CP v2

Tag: Asmenys su negalia

  • Būsto pritaikymas neįgaliesiems: nuo gegužės 12 dienos prašymai priimami ir per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia arba jų atstovai prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo gali pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Ši galimybė skirta gyventojams, kurie pagal galiojančią tvarką turi teisę į būsto ir aplinkos pritaikymą, o sprendimas dėl paslaugos skyrimo priimamas įvertinus individualų poreikį.

    Kam reikalingas būsto pritaikymas?

    Būsto pritaikymas dažniausiai apima sprendimus, kurie padeda žmogui saugiau judėti namuose ir sumažina kritimų riziką, ypač vonios kambaryje, koridoriuose ar prie įėjimo.

    Praktikoje tai gali reikšti patogesnį patekimą į būstą, geriau pritaikytas sanitarines patalpas, pašalintus slenksčius ar kitus kasdienybę apsunkinančius barjerus, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą dabar galima pateikti per SPIS, todėl daliai gyventojų nebereikia vykti į įstaigą vien dėl dokumentų pateikimo, o procesas tampa paprastesnis ir greitesnis.

    Alternatyviai prašymai priimami ir įprastais būdais: kreipiantis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba į Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių.

    Ką verta žinoti prieš teikiant?

    Teikiant prašymą svarbu tiksliai aprašyti, kokie kasdieniai sunkumai kyla namuose ir kokių pakeitimų reikia, nes būsto pritaikymas planuojamas pagal konkrečią situaciją, o ne pagal bendrą sprendimą visiems.

    Jei prašymą teikia atstovas, paprastai prireikia dokumentų, patvirtinančių atstovavimą, todėl prieš pildant paraišką verta pasiruošti reikiamus duomenis ir įsitikinti, kad jie aktualūs.

  • Anykščių rajone paskirstytas 2026 metų finansavimas NVO: prioritetas socialinėms paslaugoms ir negaliai

    Anykščių rajone paskirstytas 2026 metų finansavimas NVO: prioritetas socialinėms paslaugoms ir negaliai

    Du įsakymai dėl 2026 metų projektų

    Anykščių rajono savivaldybės administracija paskelbė apie 2026 metais įgyvendinamų projektų finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms ir asociacijoms, teikiančioms socialines paslaugas rajono gyventojams. Sprendimai įforminti administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 18 dieną pasirašytais įsakymais.

    Finansavimas skirtas pagal savivaldybės priemones, kurios orientuotos į socialinių paslaugų plėtrą ir socialinės atskirties mažinimą. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšos numatytos projektams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus ir teikiantiems paslaugas Anykščių rajono savivaldybės gyventojams.

    Parama socialinių paslaugų teikimui

    Pirmuoju įsakymu Nr. 1-AĮ-247 finansavimas 2026 metų projektams paskirstytas pagal priemonę Nr. 5.1.1.07 Socialinių paslaugų projektų įgyvendinimas. Ši kryptis skirta rajone veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir asociacijoms, kurios realiai teikia socialines paslaugas gyventojams.

    Tokio pobūdžio parama savivaldybėms leidžia užtikrinti paslaugų tęstinumą bendruomenėse, ypač ten, kur dalį pagalbos žmonėms suteikia būtent NVO sektorius. Praktikoje tai dažniausiai apima pagalbą pažeidžiamoms grupėms, konsultavimą, užimtumo veiklas ir paslaugas, kurios papildo savivaldybės socialinę infrastruktūrą.

    Atskira kryptis negalios integracijai

    Antruoju įsakymu Nr. 1-AĮ-248 finansavimas 2026 metais taip pat skirtas pagal priemonę Nr. 5.1.3.02 Asmenų su negalia socialinės integracijos projektų įgyvendinimas. Šiuo sprendimu lėšos numatytos Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje veikiančioms asmenų su negalia asociacijoms.

