CP v2

Tag: Atliekų tvarkymas

  • Palikote šį daiktą sode? Žiurkės gali sugrįžti per naktį – kaip to išvengti be chemijos

    Palikote šį daiktą sode? Žiurkės gali sugrįžti per naktį – kaip to išvengti be chemijos

    Žiurkės sode dažniausiai atsiranda ne atsitiktinai: jas vilioja lengvai pasiekiamas maistas ir saugios slėptuvės. Specialistai pabrėžia, kad pakanka pašalinti kelis traukos veiksnius, ir graužikų rizika reikšmingai sumažėja.

    Vienas dažniausių masalų yra atviras arba nesandarus komposto dėžės turinys. Maisto likučiai, ypač vaisiai, daržovės ir kiti organiniai atliekų likučiai, žiurkėms tampa nuolatiniu maitinimosi šaltiniu, todėl jos ima suktis visai šalia namų.

    Ne mažiau vilioja po medžiais palikti nukritę vaisiai, neuždengti atliekų konteineriai ir lauke paliekamas augintinių maistas. Ypač rizikinga per naktį palikta dubenėlyje pašaro porcija, nes žiurkės greitai „išmoksta“ reguliariai užsukti į tą pačią vietą.

    Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama kompostą laikyti sandarioje dėžėje, reguliariai surinkti nukritusius vaisius ir užtikrinti, kad atliekų talpos būtų uždaromos. Kuo mažiau lengvo maisto sode, tuo mažiau priežasčių graužikams ten įsikurti.

    Kur žiurkės slepiasi ir veisiasi

    Maistas svarbus, tačiau ne mažiau lemia slėptuvės. Tankūs krūmynai, aukšta žolė, šakų ar malkų krūvos sudaro geras sąlygas lizdams, todėl net ir tvarkingas kiemas gali tapti patrauklus, jei jame gausu nejudinamų sąvartėlių.

    Praktiška prevencija yra reguliariai pjauti veją, genėti krūmus ir pašalinti nereikalingas lentas, plytas ar senus daiktus, po kuriais lengva pasislėpti. Malkas verta laikyti pakeltas nuo žemės ir atokiau nuo sienų, kad neliktų tamsių, saugių tarpų.

    Jei žemėje pastebite urvų angas ar takelius, tai gali reikšti, kad žiurkės jau įsitvirtino. Vien užpilti skyles paprastai nepakanka, jei netoliese lieka maisto šaltinių ar slėptuvių, todėl svarbiausia yra sutvarkyti visą aplinką.

    Natūralūs kvapai ir kada kviesti specialistus

    Žiurkės turi itin jautrią uoslę, todėl daliai žmonių tinka ir natūralūs atbaidymo būdai. Sode neretai pasirenkami augalai, kurių aromato graužikai nemėgsta, pavyzdžiui, mėta, levandos, šalavijas ar dekoratyviniai česnakai.

    Taip pat naudojami buitiniai sprendimai, kai probleminėse vietose paskleidžiami kavos tirščiai, aitrioji paprika ar medžio pelenai, o prie landų dedami vatos gabalėliai su pipirmėčių ar eukaliptų aliejumi. Vis dėlto šios priemonės dažniau veikia kaip papildoma prevencija, o ne vienintelis sprendimas.

    Jei žiurkės kartojasi nepaisant tvarkos ir prevencijos, gali prireikti spąstų ar profesionalių deratizacijos priemonių. Geriausią rezultatą paprastai duoda kelių veiksmų derinys: maisto šaltinių panaikinimas, slėptuvių sumažinimas ir kryptingas populiacijos kontrolės planas.

  • Vėjo jėgainių menčių atliekos auga sparčiau nei sprendimai: kodėl perdirbimas tampa kritiniu klausimu

    Vėjo jėgainių menčių atliekos auga sparčiau nei sprendimai: kodėl perdirbimas tampa kritiniu klausimu

    Vėjo energetika dažnai pristatoma kaip vienas švariausių elektros gamybos būdų, tačiau kartu auga ir mažiau matoma problema: pasenusios vėjo jėgainių mentės. Dalis jėgainių, pastatytų prieš du dešimtmečius, dabar keičiamos naujesnėmis, todėl rinkoje atsiranda vis daugiau nurašomų komponentų.

