Tag: APVA

  • Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Gegužės 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje vykusiame susitikime ministerijų ir agentūrų atstovai su Kauno regiono savivaldybėmis aptarė, kaip artimiausiais metais turėtų būti planuojamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos investicijos. Dėmesys skirtas regionų plėtros prioritetams, finansavimo valdymo pokyčiams ir praktiniams projektų įgyvendinimo iššūkiams.

    Į diskusiją įsitraukė Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Kėdainių rajono savivaldybę renginyje atstovavo meras Valentinas Tamulis, administracijos direktorius Gintautas Muznikas ir Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Kemešienė.

    Kas keičiasi ES investicijų valdyme

    Pirmojoje dalyje pranešimus skaitė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė.

    Pranešėjai akcentavo, kad savivaldybėms svarbiausia iš anksto pasirengti projektų portfelį, tiksliai įsivardyti poreikius ir užtikrinti administracinius pajėgumus. Taip pat aptartos kryptys, susijusios su aiškesniais procesais projektų vykdytojams, spartesniu sprendimų priėmimu ir sklandesniu lėšų išmokėjimu.

    Diskusijose išryškėjo ir dažniausi praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės: viešųjų pirkimų terminai, projekto apimties keitimai įgyvendinimo metu, statybos kainų svyravimai ir dokumentacijos derinimų trukmė. Susitikime pabrėžta, kad ankstyvas rizikų įsivertinimas ir nuolatinis tarpinstitucinis informacijos apsikeitimas mažina tikimybę, jog projektai užstrigs arba brangs.

    Socialinio klimato fondo galimybės

    Antrojoje dalyje Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovės, direktoriaus pavaduotoja Jūratė Lepardinienė ir Energijos efektyvumo bei darnaus judumo konsultacinio centro vadovė Rūta Mikalauskienė, pristatė Socialinio klimato fondo tikslus ir galimas priemones savivaldybėms.

    Akcentuota, kad fondo kryptys siejamos su pagalba gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms, kai įgyvendinami pokyčiai energetikos ir transporto srityse. Savivaldybėms tai reiškia poreikį iš anksto pasiruošti priemones, kurios realiai mažintų energijos sąnaudas, skatintų efektyvesnį judumą ir kartu būtų administruojamos taip, kad parama pasiektų žmones laiku.

    Ką išsinešė savivaldybės

    Renginio pabaigoje vykusioje diskusijoje Kauno regiono savivaldybių atstovai aptarė konkrečius poreikius ir lūkesčius, susijusius su projektų įgyvendinimo tempais, konsultacijų prieinamumu ir aiškesniu institucijų vaidmenų pasidalijimu. Daug dėmesio skirta tam, kaip geriau planuoti projektus taip, kad jie atitiktų tiek regionų plėtros tikslus, tiek realų savivaldybių pasirengimą.

    Susitikime sutarta, kad savivaldybių pasirengimas, nuoseklus projektų valdymas ir institucijų bendradarbiavimas yra esminiai veiksniai, lemiantys, ar ES investicijos virsta apčiuopiama nauda gyventojams. Praktinis tikslas įvardytas aiškiai: mažiau neapibrėžtumo procesų grandinėje ir daugiau prognozuojamumo projektų vykdytojams.

  • APVA pratęsė paramą viešojo sektoriaus autoparkui: dar liko lėšų elektromobiliams ir vandeniliui

    APVA pratęsė paramą viešojo sektoriaus autoparkui: dar liko lėšų elektromobiliams ir vandeniliui

    Viešojo sektoriaus įstaigos, planuojančios atnaujinti automobilių parką mažiau taršiomis transporto priemonėmis, dar turi laiko pateikti paraiškas finansavimui gauti. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pratęsė kvietimą elektromobiliams ir vandeniliu varomiems automobiliams įsigyti, o paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 13 dienos 17 valandos arba kol pasibaigs kvietimui numatytos lėšos.