    Tokie projektai paprastai orientuojami į įtrauktį, savarankiškumo stiprinimą ir dalyvavimo bendruomenės gyvenime didinimą. Savivaldybės finansavimas šioje srityje dažnai tampa svarbia prielaida, kad vietos organizacijos galėtų planuoti veiklas ilgesniam laikotarpiui ir užtikrinti paslaugų prieinamumą.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti vadovaujantis nustatyta projektų finansavimo tvarka, o lėšos paskirstytos 2026 metų įgyvendinimui. Išsamesnė informacija apie konkrečius projektus ir sumas pateikiama savivaldybės dokumentuose.

    Informacija parengta pagal Anykščių rajono savivaldybės pateiktą pranešimą.

  • Molėtai paskirstė 30 000 eurų NVO: kam atiteko parama žmonių su negalia integracijos projektams

    Molėtų rajono savivaldybė informavo paskirsčiusi 30 000 eurų nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms asmenų su negalia socialinės integracijos ir socialinių paslaugų teikimo srityje. Lėšos skirtos projektams, kurie apima tiek praktinę pagalbą, tiek įgūdžių stiprinimą bendruomenėje.

    Finansavimas paskirstytas vadovaujantis savivaldybės tarybos 2025 metais vasario 20 dieną patvirtintu projektų finansavimo tvarkos aprašu. Sprendimas įformintas Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais balandžio 13 dieną įsakymu.

    Didžiausia dalis numatytų lėšų atiteko Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos projektui Transporto paslaugų teikimas ir socialinių paslaugų plėtra Molėtų rajono žmonėms su negalia 2026 metais. Šiam projektui skirta 23 900 eurų, o pagrindinis tikslas siejamas su mobilumo užtikrinimu ir paslaugų prieinamumo plėtra.

    Molėtų gausių šeimų bendrijai „Šeimynėlė“ skirta 3 600 eurų projektui Šeimynėlei 30-dar ne riba. Savivaldybės pateiktoje informacijoje nurodoma, kad projektas orientuotas į bendruomenės veiklų tęstinumą ir šeimų įtrauktį.

    VšĮ LASS Šiaurės rytų centrui skirta 2 500 eurų projektui Įgūdžių dirbtuvės. Tokios iniciatyvos paprastai nukreiptos į kasdienių gebėjimų stiprinimą ir didesnį savarankiškumą, kad socialinės paslaugos būtų ne tik pagalba, bet ir ilgalaikė investicija į žmogaus galimybes.

    Molėtų rajono savivaldybės duomenimis, iš viso šiems projektams finansuoti paskirstyta 30 000 eurų. Savivaldybė taip pat pabrėžė, kad informacija teikiama Socialinės paramos skyriaus.

  • STASIS sistemos atnaujinimas: įstaigos ir paslaugų teikėjai raginami sukelti prieinamumo duomenis

    Pagėgių savivaldybė primena, kad pastatų ir aplinkos prieinamumas yra viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių asmenų su negalia galimybes savarankiškai gauti paslaugas, mokytis, dirbti ir visapusiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Praktikoje tai reiškia ne tik fizinę patekimą į pastatą, bet ir aiškią navigaciją, pritaikytas erdves bei paslaugų prieinamumą skirtingų poreikių žmonėms.

    Šiam tikslui naudojama STASIS – Statinių prieinamumo asmenims su negalia stebėsenos informacinė sistema. Joje kaupiama ir atnaujinama informacija apie pastatų, patalpų ir paslaugų teikimo vietų pritaikymą, kad gyventojai galėtų lengviau įvertinti, ar konkreti vieta jiems bus pasiekiama.

    Ką svarbu padaryti įstaigoms?

    Savivaldybė kviečia savivaldybei pavaldžias įstaigas, viešąsias paslaugas teikiančias organizacijas ir privačius paslaugų teikėjus įsivertinti naudojamų pastatų bei patalpų prieinamumą ir atnaujinti duomenis STASIS sistemoje. Atnaujinti informaciją svarbu ir tais atvejais, kai pastate atlikti remonto darbai, pasikeitė įėjimų tvarka ar atsirado naujų paslaugų teikimo vietų.

