CP v2

Tag: Asmenys su negalia

  • Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kokių sprendimų reikia žmonėms su negalia?

    Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kokių sprendimų reikia žmonėms su negalia?

    Gegužės 8 dieną Raseiniuose įvyko asmenų su negalia reikalų koordinatorių susitikimas, kuriame dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės ir kitų savivaldybių atstovai. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo pasidalyti darbo patirtimi ir praktiškai aptarti, kas kasdienėje veikloje labiausiai trukdo užtikrinti žmonių su negalia teises.

    Diskusijose daug dėmesio skirta paslaugų prieinamumui ir kokybei, ypač tais atvejais, kai žmogui vienu metu prireikia kelių institucijų pagalbos. Koordinatoriai akcentavo, kad sprendimai dažnai įstringa ne dėl vienos priežasties, o dėl skirtingų procedūrų, informacijos stokos ar nepakankamo tarpinstitucinio susikalbėjimo.

    Kas keičiasi savivaldybėse?

    Susitikime aptarti informacijos prieinamumo klausimai, svarbūs tiek gyventojams, tiek jų artimiesiems: aiškesnė komunikacija apie paslaugas, vienodesnė konsultavimo praktika ir lengviau randama aktuali informacija. Taip pat kalbėta apie infrastruktūros pritaikymą ir realius barjerus, su kuriais žmonės susiduria kasdienėse situacijose.

    Koordinatoriai dalijosi pavyzdžiais, kokios priemonės padeda greičiau įvertinti individualius poreikius ir suderinti sprendimus tarp skirtingų sričių. Aptarta, kad geriausiai veikia praktiniai, vietoje išbandyti modeliai, kai nuo pirmo kontakto su žmogumi iki paslaugos suteikimo procesas turi aiškų atsakingą asmenį ir terminus.

    Bendradarbiavimas ir bendri standartai

    Susitikimo dalyviai pabrėžė bendradarbiavimo svarbą tarp savivaldybių ir kitų institucijų, nes paslaugų tinklas dažnai peržengia vienos įstaigos kompetencijas. Sutarta, kad reguliarūs koordinatorių susitikimai padeda greičiau identifikuoti pasikartojančias problemas ir mažina riziką, jog žmogus liks siuntinėjamas „iš kabineto į kabinetą“.

    Taip pat aptartos tolimesnio bendradarbiavimo kryptys, siekiant vienodesnių standartų skirtingose savivaldybėse. Pasak dalyvių, nuoseklus gerosios praktikos keitimasis ir bendrų sprendimų paieška yra vienas efektyviausių būdų gerinti žmonių su negalia gyvenimo kokybę ir jų galimybes visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

  • Ukmergėje patikrintas gydymo įstaigų prieinamumas: kas dar kliudo žmonėms su negalia?

    Ukmergės rajono savivaldybėje įvertinta, kaip dvi pagrindinės gydymo įstaigos pritaikytos asmenims su judėjimo ir regos negalia. Patikrinimo metu daug dėmesio skirta praktiniam pacientų keliui nuo atvykimo iki paslaugos gavimo.

    Gegužės 7 dieną Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai kartu su Asmenų su negalia gerovės tarybos atstovais lankėsi VšĮ Ukmergės ligoninėje ir Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre. Kartu dalyvavo savivaldybės vadovai, tarybos nariai ir įstaigų administracijų atstovai.

    Praktikoje tikrintas paciento kelias

    Vizito metu vertintas patekimas į pastatus, judėjimas viduje, pandusų tinkamumas, durų atidarymo sprendimai, liftų pasiekiamumas ir orientavimasis koridoriuose. Taip pat analizuota, ar informacija įstaigose ir jų aplinkoje prieinama žmonėms su regos negalia.

    Praktinės situacijos išbandytos kartu su Asmenų su negalia gerovės tarybos nariu Mariumi Kuprioniu ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Ukmergės rajono filialo atstove Audrone Kreiziene. Tokie bandymai leidžia įvertinti ne tik formalią atitiktį reikalavimams, bet ir realius kasdienius nepatogumus.

