CP v2

Tag: Aritmijos

  • Pasaulio čempionato finalas gali smogti širdžiai: kardiologas įvardijo 3 simptomus

    Pasaulio čempionato finalas gali smogti širdžiai: kardiologas įvardijo 3 simptomus

    Finalo įtampa gali kainuoti sveikatą

    Pasaulio futbolo čempionato finalas daugeliui yra emocijų viršūnė, tačiau medikai primena: intensyvus stresas daliai žiūrovų gali tapti rimtų širdies sutrikimų priežastimi. Kardiologai pabrėžia, kad rizika didėja ne visiems, o pirmiausia žmonėms, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų ar jų rizikos veiksnių.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad didelio intensyvumo rungtynės gali būti susijusios su dažnesniais ūmiais širdies įvykiais, įskaitant miokardo infarktą ir aritmijas. Vienas plačiai cituojamų darbų, atliktų po 2006 metų čempionato Vokietijoje, fiksavo, kad per šeimininkų rungtynes širdies ir kraujagyslių skubios pagalbos atvejų buvo kelis kartus daugiau nei įprastai.

    Kodėl organizmas finalą „priima“ kaip grėsmę?

    Ispanų kardiologas José Abellán aiškina, kad finalo metu patiriamas jaudulys kūnui gali priminti pavojingą situaciją. Tokiais momentais suaktyvėja streso hormonų išsiskyrimas, o tai lemia širdies darbo padažnėjimą ir kraujospūdžio kilimą.

    Streso reakcija taip pat gali didinti kraujo krešumo tendenciją, o tai ypač svarbu žmonėms, kurių kraujagyslės jau pažeistos aterosklerozės. Sveikam žmogui tokia trumpalaikė reakcija dažniausiai baigiasi be pasekmių, tačiau sergantiesiems ji gali tapti „paskutiniu lašu“, išprovokuojančiu ūmų įvykį.

    „Jei mano širdies ir kraujagyslių sveikata optimali, greičiausiai nieko nenutiks. Tačiau žmogui, kurio sveikata jau pažeista, stiprus stresas gali suveikti kaip įvykio paleidiklis“, – sakė José Abellán.

    Kam patariama būti ypač atsargiems?

    Didžiausia rizika siejama su žmonėmis, kurie yra patyrę infarktą, turi įstatytus stentus, serga hipertenzija, cukriniu diabetu, turi padidėjusį cholesterolį ar anksčiau buvo diagnozuotos aritmijos. Pasak specialistų, šiai grupei svarbu ne tik pats mačas, bet ir tai, kas jį lydi.

    Gausios vaišės, riebus ar sūrus maistas, alkoholis, rūkymas, miego trūkumas ir ilgas sėdėjimas gali veikti kartu su emociniu krūviu. Kardiologai atkreipia dėmesį ir į vadinamąjį šventinį širdies sindromą, kai po gausesnio alkoholio vartojimo išryškėja širdies ritmo sutrikimai, dažniausiai prieširdžių virpėjimas.

    Trys simptomai, kurių ignoruoti negalima

    Trumpalaikis širdies plakimo padažnėjimas ar rankų prakaitavimas finalo metu gali būti įprasta reakcija į įtampą. Tačiau medikai ragina nenumoti ranka į požymius, kurie būdingi ūmiems širdies ir kraujagyslių sutrikimams.

    Pirmasis įspėjimas yra staigus dusulys, ypač jei jis atsiranda ramybės būsenoje. Antrasis signalas yra stiprūs, užsitęsę permušimai ar širdies plakimas, kuris nepraeina ir nurimus emocijoms.

    „Svarbiausias simptomas yra spaudžiantis krūtinės skausmas. Jei staiga atrodo, kad ant krūtinės uždėtas svoris, skausmas plinta į petį, kaklą ar nugarą ir kartu atsiranda prakaitavimas, tai nėra vien nervai“, – sakė José Abellán.

