Tag: Apple

  • „Apple“ užsitikrino lustų tiekimą iš „Broadcom“: sandoris už apie 28 mlrd. eurų ir gamyba Kolorade

    „Apple“ sudarė didelės apimties užsakymą su JAV puslaidininkių tiekėja „Broadcom“, siekdama stabiliau užsitikrinti lustų tiekimą savo įrenginiams. Pagal skelbiamą informaciją, sandorio vertė siekia apie 28 mlrd. eurų, o pristatymai numatyti per kelerius ateinančius metus.

    Pagrindinė šio susitarimo ašis – lustų gamyba Jungtinėse Valstijose, Kolorado valstijoje, Fort Kolinse veikiančiame „Broadcom“ padalinyje. Gamybos pajėgumams didinti planuojama plėtra, kurios investicijos vertinamos maždaug 1,4 mlrd. eurų.

    Kas slypi už sprendimo

    Technologijų sektoriuje lustai išlieka viena jautriausių tiekimo grandinės vietų, todėl didieji gamintojai vis dažniau siekia ilgalaikių, geografiškai labiau nuspėjamų sutarčių. „Apple“ atveju tai reiškia mažesnę priklausomybę nuo Azijoje sutelktų gamybos centrų ir aiškesnį tiekimo planavimą.

    „Apple“ ir „Broadcom“ bendradarbiauja nuo 2007 metų, kai rinkoje pasirodė pirmosios kartos „iPhone“, o vėliau partnerystė plėtėsi belaidžio ryšio ir plačiajuosčio ryšio sprendimų srityse. Naujas užsakymas laikomas vienu didžiausių praktinių žingsnių, kai didelė vartotojų elektronikos bendrovė ilgam susieja dalį kritinių komponentų su gamyba JAV.

    Ryšys su JAV pramonės politika

    Tokie sandoriai paprastai vertinami ir politiniame kontekste, nes JAV administracijos jau ne vienerius metus skatina strateginių technologijų gamybos perkėlimą ar plėtrą šalies viduje. Tai siejama su nacionaliniu saugumu, tiekimo grandinių atsparumu ir konkurencija su Azijos gamybos gigantais.

    „Šis sprendimas atitinka kryptį, kuria federalinė valdžia siekia, kad kritinės technologijos būtų kuriamos ir gaminamos Jungtinėse Valstijose“, – sakė administracijos atstovai, komentuodami panašias tiekimo grandinių perkėlimo iniciatyvas.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad gamyba JAV dažnai yra brangesnė nei kai kuriose Azijos šalyse, todėl ilgainiui didesnės savikainos rizika gali atsispindėti galutinėse įrenginių kainose. Vis dėlto įmonės, ypač susiduriančios su geopolitine įtampa ir eksporto ribojimais, vis dažniau renkasi brangesnį, bet stabilesnį tiekimo modelį.

    Skelbiama, kad per artimiausius penkerius metus „Broadcom“ turėtų pristatyti apie 15 mln. lustų, o Kolorado gamybos bazė bus modernizuojama ir plečiama. Tai turėtų padėti „Apple“ mažinti tiekimo sutrikimų riziką ir užtikrinti komponentų prieinamumą svarbiausioms produktų linijoms.

  • „iPhone 17 Pro Max“ užkastas laiko kapsulėje: JAV pažadėjo atidaryti tik 2276 metais

    „iPhone 17 Pro Max“ užkastas laiko kapsulėje: JAV pažadėjo atidaryti tik 2276 metais

    Jungtinės Valstijos ruošiasi 250 metų sukakčiai, kuri bus minima 2026 metais, o vienu simboliškiausių projektų tapo nacionalinė laiko kapsulė. Už jos turinį atsakinga ne pelno organizacija America250, Kongreso paskirta koordinuoti jubiliejaus iniciatyvas.

    Kapsulė buvo užantspauduota ir palaidota Independence National Historical Park teritorijoje Filadelfijoje 2026 metų liepos 4 dieną. Planuojama, kad ji bus iškasta tik po 250 metų, tai yra 2276 metais.

    Tarp kapsulėje esančių daiktų atsidūrė ir „iPhone 17 Pro Max“ oranžinės spalvos korpusu. Organizatorių teigimu, šis pasirinkimas turėtų reprezentuoti 2026 metų JAV technologinę pažangą ir tuo metu buvusias nešiojamųjų kompiuterinių įrenginių galimybes.

    Į telefone esančią programą „Notes“ taip pat įrašyta informacija apie kasdienį gyvenimą 2026 metais, kad ateities kartos galėtų gauti asmeniškesnį laikmečio portretą. Tokia praktika būdinga daugeliui modernių laiko kapsulių, kurios siekia fiksuoti ne tik istorinius įvykius, bet ir kasdienybės detales.

