CP v2

Tag: Astronautai

  • NASA ir Rusijos įgula po 8 mėnesių ISS nusileido Kazachstane: ką spėjo nuveikti orbitoje

    NASA ir Rusijos įgula po 8 mėnesių ISS nusileido Kazachstane: ką spėjo nuveikti orbitoje

    NASA astronautas Chrisas Williamsas ir Rusijos kosmonautai Sergejus Kud-Sverčkovas bei Sergejus Mikajevas po maždaug aštuonių mėnesių Tarptautinėje kosminėje stotyje (ISS) sekmadienį sėkmingai grįžo į Žemę. Įgula nusileido su erdvėlaiviu „Sojuz MS-28“ Kazachstane, pietryčiuose nuo Džezkazgano.

    Po nusileidimo astronautai ir kosmonautai paprastai pirmiausia perduodami medikų komandai: tikrinama bendra būklė, širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijos, dehidratacijos rizika, prisitaikymas prie gravitacijos. Vėliau įgula skraidinama į reabilitacijos ir pasirengimo centrus, kur prasideda kelių savaičių atsigavimo etapas.

    NASA nurodo, kad ši misija truko 241 dieną, per kurias įgula Žemę apskriejo 3 856 kartus ir įveikė daugiau kaip 164 mln. kilometrų. Agentūros teigimu, tyrimai buvo skirti ir praktinei naudai Žemėje, ir pasirengimui būsimoms kelionėms į Mėnulį bei Marsą.

    Pasak NASA, Chriso Williamso darbai apėmė mokslines užduotis, susijusias su naujų vėžio gydymo metodų tyrimais ir medžiagų gamyba mikrogravitacijoje, aktualia didelio našumo kompiuterių bei elektronikos pramonei. Tokie eksperimentai stotyje svarbūs tuo, kad mikrogravitacija leidžia tiksliau stebėti procesus, kuriuos Žemėje iškreipia konvekcija ir nusėdimas.

    Agentūra taip pat pranešė, kad Williamsas atliko du išėjimus į atvirą kosmosą. Per juos buvo ruoštasi stoties elektros sistemos atnaujinimams ir keičiamas sugedęs Kanados manipuliatoriaus „Canadarm2“ jungties mazgas, nuo kurio priklauso dalis stoties priežiūros darbų.

    Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ teigė, kad ISS 74 misijos metu atliktas vienas rusiškas išėjimas į atvirą kosmosą, kai buvo montuojama įranga moksliniam eksperimentui, skirtam Saulės terahercinei spinduliuotei tirti. Taip pat prie stoties du kartus buvo prijungti krovininiai laivai „Progress MS“, atgabenę vandens, kuro ir dujų, būtinų gyvybės palaikymo sistemoms.

    Įgulos rotacija ISS vykdoma nuolat, kad stotyje nepertraukiamai būtų palaikomos tyrimų programos ir infrastruktūros priežiūra. Šį mėnesį į stotį atvyko pamaininė komanda: NASA astronautas Anilis Menonas ir „Roskosmos“ kosmonautai Piotras Dubrovas bei Ana Kikina, kurie prisijungė prie jau dirbusios tarptautinės grupės.

    NASA skelbia, kad artėjanti ekspedicija daug dėmesio skirs gamybai kosmose, įgulos sveikatos patikroms pasitelkiant DI metodus, taip pat biotechnologijoms, įskaitant žmogaus audinių biotipografiją. Pastarosios kryptys laikomos vienomis perspektyviausių, nes gali padėti ir medicinai Žemėje, ir ilgos trukmės misijoms, kai resursų bei logistikos galimybės yra ribotos.

    Nors JAV ir Rusijos santykiai Žemėje išlieka įtempti, ISS programoje abi šalys ir toliau bendradarbiauja vykdydamos įgulų keitimą, krovinių pristatymą ir stoties eksploataciją. Būtent ši tarpusavio priklausomybė, anot kosmoso sektoriaus ekspertų, padeda išlaikyti bent minimalų praktinį dialogą vienoje iš nedaugelio likusių bendrų didžiųjų tarptautinių programų.

  • Kinija paleido „Shenzhou-23“: istorinis manevras Tiangong ir žingsnis link Mėnulio iki 2030

    Kinija paleido „Shenzhou-23“: istorinis manevras Tiangong ir žingsnis link Mėnulio iki 2030

    Kinija sėkmingai paleido pilotuojamą erdvėlaivį „Shenzhou-23“ ir po maždaug 3,5 valandos prijungė jį prie orbitinės stoties Tiangong. Misija laikoma svarbiu Kinijos programos etapu siekiant iki 2030 metų nuskraidinti žmones į Mėnulį.

    „Long March 2F“ raketa pakilo iš Dziučiuano kosmodromo Gobio dykumoje, o erdvėlaivis netrukus atsiskyrė ir pasiekė orbitą. Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra pranešė, kad įgula jaučiasi gerai, o startas įvyko sklandžiai.

    „Astronautai yra geros būklės, o paleidimas buvo visiškai sėkmingas“, – sakė Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūros atstovai.

    Ši įgula vykdys biologijos, medžiagų mokslo, skysčių fizikos ir medicinos eksperimentus, kurie tiesiogiai susiję su ilgalaikiu darbu kosmose. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus organizmo pokyčiams mikrogravitacijoje ir sistemų patikimumui, nes tai kritiška planuojant keliones už Žemosios Žemės orbitos ribų.