    Kur dažniausiai stringa informacija?

    Aptariant prieinamumą akcentuota, kad vien infrastruktūros sprendimų neužtenka, jei pacientui sunku suprasti, kaip jais pasinaudoti. Todėl pasiūlyta įstaigų interneto svetainėse aiškiai ir nuosekliai pateikti informaciją apie patekimą į pastatus ir judėjimą jų viduje: nuo parkavimo vietų iki konkrečių skyrių.

    Taip pat iškelta idėja registracijos metu sudaryti galimybę pažymėti pagalbos poreikį ir užtikrinti aiškų pagalbos organizavimą atvykus. Pasak vizite dalyvavusių atstovų, tokia tvarka sumažintų stresą pacientams ir leistų personalui iš anksto pasiruošti.

    Įranga turi būti ne tik įsigyta

    Susitikime aptartas ir medicininės įrangos prieinamumas: keltuvai, žemos kušetės bei kita pacientų perkėlimui skirta įranga. Pabrėžta, kad svarbu ne tik turėti priemones, bet ir užtikrinti, jog jos būtų nuosekliai naudojamos kasdienėje praktikoje.

    Kartu akcentuotas darbuotojų mokymų poreikis, nes net ir tinkama įranga nepadeda, jei personalas nėra apmokytas ją saugiai ir užtikrintai taikyti. Vizito pabaigoje pažymėta, kad profesionalumas ir žmogiškas požiūris įstaigose jau dabar prisideda prie geresnės patirties, tačiau aplinkos pritaikymo detalės išlieka kritiškai svarbios savarankiškumui.

    Savivaldybė nurodė, kad tokie vizitai padeda identifikuoti konkrečius sprendinius, kurie greičiausiai pagerintų paslaugų prieinamumą. Tikimasi, kad įvertintos pastabos taps pagrindu tolesniems infrastruktūros ir aptarnavimo organizavimo patobulinimams.

  • Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems bus galima teikti per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems bus galima teikti per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo galės pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Tai reiškia, kad dalį procedūrų bus galima atlikti nuotoliniu būdu, nevykti į savivaldybę vien tam, kad būtų užregistruotas prašymas.

    Elektroninis pateikimas numatytas asmenims, kurie turi teisę į būsto ir (ar) aplinkos pritaikymą pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą tvarką. Tvarkoje apibrėžiama, kaip nustatomas būsto pritaikymo poreikis, kokie darbai gali būti finansuojami ir kokia eiga taikoma sprendžiant dėl pagalbos skyrimo.

    Prašymo pateikimas per SPIS turėtų palengvinti procesą tiems, kuriems sudėtinga atvykti į įstaigas dėl judėjimo, sveikatos ar logistinių priežasčių. Skaitmeninis kanalas taip pat leidžia greičiau pateikti dokumentus ir sekti prašymo būseną, jei tokia funkcija konkrečiai paslaugai sistemoje yra įdiegta.

    Paslauga per SPIS nepakeičia pačios teisės gauti pritaikymą sąlygų: jos ir toliau bus vertinamos pagal galiojančius kriterijus, o sprendimai priimami nustatyta tvarka. Praktikoje prašytojams svarbu pasiruošti pagrindinę informaciją apie būstą ir pageidaujamus pritaikymo sprendimus, kad vertinimas vyktų sklandžiau.

    SPIS yra nacionalinė sistema, per kurią gyventojai teikia prašymus įvairioms socialinės paramos paslaugoms ir išmokoms. Nuo nurodytos datos ji taps ir vienu iš oficialių kanalų pateikti prašymą dėl būsto pritaikymo asmeniui su negalia.

  • STASIS sistema www.stasis.lt: interaktyvus žemėlapis parodo, kiek viešieji pastatai pritaikyti negaliai

    Po to, kai Lietuva 2010 metais ratifikavo Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvenciją, valstybė įsipareigojo užtikrinti, kad žmonės su negalia galėtų savarankiškai gyventi ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Viena svarbiausių šio įsipareigojimo dalių – prieinamumas: fizinė aplinka, transportas, informacija ir ryšiai turi būti pasiekiami lygiai su kitais.

