CP v2

Tag: Arktis

  • Arktis siunčia nerimą keliantį signalą: balandį čia kaip birželį, mokslininkai kalba apie anomaliją

    Arktis siunčia nerimą keliantį signalą: balandį čia kaip birželį, mokslininkai kalba apie anomaliją

    Mokslininkai, vykdantys stebėjimus prie Lenkijos poliarinės stoties Hornsund pietų Špicbergene, šį sezoną susidūrė su neįprasta kliūtimi: įprastai šiuo metu turintis būti stabilus sniego sluoksnis praktiškai nesusiformavo. Dėl to dalis planuotų darbų ir kelionių sniego motociklais tapo neįmanomi, o kita komanda negalėjo pasiekti stoties ir iš jūros pusės, nes pakrantę blokavo tankus jūros ledas.

    48-osios poliarinės ekspedicijos vadovas Krzesimiras Tomaszewskis pabrėžė, kad vienalytės ir plačios sniego dangos nebuvimas kovo ir balandžio mėnesiais šioje vietovėje yra reta situacija. Anot jo, ekspedicijų kalendoriuje būtent kovas ir balandis paprastai būna šalčiausi ir sniegingiausi, tačiau šiemet sąlygos labiau primena ankstyvą vasarą.

    „Paprastai kovas ir balandis būna patys šalčiausi ir sniegingiausi mėnesiai, o šiemet balandis atrodo kaip birželis“, – sakė Krzesimiras Tomaszewskis.

    Stoties pastarųjų penkerių metų duomenys rodo, kad vidutinė balandžio temperatūra siekė apie minus 6,9 laipsnio, o 2026 metų balandį ji pakilo iki maždaug minus 2,5 laipsnio. Pasak ekspedicijos vadovo, tai leidžia kalbėti apie ryškų šuolį, o platesniame kontekste kelia klausimą, ar tokios sąlygos netaps dažnesnės, jei šiltėjimo tendencijos išliks.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad net poliarinės nakties laikotarpis šiemet nesudarė įprasto žiemos įspūdžio: fiksuotos dažnos atodrėkio bangos, lietus ir stiprūs vėjai, kurie išpustė ir taip menkas sniego sankaupas. Tokie svyravimai apsunkina tradicinį lauko monitoringą, tačiau kartu priverčia koreguoti tyrimų prioritetus.

    „Vietoje sniego dangos, kurios praktiškai nėra, daugiau dėmesio skiriame lietaus mėginiams ir atitirpstantiems upeliams“, – sakė Krzesimiras Tomaszewskis.

    Ši situacija siejama su plačiau aptariamu Arkties šiltėjimu, kuris pastaraisiais dešimtmečiais spartėja ir daro poveikį ledynams bei jūros ledui. Ledas ir sniegas paprastai atspindi dalį Saulės spinduliuotės, todėl jų mažėjimas didina šilumos sugertį ir gali dar labiau paspartinti regiono šiltėjimą, sukeldamas vadinamąjį grįžtamojo ryšio efektą.

    Dėl to Arkties pokyčiai tampa svarbūs ne tik vietos ekosistemoms ar mokslinėms ekspedicijoms, bet ir platesniam klimatui: tirpstant ledynams kyla jūrų lygis, o šiltesnės sąlygos keičia kritulių režimą bei ekstremalių orų tikimybę kituose regionuose. Mokslininkai pabrėžia, kad vienas sezonas dar nėra galutinė išvada, tačiau tokie „keisti“ metai vis dažniau tampa signalu, kurį verta vertinti rimtai.

  • Po Donaldo Trumpo pareiškimų Europa skuba į Grenlandiją: siunčia karius ir logistiką

    Po Donaldo Trumpo pareiškimų Europa skuba į Grenlandiją: siunčia karius ir logistiką

    Po Donaldo Trumpo pareiškimų apie Grenlandijos strateginę reikšmę ir augančio Rusijos bei Kinijos aktyvumo Arktyje Europos šalys didina karinį ir logistinį buvimą saloje. Ryškiausiai matomi Prancūzijos ir Danijos žingsniai, kurie signalizuoja pasirengimą ginti interesus regione be išskirtinės priklausomybės nuo JAV.

    Prancūzijos oro pajėgos pirmą kartą į logistines operacijas Grenlandijoje įtraukė sunkų transporto lėktuvą A400M Atlas. Orlaivis prisijungė prie Danijos C-130 misijų, kurių tikslas yra pristatyti degalus į itin izoliuotą Nord karinę bazę, esančią maždaug 1 000 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio.

