Tag: APVA

  • Lapkričio 3 dieną startuoja 148 tūkst. eurų kvietimas bendruomenėms: kas gali gauti paramą?

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) lapkričio 3 dieną skelbia papildomą kvietimą bendruomeninėms organizacijoms, veikiančioms šalia vėjo jėgainių ir kitų atsinaujinančių išteklių elektrinių. Kvietimui numatyta kiek daugiau nei 148 tūkst. eurų, o lėšos bus skiriamos projektams iš gamybos įmokos fondo.

    Šis kvietimas yra antrasis šiais metais. APVA duomenimis, už 2025 metais pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energiją žaliosios elektros gamintojai sumokėjo apie 1 200 000 eurų gamybos įmokų, iš kurių apie 1 000 000 eurų skirta bendruomenėms, o likusi dalis – aplinkiniams namų ūkiams.

    Vasarą vykusio pirmojo kvietimo metu jau pasirašyta finansavimo sutarčių už maždaug 845 000 eurų. Dabar skelbiamas krepšelis sudarytas iš likusių nepanaudotų lėšų, todėl kvietimo suma mažesnė, tačiau galimybės bendruomenėms išlieka.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas galės teikti bendruomeninės organizacijos, kurių planuojami projektai bus įgyvendinami ne didesniu kaip 15 kilometrų atstumu nuo konkrečios elektrinės, už kurią sumokėta gamybos įmoka. Tai reiškia, kad esminė sąlyga yra ne savivaldybės ar seniūnijos ribos, o realus atstumas iki elektrinės.

    Nors skelbiamas vienas bendras kvietimas, kiekvienai elektrinei priskiriama atskira suma projektams finansuoti. Teikiant paraišką reikės pasirinkti vieną konkrečią elektrinę ir pretenduoti tik į su ja susietas gamybos įmokos lėšas.

    Vienam pareiškėjui paraiškų skaičius nėra ribojamas, tačiau projektai turi būti skirtingi ir savarankiški. Tai aktualu didesnėms bendruomenėms ar organizacijoms, kurios planuoja kelias atskiras iniciatyvas skirtingose vietose.

    Kokie projektai finansuojami?

    APVA nurodo, kad griežto leistinų veiklų sąrašo nėra, nes siekiama palikti bendruomenėms sprendimo laisvę. Vis dėlto lėšos bus skiriamos iniciatyvoms, kurios gerina ar tausoja aplinką ir sukuria apčiuopiamą socialinę arba ekonominę naudą vietos gyventojams.

    Finansavimo dydis vienam projektui priklausys nuo sumos, priskirtos pasirinktai elektrinei. Projektą įgyvendinti bus galima per 18 mėnesių, o patvirtintoms iniciatyvoms lėšos, pagal pasirašytą sutartį, numatomos išmokėti avansu.

    Taikomi ir ribojimai: šios paramos negalima naudoti veikloms, susijusioms su politinių partijų finansavimu, lošimais ar alkoholio bei tabako populiarinimu. Tokie apribojimai skirti užtikrinti, kad gamybos įmokos realiai grįžtų į bendruomenėms naudingus, viešą interesą atitinkančius sprendimus.

    Kaip bus vertinamos paraiškos?

    Projektai bus vertinami balais, o finansavimas atiteks daugiausiai balų surinkusioms paraiškoms. Vertinant bus atsižvelgiama į atstumą iki elektrinės, partnerystę su savivaldybe ar jos įstaigomis, švietėjišką poveikį energijos efektyvumo ir tvarumo temomis, ilgalaikę naudą bei finansinių išteklių poreikį.

    Paraiškos bus priimamos nuo lapkričio 3 dienos iki lapkričio 30 dienos per APVA informacinę sistemą. APVA ragina bendruomenes iš anksto įsivertinti atstumą iki elektrinių ir numatyti aiškią projekto naudą, nes konkurencijoje lemiamas tampa ne vien idėjos aktualumas, bet ir jos pagrįstumas bei įgyvendinimo pasirengimas.

    Gamybos įmokų mechanizmas Lietuvoje siejamas su sparčia atsinaujinančios energetikos plėtra, ypač sausumos vėjo parkais ir saulės elektrinėmis. Praktikoje tokia schema veikia kaip būdas dalį ekonominės naudos, kurią sukuria elektros gamyba konkrečioje teritorijoje, nukreipti vietos bendruomenių poreikiams.

