Tag: Armėnija

  • Izraelis žengė netikėtą žingsnį: pripažino armėnų genocidą, Turkija įtūžusi

    Izraelis žengė netikėtą žingsnį: pripažino armėnų genocidą, Turkija įtūžusi

    Izraelio Vyriausybė vienbalsiai pripažino masines armėnų žudynes Osmanų imperijoje per Pirmąjį pasaulinį karą genocidu. Šį sprendimą inicijavo Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras, o politinis žingsnis dar turės būti patvirtintas parlamente.

    Pasak ministro, sprendimas grindžiamas moraline pareiga pripažinti istorinius faktus ir atmesti bandymus juos neigti ar menkinti. Jo vertinimu, tai svarbus signalas, kad istorinės atminties klausimai neturi tapti politinių manipuliacijų įrankiu.

    „Mes įvykdėme moralinę pareigą pripažindami istorinę tiesą ir atmesdami bandymus ją neigti“, – sakė Gideonas Sa’aras.

    Armėnų genocidu vadinamas sistemingas armėnų krikščionių gyventojų naikinimas ir deportacijos Osmanų imperijoje, prasidėjusios 1915 metų pavasarį ir trukusios iki 1916 metų rudens. Skirtingais vertinimais, per šį laikotarpį žuvo nuo 664 000 iki 1 200 000 žmonių.

    Izraelio sprendimas priimtas tuo metu, kai santykiai su Turkija išlieka įtempti, ypač po karo Gazos Ruože, prasidėjusio 2023 metų spalį. Ankara ilgą laiką atmeta raginimus 1915–1916 metų įvykius oficialiai pripažinti genocidu ir tokią formuluotę vertina kaip politiškai motyvuotą.

    Tuo tarpu dalis Vakarų valstybių armėnų žudynes jau yra įvardijusios genocidu, o šis klausimas tarptautinėje politikoje periodiškai grįžta kaip principinės istorinio teisingumo ir diplomatinių santykių įtampos testas. Izraelio žingsnis gali turėti platesnių pasekmių regioninei diplomatijai ir dvišaliams ryšiams su Turkija.

  • Armėnijoje skaičiuojami balsai po lemiamų rinkimų: prognozės skiriasi, įtampa auga

    Armėnijoje skaičiuojami balsai po lemiamų rinkimų: prognozės skiriasi, įtampa auga

    Balsų skaičiavimas prasidėjo

    Armėnijoje prasidėjo oficialus balsų skaičiavimas po parlamento rinkimų, kurie laikomi lemiančiais šalies kryptį Pietų Kaukaze. Rinkimų apylinkėms užsidarius vakare, socialiniuose tinkluose ėmė plisti skirtingos ir tarpusavyje prieštaraujančios neoficialios apklausų po balsavimo prognozės.

    Rinkimų administracija ir stebėtojai ragino vertinti informaciją atsargiai ir laukti oficialių rezultatų, nes ankstyvos prognozės šalyje dažnai tampa politinės kovos įrankiu. Galutiniai skaičiai turėtų paaiškėti tik susumavus apylinkių protokolus ir išsprendus galimus ginčus.

    Akys krypsta į Pašinianą

    Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas po balsavimo pabaigos socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame demonstravo pasitikėjimą savo vadovaujamos provakarietiškos Jėga ir sutartis partijos perspektyvomis. Jo žinutė rinkėjams buvo interpretuojama kaip signalas, kad valdančioji stovykla tikisi pergalės.

    „Gero vakaro, myliu jus visus“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Opozicija kalba apie lūžį

    Prorusiškai laikoma opozicija taip pat skelbė optimistines žinutes ir bandė rinkėjų aktyvumą pateikti kaip argumentą prieš valdžią. Vienas opozicijos lyderių Narekas Karapetianas teigė, kad neva didelis aktyvumas rodo prastėjančias valdančiųjų pozicijas, nors šių teiginių nepatvirtino oficialūs duomenys.

    Šalies institucijos primena, kad vien aktyvumo rodiklis pats savaime neleidžia daryti patikimų išvadų apie rezultatą: jis gali reikšti tiek valdančiųjų mobilizaciją, tiek protesto balsą. Skaičiuojant balsus dėmesys krypsta į galimus pažeidimų skundus ir tai, kaip greitai bus patvirtinti galutiniai protokolai.

    Rinkimų fonas: Rusija, Vakarai ir regiono saugumas

    Šie rinkimai vyksta įtemptame geopolitiniame kontekste, kai Armėnija balansuoja tarp tradicinės priklausomybės nuo Rusijos ir atsargesnio suartėjimo su Europos Sąjunga bei Jungtinėmis Valstijomis. Maskva viešai perspėjo Jerevaną dėl galimo „Ukrainos scenarijaus“, o tai Armėnijoje vertinama kaip spaudimo priemonė dėl užsienio politikos krypties.

