Kas vyko Europos politinėje bendrijoje?
Armėnijos sostinėje Jerevane pirmadienį įvyko aštuntasis Europos politinės bendrijos susitikimas. Šis formatas, pradėtas Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, sutelkia plačią Europos valstybių ir partnerių grupę neformalioms diskusijoms.
Skirtingai nei dauguma ES ar NATO viršūnių susitikimų, Europos politinė bendrija paprastai nebaigiama rašytomis išvadomis ar teisiškai įpareigojančiais sprendimais. Vis dėlto Jerevane greta dvišalių susitikimų ir simbolinių kadrų netrūko temų, atskleidusių įtampas dėl saugumo, energetikos ir transatlantinių santykių.
Merzo nebuvimas ir transatlantinė įtampa
Susitikimo foną ryškiai paženklino vieno svarbiausių Europos lyderių nedalyvavimas. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas į Jerevaną neatvyko, o tai, pasak susitikime dalyvavusių pareigūnų, buvo aptarinėjama ne mažiau nei pačios darbotvarkės temos.
Merzas pastarosiomis dienomis atsidūrė JAV ir Europos santykių audros centre po viešų pasisakymų, sukėlusių nepasitenkinimą Vašingtone. Šiame kontekste Jerevane dauguma lyderių rinkosi atsargesnę retoriką, vengdami frazių, galinčių dar labiau kaitinti atmosferą tarp ES ir JAV.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad europiečiai girdi signalus dėl lūkesčių didinti indėlį į bendrą gynybą. Tuo metu ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas akcentavo, kad Europa pasirengusi sparčiau stiprinti savo pajėgumus ir prisiimti daugiau atsakomybės.
Marko Carney debiutas ir naujas tonas
Vienu ryškiausių susitikimo momentų tapo Kanados ministro pirmininko Marko Carney dalyvavimas. Tai buvo pirmas kartas, kai Europos politinės bendrijos susitikime pasirodė ne Europos valstybės lyderis, o jo vizitas sulaukė išskirtinio dėmesio ir gausybės dvišalių susitikimų.
Carney savo kalbose akcentavo taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratijos ir teisės viršenybės svarbą, o taip pat siekį glaudinti Kanados ir Europos ryšius. Jo siunčiama žinutė buvo suvokta kaip bandymas pasiūlyti partnerystę, paremtą vertybėmis ir ilgalaikiais įsipareigojimais, o ne vien sandoriniais sprendimais.
„Turime veikti pasaulyje, koks jis yra, o ne koks norėtume, kad būtų“, – sakė Markas Carney.
Ukraina, derybos ir vieningo balso paieškos
Ukrainos tema išliko viena pagrindinių, nes būtent karas prieš Ukrainą tapo impulsu sukurti Europos politinę bendriją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jerevane aktyviai susitiko su daugelio šalių vadovais, siekdamas užsitikrinti tolesnę karinę paramą ir politinį palaikymą.
Greta paramos klausimo išryškėjo ir jautrus nesutarimas dėl derybų su Rusija formato. Zelenskis ragino, kad Europa bet kokiose derybose turėtų aiškią vietą ir vieningą poziciją, o ne skirtingas nacionalines linijas, kurios silpnina bendrą derybinę galią.
„Europa turi būti prie stalo bet kokiose derybose su Rusija, ir būtų gerai suformuoti vieną bendrą Europos balsą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.
Aliyevo kritika ir Metsolos atsakas
Diskusijose trumpam kilo įtampa po Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo nuotolinio pasisakymo, kuriame jis kritikavo Europos Parlamentą dėl rezoliucijų, nukreiptų prieš Azerbaidžano veiksmus ir žmogaus teisių situaciją. Šis epizodas išsiskyrė tuo, kad įprastai neformalioje susitikimo atmosferoje retai pasirodo tokio atvirumo konfrontacija.
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola paprašė žodžio ir aiškiai apgynė institucijos teisę priimti politines rezoliucijas. Jos teigimu, Europos Parlamentas yra demokratiškai išrinktas organas, o daugumos sprendimai gali būti nepatogūs, tačiau tai nekeičia pačios demokratinės procedūros esmės.
„Europos Parlamentas yra tiesiogiai išrinktas demokratinis organas, o rezoliucijos priimamos dauguma. Rezultatas gali būti nepatogus, bet mes nekeisime savo darbo būdo“, – sakė Roberta Metsola.
Energetikos priklausomybės kaina ir nauji sukrėtimai
Jerevane daug dėmesio skirta Europos priklausomybėms, kurios ypač išryškėjo po 2022 metais prasidėjusio energetikos sukrėtimo. Susitikime konstatuota, kad importuojamų iškastinių energijos išteklių dalis tebėra pažeidžiamumo šaltinis, o geopolitiniai trikdžiai gali greitai persimesti į kainas ir tiekimo grandines.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad priklausomybė nuo importo daro ES jautrią išoriniams šokams, o viduriniojo Rytų įtampos energetikos rinkose tik sustiprina šį signalą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino spartinti rizikų mažinimo kryptį ir atviriau kalbėjo apie pernelyg dideles priklausomybes, įskaitant saugumą.
„Jaučiame savo pernelyg didelių priklausomybių kainą, kai kalbame apie amerikietišką saugumo skėtį. Tai dramblys kambaryje“, – sakė Emmanuelis Macronas.
ES ir Jungtinės Karalystės santykių perkrovimas
Susitikimo paraštėse ryškėjo ir politinio atšilimo ženklai tarp ES ir Jungtinės Karalystės. Ursula von der Leyen ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris aptarė galimą Londono dalyvavimą ES finansinėje schemoje, skirtoje Ukrainos rėmimui.
Šis planas siejamas su bendru skolinimusi ir reikšmingomis palūkanų sąnaudomis, todėl ES aiškina, kad norint prisijungti reikės proporcingo finansinio indėlio. Derybų sėkmė gali tapti svarbiu signalu, ar abi pusės pajėgios grįžti prie praktiškesnio bendradarbiavimo gynybos ir pramonės srityse.
Jerevano susitikimas parodė, kad Europos politinė bendrija, nors ir be formalių sprendimų, tampa barometru, kuriame išryškėja pagrindinės žemyno baimės ir prioritetai. Saugumas, parama Ukrainai, energetika ir santykiai su didžiaisiais partneriais vis labiau persipina, o kompromisų paieškos darosi ne mažiau svarbios nei simbolika.