    Didžiausia intriga susijusi ne su pačiu įdėjimu, o su klausimu, ar išmanusis telefonas apskritai gali išlikti funkcionalus šimtmečius. Ilgalaikiam saugojimui jautriausios vietos yra ličio jonų baterija, sandarikliai, ekranų ir mikroschemų degradacija bei atminties duomenų nusidėvėjimas, todėl tikėtina, kad net ir idealiomis sąlygomis prietaisas gali tapti labiau simboliniu artefaktu nei veikiantis įrenginys.

    Kapsulės paruošimui pasitelkti JAV Nacionalinio standartų ir technologijų instituto specialistai bei Kongreso bibliotekos konservavimo ekspertai. Kapsulė pagaminta iš tiksliai frezuoto nerūdijančiojo plieno cilindro, sandarinta indžiu, o papildomai uždengta nerūdijančiojo plieno kupolu, kuris turi sumažinti drėgmės poveikį.

    Skelbiama, kad pats cilindras sveria apie 400 kilogramų, o kupolas dar apie 500 kilogramų, tad konstrukcija sukurta kaip ilgalaikis apsaugos sprendimas. Tokie sprendimai įprasti muziejinei konservacijai artimuose projektuose, kai siekiama maksimaliai apriboti temperatūros svyravimus, drėgmę ir koroziją.

    Be išmaniojo telefono kapsulėje atsidūrė ir istorinių artefaktų, pavyzdžiui, medžiaga iš 1903 metų brolių Wright lėktuvo. Taip pat įdėta ir ateities vizija, sukurta naudojant „Anthropic“ DI modelį „Claude“, kuri turėtų parodyti, kaip 2276 metais galėtų atrodyti Jungtinės Valstijos.

  • „Apple“ siekia leidimo pirkti lustus iš Kinijos įmonių Pentagono juodajame sąraše: kas keistųsi

    „Apple“ JAV institucijoms signalizuoja norą įsigyti mikroschemų iš Kinijos gamintojų, kuriuos Pentagonas yra įtraukęs į vadinamąjį juodąjį sąrašą. Pasak viešai skelbiamos informacijos, tokie komponentai būtų naudojami įrenginiuose, skirtiems parduoti tik Kinijos rinkoje.

    Klausimas jautrus, nes Pentagono sąrašai paprastai siejami su įtarimais dėl įmonių ryšių su Kinijos kariuomene ir galimu technologijų panaudojimu gynybos reikmėms. Nors „Apple“ daugumos sandorių už JAV ribų formaliai neprivalo derinti, bendrovė siekia sumažinti politinę ir reguliacinę riziką Vašingtone.

    Apie kokius tiekėjus kalbama

    Žiniasklaidoje minima, kad „Apple“ domisi atminties lustų tiekimu iš ChangXin Memory Technologies ir Yangtze Memory Technologies. Abi įmonės tarptautinėje rinkoje vertinamos kaip svarbūs Kinijos puslaidininkių sektoriaus žaidėjai, o atminties lustai yra kritiška daugelio įrenginių, įskaitant telefonus ir kompiuterius, dalis.

    Šis žingsnis rodo, kad „Apple“ bando laviruoti tarp dviejų tikslų: išlaikyti konkurencingą tiekimo grandinę Kinijoje ir kartu neperžengti JAV nacionalinio saugumo politikos ribų. Būtent dėl to, pasak pranešimų, buvo ieškoma kontakto su JAV administracijos atstovais, kad pozicija dėl tokių pirkimų būtų aiškesnė.

    Kodėl tai svarbu „Apple“ ir rinkai

    Kinija „Apple“ išlieka viena didžiausių rinkų, tačiau jai būdingas stiprėjantis vietinių gamintojų spaudimas ir griežtesnis reguliavimas. Galimybė naudoti vietoje pagamintus komponentus galėtų padėti mažinti kaštus, gerinti tiekimo stabilumą ir prisitaikyti prie Kinijos politikos, kuri skatina vietinių technologijų naudojimą.

    Kita vertus, bendradarbiavimas su Pentagono sąrašuose esančiomis įmonėmis gali išprovokuoti aštrią JAV politikų reakciją, ypač tarp griežtesnės linijos Kinijos atžvilgiu šalininkų. Tokie ginčai gali virsti papildomais klausimais Kongrese, viešais tyrimais ar spaudimu reguliuotojams, net jei teisiškai sandoris būtų įmanomas.

    Kokios tendencijos matomos puslaidininkių sektoriuje

    Puslaidininkių rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tiekimo grandinių skaidymas pagal geopolitines linijas: JAV ir sąjungininkės stiprina eksporto kontrolę, o Kinija investuoja į vietinę lustų pramonę. Tokiame fone tarptautinės technologijų bendrovės vis dažniau kuria atskiras tiekimo strategijas skirtingoms rinkoms.