    Tuo pat metu Armėnijos politinėje darbotvarkėje svarbus išlieka santykių su Azerbaidžanu klausimas ir saugumo architektūra po pastarųjų metų sukrėtimų regione. Rinkimų baigtis gali nulemti, ar Jerevanas toliau stiprins ryšius su Vakarais ir diversifikuos saugumo partnerystes, ar bandys grįžti prie glaudesnio koordinavimo su Rusija.

    Rinkėjų aktyvumas, remiantis pranešimais, buvo didesnis nei per 2021 metais vykusius rinkimus, tačiau mažesnis nei 2012 ir 2017 metais. Analitikai pabrėžia, kad galutinis vaizdas priklausys ne tik nuo mandatų pasiskirstymo, bet ir nuo to, ar abi stovyklos pripažins rezultatus bei kaip bus valdoma įtampa po rinkimų.

  • Eurazijos ekonominė sąjunga spaudžia Armėniją: raginama referendumu rinktis tarp ES ir Maskvos bloko

    Eurazijos ekonominė sąjunga spaudžia Armėniją: raginama referendumu rinktis tarp ES ir Maskvos bloko

    Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) lyderiai susitikime Astanoje paragino Armėniją kuo greičiau surengti referendumą, kuris aiškiai atsakytų, ar šalis renkasi kelią į Europos Sąjungą, ar lieka Maskvos vadovaujamame bloke. Bendrame pareiškime pabrėžta, kad Jerevano planai artėti prie ES esą kelia „rimtų rizikų“ visų EES valstybių ekonominiam saugumui.

    Rusija, Baltarusija, Kazachstanas ir Kirgizija taip pat įspėjo, kad Armėnijos kursas į ES gali baigtis jos narystės EES peržiūra ir net laikinu sustabdymu. Skelbiama, jog iki metų pabaigos gali būti užbaigtas formalus vertinimas, nuo kurio priklausytų tolimesnis Armėnijos statusas organizacijoje.

    Referendumas ir narystės dilema

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar anksčiau viešai kėlė referendumo idėją, teigdamas, kad būtų „logiška“ paklausti Armėnijos piliečių, kokį pasirinkimą jie laiko teisingu. Astanoje jis pakartojo mintį, kad vienu metu išlaikyti suderinamus įsipareigojimus abiem blokams esą neįmanoma dėl skirtingų standartų ir taisyklių.

    Armėnijos valdžia pastaraisiais metais kartojo, kad neplanuoja pasitraukti iš EES, tačiau siekia stiprinti ryšius su Europa. Tokia „dviejų krypčių“ politika vis dažniau susiduria su Maskvos pasipriešinimu, nes EES veikimas remiasi bendromis prekybos, techninių reikalavimų ir reguliavimo taisyklėmis, kurios, Maskvos argumentu, nesutampa su ES acquis.

    Maskvos spaudimas prieš rinkimus

    Susitikime Armėnijai atstovavo vicepremjeras Mheras Grigorianas, nes ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas buvo įsitraukęs į birželio 7 dieną vyksiančių rinkimų kampaniją. Jis teigė, kad Armėnija išlieka įsipareigojusi konstruktyviai dalyvauti EES, remdamasi „abipuse pagarba“ ir „lygiaverte partneryste“.

    Tuo pat metu Rusija paskelbė apie laikinas kai kurių Armėnijos vaisių ir daržovių eksporto ribojimo priemones, kurios papildo ankstesnius ribojimus daliai armėniškų gėrimų ir mineralinio vandens. Tokie prekybiniai sprendimai regione dažnai vertinami kaip politinio spaudimo instrumentas, ypač jautriu rinkimų laikotarpiu.

    „Viskas, kas priimtina ir gera armėnams, priimtina ir gera Rusijai. Darykite taip, kaip manote, kad geriausia Armėnijos žmonėms“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Kremlius taip pat primena Armėnijai jos priklausomybę nuo pigesnių energijos išteklių tiekimo ir platesnių ekonominių ryšių, kurie daugelį metų buvo vienas svarbiausių narystės EES argumentų. Maskva viešai akcentuoja, kad dėl ES standartų suderinimo Armėnijai tektų peržiūrėti dalį ekonominių režimų, o tai galėtų paveikti prekybą su EES rinka.

    Vakarų signalai ir geopolitinis kontekstas

    EES pareiškimas pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai parėmė Nikolo Pašiniano perrinkimą, o Vašingtonas su Jerevanu paskelbė apie naujus bendradarbiavimo formatus. JAV pusė akcentavo strateginės partnerystės gilinimą ir infrastruktūrinius planus, kurie, Vašingtono teigimu, galėtų pakeisti Pietų Kaukazo susisiekimo ir energetikos logiką.

