CP v2

Tag: Apple

  • Turi „iPhone“? Jau netrukus atkeliauja iOS 26.5: ką gausite ir kada verta diegti

    Turi „iPhone“? Jau netrukus atkeliauja iOS 26.5: ką gausite ir kada verta diegti

    „Apple“ artimiausiomis dienomis turėtų išleisti iOS 26.5 atnaujinimą „iPhone“ telefonams. Tai viena paskutinių didesnių iOS 26 versijos laidų prieš vasarą, kai kūrėjams tradiciškai pristatoma nauja pagrindinė iOS karta. Dėl to iOS 26.5 paprastai būna labiau orientuota į stabilumą nei į ryškias naujas funkcijas.

    Tokio tipo atnaujinimuose dažniausiai svarbiausia dalis būna saugumo pataisos ir klaidų taisymai, net jei jos iš pirmo žvilgsnio nematomos. „Apple“ įprastai atnaujina naršyklės variklį, sistemos bibliotekas ir ryšio komponentus, todėl atnaujinimas gali sumažinti riziką, kad išnaudojamos žinomos spragos. Dalis pataisų neretai susijusios ir su privatumo apsauga.

    Ko tikėtis iš iOS 26.5?

    Nors ankstesni iOS 26 atnaujinimai kai kuriuose regionuose pridėdavo daugiau matomų smulkių patobulinimų, iOS 26.5 kontekstas kitoks. „Apple“ dėmesį jau perkelia į kitą iOS versiją, kuri bus pristatyta per WWDC konferenciją. Todėl šioje laidoje dažniau pasitaiko tiksliniai pataisymai, o ne dideli dizaino ar funkcijų pokyčiai.

    Vartotojams tai reiškia praktišką naudą: sklandesnį veikimą, mažiau atsitiktinių strigimų, patikimesnį ryšį ir mažiau programėlių suderinamumo problemų. Po atnaujinimo dažnai pagerėja ir akumuliatoriaus veikimas, nors pirmomis valandomis jis gali laikinai suprastėti dėl foninių procesų, indeksavimo ir sistemos optimizacijų.

    Kada pasirodys ir kaip diegti?

    Tiksli iOS 26.5 išleidimo diena iš anksto paprastai nėra skelbiama, tačiau tikėtina, kad atnaujinimas pasirodys šią savaitę. „Apple“ atnaujinimus dažnai paleidžia vakarėjant Europos laiku, todėl daliai vartotojų jie tampa prieinami tą pačią dieną vakare. Atnaujinimą rasite nustatymuose, skiltyje Programinės įrangos atnaujinimas.

    Prieš diegiant verta įsitikinti, kad turite pakankamai laisvos vietos ir padarytą atsarginę kopiją į „iCloud“ arba kompiuteryje. Jei telefonas naudojamas darbui, kai kurie vartotojai renkasi palaukti parą ar dvi, kol paaiškėja, ar nėra netikėtų problemų su konkrečiais modeliais ar programėlėmis. Vis dėlto saugumo pataisoms dažniausiai rekomenduojama neatidėlioti.

    Atsinaujins ir kiti „Apple“ įrenginiai

    Kartu su iOS 26.5 paprastai pasirodo ir kitų platformų atnaujinimai su tuo pačiu versijos numeriu. Tikėtina, kad bus atnaujinami iPadOS, watchOS, tvOS, macOS, visionOS ir „HomePod“ programinė įranga. Tokie sinchronizuoti leidimai padeda išlaikyti suderinamumą tarp įrenginių ekosistemos.

    Artimiausias didelis „Apple“ programinės įrangos etapas bus WWDC konferencija, kurioje pristatoma naujos kartos iOS ir kitos sistemos. Po pristatymo pirmiausia startuoja kūrėjams skirti leidimai, vėliau vasarą paprastai prasideda viešosios bandomosios versijos, o galutiniai atnaujinimai daugeliui vartotojų pasiekia rudenį.

  • „Intel“ ir „Apple“ susitarimas dėl lustų gamybos: ką tai keičia tiekimo grandinėje ir kainose

    „Intel“ ir „Apple“ pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį dalį „Apple“ įrenginiuose naudojamų lustų ateityje galėtų gaminti „Intel“, remdamasi „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ informacija skelbia tarptautinė žiniasklaida. Tai būtų reikšmingas postūmis „Intel“ siekiui atgaivinti sutartinės gamybos (foundry) verslą.

