CP v2

Tag: ATACMS

  • Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Kas paskelbta ir kodėl svarbu?

    Vokietijos gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ kartu su JAV gamintoju „Lockheed Martin“ planuoja Europoje pradėti taktinės balistinės raketos ATACMS gamybą. Skelbiama, kad pirmieji europinės linijos gaminiai galėtų būti pristatyti nuo 2028 metų, o tarp galimų gavėjų minimos Lenkija, Ukraina ir kiti sąjungininkai.

    Šis sprendimas svarbus dėl karo Ukrainoje išaugusios amunicijos paklausos ir dėl to, kad europinės gamybos pajėgumai tampa vienu iš NATO atgrasymo elementų. Kuo daugiau gamybos grandinės persikelia arčiau potencialių naudotojų, tuo greičiau galima papildyti atsargas ir mažiau priklausyti nuo užjūrio logistikos.

    Memorandumas tarp „Rheinmetall“ ir „Lockheed Martin“ buvo pasirašytas NATO viršūnių susitikimo metu vykusioje gynybos pramonės diskusijų platformoje. Numatoma sukurti bendrą įmonę, kuri Europoje rūpintųsi ATACMS gamyba, integravimu ir tiekimu NATO bei partnerių ginkluotosioms pajėgoms.

    Kur bus gaminama ir koks terminas?

    Planuojama, kad gamybos infrastruktūra būtų įrengta „Rheinmetall“ padalinyje Unterliuse, Žemutinėje Saksonijoje. Tai reikštų vieną ambicingiausių bandymų perkelti reikšmingą amerikietiškų raketų gamybos dalį už JAV ribų naujausioje istorijoje.

    Įmonių vadovų viešai aptartame grafike minima 2027 metų pabaiga kaip gamybos paleidimo etapas, o realios pajamos ir pristatymai labiau tikėtini nuo 2028 metų. Taip pat skelbiama, kad raketinių variklių gamyklos komponentų tiekimas galėtų startuoti 2027 metų pradžioje.

    Sprendimas siejamas ir su tuo, kad JAV pramonė ruošiasi pereiti prie naujos kartos ginkluotės, kuri turėtų palaipsniui pakeisti ATACMS. Dėl šios priežasties dalis esamų pajėgumų gali būti reorganizuojama, o Europos linija taptų būdu stabilizuoti tiekimą sąjungininkams.

    Ką gali ATACMS ir kam jos naudojamos?

    ATACMS yra taktinė balistinė raketa, dažniausiai siejama su iki maždaug 300 kilometrų nuotoliu ir dideliu skrydžio greičiu. Ji suderinama su tokiomis sistemomis kaip HIMARS ir M270 MLRS, todėl gali būti integruojama į jau Europoje naudojamas platformas.

    Tokio tipo raketos paprastai skirtos aukštos vertės taikiniams, pavyzdžiui, logistikos mazgams, vadavietėms ar oro gynybos elementams, atakuoti. Karo Ukrainoje kontekste tolimojo nuotolio smūgių galimybės laikomos vienu iš veiksnių, galinčių keisti situaciją fronto užnugaryje.

    Europos gamyba būtų aktuali ir dėl bendro amunicijos trūkumo, kuris pastaraisiais metais tapo struktūrine problema daugelyje valstybių. NATO ir ES vis dažniau pabrėžia, kad vien užsakyti ginkluotę neužtenka, būtina turėti stabilias, ilgalaikes gamybos linijas ir žaliavų tiekimo grandines žemyne.

  • JAV Kongresas spręs dėl Turkijos ginklų Ukrainai: ATACMS ir kasetinė amunicija kelyje?

    JAV Kongresas spręs dėl Turkijos ginklų Ukrainai: ATACMS ir kasetinė amunicija kelyje?

    JAV Kongrese pradėta procedūra, galinti atverti kelią Turkijai reeksportuoti Ukrainai JAV kilmės ginkluotę, įskaitant ATACMS raketas ir kasetinę amuniciją. Apie tai viešuose dokumentuose informuojama remiantis JAV Valstybės departamento pranešimu pagal Arms Export Control Act.

