CP v2

Tag: Architektūra

  • „Prix Versailles“ išrinko gražiausius naujus Europos viešbučius 2026 metams: štai 7 favoritai

    „Prix Versailles“ išrinko gražiausius naujus Europos viešbučius 2026 metams: štai 7 favoritai

    Architektūros ir dizaino apdovanojimai „Prix Versailles“ paskelbė 2026 metų gražiausių pasaulio viešbučių sąrašą. Iš 16 atrinktų objektų net 7 yra Europoje – įvertinta, kaip pastatai dera prie vietos konteksto ir kokią patirtį kuria svečiams.

    „Prix Versailles“ nuo 2015 metais kasmet skelbia geriausių projektų sąrašus įvairiose kategorijose, vertindami viešbučius, restoranus, oro uostus ir geležinkelio stotis. Šiuose rinkimuose akcentuojamas ne tik įspūdingas interjeras, bet ir pastato santykis su aplinka, medžiagiškumas bei tvarumo sprendimai.

    „Visi į 2026 metų gražiausių viešbučių sąrašą patekę projektai apjungia žavesį ir inovacijas, idealiai įsilieja į vietos aplinką“, – sakė „Prix Versailles“ generalinis sekretorius Jérôme Gouadain.

    Jo teigimu, tokie viešbučiai rodo, kaip gali atrodyti kokybė tiek eksterjere, tiek interjere, ir padeda kurti svetingumą, kuris gražina miestus bei atliepia keliautojų lūkesčius. Tai ypač aktualu dabar, kai viešbučiai vis dažniau tampa ne vien nakvynės vieta, o pilnaverčiu kelionės tikslu.

    7 gražiausi nauji viešbučiai Europoje

    Į Europos septynetą pateko skirtingų krypčių projektai – nuo kruopščiai restauruotų istorinių pastatų iki šiuolaikinių poilsio erdvių gamtos apsuptyje. Vertinant tokius objektus dažnai išryškėja bendra tendencija: derinti autentišką paveldą su moderniu komfortu, o prabangą grįsti ne blizgesiu, bet kokybe ir atmosfera.

    Pirmasis sąraše – „Sir Prague“ Prahoje, įsikūręs netoli Vltavos, neorenesanso pastate, menančiame 1884 metus. Čia išsaugoti akmeniniai fasadai, metaliniai turėklai, medinės parketo grindys, o interjerui pasirinktos čekų kubizmo įkvėptos detalės ir vintažiniai baldai.

    Vokietijoje išskirtas „Chiemgauhof Lakeside Retreat“ Übersee vietovėje, su panoraminiais vaizdais į Chiemsee ežerą. Projekto architektūroje pabrėžiama Bavarijos tradicijų ir šiuolaikinio svetingumo sintezė, o interjere dominuoja natūralios medžiagos bei subtilūs japoniški akcentai.

    Prancūzijoje įvertinti du skirtingo charakterio objektai. Paryžiaus 17-ajame rajone esanti „La Fondation“ išnaudoja pirminį pastato planą ir medžiagas, kontrastuodama jas su žaliomis sienomis, terasomis, kiemeliais ir pakabinamais sodais.

    Antrasis Prancūzijos pasirinkimas – pajūrio kurortas „Les Roches“ Le Lavandou miestelyje. 1930-aisiais statytas pastatas kuriamas taip, kad primintų virš vandens plūduriuojantį laivą, o viešbučio erdvėse integruoti šiuolaikinio meno kūriniai paverčia jį savotišku mažu muziejumi.

    Kroatijoje į sąrašą pateko „Villa Dubrovnik“ Dubrovnike, esanti saugomame paveldo pastate. Objektas siejamas su architektu Mladen Frka, o atnaujintuose interjeruose kuriama natūrali spalvų paletė, naudojant kalkakmenį, tinką, terakotą ir ąžuolą.

    Italijoje išskirti du ryškūs projektai. Romoje įvertintas „Orient Express La Minerva“, įsikūręs XVII amžiaus rūmuose miesto centre, kur dekoro idėjos semiasi įkvėpimo iš legendinių geležinkelio maršrutų ir kelionių estetikos.