    Rinka į žinią sureagavo iškart: „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug 15 proc., o „Apple“ popieriai kilo apie 1,7 proc. Tokia dinamika atspindi investuotojų lūkestį, kad didelis ilgalaikis užsakymų srautas gali stabilizuoti „Intel“ gamybos planus.

    Kas svarbiausia „Intel“?

    Kontraktas su „Apple“ „Intel“ būtų ne tik pajamų, bet ir reputacijos klausimas, nes tai vienas reikliausių klientų vartotojų elektronikos rinkoje. Pastaraisiais metais „Intel“ gamybinė kryptis atsiliko nuo „TSMC“, o foundry strategijai reikėjo didelio, patikimo užsakovo.

    Jei bendradarbiavimas išsiplėstų, „Intel“ tai reikštų geresnį gamyklų apkrovimą, lengvesnį investicijų planavimą ir aiškesnį kelią į konkurenciją pažangiausių procesų segmente. Vis dėlto, technologinių procesų, našumo ir išeigos rodiklių detalės kol kas neskelbiamos.

    Ką laimi „Apple“?

    „Apple“ tokia partnerystė pirmiausia reikštų tiekimo diversifikavimą. Pastaraisiais metais lustų pramonėje matyti, kad net didžiausios bendrovės ieško papildomų pajėgumų ir alternatyvų, ypač kai paklausa ir gamybos grafikai tampa sunkiai prognozuojami.

    „Apple“ vadovas Timas Cookas anksčiau yra pripažinęs, kad „iPhone“ pardavimus ribojo tiekimo apribojimai pas sutartinius gamintojus. Papildomas gamintojas teoriškai galėtų sumažinti riziką, kad vieno partnerio pajėgumų trūkumas ar trikdžiai pristabdytų įrenginių tiekimą.

    Kas dar neaišku?

    Kol kas neatskleidžiama, kuriems konkretiems „Apple“ produktams „Intel“ galėtų gaminti lustus ir kokios apimtys būtų numatytos. Neaišku ir tai, ar kalbama apie pažangiausius procesus, ar apie mažiau rizikingas, brandesnes technologijas, kurios taip pat sudaro didelę elektronikos tiekimo dalį.

    „The Wall Street Journal“ taip pat nurodo, kad reikšmingą vaidmenį skatinant derybas galėjo turėti JAV valdžios institucijų interesas stiprinti vietinę puslaidininkių gamybą. Tokios krypties kontekste „Intel“ užsakymų portfelio didinimas būtų vertinamas kaip strateginis JAV pramonės politikos tikslas.

    Pramonės požiūriu, bet koks didelės apimties susitarimas tarp „Apple“ ir „Intel“ gali turėti platesnį efektą: jis signalizuotų, kad JAV gamintojas tampa patrauklesne alternatyva daliai užsakymų, o tai ilgainiui gali paveikti konkurenciją, tiekimo grandinės balansą ir investicijų srautus į naujas gamyklas.

  • „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    Kas vyksta tarp „Apple“ ir „Intel“

    „Apple“ ir „Intel“ esą priartėjo prie preliminaraus susitarimo, pagal kurį „Intel“ gamintų dalį „Apple“ įrenginiams skirtų lustų. Rinka į tai sureagavo audringai: „Intel“ akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo beveik 14 proc., o „Apple“ pabrango apie 2 proc.

    Nors abi bendrovės viešai situacijos nekomentavo, pati tokio sandorio tikimybė investuotojams signalizuoja galimą lūžį puslaidininkių gamybos žemėlapyje. „Apple“ iki šiol pažangiausių lustų gamybą daugiausia buvo sutelkusi pas „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“.

    Kodėl tai svarbu „Apple“

    Pastaraisiais metais „Apple“ nuosekliai plėtė savo vidinę lustų kūrimo programą, o jos procesoriai tapo esmine „iPhone“, „Mac“ ir kitų įrenginių strategijos dalimi. Tačiau net ir kuriant lustus pačiai, gamybos pajėgumai lieka kritinis veiksnys, ypač kai dėl DI proveržio auga visos rinkos paklausa.

    Turėti antrą pajėgų gamintoją reikštų mažesnę tiekimo grandinės riziką ir daugiau lankstumo planuojant naujų įrenginių ciklus. Šis aspektas ypač aktualus laikotarpiu, kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai visame pasaulyje yra įtempti iki ribos.