    Didžioji dalis jėgainės konstrukcijos, įskaitant plieną, varį ir elektroniką, gali būti perdirbama įprastais būdais. Sudėtingiausia grandis yra būtent mentės, kurių atliekų srautai daugelyje šalių didėja greičiau nei pramoniniai perdirbimo pajėgumai.

    Mentės didėja, logistika brangsta

    Šiuolaikinių didelės galios vėjo jėgainių mentės siekia dešimtis metrų, o jūrinėse elektrinėse jos dar didesnės. Kuo mentė ilgesnė, tuo didesnį plotą ji „nušluoja“, tuo daugiau energijos pagamina ir tuo mažesnė gali būti vienos kilovatvalandės savikaina.

    Tačiau tas pats dydis virsta problema, kai mentė pasiekia eksploatacijos pabaigą. Mentę tenka pjauti į dalis, gabenti specialiu transportu ir rasti vietą sandėliavimui ar apdorojimui, o tai kelia sąnaudas ir didina spaudimą savivaldybėms bei atliekų tvarkytojams.

    Kodėl mentes taip sunku perdirbti

    Mentės dažniausiai gaminamos iš kompozitų, kurių pagrindas yra stiklo pluoštas ir dervos, o viduje naudojamos lengvos užpildo medžiagos, klijai bei kiti sutvirtinimai. Tokia sandara leidžia atlaikyti apkrovas, temperatūros svyravimus ir audras, bet kartu reiškia, kad medžiagos sujungtos taip, jog išardyti jas atgal į „švarias“ frakcijas yra sudėtinga.

    Skirtingai nei metalą, kompozitų nepakanka tiesiog išlydyti ir atskirti. Dervos, pluoštas ir užpildai yra sukietinti į vieną tvirtą struktūrą, todėl mechaninis smulkinimas dažnai duoda tik mišrią žaliavą, kurią sunku panaudoti aukštos vertės produktuose.

    Naujos technologijos ir griežtėjanti politika

    Pastaraisiais metais atsiranda daugiau technologinių sprendimų, orientuotų į pluošto atgavimą ir dervų skaidymą. Viena kryptis yra terminiai procesai, kai kompozitai kaitinami ribojant deguonies patekimą, kad būtų atlaisvintas stiklo pluoštas ir sumažėtų organinių rišiklių įtaka.

    Kita kryptis yra cheminiai metodai, kuriais siekiama ištirpinti ar suskaidyti epoksidines dervas ir atkurti panaudojamas žaliavas. Pramonė tai vertina kaip potencialiai svarbų lūžį, nes teorinis tikslas yra ne tik utilizacija, bet ir žiedinis ciklas, kai senos mentės tampa žaliava naujoms.

    Situaciją skatina ir reguliavimas: Europos vėjo sektoriuje įsigalioja griežtesnės nuostatos dėl sąvartynuose šalinamų menčių, o kai kuriose rinkose ribojimai atsiranda ir regioniniu lygmeniu. Gamintojai taip pat kelia tikslus mažinti atliekas ir didinti komponentų perdirbamumą, tačiau didžiausias iššūkis yra laiko faktorius, nes nurašomų menčių banga jau prasidėjo.

    Artimiausi metai gali tapti lemiami: jei perdirbimo sprendimai bus išplėtoti iki pramoninio masto, vėjo energetika sustiprins savo tvarumo argumentą. Jei ne, menčių atliekos išliks silpnąja grandimi, kurią vis dažniau pastebės ir visuomenė, ir politikos formuotojai.

  • Vėjo jėgainių mentės laikomos žalios energijos simboliu, bet artėja jų perdirbimo krizė

    Vėjo jėgainių mentės laikomos žalios energijos simboliu, bet artėja jų perdirbimo krizė

    Vėjo jėgainės dažnai pristatomos kaip vienas švariausių būdų gaminti elektrą: jos neteršia oro deginant kurą, o veikdamos gali aprūpinti energija tūkstančius namų ūkių. Tačiau už šio įvaizdžio slypi mažiau matoma problema, kuri pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė – ką daryti su pasenusiomis vėjo jėgainių mentėmis.

    Pirmoji didesnė jėgainių banga, pastatyta dar 2000-aisiais, daugelyje šalių artėja prie įprastos 20–25 metų eksploatacijos pabaigos. Tai reiškia, kad mentės masiškai pradedamos nuiminėti dabar, o per artimiausią dešimtmetį šių atliekų srautas tik didės.