  • Ūkininkai renkasi bearimį kelią: Širvintų rajone atskleis, kas iš tiesų veikia laukuose

    Spalio 27 dieną ūkininko Remigijaus Darvydo ūkyje Levainių kaime, Širvintų rajone, vyks lauko diena, skirta juostinio dirbimo ir sėjos sprendimams bearimio ūkininkavimo sistemose. Renginys kvies ūkininkus, žemės ūkio įmonių atstovus ir akademinę bendruomenę pasižiūrėti, kaip tvarios technologijos veikia realiomis lauko sąlygomis.

    Organizatoriai akcentuoja, kad dėmesys bus skiriamas ne tik technikai, bet ir gamta grįstiems sprendimams, kurie padeda efektyviau panaudoti augalų maisto medžiagas. Praktikoje tai siejama su mažesniu maisto medžiagų išplovimu, tikslingesniu tręšimu ir dirvožemio būklės gerinimu ilgesnėje perspektyvoje.

    Kas bus rodoma ūkyje?

    R. Darvydas dalysis patirtimi, kaip diegiant juostinio dirbimo sėjos technologiją kito darbų planavimas, sėjomainos pasirinkimai ir požiūris į rizikų valdymą. Taip pat bus aptariama, kokių klaidų dažniausiai pasitaiko pereinamuoju laikotarpiu ir ką ūkininkas būtų daręs kitaip, jei pradėtų iš naujo.

    Renginyje kalbės aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius, kuris pristatys sprendimus, padedančius mažinti maisto medžiagų nuostolius iš žemės ūkio sistemų. Daugelyje ūkių tai aktualu dėl griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir augančių trąšų kaštų, kai kiekvienas netikslumas tiesiogiai virsta pinigų praradimu.

    Parama technikai ir dažniausios klaidos

    Aplinkos projektų valdymo agentūros Modernizavimo fondo projektų grupės atstovas Andrius Venckus pristatys kompensacinės paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias rezultatus. Taip pat bus aptartos paraiškų klaidos, kurios dažniausiai lemia užsitęsusį vertinimą arba paramos praradimą.

    Ūkininkams tai itin praktiška tema, nes sprendimas investuoti į sėjos techniką dažnai priklauso nuo atsiperkamumo skaičiavimų, o jie tiesiogiai susiję su finansavimo sąlygomis. Tikslus dokumentų paruošimas ir aiškus projekto pagrindimas tampa ne mažiau svarbūs nei pasirinktas agregatas.

    Demonstracijos laukuose

    Praktinėje dalyje dalyviai galės apžiūrėti ūkyje naudojamą techniką, stebėti technologijų demonstravimą ir įvertinti rezultatus pasėlių laukuose. Tokios lauko dienos paprastai vertinamos todėl, kad leidžia palyginti teoriją su realiais vaizdais: dirvos paviršiumi, augalų vystymusi ir darbų sparta.

    Renginys vyks nuo 9.30 iki 14 valandos. Dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija.

    Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis.

  • Panevėžys suskaičiavo efektą: pakeitus 4 095 šviestuvus elektros poreikis krito 40 proc.

    Panevėžyje užbaigtas daugiau kaip 5 mln. eurų vertės gatvių apšvietimo modernizavimo projektas, po kurio miestas prognozuoja bent 40 proc. mažesnį elektros energijos suvartojimą. Atnaujinus infrastruktūrą, kasmet planuojama sutaupyti apie 1,11 GWh elektros energijos.

    Pasak savivaldybės ir projektą administruojančių institucijų, pagrindinis pokytis – pakeista beveik pusė miesto šviestuvų. Iš viso modernizuoti 4 095 šviestuvai, o dalis iki tol naudotos įrangos buvo fiziškai nusidėvėjusi ir nebeatitiko šiuolaikinių apšvietimo reikalavimų.

    Panevėžio miesto gatvių apšvietimo tinklas apima 291 gatvę ir turi daugiau kaip 8 000 šviestuvų bei daugiau kaip 8 000 atramų. Atnaujinimas siejamas ne tik su mažesnėmis elektros sąnaudomis, bet ir su stabilesne paslaugos kokybe, nes naujesnė įranga paprastai reikalauja mažiau priežiūros.

