CP v2

Tag: Atliekų tvarkymas

  • Plytų gamybos dulkės – kur baigiasi žaliava ir prasideda atliekos: pramonei reikia aiškumo

    Dulkės iš plokščių gamybos: problema ar resursas?

    Medžio drožlių plokščių ir MDF gamyboje susidarančios dulkės gamintojams gali tapti naudingu kuru technologinei šilumai gaminti. Tačiau praktikoje jų panaudojimą lemia ne tik fizinės savybės, bet ir teisinis statusas: ar tai šalutinis produktas, ar atliekos.

    Sektorius teigia, kad vien tik bendrų nuostatų nepakanka, nes skirtingos institucijos panašius atvejus gali vertinti nevienodai. Aplinkosauginė reguliavimo logika čia susiduria su pramonės poreikiu turėti iš anksto prognozuojamą, aiškią procedūrą.

    Ministerija: taisyklės jau galioja

    Klimato ir aplinkos politiką formuojančios institucijos pozicija iš esmės tokia: dabar galiojantys teisės aktai leidžia įvertinti kiekvieną atvejį individualiai. Remiamasi Atliekų įstatymo nuostatomis dėl šalutinio produkto ir papildomais reikalavimais, taikomais energetinei medienai.

    Reglamentas dėl energetinės medienos, įsigaliojęs 2025 metų rugsėjo 7 dieną, buvo skirtas riboti tokios medienos nukreipimą į energetiką, kuri dar galėtų būti panaudota pramonėje. Vis dėlto pramonė pabrėžia, kad šis dokumentas tiesiogiai neatsako į klausimą, kaip kvalifikuoti būtent plokščių gamybos dulkes.

    Pramonė: trūksta vienodos interpretacijos

    Plokščių gamintojai tvirtina nesiekiantys kurti naujų kategorijų ar išskirtinių sąlygų, tačiau prašo aiškiau apibrėžtų kriterijų. Jų manymu, taisyklės turėtų remtis ne vien atliekų kodu ar bendra kilme, bet ir dulkių sudėtimi, kokybe bei realiu panaudojimo būdu.

    Gamykloms svarbu ir praktinis aspektas: kai dulkės negali būti tvarkomos pačioje įmonėje dėl teisinės rizikos, jos perduodamos išorinėms bendrovėms. Tai reiškia papildomą transportą, didesnes sąnaudas ir išaugusias emisijas, nors iš esmės medžiaga būtų panaudojama tam pačiam tikslui.

    „Dvi skirtingos taisyklės nėra tas pats, kas vienas aiškus būdas kvalifikuoti mūsų medžiagą“, – sakė vienos plokščių gamybos įmonės atstovas.

    Šalutinis produktas ar atliekos?

    Teisinis skirtumas čia yra esminis, nes nuo jo priklauso, kokie leidimai, apskaita ir reikalavimai taikomi naudojimui. Atliekų įstatyme numatyta, kad gamybos procese atsiradusi medžiaga gali būti laikoma šalutiniu produktu, jei užtikrinamas tolesnis panaudojimas, ji gali būti naudojama be papildomo apdorojimo, viršijančio įprastą pramoninę praktiką, ir atitinka aplinkos bei žmonių sveikatos apsaugos reikalavimus.

    Paprastesnė schema dažniau taikoma natūralios medienos mechaninio apdorojimo likučiams, tokiems kaip pjuvenos ar drožlės, kai juose nėra priemaišų. Plokščių gamybos atveju situacija sudėtingesnė, nes medžio drožlių plokštėse ir MDF naudojami klijai, rišikliai ir kiti technologiniai priedai, todėl dulkių sudėtis gali skirtis nuo švarios medienos.

    Kodėl svarbi sudėtis ir emisijos

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad plokščių gamybos dulkėse gali būti daugiau azoto junginių nei natūralioje medienoje, o tai svarbu vertinant deginimo metu susidarančias azoto oksidų emisijas. Praktikoje emisijų profilį lemia ir konkretaus kuro savybės, ir deginimo įrenginio technologija, degimo temperatūra bei dūmų valymo sprendimai.

    Pramonėje taikomi ir degiųjų biokuro medžiagų tyrimai pagal kietojo biokuro standartus, o dalis įmonių periodiškai tikrina parametrus laboratorijose. Vis dėlto sertifikatai, rodantys kuro savybes, savaime neatsako į klausimą dėl teisinio statuso pagal atliekų reglamentavimą.