    Šiam kvietimui 2026 metais iš viso numatyta 2,76 mln. eurų, didžioji dalis skirta naujoms transporto priemonėms. APVA skelbia, kad šiuo metu dar yra likęs daugiau nei 250 000 eurų lėšų likutis naujiems netaršiems automobiliams, o naudotiems elektromobiliams – 37 000 eurų.

    Agentūra atkreipia dėmesį, kad susidomėjimas išlieka aktyvus, todėl jau vertinamos galimybės kvietimą pratęsti dar kartą ilgesniam laikotarpiui. Praktikoje tai reiškia, kad daliai įstaigų apsisprendimą dėl pirkimo gali palengvinti ilgesnis paraiškų teikimo langas ir aiškesnis finansavimo planavimas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Finansavimas skirtas viešiesiems juridiniams asmenims, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nevykdo ūkinės veiklos. Tarp galimų pareiškėjų įvardijamos valstybės ir savivaldybės įmonės bei įstaigos, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, taip pat tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai.

    Tokiu modeliu siekiama, kad mažataršis transportas pirmiausia atsirastų ten, kur automobiliai intensyviai naudojami kasdienėms viešosioms funkcijoms. Tai apima paslaugas gyventojams, priežiūros, kontrolės, socialinės ar administracinės paskirties keliones.

    Kokio dydžio kompensacijos numatytos?

    Įstaigoms skiriama fiksuota dotacija už įsigytas transporto priemones, tačiau išmoka mokama tik po pirkimo. Už kiekvieną įsigytą naują M1 arba N1 klasės elektromobilį ar vandeniliu varomą automobilį numatyta 15 000 eurų parama.

    Naudotam elektromobiliui taikoma mažesnė, bet vis dar reikšminga dotacija: 7 500 eurų, jei automobilis nėra senesnis nei 4 metų. APVA pabrėžia, kad toks kriterijus padeda užtikrinti, jog į viešąjį sektorių patektų pakankamai naujos kartos transporto priemonės, kurios geriau atitinka eksploatacinius ir saugos reikalavimus.

    Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Finansavimas skiriamas pagal planą „Naujos kartos Lietuva“, kuris įgyvendinamas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

  • Nuo gegužės 12 dienos įmonėms – iki 1,5 mln. eurų APVA parama energijos taupymui: kas svarbu

    Nuo gegužės 12 dienos įmonėms – iki 1,5 mln. eurų APVA parama energijos taupymui: kas svarbu

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo gegužės 12 dienos priims įmonių paraiškas dotacijoms, skirtoms energijos vartojimo efektyvumui didinti. Vienai įmonei, vertinant ir susijusias įmones, galima parama siekia iki 1,5 mln. eurų, o visam kvietimui numatyta 5 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

    Ši priemonė skirta įmonėms, kurios yra galutiniai energijos vartotojai ir energiją perka savo reikmėms, o ne pardavimui. Parama orientuota į konkrečias investicijas, kurios mažina sąnaudas ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo tikslų, todėl svarbu iš anksto pasiruošti dokumentus ir atsakingai susiplanuoti projektą.

    Kas gali teikti paraiškas

    Į paramą gali pretenduoti privatūs juridiniai asmenys, nedalyvaujantys ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Taip pat kvietime negali dalyvauti pareiškėjai, kurie teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje.

    Esminė sąlyga pareiškėjams – atliktas privalomas energijos vartojimo auditas. Audito ataskaita turi būti parengta ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo dienos, nes finansavimas siejamas su aktualiais ir pamatuojamais efektyvumo sprendimais.

    Kiek finansuojama ir kokie tikslai

    Dotacijos intensyvumas priklauso nuo įmonės dydžio: didelėms įmonėms gali būti finansuojama 30 proc. tinkamų išlaidų, vidutinėms – 40 proc., o mažoms ir labai mažoms – 50 proc. Praktikoje tai reiškia, kad kuo mažesnė įmonė, tuo didesnę projekto dalį galima padengti parama, tačiau galutinis biudžetas vis tiek turi būti pagrįstas ir realistiškas.