    „Intel“ posūkis į gamybą kitiems

    „Intel“ jau kurį laiką siekia sustiprinti savo gamybos paslaugų kryptį ir tapti patikima alternatyva didžiausiems rinkos žaidėjams. Bendrovė didina pajėgumus JAV, o Arizonos gamykloje Chandler mieste pradėta didelės apimties gamyba naujuoju 18A technologiniu procesu, kuris turėtų priartinti „Intel“ prie pažangiausių pasaulinių standartų.

    Analitikai pabrėžia, kad „Apple“ užsakymas būtų vienas svarbiausių pasitikėjimo signalų „Intel“ liejyklų verslui, ilgą laiką kentėjusiam dėl vėlavimų ir gamybos išeigų problemų. Tokio masto klientas taip pat būtų itin reikšmingas įrodymas, kad „Intel“ pajėgi užtikrinti reikiamą kokybę ir stabilų tiekimą.

    „Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad tai įvyks. Nežinau, kada“, – sakė lustų rinkos analitikas Benas Bajarin.

    Rinkoje taip pat kalbama, kad „Apple“ galėtų laukti patobulintos 18A versijos, vadinamos 18A-P, kuri, tikėtina, būtų lengviau plečiama masinei gamybai. Jei taip nutiktų, „Intel“ perspektyvos pritraukti didelius užsakymus sustiprėtų dar labiau, nes technologinis stabilumas ir mastelio galimybės yra lemiami kriterijai tokio dydžio klientams.

    Ką tai reikštų „TSMC“ ir visai rinkai

    Potencialus „Apple“ užsakymų dalies perkėlimas pats savaime nebūtinai smogtų „TSMC“, nes ši įmonė ir taip gamina arti maksimalių pajėgumų, o paklausą skatina tiek DI lustai, tiek visų didžiųjų technologijų bendrovių investicijos. Vis dėlto „Apple“ kaip vienas didžiausių klientų bet kokiu atveju yra svarbus derybinis svertas ir strateginis signalas konkurencinėje kovoje.

    Platesniame kontekste tai rodo tendenciją, kai technologijų milžinės siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, diversifikuoti gamybą ir dalį kritinės infrastruktūros perkelti arčiau pagrindinių rinkų. Puslaidininkių sektoriuje tai siejasi ir su geopolitinėmis rizikomis, ir su valstybių programomis, skatinančiomis pažangią gamybą JAV bei Europoje.

  • „Apple“ siūlo baigti bylą dėl „iPhone“ reklamos: klientams – apie 230 mln. eurų kompensacijų

    „Apple“ JAV svarsto sudaryti taikos sutartį grupinėje byloje su „iPhone“ savininkais, kurie teigia buvę suklaidinti reklamos. Pagal siūlomą susitarimą kompensacijoms būtų skirta apie 230 mln. eurų, o galutinį sprendimą turės patvirtinti federalinis teisėjas.

    Ginčas kilo dėl vartotojų skundų, kad dalis reklamuotų funkcijų, susijusių su išplėstomis galimybėmis ir dirbtinis intelektas sprendimais, realiai nebuvo prieinamos arba veikė ne taip, kaip buvo suprantama iš rinkodaros medžiagos. Ieškovai teigė, kad dėl to rinkdamiesi įrenginį ir mokėdami už jį priėmė sprendimą, paremtą netiksliu pažadu.

    Bylos dokumentuose akcentuojama, kad reklamoje buvo kuriamas įspūdis apie plačiai pritaikomas naujas funkcijas, tačiau vėlesnė proceso eiga esą parodė, kad tuo metu nebuvo pakankamo technologinio pagrindo tokį pažadą pateikti kaip jau įgyvendintą. Tokie ginčai technologijų rinkoje dažniausiai sukasi apie tai, ar reklama buvo pakankamai aiški, o pažadai atitiko faktinį produkto funkcionalumą ir jo prieinamumą skirtingose rinkose.

    Numatoma, kad taikos sutartis apimtų didelę dalį pirkėjų, pateikusių pretenzijas, o išmokų dydžiai, kaip įprasta tokiose bylose, priklausytų nuo patvirtintų kriterijų ir pareiškėjų skaičiaus. Teismui patvirtinus susitarimą, paprastai nustatomas terminas paraiškoms, taip pat apibrėžiama, kokie įrodymai reikalingi ir kaip bus skirstomos lėšos.

    Šis atvejis primena platesnę tendenciją: gamintojai vis agresyviau naudoja dirbtinis intelektas terminus reklamoje, tačiau vartotojų ir reguliuotojų lūkesčiai dėl skaidrumo taip pat auga. Technologijų bendrovėms tai reiškia didesnę riziką, kad pernelyg optimistiškai suformuluoti pažadai gali virsti kolektyviniais ieškiniais, reputacijos nuostoliais ir papildomomis išlaidomis.