    Ši dinamika didina geopolitinį spaudimą Armėnijai, kuri po pastarųjų metų saugumo krizių siekia diversifikuoti partnerius, bet kartu nenori staigiai nutraukti ekonominių ryšių su Rusija. Birželio 7 dieną vyksiantys rinkimai gali tapti esminiu tašku, nulemiančiu, ar Jerevanas ryšis aiškiau įtvirtinti proeuropietišką kryptį, ar bandys išlaikyti balansą tarp konkuruojančių blokų.

  • JAV ir Armėnija pasirašė strateginę partnerystę: dėmesys kritinių mineralų tiekimo grandinei

    JAV ir Armėnija pasirašė strateginę partnerystę: dėmesys kritinių mineralų tiekimo grandinei

    Jungtinės Valstijos ir Armėnija žengė naują žingsnį stiprindamos dvišalius ryšius – Jerevane pasirašyti strateginės partnerystės dokumentai ir susitarimas dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje. Apie tai pranešė tarptautinė žiniasklaida, pabrėždama, kad šis sprendimas turi ir ekonominį, ir geopolitinį svorį.

    Susitarimus pasirašė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas. Armėnijos pusė viešai akcentavo, kad santykiai su JAV šiuo metu įgauna naują pagreitį ir gali tapti svarbia atrama šalies užsienio politikos krypčiai.

    Kodėl svarbūs kritiniai mineralai?

    Kritiniai mineralai ir retųjų žemių metalai yra būtini šiuolaikinei pramonei: nuo baterijų ir elektros tinklų iki elektronikos, gynybos pramonės ir DI infrastruktūros. Pastaraisiais metais šių žaliavų tiekimas tapo jautria tema, nes didelė dalis gavybos ar perdirbimo pajėgumų pasaulyje yra sutelkta keliose valstybėse.

    JAV siekia mažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekimo kanalo ir kurti alternatyvias tiekimo grandines su partneriais. Todėl sutartys, apimančios ne tik žaliavų tiekimą, bet ir perdirbimo bei tiekimo užtikrinimo principus, laikomos strateginėmis.

    Signalas apie Armėnijos kryptį

    Stebėtojai šį susitarimą vertina kaip dar vieną ženklą, kad Armėnija palaipsniui artėja prie Vakarų. Po pastarųjų metų saugumo iššūkių regione ir įtampos dėl Kalnų Karabacho Armėnija ieško platesnio tarptautinių partnerių rato.

    Kartu tai gali būti ir platesnių pokyčių Pietų Kaukaze dalis, kai valstybės persvarsto savo priklausomybes ir stiprina ryšius su JAV bei Europos Sąjunga. Praktinis bendradarbiavimas dėl kritinių žaliavų šiuo atveju tampa ne tik ekonominiu projektu, bet ir geopolitiniu instrumentu.

    Ką gali reikšti praktikoje?

    Tokie susitarimai paprastai apima politinius įsipareigojimus, informacijos apsikeitimą, investicijų skatinimą ir bendrų projektų paiešką. Jei bus pereita prie konkrečių iniciatyvų, Armėnijai tai galėtų reikšti naujų technologijų, kompetencijų ir kapitalo pritraukimą, o JAV – patikimesnį tiekimo grandinės planavimą.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, ar partnerystė bus papildyta konkrečiais įgyvendinimo mechanizmais, projektų grafiku ir atsakomybėmis. Nuo šių detalių priklausys, ar susitarimas taps realiai veikiančiu tiekimo grandinės modeliu, ar liks daugiausia politiniu signalu.

  • Maskvos signalas Jerevanui: „Gazprom“ gali kelti dujų kainą, Armėnija atkerta, kad to nebus

    Iš Maskvos sklinda signalai, kad Rusija svarsto didinti Armėnijai tiekiamų gamtinių dujų kainą. Oficialiai tai grindžiama argumentu, jog dabartinė kaina esą pernelyg nutolusi nuo pasaulinių dujų kainų ir todėl turėtų būti „peržiūrėta“.

    Ši diskusija kilo blogėjant Maskvos ir Jerevano santykiams bei Armėnijai aktyviau ieškant ryšių su Europos partneriais. Energetika regione tradiciškai naudojama kaip įtakos priemonė, o dujų kainodara tampa vienu jautriausių svertų.

    Kiek kainos skiriasi?

    Rusijos atstovai viešai akcentuoja, kad Armėnija iki šiol gauna dujas lengvatine kaina, kuri esą nebeatitinka rinkos realijų. Jie lygina ją su aukštesnėmis kainomis, kurias įvairiais laikotarpiais mokėjo Europos pirkėjai, ir teigia, kad nuolaidos mastas per didelis.

    Pagal šiame kontekste įvardytus skaičius, europinė referencija siekė apie 560 eurų už 1 000 kubinių metrų, o Armėnijai taikoma kaina buvo apie 165 eurus už 1 000 kubinių metrų. Toks skirtumas naudojamas kaip argumentas, kodėl kainą esą reikėtų kelti.