    Portofine po restauracijos vėl duris atvėrė „Splendido, A Belmond Hotel“. Objektas įrengtas buvusiame XVI amžiaus benediktinų vienuolyne, o atnaujinime akcentuojamas Ligūrijos paveldo ir šiuolaikinės elegancijos balansas, kartu visuomenei pirmą kartą atveriant dalį anksčiau privačių erdvių.

    Ką tai sako apie kelionių madą?

    Tokie sąrašai atspindi, kad keliautojai vis labiau vertina patirtį, o ne vien vietą žemėlapyje. Dėl to sparčiai populiarėja vadinamoji rami prabanga, kai prioritetu tampa geras dizainas, natūralios medžiagos, akustinis komfortas, privatumas ir paslaugų kokybė.

    Kita ryški kryptis – tvarumas ir ilgaamžiškumas: vis dažniau renkamasi restauruoti istorinius pastatus, mažinti medžiagų švaistymą ir kurti vietos kontekstą gerbiančius sprendimus. Viešbučių industrijoje tai tampa nebe priedu prie rinkodaros, o esmine konkurencijos dalimi.

  • Saksonijos Löbau: unikali ketaus apžvalgos bokšto istorija, įspūdinga rotušė ir lenkiški akcentai

    Saksonijos Löbau: unikali ketaus apžvalgos bokšto istorija, įspūdinga rotušė ir lenkiški akcentai

    Löbau – nedidelis Saksonijos miestas istoriniame Aukštutinės Lužicos regione, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimas 1221 metais. Jis augo prie Via Regia – per šimtmečius Vakarų ir Rytų Europą jungusio prekybos kelio, todėl ilgainiui tapo svarbiu vietos amatų ir prekybos centru.

    XIV amžiuje Löbau įsiliejo į Aukštutinės Lužicos šešių miestų sąjungą, kuri stiprino regiono ekonominę ir politinę įtaką. Tokia priklausomybė reiškė ne tik prekybos privilegijas, bet ir pareigą kartu ginti interesus, palaikyti tvarką bei prisidėti prie bendros infrastruktūros.

    Miesto istorija nebuvo rami – įvairiais laikotarpiais Löbau patyrė niokojimų, o didesni sukrėtimai ypač juntami XV ir XVI amžiais. Dėl nuolatinių atstatymų šiandien senamiestyje matomas skirtingų epochų architektūros derinys, sukuriantis savitą miesto veidą.

    Didžiausias proveržis atėjo XIX amžiuje, kai į regioną atėjo geležinkelis ir ėmė sparčiau plėtotis pramonė. Löbau tuomet tapo vienu svarbesnių vietos centrų, o techninė pažanga mieste paliko aiškių, iki šiol turistus traukiančių ženklų.

    Vienintelis išlikęs ketaus bokštas

    Ryškiausias Löbau traukos objektas – Karaliaus Frydricho Augusto bokštas ant Löbauer Berg kalvos. Jis pastatytas 1854 metais ir dažnai įvardijamas kaip vienintelis iki šių dienų Europoje išlikęs ketaus apžvalgos bokštas.

    Bokštas siekia 28 metrus, o jo konstrukciją sudaro daugiau nei 1 000 ketaus detalių. Įspūdinga tai, kad dalys sujungtos ne įprastais kniedijimo ar suvirinimo sprendimais, o įlaidų, pleištų ir varžtų sistema, kuri XIX amžiaus viduryje buvo laikoma itin pažangia.

    Architektūriškai bokštas atrodo lengvas ir ažūrinis – aštuonkampė forma primena ne masyvų statinį, o tikslią inžinerinę konstrukciją. Ornamentuose juntamos neogotikos ir XIX amžiuje populiarių rytietiškų motyvų užuominos, o pats bokštas veikė kaip vietos pramonės ir technologinių gebėjimų demonstracija.

    Rotušė su Lenkijos ir Lietuvos herbais

    Kitas miesto simbolis – Löbau rotušė, kurios dabartinis pavidalas susiformavo po didelio gaisro XVIII amžiaus pradžioje. Pastatas išsiskiria gotikiniu bokštu ir barokiniu fasadu, o toks derinys laikomas vienu atpažįstamiausių visame regione.