    Parama skiriama energijos taupymo priemonėms, numatytoms audito ataskaitoje, pavyzdžiui, apšvietimo modernizavimui, šildymo sistemų efektyvinimui ar technologinių procesų įrangos atnaujinimui. Agentūra pabrėžia, kad projektas turi duoti apčiuopiamą rezultatą: minimalus energijos sutaupymas turi siekti bent 10 MWh per metus.

    Dotacija skiriama vieną kartą įgyvendintoms priemonėms, o investicijos vertinamos per įrangos gyvavimo laikotarpį. Tai svarbu planuojant pirkimus ir techninius sprendimus, nes prioritetas teikiamas ilgalaikiam efektyvumui, o ne trumpalaikiam sutaupymui.

    Kokios išlaidos nelaikomos tinkamomis

    Rengiant paraišką išskirtinai svarbu įvertinti patikslintą netinkamų finansuoti išlaidų sąrašą. APVA nurodo, kad finansavimas neskiriamas transporto priemonėms, įskaitant ratinius ar vikšrinius mechanizmus, mašinas, agregatus ir priekabas, net jei jos naudojamos veikloje.

    Taip pat parama neteikiama įrangai ar įrenginiams, įskaitant hibridinius sprendimus, jei jie naudoja iškastinį kurą ar jo produktus, pavyzdžiui, benziną, dyzeliną ar gamtines dujas. Ši nuostata tiesiogiai siejasi su valstybės kryptimi mažinti iškastinio kuro vartojimą ir finansuoti sprendimus, kurie realiai mažina emisijas.

    Įmonėms rekomenduojama pasitikrinti ir dvigubo finansavimo riziką. Parama nebus skiriama pareiškėjams, kurie jau dalyvauja ankstesniais metais skelbtame analogiškame kvietime privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui.

    Paraiškos nuo gegužės 12 dienos 8 valandos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Prieš teikiant dokumentus verta iš anksto įsivertinti, ar audito rekomendacijos tiksliai sutampa su planuojamomis investicijomis ir ar pasirinkti sprendimai užtikrins reikalaujamą energijos sutaupymą.

    „Kviečiame įmones kruopščiai susipažinti su sąlygomis ir netinkamų išlaidų sąrašu, kad paraiškų teikimas vyktų sklandžiai“, – nurodo APVA.

  • Prienuose tartasi dėl ES investicijų: kokių prioritetų Kauno regiono savivaldybėms reikia dabar

    Gegužės 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje surengtas Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir projektų įgyvendinimo agentūrų susitikimas su Kauno regiono savivaldybių atstovais. Diskusijose dėmesys sutelktas į Europos Sąjungos investicijų planavimą, projektų įgyvendinimo eigą ir praktines kliūtis, su kuriomis savivaldybės susiduria kasdien.

    Susitikime dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai, aptarę administravimo procesus bei reikalavimus projektų vykdytojams. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pabrėžė, kad regionams svarbiausia turėti aiškias taisykles ir greitą institucijų reakciją, kai kyla klausimų dėl procedūrų ar terminų.

    Kas šiame etape svarbiausia savivaldybėms

    Pirmojoje renginio dalyje pranešimus skaitė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė ir CPVA direktorė Indrė Šuolienė. Pranešėjai akcentavo, kad savivaldybių projektams vis dažniau keliami reikalavimai dėl rezultatų pagrįstumo, pasirengimo lygio ir įgyvendinimo spartos.

    Taip pat aptartos priemonės, kurios turėtų padėti savivaldybėms greičiau pereiti nuo planavimo prie realių darbų, ypač ten, kur projektai stringa dėl pirkimų, dokumentacijos ar derinimų. Susitikimo dalyviai sutarė, kad nuoseklus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir vienodas taisyklių aiškinimas yra būtini, kad ES investicijos regionuose virstų apčiuopiama nauda gyventojams.

