Tag: Apple

  • „Apple“ ruošia naują „Apple Upgrade“: štai kaip veiks „iPhone“, „iPad“ ir „Mac“ lizingas

    „Apple“ ruošia naują „Apple Upgrade“: štai kaip veiks „iPhone“, „iPad“ ir „Mac“ lizingas

    „Apple“ artimiausiu metu Jungtinėse Valstijose planuoja pradėti naują programą „Apple Upgrade“, kuri leistų naudotis „iPhone“, „Apple Watch“, „iPad“ ir „Mac“ įrenginiais pagal lizingo principą. Apie tai pranešė žurnalistas Markas Gurmanas, ne kartą anksčiau tiksliai prognozavęs „Apple“ planus.

    Pagal minėtą informaciją, startas numatomas antradienį, liepos 28 dieną. Tą pačią dieną naujiems klientams turėtų būti sustabdytas prisijungimas prie ankstesnės programos „iPhone Upgrade“, tačiau dabartiniams dalyviams sutartys galiotų toliau.

    Programos esmė būtų paprasta: vietoje vienkartinio pirkimo vartotojas pasirinktą įrenginį naudotų mokėdamas periodines įmokas. Skelbiama, kad „iPhone“ ir „Apple Watch“ atveju numatomas 24 mėnesių laikotarpis, o „iPad“ ir „Mac“ – 36 mėnesių.

    Pasibaigus sutarčiai klientui būtų siūlomos kelios išeitys: grąžinti įrenginį, jį iškeisti į naujesnį modelį arba išsipirkti. Toks modelis panašus į automobilių lizingą ir vis labiau populiarėja elektronikos rinkoje, kai vartotojai įrenginius keičia dažniau, o gamintojai siekia stabilios prenumeratų tipo pajamų srovės.

    „Apple“ programą ketina pristatyti kaip finansiškai palankesnę alternatyvą kitoms finansavimo formoms, pavyzdžiui, pirkimui išsimokėtinai. Vis dėlto tikrosios sąlygos priklausys nuo palūkanų, pradinės įmokos, įrenginių būklės reikalavimų bei galimų apribojimų, kurie paprastai taikomi grąžinant naudotą techniką.

    Rinkoje tai būtų dar vienas ženklas, kad „Apple“ vis daugiau dėmesio skiria paslaugoms ir ilgalaikiam ryšiui su klientu, o ne vien pavieniams įrenginių pardavimams. Daugiau detalių turėtų paaiškėti oficialaus pristatymo metu, kai bus paskelbtos konkrečios kainodaros ir taisyklės.

  • Išjungtas telefonas vis tiek ryja bateriją: paaiškėjo, kas veikia fone ir kaip to išvengti

    Išjungtas telefonas vis tiek ryja bateriją: paaiškėjo, kas veikia fone ir kaip to išvengti

    Kodėl krenta įkrova išjungus

    Net išjungus telefoną, jo baterija lėtai netenka energijos. Tai lemia natūralūs cheminiai procesai ličio jonų elemente, vadinami savi-iškrova, kai dalis energijos prarandama net ir nenaudojant įrenginio.

    Naujesnės, tvarkingos baterijos įprastai praranda apie 1–2 proc. įkrovos per mėnesį, tačiau senesniuose ar pažeistuose įrenginiuose nuostoliai gali būti didesni. Skirtumas per vieną dieną beveik nepastebimas, bet per kelias savaites jis išryškėja.

    Ne tik chemija: dalis elektronikos nemiega

    Prie savi-iškrovos prisideda ir minimalus elektros vartojimas, nes kai kurie valdymo mazgai išlieka gilaus miego būsenoje. Baterijos valdymo sistema stebi įtampą ir saugo elementą nuo per gilaus išsikrovimo, o maitinimo valdiklis laukia įjungimo mygtuko signalo.

    Kai kuriuose išmaniuosiuose telefonuose net ir išjungus gali likti aktyvus itin mažai energijos naudojantis „Bluetooth“ modulis. Jis periodiškai transliuoja užšifruotą identifikavimo signalą, kad įrenginys būtų aptinkamas vietos nustatymo tinkle.

    Kaip veikia paieška po išjungimo

    „Google“ nurodo, kad dalį suderinamų „Android“ telefonų, įskaitant „Pixel 8“ serijos modelius, galima rasti per „Find Hub“ tinklą dar kelias valandas po išjungimo arba visiško išsikrovimo. Tam iš anksto turi būti įjungti „Bluetooth“, vietos nustatymas ir įrenginių paieška neprisijungus.