    Aktualiausia tai švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto ir komunalinių paslaugų įstaigoms, taip pat seniūnijoms. Kartu raginami ir privatūs subjektai, teikiantys paslaugas gyventojams, pavyzdžiui, prekybos vietos, maitinimo įstaigos ar grožio paslaugų salonai.

    Kodėl duomenų atnaujinimas svarbus?

    Reguliariai atnaujinami duomenys padeda žmonėms priimti informuotus sprendimus ir planuoti vizitus, o įstaigoms leidžia aiškiau matyti, kokių pritaikymų dar trūksta. Tai taip pat prisideda prie skaidresnės prieinamumo situacijos stebėsenos ir gali paskatinti greitesnius sprendimus, kai reikia šalinti kliūtis.

    Prieinamumo informacija turi būti tiksli ir aktuali, nes net nedideli pasikeitimai, pavyzdžiui, laikinas panduso užstatymas ar įėjimo perkėlimas, kai kuriems žmonėms gali tapti esminiu barjeru. Dėl to rekomenduojama duomenis peržiūrėti periodiškai, o ne tik vieną kartą.

    Kur kreiptis dėl registracijos ir klausimų?

    Registracija ir informacijos pildymas vyksta STASIS sistemoje. Registracijos procesas apibūdinamas kaip paprastas, o pagalbinė informacija pateikiama sistemos instrukcijose.

    Kilus klausimų, Pagėgių savivaldybė nurodo kreiptis į asmenų su negalia reikalų koordinatorę Dainą Korženkienę telefonu +370 699 53 068 arba el. paštu.

  • Molėtų savivaldybės atvirų durų diena: ko žmonėms su negalia labiausiai trūksta kasdienybėje

    Molėtų savivaldybės atvirų durų diena: ko žmonėms su negalia labiausiai trūksta kasdienybėje

    Gegužės 20 dieną Molėtų rajono savivaldybėje surengta pirmoji atvirų durų diena, skirta asmenims su negalia, jų artimiesiems ir globėjams. Susitikimas tapo erdve tiesioginiam pokalbiui su savivaldybės specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir asmens su negalia reikalų koordinatoriumi.

    Dalyviai daugiausia dėmesio skyrė būsto ir aplinkos pritaikymo klausimams, kurie dažnai lemia, ar žmogus gali savarankiškai judėti ir gyventi įprastą gyvenimą. Taip pat aptarta, kaip gyventojams paprasčiau sužinoti apie jiems priklausančią pagalbą ir paslaugas, nes informacijos paieška neretai tampa papildoma kliūtimi.

    Kas paaiškėjo susitikimo metu?

    Renginyje apsilankę žmonės dalijosi asmenine patirtimi ir įvardijo kasdienius iššūkius, su kuriais susiduria namuose ir viešojoje erdvėje. Praktiniai klausimai, tokie kaip įvažiavimų, laiptinių, sanitarinių patalpų ar kiemo dangų pritaikymas, įvardyti kaip vieni aktualiausių.

    Artimieji ir globėjai akcentavo emocinę ir fizinę slaugos naštą, kuri dažnai tenka šeimoms, kai pagalba nepasiekiama arba ją sudėtinga gauti laiku. Pasak jų, svarbu ne tik spręsti konkrečias infrastruktūros problemas, bet ir turėti aiškų kontaktą savivaldybėje, į ką kreiptis kilus klausimams.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Nors atvirų durų diena surengta pirmą kartą, savivaldybė tikisi, kad tokie susitikimai taps nuolatine praktika. Tiesioginis dialogas leidžia greičiau identifikuoti realius poreikius ir išvengti sprendimų, kurie formaliai atrodo tinkami, bet kasdienybėje neveikia.