    Rotušės detalės dažnai praslysta pro akis skubant, tačiau verta įsižiūrėti: ant fasado yra du saulės laikrodžiai. Dar vienas įdomus akcentas – aukštai bokšte įrengta kaukė su judančiu smakru, seniau siejama su miesto teismine teise.

    Ypatingą dėmesį traukia įėjimo portalas su Saksonijos, Lenkijos ir Lietuvos herbais. Tai siejama su laikotarpiu, kai Saksonijos kurfiurstai buvo ir Lenkijos karaliai, o rotušės atstatymas po gaisro priskiriamas Augusto II Stipriojo epochos politinei bei kultūrinei įtakai.

    Kelionės kryptis netoli sienos

    Löbauer Berg laikomas užgesusiu ugnikalniu, iškilusiu iki 448 metrų virš jūros lygio. Užkopus ant kalvos ir į bokštą, atsiveria Aukštutinės Lužicos panorama, matomi Žitavos kalnai, o geru oru – ir tolimi kalnų masyvai.

    Löbau yra pietryčių Vokietijoje, patogiai pasiekiamas keliaujantiems per Saksoniją ir pasienio regionus. Miestas neretai pasirenkamas dienos išvykai ar savaitgalio kelionei, nes vienoje vietoje leidžia pamatyti ir neįprastą XIX amžiaus inžineriją, ir skirtingų epochų architektūrą su Vidurio Europos istorijos ženklais.

  • Mažeikiuose pristatytos „Išmanusis miestas 12“ idėjos: kaip siūloma atgaivinti Senamiesčio stotį

    Mažeikių rajono savivaldybėje gegužės 6 dieną lankėsi STRUCTUM organizuojamo projekto „Išmanusis miestas 12“ komanda. Susitikime su savivaldybės atstovais pristatytos Mažeikiams parengtos teritorijų vizijos, planuojamos kryptys ir pažangūs techniniai sprendimai.

    Su projekto komanda aptarimus vedė savivaldybės vadovai ir administracijos specialistai, atsakingi už architektūrą, urbanistiką, statybas, strateginį planavimą ir investicijas. Pagrindinis dėmesys skirtas tam, kaip siūlomi sprendimai galėtų būti pritaikomi realiame planavimo ir projektavimo etape.

    Fokusas – Senamiesčio stotis

    Dvi studentų komandos pristatė idėjas, kaip pritaikyti Mažeikių Senamiesčio stoties teritoriją kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms. Tarp aptartų krypčių – viešųjų erdvių atgaivinimas, patogesni pėsčiųjų srautai, ryšio su aplinkinėmis miesto dalimis stiprinimas ir vietos bendruomenei skirtų veiklų įveiklinimas.

    Diskusijose akcentuota, kad tokios teritorijos dažnai turi istorinį ir emocinį potencialą, tačiau jį reikia paversti kasdieniais, žmonėms patogiais sprendimais. Savivaldybės atstovai su projekto komanda vertino, kokie scenarijai realistiškiausi, kad vieta taptų traukos centru ne tik renginių metu, bet ir kasdien.

    Sprendimai, kurie gali virsti projektais

    STRUCTUM partneriai susitikime pristatė technines priemones ir technologinius sprendimus, galinčius padėti vystant architektūrines ir urbanistines idėjas. Aptarta, kaip inovacijos gali prisidėti prie tvaresnio planavimo, geresnio erdvių funkcionalumo ir aiškesnių projektavimo sprendinių.

    „Išmanusis miestas 12“ – nacionalinis projektas, sujungiantis savivaldybes, aukštąsias mokyklas, architektūros ir urbanistikos specialistus bei verslo partnerius. Projekto esmė – savivaldybių pateiktoms aktualioms teritorijoms ar iššūkiams kurti inovatyvias, tvarias ir bendruomenėms pritaikytas vizijas, kurios vėliau gali tapti pagrindu konkretiems projektams ir investicijoms.