    Jei „Apple“ pasirinktų Kinijos tiekėjus įrenginiams, skirtiems tik Kinijai, tai galėtų tapti precedentu platesnei „dviejų sistemų“ praktikai, kai skirtinguose regionuose naudojami skirtingi komponentai. Tačiau galutinis sprendimas priklausys ne tik nuo kainos ar technologinių parametrų, bet ir nuo to, kiek politinės rizikos bendrovė pasirengusi prisiimti.

    Kol kas aišku viena: „Apple“ sprendimai dėl lustų tiekėjų seniai nebėra vien techninis ar komercinis klausimas. Jie vis dažniau tampa geopolitinės įtampos ir nacionalinio saugumo politikos dalimi, o tai reiškia, kad panašūs atvejai ateityje gali kartotis.

  • Volstrytas nusisuko nuo „Didžiojo septyneto“: DI sąskaitos, brangūs lustai ir 2 trln. eurų

    Volstrytas nusisuko nuo „Didžiojo septyneto“: DI sąskaitos, brangūs lustai ir 2 trln. eurų

    Daugiau nei trejus metus Volstrytą tempė vadinamasis „Didysis septynetas“: „Nvidia“, „Apple“, „Microsoft“, „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Tesla“. Tačiau 2026 metų birželis tapo lūžio tašku, kai beveik visų šių milžinių akcijos smuko vienu metu.

    Per mėnesį „Nvidia“ krito daugiau nei 5 proc., „Microsoft“ apie 17 proc., „Alphabet“ beveik 6 proc., „Amazon“ apie 12 proc., o „Meta“ maždaug 11 proc. „Apple“ po rekordinio uždarymo mėnesio pradžioje vėliau nusileido daugiau nei 10 proc. nuo piko, o „Tesla“ po audringų svyravimų mėnesį baigė beveik nepakitusi.

    Bendrai skaičiuojama, kad per vieną mėnesį ši grupė ištrynė apie 2 trilijonus eurų rinkos vertės. Investuotojus nustebino ne vien kritimo mastas, o tai, kad smuko beveik visi grupės nariai, kai anksčiau dažniausiai klupdavo tik viena ar dvi bendrovės.

    DI bumas atsitrenkė į sąnaudas

    Birželį spaudimą dar labiau išryškino investuotojų pasitraukimas iš fondo, kuris paprastai laikomas paprasčiausiu būdu statyti už šią technologijų grupę. „Roundhill Magnificent Seven ETF“ per mėnesį fiksavo apie 615 mln. eurų nutekėjimą, o jo kaina nuo gegužės pabaigos rekordo buvo nukritusi maždaug 13 proc.

    Rinkos nuotaiką pakurstė ir signalai iš kitų didelių DI infrastruktūros pirkėjų. „Oracle“ birželį smuko apie 35 proc., investuotojams sunerimus dėl šuolio DI išlaidose ir skolos didėjimo, o tai tapo dar vienu priminimu, kad rinka vis griežčiau vertina brangiai kainuojančią plėtrą.

    Analitikų vertinimais, didžiausi debesijos paslaugų tiekėjai 2026 metais DI infrastruktūrai gali skirti daugiau nei 615 mlrd. eurų. Vien „Microsoft“ investicijos, remiantis rinkos prognozėmis, gali artėti prie 167 mlrd. eurų, o kai kurių vertintojų teigimu, kapitalo išlaidos jau priartėjo prie beveik viso veiklos pinigų srauto.

    Brangsta atminties lustai, mažėja kantrybė

    Kuo daugiau statoma duomenų centrų, tuo didesnė paklausa komponentams, be kurių DI neveikia, ypač atminties lustams. Dėl pasiūlos įtampos atminties kainos kilo, o tai automatiškai didina sąnaudas toms bendrovėms, kurios sparčiausiai plečia duomenų centrų pajėgumus.

    Šioje grandinėje gerai matoma ir kita tendencija: dalis pelno bei augimo persikelia pas puslaidininkių ir atminties gamintojus, o ne pas galutines platformas. Todėl investuotojai vis dažniau klausia, kada šimtus milijardų eurų siekiančios DI investicijos virs apčiuopiamomis pajamomis, o ne vien didėjančiomis sąskaitomis.

    Tuo pat metu platesnė rinka demonstravo, kad augimas nebūtinai turi remtis vien keliomis mega bendrovėmis. Skaičiuojant be „Didžiojo septyneto“, likusios S&P 500 įmonės 2026 metų pradžioje uždirbo sparčiau, o tai paskatino kapitalo rotaciją iš anksčiau dominavusių technologijų lyderių į platesnį sektorių spektrą.

    Ar „Didysis septynetas“ praranda titulą?

    Nors šios įmonės išlieka DI ekosistemos branduoliu ir vis dar generuoja reikšmingą pelno augimą, jų akcijose įsivyravo nauja logika. Investuotojai vis mažiau perka vien pažadą, kad DI pakeis ekonomiką, ir vis labiau reikalauja įrodymų, kada investicijos pradės atsipirkti.