    Gyventojų išsakytos pastabos, patirtys ir pasiūlymai gali padėti tiksliau planuoti aplinkos pokyčius, numatyti būsto pritaikymo prioritetus ir tobulinti savivaldybės teikiamas paslaugas. Tai ypač aktualu siekiant, kad prieinamumas būtų suprantamas kaip nuoseklus procesas, o ne pavieniai darbai.

    Kur kreiptis, jei nedalyvavote?

    Savivaldybė primena, kad klausimus dėl pagalbos, paslaugų ar pritaikymo galima teikti tiesiogiai asmens su negalia reikalų koordinatoriui. Tokia galimybė aktuali tiems, kurie negalėjo atvykti į renginį, bet nori aptarti individualią situaciją.

    Kontaktai dėl konsultacijų ir tolesnio bendradarbiavimo teikiami Molėtų rajono savivaldybės oficialiais kanalais.

  • Kauno transporte aiškiau įtvirtinta kelionė su šunimis pagalbininkais: kas keičiasi nuo 2026 metų

    Kauno transporte aiškiau įtvirtinta kelionė su šunimis pagalbininkais: kas keičiasi nuo 2026 metų

    Kauno viešajame transporte patvirtinti taisyklių pakeitimai, kurie tiksliau apibrėžia keliones su šunimis pagalbininkais ir praplečia anksčiau taikytą reglamentavimą. Miesto taryba atnaujino nuostatas, kad jos aiškiai apimtų ne tik akluosius ir šunis vedlius, bet ir kitus asmenis su negalia, kuriems pagalbą teikia šuo pagalbininkas.

    Nauja redakcija įsigalios 2026 metų birželio 1 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad pokyčiu siekiama daugiau aiškumo kontrolės situacijose ir mažiau dviprasmybių keleiviams, vairuotojams bei kontrolieriams, kai žmogus keliauja su pagalbą teikiančiu šunimi.

    Kas laikoma šunimi pagalbininku?

    Pagal patvirtintas taisykles, asmuo su negalia galės vykti Kauno viešuoju transportu su šunimi pagalbininku, jei turės šuns pagalbininko statusą patvirtinantį dokumentą arba jo kopiją. Dokumento reikalavimas numatytas tam, kad praktikoje būtų paprasčiau atskirti šunį pagalbininką nuo įprasto augintinio, kuriam galioja papildomos sąlygos.

    Numatyta ir atskira išimtis šuns pagalbininko rengėjui: praktinio rengimo metu keliaujant su šunimi mokiniu taip pat bus galima naudotis viešuoju transportu. Tokiu atveju reikės turėti šuns pagalbininko mokinio statusą patvirtinantį dokumentą.

    Kelionėse su šunimis pagalbininkais bus taikomos aiškios elgesio taisyklės: šuo negalės užimti sėdimos vietos. Be to, šiems atvejams nebus taikomi bendrieji gyvūnų vežimo apribojimai, kurie paprastai nustato papildomas sąlygas, pavyzdžiui, dėl laiko ar įrangos.

    Kaip Kaune vežami įprasti augintiniai?

    Kauno viešajame transporte jau nuo šių metų pradžios galioja tvarka, pagal kurią leidžiama vežtis šunis be taros, tačiau su aiškiais ribojimais. Šeimininkas gyvūną turi laikyti prisegtą ne ilgesniu kaip pusės metro pavadėliu ir turėti gyvūno skiepų pasą.

    Taip pat numatyta, kad šuo privalo būti su antsnukiu, išskyrus atvejus, kai dėl veislės ypatumų antsnukis nėra pritaikomas. Ši išimtis paprastai taikoma brachicefalinių veislių šunims, kuriems standartiniai antsnukiai gali trukdyti kvėpuoti.

    Šunų be taros vežimas Kaune ribojamas piko metu: darbo dienomis to daryti negalima nuo 7 iki 9 valandos ir nuo 17 iki 19 valandos. Tokiu būdu siekiama mažinti riziką, kad perpildytame transporte augintinis kels diskomfortą kitiems keleiviams arba pats patirs stresą.