    Metų trukmės bandymas orbitoje

    Pagrindinis „Shenzhou-23“ akcentas yra planas vienam iš įgulos narių atlikti išskirtinai ilgą, iki metų trukmės buvimą orbitoje. Iki šiol Tiangong įprastai dirbdavo maždaug šešių mėnesių rotacijos, todėl toks sprendimas laikomas kokybiniu šuoliu.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ilgos misijos kelia daugiau rizikų, susijusių su kaulų tankio mažėjimu, raumenų nykimu, didesne radiacijos doze, miego ritmo sutrikimais ir psichologiniu nuovargiu. Ne mažiau svarbios tampa uždaros ciklo gyvybės palaikymo sistemos, ypač vandens ir oro perdirbimas, bei galimybė reaguoti į medicinines situacijas, kai pagalba iš Žemės ribota.

    Kelias į Mėnulį ir nauji laivai

    Kinija deklaruoja tikslą iki 2030 metų nuleisti astronautus Mėnulyje, o paraleliai ruošia naujos kartos pilotuojamą erdvėlaivį „Mengzhou“. Planuojama, kad būtent jis ateityje pakeis dabartinę „Shenzhou“ seriją ir taps pagrindine transporto priemone Mėnulio misijoms.

    Taip pat siekiama iki 2035 metų su partneriais pradėti pirmąjį pilotuojamos mokslinės bazės etapą, žinomą kaip International Lunar Research Station. Kinija papildomai skelbia ketinanti Tiangong stotyje priimti ir užsienio astronautus, o vienas artimiausių planų siejamas su Pakistanu.

    Per pastaruosius dešimtmečius Kinijos kosmoso programa smarkiai išsiplėtė: 2019 metais šalis pirmoji istorijoje nutupdė aparatą nematomoje Mėnulio pusėje, o 2021 metais sėkmingai nusileido Marse. Kinija taip pat vystė nuosavą stotį, nes nuo 2011 metų JAV apribojus NASA bendradarbiavimą su Pekinu, kelias į Tarptautinę kosminę stotį jai iš esmės buvo uždarytas.

  • Kanadiečiai sukūrė keturrankį kosminį robotą HELIOS: ar jis netrukus pakeis astronautus?

    Kanadiečiai sukūrė keturrankį kosminį robotą HELIOS: ar jis netrukus pakeis astronautus?

    Kanados bendrovė „Orbit Robotics“ pristatė humanoidinį robotą HELIOS, sukurtą darbui kosmose ir pritaikytą mikrosvorio sąlygoms. Pagrindinis jo išskirtinumas – keturios mechaninės galūnės, ir visos jos yra sugriebiančios, todėl robotas gali judėti įsikibdamas bei atlikti užduotis be „kojų“ logikos, kuri orbitoje tampa mažiau svarbi.

    Mikrogravitacijoje astronautai dažnai juda atsispirdami ir fiksuodamiesi prie rankenų, turėklų ar specialių tvirtinimo taškų. Tokiai aplinkai keturios sugriebiančios galūnės suteikia robotui pranašumą: viena ar dvi gali išlaikyti stabilų „įsikabinimą“, o likusios tuo metu dirbti su įrankiais, kabeliais, kroviniais ar įrangos moduliais.

    Kokius darbus robotas galėtų perimti?

    „Orbit Robotics“ nurodo, kad HELIOS pirmiausia orientuotas į pasikartojančias ir daug laiko atimančias užduotis, tokias kaip krovinių iškrovimas, perkėlimas ir techninė priežiūra. Tokie darbai kosminėse stotyse bei orbitiniuose kompleksuose yra nuolatiniai, o bet koks sutaupytas astronautų laikas gali būti skiriamas eksperimentams, moksliniams tyrimams ir kritinėms misijos užduotims.

    Viešai aptariamuose skaičiavimuose dažnai pabrėžiama, kad astronautų darbo valanda orbitoje yra itin brangi, nes ją sudaro ne tik atlygis, bet ir mokymai, logistika, gyvybės palaikymo sistemos, rizikos valdymas bei misijų planavimas. Jei dalį rutininių procesų pavyktų patikimai automatizuoti, tai galėtų sumažinti bendrą misijų sąnaudas ir padidinti jų efektyvumą.

    Kodėl kosmose robotai tampa būtinybe?

    Pastaraisiais metais kosmoso pramonėje ryškėja dvi tendencijos: ilgėjančios misijos ir augantis infrastruktūros kiekis orbitoje. Daugėja palydovų, planuojamos naujos stotys, vystomos Mėnulio programos, todėl didėja ir aptarnavimo, remonto bei surinkimo darbų poreikis, ypač ten, kur žmogaus išėjimas į atvirą kosmosą yra rizikingas ir sudėtingas.

    Kosmosui skirti robotai kuriami ne tam, kad visiškai pakeistų astronautus, o kad sumažintų pavojingiausių ar monotoniškiausių darbų apimtį. Žmogaus vaidmuo dažniausiai lieka sprendimų priėmimas, netipinių situacijų valdymas ir darbai, kuriems reikalingas itin lankstus mąstymas bei improvizacija.

    Ar HELIOS gali atsidurti orbitinėje stotyje?

    Kol kas HELIOS pristatomas kaip koncepcija ir technologinis sprendimas, skirtas realioms kosminėms užduotims, tačiau iki darbo orbitinėje stotyje paprastai laukia ilgas bandymų kelias. Tokiems įrenginiams reikia įrodyti patikimumą, atsparumą vakuumui, temperatūrų svyravimams ir radiacijai, taip pat suderinamumą su kosminėje infrastruktūroje naudojamais įrankiais bei tvirtinimo standartais.

    Jei tokio tipo robotai pasiteisins, jie gali tapti svarbia grandimi tiek dabartinių orbitinių platformų priežiūroje, tiek ateities projektuose, kur numatoma daugiau statybos ir remonto darbų kosmose. Keturios sugriebiančios galūnės gali būti būtent ta detalė, kuri mikrosvoryje suteikia realų pranašumą prieš tradicinę humanoidinę schemą.