    Šį principą taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, numatantis teisę į prieinamą aplinką ir jos įgyvendinimo mechanizmus. Praktikoje tai reiškia, kad viešosios paslaugos turi būti teikiamos taip, jog žmogus su judėjimo, regos, klausos ar kitais sunkumais galėtų į jas patekti ir jomis naudotis be papildomų kliūčių.

    Siekiant nuosekliai stebėti pažangą ir aiškiau matyti, kur problemos išlieka, sukurta Statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinė sistema STASIS. Ji pasiekiama internetu adresu www.stasis.lt ir skirta tiek prieinamumo stebėsenai, tiek patogiam informacijos pateikimui visuomenei.

    Viena pagrindinių STASIS dalių – interaktyvus žemėlapis, kuriame pateikiami duomenys apie viešąsias paslaugas teikiančių pastatų prieinamumą. Informacija grupuojama pagal negalios pobūdį, todėl žmogus gali greičiau įvertinti, ar konkretus objektas atitinka jo poreikius, pavyzdžiui, ar yra pritaikytas įėjimas, judėjimo maršrutai ar kiti svarbūs elementai.

    Duomenys STASIS sistemoje pildomi savideklaracijos principu. Viešąsias paslaugas teikiančios institucijos ir įstaigos pirmiausia pačios įsivertina jų valdomų pastatų prieinamumą pagal parengtą klausimyną ir suveda informaciją į sistemą.

    Užsiregistravus STASIS sistemoje, suvesti duomenys automatiškai įvertinami pagal nustatytus kriterijus ir parodomas objekto prieinamumo lygis. Toks modelis leidžia greičiau sukaupti didesnės apimties informaciją, tačiau kartu pabrėžia atsakomybę įstaigoms teikti tikslius, atnaujinamus duomenis.

    Dėl naudojimosi STASIS metodinę pagalbą ir konsultacijas teikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Klausimais, susijusiais su registracija ar duomenų pildymu, galima kreiptis elektroniniu paštu info@stasis.lt.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad tokios sistemos padeda vienoje vietoje sutelkti informaciją apie viešųjų pastatų pritaikymą ir geriau planuoti priemones, kai prieinamumo trūksta. Gyventojams tai tampa praktišku įrankiu iš anksto pasitikrinti, kur galima tikėtis patogesnio patekimo ir paslaugų gavimo.

  • Švenčionių rajone savivaldybės dalijosi patirtimi: kokie sprendimai gerina paslaugas negaliai

    Gegužės 7 dieną Švenčionių rajono savivaldybėje vyko savivaldybių pasidalijimo gerąja patirtimi vizitas, skirtas socialinių paslaugų asmenims su negalia organizavimui. Į Švenčionių rajoną atvyko Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Stankevičė, Asmens su negalia gerovės tarybos ir socialinių paslaugų įstaigų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai įvertinti, kaip skirtingi sprendimai veikia kasdienybėje: nuo paslaugų prieinamumo iki bendruomeninių iniciatyvų, padedančių žmonėms gyventi savarankiškiau. Tokie vizitai savivaldybėms svarbūs ir dėl to, kad leidžia greičiau atsirinkti pasiteisinančius modelius, o ne kiekvienai atskirai kurti juos nuo pradžių.

    Vizitas pradėtas Pabradėje

    Pirmoji stotelė buvo Pabradėje veikiantis dienos centras „Asveja“. Čia svečius pasitiko Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė-Rauda ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro direktorius Miroslavas Lazdinis.

    Susitikimo metu aptarta, kokios paslaugos rajone teikiamos asmenims su negalia, kokie iššūkiai kyla planuojant pagalbą ir kokios kryptys laikomos prioritetinėmis. Daug dėmesio skirta bendruomeninių paslaugų plėtrai, individualių poreikių vertinimui ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui.

    Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Virvičienė ir dienos centro „Asveja“ socialinė darbuotoja Evelina Kindurytė pristatė kasdienę centro veiklą. Delegacija vietoje susipažino, kaip organizuojamas užimtumas, kaip derinamos skirtingos pagalbos formos ir kokiais sprendimais siekiama užtikrinti saugią, žmogui pritaikytą aplinką.

    Terapinis ūkis ir savarankiškumo ugdymas

    Vėliau delegacija lankėsi Seno Strūnaičio kaime, kur NVO „Ugdymo patirčių namai“ įkūrė terapinį ūkį. Ši erdvė orientuota į jaunuolių socialinių įgūdžių ugdymą, prasmingą užimtumą ir gebėjimų stiprinimą per praktinę veiklą.

    NVO „Ugdymo patirčių namai“ vadovas Kristijonas Žičkus pristatė programos logiką ir jos naudą dalyviams, akcentuodamas terapinės aplinkos reikšmę motyvacijai bei pasitikėjimui savimi. Pasak organizatorių, toks modelis padeda kurti aiškią dienotvarkę ir kartu lavinti kasdienius įgūdžius, reikalingus savarankiškam gyvenimui.

    Svečiai taip pat apsilankė Nijolės Genytės grupinio gyvenimo namuose. Čia aptarti praktiniai sprendimai, kurie padeda žmonėms su negalia gyventi bendruomenėje kuo savarankiškiau, išlaikant reikalingą pagalbos lygį ir užtikrinant saugumą.

    Kodėl tokie susitikimai svarbūs

    Vizite dalyvavo ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Lazdinienė bei asmenų su negalia reikalų koordinatorė Jorinta Venslauskienė. Pasak savivaldybių atstovų, gerosios patirties perėmimas padeda greičiau identifikuoti, kas veikia realiomis sąlygomis, ir kur reikia papildomų resursų.

    Tokie vizitai tampa ne tik proga pristatyti taikomus modelius, bet ir platforma suderinti bendras kryptis, ypač kai socialinių paslaugų kokybė priklauso nuo nuoseklaus koordinavimo tarp savivaldybių, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Praktinių pavyzdžių pažinimas dažnai virsta konkrečiais sprendimais, kurie vėliau pritaikomi ir kitose savivaldybėse.

    Informaciją parengė Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

  • Nuo gegužės 1 dienos nauja tvarka: valstybė kompensuos šuns pagalbininko parengimo išlaidas

    Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo Seimo priimti įstatymų pakeitimai, kuriais įtvirtinama žmonių su negalia teisė į šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją. Pokyčiai numatyti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir Tikslinių kompensacijų įstatymuose.

    Naujoji tvarka skirta didinti šunų pagalbininkų prieinamumą, nes jų parengimas iki šiol daugeliui buvo finansiškai sunkiai įkandamas. Praktikoje parengimo kaina neretai siekdavo 25 000–30 000 eurų, todėl šeimos ir patys žmonės su negalia dažnai būdavo priversti pasikliauti aukomis ar paramos organizacijų pagalba.

    Kiek kompensuos valstybė

    Nuo šiol žmogus su negalia galės gauti kompensaciją, kuri sudarys 90 proc. faktinių šuns pagalbininko parengimo išlaidų. Maksimali kompensacijos riba nustatyta iki 300 bazinių socialinių išmokų dydžio, o tai šiuo metu sudaro 21 000 eurų.

    Tokia riba reiškia, kad valstybė padengs didžiąją dalį išlaidų, tačiau dalį sumos kai kuriais atvejais vis tiek gali tekti prisidėti pačiam gavėjui ar rėmėjams. Vis dėlto, palyginti su ankstesne situacija, kai aiškaus kompensavimo mechanizmo nebuvo, tai laikoma reikšmingu pokyčiu.

    Teisė patekti į viešąsias erdves

    Įstatymų pakeitimais taip pat aiškiau įtvirtinta teisė su šunimi pagalbininku patekti ir būti viešojoje erdvėje bei statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties. Tai apima ir paslaugų teikimo vietas, kuriose anksčiau žmonės kartais susidurdavo su atsisakymu įleisti.