    Ką siūlo sektorius: kokybės klasės

    Gamintojai kaip galimą išeitį įvardija išsamesnę klasifikaciją, paremtą laboratoriniais rodikliais ir kontrole. Tokiu atveju būtų vertinama, pavyzdžiui, azoto, sieros, chloro kiekiai ar sunkiųjų metalų pėdsakai, o panaudojimo kryptis būtų siejama su konkrečia kokybės klase ir leidžiamomis deginimo technologijomis.

    Argumentas paprastas: jei taisyklės aiškiai susietų sudėtį, tyrimų dažnį ir leistinas instaliacijas, sumažėtų skirtingų interpretacijų rizika. Kita vertus, toks modelis reikštų papildomą mėginių ėmimą, dokumentavimą, nepriklausomą kontrolę ir administracinę naštą.

    Energetinis panaudojimas galimas, bet ne bet kur

    Plokščių gamybos likučiai jau dabar naudojami energetiškai specializuotose biokuro katilinėse ir džiovyklų degikliuose, kur degimas vyksta aukštoje temperatūroje, o dūmai valomi atitinkamais įrenginiais. Vis dėlto tai nereiškia, kad bet kokios dulkės gali būti deginamos bet kurioje įrangoje.

    Net jei medžiaga pripažįstama atlieka, ji vis tiek gali būti panaudota energijai gauti, tačiau tuomet taikomi atliekų deginimo ar terminio apdorojimo reikalavimai. Tai ypač aktualu medienos plokštėms, kurios gali turėti laminatų, dangų ar kitų priedų, keičiančių taršos riziką.

    Augant perdirbtos žaliavos daliai, kontrolė tampa kritinė

    Klausimas dėl dulkių susijęs ir su platesne tendencija: gamyboje didėja perdirbtos medienos dalis. Naudota mediena iš baldų ar statybinių elementų gali būti nevienalytė, turėti senų klijų, dažų ar dangų, todėl žaliavos kontrolė ir atsekamumas įgyja didesnę reikšmę.

    Kai žaliava labiau kintanti, pramonei reikia aiškaus ir prognozuojamo mechanizmo, kaip įrodyti atitiktį reikalavimams ir kokiomis sąlygomis šalutiniai gamybos produktai gali būti panaudojami energijai.

    Ko galima pasimokyti iš kitų šalių

    Europos Sąjungoje yra pavyzdžių, kai medienos atliekų naudojimas susiejamas su klasifikacija, privalomais tyrimais ir kontrolės procedūromis. Vokietijoje plačiau taikomas skirstymas į kategorijas, kartu apibrėžiant mėginių ėmimą ir laboratorinių tyrimų dažnį, o tai leidžia tiksliau susieti kokybę su leidžiamu panaudojimu.

    Tokie modeliai pramonės akimis yra patrauklūs dėl aiškumo, tačiau reikalauja sisteminių sprendimų ir koordinavimo. Kol kas Lietuvoje gamintojai teigia pasigendantys vienos, aiškiai suprantamos „kelio schemos“, kuri sumažintų interpretacijų skirtumus ir leistų efektyviau tvarkyti gamybos likučius.

  • Zarasų rajone prašo skubiai atnaujinti duomenis: kitaip galite praleisti svarbius pranešimus

    Zarasų rajone prašo skubiai atnaujinti duomenis: kitaip galite praleisti svarbius pranešimus

    Zarasų rajono savivaldybės administracija ragina gyventojus atnaujinti kontaktinius duomenis komunalinių atliekų administravimo sistemoje. Savivaldybė pabrėžia, kad tai padeda greičiau pasiekti žmones, kai keičiasi atliekų surinkimo grafikai ar atsiranda kiti svarbūs pranešimai.

    Atnaujinti informaciją svarbu ir dėl mokėjimų administravimo, nes pranešimai apie sąskaitas, susidariusias skolas ar permokas dažniausiai siunčiami nurodytais kontaktais. Jeigu telefono numeris ar el. pašto adresas pasenęs, gyventojai gali laiku negauti aktualios informacijos.

    Kodėl kontaktai tokie svarbūs?