    Rinka taip pat vertina faktą, kad DI plėtra tampa mažiau koncentruota: atsiranda daugiau konkurentų, plinta atvirojo kodo sprendimai, o DI paslaugų kainodara kinta. Todėl statymas už DI vis rečiau sutapatinamas tik su septyniomis akcijomis, net jei jos ir toliau išlieka vienos svarbiausių pasaulio biržose.

  • JK ruošiasi smogti „Apple“ ir „Google“: gali tekti leisti mokėti pigiau už programėles

    JK ruošiasi smogti „Apple“ ir „Google“: gali tekti leisti mokėti pigiau už programėles

    Jungtinės Karalystės konkurencijos priežiūros institucija Competition and Markets Authority pradėjo konsultaciją, kuri gali pakeisti tai, kaip šalies gyventojai atsiskaito už programėles ir jų prenumeratas. Reguliuotojas svarsto naujus elgesio reikalavimus „Apple“ ir „Google“, siekdamas susilpninti jų kontrolę programėlių mokėjimų grandinėje.

    CMA teigimu, dabartinė tvarka dažnai reiškia, kad pirkdami prenumeratą ar skaitmeninę paslaugą vartotojai netiesiogiai apmoka ir platformų taikomus mokesčius. Institucija tikisi, kad didesnė konkurencija mokėjimų srityje galėtų mažinti kainas ir skatinti inovacijas technologijų sektoriuje.

    Kas yra steering?

    Pagrindinis ginčo taikinys yra vadinamoji steering praktika, kai programėlių kūrėjams leidžiama informuoti vartotojus apie alternatyvius, pigesnius atsiskaitymo būdus už programėlių parduotuvių ribų. Tokiu atveju pirkimas apeitų „Apple“ App Store ar „Google“ Play Store vidinius mokėjimus, kur paprastai taikomi platformų komisiniai.

    Šiuo metu „Apple“ Jungtinėje Karalystėje tokią praktiką iš esmės draudžia, o „Google“ ją leidžia tik ribotai ir su papildomomis sąlygomis. CMA siūlo naikinti šiuos ribojimus, kad kūrėjai galėtų laisviau nukreipti vartotojus į kitus mokėjimo kanalus.

    Kodėl reguliuotojas spaudžia dabar?

    CMA dar 2025 metais įvardijo „Apple“ ir „Google“ mobiliąsias ekosistemas kaip veiksmingą duopolį, nes didžioji dauguma Jungtinės Karalystės išmaniųjų įrenginių veikia su šiomis operacinėmis sistemomis. Reguliuotojas nurodo, kad tokia rinkos struktūra suteikia platformoms galimybę nustatyti taisykles, nuo kurių priklauso kūrėjų pajamos ir vartotojų galutinė kaina.

    Konsultacija vyksta pagal Digital Markets, Competition and Consumers Act nuostatas, kurios suteikia daugiau įrankių greičiau taikyti elgesio reikalavimus didelę rinkos galią turinčioms skaitmeninėms platformoms. CMA pabrėžia, kad prieš priimant privalomus sprendimus privaloma surengti konsultaciją ir įvertinti poveikį rinkai.

    Ką tai reikštų vartotojams ir kūrėjams?

    Jei ribojimai būtų panaikinti, kūrėjai galėtų aiškiau pasiūlyti pigesnes kainas ar lankstesnius atsiskaitymo planus ne per programėlių parduotuves. Teoriškai tai galėtų sumažinti prenumeratų kainas, ypač paslaugoms, kur platformų komisiniai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį.

    Vis dėlto CMA atkreipia dėmesį į svarbią detalę: net leidus steering, „Apple“ ir „Google“ galėtų bandyti taikyti papildomus mokesčius už tokią galimybę. Todėl reguliuotojas rengia principus, pagal kuriuos tokie mokesčiai turėtų būti sąžiningi ir mažesni nei dabartiniai programėlių parduotuvių įkainiai, o sutaupymai turėtų pasiekti vartotojus arba būti investuojami į produktų plėtrą.

    Šis procesas vyksta platesniame kontekste, nes programėlių parduotuvių taisyklės ir jų komisiniai pastaraisiais metais aktyviai tikrinami ir kitose jurisdikcijose. Jungtinės Karalystės sprendimai gali tapti dar vienu precedentu, kaip reguliuotojai siekia atverti skaitmenines ekosistemas konkurencijai.

    Be to, „Google“ neseniai paskelbė apie naujas pasaulines Play Store taisykles, numatančias galimybę kūrėjams nukreipti vartotojus atsiskaityti už parduotuvės ribų, tačiau su tam tikromis sąlygomis. CMA teigė vertinsianti, ar šie pakeitimai realiai didina konkurenciją ir ar nepalieka kūrėjams bei vartotojams naujų, mažiau matomų apribojimų.