    „Apple“ artimiausiu metu turėtų sulaukti teismo sprendimo dėl siūlomos taikos sutarties patvirtinimo. Jei susitarimas įsigalios, tai užbaigtų teisinį ginčą ir leistų bendrovei išvengti ilgo bylinėjimosi, kurio baigtis ir finansinė rizika paprastai būna sunkiai prognozuojama.

  • „Apple“ pramušė 10 proc. ribą: DI lenktynės verčia mesti dar daugiau pinigų į tyrimus

    „Apple“ pramušė 10 proc. ribą: DI lenktynės verčia mesti dar daugiau pinigų į tyrimus

    „Apple“ moksliniams tyrimams ir plėtrai (R&D) skiria daugiau nei dešimtadalį pajamų, o tai laikoma vienu ryškiausių signalų, kad bendrovė spartina DI ambicijas. Naujausio ketvirčio duomenys rodo, kad ši eilutė augo greičiau nei pardavimai, nors pajamos didėjo dviženkliu tempu.

    Finansų rinkų analitikai pabrėžia, kad toks santykis „Apple“ istorijoje yra retas ir reikšmingas: bendrovė ilgą laiką pasižymėjo didžiule marža ir santūresnėmis R&D išlaidomis nei dalis konkurentų. DI bumo kontekste investuotojai iš „iPhone“ gamintojo tikisi ne tik funkcijų atnaujinimų, bet ir aiškesnio produkto proveržio.

    Kas keičiasi „Apple“ strategijoje

    Vadovų komunikacijoje akcentuojama, kad investicijos didinamos į produktus ir paslaugas, o R&D tempas viršija visos bendrovės augimą. Rinkai tai signalizuoja, kad DI integracija planuojama kaip plataus masto transformacija, apimanti tiek programinę įrangą, tiek įrenginius.

    Šalia to daug dėmesio skiriama „Siri“ ir „Apple Intelligence“ kryptims, kurios turėtų būti atnaujintos vėliau šiais metais. Analitikai DI pajėgumų plėtrą sieja ne tik su vartotojų funkcijomis, bet ir su infrastruktūra, kuri reikalinga privatesniems, įrenginiuose vykdomiems skaičiavimams bei vadinamajam private cloud compute modeliui.

    Kodėl tai svarbu investuotojams

    DI lenktynėse konkurentai, tokie kaip „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ar „Meta“, daug investuoja ne tik į R&D, bet ir į kapitalo išlaidas, statydami duomenų centrus ir pirkdami specializuotus lustus. „Apple“ šioje vietoje tradiciškai buvo santūresnė, todėl investuotojams aktualu, ar dabartinis R&D šuolis reikš ir didesnį technologinį savarankiškumą.

    Situaciją komplikuoja tai, kad daliai DI funkcijų reikia itin didelių skaičiavimo resursų, o jų pasiūla pasaulyje pastaraisiais metais nuolat įtempta. Tai kelia kainas ir didina spaudimą tiekimo grandinėms, todėl įmonės ieško balanso tarp to, kas daroma debesijoje, ir to, kas perkeliama į įrenginius.

    Paralelės su ankstesniais „Apple“ lūžiais

    Rinkos ekspertai lygina dabartinę situaciją su laikotarpiais, kai „Apple“ didino investicijas prieš didelį produkto ciklą. Istoriškai bendrovės proveržiai buvo susiję su naujomis platformomis, kurios vėliau tapdavo masinės paklausos varikliu, tačiau šiandien mastelis nepalyginamai didesnis.

    Kitaip nei anksčiau, DI diegimas remiasi ne vienu įrenginiu, o ekosistemos transformacija: nuo lustų ir programinės įrangos iki privatumo architektūros ir kūrėjams skirtų įrankių. Būtent todėl investuotojai vis dažniau vertina ne vien pardavimų augimą, bet ir tai, kaip greitai R&D virsta apčiuopiama vartotojų patirtimi ir naujais pajamų šaltiniais.

    Artimiausias svarbus atskaitos taškas rinkai bus „Apple“ kūrėjų konferencija, kur paprastai pristatomi pagrindiniai programinės įrangos pokyčiai. Kitas etapas laukiamas rudenį, kai tradiciškai prasideda naujų „iPhone“ ciklas, o DI funkcijų pažadai bus tikrinami realiu vartotojų naudojimu.