    Savivaldybės teigimu, tikslūs kontaktiniai duomenys leidžia operatyviai informuoti apie paslaugų pasikeitimus, planuojamus darbus ar nenumatytas situacijas. Tai ypač aktualu, kai dėl švenčių, ekstremalių oro sąlygų ar techninių priežasčių laikinai koreguojami atliekų išvežimo maršrutai.

    Be to, atnaujinti kontaktai padeda greičiau išspręsti gyventojams kylančius klausimus, susijusius su paslaugos teikimu, deklaruotais atliekų kiekiais ar rinkliavos apskaičiavimu. Kuo mažiau netikslumų sistemoje, tuo paprasčiau išvengti nesusipratimų.

    Kaip atnaujinti duomenis?

    Zarasų rajono gyventojai kontaktinius duomenis gali atnaujinti telefonu arba el. paštu, kreipdamiesi į savivaldybę. Savivaldybė nurodo, kad pateikus atnaujintą informaciją ji bus naudojama pranešimams apie atliekų tvarkymo paslaugas ir su tuo susijusius administracinius klausimus.

    Gyventojai kviečiami pasirūpinti, kad sistemoje būtų teisingai įrašytas bent vienas patikimas kontaktas, kuriuo būtų galima greitai susisiekti. Tai aktualu tiek nuolatiniams gyventojams, tiek nekilnojamojo turto savininkams, kurie Zarasų rajone gyvena ne visus metus.

  • Vilniečiai netruks pajusti pokyčių: „VAATC“ aikštelės šeštadieniais dirbs ilgiau iki 18 val.

    Vilniečiai netruks pajusti pokyčių: „VAATC“ aikštelės šeštadieniais dirbs ilgiau iki 18 val.

    Nuo spalio 1 dienos keturiose UAB „VAATC“ administruojamose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse šeštadieniais bus pratęstas darbo laikas iki 18 valandos. Šis sprendimas įgyvendinamas kaip pilotinis projektas, kuriuo siekiama patogiau aptarnauti gyventojus ir mažinti atvejus, kai stambios atliekos paliekamos šalia konteinerių.

    Ilgesnis darbo laikas bus taikomas dviejose aikštelėse Vilniuje, vienoje Vilniaus rajone ir vienoje Lentvaryje. Pilotui pasirinktos šios vietos: Pilaitės prospektas 50 ir Liepkalnio gatvė 113B Vilniuje, Sudervės gatvė 122 Grikienių kaime Vilniaus rajone, taip pat Trakų gatvė 1A Lentvaryje.

    Pasak projekto rengėjų, bandomuoju laikotarpiu bus stebima, ar pratęstas darbo laikas iš tiesų padeda gyventojams patogiau planuoti atliekų pridavimą. Taip pat bus vertinama, kaip keičiasi atvežamų atliekų srautai, piko valandos ir ar sprendimas sumažina netvarkingo atliekų palikimo problemą.

    Didelių gabaritų surinkimo aikštelės skirtos atliekoms, kurios netelpa į įprastus konteinerius, todėl gyventojams jos tampa svarbiu sprendimu tvarkantis po remonto, keičiant baldus ar buitinę įrangą. Specialistai primena, kad netinkamai paliktos stambios atliekos ne tik darko aplinką, bet ir apsunkina atliekų tvarkymo logistiką, o kai kuriais atvejais gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Įvertinus pilotinio projekto rezultatus, bus sprendžiama, ar tokį darbo laiką verta taikyti nuolat ir ar jį plėsti į daugiau aikštelių. Gyventojams rekomenduojama prieš vykstant pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo taisykles ir darbo laiką, nes skirtingoms atliekų rūšims gali būti taikomi papildomi reikalavimai.

  • Vilniaus rajone startuoja stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas: svarbios taisyklės ir grafikai

    Vilniaus rajone startuoja stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas: svarbios taisyklės ir grafikai

    Vilniaus rajone spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyks stambiųjų ir pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Atliekos bus paimamos tik iš iš anksto užsiregistravusių gyventojų, kurie iki rugsėjo 11 dienos pateikė prašymus savo teritoriją aptarnaujančiam vežėjui.

    Gyventojus aptarnauja dvi bendrovės: UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“. Surinkimo dieną individualių valdų gyventojai atliekas turėtų išnešti iki 7 valandos ryto ir palikti prie savo sklypo, kuo arčiau važiuojamosios kelio dalies, kad specialusis transportas galėtų saugiai privažiuoti.