    Specialistai pabrėžia, kad esant tokiems simptomams delsti negalima. Laiku kreipiantis į medikus, širdies įvykių gydymas dažnai būna gerokai sėkmingesnis, o komplikacijų rizika mažesnė.

    Nors futbolas pats savaime infarkto nesukelia, rizika išauga, kai susideda keli veiksniai: lėtinės ligos, didelis emocinis stresas, alkoholis ir persivalgymas. Todėl medikų patarimas paprastas: finalą verta žiūrėti ramiau, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir maistu, o turint sveikatos problemų iš anksto pasitarti su gydytoju dėl asmeninės rizikos.

  • Kardiologai įspėja: šie pratimai gali „žudyti“ širdį – kada sportas tampa pavojingas

    Fizinis aktyvumas paprastai siejamas su ilgesne gyvenimo trukme ir mažesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika, tačiau nauda priklauso nuo intensyvumo, pasirengimo ir sveikatos būklės. Gydytojai pabrėžia, kad staigus krūvio didinimas, ignoruojami simptomai ir treniruotės be poilsio gali sukelti ne tik pervargimą, bet ir realias širdies komplikacijas.

    Didžiausios rizikos zonai dažnai priskiriamos labai ilgos ištvermės treniruotės, tokios kaip maratonai, ultramaratonai ar ilgos dviračių distancijos, ypač kai jos tampa nuolatiniu įpročiu be pakankamos regeneracijos. Tyrimai rodo, kad itin dideli krūviai kai kuriems sportuojantiems gali būti siejami su struktūriniais širdies pokyčiais, įskaitant širdies raumens mikrožalą ir randėjimo procesus, kurie didina ritmo sutrikimų riziką.

    „Jei žmogus daug metų treniruojasi ties riba ir nepalieka laiko atsistatymui, širdis ne visada spėja prisitaikyti, o kai kuriems tai gali baigtis aritmijomis“, – sako kardiologai, pabrėždami individualių rizikos veiksnių svarbą.

    Kita dažnai nuvertinama grėsmė – maksimalūs jėgos bandymai keliant kritinius svorius. Tokiose situacijose kraujospūdis gali staigiai šoktelėti, o tai ypač pavojinga žmonėms, turintiems nediagnozuotų širdies ydų, aneurizmos riziką, aukštą kraujospūdį ar paveldimų kraujagyslių jungiamojo audinio sutrikimų.

    Atsargumo reikalauja ir didelio intensyvumo intervalinės treniruotės, kai pulsas trumpais intervalais artėja prie maksimalių reikšmių. Nors tokio tipo treniruotės gali būti efektyvios gerinant fizinę formą, staigus perėjimas prie labai didelio intensyvumo, ypač vyresniame amžiuje ar po ilgo nejudraus laikotarpio, gali išprovokuoti krūtinės skausmą, dusulį ar net išeminius reiškinius.

    Medikai taip pat primena taisyklę, kuri dažnai pažeidžiama: nesportuoti sergant. Virusinės infekcijos, ypač lydimos karščiavimo, bendro silpnumo ir raumenų skausmų, didina miokardito riziką, o fizinis krūvis ligos metu gali pabloginti būklę ir prailginti gijimą.

    Specialistai pataria riziką mažinti paprastais principais: krūvį didinti palaipsniui, įtraukti poilsio dienas, sekti pulsą ir savijautą, o pajutus spaudimą krūtinėje, neįprastą dusulį, alpimą, širdies permušimus ar skausmą – treniruotę nutraukti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Jei žmogus turi diagnozuotą hipertenziją, širdies ritmo sutrikimų, padidėjusį cholesterolį ar šeimoje buvo staigios mirties atvejų, prieš intensyvesnes programas vertėtų atlikti širdies būklės įvertinimą.

    Svarbiausia žinia išlieka ta pati: judėjimas yra būtinas, tačiau saugiausias ir tvariausias rezultatas pasiekiamas tada, kai sportas pritaikomas žmogui, o ne žmogus verčiamas prisitaikyti prie bet kokio krūvio.