    Socialinio klimato fondo galimybės

    Antrojoje dalyje APVA atstovės Jūratė Lepardinienė ir Rūta Mikalauskienė pristatė Socialinio klimato fondo tikslus bei galimas priemones savivaldybėms. Dėmesys sutelktas į pagalbą gyventojams, kurie labiausiai jaučia energijos kainų ir transporto kaitos poveikį, taip pat į sprendimus, kurie gali mažinti išlaidas ir didinti komfortą.

    Kalbėta ir apie energijos efektyvumo bei darnaus judumo konsultacijų centrų steigimo iniciatyvas. Tokie centrai savivaldybėms svarbūs tuo, kad gali padėti gyventojams ir organizacijoms pasirinkti tinkamas priemones, pasirengti paraiškoms ir sumažinti riziką, jog investicijos bus įgyvendintos fragmentiškai ar nepasieks tikslinės auditorijos.

    Regiono poreikiai ir kitas žingsnis

    Renginio pabaigoje vykusioje diskusijoje Kauno regiono savivaldybių atstovai įvardijo aktualiausius poreikius ir lūkesčius artimiausiam laikotarpiui. Daug dėmesio skirta tam, kaip užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą, kada reikalingi operatyvūs sprendimai ir kokių aiškesnių metodinių gairių trūksta projektų vykdytojams.

    Sutarta, kad tokie susitikimai padeda ne tik išsigryninti prioritetus, bet ir anksti identifikuoti rizikas, kurios vėliau gali lemti terminų nukėlimą ar lėšų įsisavinimo sulėtėjimą. Savivaldybėms tai svarbu planuojant darbus ir užtikrinant, kad ES investicijos realiai gerintų paslaugų kokybę bei infrastruktūrą regione.

    Parengta pagal Prienų rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Parama saulės elektrinėms: Energetikos ministerija patvirtino sąlygas ir didesnius įkainius už kW

    Parama saulės elektrinėms: Energetikos ministerija patvirtino sąlygas ir didesnius įkainius už kW

    Energetikos ministerija patvirtino finansavimo sąlygas gyventojams, planuojantiems įsirengti nuosavas saulės elektrines. Artimiausiam kvietimui numatyta 13 mln. eurų, o paraiškų administravimą ir toliau vykdys Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

    Ministerija skelbia, kad kvietimą planuojama paskelbti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Parama orientuota į naujų saulės elektrinių įrengimą, siekiant toliau didinti gaminančių vartotojų skaičių ir mažinti gyventojų išlaidas elektrai.

    Kas galės pretenduoti į paramą?

    Pagal patvirtintas nuostatas finansavimas galės būti skiriamas ir tiems gyventojams, kurie saulės elektrines įsirengė nuo 2022 metų vasario 1 dienos. Tai reiškia, kad dalis namų ūkių, nespėjusių pasinaudoti ankstesniais kvietimais, turės galimybę pretenduoti į dotaciją ir dabar.

    Energetikos viceministras Airidas Daukšas pabrėžė, kad ministerijos tikslas yra išlaikyti augantį gaminančių vartotojų tempą. Pasak jo, vien pernai prie tinklo prisijungė daugiau nei 53 tūkst. gaminančių vartotojų, todėl skatinimas išlieka vienu prioritetų.

    „Siekiame ir toliau didinti gaminančių vartotojų skaičių Lietuvoje ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas gyventojams įsirengti saulės elektrines“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Kokio dydžio parama numatyta?

    Patvirtintas bazinis paramos dydis sieks 170 eurų už 1 kW įrengtosios galios. Taip pat numatyta didesnė išmoka, jei pasirenkama įranga atitiks papildomus kriterijus: tuomet parama sieks 221 eurą už 1 kW.