  • Forume Kupiškyje „Kupiškis – 2035“ aptartos drąsios rajono kryptys: nuo identiteto iki investicijų

    Forume Kupiškyje „Kupiškis – 2035“ aptartos drąsios rajono kryptys: nuo identiteto iki investicijų

    2026 metų gegužės 6 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtas forumas–diskusija „Kupiškis – 2035: svajonė drąsiems“. Renginys subūrė vietos gyventojus, verslo ir žemės ūkio atstovus, jaunimą, senjorus, savivaldos, architektūros, žiniasklaidos ir bendruomenių lyderius.

    Forumo ašis buvo paprasta, bet ambicinga: įvardyti, kur rajonas yra šiandien, ir sutarti, kokių ilgalaikių sprendimų reikia, kad iki 2035 metų Kupiškis augtų tvariai. Diskusijose akcentuota, kad regionų konkurencingumą lemia ne vien infrastruktūra, bet ir aiški kryptis, pasitikėjimas tarp skirtingų grupių bei nuoseklus bendradarbiavimas.

    Idėja brendo metus

    Renginio sumanymas, pasak organizatorių, buvo vystomas apie metus, iniciatyvinei grupei telkiantis aplink projektą „LĖTA. KARŠTA. TIKRA“. Šia iniciatyva siekiama stiprinti Kupiškio identitetą, skatinti vietos bendruomeniškumą ir kurti erdves atviram dialogui.

    Forume keltas klausimas, kaip mažesni miestai gali išlaikyti gyvybingumą demografinių pokyčių ir talentų migracijos sąlygomis. Dalyviai aptarė, kad šiuolaikinėje regionų politikoje vis svarbesnės tampa vietos stiprybės: kultūrinis savitumas, patraukli gyvenimo aplinka, verslumo ekosistema ir ryšys su didesniais ekonominiais centrais.

    Kas pasakyta pranešimuose ir diskusijoje

    Pranešimų dalį pradėjo Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pristatęs temą apie dabartinę rajono situaciją, iššūkius ir galimybes. Akcentuota būtinybė realistiškai įvertinti esamus resursus, bet kartu neprarasti ambicijos dėl kryptingų pokyčių.

    Regioninį kontekstą papildė Panevėžio plėtros agentūros Panevėžys NOW vadovė Monika Miniotaitė. Savo pranešime ji pabrėžė, kad sėkmės istorijos dažniau gimsta ten, kur miestai mokosi vieni iš kitų, derina investicijų pritraukimą su gyvenimo kokybe ir turi aiškiai komunikuojamą viziją.

    Architektas, Lietuvos kultūros tarybos ekspertas Andrius Ropolas kalbėjo apie mažųjų miestų potencialą tapti architektūros ir urbanistikos inovacijų laboratorijomis. Diskusijoje išryškėjo mintis, kad mažesnėse bendruomenėse pokyčius neretai lengviau įgyvendinti greičiau, jei sutariama dėl bendrų principų ir miestovaizdžio kokybės.

    Vėliau vyko diskusija apie tai, kaip Kupiškio augimui pritaikyti kitų regionų pavyzdžius ir sėkmes. Diskusiją moderavo programos Kurk Lietuvai alumnas Daumantas Simėnas, joje dalyvavo pranešėjai ir kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovė Jūratė Dovydėnienė.

    Nuo idėjų prie bendrų darbų

    Renginio pabaigoje vyko sektorių bendradarbiavimo galimybių sesija, kurią vedė programos Kurk Lietuvai projektų vadovės Goda Damaševičiūtė ir Viktorija Semėnaitė. Dalyviai darbo grupėse ieškojo praktiškų krypčių, kaip stiprinti Kupiškio identitetą ir pritraukti lankytojų per išskirtines kultūrines iniciatyvas.

    Forumo metu ne kartą kartota, kad miesto ateitį kuria ne tik investicijos ar projektai, bet ir žmonių ryšys su savo kraštu bei gebėjimas veikti kartu. Tikimasi, jog diskusijose išsakytos idėjos virs tęstinėmis iniciatyvomis, naujais partnerystės formatais ir sprendimais, kurie padės kryptingai planuoti Kupiškio raidą iki 2035 metų.