    Panašiai veikia ir „Apple“ „Find My“ tinklas: palaikomuose „iPhone“ įrenginiuose paieška gali veikti ir tada, kai telefonas yra neprisijungęs ar išjungtas. Tai padidina galimybes susigrąžinti pamestą įrenginį, bet kartu paaiškina, kodėl baterija kartais senka net „išjungus“.

    Kada tai jau problema

    Vien paieškos funkcija neturėtų per naktį reikšmingai iškrauti tvarkingos baterijos. Jei išjungtas telefonas per 2–3 dienas netenka kelių dešimčių proc. įkrovos, priežastis gali būti susidėvėjęs elementas, maitinimo grandinės gedimas, nepilnai užsidaranti sistema arba netikslus įkrovos indikatoriaus rodymas.

    Senstant baterijai didėja jos vidinė varža, todėl įtampa krenta greičiau, o įjungus telefoną procentai kartais staigiai „nusmunka“. Tokiais atvejais verta patikrinti baterijos būklę servise, ypač jei įrenginys neįprastai kaista.

    Kaip teisingai laikyti telefoną

    Jei telefoną ketinate padėti keliems mėnesiams, rekomenduojama įkrauti iki maždaug 50 proc., išjungti ir laikyti sausoje, vėsioje vietoje. Geriausiai tinka stalčius, esantis toliau nuo radiatorių ir tiesioginės saulės.

    Ilgam laikymui netinka nei 100 proc. įkrova, nei visiškai iškrauta baterija. Pilnai įkrautas elementas, ypač šilumoje, greičiau sensta, o visiškai iškrautas įrenginys gali nukristi į per gilią iškrovą ir patirti ilgalaikę žalą.

    Jei telefonas guli nenaudojamas ilgai, kas kelis mėnesius verta jį įjungti ir patikrinti įkrovą, prireikus papildant iki maždaug 50 proc. Įspėjamieji ženklai, kurių ignoruoti negalima, yra išsipūtusi baterija, atšokęs ekranas ar deformuotas korpusas.

    Tokio įrenginio nereikėtų krauti ar ardyti namuose. Saugiausia kreiptis į servisą arba priduoti elektronikos atliekų surinkimo punkte.

  • „Varta“ prašo nemokumo: kas slypi už krizės ir ar tai smūgis baterijų rinkai Europoje

    „Varta“ prašo nemokumo: kas slypi už krizės ir ar tai smūgis baterijų rinkai Europoje

    Vokietijos baterijų gamintoja „Varta“ pranešė kreipusis į Štutgarto apylinkės teismą dėl nemokumo proceso pradžios savivaldos režimu. Įmonė pabrėžė, kad šiuo metu nėra skubios grėsmės nevykdyti mokėjimų, o gamyba tęsiama.

    Pasak bendrovės, sprendimą lėmė ne staigus pinigų trūkumas, o struktūrinė finansavimo spraga, kuri, kaip prognozuojama, ryškėtų nuo 2027 metų. „Varta“ teigimu, tam įtakos turėjo pablogėjusios rinkos sąlygos, silpnesnė paklausa ir nepalankūs valiutų kursų svyravimai.

    Įmonė taip pat nurodė, kad situaciją paaštrino vieno svarbaus kliento sprendimas nutraukti partnerystę. Žiniasklaidoje skelbta, kad šiuo klientu galėjo būti „Apple“, kuri esą pasirinko mygtukinių įkraunamų elementų tiekimą perkelti į Kiniją.

    „Pastaraisiais ketvirčiais „Varta“ susidūrė su rimtais iššūkiais. Siekiame išsaugoti kuo daugiau darbo vietų, užtikrinti veiklos tęstinumą ir tvarumą“, – sakė įmonės vadovas Michaelis Ostermannas.

    „Varta“ nurodė, kad darbuotojams ir toliau bus mokami atlyginimai, o veikla nebus stabdoma. Tokia nemokumo procedūros forma reiškia, kad įmonės vadovybė išlieka prie vairo, tačiau procesą prižiūri teismo paskirtas kreditorių interesams atstovaujantis prižiūrėtojas.

    Kurios veiklos patenka į procesą?

    Bendrovė paaiškino, kad pelninga buitinė baterijų veikla „Varta Consumer Batteries“ yra teisiškai atskirta ir į nemokumo procedūrą neįtraukta. Tai svarbi detalė, nes būtent vartotojams skirtos baterijos iki šiol buvo vienas stabiliausių įmonės segmentų.