    Be to, taisyklės įpareigoja šeimininką pasirūpinti švara. Jei gyvūnas transporto priemonėje priterštų, keleivis turėtų sutvarkyti užterštą vietą, kad nekiltų papildomų nepatogumų kitiems keleiviams ir vežėjui.

    Kodėl šie pakeitimai svarbūs?

    Kauno savivaldybės sprendimas išplėsti formuluotę dėl šunų pagalbininkų svarbus tuo, kad taisyklės tampa labiau įtraukios ir atitinka skirtingas negalias turinčių žmonių realius poreikius. Praktikoje tai reiškia didesnį judėjimo savarankiškumą ir mažiau situacijų, kai keleiviui tenka aiškintis dėl teisės keliauti su pagalbą teikiančiu šunimi.

    Kartu gyvūnų vežimo tvarkos atskyrimas į dvi aiškias kategorijas, šunys pagalbininkai ir įprasti augintiniai, sumažina interpretacijų, konfliktų ir neaiškumų riziką. Tai aktualu ir keleiviams, ir viešojo transporto darbuotojams, kuriems kasdien tenka priimti sprendimus realiose situacijose.

  • Parama būstui įsigyti: paraiškas priims tik vieną dieną, svarbiausia žinoti SPIS tvarką

    Parama būstui įsigyti: paraiškas priims tik vieną dieną, svarbiausia žinoti SPIS tvarką

    Kada ir kur teikti prašymą?

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad prašymai valstybės paramai būstui įsigyti bus priimami tik vieną dieną – gegužės 19 dieną. Paraiškas bus galima pateikti nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba anksčiau, jei baigsis kvietimui skirtos lėšos.

    Pagrindinis kelias teikti prašymą – Socialinės paramos šeimai informacinė sistema SPIS. Ministerija pabrėžia, kad prašymų eilę lems būtent registracijos SPIS data ir laikas, net jei dokumentai būtų pateikti savivaldybei kitu būdu.

    „Siekiame, kad paramos gavimo procesas būtų kuo paprastesnis ir aiškesnis, o valstybės parama padėtų gyventojams lengviau žengti svarbų žingsnį kuriant savo namus Lietuvoje“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas ir subsidija skiriami asmenims ar šeimoms, kurių pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų ribų. Parama gali būti taikoma būstui įsigyti bet kurioje Lietuvos teritorijoje, jei atitinkamos kitos sąlygos.

    Taip pat numatyta taisyklė dėl turimo būsto: pareiškėjai paprastai negali turėti gyvenamojo būsto arba per pastaruosius 5 metus būti jo turėję. Išimtys taikomos, kai būsto plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintys žmonės ar šeimos, kuriose yra asmuo su negalia, gali turėti būstą, jei jis nepritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama gali būti skiriama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį.

    Kokio dydžio kreditas ir subsidija?

    Maksimali valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito suma gali siekti 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir 87 000 eurų šeimai, kurioje yra du ar daugiau asmenų. Rekonstrukcijai, kai pritaikomas turimas būstas, gali būti numatyta iki 35 000 eurų suma.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos situacijos: 15 proc. numatoma jaunoms šeimoms be vaikų, 20 proc. – auginančioms vieną vaiką, 25 proc. – auginančioms du vaikus. 30 proc. subsidija taikoma šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, asmenims su negalia, buvusiems globos įstaigų auklėtiniams iki 36 metų ir vieniems vaiką ar vaikus auginantiems tėvams.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad pažymos, patvirtinančios teisę į paramą, bus išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registraciją SPIS. Išimtis taikoma prašymams dėl papildomos subsidijos, kuriems gali būti taikoma pirmumo tvarka.

    Ką svarbu žinoti apie eilę?