  • „Apple“ kelia kainas ir Lenkijoje: pabrango „iPad“ ir „Mac“ – kas brango labiausiai?

    „Apple“ kelia kainas ir Lenkijoje: pabrango „iPad“ ir „Mac“ – kas brango labiausiai?

    „Apple“ atnaujino dalies savo įrenginių kainyną Europoje, o pokyčius pajuto ir pirkėjai Lenkijoje. Daugiausia brango planšetiniai kompiuteriai „iPad“, kompiuteriai „Mac“, išmanieji garsiakalbiai „HomePod“ bei priedėliai „Apple TV“.

    Viešai nurodoma, kad kai kurių pozicijų pabrangimas siekia iki maždaug 25 proc., o bazinių komplektacijų kainų šuolis kai kuriais atvejais prilygsta daugiau nei 230 eurų. Tuo pat metu „iPhone“, „Apple Watch“ ir „AirPods“ kainos, bent jau šiame etape, išliko nepakeistos.

    Kas lėmė kainų šuolį?

    Gamintojas kainų pokyčius aiškina išaugusiomis gamybos sąnaudomis. Didžiausią įtaką daro brangstantys komponentai, ypač atminties moduliai ir duomenų laikmenos, taip pat platesnės tiekimo grandinių ir logistikos sąnaudos.

    Pastaraisiais metais elektronikos rinkoje nuolat juntami svyravimai: nuo komponentų kainų ciklų iki gamybos pajėgumų perskirstymo ir energijos kaštų. Dėl to gamintojai vis dažniau koreguoja kainodarą ne tik pristatydami naujus modelius, bet ir atnaujindami esamų įrenginių kainynus.

    Ko tikėtis toliau?

    Nors „iPhone“, „Apple Watch“ ir „AirPods“ šįkart nepabrango, rinkoje stiprėja lūkestis, kad kainų korekcijos gali pasiekti ir šias produktų linijas. Dažniausiai tokie pokyčiai sutampa su naujų įrenginių pristatymais, kai atnaujinama visa kainodaros struktūra.

    Pirkėjams tai reiškia, kad planuojant atnaujinti „Mac“ ar įsigyti „iPad“, verta atidžiau stebėti oficialius kainynus ir akcijas. Kainų kilimas dažnai skatina ir antrinę rinką, kur padidėja paklausa ankstesnių kartų įrenginiams.

  • DI lustų badas smogia „Microsoft“ ir „Apple“: brangsta „Xbox“, „Mac“ ir „iPad“

    DI lustų badas smogia „Microsoft“ ir „Apple“: brangsta „Xbox“, „Mac“ ir „iPad“

    Vartotojų elektronikos rinką drebina sparčiai brangstantys atminties ir saugyklos lustai: „Microsoft“ ir „Apple“ pranešė apie kainų kėlimą, kurį sieja su DI bumo paskatinta duomenų centrų plėtra. Bendrovės aiškina, kad lustų paklausa auga greičiau nei tiekimo grandinės spėja prisitaikyti, todėl komponentų kainos kyla ne mėnesiais, o ketvirčiais.

    „Microsoft“ paskelbė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos visame pasaulyje didins „Xbox“ konsolių kainas. Skirtingų modelių brangimas, priklausomai nuo rinkos ir komplektacijos, sieks apie 90–135 eurus, o kai kuriose konfigūracijose galutinė kaina gali priartėti prie aukščiausio segmento žymos.

    JAV rinkoje „Xbox Series S“ turėtų kainuoti apie 440 eurų, o „Series X“ kai kuriais atvejais gali siekti maždaug 705 eurus. Bendrovė kol kas nepateikė tikslių kainų Europos šalims, tačiau pabrėžė, kad sprendimas susijęs su saugyklos ir atminties komponentų brangimu.

    „Apple“ tuo pat metu pranešė apie reikšmingus „Mac“ ir „iPad“ kainų pokyčius, akcentuodama tą pačią priežastį: DI infrastruktūra iš rinkos išsiurbia atminties ir saugyklos lustus, kurie reikalingi ir įprastiems vartotojų įrenginiams. Gamintojas teigia ilgą laiką bandęs sušvelninti poveikį pirkėjams, tačiau pasiekė ribą, kai kainų korekcijos tapo neišvengiamos.

    „Spartus DI duomenų centrų augimas sukūrė precedento neturintį atminties ir saugyklos paklausos šuolį“, – teigiama „Apple“ pareiškime.

    Pagal paskelbtą informaciją, kai kurie „Mac“ ir „iPad“ modeliai brangs nuo maždaug 90 iki 265 eurų, priklausomai nuo konfigūracijos. Pavyzdžiui, įėjimo lygio nešiojamas kompiuteris gali pabrangti apie 90 eurų, o aukštesnės talpos „MacBook Pro“ kainos pokytis gali siekti iki maždaug 265 eurų.