    Pagal JAV taisykles trečiosios šalies sandoriams, kuriuose dalyvauja amerikietiška ginkluotė, reikalingas Vašingtono pritarimas ir Kongreso informavimas. Pranešimas Kongresui pateiktas 2026 metų rugpjūčio 3 dieną, o sprendimas gali įsigalioti automatiškai, jei per nustatytą laiką nebus priimta bendra rezoliucija, blokuojanti operaciją.

    Valstybės departamentas nenurodė tikslios sandorio vertės, tačiau JAV įstatymai numato slenksčius, nuo kurių privaloma oficiali notifikacija Kongresui. Paprastai tai taikoma, jei didelės gynybos įrangos pradinė kaina siekia bent apie 13 milijonų eurų arba kitų gynybos prekių ir paslaugų bendra vertė viršija maždaug 47 milijonus eurų.

    Dokumentuose pažymima, kad Turkija siekia mažinti senesnių atsargų kiekį ir daugiau lėšų skirti savo pajėgų modernizacijai. Ukraina tokią ginkluotę galėtų panaudoti nedelsiant, tęsiantis karui su Rusija ir išliekant dideliam ilgo nuotolio smūgių bei artilerijos amunicijos poreikiui.

    Kas minima turkiškame pakete

    Tekste nurodoma, kad Turkija planuoja parduoti ATACMS balistines raketas M39 Block IA. Šio tipo raketoms dažniausiai priskiriamas iki 300 kilometrų nuotolis, o taikiniui pasiekti naudojamas inercinis valdymas ir palydovinis GPS.

    Taip pat aprašoma kasetinė kovinė galvutė, kurios turinį sudaro šimtai subamunicijos vienetų. Būtent kasetinės amunicijos tema išlieka viena jautriausių tarptautiniu mastu dėl ilgalaikių rizikų civiliams, ypač dėl ne visada sprogstančių elementų, kurie gali likti pavojingi po kovinių veiksmų.

    Be ATACMS, minimos M270 MLRS vikšrinės salvinės ugnies sistemos, galinčios per trumpą laiką paleisti keliolika 227 milimetrų kalibro raketų. Pažymima, kad tokios sistemos gali naudoti ir kitus pakete minėtus šaudmenis, įskaitant DPICM tipo kasetinę amuniciją.

    Politinė ir praktinė reikšmė

    Šis procesas rodo, kad Ukrainos ginklavimo grandinėje vis dažniau svarstomi ne tik tiesioginiai tiekimai, bet ir reeksporto modeliai, kai sąjungininkai perleidžia turimas atsargas. Tokios schemos paprastai paspartina pristatymą, tačiau reikalauja suderinimo su JAV, jei ginkluotė yra amerikietiškos kilmės.

    Jei Kongresas neprieštaraus, leidimas reeksportui įsigalios, o sandoris galės būti vykdomas per Turkijos, Bulgarijos ir JAV gynybos bei logistikos bendroves. Tuo pat metu politinės diskusijos dėl kasetinės amunicijos tikėtina neslops, nes visuomenės ir dalies politikų dėmesys dažnai krypsta į ilgalaikes humanitarines pasekmes.

  • Ukraina iš Turkijos perka amerikietišką ginkluotę: ATACMS raketos, M270 ir kasetinė amunicija

    Ukraina iš Turkijos planuoja įsigyti reikšmingą ginkluotės paketą, kuriame minimos balistinės raketos M39 ATACMS, daugkartinės raketų paleidimo sistemos M270 MLRS ir dideli kiekiai kasetinės amunicijos. Apie tai skelbta remiantis JAV Valstybės departamento pranešimais, įtrauktai į JAV Kongreso oficialų protokolą.

    Šių dokumentų viešinimas svarbus tuo, kad dalis numatomos perduoti ginkluotės yra amerikietiškos kilmės, todėl jos reeksportui į trečiąją šalį būtinas Vašingtono leidimas. Tokiais atvejais JAV administracija informuoja Kongresą ir inicijuoja formalų suderinimo procesą.

    Skelbiamuose duomenyse nurodoma, kad Ukrainai gali būti perduota 12 M270 MLRS paleidimo įrenginių ir 70 M39 ATACMS raketų. Taip pat minimi 2 524 nevaldomi 227 mm M26 tipo raketiniai šaudmenys su DPICM kasetine kovine dalimi ir apie 47 000 vienetų 203 mm kasetinių artilerijos šaudmenų M509A1.