    Projektas įgyvendintas per maždaug dvejus metus, o jo finansavimas buvo mišrus. Daugiau kaip 3 mln. eurų sudarė Europos regioninės plėtros fondo subsidija, likusi dalis padengta Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis, o pradiniam biudžetui vėliau prireikė papildymo.

    APVA teigia, kad tokie projektai aktualūs ir kitoms savivaldybėms, todėl 2026 metais spalio 8 dieną planuojamas 10 mln. eurų kvietimas gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti. Pagal kvietimą numatoma finansuoti iki 50 proc. tinkamų išlaidų, o vienam pareiškėjui subsidija negalės viršyti 1 mln. eurų.

    „Gatvių apšvietimo modernizavimas – vienas iš būdų savivaldybėms mažinti energijos vartojimą ir kartu atnaujinti gyventojams kasdien reikalingą infrastruktūrą“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento Energinio taupumo projektų skyriaus programos vadovė Jūratė Ramoškienė.

    Ekspertai pabrėžia, kad LED technologijos ir išmanesnis apšvietimo valdymas leidžia taupyti ne vien dėl mažesnės galios, bet ir dėl tikslesnio režimų parinkimo skirtingu paros metu. Savivaldybėms tai svarbu ir dėl ilgalaikio biudžeto planavimo, nes apšvietimo sąskaitos yra viena pastovių miesto ūkio išlaidų eilučių.

  • Invazinėms rūšims naikinti – 1 430 000 eurų: APVA rudenį skelbs kvietimą, ko nepamiršti

    Invazinėms rūšims naikinti – 1 430 000 eurų: APVA rudenį skelbs kvietimą, ko nepamiršti

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) praneša, kad 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį planuoja skelbti papildomą finansavimo kvietimą invazinių rūšių naikinimui. Dar prieš startą suinteresuoti gyventojai, savivaldybės ir organizacijos kviečiami pasirengti ir dalyvauti nuotolinėje konsultacijoje.

    Agentūros teigimu, tokios konsultacijos padeda išvengti dažniausių paraiškų klaidų ir sutaupyti laiko, kai kvietimas paskelbiamas. Ypač svarbu iš anksto pasiruošti dokumentus, nes dalis jų reikalauja suderinimų ir žemės savininkų sutikimų.

    Biologinei įvairovei – 1 430 000 eurų

    Šiam etapui numatoma skirti 1 430 000 eurų, o projektas būtų įgyvendinamas ketverius metus. Pagrindinis tikslas – stabdyti invazinių rūšių plitimą, mažinti jų daromą žalą ekosistemoms ir prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

    Numatoma, kad priemonės būtų taikomos ne mažesniame kaip 397 hektarų plote. Dėmesys būtų skiriamas agresyviai plintančioms rūšims, tarp jų Sosnovskio ir Mantegacio barščiams, ispaniniams arionams, taip pat didžiosioms ir kanadinėms rykštenėms.

    Kodėl būtina veikti dabar

    Invazinės rūšys Lietuvoje laikomos viena didžiausių grėsmių vietinėms buveinėms, nes jos greitai užima teritorijas ir išstumia vietines augalų bei gyvūnų rūšis. Dalis jų kelia ir tiesioginę riziką žmonių sveikatai, pavyzdžiui, barščių sultys gali sukelti stiprius odos nudegimus.

    Specialistai pabrėžia, kad efektyviausios priemonės dažniausiai yra ilgalaikės ir nuoseklios, nes vienkartinis naikinimas retai duoda tvarų rezultatą. Todėl finansuojami projektai paprastai apima ne tik pradinį naikinimą, bet ir pakartotinę kontrolę, stebėseną bei teritorijų atnaujinimą.

    Ką pasiruošti iki kvietimo

    APVA rekomenduoja pareiškėjams dokumentus ir planus pradėti rengti dar iki kvietimo pradžios. Pirmiausia svarbu identifikuoti invazinių rūšių radavietes, jas užregistruoti invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA ir pagal patvirtintus plotus parengti veiksmų planą.

    Taip pat iš anksto verta surinkti žemės savininkų ar valdytojų sutikimus, pasiruošti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ir, jei taikoma, suderinti planus su saugomų teritorijų direkcijomis. APVA pažymi, kad reikalavimai dokumentams turėtų išlikti tokie patys kaip ankstesnių kvietimų metu.

    „Kuo anksčiau pareiškėjai susitvarko radaviečių registravimą ir sutikimus, tuo sklandžiau vyksta paraiškų teikimas, kai kvietimas jau paskelbtas“, – teigia APVA atstovai.