    Didžiulės mentės ir logistikos iššūkis

    Šiuolaikinių didelio galingumo vėjo jėgainių mentės siekia dešimtis metrų, o jūrinėse elektrinėse jos dar ilgesnės, nes didesnis sparnų plotas leidžia pagauti daugiau vėjo. Kuo mentė ilgesnė, tuo daugiau energijos galima pagaminti, o vienos kilovatvalandės kaina dažnai mažėja.

    Vis dėlto tas pats dydis tampa problema, kai mentę reikia išmontuoti ir išgabenti. Transportavimas keliais dažnai reikalauja specialios technikos, maršrutų planavimo ir kartais net infrastruktūros pritaikymo, o supjausčius mentę į dalis atsiranda papildomų sąnaudų ir dulkių bei atliekų tvarkymo klausimų.

    Kodėl mentes taip sunku perdirbti?

    Didelė dalis vėjo jėgainės konstrukcijos – metalai, varis, kai kurios elektronikos dalys – gali būti perdirbami palyginti įprastais pramoniniais metodais. Problemiškiausia dalis yra mentės, nes jos gaminamos iš kompozitų: stiklo pluošto, dervų, klijų ir įvairių užpildų, tokių kaip putos ar mediena.

    Kompozito privalumas – tvirtumas ir mažas svoris, leidžiantis mentei atlaikyti nuolatinį lenkimą, drėgmę ir audras. Tačiau būtent „sulipinta“ daugiasluoksnė struktūra apsunkina ardymą: atskirti dervą nuo pluošto nepažeidžiant medžiagų savybių yra sudėtinga ir brangu.

    Sąvartynai – paprasčiausias, bet brangstantis kelias

    Ilgą laiką dažniausias sprendimas buvo paprastas: pasenusias mentes supjaustyti ir utilizuoti sąvartynuose. Tai patogu, tačiau didėjant atliekų kiekiui ir griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams šis kelias tampa vis mažiau priimtinas, ypač ten, kur siekiama riboti sunkiai perdirbamų kompozitų šalinimą.

    Prognozės rodo, kad vien Jungtinėse Valstijose iki 2050 metų gali susidaryti apie 2,2 mln. tonų vėjo jėgainių menčių atliekų. Europoje taip pat įspėjama, kad nesiimant sprendimų reikšminga dalis išmontuotų menčių gali būti užkasama arba deginama, nors tai kertasi su žiedinės ekonomikos tikslais.

    Kokie sprendimai jau bandomi?

    Pramonė ir mokslininkai ieško kelių, kaip vertingą pluoštą ir kitas medžiagas sugrąžinti į gamybos ciklą. Viena kryptis – terminiai procesai, pavyzdžiui, pirolizė, kai kompozitas kaitinamas be deguonies, kad suirtų derva, o stiklo ar anglies pluoštas būtų atskirtas ir pritaikytas pakartotinai.

    Kita kryptis – mentės, kurių konstrukcija iš anksto kuriama taip, kad būtų lengviau išardoma eksploatacijos pabaigoje. Pavyzdžiui, „Siemens Gamesa“ yra pristačiusi „RecyclableBlade“ koncepciją, kurioje numatytas cheminis atskyrimas, leidžiantis išsaugoti medžiagų savybes ir jas panaudoti antrinėse rinkose.

    Taip pat plinta praktika menčių atliekas mechaniškai smulkinti ir naudoti kaip žaliavą statybinių gaminių ar infrastruktūros elementų gamyboje. Tai ne visada prilygsta tikram perdirbimui, nes dažnai medžiagos vertė sumažėja, tačiau tokie sprendimai bent jau mažina sąvartynų poreikį ir prailgina medžiagų gyvenimo ciklą.

    Kodėl artimiausias dešimtmetis bus lemiamas?

    Vėjo energetika sparčiai plečiasi, o tuo pat metu didelė dalis ankstyvųjų parkų pasieks eksploatacijos pabaigą beveik vienu metu. Jei perdirbimo pajėgumai ir reguliavimas nespės paskui šį tempą, atliekų tvarkymas taps viena pagrindinių sektoriaus reputacijos ir tvarumo rizikų.