    Tuo metu atskiromis paraiškomis kartu su patronuojančia įmone apimamos trys veiklos bendrovės: „Varta Microbattery“, „Varta Micro Production“ ir „Varta Storage“. Pastaroji kryptis susijusi su energijos kaupimo sprendimais, kuriuos įmonė įvardija kaip perspektyvią ateities rinką.

    Kontekstas: spaudimas visai Europos baterijų grandinei

    „Varta“ atvejis išryškina platesnes Europos baterijų pramonės problemas: kintančią paklausą, kainų spaudimą, investicijų poreikį ir globalią konkurenciją. Energijos kaupimo ir elektronikos komponentų segmentuose ypač svarbūs masto ekonomijos pranašumai, o tiekimo grandinės sprendimai vis dažniau priimami atsižvelgiant į kaštus ir geopolitines rizikas.

    Įmonė priminė, kad jau buvo praėjusi ankstesnį restruktūrizavimo etapą, po kurio 2025 metais pasitraukė iš Frankfurto ir Vienos biržų. Vis dėlto, kaip skelbiama, papildomo finansavimo suteikti atsisakė dalis akcininkų, todėl dabar ieškoma sprendimų per teismo prižiūrimą procesą.

    Štutgarto apylinkės teismas laikinuoju prižiūrėtoju paskyrė restruktūrizavimo specializuotos bendrovės „Anchor“ teisininką Tobiasą Wahlį. Jo vaidmuo bus stebėti, kad pertvarkos vyktų laikantis procedūrų ir kreditorių interesai būtų tinkamai atstovaujami.

  • „Apple“ kelia kainas ir Lenkijoje: brangsta „Apple Music“, „Apple One“ ir „iCloud+“ planai

    „Apple“ kelia kainas ir Lenkijoje: brangsta „Apple Music“, „Apple One“ ir „iCloud+“ planai

    „Apple“ tęsia kainų korekcijas ir šį kartą jos paliečia ne tik įrenginius, bet ir dalį prenumeruojamų paslaugų. Bendrovė atnaujino kai kurių planų įkainius skirtingose rinkose, o pokyčiai pasiekė ir Lenkiją.

    Anksčiau „Apple“ jau skelbė apie brangstančius produktus, o rinkoje daug dėmesio sulaukė ir signalai, kad kainos gali kilti platesniame įrenginių krepšelyje. Dabar vartotojams aktuali kita kryptis: daugiau teks mokėti už paslaugas, kurios daugeliui yra kasdienės.

    Kodėl brangsta prenumeratos?

    „Apple“ aiškina, kad kainų peržiūra susijusi su išaugusiomis licencijavimo sąnaudomis. Tai ypač svarbu muzikos ir vaizdo turinio sektoriuose, kur mokesčiai teisių turėtojams bei turinio kūrėjams sudaro reikšmingą kaštų dalį.

    Dar vienas kontekstas yra tai, kad tokie kainodaros atnaujinimai dažniausiai vyksta bangomis ir skiriasi pagal šalį. Galutinę sumą vartotojui lemia ne tik bendrovės sprendimas, bet ir vietinė mokesčių aplinka bei valiutų svyravimai.

    Ką tai reiškia vartotojams Lenkijoje?

    Lenkijoje brangsta „Apple Music“, dalis „iCloud+“ planų ir „Apple One“ paketai, priklausomai nuo pasirinkto varianto. Kai kuriuose „iCloud+“ planuose kainos šuolis gali būti itin ryškus, nes didesnės talpos paketai tradiciškai jautriausiai reaguoja į kainodaros pokyčius.

    Vartotojams tai reiškia, kad verta iš naujo įsivertinti, ar pigiau mokėti už atskiras paslaugas, ar rinktis komplektą. Praktikoje paketai dažnai išlieka patrauklesni tiems, kurie vienu metu naudoja muziką, debesiją ir kitas „Apple“ ekosistemos paslaugas.

    Kodėl populiarėja paketai?

    Pastaraisiais metais prenumeratų rinka apskritai juda link komplektų, nes vartotojai siekia mažinti bendrą mėnesinę sąskaitą. Dėl to tokie paketai kaip „Apple One“ tampa būdu išlaikyti kelias paslaugas vienoje vietoje, net jei atskirų planų kainos kyla.

    Tuo pačiu augant kainoms didėja ir konkurencinis spaudimas: vartotojai dažniau lygina alternatyvas, o dalis renkasi mažesnius planus arba atsisako papildomų paslaugų, kurios nebeturi aiškios vertės kasdienėje rutinoje.