    Dotacija bus skiriama už saulės elektrinę, kurios įrengtoji galia neviršija 7 kW. Gyventojai gali įsirengti ir didesnės galios elektrines pagal savo vartojimo poreikius, tačiau kompensuojama bus tik nustatyta maksimali dalis.

    Kada taikoma didesnė išmoka?

    Didesnė parama bus taikoma tuomet, jei dokumentais bus pagrįsta, kad įranga atitinka du reikalavimus. Pirma, technologija ir jos komponentai nėra pagaminti trečiojoje šalyje, kurios atitinkamos produkcijos dalis Europos Sąjungos pasiūloje viršija 50 proc.

    Antra, saulės modulio efektyvumas turi viršyti 23 proc. Ministerija šiuo sprendimu sieja paramą su efektyvesnėmis technologijomis ir didesne pridėtine verte Europoje pagamintiems sprendimams.

    Taip pat pabrėžiama, kad pagal šį kvietimą dotacijos nenumatytos jau įrengtų saulės elektrinių galios didinimui. Finansavimas orientuotas tik į naujų elektrinių įsirengimą, kad parama kuo plačiau pasiektų dar neįsirengusius gyventojus.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad nutolusioms saulės elektrinėms šios sąlygos nebus taikomos. Joms numatomas atskiras kvietimas antroje šių metų pusėje.

  • Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Gyventojų susidomėjimas parama elektromobiliams pastaraisiais mėnesiais pastebimai išaugo, todėl Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ruošiasi priemonės tęstinumui. Agentūra skelbia, kad šiuo metu aktyvaus kvietimo lėšų likutis siekia apie 2,3 mln. eurų, o papildomas finansavimas jau planuojamas.

    APVA teigimu, didėjant paraiškų skaičiui siekiama išvengti situacijos, kai kompensacijos baigtųsi anksčiau nei gyventojai spėtų pateikti dokumentus. Praktikoje tai reiškia, kad naujas kvietimas gali būti paskelbtas artimiausiu metu, derinant sprendimus su Susisiekimo ministerija.

    Paraiškų tempas auga

    APVA nurodo, kad šiuo metu vidutiniškai sulaukiama daugiau nei 600 paraiškų per mėnesį. Tai rodo ne tik išaugusį visuomenės dėmesį mažataršiam transportui, bet ir tai, kad daliai pirkėjų kompensacija tampa svarbiu argumentu priimant sprendimą.

    „Matome, kad gyventojų susidomėjimas auga – šiuo metu vidutiniškai per mėnesį sulaukiame virš 600 paraiškų. Svarstantiems apie tokį pirkinį turime gerų žinių – investicijos į elektromobilumą nesustoja“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė.

    Kiek galima susigrąžinti?

    Pagal šiuo metu taikomą tvarką gyventojas, įsigijęs naują grynąjį elektromobilį, gali susigrąžinti 5 000 eurų. Pasirinkus naudotą, bet ne senesnį kaip 4 metų elektromobilį, kompensacija siekia 2 500 eurų.

    Paramą galima gauti tik gryniesiems M1 klasės elektromobiliams, todėl įkraunami hibridai ir įprasti hibridiniai automobiliai į šią priemonę nepatenka. APVA pabrėžia, kad tokios taisyklės taikomos siekiant didžiausio tiesioginio poveikio taršos ir triukšmo mažinimui.

    Kaip teikiamos paraiškos?

    Paraiškų teikimas vyksta per APVIS sistemą, o procesas supaprastintas integruojant reikalingus duomenis iš Regitros registrų. Praktikoje pareiškėjui dažniausiai pakanka suvesti savo duomenis ir elektromobilio VIN numerį, o atitiktis kriterijams įvertinama automatiškai.

    Pasak APVA, tokia integracija sutrumpina vertinimo laiką ir sumažina klaidų tikimybę, todėl sprendimai dėl kompensacijų gali būti priimami greičiau. Tai ypač aktualu augant paraiškų srautui ir artėjant kvietimo lėšų ribai.