    Rinkos analitikai neatmeta, kad vėliau šiais metais kainų korekcijos gali paliesti ir „iPhone“, ypač „Pro“ klasės modelius. Vertinama, jog ankstesni, santykinai nedideli kainų pakėlimai po 40–50 eurų gali tapti retenybe, jei komponentų infliacija išsilaikys.

    Ši tendencija nėra vien dviejų bendrovių istorija: didesnę įtampą jaučia visa vartotojų elektronikos ir žaidimų įrangos pramonė. Konsolių gamintojai pastaraisiais mėnesiais taip pat ėmėsi kainų korekcijų, nes brangsta ne tik procesoriai, bet ir atminties moduliai, saugyklos sprendimai bei kiti komponentai.

    Vienas svarbiausių pokyčių yra tai, kad DI bumas keičia lustų rinkos prioritetus: gamintojai didesnę dalį pajėgumų nukreipia į serveriams skirtus sprendimus, o vartotojų įrenginiai tampa labiau pažeidžiami kainų svyravimams. Tai reiškia, kad pirkėjams gali tekti dažniau susidurti su brangesnėmis įrenginių konfigūracijomis, o nuolaidos gali tapti labiau epizodinės.

    „Microsoft“ taip pat primena, kad konsolės dažnai parduodamos su maža marža arba net nuostolingai, tikintis pajamas susigrąžinti per žaidimus ir prenumeratas. Todėl komponentų brangimas tokioje verslo logikoje ypač greitai atsispindi galutinėje įrenginio kainoje, o tai tiesiogiai paliečia žaidėjus.

  • Medžiagų revoliucija jau čia: ananasų ir grybų oda, kukurūzų plastikas ir irzlesnė mada

    Medžiagų revoliucija jau čia: ananasų ir grybų oda, kukurūzų plastikas ir irzlesnė mada

    Technologijų ir mados pramonė vis sparčiau atsisako įprastų, taršių žaliavų ir ieško medžiagų, kurios būtų draugiškesnės aplinkai bei lengviau perdirbamos. Pastaraisiais metais ypač išaugo biologiškai suyrančių alternatyvų ir perdirbtų žaliavų paklausa, nes griežtėja reguliavimas, o vartotojai vis dažniau vertina produkto „gyvenimo ciklą“.

    Didžiausias pokytis vyksta ne tik laboratorijose, bet ir dizaino bei gamybos grandinėse: nuo idėjos iki pakuotės vis dažniau skaičiuojamas anglies pėdsakas, vertinamas vandens suvartojimas, chemikalų naudojimas ir galimybė medžiagas grąžinti į antrinę apyvartą. Ši kryptis ypač aktuali sektoriams, kurie tradiciškai siejami su dideliu poveikiu aplinkai, pavyzdžiui, madai ir plataus vartojimo elektronikai.

    Augalinė ir grybų „oda“

    Natūralios odos alternatyvos jau seniai kuriamos dėl etinių ir aplinkosauginių priežasčių, o pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia medžiagos iš augalinių pluoštų ir grybienos. Vienas žinomiausių sprendimų yra „Piñatex“ – medžiaga, gaminama iš ananasų lapų pluošto, kuris kitu atveju dažnai taptų žemės ūkio atliekomis.

    Kita sparčiai populiarėjanti kryptis – grybiena, iš kurios formuojamos lanksčios, odą primenančios struktūros. Tokie sprendimai traukia ir didžiuosius prekės ženklus: „Adidas“ buvo pristatęs „Stan Smith Mylo“ prototipą, o „Apple“ kai kuriuose aksesuaruose naudoja „FineWoven“ medžiagą, kuri remiasi augalinės kilmės komponentais.

    Kukurūzų polimerai vietoj naftos plastiko

    Plastikas dešimtmečiais buvo gaminamas iš naftos žaliavų, tačiau biopolimerai tampa realia alternatyva. Vienas plačiausiai naudojamų bioplastikų – PLA, arba polipieno rūgšties plastikas, gaminamas iš kukurūzų ar cukranendrių žaliavos; jo panaudojimas sparčiai plečiasi, ypač pakuotėse ir 3D spausdinime.

    PLA ir kiti biopolimerai vertinami dėl galimybės mažinti priklausomybę nuo iškastinių žaliavų, tačiau praktikoje svarbios sąlygos, kuriose tokios medžiagos suyra. Dalis bioplastikų efektyviausiai suardomi pramoninio kompostavimo aplinkoje, todėl šalia inovacijų būtina ir infrastruktūra bei aiškus ženklinimas, kad medžiagos nepatektų į netinkamus srautus.