  • „OpenAI“ ruošia „ChatGPT“ garsiakalbį: ko tikėtis iš pirmojo įrenginio ir kada jis pasirodys

    „OpenAI“ ruošia „ChatGPT“ garsiakalbį: ko tikėtis iš pirmojo įrenginio ir kada jis pasirodys

    „OpenAI“ jau kurį laiką viešumoje siejama su planu žengti į vartotojams skirtos įrangos rinką ir pristatyti pirmą nuosavą įrenginį, paremtą „ChatGPT“. Apie projektą pastaruoju metu pasirodė daugiau detalių, o įrenginys apibūdinamas kaip ne ekraninis, balsu valdomas kompanionas kasdienėms užduotims.

    Šaltinių teigimu, „OpenAI“ įrenginys labiausiai primintų išmanųjį garsiakalbį, tačiau būtų pritaikytas ne tik namams. Akcentuojama, kad tai turėtų būti ne stacionarus, o nešiojamas įrenginys su baterija, todėl jį būtų galima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą.

    Didžiausias pažadas – natūralesnis pokalbis su dirbtiniu intelektu, kad vartotojas su įrenginiu bendrautų labiau kaip su asistentu, o ne kaip su tradiciniu balso valdymu. Tikimasi, kad toks formatas leistų greičiau gauti atsakymus, generuoti idėjas, planuoti darbus, taip pat valdyti išmaniųjų namų įrenginius.

    Skirtingai nei dalis rinkoje esančių sprendimų, šis įrenginys, kaip teigiama, neturėtų ekrano ar lietimo paviršiaus. Vietoje to kalbama apie mechaninius elementus, kurie leistų įrenginiui judėti, taip pat apie kameros ir kelių mikrofonų panaudojimą, kad jis geriau „suprastų“ aplinką ir vartotojo komandas.

    Vis dėlto būtent tokios funkcijos kelia ir neišvengiamus privatumo klausimus. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad nuolat klausantys mikrofonai ir kamera vartotojams tampa jautriausia išmaniųjų įrenginių dalimi, todėl daug lems tai, kaip aiškiai bus paaiškinta duomenų tvarkymo logika, kokios bus išjungimo galimybės ir kokie saugumo standartai bus taikomi.

    Pasak pranešimų, realistiškas pristatymo laikas galėtų būti 2027 metais, nors neatmetami ir vėlavimai. Tokį grafiką gali veikti tiek technologinė branda, tiek teisiniai ginčai, susiję su konkurencine aplinka ir intelektinės nuosavybės apsauga.

    Kontekstą papildo ir „OpenAI“ sandoris, kuriuo 2025 metais įsigytas startuolis „io“, siejamas su buvusiu „Apple“ dizaino vadovu Jony Ive’u. Pranešta, kad sandorio vertė siekė apie 6,0 milijardo eurų, o įsigijimas turėjo paspartinti darbą kuriant naują įrenginių kategoriją ir sukurti aparatūros bei programinės įrangos integraciją.

    Rinka tokį žingsnį vertina kaip bandymą perkelti DI iš telefono ar kompiuterio į kasdienį, visada pasiekiamą įrenginį. Tačiau galutinę sėkmę nulems ne tik technologinės galimybės, bet ir tai, ar vartotojai patikės įrenginiui savo namų aplinką, balsą ir įpročius.

  • „Apple“ aplenkė „Nvidia“ ir vėl tapo brangiausia pasaulyje: kas iš tiesų vyksta rinkoje

    „Apple“ aplenkė „Nvidia“ ir vėl tapo brangiausia pasaulyje: kas iš tiesų vyksta rinkoje

    „Apple“ trumpam susigrąžino brangiausios pasaulio bendrovės titulą, aplenkdama „Nvidia“. Investuotojai teigiamiau įvertino „Apple“ DI kryptį ir tvirtus „iPhone“ pardavimus, o dalis rinkos tuo pat metu suabejojo DI bendrovių įkainojimais.

    Prekybos metu „Nvidia“ akcijos buvo smukusios iki maždaug 4 proc., todėl jos rinkos vertė laikinai nusileido žemiau „Apple“. Vėliau kritimas sumažėjo, o abi bendrovės dar kartą atsidūrė beveik vienoje linijoje, rinkai svyruojant dėl lūkesčių ir rizikų.