  • Prancūzijos DI NT startuolis „Davis“ pritraukė 4,6 mln. eurų ir pristatė „Gaudi-1“ architektūrai

    Prancūzijos DI NT startuolis „Davis“ pritraukė 4,6 mln. eurų ir pristatė „Gaudi-1“ architektūrai

    Prancūzijos nekilnojamojo turto startuolis „Davis“, kuriantis DI sprendimus ankstyvajai projektų plėtrai ir architektūriniam projektavimui, pranešė pritraukęs 4,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Bendrovė įsikūrusi Paryžiuje ir siekia paspartinti procesus, kurie tradiciškai užtrunka savaites ar mėnesius.

    Investicijos etapui vadovavo fondai Heartcore Capital ir Balderton Capital, taip pat prisidėjo Yellow, Evantic ir Entrepreneurs First. Prie raundo prisijungė ir verslo angelai, susiję su kelių technologijų startuolių steigėjų komandomis.

    Kartu su finansavimu „Davis“ pristatė „Gaudi-1“ – pirmąjį savo modelį, skirtą automatizuotai architektūrinei generacijai realiomis sąlygomis. Bendrovė teigia, kad modelis kuriamas taip, kad projektiniai sprendiniai būtų generuojami atsižvelgiant į reguliacinius, techninius ir rinkos apribojimus.

    „Nekilnojamasis turtas yra viena didžiausių pasaulio turto klasių, tačiau svarbiausi darbo procesai joje vis dar juda tempu, kuris nebeatitinka realybės“, – sakė „Davis“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Mehdi Rais.

    „Davis“ įkurta 2025 metais, ją įsteigė Mehdi Rais ir Amine Chraibi. Įmonė tikina sujungianti nuosavą DI su žmogaus ekspertize, kad galėtų pateikti architektūrinio lygio rezultatą per valandas ar dienas, o ne per savaites ar mėnesius.

    Pasak bendrovės, ji reguliacinius reikalavimus, techninius parametrus ir rinkos duomenis paverčia aiškiais apribojimais, kurie naudojami galimybių studijoms ir architektūriniam projektavimui. Tai apima sklypo apribojimus, finansinius rodiklius ir sprendinius, tokius kaip tūriniai modeliai, planai bei erdvių išdėstymas.

    Įmonė pabrėžia, kad galutiniai rezultatai yra tikrinami žmonių specialistų, todėl sprendinių pateikimas nėra visiškai automatizuotas. Tokia schema, anot „Davis“, leidžia išlaikyti kokybę, kartu smarkiai sutrumpinant ankstyvosios plėtros etapus.

    Technologiniu požiūriu „Davis“ išskiria tai, kad modelis veikia ne vien pikselių ar vaizdinių reprezentacijų erdvėje. Vietoje to pastatai generuojami kaip struktūrizuotos architektūrinių elementų kompozicijos, pavyzdžiui, patalpos, sienos ir išplanavimai, todėl lengviau užtikrinti kontrolę ir atitikimą taisyklėms.

    „Davis“ teigia, kad „Gaudi-1“ pasiekė konkurencingų rezultatų keliuose plačiai naudojamuose planų generavimo testuose, įskaitant RPLAN ir MSD. Įmonė nurodo, kad vertinimuose naudoti tokie rodikliai kaip IoU, FID ir KID, kurie padeda palyginti generuojamų sprendinių kokybę.

    Skirtingai nei daugelis programinės įrangos tiekėjų, „Davis“ akcentuoja paslaugos modelį: technologija naudojama tam, kad vystytojams ir investuotojams būtų pristatomi parengti rezultatai, o ne tik suteikiama prieiga prie įrankio. Bendrovė taip pat tikina, kad metodas gali būti pritaikomas skirtingoms turto klasėms ir įvairioms rinkoms, atsižvelgiant į vietos reguliavimą.

    Investuotojai savo ruožtu pabrėžia laiko faktorių nekilnojamojo turto grandinėje, kur greitis dažnai tiesiogiai veikia grąžą ir sprendimų priėmimą. „Davis“ planuoja plėsti mokslinius tyrimus, spartinti komandos augimą ir didinti projektų apimtį, dirbant su vystytojais artimiausiais metais.