  • Populiariausias 2026 metų išmanusis telefonas nustebino tik vienu dalyku: kas užėmė TOP 10?

    Populiariausias 2026 metų išmanusis telefonas nustebino tik vienu dalyku: kas užėmė TOP 10?

    Rinkos tyrimų bendrovė „Counterpoint Research“ paskelbė naujausią pasaulinį perkamiausių išmaniųjų telefonų reitingą, apimantį 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Pirmoji vieta didelių staigmenų neatnešė: lyderiu tapo „Apple“ „iPhone 17“.

    Skaičiuojama, kad bazinis „iPhone 17“ sudarė apie 6 proc. visų pasaulinių pardavimų per ketvirtį. Toks rezultatas rodo, kad pirkėjai dažnai renkasi ne tik brangiausius „Pro“ modelius, bet ir įprastą versiją, jei ji siūlo pakankamai juntamus atnaujinimus.

    „iPhone 17“ patrauklumą didino keli sprendimai, dėl kurių jis tapo artimesnis „Pro“ linijai. Tarp minimų patobulinimų – didesnis ekranas ir sklandesnis vaizdo atvaizdavimas su „ProMotion“.

    Antroje ir trečioje vietose atsidūrė „Apple“ „iPhone 17 Pro Max“ ir „iPhone 17 Pro“, kurių dalis siekė atitinkamai apie 5 proc. ir kiek mažiau. Nors šie modeliai išlieka brangūs, „Counterpoint Research“ duomenys rodo, kad aukštesnės klasės segmentas „Apple“ ekosistemoje išlaiko itin stiprią paklausą.

    Likęs dešimtukas taip pat buvo aiškiai dominuojamas dviejų prekės ženklų – „Apple“ ir „Samsung“. Tai atspindi platesnę tendenciją: pasaulinėje rinkoje aukštesnę kainą dažnai pateisina ilgesnis programinės įrangos palaikymas, tvirta ekosistema ir lengvesnis įrenginių perpardavimas.

    Į akis krito ir „Samsung“ strategija: tarp perkamiausiųjų pateko keli „Galaxy A“ serijos modeliai, o ne „Galaxy S“ flagmanai. Toks vaizdas rodo, kad „Samsung“ pardavimų variklis daugelyje rinkų yra vidutinės ir biudžetinės klasės telefonai, kuriuose pirkėjams svarbiausia kaina ir pakankama specifikacija kasdieniams poreikiams.

    Dešimtuko pabaigoje pasirodė ir vienas išskirtinis modelis iš kito gamintojo – „Xiaomi“ „Redmi A5“. Tai signalas, kad itin pigus segmentas vis dar turi didelę auditoriją, ypač ten, kur sprendimą lemia ne prekės ženklo prestižas, o kuo mažesnė galutinė suma už įrenginį.

    Šis reitingas išryškina dvi paralelias kryptis: „Apple“ atveju pardavimus į viršų tempia naujausi ir brangesni modeliai, o „Samsung“ atveju – masiniai, pigesni „Galaxy A“ serijos telefonai. Tikėtina, kad artimiausiais ketvirčiais konkurencija dar labiau persikels į vidutinę klasę, kur gamintojai varžysis dėl ekranų kokybės, baterijos ištvermės ir ilgalaikių atnaujinimų.

  • „Apple“ siūlo taikos susitarimą iPhone savininkams: dėl reklaminių pažadų byla gali kainuoti 220 mln. eurų

    „Apple“ siekia užbaigti kolektyvinį ginčą su iPhone savininkais JAV ir svarsto taikos susitarimą, kuris, jei jį patvirtins teismas, galėtų kainuoti apie 220 mln. eurų. Byla susijusi su vartotojų teiginiais, kad reklamoje buvo žadėtos funkcijos, kurių įrenginiuose realiai nebuvo arba jos neveikė taip, kaip buvo pristatoma.

    Galutinį sprendimą dėl susitarimo priims teisėjas, įvertinęs, ar siūlomos sąlygos yra pagrįstos visų grupės narių atžvilgiu. Tokiais atvejais teismas paprastai tikrina, ar kompensavimo mechanizmas aiškus, ar vartotojai tinkamai informuojami ir ar teisinių išlaidų dalis neproporcinga.