    Skaičiuojant pagal straipsnyje minimus vertinimus, „Nvidia“ kapitalizacija siekė apie 4,2 trilijono eurų, o „Apple“ buvo vertinama apie 4,3 trilijono eurų. Tokie skirtumai rinkoje gali greitai išnykti, nes juos lemia ne tik rezultatai, bet ir nuotaikos dėl artimiausių ketvirčių.

    DI bumo variklis ir abejonės

    „Nvidia“ šuolis tapo viena ryškiausių DI eros istorijų: nuo 2023 metų pradžios jos akcijos pabrango daugiau nei 1 200 proc. Bendrovės grafikos procesoriai, kadaise siejami daugiausia su vaizdo žaidimais, tapo pagrindine infrastruktūra DI duomenų centruose.

    Didžiausią paklausą kuria didelių kalbos modelių mokymas ir jų diegimas komerciniuose produktuose, todėl įrangos ir programinės ekosistemos svarba tik išaugo. Tačiau pastaruoju metu analitikai vis dažniau klausia, ar milžiniškos investicijos į lustus ir DI platformas atsipirks taip greitai, kaip tikimasi.

    Rinkos diskusijas kaitina ir tai, kad DI sektoriaus lyderiai siekia pritraukti dar daugiau kapitalo. Pavyzdžiui, „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ ir konkurentė „Anthropic“ paskelbė apie planus žengti į biržą, o tai dažnai padidina jautrumą vertinimų temai visame sektoriuje.

    „Apple“ strategija: mažiau triukšmo, daugiau stabilumo

    „Apple“ atvejis kitoks: ji nėra žinoma kaip pati kurianti didelius kalbos modelius, tačiau investuotojai vis dažniau palankiai vertina atsargesnį ir labiau į produktus orientuotą kelią. Šis požiūris rinkoje interpretuojamas kaip bandymas DI integruoti taip, kad tai duotų apčiuopiamą naudą vartotojams ir nepakenktų įrenginių ekosistemos stabilumui.

    Pastarosiomis savaitėmis „Apple“ akcijos, kaip nurodoma tekste, pakilo apie 20 proc., o papildomo dėmesio sulaukė atnaujinta „Siri“ versija. Ankstyvosios apžvalgos buvo gana palankios, o tai sustiprino lūkesčius, kad DI funkcijos gali tapti nauju „iPhone“ atnaujinimo ciklo katalizatoriumi.

    Investuotojų akyse ši dvikova tampa platesne istorija apie tai, kas artimiausiais metais kurs didžiausią vertę: DI infrastruktūros tiekėjai ar vartotojų technologijų milžinai, gebantys greitai paversti DI funkcijas masiniu produktu. Kol kas rinka rodo, kad lyderystė gali keistis net per vieną prekybos sesiją.

  • „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    Taivano bendrovė „TSMC“, didžiausia pasaulyje sutartinė puslaidininkių gamintoja, paskelbė rekordinį 2026 metų antrojo ketvirčio grynąjį pelną. Bendrovė nurodė, kad pelnas per metus išaugo 77 proc., o pagrindiniu augimo varikliu išlieka lustų paklausa DI sistemoms.

    Įmonė pranešė uždirbusi 706,6 mlrd. Taivano dolerių, tai yra apie 19,1 mlrd. eurų grynojo pelno. Pajamos siekė 1,27 trln. Taivano dolerių, arba apie 36,8 mlrd. eurų, ir buvo 36 proc. didesnės nei prieš metus.

    Rezultatai viršijo analitikų lūkesčius: ketvirčio pajamos sudarė apie 36,8 mlrd. eurų, kai rinkoje buvo tikėtasi maždaug 34,6 mlrd. eurų. „TSMC“ rezultatai dažnai laikomi viso sektoriaus barometru, nes įmonė gamina pažangius lustus daugeliui didžiųjų dizainerių.

    DI paklausa ir prognozės

    „TSMC“ vadovas Che-Chia Wei teigė, kad DI susijusi paklausa yra itin stipri, o šis ciklas, bendrovės vertinimu, gali išlikti labai intensyvus iki 2029 ar 2030 metų. Dėl to „TSMC“ pakėlė 2026 metų pajamų augimo prognozę iki kiek daugiau nei 40 proc. per metus, anksčiau kalbėta apie daugiau nei 30 proc.

    Pastaraisiais ketvirčiais rinkoje daug diskutuojama apie galimą DI akcijų burbulą, tačiau „TSMC“ skaičiai rodo, kad realus užsakymų portfelis vis dar plečiasi. Įmonės gaminami pažangūs procesoriai ir atminties sprendimai yra būtini duomenų centrams, kurie aptarnauja didelius DI modelius.