    Be to, numatyta teisė su šunimi pagalbininku naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga, įskaitant taksi. Tokia nuostata aktuali kasdieniam mobilumui, kai žmogui reikalinga ne tik pagalba namuose, bet ir keliaujant į darbą, gydymo įstaigas ar viešąsias paslaugas.

    Kas galės rengti šunis pagalbininkus

    Kartu keičiamas ir šunų pagalbininkų rengėjų pripažinimo modelis. Atsisakoma reikalavimo, kad šunį pagalbininką gali parengti tik tarptautinių organizacijų akreditaciją turintis rengėjas, taip plečiant galimų rengėjų ratą.

    Nuo šiol šunis pagalbininkus galės rengti fiziniai arba juridiniai asmenys, net ir neturintys tarptautinės akreditacijos, tačiau bus taikomi nacionaliniai kokybės reikalavimai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad siekiant užtikrinti parengimo standartus bus patvirtinti reikalavimai šuns pagalbininko rengėjui ir naujos tvarkos įgyvendinimo mechanizmui.

    „Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

  • Visagine startavo transporto paslauga žmonėms su negalia: kaip užsisakyti ir kada skambinti

    Visagine startavo transporto paslauga žmonėms su negalia: kaip užsisakyti ir kada skambinti

    Pradėtas projektas Visagine

    Visagino miesto neįgaliųjų sporto klubas „Visaggalis“ nuo gegužės 1 dieną pradėjo vykdyti projektą, skirtą užtikrinti transporto paslaugų teikimą asmenims su negalia ir specialiųjų poreikių turintiems gyventojams.

    Projektas finansuojamas Visagino savivaldybės biudžeto lėšomis pagal socialinių paslaugų plėtros ir kokybės gerinimo programą, kurios finansavimo tvarka patvirtinta Visagino savivaldybės tarybos 2025 metais balandžio 24 dieną sprendimu Nr. TS-67.

    Ką svarbu žinoti užsakant

    Paslauga užsakoma ne vėliau kaip prieš 24 valandas, todėl gyventojai raginami planuoti keliones iš anksto ir rezervuoti laiką dar prieš numatytą išvykimą.

    Organizatoriai nurodo, kad dėl paslaugos reikia skambinti darbo dienomis nuo 12.00 iki 13.30 valandos. Toks laiko langas skirtas užsakymams priimti ir suderinti maršrutą bei laiką.

    Kontaktai ir darbo laikas

    Užsakymai priimami telefonais +370 602 27340 ir +370 602 27655. Skambinant rekomenduojama iš karto pateikti pagrindinę informaciją apie planuojamą kelionę ir pageidaujamą laiką.

    Transporto paslauga yra socialinės pagalbos dalis, kuri ypač aktuali gyventojams, susiduriantiems su judumo ribojimais ir kasdieniais iššūkiais vykstant į gydymo, socialines ar kitas būtinas vietas.

  • Kas yra lengvai suprantama kalba ir kodėl savivaldybės ja vis dažniau pateikia informaciją?

    Lengvai suprantama kalba yra informacijos pateikimo būdas, kai tekstas rašomas paprastais žodžiais, trumpais sakiniais ir aiškia struktūra. Ji skirta tam, kad žmonės greičiau suprastų svarbią informaciją ir galėtų priimti sprendimus be papildomos pagalbos. Toks rašymo būdas ypač svarbus, kai kalbama apie teises, paslaugas ar dokumentus.

    Ši praktika vis dažniau taikoma savivaldybėse, nes daliai gyventojų standartinė administracinė kalba yra per sudėtinga. Lengvai suprantama kalba padeda žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia, vyresnio amžiaus gyventojams, lietuvių kalbos besimokantiems asmenims, taip pat tiems, kurie skuba ir nori esmę suprasti iš karto. Tai prisideda prie didesnio viešųjų paslaugų prieinamumo ir mažina riziką, kad žmogus nesupras jam aktualių procedūrų.