    Prašymus galima pateikti ir savivaldybėje, paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį arba per atstovą, tačiau visais atvejais jie turi būti užregistruoti SPIS. Tai reiškia, kad praktikoje svarbiausias tampa ne dokumentų išsiuntimo ar pristatymo laikas, o momentas, kada prašymas įregistruojamas sistemoje.

    Jei kvietimui skirtų lėšų nepakaks, ministerija paskelbs kvietimo pabaigą, o ne kvietimo laikotarpiu pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami. Rezervavus visas subsidijoms skirtas lėšas, dalis prašymų gali būti atmesta, o gyventojams tektų laukti kito kvietimo.

  • STASIS sistema primena pareigą: viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos kviečiamos atnaujinti duomenis

    Kas yra STASIS ir kam ji skirta

    STASIS – Statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinė sistema – skirta kaupti, sisteminti ir viešinti duomenis apie pastatų, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, prieinamumą asmenims su negalia.

    Sistemą inicijavo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, įgyvendindama 2021–2030 metų programos priemonę, orientuotą į fizinės infrastruktūros pritaikymą ir vienodesnius prieinamumo standartus.

    Kam aktualu ir ką reikia padaryti

    Agentūra primena, kad STASIS sistemoje turėtų registruotis ir duomenis pateikti visos įstaigos, organizacijos ir įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas. Pagrindinis tikslas – aiškiai matyti, ar pastatai pritaikyti skirtingus poreikius turintiems žmonėms.

    Praktikoje tai reiškia, kad įstaigoms reikia įsivertinti savo patalpų ir aplinkos prieinamumą bei užpildyti arba atnaujinti vertinimo anketas. Atnaujinimas ypač svarbus po remonto, reorganizacijos ar paslaugų perkėlimo į kitas patalpas.

    Kodėl prieinamumo duomenys tampa vis svarbesni

    Viešinami ir nuolat atnaujinami duomenys padeda žmonėms planuoti kasdienius reikalus: nuo vizito į gydymo įstaigą ar biblioteką iki dalyvavimo kultūros ir sporto veiklose. Tai taip pat didina paslaugų teikėjų atskaitomybę ir skatina nuoseklius infrastruktūros pokyčius.

    Prieinamumo stebėsena siejasi ir su plačiau taikomais viešųjų paslaugų kokybės kriterijais, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne tik paslaugos turiniui, bet ir realiai galimybei ja pasinaudoti be papildomų kliūčių.

    Jei kyla klausimų dėl registracijos, duomenų pildymo ar jų aiškinimo, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nurodo galimybę kreiptis el. paštu info@stasis.lt. Instrukcijos ir metodinė informacija pateikiama pačioje STASIS sistemoje.

  • Būsto pritaikymas žmonėms su negalia: prašymus jau galima pateikti internetu per SPIS sistemą

    Būsto pritaikymas žmonėms su negalia: prašymus jau galima pateikti internetu per SPIS sistemą

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia ir jų atstovai prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo gali pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Iki šiol daugeliu atvejų gyventojai kreipdavosi tik tiesiogiai į savivaldybes, o nauja galimybė turi sumažinti administracinę naštą ir sutrumpinti prašymo pateikimo kelią.

    Elektroninis prašymo teikimas aktualus tiems gyventojams, kurie pagal galiojančią tvarką turi teisę į būsto ir aplinkos pritaikymą. Praktikoje tai reiškia, kad prašymas bus priimamas ir nagrinėjamas pagal tuos pačius kriterijus kaip ir pateiktas įprastu būdu, tačiau pats pateikimas gali būti patogesnis žmonėms, kuriems sudėtinga fiziškai atvykti į institucijas.

    Ką apima būsto pritaikymas?

    Būsto pritaikymas paprastai susijęs su sprendimais, kurie padeda žmogui su negalia saugiau ir patogiau judėti namuose bei būti savarankiškesniam kasdienėje aplinkoje. Tai gali apimti patekimo į būstą gerinimą, judėjimo namuose pritaikymą ar sanitarinių patalpų pritaikymą pagal individualius poreikius.

