Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Josefas Aschbacheris ragina Europos valstybes iki metų pabaigos apsispręsti, ar žengti link savarankiškos galimybės skraidinti astronautus į orbitą be JAV pagalbos. Jo teigimu, tai būtų svarbus žingsnis stiprinant Europos strateginę autonomiją sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.
Kalbėdamas prieš tarptautinį kosmoso susitikimą Paryžiuje, ESA vadovas pabrėžė, kad kalba eitų ne tik apie raketą, bet ir apie visą infrastruktūrą. Tai apimtų įgulos transporto aparatą, paleidimo ir operacines sistemas, skrydžių valdymą, mokslinę programą, nusileidimo ir įgulos paieškos bei gelbėjimo procedūras.
„Norime sustiprinti savo autonomiją. Matomiausia dalis, kurią dabar svarstome, yra klausimas, ar turėtume sukurti europinę galimybę nugabenti astronautus į kosmosą savo priemonėmis“, – sakė Josefas Aschbacheris.
Europa ilgą laiką prisideda prie JAV vadovaujamų misijų technika ir komponentais, tačiau žmonių skrydžiams į orbitą vis dar remiasi NASA. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Artemis“ Mėnulio programa, kuriai Europa tiekia svarbų modulį, užtikrinantį energiją, varą ir gyvybės palaikymui reikalingus resursus.
Tokio priklausomumo pasekmė – ribotos galimybės daryti įtaką sprendimams net ir tuomet, kai Europa prisideda prie projektų inžinerine ar finansine prasme. ESA taip pat primena, kad didelių programų kryptys gali keistis vienašališkai, o tai reiškia riziką ilgalaikiams Europos įsipareigojimams ir planavimui.
Aschbacheris nurodė, kad dėl mandato pradėti savarankiškų žmogaus skrydžių architektūros studijas būtų prašoma sprendimo tarpiniame ministrų susitikime Romoje gruodžio viduryje. Tai nebūtų signalas atsiriboti nuo JAV – ESA ir toliau nori dirbti kartu su NASA, tačiau siektų tvirtesnės derybinės pozicijos ir daugiau pasirinkimų.
„Mes visada dirbsime su JAV kosmose. Tačiau tai, ką dabar tikrai norime pasiekti, yra stipresnė Europa“, – sakė ESA vadovas.
Technologiniu požiūriu Europa nėra starto pozicijoje nuo nulio. Europos raketų programa vysto Ariane 6, o pramonės atstovai viešai akcentuoja, kad teoriškai ji galėtų būti pritaikyta įgulos skrydžiams, nors tai reikštų griežtesnius saugos reikalavimus, papildomą sertifikavimą ir nemažas investicijas.
Tuo pačiu Europoje ryškėja komercinių startuolių proveržis: didesnė konkurencija ir bandymai vykdyti orbitinius paleidimus iš žemyninės Europos rodo, kad pramoninė bazė plečiasi. Vis dėlto žmogaus skrydžiai išlieka viena sudėtingiausių sričių, kurioje dominuoja kelios valstybės ir keli privatūs operatoriai.
ESA vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europa turi tvirtas pozicijas navigacijoje ir Žemės stebėjime, tačiau atsilieka palydovinių ryšių srityje, kur rinkoje dominuoja „SpaceX“ masto sprendimai. Ši atotrūkio dinamika, pasak jo, didina spaudimą Europai stiprinti savus pajėgumus, jei ji nori išlikti konkurencinga ir mažiau pažeidžiama.
Finansavimo klausimas, ESA vadovo teigimu, trumpuoju laikotarpiu nebūtinai reikalautų papildomų lėšų: agentūra galėtų pradėti studijas perskirstydama dalį turimo biudžeto. ESA valstybės narės jau yra patvirtinusios rekordinį 22,1 milijardo eurų trejų metų biudžetą, kuris yra didesnis nei ankstesnis 17 milijardų eurų planas.
Jei politinis sprendimas būtų palankus, realus kelias iki europinės astronautų skraidinimo sistemos galėtų užtrukti ne vienerius metus, nes reikėtų sukurti sertifikuotą įgulos kapsulę ar kitą transporto sprendimą, parengti saugos standartus ir užtikrinti nuolatinį skrydžių dažnį. Tačiau pati diskusija, ESA teigimu, signalizuoja siekį pereiti nuo priklausomybės prie partnerystės, kurioje Europa turi daugiau savarankiškų instrumentų.
Leave a Reply