    Armėnijos premjero pozicija

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešai atmetė galimybę, kad kaina būtų didinama. Jis pabrėžė, kad galioja abiem šalims naudingos sutartys ir jose nustatytų sąlygų privalu laikytis.

    „Tarp Armėnijos ir Rusijos galioja abiem pusėms naudingas susitarimas su aiškiomis sąlygomis. Dėl dujų kainos turime strateginius susitarimus ir jų reikia laikytis“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Kodėl dujos tampa spaudimo įrankiu?

    Analitikai kainos klausimą sieja su Armėnijos bandymais plėsti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, įskaitant aukšto lygio susitikimus su ES lyderiais. Tokie žingsniai Maskvoje gali būti vertinami kaip Jerevano bandymas mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos pažeidžiamumą didina ir tai, kad šalis faktiškai turi vieną pagrindinį gamtinių dujų tiekėją – „Gazprom“. Dujos į Armėniją tiekiamos tranzitu per Gruzijos teritoriją, todėl tiekimo grandinė priklauso ne tik nuo kainų politikos, bet ir nuo platesnės regiono geopolitikos.

    Jei kainodara būtų peržiūrėta, poveikį pirmiausia pajustų namų ūkiai ir pramonė, nes dujos svarbios šilumos gamybai ir daliai elektros energijos sektoriaus. Tokiose situacijose kainos klausimas greitai tampa ir vidaus politikos tema, o Jerevanui tenka laviruoti tarp ekonominio stabilumo ir užsienio politikos prioritetų.

  • Globali Europa po senų aljansų: europarlamentarai aiškinasi, ar ES tampa savarankiška galia

    Globali Europa po senų aljansų: europarlamentarai aiškinasi, ar ES tampa savarankiška galia

    Pirmasis Europos politinės bendrijos susitikimas Pietų Kaukaze parodė, kaip plečiasi Europos kontūrai ne tik geografine, bet ir politine bei strategine prasme. Renginio pasirinkta vieta ir dalyvių spektras atspindi siekį telkti platesnį demokratinių valstybių ratą už Europos Sąjungos ribų.

    Susitikimas Armėnijoje vyko augant pasauliniam nestabilumui ir ryškėjant naujiems ekonominiams bei saugumo iššūkiams. Vienas jautriausių klausimų Europai išlieka prekybos įtampa su Jungtinėmis Valstijomis, ypač dėl grasinimų didinti muitus europiniams automobiliams.

    Kodėl kalbama apie globalią Europą?

    Didėjant konkurencijai tarp didžiųjų valstybių, Europa vis dažniau pristatoma kaip erdvė, su kuria kiti nori sietis, derinti interesus ar bent jau laikytis arčiau. Nuo Kanados ir Jungtinės Karalystės iki Islandijos bei Balkanų šalys ieško naujų formatų, kurie leistų stiprinti ekonominius ryšius ir politinį saugumą.

    Tokioje aplinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar Europos Sąjunga gali tapti savarankišku geopolitiniu žaidėju, o ne tik reaguoti į kitų sprendimus. Diskusijose pabrėžiama, kad tam gali prireikti gilesnės integracijos, spartesnio sprendimų priėmimo ir didesnių investicijų į gynybą bei pramonės konkurencingumą.

    Europarlamentarų ginčas dėl krypties

    Šias temas laidoje The Ring aptarė du Europos Parlamento nariai: vokietis Damian Boeselager (Volt), dirbantis su žaliųjų frakcija, ir austras Helmut Brandstätter iš Renew. Abu kalbėjo apie glaudesnio koordinavimo poreikį, kad Europa galėtų stiprinti demokratinį atsparumą tiek savo viduje, tiek kaimynystėje.

    Diskusijoje akcentuota, kad geopolitiniai pokyčiai verčia Europą vienu metu spręsti kelias užduotis: didinti karinį pasirengimą, mažinti priklausomybes kritinėse tiekimo grandinėse ir kurti patikimesnius prekybos susitarimus. Tokie sprendimai tampa ypač aktualūs, kai protekcionizmas grįžta į svarbiausių partnerių darbotvarkę.

    Kanados signalas ir Armėnijos pasirinkimai

    Europos politinės bendrijos susitikime dalyvavusi Kanada tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip keičiasi partnerystės. Kanados ministras pirmininkas Mark Carney delegatams perdavė žinią, kad šalis sieks naujo prekybos ir diplomatinių ryšių tinklo, kai dalis prieigos prie JAV rinkos tampa mažiau patikima.

    „Esu pasiryžęs kurti naują prekybos ir diplomatinių aljansų tinklą, nes dalis JAV rinkų tampa mažiau prieinama“, – sakė Mark Carney.