    Ko negalima daryti surinkimo dieną

    Savivaldybė pabrėžia, kad didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų negalima palikti prie bendro naudojimo konteinerių aikštelių. Tokie pažeidimai dažniausiai virsta netvarka, kelia riziką aplinkai ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Sodų bendrijose taikoma kitokia tvarka: kadangi specialusis transportas paprastai neprivažiuoja prie kiekvienos sodo valdos, atliekų surinkimo vietos parenkamos iš anksto. Jas sodų bendrijų pirmininkai derina su seniūnijos atstovais, o gyventojai atliekas turi pristatyti į sutartą tašką.

    Kokios atliekos bus surenkamos

    Apvažiavimo metu bus surenkamos stambiosios buities atliekos, pavyzdžiui, seni baldai ir rakandai, įskaitant stalus, lovas, čiužinius, kėdes ar komodas. Taip pat bus priimami buityje susidarantys santechnikos įrenginiai.

    Kartu surenkamos ir pavojingos buitinės atliekos, tokios kaip galvaniniai elementai, akumuliatoriai, buitinės chemijos likučiai, taip pat lakų, dažų ir skiediklių atliekos. Tokios atliekos netinkamai išmestos gali užteršti dirvožemį ir vandenį, todėl jų atidavimas specializuotam surinkimui laikomas saugiausiu sprendimu.

    Ką reikės pristatyti į aikšteles

    Šio apvažiavimo metu nebus surenkamos statybos ir remonto atliekos, padangos, buitinė technika bei elektros ir elektronikos prietaisai. Šias atliekas gyventojai turėtų pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios priima skirtingas atliekų srauto rūšis pagal nustatytą tvarką.

    Surinkimo grafikai pagal seniūnijas skelbiami atliekų vežėjų pateiktuose dokumentuose. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti savo seniūnijos datą ir įsitikinti, kad atliekos bus paruoštos paėmimui nurodytu laiku.

  • Pametei sofą miške? Nauja „TrashSignal“ sistema žada, kad skundas nebedings ir bus rezultatas

    Lietuvoje neteisėtai išmestos atliekos dažnai tampa kasdiene rutinos dalimi: prie konteinerių paliktos sofos, miškuose supiltos statybinės atliekos ar pakelėse numestos padangos. Gyventojai tai nufotografuoja, pasidalija socialiniuose tinkluose, tačiau po kelių dienų įrašas pradingsta, o problema lieka.

    Šiai spragai spręsti kuriama tarptautiniam naudojimui skirta platforma „TrashSignal“, kurios idėja paprasta: pranešimas neturi dingti sistemoje, o gyventojas turi matyti, kas vyksta toliau. Sprendimas orientuotas į dvi situacijas: kai būtina institucijų reakcija ir kai žmogus gali saugiai sutvarkyti pats.

    Skandalai parodė sistemos spragas

    Diskusijos apie dingstančius pranešimus ypač suaktyvėjo po viešumoje aptartų atvejų, kai Vilniaus rajone metų metus buvo fiksuojamas nelegalus atliekų vežimas, o gyventojų signalai esą ne visuomet virsdavo realiais veiksmais. Tokiose istorijose žala aplinkai skaičiuojama milijonais eurų, tačiau paprastam žmogui vis tiek kyla tas pats klausimas: kam pranešti, kad tai suveiktų.

    Platformos kūrėjai pabrėžia, kad dideli pažeidimai nėra tas atvejis, kai užtenka gero noro ir šiukšlių maišo. Cheminės medžiagos, dideli statybinių atliekų kiekiai ar neaiškios kilmės sąvartynai reikalauja įgaliojimų, specialios technikos ir atsakomybės, todėl čia pranešimas turi pasiekti atsakingas tarnybas.

    Dvi kryptys: pranešti arba sutvarkyti

    „TrashSignal“ siūlo dvi funkcijas: „Report“ ir „Cleanup“. „Report“ skirtas atvejams, kai gyventojas problemos spręsti negali arba neturėtų, todėl svarbiausia tiksliai užfiksuoti situaciją, pažymėti vietą ir pateikti informaciją, kad ji būtų nukreipta atsakingiems vykdytojams.

    „Cleanup“ orientuotas į mažus, aiškius ir saugius tvarkymus, pavyzdžiui, surinkti po savaitgalio pievoje likusias pakuotes ar parke besimėtančius butelius. Vartotojas įkelia nuotrauką prieš, o sutvarkęs vietą pateikia nuotrauką po, taip sukuriant ne emocinį pasipiktinimą, o matomą rezultatą.