  • Nemokama ekskursija Kelmėje: klasicizmo ženklai Kelmės krašte ir netikėtos jų istorijos

    Nemokama ekskursija Kelmėje: klasicizmo ženklai Kelmės krašte ir netikėtos jų istorijos

    Kelmės krašto muziejus kviečia lankytojus į nemokamą ekskursiją Klasicizmo ženklai Kelmės krašte. Tai proga iš arčiau pamatyti, kaip klasicizmo idėjos atsispindėjo vietos architektūroje ir viešosiose erdvėse.

    Muziejus skelbia, kad ekskursijoje bus pasakojama ne tik apie ryškiausius objektus, bet ir apie mažiau pastebimus klasicizmo bruožus, kuriuos kasdien praeiname net nesusimąstydami. Dalyvių laukia aiškiai pateiktas kontekstas, padedantis suprasti laikmečio estetiką ir jos poveikį kraštui.

    Klasicizmas Lietuvoje ypač siejamas su XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus kultūriniais virsmais, kai architektūroje išryškėjo saikingos formos, simetrija ir antikos įkvėpti motyvai. Tokie ženklai dažnai atsiskleidžia pastatų proporcijose, fasadų ritmikoje ir dekorui pasirinktose detalėse.

    Pasak muziejaus, ekskursija pritaikyta tiek pirmą kartą su klasicizmu susipažįstantiems, tiek norintiems pagilinti žinias apie Kelmės krašto paveldą. Praktinis pasivaikščiojimo formatas leidžia lengviau susieti istoriją su konkrečiomis vietomis ir jų likimais.

    Norintiems dalyvauti patariama sekti Kelmės krašto muziejaus skelbiamą informaciją dėl tikslaus laiko ir susitikimo vietos. Nemokamos ekskursijos dažnai pritraukia daugiau norinčių, todėl verta atvykti kiek anksčiau.

  • Paskelbė gražiausių 2026-ųjų muziejų sąrašą: jame ir vienintelis iš ES, esantis Šeduvoje

    Paskelbė gražiausių 2026-ųjų muziejų sąrašą: jame ir vienintelis iš ES, esantis Šeduvoje

    Paskelbti 2026 metų laureatai

    Tarptautinis architektūros apdovanojimas Prix Versailles paskelbė 2026 metų gražiausių pasaulio muziejų sąrašą. Į trumpąjį septynetą pateko projektai iš Azijos, Artimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos ir Europos.

    Komisija vertina ne vien pastato estetiką, bet ir tai, kaip architektūra veikia lankytojo patirtį, kaip suvaldoma erdvė, šviesa, maršrutai ir muziejaus santykis su aplinka. Šių metų atrankoje akcentuota ir pastatų kuriama pasakojimo galia.

    „2026 metų gražiausių muziejų sąrašas išsiskiria architektūrinių interpretacijų ir ekspozicijų scenografijos kokybe, vietoms suteikiančia ypatingą pasakojimo galią“, – sakė Prix Versailles generalinis sekretorius Jérôme Gouadain.

    „Tikimės, kad šios vietos bus įkvėpimo šaltinis visiems, kurie dirba dėl bendrojo žmonijos gėrio“, – pridūrė jis.

    Vienintelis ES muziejus – Šeduvoje

    Vienintelis Europos Sąjungos muziejus, patekęs į 2026 metų sąrašą, yra Šeduvoje, Radviliškio rajono savivaldybėje. Tai muziejus „The Lost Shtetl“, dar vadinamas Šeduvos žydų muziejumi.

    Muziejus pristato žydų bendruomenių istoriją per konkretaus miestelio pasakojimus, šeimų likimus, tradicijas ir kasdienybę. Terminas štetlas jidiš kalba reiškia mažą miestą, taip Rytų Europos žydai vadino savo vietos bendruomenes.

    Projektą kūrė suomis architektas Raineris Mahlamäki, anksčiau suprojektavęs Lenkijos žydų istorijos muziejų Varšuvoje. Koncepcijoje pabrėžiama, kad dinamiški stogų siluetai primena mažo miestelio užstatymą, o ekspozicijos išdėstomos tarsi atskiruose namuose.

    Pastato plotas viršija 3 400 kvadratinių metrų, o greta įrengtas memorialinis parkas suprantamas kaip vientiso pasakojimo tąsa. Toks sprendimas atitinka šiuolaikinę muziejų kryptį, kai pastatas ir aplinka veikia kaip vienas patyrimas, o ne tik ekspozicijos fonas.

