Užsitęsusi karščio banga ir kritęs vandens lygis Dunojuje vėl atidengė Antrojo pasaulinio karo palikimą – prie Serbijos Prahovo miestelio matomas 1944 metais nuskandintų vokiečių karinių laivų nuolaužas. Dalis jų kasmet išnyra seklumose, o kai kurios jau pradėtos traukti į krantą.
Šie laivai buvo sąmoningai nuskandinti Vokietijos kariuomenei traukiantis prieš artėjančią Raudonąją armiją. Įgulos vykdė įsakymus nepalikti priešui panaudojamos technikos ir kartu bandė užkimšti laivybos kelią, kad būtų apsunkintas judėjimas upe.
Kaip atsirado nuolaužų barjeras
Istoriniai liudijimai rodo, kad 1944 metų rudenį Dunojuje buvo nuskandinta daug įvairių tipų laivų – nuo karo laivų iki vilkikų ir baržų. Laivų „užtvara“ turėjo stabdyti karinę logistiką, tačiau ilgainiui tapo civilinės laivybos problema.
Per pastaruosius karštus sezonus, kai vandens lygis krisdavo, nuolaužos vis dažniau trukdė laivams saugiai praplaukti susiaurėjusias vietas. Tai ypač aktualu Dunojaus atkarpoms, kurios yra svarbios regiono vidaus vandens kelių tinklui ir krovinių gabenimui.
ES remiamas projektas ir rizikos
Pagal ES remiamą projektą, vykdomą per Vakarų Balkanų investicijų programą, planuojama pašalinti 21 labiausiai laivybai trukdančią nuolaužą. Europos investicijų bankas nurodo, kad dalis objektų jau buvo iškelti 2024 metais, o darbų pabaiga numatoma 2028 metais.
Gelbėjimo darbai laikomi techniškai sudėtingais ir rizikingais, nes dalis nuskandintų laivų galėjo likti su amunicija. Dėl to operacijose naudojami narai, speciali technika, taip pat siurbliai, skirti šalinti smėlį ir dumblą, o kai kurios didesnės nuolaužos, kurias perkelti per sudėtinga, gali būti paliekamos upės dugne užkasant jas giliau.
Kodėl valymas svarbus ekonomikai
Be istorinio ir saugumo aspekto, projektą skatina ir ekonominiai motyvai: nuolaužos siaurina farvaterį, didina avarijų riziką ir sukelia vėlavimus. Europos investicijų banko vertinimu, dėl šių kliūčių Serbija kasmet patirdavo apie 5 000 000 eurų nuostolių.
2024 metų liepą projektui taip pat skirta 16 000 000 eurų parama, siekiant padidinti vidaus laivybos konkurencingumą Serbijoje ir regione. Ši kryptis siejama su platesniu Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planu, kuriuo skatinama daugiau krovinių perkelti nuo kelių į vandens transportą.
Klimato kaitos kontekste Dunojaus seklėjimo epizodai Europoje kartojasi vis dažniau, todėl upių infrastruktūros pritaikymas ir kliūčių šalinimas tampa ne vien vienkartine operacija, o ilgalaikiu atsparumo klausimu. Tuo pat metu iškilusios nuolaužos primena, kad ekstremalūs orai kartais pažodžiui iškelia istoriją į paviršių.