    Taškai už tvarkymą ir partnerių paieška

    Platformoje numatyti ir taškai „TrashCash“, kurie suteikiami už patvirtintus sutvarkymus. Kūrėjų sumanymu, ateityje jie galėtų virsti partnerių pasiūlymais, nuolaidomis ar kuponais, tačiau tam reikalingas verslo įsitraukimas ir aiškios taisyklės, kaip bus tikrinama, ar tvarkymas realiai įvyko.

    Projektas kuriamas tarptautiniu principu, o komanda dirba iš skirtingų vietų, todėl sprendimas nuo pat pradžių taikomas ne vienai šaliai. Kūrėjai akcentuoja, kad tikslas nėra perkelti institucijų pareigų gyventojams, o sukurti aiškesnį kelią nuo signalo iki veiksmo ir sumažinti atvejų, kai pranešimas paprasčiausiai prapuola.

    Praktinis efektas, kaip tikisi iniciatoriai, būtų dvejopas: didesnis institucijų atskaitingumas, kai problema reikalauja jų veiksmų, ir daugiau greitų, saugių bendruomenės tvarkymų ten, kur užtenka keliolikos minučių. Galiausiai tai turėtų sumažinti situacijų, kai šiukšlės keliauja iš socialinių tinklų į užmarštį, o realybėje niekas nepasikeičia.

  • Supske brangsta atliekų išvežimas: dėl užstato sistemos „geltonas maišas“ neteko vertės

    Lenkijos Supsko miestas svarsto didinti mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą beveik 30 proc. Jei sprendimas būtų priimtas, mėnesio įmoka gyventojams augtų nuo maždaug 7,30 euro iki 9,30 euro.

    Miesto valdžia teigia, kad spaudimą kainoms didina užstato sistema, kuri iš buitinių atliekų srauto „ištraukia“ vertingiausias pakuotes. Dėl to, anot savivaldybės, metalų ir plastiko frakcija, vadinama geltonu maišu, tapo mažiau pelninga rūšiavimui.

    Kas pasikeitė geltoname maiše?

    Užstato sistema skatina gyventojus dalį pakuočių grąžinti į taromatus ir surinkimo punktus, todėl jos nebeatkeliauja į mišrią komunalinių atliekų grandinę. Savivaldybės argumentas paprastas: atliekų vežėjai anksčiau dalį kaštų kompensuodavo parduodami išrūšiuotas žaliavas, o dabar šių pajamų mažėja.

    „Geltonas maišas tapo skurdesnis. Tai, kas leidžia susigrąžinti pinigus, patenka į užstato sistemą, o maiše lieka tai, ką privalome sutvarkyti“, – sakė Supsko miesto aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio skyriaus vadovė Katarzyna Guzewska.

    Tokiais atvejais didesnė dalis surinktos frakcijos tampa ne žaliava, o sąnauda, nes ją reikia papildomai išrūšiuoti, transportuoti ir sutvarkyti. Savivaldybės bei vežėjų teigimu, tai mažina „amortizatorių“, kuris iki šiol lėtino atliekų tvarkymo kainų augimą.

    Kiek kainuos atliekų tvarkymas?

    Skaičiuojama, kad visas atliekų tvarkymo sistemos kaštas mieste 2025 metais gali siekti apie 7 000 000 eurų. Tai maždaug 460 000 eurų daugiau, nei buvo planuota anksčiau.

    Vien atliekų sutvarkymo dalis šiemet, kaip nurodo savivaldybė, sudaro apie 4 470 000 eurų, o 2026 metais gali kilti iki maždaug 5 000 000 eurų. Ilgesnėje perspektyvoje, 2028 metais, ši eilutė gali viršyti 5 580 000 eurų.

    Miestas taip pat numato paskatą tiems, kurie kompostuoja biologiškai skaidžias atliekas namuose. Tokiu atveju siūloma nuolaida siektų apie 0,70 euro per mėnesį.

    Be užstato sistemos poveikio, savivaldybė išskiria ir kitus veiksnius, didinančius tarifus. Tarp jų minimi brangstantys likutinių atliekų šalinimo mokesčiai ir augantis komunalinių atliekų kiekis.