    Nuotolinėje konsultacijoje planuojama aptarti veiksmų planų rengimo ypatumus, finansavimo sąlygas ir praktinius klausimus, kurie dažniausiai iškyla pildant paraiškas. Dalyvauti kviečiami savivaldybių, įmonių, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir visi, kuriems aktualus invazinių rūšių naikinimas.

  • APVA parama jau įsirengusiems saulės elektrines: paraiškos startuoja birželio 9 dieną

    APVA parama jau įsirengusiems saulės elektrines: paraiškos startuoja birželio 9 dieną

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 9 dieną nuo 8 valandos ryto pradeda priimti paraiškas gyventojams, kurie jau įsirengė saulės elektrines namų ūkiuose. Šiam Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatyta 13 mln. eurų, o paraiškos bus priimamos tol, kol pakaks lėšų.

    APVA nurodo, kad šis kvietimas aktualus tiems, kurie elektrinę jau baigė įsirengti ir yra tapę gaminančiais vartotojais. Tai reiškia, kad teikiant paraišką saulės elektrinė turi būti pilnai įrengta ir paruošta naudojimui.

    Kam skirta parama ir kas keičiasi

    Nuo birželio 9 dienos paraiškas kviečiami teikti tik gyventojai, įsirengę naujas saulės elektrines. Skirtingai nei dalyje ankstesnių kvietimų, nebelieka galimybės gauti dotaciją vien už jau turimos elektrinės įrengtosios galios didinimą.

    Elektrinė gali būti įrengta ir anksčiau, tačiau ne seniau kaip 2022 metų vasario 1 dieną. APVA pabrėžia, kad įrangos įsigijimą ir įrengimą pagrindžiantys dokumentai turi būti išrašyti laikotarpiu nuo šios datos iki paraiškos užregistravimo dienos.

    Gyventojai gali rinktis ir didesnės galios sprendimus, tačiau dotacija bus skaičiuojama ne daugiau kaip už 7 kW įrengtąją galią. Taip pat svarbu, kad parama taikoma tik tiems objektams, kurie anksčiau nėra gavę valstybės kompensacijos už vietoje įrengtą arba nutolusią saulės elektrinę.

    Dotacijos dydis ir įrangos kilmė

    Šiame kvietime numatytos dvi dotacijos „pakopos“, o didesnė suma siejama su įrangos kilme ir efektyvumu. Didesnę paramą galės gauti gyventojai, pateikę dokumentus, patvirtinančius, kad pagrindiniai specifiniai komponentai pagaminti ne Kinijoje, o saulės modulio energinis efektyvumas siekia 23 proc.

    Tokiu atveju parama siekia 220,97 euro už 1 kW įrengtosios galios. Jei bent vienas pagrindinis specifinis komponentas pagamintas Kinijoje arba modulio energinis efektyvumas mažesnis nei 23 proc., dotacija bus 169,96 euro už 1 kW.

    „Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl mūsų tikslas yra užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų išnaudoti saulėtą sezoną“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Kada ir kaip teikti paraišką

    Prašymai paramai gauti bus priimami per APVIS sistemą nuo birželio 9 dienos 8 valandos ryto. APVA ragina iš anksto pasiruošti dokumentus, nes kvietimas paprastai sulaukia didelio gyventojų aktyvumo, o paraiškų priėmimas baigiasi pasibaigus kvietimui numatytai lėšų sumai.

    Gyventojams primenama, kad paraiškos vertinimui gali būti reikalingi įsigijimą ir įrengimą patvirtinantys dokumentai, taip pat papildomi įrodymai, jei siekiama didesnės dotacijos pagal komponentų kilmės ir efektyvumo kriterijus. Prieš teikiant paraišką verta įsitikinti, kad visi dokumentai yra tvarkingi ir išrašyti tinkamu laikotarpiu.

  • Vilniaus rajono renovacija įgauna pagreitį: kokią paramą gali gauti daugiabučio gyventojai dabar?

    Vilniaus rajono renovacija įgauna pagreitį: kokią paramą gali gauti daugiabučio gyventojai dabar?

