Degaluose aptiko netikėtą gyvybę
Daugiau kaip prieš 80 metų Ramiajame vandenyne nuskendę Antrojo pasaulinio karo laivai iki šiol kelia grėsmę aplinkai, nes jų korpusams koroduojant į vandenį pamažu sunkiasi degalai. Tačiau naujas tyrimas rodo paradoksą: pačiame sename kuru aptikta itin įvairi bakterijų bendrija.
Mokslininkai analizavo degalus, paimtus iš dviejų Japonijos laivų nuolaužų Mikronezijoje, Čuuko lagūnoje. DNR sekoskaita atskleidė, kad degaluose ir jų sandūroje su jūros vandeniu gali klestėti mikroorganizmai, siejami su angliavandenilių skaidymu.
Čuuko lagūna – ilgalaikės taršos židinys
Čuuko lagūna, anksčiau vadinta Truko atolu, Antrojo pasaulinio karo metais buvo svarbi Japonijos karinė bazė. Po 1944 metais vykdytų Jungtinių Valstijų antskrydžių dugne liko dešimtys laivų, kurie tapo nuolatiniu taršos šaltiniu.
Tarša pavojinga tuo, kad dalis degalų dešimtmečius išlieka įkalinti cisternose, o korozijai atveriant naujas ertmes, naftos produktai vėl patenka į aplinką. Tokie nuotėkiai ypač rizikingi rifams, žuvų ištekliams ir pakrančių bendruomenėms, kurios priklauso nuo žvejybos.
Ką tiksliai rado mokslininkai
Tyrėjų dėmesio centre buvo du laivai: tanklaivis Shinkoku Maru ir krovininis keleivinis laivas Kiyosumi Maru, karo metu pritaikytas karinėms reikmėms. Iš vieno jų į aplinką sklido vidutinio sunkumo kuras, iš kito – sunkesnis, tirštesnis kuras, kurio sudėtis paprastai laikoma atsparesne skaidymui.
Cheminė analizė patvirtino, kad degaluose yra kompleksinis naftos angliavandenilių mišinys, įskaitant junginius, kurie gali būti toksiški jūrų organizmams. Vis dėlto didžiausias netikėtumas buvo biologinis vaizdas: identifikuota plati bakterijų įvairovė, apimanti 1 505 rūšies lygmens klasifikacijas.
Tarp aptiktų bakterijų minimos gentys, kurių atskiros rūšys literatūroje siejamos su naftos produktų skaidymu, pavyzdžiui, Ralstonia, Sphingomonas ir Corynebacterium. Tai svarbu todėl, kad tokie mikroorganizmai teoriškai galėtų prisidėti prie natūralaus teršalų irimo, nors pats tyrimas tiesiogiai nematavo skaidymo aktyvumo.
„Nepaisant šių angliavandenilių toksiškumo jūrų ekosistemoms ir visuomenės sveikatai, tiek kuro alyva, tiek jūros vandens ir alyvos sandūra palaikė įvairią bakterijų bendriją“, – rašė tyrėjai.
Ar tai gali padėti valyti taršą
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad bakterijų buvimas dar nereiškia, jog jos efektyviai skaido teršalus realiomis sąlygomis. Vis dėlto skirtinga bakterijų sudėtis pačiame kure ir jo sandūroje su vandeniu leidžia manyti, kad ilgalaikė angliavandenilių ekspozicija formuoja specifinį mikrobiomą.
Jei ateities tyrimai patvirtintų aktyvų naftos angliavandenilių skaidymą, tai galėtų sustiprinti bioremediacijos kryptį, kai taršai mažinti pasitelkiami mikroorganizmai. Praktikoje toks kelias paprastai derinamas su nuolaužų būklės vertinimu, nuotėkio prevencija ir, kai įmanoma, likusių degalų išsiurbimu.
Tuo pat metu problema lieka globali: jūrose vis dar yra šimtai karo laikų tanklaivių ir aprūpinimo laivų, kuriuose gali būti likę naftos produktų. Senstant metalui, taršos rizika didėja, todėl mokslininkų įžvalgos apie natūralias mikrobų bendrijas gali tapti svarbia dalimi planuojant aplinkosaugos sprendimus.
Leave a Reply