    Supsko pavyzdys rodo, kad keičiantis pakuočių surinkimo taisyklėms savivaldybėms gali tekti iš naujo perskaičiuoti atliekų tvarkymo grandinės ekonomiką. Gyventojams tai dažniausiai reiškia paprastą rezultatą: mažiau vertės atliekų sraute ir didesnę sąskaitą už paslaugą.

  • Vilniaus atliekų gamyklos ginčas kaista: „Energesman“ įspėja dėl 1 500 000 eurų darbų

    Atstatymas stringa dėl turto perėmimo

    Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos pastato atstatymas, pasak operatoriaus „Energesman“, realiai gali judėti toliau tik tuomet, kai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras perims jau atliktus darbus ir statybines medžiagas bei už tai atsiskaitys. Bendrovė teigia, kad šiuo metu atlikti darbai ir įsigytos medžiagos apskaitomos kaip jos nuosavybė.

    „Energesman“ nurodo, kad pagal pasirašytus darbų priėmimo aktus jau įgyvendinta apie 65 proc. statybos darbų už maždaug 1 500 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Bendrovė pabrėžia, kad be aiškaus perdavimo ir apmokėjimo mechanizmo tolesni rangos veiksmai keltų teisinių rizikų.

    Kokie darbai jau padaryti

    Įmonės teigimu, po gaisro jau atliktos pastato ekspertizės, įvykdyti griovimo ir ardymo darbai, parengti projektavimo sprendiniai, atliktas smėliavimas ir didelė dalis statybos etapų. Tarp svarbiausių įvardijamas laikančiųjų kolonų ir metalinių stogo sijų sumontavimas.

    Taip pat, kaip nurodoma, į teritoriją atgabentos pagal specialų užsakymą pagamintos daugiasluoksnės sienų plokštės ir profiliuota stogo danga. Likę didesni darbai esą susiję su stogo ir sienų dangų užbaigimu bei inžinerinių sistemų įrengimu.

    „Atlikome didžiąją dalį pastato atstatymo darbų, tačiau nei darbai, nei medžiagos nebuvo perduoti. Tolimesnis atstatymas įmanomas tik perėmus tai, kas jau padaryta, ir už tai atsiskaičius“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Siūlo perduoti už savikainą

    „Energesman“ tvirtina esanti pasirengusi perduoti atliktus darbus ir įsigytas medžiagas už savikainą, kad atstatymas nesustotų. Bendrovė atkreipia dėmesį, jog rinkoje statybų kaštai pastaraisiais metais buvo smarkiai jautrūs energijos kainų svyravimams, infliacijai ir tiekimo grandinių sutrikimams, todėl analogiški pirkimai dabar galėtų kainuoti iki 30 proc. daugiau.

    Įmonė pabrėžia, kad ji kreipėsi į VAATC ragindama susitarti dėl darbų ir turto perėmimo tvarkos. Pasak „Energesman“, iki šiol VAATC darbų neperėmė, o perėmimą norėjo vykdyti tik visiškai užbaigus statybą, kas, bendrovės vertinimu, situaciją ir užtempė.

    Teisinis konfliktas ir galimi teismo procesai

    Bendrovė primena, kad pavasarį buvo pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kurioje, kaip teigiama, numatyta pastato atstatymo ir perdavimo VAATC nuosavybei logika, jei abi pusės laikosi įsipareigojimų. „Energesman“ akcentuoja, kad neatlygintinas perdavimas būtų įmanomas tik esant galiojančioms eksploatavimo ir modernizavimo sutartims.

    Įmonės teigimu, jei VAATC tęs atstatymo darbus neperėmęs jau atliktų darbų ir medžiagų bei už tai neatsiskaitęs, „Energesman“ svarstytų kreiptis į teismą. Taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų sutarčių nutraukimą neteisėtu ir „Energesman“ būtų grąžinta teisė tęsti veiklą, galėtų būti taikoma restitucija.

    „Jei būtų tęsiami darbai neperėmus mūsų turto, tai reikštų faktinį mūsų investicijų perėmimą be apmokėjimo. Tikimės, kad iki tokio scenarijaus neprieisime“, – sakė A. Blazgys.