    Dar 87 mlrd. eurų JAV

    Kartu su finansiniais rezultatais „TSMC“ paskelbė planuojanti papildomai investuoti apie 87,4 mlrd. eurų į gamybos pajėgumų plėtrą Jungtinėse Valstijose. Šios lėšos būtų pridėtos prie anksčiau įsipareigotų apie 144 mlrd. eurų, skirtų šešioms gamykloms Arizonoje, tad bendra pažadėtų investicijų suma priartėtų prie 231 mlrd. eurų.

    Pasak bendrovės, naujos investicijos turėtų finansuoti dar keturias gamyklas Arizonoje, orientuotas į pažangiausius, 2 nanometrų ir mažesnius, technologinius procesus. Bendrovė pabrėžia, kad plėtra reikalinga siekiant patenkinti ilgalaikę JAV klientų paklausą ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Didėja ir kapitalo išlaidos

    „TSMC“ taip pat pakėlė 2026 metų kapitalo išlaidų planą: dabar numatoma investuoti nuo 52,4 iki 55,9 mlrd. eurų, kai anksčiau planuotas 45,4–48,9 mlrd. eurų intervalas. Tokie biudžetai atspindi brangų perėjimą prie vis smulkesnių technologinių procesų, kuriems reikia itin sudėtingos įrangos ir didelio energijos bei vandens infrastruktūros pasirengimo.

    JAV plėtros planai sutampa su Vašingtono pastangomis grąžinti dalį kritinės puslaidininkių gamybos į šalį, ypač po pastarųjų metų tiekimo sutrikimų ir geopolitinių įtampų Azijoje. Rinkai tai signalas, kad kova dėl pažangiausių lustų gamybos pajėgumų persikelia iš vien tik technologijų įmonių lygmens į valstybių strateginių interesų lauką.

  • „Apple“ atvėrė iOS 27 viešąją betą visiems: kaip įsidiegti ir ko nepamiršti

    „Apple“ atvėrė iOS 27 viešąją betą visiems: kaip įsidiegti ir ko nepamiršti

    „Apple“ po WWDC 2026 pristatymo išleido viešąją iOS 27 betos versiją, kurią dabar gali įsidiegti visi norintys. Iki šiol ankstyvas sistemos variantas buvo prieinamas daugiausia kūrėjams, o oficiali iOS 27 premjera tradiciškai tikimasi rudenį.

    Viešoji beta leidžia iš anksto išbandyti naujas funkcijas ir dizaino pokyčius, tačiau tai nėra galutinis produktas. Tokiose versijose dažniau pasitaiko klaidų, gali trumpėti baterijos veikimo laikas, strigti programos ar kilti suderinamumo problemų.

    Kaip įsidiegti iOS 27 viešąją betą?

    Pirmiausia įsitikinkite, kad jūsų „iPhone“ modelis palaiko iOS 27, o telefone yra pakankamai laisvos vietos. Tuomet prisijunkite prie „Apple“ Beta Software Program su savo „Apple ID“ ir pasirinkite iOS viešosios betos kanalą.

    Po registracijos telefone eikite į nustatymus, atverkite programinės įrangos atnaujinimo skiltį ir pasirinkite beta atnaujinimus. Įjungus viešąją betą, pasirodys iOS 27 atnaujinimas, kurį galėsite atsisiųsti ir įdiegti kaip įprastą sistemos naujinį.

    Ką būtina padaryti prieš diegiant?

    Prieš diegimą rekomenduojama pasidaryti pilną atsarginę kopiją, kad prireikus galėtumėte grįžti prie stabilios iOS versijos. Tai ypač svarbu, jei telefonu naudojatės darbui, bankininkystei ar dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimui.

    Taip pat verta įvertinti, kad beta versijoje kai kurios programos gali veikti ne taip, kaip tikimasi, o dalis funkcijų gali keistis iki galutinio išleidimo. Jei stabilumas svarbiausias, saugesnis sprendimas yra laukti oficialaus iOS 27 leidimo rudenį.

    Ne tik „iPhone“: betos ir kitiems įrenginiams

    Kartu su iOS 27 viešąja beta „Apple“ paprastai atveria ir kitų operacinių sistemų bandomąsias versijas, skirtas „iPad“, „Mac“ ir „Apple Watch“. Vis dėlto kai kurių platformų viešoji beta gali būti ribojama, todėl prieš diegiant verta patikrinti konkretaus įrenginio palaikymą „Apple“ programoje.