    Tokie pakeitimai svarbūs ne tik gyvenimo kokybei, bet ir saugumui, nes mažina traumų riziką, palengvina kasdienes veiklas ir gali padėti ilgiau gyventi savarankiškai. Dėl to šios paramos priemonės dažnai siejamos ir su platesniu tikslu mažinti socialinę atskirtį bei didinti paslaugų prieinamumą.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą elektroniniu būdu galima pateikti per SPIS, prisijungus prie sistemos ir užpildžius nustatytą formą. Elektroninis būdas leidžia prašymą pateikti nuotoliniu būdu, o tai ypač svarbu žmonėms, gyvenantiems atokiau arba turintiems judėjimo sunkumų.

    Norintiems išlikti prie įprastos tvarkos, prašymai ir toliau gali būti teikiami savivaldybės administracijai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Savivaldybės išlieka pagrindine grandimi, kuri priima prašymus, vertina poreikį ir organizuoja būsto pritaikymo procesą pagal galiojančius reikalavimus.

  • Profesinė reabilitacija Tauragėje: kokios išlaidos kompensuojamos ir kaip gauti paslaugas?

    Profesinė reabilitacija Tauragėje: kokios išlaidos kompensuojamos ir kaip gauti paslaugas?

    2026 metų gegužės 11 dieną Tauragės rajono savivaldybės didžiojoje salėje surengtas profesinės reabilitacijos pristatymas ir diskusija, skirta asmenims su negalia bei su jais dirbantiems specialistams. Susitikimo tikslas buvo aiškiai paaiškinti, kam skirta profesinė reabilitacija, kaip vyksta paslaugų gavimas ir kokia praktinė nauda laukia grįžtant į darbo rinką.

    Renginio metu akcentuota, kad profesinė reabilitacija orientuota į žmogaus darbinių gebėjimų atkūrimą ar sustiprinimą, kai dėl sveikatos būklės ar negalios tampa sunku išlaikyti ankstesnį darbą arba pradėti naują veiklą. Tokios paslaugos dažniausiai apima individualų poreikių įvertinimą, profesinį konsultavimą, mokymus ir pagalbą planuojant įsidarbinimą.

    Pristatyme dalyvavo bendrovės „Takoskyra“ atstovės: mokymo ir profesinės reabilitacijos vadovė Jorūnė Mylytė-Savickienė, mokymo organizatorė Inga Pipirienė bei mokymo organizatorė ir profesijos konsultantė Daiva Dėlkienė. Jos pristatė, kokias paslaugas teikia organizacija, kaip atrodo reabilitacijos procesas nuo pirmos konsultacijos iki mokymų ir kokios įsidarbinimo kryptys dažniausiai pasirenkamos.

    Didelis dėmesys skirtas finansiniams ir organizaciniams klausimams, kurie gyventojams dažnai kelia daugiausia neaiškumų. Dalyviams paaiškinta, kokios profesinės reabilitacijos metu patiriamos išlaidos gali būti kompensuojamos ir kokia tvarka jos įprastai apmokamos, kad žmogui nereikėtų nutraukti proceso dėl finansinių priežasčių.

    Po pristatymo vyko diskusija, į kurią aktyviai įsitraukė įvairių sričių specialistai. Buvo keliami praktiniai klausimai apie siuntimo ir registracijos eigą, paslaugų prieinamumą regione, mokymų pritaikymą skirtingiems poreikiams bei bendradarbiavimą tarp savivaldybės, darbdavių ir paslaugų teikėjų.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda sutrumpinti kelią iki realios pagalbos, nes aiškiai įvardijami žingsniai ir atsakomybės, o specialistai greičiau susiderina dėl veiksmų. Diskusijoje išsakytos įžvalgos taip pat leidžia geriau suprasti, kokių profesinės reabilitacijos sprendimų labiausiai reikia Tauragės rajone, kad integracija į darbo rinką būtų tvaresnė.