    Kas tapo ginčo priežastimi

    Ieškinys kilo po to, kai dalis pirkėjų teigė, jog kai kurios reklamuotos funkcijos, siejamos su dirbtinis intelektas galimybėmis ir „nauja funkcionalumo“ kryptimi, buvo pristatomos pernelyg optimistiškai. Vartotojai akcentavo, kad reklaminėse žinutėse sudarytas įspūdis apie parengtą sprendimą, tačiau kasdienėje praktikoje funkcijų prieinamumas ar veikimas neatitiko lūkesčių.

    Tokio pobūdžio ginčuose dažniausiai vertinama, ar reklamos teiginiai galėjo suklaidinti vidutinį vartotoją, ir ar bendrovė pakankamai aiškiai nurodė apribojimus. Technologijų rinkoje tai ypač aktualu, nes naujos funkcijos neretai priklauso nuo programinės įrangos versijų, regiono, kalbos, serverių apkrovos ar kitų sąlygų.

    Ką reikštų susitarimas iPhone savininkams

    Jei taikos sutartis būtų patvirtinta, daliai iPhone savininkų atsivertų kelias gauti individualias išmokas, o pati byla būtų nutraukta be pripažintos kaltės teisine prasme. Konkreti suma vienam žmogui paprastai priklauso nuo to, kiek vartotojų pateikia pretenzijas, ir kokie kriterijai nustatomi kompensacijai apskaičiuoti.

    Tokie susitarimai dažnai numato ir papildomus įsipareigojimus, pavyzdžiui, aiškesnę komunikaciją apie funkcijų veikimą ar apribojimus, atnaujintą informavimo tvarką arba pakeistus reklaminius aprašymus. Verslui tai leidžia suvaldyti reputacinę riziką ir išvengti ilgo, brangaus bylinėjimosi.

    Platesnis kontekstas: DI pažadai reklamoje

    Pastaraisiais metais išmaniųjų telefonų gamintojai intensyviai varžosi dėl DI funkcijų, todėl reklamos žinutės vis dažniau remiasi pažadais apie „išmanesnį“ asistentą, geresnį turinio kūrimą ar automatinį nuotraukų tvarkymą. Kuo didesnė konkurencija, tuo svarbiau tiksliai atskirti, kas jau veikia vartotojo įrenginyje, o kas dar tik planuojama programiniuose atnaujinimuose.

    Šis ginčas parodo, kad rinkodaros formuluotės technologijų sektoriuje tampa ne tik reputacijos, bet ir teisinės rizikos klausimu. Vartotojams tai taip pat signalas kritiškiau vertinti reklamas ir, prieš perkant, pasitikrinti, ar konkrečios funkcijos veikia jų šalyje, kalboje ir turimame modelyje.

  • „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Intel“ akcijos antradienį pabrango apie 13 proc. ir pasiekė naują visų laikų rekordą, investuotojams sureagavus į pranešimus, kad „Apple“ svarsto alternatyvas pagrindinių įrenginių procesorių gamybai. Rinkoje tai vertinama kaip galimas lūžis, nes „Apple“ ilgus metus rėmėsi Taivano TSMC pajėgumais.

    Žiniasklaidos duomenimis, „Apple“ tariasi su „Intel“ ir „Samsung“ dėl galimybės dalį pagrindinių lustų gamybos perkelti į Jungtines Valstijas. Oficialiai „Intel“ ir „Samsung“ šios informacijos nekomentavo, o „Apple“ į užklausas viešai neatsakė.

    „Intel“ ralį sustiprino ir platesnis bendrovės atsigavimo naratyvas: balandį akcijos buvo pašokusios daugiau nei dvigubai, o rinkos vertė perkopė maždaug 440 mlrd. eurų ribą. Tokius šuolius paprastai maitina lūkesčiai dėl naujų užsakymų, gamybos plėtros ir gerėjančių maržų.

    Pastaraisiais mėnesiais „Intel“ taip pat skelbė apie strategines partnerystes ir investicijas, kurios investuotojams signalizuoja ambiciją stiprinti pozicijas tiek klasikinių procesorių, tiek pažangių gamybos paslaugų rinkose. Vienas ryškesnių žingsnių – sprendimas atpirkti 49 proc. dalį Airijoje esančioje „Fab 34“ gamykloje už maždaug 13 mlrd. eurų.