    Nuo 2022 metų birželio taikoma priemonė jau prisidėjo prie maždaug 10 000 elektromobilių įsigijimo. APVA duomenimis, iki šiol didesnė dalis paramos teko naudotiems automobiliams: išmokos skirtos apie 7 000 naudotų ir apie 3 000 naujų elektromobilių.

    Per beveik ketverius metus išmokėta apie 32,7 mln. eurų, o 2022–2026 metų laikotarpiui šiai priemonei iš viso numatyta 35 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš ES Modernizavimo fondo lėšų, o papildomi kvietimai planuojami atsižvelgiant į paklausą ir likusį biudžetą.

  • Parama saulės elektrinei su kaupikliu išgraibstyta: APVA formuoja rezervinį sąrašą gyventojams

    Parama saulės elektrinei su kaupikliu išgraibstyta: APVA formuoja rezervinį sąrašą gyventojams

    Gyventojų susidomėjimas saulės elektrinių ir elektros energijos kaupiklių deriniu nemažėja: Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia, kad kvietimui skirta suma jau rezervuota, todėl naujos paraiškos įtraukiamos į rezervinį sąrašą. Priemonė aktuali tiems, kurie nori tapti gaminančiais vartotojais, tačiau susiduria su ESO tinklo pralaidumo apribojimais.

    APVA duomenimis, nuo 2025 metų spalio sulaukta apie 3 000 gyventojų paraiškų, kurių bendra prašoma suma viršija 15 mln. eurų. Dėl pasiekto finansavimo limito agentūra ieško galimybių rasti papildomų lėšų ir kvietimą pratęsti.

    Svarbu žinoti, kad pasibaigus kvietimo likučiui visos naujai pateiktos paraiškos automatiškai patenka į rezervinį sąrašą, o pareiškėjai apie tai informuojami APVIS paskyroje. Jei bus skirta papildomų lėšų, rezerviniame sąraše esančios paraiškos bus perkeltos į pagrindinį sąrašą be papildomų veiksmų iš gyventojų pusės.

    Sprendimas, kai riboja tinklas

    Ši paramos priemonė sukurta kaip praktinis sprendimas atvejams, kai dėl tinklo apkrovimo nėra galimybių į tinklą atiduoti didesnės galios. Finansavimas numatytas įsirengiant 5 kW saulės elektrinę ir 10 kWh talpos kaupiklį, kai leistina generuoti į tinklą galia yra ne didesnė nei 1 kW.

    APVA nurodo, kad prijungimas vykdomas supaprastinta tvarka pagal ESO viešai skelbiamas tipines prijungimo sąlygas, todėl pareiškėjams paprastai nereikia atskirai kreiptis dėl individualių prijungimo sąlygų išdavimo. Taip siekiama sumažinti administracinę naštą ir paspartinti procesą gyventojams, kurie nori kuo greičiau pradėti naudoti savo pasigamintą elektrą.

    Kada teikiama paraiška ir kokia dotacija

    Kvietimas vykdomas vieno etapo principu: parama iš anksto nerezervuojama, o paraiška ir mokėjimo prašymas teikiami tik po to, kai saulės elektrinė ir kaupiklis jau yra įrengti. Tai reiškia, kad dokumentų pateikimo metu pareiškėjas turi būti tapęs gaminančiu vartotoju.

    Dotacijos dydis priklauso nuo pasirinktos kaupiklio technologijos. Įsirengus 5 kW saulės elektrinę su 10 kWh ličio geležies fosfato kaupikliu, skiriama 5 012 eurų, o pasirinkus ličio jonų technologiją – 4 572 eurai.

    APVA pabrėžia, kad parama skirta tik komplektui: atskirai vien saulės elektrinė arba vien kaupimo įrenginys nėra finansuojami. Taip pat svarbi įrangos įsirengimo data: ji negali būti ankstesnė nei 2025 metų rugsėjo 1 diena.