„OpenAI“ jau kurį laiką viešumoje siejama su planu žengti į vartotojams skirtos įrangos rinką ir pristatyti pirmą nuosavą įrenginį, paremtą „ChatGPT“. Apie projektą pastaruoju metu pasirodė daugiau detalių, o įrenginys apibūdinamas kaip ne ekraninis, balsu valdomas kompanionas kasdienėms užduotims.
Šaltinių teigimu, „OpenAI“ įrenginys labiausiai primintų išmanųjį garsiakalbį, tačiau būtų pritaikytas ne tik namams. Akcentuojama, kad tai turėtų būti ne stacionarus, o nešiojamas įrenginys su baterija, todėl jį būtų galima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą.
Didžiausias pažadas – natūralesnis pokalbis su dirbtiniu intelektu, kad vartotojas su įrenginiu bendrautų labiau kaip su asistentu, o ne kaip su tradiciniu balso valdymu. Tikimasi, kad toks formatas leistų greičiau gauti atsakymus, generuoti idėjas, planuoti darbus, taip pat valdyti išmaniųjų namų įrenginius.
Skirtingai nei dalis rinkoje esančių sprendimų, šis įrenginys, kaip teigiama, neturėtų ekrano ar lietimo paviršiaus. Vietoje to kalbama apie mechaninius elementus, kurie leistų įrenginiui judėti, taip pat apie kameros ir kelių mikrofonų panaudojimą, kad jis geriau „suprastų“ aplinką ir vartotojo komandas.
Vis dėlto būtent tokios funkcijos kelia ir neišvengiamus privatumo klausimus. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad nuolat klausantys mikrofonai ir kamera vartotojams tampa jautriausia išmaniųjų įrenginių dalimi, todėl daug lems tai, kaip aiškiai bus paaiškinta duomenų tvarkymo logika, kokios bus išjungimo galimybės ir kokie saugumo standartai bus taikomi.
Pasak pranešimų, realistiškas pristatymo laikas galėtų būti 2027 metais, nors neatmetami ir vėlavimai. Tokį grafiką gali veikti tiek technologinė branda, tiek teisiniai ginčai, susiję su konkurencine aplinka ir intelektinės nuosavybės apsauga.
Kontekstą papildo ir „OpenAI“ sandoris, kuriuo 2025 metais įsigytas startuolis „io“, siejamas su buvusiu „Apple“ dizaino vadovu Jony Ive’u. Pranešta, kad sandorio vertė siekė apie 6,0 milijardo eurų, o įsigijimas turėjo paspartinti darbą kuriant naują įrenginių kategoriją ir sukurti aparatūros bei programinės įrangos integraciją.
Rinka tokį žingsnį vertina kaip bandymą perkelti DI iš telefono ar kompiuterio į kasdienį, visada pasiekiamą įrenginį. Tačiau galutinę sėkmę nulems ne tik technologinės galimybės, bet ir tai, ar vartotojai patikės įrenginiui savo namų aplinką, balsą ir įpročius.
Leave a Reply