    Atliekų tvarkymo kaina ir skaidrumo klausimai

    Tekste taip pat keliami klausimai dėl laikino atliekų tvarkymo organizavimo, kai darbus vykdo VAATC pasamdytos bendrovės „Ecoservice“ ir „Ekobazė“. Teigiama, kad atliekų tvarkymo kaina išaugo maždaug dvigubai, tačiau tikslesnį poveikį įvertinti sudėtinga, nes, kaip nurodoma, ne visa informacija apie konkursus ir sutartis yra viešinama.

    „Energesman“ atstovai skelbia pradėję kelis teisinius ginčus ir kreipęsi į prokuratūrą, o preliminariai vertinami nuostoliai, jų teigimu, gali siekti apie 20 000 000 eurų. Bendrovė pažymi, kad nuostolių suma gali didėti ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklos veikla organizuojama kitaip nei buvo planuota.

  • „Toksika“ keičia TIPK leidimą Vilniuje: gyventojams duotas 15 dienų terminas pastaboms

    Agentūra paskelbė apie paraišką

    Aplinkos apsaugos agentūra pranešė gavusi UAB „Toksika“ paraišką pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą Vilniaus pavojingų atliekų tvarkymo aikštelei. Veiklavietė yra Kuro g. 15, Vilniuje.

    TIPK leidimas yra vienas pagrindinių dokumentų, nustatančių, kokiomis sąlygomis įrenginys gali veikti, kokie taršos ribojimai taikomi ir kaip turi būti užtikrinama aplinkos apsauga. Tokie leidimai apima reikalavimus dėl emisijų, kvapų, triukšmo, atliekų srautų kontrolės ir aplinkos monitoringo.

    Kaip susipažinti ir teikti pastabas

    Su pateikta paraiška galima susipažinti Aplinkos apsaugos agentūroje Vilniuje, Juozapavičiaus g. 9. Agentūra nurodo, kad atvykimas derinamas iš anksto su atsakingais darbuotojais.

    Pastabas ir pasiūlymus dėl paraiškos galima teikti per 15 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos. Pastabos teikiamos raštu, nurodant vardą ir pavardę arba organizacijos pavadinimą, kontaktinį adresą ir telefono numerį.

    Kodėl tai svarbu vietos bendruomenei?

    Pavojingų atliekų tvarkymo veikla yra priskiriama prie didesnę aplinkosauginę riziką turinčių procesų, todėl leidimų keitimas dažnai reiškia atnaujintas technologines sąlygas, papildomus kontrolės įsipareigojimus arba veiklos parametrų korekcijas. Viešinimo etapas yra skirtas tam, kad visuomenė galėtų įvertinti planuojamus pokyčius ir pateikti argumentuotas pastabas.

    Agentūra pažymi, kad konsultavimosi su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis šiuo atveju nebuvo. Galutinį sprendimą dėl TIPK leidimo pakeitimo priima Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi paraišką, gautas pastabas ir taikomus teisės aktų reikalavimus.

  • Sutvarkykite šią vietą kieme: viena klaida ir žiurkės netrukus suksis prie namų

    Sutvarkykite šią vietą kieme: viena klaida ir žiurkės netrukus suksis prie namų

    Žiurkės sode ar kieme nėra tik estetinė problema. Šie graužikai ieško lengvai pasiekiamo maisto ir saugių slėptuvių, o atvėsus orams dažniau bando persikelti arčiau pastatų ir patekti į vidų. Dėl to pirmuosius signalus verta vertinti rimtai ir reaguoti nedelsiant.

    Dažniausi požymiai, kad teritorijoje lankosi žiurkės, yra išmatos, apgraužti daiktai ir išminti siauri takeliai žolėje. Aktyviausios jos būna naktį, todėl dieną gyvūnų galite ir nepamatyti, tačiau ryte dažnai matosi švieži pėdsakai. Ypač įtartinos vietos yra prie komposto, šiukšlių konteinerių, malkų krūvų ir tankių krūmų.

    Kas jas pritraukia labiausiai

    Dažniausia klaida yra paliktas lengvai pasiekiamas maistas. Atviras kompostas, nepridengtos maisto atliekos, nukritę vaisiai ir daržovių likučiai žiurkėms tampa greitu maisto šaltiniu. Jos turi labai gerą uoslę, todėl maistą gali aptikti iš toliau ir reguliariai grįžti į tą pačią vietą.

    Ne mažiau svarbios ir slėptuvės. Aukšta žolė, netvarkingi kampai, sukrautos lentos, malkos ar senos medžiagos sudaro saugius koridorius judėti nepastebėtoms. Tvarkinga aplinka, nušienauta žolė ir praretinti krūmai sumažina vietų, kuriose graužikai jaučiasi saugiai.