    Carney dalyvavimas kartu buvo ir politinis signalas paremti Armėniją, kuri pastaraisiais metais siekia stiprinti demokratines reformas ir atsargiai tolsta nuo Rusijos įtakos. Tai įgauna papildomo svorio tuo metu, kai Vakarų laikysena Rusijos oponentų, įskaitant Ukrainą, atžvilgiu ne visada yra vienodai aiški.

    Nors Kanados diplomatai atmetė prielaidas, kad Otava galėtų siekti Europos Sąjungos narystės, abu europarlamentarai tokią idėją vertino palankiai kaip politinę viziją. Vis dėlto praktikoje tai reikštų precedento neturintį sprendimą ir reikalautų politinės valios bei teisinio kelio, kuriam šiandien nėra aiškaus mandato.

    Laidą The Ring veda Stefanas Grobe, ją prodiusavo Luis Albertos ir Amaia Echevarria, redagavo Vassilis Glynos. Diskusija atskleidžia, kad klausimas dėl globalios Europos šiandien yra ne tiek šūkis, kiek bandymas rasti veiksmingą atsaką į kintančią pasaulio tvarką.

  • Turkija švelnina prekybos ribojimus su Armėnija: žingsnis link sienos atvėrimo ir ryšių atkūrimo

    Turkija švelnina prekybos ribojimus su Armėnija: žingsnis link sienos atvėrimo ir ryšių atkūrimo

    Kas pasikeitė prekyboje

    Turkija gegužės 13 dieną panaikino techninį ribojimą, kuris trukdė siuntoms, keliaujančioms per trečiąsias šalis, dokumentuose aiškiai nurodyti Armėniją arba Turkiją kaip galutinę prekių kilmę ar paskirties vietą. Ankaros teigimu, tai simbolinis, bet praktiškai svarbus žingsnis, galintis palengvinti kai kuriuos logistikos ir muitinės procesus.

    Iki šiol tokios siuntos dažnai būdavo „paslepiamos“ po tarpinės valstybės žyma, todėl verslui kildavo papildomų procedūrų ir administracinės rizikos. Naujasis sprendimas, nors ir neįveda pilnos tiesioginės prekybos, mažina biurokratines kliūtis ir suteikia aiškesnį teisinį apibrėžtumą.

    „Pasinaudodama istorine galimybe stiprinti ilgalaikę taiką ir gerovę Pietų Kaukaze, Turkija ir toliau prisidės prie ekonominių ryšių plėtros regione“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Öncü Keçeli.

    Armėnijos reakcija ir ko laukti toliau

    Armėnijos užsienio reikalų ministerija sprendimą įvertino palankiai, pabrėždama, kad tai gali būti nuoseklios normalizacijos dalis. Jerevanas viešai signalizuoja, jog logiškas kitas etapas būtų Armėnijos ir Turkijos sienos atvėrimas bei diplomatinių santykių užmezgimas.

    Šalys iki šiol neturi formalių diplomatinių ryšių, o jų siena uždaryta nuo 1990-ųjų. Turkija sieną uždarė 1993 metais, solidarizuodamasi su Azerbaidžanu dėl konflikto su Armėnija Kalnų Karabacho klausimu.

    „Tai svarbus žingsnis link visaverčių ir normalizuotų santykių, kurie galėtų būti tęsiami atveriant Armėnijos ir Turkijos sieną ir užmezgant diplomatinius ryšius“, – sakė Armėnijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Ani Badalyan.

    Kontekstas: kodėl santykiai įtempti

    Turkijos ir Armėnijos santykius ilgą laiką apsunkina istoriniai nesutarimai dėl 1915 metų įvykių Osmanų imperijoje, kuriuos daug istorikų ir valstybių laiko armėnų genocidu. Turkija šiam vertinimui nepritaria ir ginčija tiek kvalifikaciją, tiek aukų skaičių, teigdama, kad Pirmojo pasaulinio karo chaose žuvo įvairių tautybių žmonės.

    Įtampą sustiprino ir Turkijos strateginė partnerystė su Azerbaidžanu. 2020 metais Turkija atvirai rėmė Azerbaidžaną per šešių savaičių karą, po kurio Baku susigrąžino reikšmingą dalį teritorijų, o dauguma etninių armėnų iš regiono pasitraukė.

    Nors proveržis vyksta lėtai, nuo 2021 metų pabaigos Ankara ir Jerevanas sutiko siekti santykių gerinimo ir paskyrė specialiuosius atstovus. Tarp apčiuopiamų rezultatų dažniausiai minimi atnaujinti tiesioginiai skrydžiai ir kai kurių kelionių ribojimų sušvelninimas, taip pat tęsiamas techninis ir biurokratinis darbas, susijęs su sienos atvėrimo galimybe.