    Kur ji naudojama dažniausiai

    Dažniausiai lengvai suprantama kalba taikoma socialinių paslaugų, išmokų, negalios nustatymo, sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos ir būsto klausimų informacijoje. Tokiose temose žmonėms svarbu greitai rasti atsakymus, kokius dokumentus pateikti, kur kreiptis ir kokie terminai taikomi. Aiški kalba sumažina klaidų skaičių ir sutrumpina laiką, kurio reikia konsultacijoms.

    Kita sritis yra ekstremalios situacijos ir civilinė sauga, kai pranešimai turi būti suprantami per kelias sekundes. Kuo paprastesnė formuluotė, tuo didesnė tikimybė, kad žmonės teisingai sureaguos. Dėl to aiškus informavimas tampa ne tik patogumo, bet ir saugumo klausimu.

    Kaip atpažinti gerai parašytą tekstą

    Lengvai suprantamas tekstas paprastai turi aiškų pavadinimą, trumpas pastraipas ir nuoseklią mintį. Vengiama perteklinių įterpinių, sudėtingų sąvokų ir ilgų sakinių, o jei specialus terminas būtinas, jis paaiškinamas paprastai. Taip pat dažnai naudojami konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, ką žmogus turi padaryti pirmiausia ir kur kreiptis toliau.

    Prie tokio turinio neretai pridedamos iliustracijos ar piktogramos, kurios padeda greičiau susigaudyti. Vis dėlto svarbiausia išlieka tekstas, nes būtent jis turi tiksliai perteikti informaciją ir nepalikti dviprasmybių. Savivaldybėms tai reiškia ir didesnę atsakomybę už formuluotes, kad gyventojai nebūtų suklaidinti.

    Kodėl tai tampa standartu

    Viešajame sektoriuje stiprėja požiūris, kad informacija turi būti ne tik paskelbta, bet ir realiai suprantama. Prieinamumas apima ne vien techninius sprendimus interneto svetainėse, bet ir kalbos aiškumą. Dėl to daugėja atvejų, kai tekstus rengia ne vien komunikacijos specialistai, o turinį peržiūri ir žmonės, kuriems toks formatas yra aktualiausias.

    Praktikoje tai taip pat duoda apčiuopiamos naudos institucijoms: mažėja pasikartojančių užklausų, skambučių ir vizitų dėl elementarių paaiškinimų, o gyventojai dažniau teisingai užpildo prašymus. Ilgainiui tai gali gerinti paslaugų kokybę ir didinti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.

    Lengvai suprantama kalba nereiškia supaprastinimo iki netikslumo. Tai būdas sudėtingą informaciją parašyti taip, kad ji būtų tiksli, bet prieinama didesnei visuomenės daliai. Dėl to ši kryptis vis dažniau tampa ne išimtimi, o nauju standartu savivaldybių ir kitų institucijų komunikacijoje.

  • Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Balandžio 28 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko susitikimas, skirtas globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Daugiausia dėmesio skirta tam, kaip savivaldybėms sekasi užtikrinti, kad asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucijose.

    Susitikime dalyvavo Kauno regiono savivaldybių atstovai, tarp jų ir Kėdainių rajono savivaldybės delegacija. Kėdainiams atstovavo vicemerė Danutė Mykolaitienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė, asmenų su negalia reikalų koordinatorė Daiva Čižinauskienė bei VšĮ „Gyvenimo namai sutrikusio intelekto asmenims“ vadovė Asta Rekštienė.

    Renginyje aptarta, kaip realiai veikia bendruomeninės paslaugos ir kokių sprendimų reikia, kad jos būtų prieinamos, saugios ir tęstinės. Taip pat analizuoti svarbiausi stebėsenos rodikliai, padedantys vertinti pažangą pereinant nuo institucinės globos prie individualių paslaugų bendruomenėje.

    Pristatydama situaciją Kėdainių rajone, Gintarė Vainauskienė apžvelgė paslaugų plėtros kryptis ir įvardijo praktinius iššūkius. Tarp jų akcentuojamas paslaugų prieinamumas skirtingose rajono teritorijose, kvalifikuotų specialistų pritraukimas ir poreikis užtikrinti nuoseklų pagalbos tęstinumą žmogui keičiantis jo gyvenimo situacijai.