    Nord bazę administruoja Danija, o jos aprūpinimas jau daug metų priklauso beveik vien nuo oro transporto. Dėl storos ledo dangos priėjimas jūra didžiąją metų dalį yra praktiškai neįmanomas, todėl kuras tampa kritiniu resursu elektros gamybai ir pastatų šildymui, ypač kai žiemą temperatūra nukrenta žemiau minus 30 laipsnių.

    Prancūzų A400M misija Arktyje

    Ši misija laikoma pirmuoju operaciniu prancūzų A400M panaudojimu Grenlandijoje po bandymų ir sertifikavimo, leidžiančio leistis ant ledinių kilimo ir tūpimo takų. Skrydžiai vykdomi maršrutu Kangerlussuaq–Nord, o viena kryptimi trunka daugiau nei tris valandas.

    Kartu su karine infrastruktūra regione veikia ir civiliniai moksliniai pajėgumai, tarp jų Villum tyrimų stotis, siejama su Orhuso universitetu. Tai primena, kad Arktis tampa ne tik gynybos, bet ir mokslo, klimato stebėsenos bei logistikos varžybų erdve, kur infrastruktūros patikimumas lemia realias galimybes veikti.

    Kodėl Grenlandija vėl atsidūrė dėmesio centre?

    Europos aktyvumo didėjimas siejamas su platesniu NATO ir ES susirūpinimu dėl Arkties militarizacijos ir jūrų kelių reikšmės augimo. Tirpstant ledynams pailgėja sezonas, kai įmanoma navigacija, o tai didina konkurenciją dėl maršrutų, žaliavų ir strateginių atramos taškų.

    Pastaraisiais mėnesiais į Grenlandiją buvo permesti nedideli kontingentai ir iš kitų Europos valstybių, įskaitant Vokietiją, o žinutė aiški: Grenlandija, kaip autonominė Danijos Karalystės teritorija, laikoma Europos atsakomybės zona. Tokios misijos turi ir simbolinį tikslą, nes demonstruoja gebėjimą savarankiškai išlaikyti bei aprūpinti objektus ekstremaliomis sąlygomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad logistikos grandinė Arktyje yra pagrindinis ribojantis veiksnys, todėl investicijos į tinkamą techniką, įgulų parengimą ir sertifikavimą dažnai reiškia daugiau nei vien deklaracijos. Grenlandijoje vykdomi skrydžiai ir degalų tiekimas tampa praktiniu testu, ar Europa pajėgi užtikrinti nuolatinį veikimą regione, kur klaidos kaina gali būti itin didelė.

  • Aliaskos amžinasis įšalas prabudo: 40 000 metų snaudę ledynmečio mikrobai vėl aktyvūs

    Aliaskoje mokslininkai praneša užfiksavę reiškinį, kuris iš naujo atkreipia dėmesį į amžinojo įšalo tirpsmo pasekmes: iš atitirpintų grunto mėginių suaktyvėjo tūkstančius metų „užšaldyti“ mikroorganizmai. Tyrimas atliktas centrinėje Aliaskoje esančiame JAV kariuomenės tunelyje, kur grunto sluoksniuose išlikę ledynmečio faunos pėdsakai.

    Mėginiai buvo paimti iš amžinojo įšalo ir atitirpinti kontroliuojamomis sąlygomis, o jų biologinė ir cheminė aktyvumo kaita stebėta apie pusę metų. Pirmuosius mėnesius pokyčiai buvo menki, tačiau vėliau mokslininkai fiksavo ryškesnį suaktyvėjimą, rodantį, kad dalis mikrobų geba atnaujinti gyvybines funkcijas po itin ilgo užšalimo.

    „Tai tikrai nėra mirę mėginiai. Jie vis dar gali palaikyti aktyvią gyvybę, kuri skaido organines medžiagas ir išskiria jas kaip anglies dioksidą“, – sakė tyrimui vadovavęs mokslininkas Tristanas Karo.

    Darbo metu tyrėjai atkreipė dėmesį ir į tunelyje juntamą specifinį kvapą, kuris, pasak mikrobiologų, gali būti vienas iš aktyvėjančių mikroorganizmų veiklos požymių. Toks praktinis pastebėjimas nėra įrodymas savaime, tačiau kartu su laboratoriniais matavimais gali padėti geriau suprasti, kada ir kaip atitirpęs gruntas pereina iš „ramybės“ būsenos į biologiškai aktyvią.