    Jei nuspręsite testuoti, pravartu beta versiją diegti antriniame įrenginyje, o ne pagrindiniame telefone. Taip sumažinsite riziką prarasti prieigą prie svarbių paslaugų ar susidurti su nenumatytais sistemos trikdžiais.

  • „Apple“ kreipėsi į teismą prieš „OpenAI“: įtaria pasisavinus komercines paslaptis ir viliojus darbuotojus

    „Apple“ Šiaurės Kalifornijos teisme pateikė ieškinį „OpenAI“, teigdama, kad bendrovė neteisėtai pasisavino komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją. Byloje keliami kaltinimai susiję su „Apple“ dar neišleistomis technologijomis, procesais ir produktais.

    Ieškinyje akcentuojama, kad informacija esą buvo renkama įvairiais lygmenimis, įtraukiant techninius darbuotojus ir aparatinės įrangos kryptį. „Apple“ tvirtina turinti naujai atsiradusių įrodymų, leidžiančių įtarti, jog konfidencialūs duomenys galėjo būti panaudoti kuriant vartotojams skirtą įrenginį.

    Kas minima ieškinyje?

    Vienas svarbiausių epizodų siejamas su „OpenAI“ aparatinės įrangos vadovu Tang Tanu, kuris anksčiau dirbo „Apple“. Pasak „Apple“, jis esą skatino kandidatus, anksčiau dirbusius „Apple“, atrankų metu atskleisti vidinę informaciją, kuri pagal įmonės taisykles laikoma konfidencialia.

    Taip pat teigiama, kad daliai išeinančių darbuotojų galėjo būti duodamos instrukcijos, kaip apeiti įprastas saugumo procedūras paliekant bendrovę. „Apple“ pozicija – tokie veiksmai, jei pasitvirtintų, sudarytų prielaidas sistemingai nutekinti komercines paslaptis.

    „Aišku, kad įvairiuose lygmenyse ir bendradarbiaujant su verslo partneriais „OpenAI“ pasisavino „Apple“ komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją“, – teigiama „Apple“ dokumentuose.

    Ką „Apple“ prašo teismo?

    „Apple“ siekia žalos atlyginimo, taip pat teismo draudimų, kurie apribotų galimą įtariamų paslapčių naudojimą. Be finansinių reikalavimų, bendrovė prašo įpareigoti „OpenAI“ nutraukti bet kokį „Apple“ komercinių paslapčių panaudojimą, jei būtų nustatyta, kad tai vyko.

    Tokio pobūdžio bylose teismai dažnai vertina ne tik patį nutekinimo faktą, bet ir tai, ar įmonė ėmėsi protingų priemonių paslaptims saugoti, bei ar kita pusė galėjo gauti realią ekonominę naudą. Dėl to ginčas gali persikelti į detales: nuo atrankų komunikacijos iki prieigų valdymo ir vidinių saugumo protokolų.

    Partnerystė ir auganti įtampa

    Situaciją paaštrina tai, kad „Apple“ ir „OpenAI“ dar 2024 metais buvo sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį „ChatGPT“ integruotas į „iPhone“ operacinės sistemos funkcijas. Tokios partnerystės paprastai remiasi aukštu pasitikėjimo lygiu, todėl teisinis konfliktas gali turėti platesnių pasekmių ir produktų planams.

    Ryšiams, „Apple“ vertinimu, galėjo pakenkti ir „OpenAI“ ambicijos plėsti veiklą į vartotojų įrenginių rinką. Jei „OpenAI“ iš tiesų kuria savo aparatinę įrangą, konkurenciniai interesai tampa tiesioginiai, o konfidencialios informacijos apsauga – dar jautresnė.

    Kol kas teismas dar neįvertino ieškinio pagrįstumo iš esmės, o „OpenAI“ pozicija šiame etape gali kisti priklausomai nuo procesinių sprendimų. Vis dėlto pats ginčas išryškina tendenciją, kad DI ekosistemoje vis dažniau susiduria partnerystės ir konkurencijos logika, o intelektinės nuosavybės apsauga tampa viena svarbiausių strateginių temų.

  • „Apple“ smogia „OpenAI“: ieškinys dėl paslapčių vagystės ir užuominos apie naują „Codex Micro“

    „Apple“ smogia „OpenAI“: ieškinys dėl paslapčių vagystės ir užuominos apie naują „Codex Micro“

    Technologijų bendrovė „Apple“ Jungtinėse Valstijose pateikė ieškinį „OpenAI“, teigdama, kad ši kartu su dviem buvusiais „Apple“ darbuotojais neteisėtai pasisavino komercines paslaptis. Ieškinyje minimi konfidencialūs duomenys, susiję su „Apple“ aparatinės įrangos kūrimu, tiekėjais ir vidinėmis inžinerinėmis prezentacijomis.