    Kvapai ir augalai: kada padeda

    Stiprūs aromatai kai kuriais atvejais gali sumažinti graužikų norą laikytis konkrečiose vietose, tačiau jų nereikėtų laikyti vieninteliu sprendimu. Praktikoje dažniausiai minimi intensyviai kvepiantys augalai, tokie kaip mėta, levandos ar česnakai. Juos verta sodinti ar laikyti ten, kur anksčiau matėte aktyvumo požymių.

    Vis dėlto kvapai dažniau veikia kaip papildoma priemonė, o ne kaip problemos panaikinimas. Jei kieme lieka maisto šaltinis ar patogi slėptuvė, žiurkės gali prisitaikyti ir sugrįžti. Patikimiausias rezultatas pasiekiamas tuomet, kai pirmiausia pašalinamos priežastys, o kvapai naudojami tik kaip pagalbinis barjeras.

    Kaip apsaugoti namą prieš šalčius

    Jei kieme jau pastebėjote žiurkių, pravartu apžiūrėti pastatą. Daugiausia dėmesio skirkite vietoms prie vamzdžių įvadų, ventiliacijos angų, plyšių prie pamatų, garažo ir rūsio. Net nedideli tarpai gali tapti patogia patekimo kryptimi, todėl sandarinimas ir apsauginių tinklelių sprendimai dažnai duoda greitą efektą.

    Taip pat svarbu nepalikti atvirų atliekų ir pasirūpinti, kad konteineriai būtų sandariai uždaromi. Jei problema kartojasi arba graužikų požymių daugėja, saugiausia kreiptis į profesionalią kenkėjų kontrolę. Tai ypač aktualu, kai žiurkės pradeda lankytis rūsyje, garaže ar sandėliuke, kur rizika užteršti patalpas ir sugadinti turtą yra didžiausia.

  • Kada nereikia mokėti už atliekų išvežimą: kas ir kokiomis sąlygomis gali prašyti atleidimo

    Kada mokestis gali būti netaikomas?

    Ne visi gyventojai privalo nuolat mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Dalis savivaldybių numato galimybę laikinai nemokėti, jei būstas faktiškai nenaudojamas ir atliekos jame nesusidaro.

    Praktikoje tai dažniausiai aktualu vienišiems senjorams ar kitiems gyventojams, kurie ilgesnį laiką gyvena kitur. Pavyzdžiui, kai žmogus gydomas ligoninėje, išvykęs į sanatoriją, gyvena globos įstaigoje, yra išvykęs į užsienį ar laikinai apsistojęs pas artimuosius.

    Ką būtina padaryti gyventojui?

    Svarbiausia sąlyga yra ne tik faktinė išvykimo aplinkybė, bet ir pareiga apie tai informuoti savivaldybę. Jei deklaracija neatnaujinama, rinkliava paprastai toliau skaičiuojama, net jeigu būstas realiai tuščias.

    Dažniausiai prašoma pateikti atnaujintą atliekų deklaraciją, kurioje nurodoma, kad objektas yra negyvenamas, ir papildomą paaiškinimą su išvykimo pradžios data bei numatomu laikotarpiu. Konkretus dokumentų sąrašas ir formos priklauso nuo savivaldybės nustatytos tvarkos.

    Kaip savivaldybė tikrina informaciją?

    Savivaldybė gali paprašyti pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad žmogus iš tiesų negyvena būste. Dažniausiai tai būna dokumentas apie gydymą, buvimą globos įstaigoje ar kitas aplinkybes, dėl kurių atliekos negalėjo susidaryti.

    Taip pat gali būti vertinamas būsto faktinis naudojimas, įskaitant komunalinių paslaugų suvartojimą. Sprendimas dėl laikino atleidimo ar rinkliavos sustabdymo priimamas tik įvertinus pateiktą informaciją, o atleidimas paprastai taikomas nuo nurodytos datos.

    Dalis savivaldybių dokumentus leidžia pateikti elektroniniu būdu per valstybines elektronines paslaugas, taip pat priima prašymus atvykus į klientų aptarnavimo padalinius. Prieš teikiant prašymą verta pasitikslinti savo savivaldybės reikalavimus, nes skirtingose vietovėse jie gali skirtis.