    Dokumentuose teigiama, kad perdavimo grandinėje dalyvaus Turkijos, Bulgarijos ir JAV gynybos bei logistikos sektoriaus įmonės, kurios specializuojasi ginkluotės eksporte ir tiekimo grandinėse. Tokia struktūra įprasta, kai perkama, sandėliuojama ir transportuojama skirtingose jurisdikcijose esanti technika.

    JAV Valstybės departamentas Kongresui nurodė esantis pasirengęs suteikti sutikimą, nes planuojamas perdavimas atitinka Jungtinių Valstijų saugumo pagalbos tikslus. Praktikoje tai reiškia, kad Ukraina gali stiprinti tiek puolamąsias, tiek gynybines ugnies paramos galimybes, ypač vidutinio ir didesnio nuotolio smūgių srityje.

    Kontekste pažymima ir Turkijos motyvacija: šalis siekia mažinti senstančių ginklų atsargas, kad finansinius resursus galėtų sutelkti turimų sistemų modernizavimui ir eksploataciniam palaikymui. Tuo metu Ukrainai prioritetas išlieka šaudmenų ir paleidimo sistemų užtikrinimas, nes intensyvus karo veiksmų tempas sparčiai eikvoja atsargas.

    Kasetinės amunicijos klausimas tarptautinėje erdvėje išlieka jautrus dėl humanitarinių rizikų, ypač nesprogusių elementų pavojaus civiliams. Vis dėlto dalis valstybių, įskaitant JAV ir Ukrainą, nėra prisijungusios prie Kasetinių šaudmenų konvencijos, todėl tokios ginkluotės naudojimą ir perdavimą vertina per nacionalinių sprendimų ir karo poreikių prizmę.

  • JAV atsargos senka, bet Ukraina vis dar smogia ATACMS: naktinis HIMARS startas užfiksuotas vaizdo įraše

    JAV atsargos senka, bet Ukraina vis dar smogia ATACMS: naktinis HIMARS startas užfiksuotas vaizdo įraše

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 19-oji raketų brigada rugpjūčio 5 dieną paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti naktinis trijų raketų paleidimas. Įrašas pirmiausia pasirodė brigados paskyroje socialiniuose tinkluose, o netrukus išplito ir tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Vaizduose užfiksuoti beveik vertikalūs startai su ilgomis dūmų ir ugnies juostomis, būdingomis balistinio tipo raketoms. Pagal paleidimo platformą ir vizualinius požymius analitikai sieja šį epizodą su M142 HIMARS sistemomis.

    Brigada oficialiai nenurodė nei tiksliai panaudotos raketos tipo, nei smūgio taikinio. Vis dėlto atvirojo šaltinio žvalgybos bendruomenės vertinimu, tai greičiausiai ATACMS taktinės balistinės raketos, kurių maksimalus nuotolis, priklausomai nuo modifikacijos, siekia apie 300 kilometrų ir kurios gali būti leidžiamos iš HIMARS bei M270.

    Šis įrašas pasirodė tuo metu, kai Ukraina toliau patiria intensyvius Rusijos smūgius, įskaitant atakas balistinėmis raketomis prieš Kyjivą ir jo apylinkes. Vaizdo medžiaga siunčia aiškią žinutę, kad net ir ribojant ilgojo nuotolio amunicijos tiekimą, Ukraina išlaiko galimybę smogti gilyn į priešininko užnugarį.

    Diskusijas pakurstė ir pranešimai JAV žiniasklaidoje, jog Jungtinių Valstijų kariuomenės ATACMS atsargos yra smarkiai sumažėjusios. Tokios žinutės paprastai siejamos su įtemptu aukšto intensyvumo konflikto tempu ir tuo, kad ilgojo nuotolio raketų gamybos apimtys nėra lengvai didinamos per trumpą laiką.

    ATACMS tema išlieka jautri ir dėl politinių bei operacinių apribojimų, susijusių su taikinių parinkimu ir smūgių geografija. Tuo pat metu Ukrainos praktika rodo, kad preciziniai smūgiai ilguoju nuotoliu laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti Rusijos logistikos, amunicijos sandėlių ir vadaviečių pajėgumus.