    Daugiabučių renovacija Vilniaus rajone vis dažniau pristatoma ne kaip kosmetinis remontas, o kaip investicija į mažesnes šildymo sąskaitas, komfortą ir būsto vertę. Savivaldybė pabrėžia, kad vien kompensacijos už šildymą problemos neišsprendžia, o ilgalaikį efektą duoda tik energinį efektyvumą didinantys sprendimai.

    Gegužės pabaigoje surengtame seminare savivaldybės, renovacijos programos ir energetikos ekspertai aptarė, kaip realiai pajudinti namo atnaujinimą ir kokios priemonės šiuo metu gyventojams palankiausios. Akcentuota, kad procesas tampa sklandesnis, kai kartu veikia gyventojai, administratorius, projektuotojai ir finansavimo institucijos.

    „Savivaldybė kasmet skiria kompensacijas už suvartotą šilumos energiją, tačiau tai tik laikina pagalba. Renovacija leidžia iš esmės sumažinti energijos sąnaudas, o kvartalinės renovacijos atveju galime finansuoti ir aplinkos sutvarkymą“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės atstovų, Vilniaus rajone iki šiol renovuoti 26 daugiabučiai, o įgyvendintų projektų rezultatai išsiskiria energijos sutaupymu. Nurodoma, kad vidutinis skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas siekia 70,3 proc., kai Lietuvos vidurkis sudaro 63 proc., tad skirtumas siekia 7,3 procentinio punkto.

    Svarbus argumentas gyventojams yra ir tai, kad savivaldybė finansuoja dalį parengiamųjų darbų. Pabrėžiama, kad Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kuri savo lėšomis pilnai apmoka investicijų planų ir energinio naudingumo sertifikatų parengimą, o pagal paskutinį kvietimą šia galimybe pasinaudojo 43 daugiabučiai.

    Gyventojams siūlomi keli atnaujinimo keliai, priklausomai nuo namo būklės ir norimo rezultato. Kompleksinė renovacija paprastai apima fasadą, stogą, šildymo sistemų pertvarką ir kitus sprendimus, o tikslas išlieka pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sutaupyti reikšmingą dalį energijos.

    Kartais gyventojai renkasi mažesnės apimties darbus, kai siekiama greitesnio efekto su mažesnėmis investicijomis. Tokiomis priemonėmis gali būti šilumos punkto atnaujinimas ar kiti inžineriniai sprendimai, kurie leidžia tiksliau reguliuoti šildymą ir mažinti nuostolius, ypač jei namo sistemos seniai modernizuotos.

    Didžiausiu papildomu paskatinimu savivaldybė įvardija kvartalinę renovaciją, kai atsinaujina keli gretimi namai. Tokiu atveju savivaldybė gali prisidėti ne tik prie projekto parengimo, bet ir prie kiemų, aplinkos bei požeminių inžinerinių tinklų sutvarkymo, todėl gyventojams lengviau matyti viso rajono, o ne vien laiptinės pokytį.

    Seminare daug dėmesio skirta ir pastatų senėjimo temai. Energetikos ekspertai priminė, kad nemaža dalis daugiabučių Lietuvoje yra perkopę pusės amžiaus ribą, o net ir ankstyvos nepriklausomybės laikotarpiu statyti namai artėja prie amžiaus, kai būtinas nuoseklus atnaujinimas.

    Akcentuota, kad delsti dažnai reiškia didesnę kainą vėliau, nes brangsta statybos darbai ir medžiagos, o paramos sąlygos laikui bėgant gali kisti. Dėl to gyventojams rekomenduojama pradėti nuo aiškaus žingsnio: užsisakyti investicijų planą, įsivertinti galimus energijos sutaupymus ir tuomet priimti sprendimą dėl projekto apimties.

    Praktinė renovacijos pusė dažnai atsiremia į gyventojų susitarimą. Pabrėžiama, kad sprendimų priėmimas daugiabutyje reikalauja aktyvios komunikacijos, aiškaus darbų plano ir atsakymų į dažniausius klausimus apie kainą, terminus bei laikinus nepatogumus.

    „Jau po pirmo šildymo sezono renovuotame name šildymo kaštai sumažėjo daugiau nei perpus. Renovacija yra mūsų gyvenimo kokybė, vaikų sveikata ir žmonių komfortas“, – sakė Vilniaus rajono vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Kalbant apie naujausias tendencijas, renovacijos projektuose vis dažniau svarstoma atsinaujinančios energetikos integracija, kuri padeda mažinti priklausomybę nuo šilumos kainų svyravimų. Praktikoje tai gali reikšti šilumos siurblių sprendimus, hibridines sistemas, šilumos kaupimą ar kitus technologinius pasirinkimus, kurie derinami su pastato apšiltinimu ir modernizuotomis šildymo sistemomis.