    „OpenAI“ atstovas pareiškė, kad bendrovė nesidomi kitų įmonių komercinėmis paslaptimis ir esą koncentruojasi į technologijų kūrimą, naudingą vartotojams. Ginčas vyksta tuo metu, kai DI ir aparatinės įrangos sandūra tampa viena karščiausių Silicio slėnio krypčių.

    Kas nurodoma ieškinyje

    „Apple“ teigimu, buvęs vyresnysis sistemų elektros inžinierius Chang Liu, išėjęs iš bendrovės 2026 metų sausį ir prisijungęs prie „OpenAI“, negrąžino įmonės nešiojamojo kompiuterio ir nesuderino išėjimo pokalbio. Skunde taip pat minima, kad vėliau jis aptiko autentifikavimo spragą, leidusią pasiekti vidines „Apple“ sistemas.

    Anot „Apple“, pasinaudojus šia spraga buvo atsisiųstos dešimtys konfidencialių failų, įskaitant informaciją apie dar nepristatytus produktus, technines specifikacijas ir inžinerinius pristatymus. Bendrovė taip pat tvirtina, kad Liu esą patarinėjo buvusiai kolegei, kaip kopijuojant medžiagą išvengti saugumo komandų dėmesio ir kokią informaciją verta peržiūrėti ruošiantis darbo pokalbiui.

    Ieškinyje minimas ir „OpenAI“ techninės įrangos vadovas Tang Yew Tan, anksčiau 24 metus dirbęs „Apple“ ir ėjęs „iPhone“ bei „Apple Watch“ produktų dizaino viceprezidento pareigas. „Apple“ teigimu, prieš išeidamas jis sau siuntė medžiagą apie tiekėjus ir vidines pramonės apžvalgas, o vėliau, jau dirbdamas „OpenAI“, per atrankas bandė iš kandidatų išgauti informaciją apie „Apple“ produktus.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Tokio pobūdžio bylos technologijų sektoriuje paprastai sukasi apie komercinių paslapčių apsaugą, darbuotojų mobilumą ir tai, kaip greitai konkurentai gali pasivyti vieni kitus kuriant naujus produktus. Kai įmonės varžosi dėl tų pačių inžinierių, o DI projektams reikia specializuotų aparatinės įrangos sprendimų, konfidencialios tiekimo grandinės ir prototipų informacija tampa ypač jautri.

    „Apple“ dokumentuose situaciją apibūdina kaip platesnio masto problemą ir teigia, kad matomi faktai gali būti tik dalis to, kas vyko už uždarų durų. „OpenAI“ atremia kaltinimus ir pabrėžia, kad jos tikslas yra inovacijos, o ne konkurentų duomenų perėmimas.

    Fone – užuominos apie „Codex Micro“

    Byla iškilo netrukus po to, kai „OpenAI“ viešai užsiminė apie naują aparatinės įrangos produktą „Codex Micro“. Skelbiama, kad tai nedidelis programuojamas klavišų įrenginys, dar vadinamas makro klaviatūra, siejamas su „Codex“ – DI pagrindu veikiančiu programavimo agentu.

    Rinkoje tokie aksesuarai dažniausiai skirti spartinti pasikartojančias užduotis, priskiriant klavišams komandas ar scenarijus, todėl DI įrankių kūrėjams tai gali būti būdas pateikti patogesnę, labiau apčiuopiamą darbo su programavimu patirtį. Jei „OpenAI“ iš tiesų plečia aparatinės įrangos kryptį, ginčas su „Apple“ dėl galimai neteisėtai gautos informacijos gali tapti papildomu reputaciniu ir teisiniu išbandymu prieš produkto pristatymą.

    Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų suteikti teismo procesas ir viešai skelbiami bylos dokumentai, kurie parodys, kiek kaltinimai pagrįsti įrodymais ir kokių priemonių „Apple“ sieks: nuo draudimų naudoti tam tikrą informaciją iki galimų finansinių reikalavimų. Technologijų rinkai tai dar vienas signalas, kad DI lenktynėse vis svarbesnės tampa ne tik idėjos, bet ir itin griežta duomenų bei inžinerinių paslapčių kontrolė.