    Rinkos dėmesio centre išlieka ir dirbtinis intelektas, skatinantis paklausą duomenų centrams ir skaičiavimo infrastruktūrai. „Intel“ vadovas Lip-Bu Tanas rezultatus aptariančioje konferencijoje akcentavo, kad centriniai procesoriai išlieka kritiška DI eros bazė, o tai leidžia bendrovei išnaudoti paklausos bangą ne tik GPU, bet ir CPU segmente.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad galimi „Apple“ sprendimai dar nereiškia garantuotų kontraktų: lustų tiekimo grandinė priklauso nuo technologinių procesų, pajėgumų, kainodaros ir kokybės reikalavimų. Jei „Apple“ iš tiesų diversifikuotų gamybą, tai galėtų sumažinti geopolitines ir logistikos rizikas, tačiau kartu reikštų didžiulį spaudimą tiekėjams laikytis griežtų terminų.

    „Intel“ akcijų dinamika pastaruoju metu tampa ir politinių diskusijų objektu JAV, ypač kalbant apie strategines technologijas ir vietinę gamybą. Rinkai tai svarbu, nes valstybės parama, reguliavimas ir investicijų kryptys gali lemti, kaip greitai įmonė sugebės pasivyti pažangiausių technologinių procesų lyderius.

    Investuotojams dabar svarbiausia, ar derybos virs realiais užsakymais, ir ar „Intel“ pavyks stabiliai didinti gamybos konkurencingumą DI bei pažangių lustų paklausos cikle. Artimiausi ketvirčių rezultatai ir užsakymų portfelio signalai gali tapti lemiamu testu, kiek dabartinis optimizmas pagrįstas.

  • iPhone pagaliau uždarys spragą: „Apple“ ruošia šifruotus RCS pokalbius su Android

    iPhone pagaliau uždarys spragą: „Apple“ ruošia šifruotus RCS pokalbius su Android

    „Apple“ ruošia svarbų „Messages“ programos atnaujinimą, kuris turėtų išspręsti ilgai kritikuotą RCS pokalbių su Android trūkumą. Iki šiol RCS ryšys tarp „iPhone“ ir Android galėjo būti patogesnis nei SMS, tačiau neturėjo pilno apsaugos lygio, kurio vartotojai tikisi iš šiuolaikinių žinučių.

    RCS, arba Rich Communication Services, yra SMS ir MMS įpėdinis, leidžiantis siųsti didesnės raiškos nuotraukas, matyti rašymo indikatorius, gauti pristatymo bei perskaitymo būsenas. „Apple“ apie RCS palaikymą „iPhone“ pranešė 2023 metais, taip sumažindama dalį skirtumų tarp skirtingų operacinių sistemų žinučių.

    Kas keičiasi su šifravimu

    Pagrindinė problema buvo ta, kad tarpplatforminiai RCS pokalbiai neturėjo pilno end-to-end šifravimo, vadinamo E2EE. Tai reiškia, kad žinutės nėra užkoduojamos taip, jog jas perskaityti galėtų tik siuntėjas ir gavėjas, o tarpinės sistemos negalėtų prie jų turinio prieiti.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, „Apple“ artimiausiame didesniame „iOS“ atnaujinime ketina įjungti E2EE RCS pokalbiams. Ankstesnėse bandomosiose „iOS“ versijose šis sprendimas buvo pastebėtas, tačiau iki šiol nepasiekė galutinės viešos laidos.

    Vartotojams tai turėtų reikšti aiškesnį privatumo standartą, kai „iPhone“ ir Android savininkai rašo vieni kitiems per RCS. Pačioje „Messages“ programoje tokie pokalbiai turėtų būti atžymimi specialiu indikatoriumi, kad būtų matyti, kada ryšys yra šifruotas.

    Kodėl tai svarbu „Apple“ strategijai

    „Apple“ įrenginių komunikacijoje jau seniai akcentuojamas privatumas, o „iMessage“ šifravimas yra vienas dažniausiai minimų argumentų. Dėl to RCS be E2EE atrodė kaip akivaizdus neatitikimas bendram saugumo naratyvui, ypač kai didžioji dalis populiarių žinučių programų šifravimą laiko standartu.

    Šifruotas RCS taip pat mažina spaudimą vartotojams pereiti į trečiųjų šalių platformas vien dėl saugumo. Kai žinučių patirtis tarp „iPhone“ ir Android tampa artimesnė, mažėja ir barjeras bendrauti naudojant numatytąją telefono programą.

    Ne visiems iškart

    Numatoma, kad šifravimas pradžioje veiks ne su visais ryšio operatoriais, o palaikymas bus plečiamas palaipsniui. Tokia praktika RCS ekosistemoje įprasta, nes funkcijų įgyvendinimas priklauso ne tik nuo įrenginio gamintojo, bet ir nuo operatorių bei jų infrastruktūros.