    Analitikų vertinimu, prekybos dokumentų taisyklių pakeitimas pats savaime neišsprendžia politinių priežasčių, dėl kurių siena išlieka uždaryta, tačiau sukuria mažesnės rizikos erdvę praktiniam bendradarbiavimui. Tai gali tapti testu, ar abi pusės pasirengusios pereiti nuo simbolinių gestų prie platesnio susitarimų paketo, apimančio transportą, muitinės režimą ir diplomatinių kanalų atkūrimą.

  • Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešame pasisakyme pareiškė, kad Kalnų Karabachas nebuvo Armėnijos teritorija, o ilgametis judėjimas dėl šio regiono, jo žodžiais, tapo lemtinga politine klaida. Ši pozicija sukėlė audringas reakcijas tiek Armėnijoje, tiek diasporoje.

    Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plačiai išplitusiame vaizdo įraše premjeras oponentams kartojo, kad vien emocinis ar karinis kontrolės faktas negali būti prilyginamas valstybingumui. Jis pabrėžė, kad klausimas privalo būti vertinamas per tarptautinės teisės ir realios valstybės politikos prizmę.

    „Kaip ta žemė buvo mūsų? Paaiškinkite, kaip ji buvo mūsų“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    „Ar mes ten kūrėme gyvenvietes, statėme mokyklas, darželius, gamyklas, ar ten gyvenome? Ne, tai nebuvo mūsų“, – teigė jis.

    Pašiniano pareiškimai sutapo su Jerevane vykusiais aukšto lygio Europos politinės bendrijos renginiais ir Armėnijos bei Europos Sąjungos darbotvarke, kuri pastaraisiais metais vis aiškiau krypsta į artimesnį bendradarbiavimą su Europa. Vyriausybė šį kursą pristato kaip bandymą stabilizuoti saugumo situaciją ir mažinti ilgalaikių konfliktų kainą.

    Armėnijos vadovas akcentavo, kad taikos procesas su Azerbaidžanu, nepaisant vidaus politinio spaudimo, bus tęsiamas. Jo vertinimu, kompromisas ir aiškūs susitarimai yra vienintelis kelias išvengti naujų karinių eskalacijų regione.

    Tuo metu Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas viešai įspėjo dėl, jo teigimu, Armėnijoje stiprėjančių antiazerbaidžanietiškų nuotaikų artėjant rinkimams. Jis tikino, kad Baku siekia ateities santykių, paremtų taika, tačiau stebi vidaus politinius procesus kaimyninėje šalyje.

    „Mes žinome, kad Armėnijos politikoje vis dar yra ratų, kuriuos veda neapykanta Azerbaidžano žmonėms ir valstybei“, – sakė Ilhamas Alijevas.

    Azerbaidžanas taip pat akcentuoja infrastruktūros atstatymą teritorijose, kurios po pastarųjų karo etapų atsidūrė Baku kontrolėje, ir regioninių transporto jungčių idėją. Baku teigia, kad ekonominis pragmatizmas turėtų tapti naujo bendradarbiavimo pagrindu, jei abi pusės susitars dėl ilgalaikių saugumo garantijų.

    Į procesus Pietų Kaukaze reagavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškęs, kad Armėnijai būtų „logiška“ apsispręsti dėl europinės integracijos krypties referendumu. Maskva primena, kad Armėnija išlieka Eurasijos ekonominės sąjungos nare, o bet kokie strateginiai posūkiai, jos teigimu, turėtų pasekmių ekonominiams ryšiams.

    „Būtų teisinga kuo anksčiau apsispręsti, įskaitant galimybę surengti referendumą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Pašinianas atsakė, kad Jerevanas šiuo metu referendumo neplanuoja ir tokį sprendimą svarstytų tik atsiradus objektyviam poreikiui. Kartu jis pabrėžė, kad Armėnija neketina trauktis iš Eurasijos ekonominės sąjungos ir siekia išlaikyti pagarbius santykius su partneriais.

    Kalnų Karabacho tema Armėnijoje išlieka viena jautriausių, nes ji susijusi ne tik su saugumu, bet ir su tapatybės, praradimų bei atsakomybės klausimais. Vis dėlto Pašiniano retorika rodo bandymą perorientuoti valstybės prioritetus į tarptautiniu mastu įgyvendinamus tikslus ir mažiau rizikingą, prognozuojamesnę užsienio politiką.

    Artėjant rinkimams, šie pareiškimai gali tapti vienu svarbiausių vidaus politinių lūžio taškų: daliai visuomenės tai signalas apie realpolitik ir bandymą užverti karo etapą, kitiems tai skausmingas nusileidimas. Bet kuriuo atveju, Armėnijos ir Azerbaidžano derybų eiga artimiausiais mėnesiais taps esminiu regiono stabilumo barometru.