    Diskusijose taip pat aptarti nevyriausybinių organizacijų veiklos sunkumai, nes būtent jos dažnai tampa pagrindiniais partneriais teikiant kasdienę pagalbą, atokvėpio paslaugas ar užimtumo sprendimus. Dalyviai sutarė, kad partnerystė tarp savivaldybių, ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų turi būti stiprinama ne deklaratyviai, o per aiškius susitarimus ir stabilų paslaugų finansavimą.

    Ypatingas dėmesys skirtas strateginei socialinių paslaugų plėtrai Kauno regione iki 2030 metų. Tokie planai svarbūs tam, kad deinstitucionalizacija nebūtų vien trumpalaikis projektas, o ilgalaikis pokytis, kuriame kartu veiktų būsto sprendimai, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūra, užimtumas ir žmogaus teisių užtikrinimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad toliau nuosekliai plėtos bendruomenines socialines paslaugas, orientuotas į savarankišką gyvenimą ir orumą. Ministerijoje vykęs susitikimas įvardijamas kaip svarbi praktinė platforma pasitikrinti pažangą, palyginti regionų patirtis ir sutarti dėl sprendimų, kurie leistų paslaugas priartinti prie žmogaus kasdienybės.

  • Tauragėje šaukiamas Asmens su negalia gerovės tarybos posėdis: ką svarstys gegužės 5 dieną?

    Tauragės rajono savivaldybėje 2026 metais gegužės 5 dieną šaukiamas Asmens su negalia gerovės tarybos posėdis. Jis vyks antradienį, 15.00 valandą.

    Posėdis numatytas Tauragės rajono savivaldybės Mažojoje posėdžių salėje (305 kabinetas), Respublikos g. 2, Tauragėje. Savivaldybė nurodo, kad posėdis yra atviras, todėl jame gali dalyvauti suinteresuoti gyventojai ir organizacijų atstovai.

    2026–2027 metų planas

    Vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų – Asmens su negalia gerovės tarybos 2026–2027 metų veiklos plano aptarimas. Tokiuose planuose paprastai apibrėžiamos prioritetinės kryptys, pavyzdžiui, paslaugų prieinamumas, dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas ir savarankiško gyvenimo galimybės.

    Sprendimai ir siūlymai tarybos posėdyje gali turėti praktinę įtaką savivaldybės veiksmams: nuo institucijų tarpusavio koordinavimo iki konkrečių priemonių, kurios palengvina kasdienį gyventojų su negalia gyvenimą.

    DUOday iniciatyva ir duomenys

    Posėdyje taip pat bus aptariama DUOday 2026 iniciatyva Tauragėje. Ši iniciatyva paprastai siejama su galimybių pažinimu darbo vietoje, kai žmogus su negalia vienai dienai ar trumpam laikui susipažįsta su profesija, darbo aplinka ir komanda.

    Dar vienas klausimas – STASIS duomenų rinkimas ir analizė Tauragės rajono savivaldybėje. Kokybiški duomenys savivaldybėms svarbūs planuojant paslaugas, vertinant jų poreikį ir matuojant pokyčius, kad sprendimai būtų paremti realia situacija, o ne vien pavieniais atvejais.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms

    Taryba svarstys asmenų su negalia pasirengimo ekstremalioms situacijoms temą ir registracijos platformos klausimą. Tokios diskusijos paprastai apima informacijos prieinamumą, pagalbos organizavimą, evakuacijos planavimą ir ryšio su pažeidžiamomis grupėmis užtikrinimą.

    Posėdžio pabaigoje numatyti kiti klausimai ir pasiūlymai, todėl dalyviai galės kelti aktualias problemas ir teikti idėjas. Savivaldybė primena, kad posėdžiai yra atviri, tad gyventojai gali atvykti stebėti ir įsitraukti į svarstymus.