    Ekspertai pabrėžė, kad didžiausią efektą duoda ne viena priemonė, o suderintas sprendinių paketas: mažesni šilumos nuostoliai per atitvaras, tikslesnis šildymo valdymas ir, kur įmanoma, dalies energijos pasigaminimas vietoje. Tokie projektai ne tik mažina sąskaitas, bet ir prisideda prie mažesnių emisijų bei komfortiškesnio mikroklimato butuose.

    Gyventojams, kurie svarsto pradėti procesą, rekomenduojama įsivertinti namo techninę būklę ir pasirinkti kelią, atitinkantį realius poreikius: nuo skubių bendrojo naudojimo objektų remontų iki kompleksinės ar kvartalinės renovacijos. Savivaldybė ragina nedelsti ir aktyviai domėtis galiojančiomis paramos priemonėmis, nes būtent parengiamasis etapas dažnai tampa riba, kurią peržengus renovacija pradeda judėti greičiau.

  • Rezerviniame sąraše esantiems gyventojams – dar 6,9 mln. eurų saulės elektrinėms ir kaupikliams

    Rezerviniame sąraše esantiems gyventojams – dar 6,9 mln. eurų saulės elektrinėms ir kaupikliams

    Energetikos ministerijos inicijuota parama gyventojų energetinei nepriklausomybei didinti šiemet sulaukė itin didelio susidomėjimo. Priemonė skirta namų ūkiams, kurie dėl ESO tinklo apribojimų gali į tinklą atiduoti ne daugiau kaip 1 kW galios, todėl jiems aktualūs sprendimai su saulės elektrine ir elektros energijos kaupikliu.

    Priemonę administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nurodo, kad šiam pilotiniam kvietimui finansavimas jau buvo padidintas iki 15,43 mln. eurų. Iš pradžių kvietimui buvo numatyta 5,3 mln. eurų, o vėliau papildomai skirta 10,13 mln. eurų, tačiau paraiškų srautas greitai pasiekė numatytą apimtį.

    Kai finansavimo riba buvo pasiekta, nuo balandžio 28 dienos pradėtas formuoti rezervinis paraiškų sąrašas. Jo vertė šiuo metu siekia apie 6,8 mln. eurų, tad dalis gyventojų, pateikusių paraiškas vėliau, iki šiol laukė sprendimų dėl paramos.

    Siekdama, kad parama pasiektų ir rezerviniame sąraše esančius pareiškėjus, Energetikos ministerija skiria papildomus 6,9 mln. eurų. Šios lėšos bus nukreiptos gyventojams, kurie jau yra įsirengę saulės elektrines ir elektros energijos kaupimo įrenginius bei pateikę paraiškas kompensacijai gauti.

    APVA praneša, kad rezervinio sąrašo formavimas bus stabdomas birželio 5 dieną 16 valandą. Atsižvelgiant į tai, kad rezerviniame sąraše esančių paraiškų finansavimo poreikis beveik atitinka skiriamą sumą, nuo šio laiko bus sustabdyta ir galimybė teikti paraiškas finansavimui gauti pagal šią priemonę.

    „Gyventojų aktyvumas rodo, kad ši priemonė tikrai yra naudinga – saulės elektrinių ir kaupiklių sprendimai tampa vis aktualesni namų ūkiams, susiduriantiems su ESO tinklo ribojimais. Papildomos lėšos užtikrins, kad rezerviniame sąraše esantys gyventojai gautų paramą“, – sako energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Ministerija taip pat nurodo, kad bus ieškoma galimybių priemonę tęsti ir ateityje. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad kaupikliai vis dažniau vertinami ne tik kaip būdas didinti savarankišką vartojimą, bet ir kaip praktinis sprendimas ten, kur tinklo pralaidumas riboja saulės elektrinių plėtrą.

  • Elektrėnų savivaldybė startuoja su Sosnovskio barščio naikinimu: projektas vyks iki 2030 metų

    Elektrėnų savivaldybės administracija pasirašė finansavimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra dėl invazinių rūšių valdymo priemonių įgyvendinimo. Pagrindinis projekto tikslas – nuosekliai mažinti Sosnovskio barščio paplitimą savivaldybės teritorijoje.