    Perdirbimas tampa nauja norma

    Perdirbtos medžiagos vis dažniau tampa ne kompromisu, o standartu: sporto ir mados prekės ženklai deklaruoja atsisakantys pirminio poliesterio ir pereinantys prie perdirbto poliesterio, o prabangos segmentas į rinką atnešė regeneruoto nailono sprendimus. Tai keičia vartotojų suvokimą, kad antrinės žaliavos būtinai reiškia prastesnę kokybę.

    Įdomūs ir projektai, kai atliekos panaudojamos nestandartiškai, pavyzdžiui, perdirbant vartojimo produktų komponentus ir pritaikant juos statybinių medžiagų mišiniuose. Tokie pilotiniai modeliai rodo, kad „atliekos“ vis dažniau tampa žaliava, tačiau jų sėkmė priklauso nuo surinkimo, rūšiavimo ir stabilios perdirbimo grandinės.

    Elektronika, kuri gali suirti

    Medžiagų pokyčiai pasiekė ir elektroniką: greta aliuminio bei stiklo atsiranda bioplastikai ir biokompozitai, kuriuose naudojami natūralūs pluoštai bei dervos. Pavyzdžiui, „Dell“ tvarumo krypties komunikacijoje nurodo naudojanti bioplastiką ir kitus alternatyvius komponentus tam tikruose produktuose ir pakuotėse.

    Dar ambicingesnė kryptis – taip vadinama technologija, sukurta „išnykti“, kai dalis komponentų po nustatyto laiko galėtų natūraliai suirti. Tai ypač svarbu daiktų internetui, kur diegiami milijardai mažų jutiklių, galinčių tapti nauja e. atliekų banga, todėl mokslininkai ieško biologiškai suyrančios elektronikos architektūrų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias lūžis vyksta produktuose taikant žiedinės ekonomikos logiką: daiktai kuriami taip, kad būtų lengvai išardomi, remontuojami, o medžiagos sugrąžinamos į gamybą. „Apple“ ir kitos bendrovės plečia grąžinimo programas, o Europos Sąjungos kryptis remiasi taisymo ir ilgaamžiškumo skatinimu, kas ilgainiui turėtų pakeisti ir įrenginių dizainą.

    Šiandien modernus produktas vis rečiau „baigia gyvenimą“ šiukšliadėžėje. Vis dažniau jis projektuojamas kaip ciklo dalis, kur pabaiga tampa naujos žaliavos pradžia.

  • „Apple“ kaltina ES dėl naujos Siri su DI: Europos Komisija atkerta – kliūčių nėra

    „Apple“ kaltina ES dėl naujos Siri su DI: Europos Komisija atkerta – kliūčių nėra

    Naujoji Siri Europoje startuos ribotai

    „Apple“ per WWDC pristatė atnaujintą Siri su dirbtinis intelektas funkcijomis, tačiau pradinis jos paleidimas Europoje bus ribotas. Bendrovė teigia, kad sprendimą lėmė Europos Sąjungos reguliavimas ir reikalavimai, kylantys iš Skaitmeninių rinkų akto.

    Pagal šį planą naujoji Siri iš pradžių nebus pasiekiama „iPhone“ ir „iPad“ įrenginiuose Europos Sąjungoje, nors „Mac“ kompiuteriuose kai kurios funkcijos gali veikti. Tai reiškia, kad dalis naudotojų naujoves pamatys vėliau nei JAV ar kitose rinkose.

    Europos Komisijos atsakymas: DMA netrukdo

    Europos Komisija, reaguodama į „Apple“ argumentus, pabrėžė, kad Skaitmeninių rinkų akte nėra nuostatų, kurios draustų bendrovei pristatyti naujus produktus ar funkcijas ES valstybėse narėse. Komisijos atstovų pozicija aiški: kliūtys, jei jos atsiranda, susijusios su tuo, kaip pati įmonė pasirengusi laikytis taisyklių.

    „Skaitmeninių rinkų akte nėra nieko, kas trukdytų „Apple“ diegti naujas funkcijas Europos Sąjungoje“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Pasak jo, vietoj to, kad būtų ieškoma suderinamų sprendimų, „Apple“ kreipėsi į Europos Komisiją dėl išimties interoperabilumo pareigoms, numatytoms DMA, ir prašė atidėjimo bent 18 mėnesių. Komisija tokio kelio nepalaiko.

    Ką tai reiškia naudotojams ir rinkai

    Ribojimai labiausiai palies „iPhone“ ir „iPad“ naudotojus, o netiesiogiai ir „Apple Watch“, nes laikrodžio funkcijos dažnai priklauso nuo susieto telefono galimybių. Praktikoje tai gali reikšti, kad naujesnės balso asistento galimybės Europoje įsitvirtins vėliau, o funkcionalumas skirsis priklausomai nuo įrenginio.

    Panašus scenarijus jau buvo matytas diegiant „Apple Intelligence“, kai dalis funkcijų Europoje startavo nevienodai skirtingose platformose. Tokia fragmentacija tampa vis dažnesnė, kai pasauliniai technologijų gamintojai bando suderinti greitą DI naujovių plėtrą su griežtėjančiais privatumo, konkurencijos ir platformų atvirumo reikalavimais.