    Nors vienas vaizdo įrašas neatskleidžia nei realių turimų atsargų, nei smūgio rezultatų, jis papildo bendrą vaizdą apie Ukrainos gebėjimą panaudoti vakarietiškas sistemas sudėtingomis sąlygomis. Kartu tai primena, kad ilgojo nuotolio raketos tapo vienu svarbiausių karo elementų, lemiančių ne tik mūšio lauką, bet ir strateginį spaudimą už fronto linijų.

  • NATO pradeda gaminti JAV ginklus Europoje: ką tai reiškia Rytų flango saugumui

    NATO pradeda gaminti JAV ginklus Europoje: ką tai reiškia Rytų flango saugumui

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Ankara vykusiame Aljanso gynybos pramonės forume paskelbė, kad Europa taps vieta, kur bus gaminamos ir aptarnaujamos dalis svarbiausių JAV ginkluotės sistemų. Šis sprendimas siejamas su poreikiu greičiau papildyti Aljanso atsargas ir sustiprinti atgrasymą, ypač rytiniame flange.

    Pagal planuojamas pramonines partnerystes Europoje turėtų atsirasti daugiau pajėgumų gaminti arba prižiūrėti tankus „Abrams“, raketas „ATACMS“ ir „AMRAAM“, nešiojamas oro gynybos sistemas „Stinger“, sklandančiąsias bombas „Small Diameter Bomb“ bei raketas „Barracuda-500M“. Tai turėtų trumpinti tiekimo grandines ir mažinti riziką, kad kritiniai komponentai užstrigs dėl logistikos ar gamybos eilių.

    „Jungtinės Valstijos ir kelios pirmaujančios JAV gynybos bendrovės susitarė su didžiausiais Europos partneriais, kad pagrindiniai pajėgumai būtų gaminami ar prižiūrimi čia, Europoje“, – sakė Markas Rutte.

    Vienas konkrečiausių žingsnių – „Lockheed Martin“ ir „Rheinmetall“ susitarimas, pagal kurį Vokietijoje pirmą kartą būtų pradėta raketų „ATACMS“ gamyba. Iki šiol ši gamyba vyko tik JAV, todėl europinė grandis galėtų tapti svarbiu veiksniu mažinant laukimo laiką ir užtikrinant stabilesnį tiekimą.

    Kartu JAV, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija ir Švedija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl specializuoto aptarnavimo centro Europoje, skirto raketoms „PAC-3“, naudojamoms oro gynybos sistemose „Patriot“. Tokie centrai praktikoje reiškia greitesnį remontą, daugiau parengties ir mažesnę priklausomybę nuo transatlantinių logistikos maršrutų krizės metu.

    NATO argumentuoja, kad ši kryptis būtina, nes vienai valstybei vis sunkiau vienai pačiai sukurti pakankamus gamybos mastus, o poreikis ypač auga oro gynybos ir tolimojo nuotolio amunicijos srityse. Pastaraisiais metais nemažą dalį atsargų sumažino parama Ukrainai, o pramonė daugelyje šalių vis dar didina pajėgumus po ilgalaikio taupymo laikotarpio.

    Forume taip pat pristatytos dvi iniciatyvos, kurios turėtų pagreitinti užsakymų ir inovacijų kelią iki gamybos. „NATO Engine“ numatoma kaip gamyklų ir pažangių gamybos pajėgumų tinklas, padedantis sujungti laisvus pajėgumus su Aljanso poreikiais, o „NATO Front Door for Industry“ – kaip vieninga prieiga įmonėms prie NATO užsakymų ir inovacijų programų, kuri pilnai turėtų veikti 2027 metais.

    Gynybos pramonės integracija su JAV technologijomis Europoje vertinama kaip platesnės tendencijos dalis: NATO siekia didinti gamybos mastą, standartizuoti tiekimą ir užtikrinti, kad kritinė amunicija bei oro gynybos komponentai būtų prieinami greičiau. Tai ypač aktualu rytiniam flange, kuriam svarbus ne tik pajėgų dislokavimas, bet ir reali galimybė ilgiau išlaikyti intensyvią gynybą.