    Numatyta, kad darbai vyks 2026–2030 metais, vadovaujantis parengtu ir patvirtintu Elektrėnų savivaldybės Sosnovskio barščio naikinimo planu. Savivaldybė skelbia, kad bus tvarkomos patvirtintos augavietės, o kartu suplanuota ir stebėsena, skirta įvertinti priemonių efektyvumą.

    Kas numatyta projekto metu

    Projekto metu planuojama naikinti Sosnovskio barščio židinius nustatytose teritorijose, taip pat periodiškai tikrinti, ar augalas neatsinaujina. Praktikoje tai reiškia ilgalaikį procesą, nes šios invazinės rūšies sėklos dirvožemyje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus, todėl vienkartinių darbų paprastai nepakanka.

    Elektrėnų savivaldybė pabrėžia, kad siekiama ne tik sumažinti augalo gausą, bet ir užtikrinti, kad plitimas būtų stabdomas ilgesnėje perspektyvoje. Toks požiūris aktualus savivaldybėms, kuriose invazinės rūšys įsitvirtina pakelėse, apleistuose sklypuose, upių pakrantėse ar šalia gyvenviečių.

    Kodėl Sosnovskio barštis laikomas problema

    Sosnovskio barštis yra invazinė rūšis, galinti greitai užgožti vietinę augaliją ir pakeisti buveines, todėl nukenčia biologinė įvairovė. Be to, jis kelia riziką žmonių saugumui, nes augalo sultys, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti cheminius nudegimus.

    Dėl šios priežasties savivaldybių programos dažniausiai orientuotos į ankstyvą židinių aptikimą, sistemingą naikinimą ir pakartotinę kontrolę. Kuo mažesnis židinys ir kuo anksčiau pradedami darbai, tuo didesnė tikimybė sumažinti plitimą su mažesnėmis sąnaudomis.

    Ko tikimasi pasiekti iki 2030 metų

    Elektrėnų savivaldybė nurodo, kad planuojamas rezultatas – sumažintas Sosnovskio barščio paplitimas ir atkurtos invazinės rūšies pažeistos teritorijos. Taip pat akcentuojama, kad projektas prisidės prie vietinių ekosistemų apsaugos ir gyventojų saugumo.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Savivaldybė taip pat informuoja, kad invazinių rūšių paplitimo teritorijos yra viešinamos specializuotose informacinėse sistemose, o parengtas naikinimo planas apibrėžia prioritetines vietas ir veiksmų seką.

  • SND balionai daugiabučiuose dar neišnyko: kaip gauti iki 726 eurų paramą ir ką būtina žinoti

    SND balionai daugiabučiuose dar neišnyko: kaip gauti iki 726 eurų paramą ir ką būtina žinoti

    Nors suskystintųjų naftos dujų (SND) balionų šalinimo iš daugiabučių planas Lietuvoje vykdomas jau ne vienus metus, dalis gyventojų vis dar maistą gamina naudodami šį rizikingą sprendimą. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad valstybė kompensuoja perėjimą prie saugesnių alternatyvų, o paraiškas dėl finansavimo teikia ne pavieniai butų savininkai, o namo atstovas.

    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, SND balionai vis dar naudojami šimtuose daugiabučių, todėl priemonė išlieka aktuali ir dėl saugumo, ir dėl gaisrų prevencijos. Balionai, laikomi butuose ar bendrose patalpose, kelia papildomą pavojų visam namui, todėl institucijos ragina sprendimo neatidėlioti.

    Kam skiriama parama?

    Parama skirta daugiabučių gyventojams, kurie iki šiol maistui ruošti naudoja SND balionus, o namas atitinka nustatytus kriterijus. Priemonė taikoma aukštesnių nei dviejų aukštų daugiabučių gyventojams, taip pat dviejų aukštų namams, jei palėpėje (mansardoje) įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos.

    Svarbi sąlyga yra tai, kad daugiabutis turi būti įtrauktas į VERT viešai skelbiamą SND balionų šalinimo plano sąrašą. Jei namo sąraše nėra, prieš pradedant organizuoti darbus verta pirmiausia pasitikslinti statusą ir galimybes, nes nuo to priklauso finansavimo skyrimas.

    Kiek galima gauti ir kam išleidžiama?