    Kokie muziejai įtraukti į sąrašą

    Prix Versailles 2026 metų trumpajame sąraše iš viso įvardyti septyni muziejai. Tarp jų minimi Abu Dabyje, Šendžene, Guangdžou, Tokijuje, Arlingtone ir Taškente esantys projektai, kurių autoriai – nuo Normano Fosterio iki „Zaha Hadid Architects“.

    Prix Versailles taip pat skelbia, kad daliai laureatų vėliau suteikiami papildomi pasauliniai titulai už interjerą arba eksterjerą. Šie apdovanojimai paprastai anonsuojami metų pabaigoje, jau įvertinus platesnį pateiktų projektų kontekstą.

    Architektūros konkursai muziejų kategorijoje vis dažniau pabrėžia tvarumą, ilgaamžiškas medžiagas ir jautrų įsiliejimą į vietos istoriją. Šeduvos atvejis išsiskiria tuo, kad įvertinta ne tik forma, bet ir atminties, bendruomenės bei pasakojimo funkcija.

  • Vienos startuolis „Synaps“ pritraukė 3 mln. eurų: DI drobė architektams žada alternatyvą „AutoCAD“

    Vienos startuolis „Synaps“ pritraukė 3 mln. eurų: DI drobė architektams žada alternatyvą „AutoCAD“

    Vos po penkių mėnesių nuo pirmosios beta versijos pristatymo Vienoje įsikūręs startuolis „Synaps“ paskelbė pritraukęs 3 milijonus eurų išankstinį investicijų etapą. Tarp investuotojų minimi JAV akseleratorius Plug and Play ir fondas Fil Rouge, o bendrovė taikosi į architektūros projektavimo programų rinką, kurioje dominuoja tradiciniai CAD sprendimai.

    „Synaps“ save pozicionuoja kaip vienoje vietoje sujungtą projektavimo, vizualizavimo, bendradarbiavimo ir pristatymo platformą, paremtą dirbtiniu intelektu. Startuolis teigia, kad jo tikslas nėra vien gražūs vaizdai ar idėjų generavimas, o viso braižymo ir renderinimo proceso supaprastinimas.

    Kas yra „Synaps“ ir ką jis žada

    Bendrovę įkūrė Brendon Ahmeti, Agron Bajraktari ir Kevin Cobaj. „Synaps“ kuriama kaip vadinamoji drobės tipo aplinka, kurioje architektai gali kurti planus ir modelius, derinti sprendimus su komanda ir pateikti medžiagą klientui tame pačiame įrankyje.

    Įkūrėjas Brendon Ahmeti platformą yra palyginęs su dizaino įrankių ir programavimo automatizavimo kryptimi, tik pritaikyta architektūrai. Sloganas, kurį naudoja bendrovė, perteikia idėją, kad tekstu aprašytos užduotys galėtų virsti konkrečiais sprendiniais projektuose.

    „Užuot pasinaudoję pradiniu ažiotažu, pasirinkome kitą kelią: norėjome parodyti realius skaičius, augimą ir patikimumą iš tikrų vartotojų. Mums buvo svarbu aiškiai pasakyti, kad čia atėjome ilgam“, – sakė „Synaps“ vadovas Brendon Ahmeti.

    Produktyvumo pažadai: nuo komandų iki renderinimo

    Startuolis tvirtina, kad analizuodamas architektų darbo įpročius sumažino reikalingų komandų skaičių apie 80 proc., o braižymo procesą savo redaktoriuje pagreitino iki 50 kartų, palyginti su įprastais sprendimais. Tokie teiginiai rinkoje skamba ambicingai, nes CAD įrankiai dažnai kritikuojami dėl sudėtingų meniu, ilgo mokymosi kreivės ir fragmentuotos ekosistemos.

    Taip pat teigiama, kad 2D, 3D ir vaizdo renderinimas, priklausomai nuo projekto sudėtingumo, gali būti nuo 100 iki 1 000 kartų greitesnis, kai dalis veiksmų atliekama su keliomis tekstinėmis komandomis. Praktikoje tokie pagreičiai dažniausiai priklauso nuo to, kiek automatizuojama standartinių užduočių ir kiek iš anksto paruoštų šablonų bei komponentų turi sistema.

