JAV Kongrese pradėta procedūra, galinti atverti kelią Turkijai reeksportuoti Ukrainai JAV kilmės ginkluotę, įskaitant ATACMS raketas ir kasetinę amuniciją. Apie tai viešuose dokumentuose informuojama remiantis JAV Valstybės departamento pranešimu pagal Arms Export Control Act.
Pagal JAV taisykles trečiosios šalies sandoriams, kuriuose dalyvauja amerikietiška ginkluotė, reikalingas Vašingtono pritarimas ir Kongreso informavimas. Pranešimas Kongresui pateiktas 2026 metų rugpjūčio 3 dieną, o sprendimas gali įsigalioti automatiškai, jei per nustatytą laiką nebus priimta bendra rezoliucija, blokuojanti operaciją.
Valstybės departamentas nenurodė tikslios sandorio vertės, tačiau JAV įstatymai numato slenksčius, nuo kurių privaloma oficiali notifikacija Kongresui. Paprastai tai taikoma, jei didelės gynybos įrangos pradinė kaina siekia bent apie 13 milijonų eurų arba kitų gynybos prekių ir paslaugų bendra vertė viršija maždaug 47 milijonus eurų.
Dokumentuose pažymima, kad Turkija siekia mažinti senesnių atsargų kiekį ir daugiau lėšų skirti savo pajėgų modernizacijai. Ukraina tokią ginkluotę galėtų panaudoti nedelsiant, tęsiantis karui su Rusija ir išliekant dideliam ilgo nuotolio smūgių bei artilerijos amunicijos poreikiui.
Kas minima turkiškame pakete
Tekste nurodoma, kad Turkija planuoja parduoti ATACMS balistines raketas M39 Block IA. Šio tipo raketoms dažniausiai priskiriamas iki 300 kilometrų nuotolis, o taikiniui pasiekti naudojamas inercinis valdymas ir palydovinis GPS.
Taip pat aprašoma kasetinė kovinė galvutė, kurios turinį sudaro šimtai subamunicijos vienetų. Būtent kasetinės amunicijos tema išlieka viena jautriausių tarptautiniu mastu dėl ilgalaikių rizikų civiliams, ypač dėl ne visada sprogstančių elementų, kurie gali likti pavojingi po kovinių veiksmų.
Be ATACMS, minimos M270 MLRS vikšrinės salvinės ugnies sistemos, galinčios per trumpą laiką paleisti keliolika 227 milimetrų kalibro raketų. Pažymima, kad tokios sistemos gali naudoti ir kitus pakete minėtus šaudmenis, įskaitant DPICM tipo kasetinę amuniciją.
Politinė ir praktinė reikšmė
Šis procesas rodo, kad Ukrainos ginklavimo grandinėje vis dažniau svarstomi ne tik tiesioginiai tiekimai, bet ir reeksporto modeliai, kai sąjungininkai perleidžia turimas atsargas. Tokios schemos paprastai paspartina pristatymą, tačiau reikalauja suderinimo su JAV, jei ginkluotė yra amerikietiškos kilmės.
Jei Kongresas neprieštaraus, leidimas reeksportui įsigalios, o sandoris galės būti vykdomas per Turkijos, Bulgarijos ir JAV gynybos bei logistikos bendroves. Tuo pat metu politinės diskusijos dėl kasetinės amunicijos tikėtina neslops, nes visuomenės ir dalies politikų dėmesys dažnai krypsta į ilgalaikes humanitarines pasekmes.
Leave a Reply