    Technologiškai šie pokyčiai siejami su RCS Universal Profile standarto evoliucija, kuri apima ir saugumo patobulinimus. Tuo pat metu pramonė juda toliau: GSMA jau yra pateikusi naujesnes specifikacijas, kurios žada papildomų galimybių, tačiau jų realus atsiradimas priklausys nuo to, kaip greitai jas diegs „Apple“, „Google“ ir operatoriai.

  • „Apple“ rezultatai ir JAV sprendimai sudrebino rinkas: investuotojai nubudo į kitokią dieną

    „Apple“ rezultatai ir JAV sprendimai sudrebino rinkas: investuotojai nubudo į kitokią dieną

    JAV akcijų rinkos balandį užbaigė įspūdingu šuoliu: „S&P 500“ ir „Nasdaq“ pasiekė naujas aukštumas, o mėnesio prieaugis tapo vienu didžiausių per kelerius metus. Investuotojų nuotaikas ypač pakėlė geresni nei tikėtasi kai kurių didžiųjų bendrovių rezultatai ir sumažėjęs trumpalaikis nerimas dėl geopolitinių rizikų poveikio ekonomikai.

    Prie optimizmo prisidėjo ir puslaidininkių sektorius, kuriam pastaruoju metu itin palankus DI bumo ciklas. Rinka vis dažniau vertina ne tik pardavimus, bet ir tai, ar bendrovės pajėgs užsitikrinti tiekimo grandines, nes didėja atminties ir kitų komponentų paklausos spaudimas.

    „Matome, kad atminties sąnaudos turės vis didesnį poveikį mūsų verslui“, – sakė „Apple“ vadovas Timas Cookas.

    „Apple“ paskelbė viršijusi analitikų lūkesčius pagal pelną ir pajamas bei pateikė geresnes nei prognozuota dabartinio ketvirčio pardavimų gaires. Nors „iPhone“ pardavimai ne visur pasiekė tikslus, telefono segmento pajamos, bendrovės teigimu, augo, o investuotojai reagavo į signalą, kad paklausa išlieka atspari net ir brangstant kai kurioms tiekimo grandinės dedamosioms.

    Atminties kainų tema šią savaitę skambėjo plačiau: panašius argumentus, vertindamos didesnes kapitalo išlaidas, minėjo ir „Microsoft“ bei „Meta“. Rinkoje tai vertinama dvejopai: išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali spausti maržas, tačiau kartu rodo, kad bendrovės ruošiasi ilgalaikei DI infrastruktūros plėtrai.

    Politikos fronte JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė teisės aktą, kuriuo finansuojama didžioji dalis Vidaus saugumo departamento, taip užbaigiant užsitęsusį dalinį federalinės valdžios uždarymą. Vis dėlto dalis su migracijos kontrole susijusių funkcijų finansavimo, kaip skelbiama, liko už šio susitarimo ribų, todėl politinės įtampos tema Vašingtone neišnyko.

    Tuo pat metu JAV Senate priimtas sprendimas dėl draudimo senatoriams prekiauti prognozių rinkose, reaguojant į vis garsiau keltas abejones dėl galimų interesų konfliktų. Finansų rinkų dalyviai tokias iniciatyvas stebi atidžiai, nes jos gali keisti taisykles ir rizikos suvokimą platesniame investavimo ekosistemos kontekste.

    Žaliavų rinkose dėmesį prikaustė išaugusios degalų kainos JAV, ypač Kalifornijoje, kur vidurkiai pasiekė naujas aukštumas. Kainų šuoliai siejami su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl jos brangstančia nafta, o tai didina infliacijos riziką ir gali koreguoti vartotojų išlaidas artimiausiais mėnesiais.

    Dar viena iš pirmo žvilgsnio netikėta tendencija – auganti kramtomosios gumos ir mėtų produktų paklausa, kurią JAV gamintojai sieja su GLP-1 vaistų vartojimo plėtra. Vis daugiau žmonių renkasi vadinamąjį funkcionalų užkandžiavimą, o svorio mažinimo vaistų rinka, remiantis bendrovių pranešimais, toliau plečiasi, skatindama ir šalutinių vartojimo įpročių pokyčius.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiu metu rinkas judins ne viena kryptis: nuo ketvirčio rezultatų ir DI infrastruktūros investicijų iki energijos kainų, geopolitikos ir reguliavimo iniciatyvų Vašingtone. Tokia aplinka didina dienos svyravimus, tačiau kartu atveria erdvę sektoriams, kurie greičiausiai prisitaiko prie naujos paklausos.