    Vienam butui gali būti skiriama iki 726 eurų kompensacija. Ši suma paprastai paskirstoma kelioms reikmėms: bendro naudojimo patalpų ir laiptinių vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui, buto elektros instaliacijos arba dujų sistemos pertvarkymui ir viryklės pakeitimui į elektrinę arba dujinę.

    Praktikoje tai reiškia, kad parama skirta ne vien įrangai nusipirkti, bet ir saugiam infrastruktūros sutvarkymui, kad pasirinktas sprendimas atitiktų reikalavimus. Dažniausiai gyventojai renkasi elektrą arba centralizuotai tiekiamas gamtines dujas, priklausomai nuo to, kokia infrastruktūra įmanoma konkrečiame name.

    Kaip vyksta paraiškų teikimas?

    Paraiškų gyventojai patys neteikia, šį procesą organizuoja daugiabučio namo atstovas. Juo gali būti namo administratorius, bendrijos pirmininkas arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, kuris surenka reikalingus sprendimus ir dokumentus.

    Pirmiausia namo gyventojai turi priimti bendrą sprendimą atsisakyti SND balionų ir pasirinkti alternatyvų energijos šaltinį. Tuomet gyventojams svarbu kreiptis į namo atstovą, o šis pateikia paraišką APVA nustatyta tvarka per APVIS informacinę sistemą iki kvietime nurodyto termino.

    APVA atkreipia dėmesį, kad delsimas dažnai tampa pagrindine kliūtimi, nes finansavimas skiriamas pagal kvietimų sąlygas ir terminus, o procesui reikia laiko: suderinti gyventojų sprendimus, suplanuoti darbus ir užtikrinti, kad sprendimas būtų įgyvendintas saugiai. Dėl to namams rekomenduojama veiksmus pradėti kuo anksčiau, ypač jei būtini vidaus tinklų ar instaliacijos pakeitimai.

  • APVA Utenoje pristatė Socialinio klimato fondo planą: kokios priemonės laukia savivaldybių

    APVA Utenoje pristatė Socialinio klimato fondo planą: kokios priemonės laukia savivaldybių

    Gegužės 19 dieną Molėtų rajono savivaldybėje Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) susitiko su Utenos regiono savivaldybių atstovais. Susitikime pristatytas Socialinio klimato fondo planas ir pagrindinės numatomos priemonės, kurios turėtų padėti mažinti energijos kainų naštą bei skatinti tvaresnius sprendimus regionuose.

    Renginyje dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, kelių savivaldybės skyrių atstovai, taip pat Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas. Prie diskusijų prisijungė ir kitų Utenos regiono savivaldybių atstovai, atsakingi už socialinę paramą, investicijų planavimą bei infrastruktūros projektus.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    APVA pristatyme akcentuota, kad Socialinio klimato fondas orientuotas į kelias praktines kryptis: energijos efektyvumo didinimą, švaresnį šildymą ir vėsinimą bei darnų judumą. Šios sritys glaudžiai siejasi su ES klimato politikos pokyčiais, kai mažinant išmetimus siekiama, kad pokyčių kaina neproporcingai negultų ant mažesnes pajamas gaunančių gyventojų ir pažeidžiamų grupių.

    Susitikimo metu aptarta, kaip priemonės galėtų būti pritaikomos savivaldybėse, atsižvelgiant į vietos būsto fondą, šilumos ūkio situaciją ir susisiekimo įpročius. Taip pat kalbėta apie tikėtiną naudą gyventojams, ypač ten, kur aktualiausios prastos energetinės būklės būstų problemos ir didelės šildymo sąskaitos.

    Ką reikš savivaldybėms

    Diskusijose daug dėmesio skirta įgyvendinimo mechanizmams regionuose ir savivaldybių pasirengimui. Aptarta, kokių administracinių gebėjimų ir partnerystės formų gali prireikti, kad priemonės pasiektų tikslines grupes, o projektai būtų parengti laiku ir kokybiškai.

    Taip pat pristatyta idėja dėl energijos efektyvumo ir darnaus judumo konsultacijų centrų, kurie padėtų gyventojams ir savivaldybėms orientuotis priemonėse bei pasirinkti tinkamiausius sprendimus. Dalyviai kėlė klausimus, teikė pasiūlymus ir įvardijo regiono poreikius, kurie, jų vertinimu, turėtų atsispindėti praktinėse fondo priemonėse.