    Skaitmeninių rinkų aktas didžiosioms platformoms, vadinamiesiems vartų saugotojams, numato pareigas, susijusias su sąžininga konkurencija ir didesniu paslaugų suderinamumu. „Apple“ atveju jautriausios sritys paprastai siejamos su operacinės sistemos funkcijomis, prieiga prie tam tikrų sąsajų ir trečiųjų šalių sprendimų integracija, todėl kiekviena nauja giliai į sistemą įsišaknijusi DI funkcija tampa ir teisiniu, ir techniniu išbandymu.

  • „Apple“ pristatė watchOS 27 ir iPadOS 27: rudenį dalis „Apple Watch“ ir „iPad“ liks be atnaujinimo

    „Apple“ pristatė watchOS 27 ir iPadOS 27: rudenį dalis „Apple Watch“ ir „iPad“ liks be atnaujinimo

    „Apple“ WWDC26 konferencijoje pristatė naujas operacines sistemas „Apple Watch“ laikrodžiams ir „iPad“ planšetėms – watchOS 27 ir iPadOS 27. Kaip įprasta, galutinės versijos vartotojus turėtų pasiekti rudenį, kartu su nauju programinės įrangos atnaujinimų ciklu.

    Nors „Apple“ detalių sąrašų skirtingoms rinkoms dar ne visada pateikia vienodu metu, bendras principas nesikeičia: dalis senesnių įrenginių palaikymo netenka. Tai reiškia, kad kai kurie „Apple Watch“ ir „iPad“ modeliai šį kartą gali likti su ankstesne sistemos versija.

    Kas naujo watchOS 27?

    watchOS 27 nėra apibūdinamas kaip revoliucinis atnaujinimas, tačiau žada kelis praktiškus patobulinimus kasdieniam naudojimui. Tarp akcentuojamų naujovių minima išplėsta „Siri“ funkcionalumo kryptis, kad dalį užduočių būtų patogiau atlikti nuo riešo.

    Taip pat kalbama apie atnaujintą programėlių išdėstymo logiką, dinamiškesnį naršymą bei geresnį energijos valdymą. Pastaroji sritis svarbi daugeliui naudotojų, nes baterijos veikimo laikas išlieka vienu dažniausių išmaniųjų laikrodžių kompromisų.

    Atnaujinimas, kaip skelbiama pristatyme, turėtų pasirodyti rugsėjį. Kartu įprastai startuoja ir viešos galutinės versijos, o iki tol „Apple“ testuotojams siūlo bandomąsias laidas.

    iPadOS 27: daugiau bendrų pokyčių su iOS

    iPadOS 27 daugeliu krypčių artėja prie bendros „Apple“ ekosistemos logikos, todėl dalis naujovių sutampa su iOS 27 kryptimi. Tarp minimų pokyčių – sistemos stabilumo ir našumo patobulinimai bei atnaujinimai integruotose „Apple“ programose.

    Kaip ir watchOS atveju, vienas iš akcentų – toliau vystomas „Siri“ funkcionalumas. „Apple“ pastaraisiais metais nuosekliai didina sistemos paslaugų integraciją, kad įrenginiai tarpusavyje veiktų sklandžiau, o užduotys būtų perkeliamos tarp „iPhone“, „iPad“ ir laikrodžio su mažiau trikdžių.

    iPadOS 27 išleidimas taip pat planuojamas rugsėjį. Vis dėlto daliai senesnių „iPad“ modelių atnaujinimas gali būti neprieinamas, nes kiekvienoje didesnėje laidoje „Apple“ peržiūri palaikomų įrenginių sąrašą.

    Ką daryti, jei įrenginys nebus palaikomas?

    Jei konkretus „Apple Watch“ ar „iPad“ modelis negaus watchOS 27 ar iPadOS 27, tai nereiškia, kad įrenginys iškart taps nenaudojamas. Dažniausiai ankstesnės sistemos versijos dar kurį laiką gauna saugumo pataisas, tačiau naujos funkcijos ir dalis programėlių galimybių ilgainiui gali būti ribojamos.

    Ekspertai pataria įvertinti, ar įrenginys naudojamas tik bazinėms užduotims, ar yra svarbus maksimalus saugumas, naujausios programėlių versijos ir ekosistemos funkcijos. Tokiais atvejais palaikymo pabaiga dažnai tampa signalu planuoti atnaujinimą per artimiausius metus.

    „Apple“ kartu su šiais atnaujinimais pristatė ir kitas platformas, todėl rudenį tradiciškai laukiama visos ekosistemos atnaujinimų bangos. Tai reiškia, kad vartotojams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar jų įrenginys pateks į palaikomų modelių sąrašą.