tikslui būtina užtikrinti, kad pagrindiniai maršrutai, tokie kaip Dunojus, būtų pritaikyti saugiam ir patikimam eismui net ir ekstremalių orų sąlygomis.