    Augimas ir planai iki 2026 metų

    „Synaps“ skelbia po beta starto pasiekusi 60 000 registruotų vartotojų ir apie 1 500 kasdienių aktyvių naudotojų, taip pat turinti šimtus mokančių klientų. Startuolis taip pat teigia, kad dalis didžiųjų architektūros biurų jau išbandė arba naudoja platformą darbo eigoje.

    Beta versija buvo pristatyta 2025 metais lapkritį Tiranoje, o pirmos pilnos produkto versijos startas planuojamas 2026 metų vasarą. Bendrovė tikisi iki 2026 metų pabaigos padidinti vartotojų bazę iki 300 000, o artimiausiais mėnesiais toliau plėsti komandą ir funkcijų rinkinį.

    „Labiausiai mus jaudina apčiuopiamas produktyvumo šuolis architektūros biurams. Vien renderinimas gali suvalgyti didelę studijos laiko dalį, o „Synaps“ šį procesą smarkiai suspaudžia. Ne mažiau svarbu ir tai, kad visa komanda gali dirbti vienoje vietoje“, – sakė Plug and Play Austria vyresnysis investicijų analitikas Christopher Polligkeit.

    Startuolis jau yra įsteigęs biurą San Franciske ir skelbia, kad komanda nuo starto išaugo nuo 4 iki 17 žmonių. „Synaps“ taip pat užsimena apie planuojamą didesnį investicijų etapą iki 2026 metų pabaigos, kuris, jei įvyks, turėtų paspartinti produkto plėtrą ir įsitvirtinimą JAV bei Europos rinkose.

  • Molėtų savivaldybė ieško Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo: terminas artėja

    Molėtų rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą į Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Tai karjeros valstybės tarnautojo pozicija, susijusi su savivaldybės teritorijų planavimo ir architektūros sprendimų koordinavimu.

    Paraiškos priimamos iki gegužės 14 dienos. Kandidatai kviečiami iš anksto įsivertinti atitiktį reikalavimams ir laiku pateikti prašymą per oficialią valstybės tarnybos atrankų sistemą.

    Tokio pobūdžio pareigose paprastai tikimasi patirties viešajame administravime, gebėjimo dirbti su teritorijų planavimo dokumentais ir teisės aktais, taip pat įgūdžių organizuojant skyriaus darbą bei pavaduojant vadovą. Konkurso sąlygos, pareigybės aprašymas ir konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai skelbiami konkurso informacijoje.

    Dėl konkurso organizavimo ir papildomos informacijos galima kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėją Sigitą Saugūnienę telefonu.

  • Molėtų savivaldybė ieško architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo: terminas iki gegužės 11 dienos

    Molėtų rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą į Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Tai karjeros valstybės tarnautojo pozicija, todėl atranka vyks pagal valstybės tarnybos konkursų tvarką.

    Kandidatai prašymus dalyvauti konkurse gali pateikti iki gegužės 11 dienos. Konkurso sąlygos, pareigų aprašymas ir prašymo pateikimo tvarka skelbiami valstybės tarnybos atrankų sistemoje.

    Šios pareigos paprastai apima skyriaus veiklos koordinavimą, dalyvavimą teritorijų planavimo ir statybos procesų administravime bei sprendimų rengime savivaldybės lygmeniu. Taip pat tikėtina, kad vedėjo pavaduotojas pavaduoja skyriaus vadovą jam nesant ir prisideda prie procedūrų kokybės bei terminų kontrolės.

    Tokie konkursai savivaldybėse dažniausiai aktualūs specialistams, turintiems patirties urbanistikos, architektūros, teritorijų planavimo ar viešojo administravimo srityse. Kandidatams svarbu įvertinti pareigų aprašyme nurodytus išsilavinimo, darbo patirties ir kompetencijų reikalavimus.

    Dėl informacijos apie konkursą galima kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėją Sigitą Saugūnienę. Savivaldybė nurodo, kad paklausimai priimami telefonu ir elektroniniu paštu.