  • Diplomatai apžiūrėjo Karabacho atstatymą: ką regionui žada spartėjantis taikos procesas?

    Diplomatai apžiūrėjo Karabacho atstatymą: ką regionui žada spartėjantis taikos procesas?

    Vizitas į pokonfliktinį Karabachą

    JAV ir Europos šalių diplomatai, akredituoti Azerbaidžane, savaitgalį lankėsi Karabacho regione ir apžiūrėjo pokonfliktinio atstatymo projektus. Delegacija vertino infrastruktūros ir gyvenviečių atnaujinimo eigą, kai taikos procesas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pastaraisiais metais įgavo pagreitį.

    Vizitas vyko platesniame politiniame kontekste: po ilgus dešimtmečius trukusio konflikto abi šalys yra pasiekusios naujų susitarimų dėl santykių normalizavimo ir bendradarbiavimo. Azerbaidžanas akcentuoja, kad lygiagrečiai su diplomatiniais žingsniais regione kuriamas pagrindas ekonominiam atsigavimui.

    ES ir Nyderlandų signalai apie paramą

    Nyderlandų ambasadorė Marianne de Jong pabrėžė, kad diplomatai norėjo savo akimis pamatyti renovacijos pažangą ir aiškiau įvertinti, kokios pagalbos gali prireikti toliau. Pasak jos, Nyderlandai, kaip Europos Sąjungos dalis, remia Armėnijos ir Azerbaidžano susitaikymo procesą.

    Ambasadorė taip pat nurodė, jog Nyderlandai mato galimybių prisidėti prie regiono junglumo ir investicijų krypties. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dėmesį transporto koridoriams, logistikai, energetikos ir ryšių infrastruktūrai, kuri gali tapti pagrindu privačiam kapitalui.

    JAV ir Ukrainos akcentai: teisė ir konkretūs veiksmai

    Ukrainos ambasadorius Yuriy Husyev taikos procesą Pietų Kaukaze įvardijo kaip pavyzdį, kaip ilgalaikis konfliktas gali būti sprendžiamas laikantis tarptautinės teisės. Jo teigimu, tokie procesai svarbūs ne tik regionui, bet ir platesnei Europos saugumo architektūrai.

    JAV ambasados Baku misijos vadovo pavaduotoja Amy Carlon akcentavo Vašingtono vaidmenį ir sakė, kad Baku ir Vašingtonas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdami įgyvendinti taiką ir dvišalę partnerystę. Diplomatiniame lygmenyje tai paprastai apima politinį tarpininkavimą, dialogo kanalų palaikymą ir praktinių bendradarbiavimo sričių paiešką.

    Augant taikos proceso pagreičiui, atstatymo darbai Karabache tampa vienu iš matomiausių pokyčių ženklų. Infrastruktūros projektai regione formuoja naują vystymosi etapą, tačiau jo tvarumas priklausys nuo tolesnių politinių susitarimų įgyvendinimo ir saugumo situacijos stabilumo.

  • Europos politinė bendrija Jerevane: Merzo nebuvimas, Carney debiutas ir įtampos dėl saugumo

    Europos politinė bendrija Jerevane: Merzo nebuvimas, Carney debiutas ir įtampos dėl saugumo

    Kas vyko Europos politinėje bendrijoje?

    Armėnijos sostinėje Jerevane pirmadienį įvyko aštuntasis Europos politinės bendrijos susitikimas. Šis formatas, pradėtas Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, sutelkia plačią Europos valstybių ir partnerių grupę neformalioms diskusijoms.

    Skirtingai nei dauguma ES ar NATO viršūnių susitikimų, Europos politinė bendrija paprastai nebaigiama rašytomis išvadomis ar teisiškai įpareigojančiais sprendimais. Vis dėlto Jerevane greta dvišalių susitikimų ir simbolinių kadrų netrūko temų, atskleidusių įtampas dėl saugumo, energetikos ir transatlantinių santykių.

    Merzo nebuvimas ir transatlantinė įtampa

    Susitikimo foną ryškiai paženklino vieno svarbiausių Europos lyderių nedalyvavimas. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas į Jerevaną neatvyko, o tai, pasak susitikime dalyvavusių pareigūnų, buvo aptarinėjama ne mažiau nei pačios darbotvarkės temos.

    Merzas pastarosiomis dienomis atsidūrė JAV ir Europos santykių audros centre po viešų pasisakymų, sukėlusių nepasitenkinimą Vašingtone. Šiame kontekste Jerevane dauguma lyderių rinkosi atsargesnę retoriką, vengdami frazių, galinčių dar labiau kaitinti atmosferą tarp ES ir JAV.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad europiečiai girdi signalus dėl lūkesčių didinti indėlį į bendrą gynybą. Tuo metu ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas akcentavo, kad Europa pasirengusi sparčiau stiprinti savo pajėgumus ir prisiimti daugiau atsakomybės.