    Geologijos mokslų profesorius Sebastianas Kopfas pabrėžia, kad amžinojo įšalo tirpsmas yra viena svarbiausių klimato sistemos nežinomųjų. Amžinajame įšale sukaupta daug organinės anglies, o mikrobams pradėjus ją skaidyti didėja šiltnamio dujų, ypač anglies dioksido, emisijų rizika, galinti sustiprinti šiltėjimo grandininį efektą.

    Pastaraisiais metais Arkties regione fiksuojamas spartesnis temperatūros kilimas nei pasaulio vidurkis, todėl amžinojo įšalo stabilumas tampa vis labiau pažeidžiamas. Dėl to mokslininkai vis dažniau vertina ne tik infrastruktūros ir ekosistemų pažeidžiamumą, bet ir biologinius procesus, kurie atitirpus grunto sluoksniams gali reikšmingai pakeisti anglies apytaką.

    Nors suaktyvėję senoviniai mikrobai savaime nereiškia tiesioginės grėsmės žmonių sveikatai, tyrėjai pabrėžia būtinybę nuosekliai vertinti rizikas. Pagrindinis šių stebėjimų akcentas yra klimato poveikis: kuo daugiau organikos bus suskaidyta, tuo daugiau dujų gali patekti į atmosferą, o tai didina poreikį tikslinti klimato modelius ir prognozes.

  • Europa šyla sparčiausiai pasaulyje: naujas „Copernicus“ ir WMO raportas apie rekordines karščio bangas

    Europa pastaraisiais metais fiksuoja vis dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, o naujausios klimato apžvalgos rodo, kad žemynas šyla greičiau nei kiti pasaulio regionai. Dėl to auga su karščiu susijusios rizikos visuomenei, ūkiui ir ekosistemoms, o ekstremalūs reiškiniai vis dažniau tampa ne išimtimi, o tendencija.

    Copernicus klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtoje Europos klimato būklės apžvalgoje pabrėžiama, kad didelė žemyno dalis susidūrė su aukštesnėmis nei daugiametės normos temperatūromis. Kartu daugelyje regionų sustiprėjo sausros požymiai, o tai didino ir miškų gaisrų tikimybę.

    Ataskaitoje aprašomi epizodai, kai Pietų Europoje temperatūra artėjo prie 46 laipsnių karščio, o net ir šiaurėje, įskaitant teritorijas netoli poliarinio rato, buvo fiksuojami neįprastai aukšti rodikliai. Toks kontrastas rodo, kad karščio bangos vis dažniau apima dideles teritorijas nuo šiaurės iki pietų.

    Karštį lydėjo ir didesnis miškų gaisrų mastas: kai kuriais sezonais ugnis paveikė rekordinio dydžio plotus, o dalis šalių vienu metu gesino keliasdešimt aktyvių židinių. Specialistai pabrėžia, kad šiltesnis ir sausesnis fonas pailgina gaisrų sezoną ir apsunkina jų kontrolę.

    Vienas pagrindinių veiksnių – Europos geografinė padėtis ir artumas Arkties regionui, kuris šyla gerokai sparčiau už pasaulio vidurkį. Arkties ledo ir sniego mažėjimas silpnina vadinamąjį atspindžio efektą, todėl daugiau saulės energijos sugeriama, o tai dar labiau skatina šilimą.

    Kitas svarbus aspektas – kintantys atmosferos cirkuliacijos modeliai, kurie gali ilgiau „užrakinti“ karšto oro mases virš tam tikrų regionų. Tokiomis sąlygomis karščio bangos užsitęsia, didėja naktinės temperatūros, o tai yra ypač pavojinga sveikatai, nes organizmas prasčiau atsistato.

    Ataskaitose akcentuojama, kad „pavojingai aukštos“ temperatūros turi realių pasekmių: nuo didesnio mirtingumo karščio periodais iki žalos žemės ūkiui, infrastruktūrai ir biologinei įvairovei. Šylant klimatui, daugėja ir jūrinių karščio bangų epizodų, kurie keičia jūrų ekosistemas ir gali paveikti žvejybą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik reagavimo į ekstremalius įvykius nepakanka: būtina spartinti prisitaikymo priemones miestuose, sveikatos apsaugos sistemoje ir energetikoje, taip pat nuosekliai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Vertinant pastarųjų metų kreives, karštesnės vasaros Europoje vis dažniau laikomos nauja norma, o ne vienkartiniu nukrypimu.

    „Tokie išskirtiniai metai vis labiau tampa nauja norma“, – teigė viena iš ataskaitos autorių, atkreipdama dėmesį, kad ekstremalūs reiškiniai plečiasi tiek geografija, tiek intensyvumu.