    Marko Carney debiutas ir naujas tonas

    Vienu ryškiausių susitikimo momentų tapo Kanados ministro pirmininko Marko Carney dalyvavimas. Tai buvo pirmas kartas, kai Europos politinės bendrijos susitikime pasirodė ne Europos valstybės lyderis, o jo vizitas sulaukė išskirtinio dėmesio ir gausybės dvišalių susitikimų.

    Carney savo kalbose akcentavo taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratijos ir teisės viršenybės svarbą, o taip pat siekį glaudinti Kanados ir Europos ryšius. Jo siunčiama žinutė buvo suvokta kaip bandymas pasiūlyti partnerystę, paremtą vertybėmis ir ilgalaikiais įsipareigojimais, o ne vien sandoriniais sprendimais.

    „Turime veikti pasaulyje, koks jis yra, o ne koks norėtume, kad būtų“, – sakė Markas Carney.

    Ukraina, derybos ir vieningo balso paieškos

    Ukrainos tema išliko viena pagrindinių, nes būtent karas prieš Ukrainą tapo impulsu sukurti Europos politinę bendriją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jerevane aktyviai susitiko su daugelio šalių vadovais, siekdamas užsitikrinti tolesnę karinę paramą ir politinį palaikymą.

    Greta paramos klausimo išryškėjo ir jautrus nesutarimas dėl derybų su Rusija formato. Zelenskis ragino, kad Europa bet kokiose derybose turėtų aiškią vietą ir vieningą poziciją, o ne skirtingas nacionalines linijas, kurios silpnina bendrą derybinę galią.

    „Europa turi būti prie stalo bet kokiose derybose su Rusija, ir būtų gerai suformuoti vieną bendrą Europos balsą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Aliyevo kritika ir Metsolos atsakas

    Diskusijose trumpam kilo įtampa po Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo nuotolinio pasisakymo, kuriame jis kritikavo Europos Parlamentą dėl rezoliucijų, nukreiptų prieš Azerbaidžano veiksmus ir žmogaus teisių situaciją. Šis epizodas išsiskyrė tuo, kad įprastai neformalioje susitikimo atmosferoje retai pasirodo tokio atvirumo konfrontacija.

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola paprašė žodžio ir aiškiai apgynė institucijos teisę priimti politines rezoliucijas. Jos teigimu, Europos Parlamentas yra demokratiškai išrinktas organas, o daugumos sprendimai gali būti nepatogūs, tačiau tai nekeičia pačios demokratinės procedūros esmės.

    „Europos Parlamentas yra tiesiogiai išrinktas demokratinis organas, o rezoliucijos priimamos dauguma. Rezultatas gali būti nepatogus, bet mes nekeisime savo darbo būdo“, – sakė Roberta Metsola.

    Energetikos priklausomybės kaina ir nauji sukrėtimai

    Jerevane daug dėmesio skirta Europos priklausomybėms, kurios ypač išryškėjo po 2022 metais prasidėjusio energetikos sukrėtimo. Susitikime konstatuota, kad importuojamų iškastinių energijos išteklių dalis tebėra pažeidžiamumo šaltinis, o geopolitiniai trikdžiai gali greitai persimesti į kainas ir tiekimo grandines.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad priklausomybė nuo importo daro ES jautrią išoriniams šokams, o viduriniojo Rytų įtampos energetikos rinkose tik sustiprina šį signalą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino spartinti rizikų mažinimo kryptį ir atviriau kalbėjo apie pernelyg dideles priklausomybes, įskaitant saugumą.

    „Jaučiame savo pernelyg didelių priklausomybių kainą, kai kalbame apie amerikietišką saugumo skėtį. Tai dramblys kambaryje“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    ES ir Jungtinės Karalystės santykių perkrovimas

    Susitikimo paraštėse ryškėjo ir politinio atšilimo ženklai tarp ES ir Jungtinės Karalystės. Ursula von der Leyen ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris aptarė galimą Londono dalyvavimą ES finansinėje schemoje, skirtoje Ukrainos rėmimui.

    Šis planas siejamas su bendru skolinimusi ir reikšmingomis palūkanų sąnaudomis, todėl ES aiškina, kad norint prisijungti reikės proporcingo finansinio indėlio. Derybų sėkmė gali tapti svarbiu signalu, ar abi pusės pajėgios grįžti prie praktiškesnio bendradarbiavimo gynybos ir pramonės srityse.

    Jerevano susitikimas parodė, kad Europos politinė bendrija, nors ir be formalių sprendimų, tampa barometru, kuriame išryškėja pagrindinės žemyno baimės ir prioritetai. Saugumas, parama Ukrainai, energetika ir santykiai su didžiaisiais partneriais vis labiau persipina, o kompromisų paieškos darosi ne mažiau svarbios nei simbolika.