    Dėl to vis dažniau kalbama ne tik apie naujų jėgainių statybą, bet ir apie atsakomybę už visą jų gyvavimo ciklą – nuo projektavimo iki išmontavimo. Kuo greičiau pramonė sugebės pereiti prie mastelio reikalavimus atitinkančių perdirbimo sprendimų, tuo labiau vėjo energija atitiks pažadą būti švaria ne tik gamybos, bet ir atliekų prasme.

  • Kompostinę pasistatėte neteisingai? Už šią klaidą gali grėsti iki 115 eurų bauda

    Kompostinę pasistatėte neteisingai? Už šią klaidą gali grėsti iki 115 eurų bauda

    Kompostinė daugeliui sodininkų tampa paprastu būdu sumažinti atliekų kiekį ir gauti natūralių trąšų. Tačiau net ir toks, atrodytų, nekaltas sprendimas gali baigtis kaimynų skundu, patikrinimu ir bauda, jei kompostinė įrengiama ar naudojama netinkamai.

    Dažniausios bėdos kyla tada, kai kompostinė pradeda skleisti kvapus, vilioja graužikus ar vabzdžius, o turinys tampa biologiškai pavojingas. Tokiais atvejais problema paprastai būna ne pati kompostavimo idėja, o netinkamos atliekos ir prasta priežiūra, dėl kurios kompostas ima pūti, o ne irti.

    Atstumai, kurių verta laikytis

    Prieš statant kompostinę svarbiausia įvertinti vietą sklype ir atstumus iki kaimynų bei pastatų. Praktikoje ginčai dažniausiai kyla tada, kai kompostinė įrengiama per arti tvoros, tako ar gyvenamųjų patalpų langų, nes net ir tvarkingai prižiūrima ji gali kelti diskomfortą.

    Lenkijoje galiojančios taisyklės numato, kad kompostinė turi būti laikoma ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos, kelio ar pėsčiųjų tako. Taip pat rekomenduojama išlaikyti bent 5 metrų atstumą nuo gyvenamosioms patalpoms skirtų pastatų langų ir durų.

    Didesnės talpos kompostinėms reikalavimai griežtesni: kai talpa siekia nuo 10 iki 50 kubinių metrų, jos vieta turi būti dar toliau nuo sklypo ribos, kelių ir gyvenamųjų pastatų angų. Tokie atvejai labiau būdingi ūkiams ar dideliems sklypams, tačiau principas tas pats: kuo didesnė apimtis, tuo didesnė galima tarša ir rizika aplinkiniams.

    Kada įsikiša institucijos?

    Jei kompostinė kelia nuolatinį kvapų ar sanitarinį nepatogumą, kaimynai dažnai kreipiasi į atsakingas institucijas. Patikrinimų metu vertinama, ar laikomasi vietos tvarkos taisyklių, ar atliekos tvarkomos pagal paskirtį ir ar nėra pažeidžiami švaros bei viešosios tvarkos reikalavimai.

    Net ir tada, kai kompostinė prižiūrima, tačiau pastatyta netinkamoje vietoje, gali būti pareikalauta ją perkelti ar pašalinti. Be to, skirtingos savivaldybės gali taikyti papildomas taisykles, todėl prieš įsirengiant kompostinę verta pasitikrinti vietinius reikalavimus.

    Ką mesti į kompostą griežtai draudžiama

    Didžiausia klaida, kuri greitai paverčia kompostinę problema, yra netinkamos atliekos. Į kompostą nereikėtų mesti mėsos, pieno produktų ir riebalų, taip pat stipriai sūdytų ar smarkiai perdirbtų maisto likučių, nes jie lėtai skyla, skleidžia kvapą ir vilioja gyvūnus.

    Į kompostą taip pat netinka plastikas, stiklas, metalai ir spalvotas popierius. Atskirą riziką kelia piktžolės ir probleminiai augalai, nes jų sėklos ar šaknų dalys gali išgyventi ir vėliau išplisti daržuose bei gėlynuose.

    Dar vienas dažnai pamirštamas aspektas yra gyvūnų ekskrementai ir pelenai. Jie gali užteršti kompostą ir pabloginti jo kokybę, o kai kuriais atvejais sukelti papildomų sanitarinių problemų.

    Už taisyklių nesilaikymą Lenkijoje minima 500 zlotų bauda, kuri pagal įprastą kursą sudaro apie 115 eurų. Nors reali sankcija priklauso nuo situacijos ir vietos taisyklių, saugiausias kelias yra įrengti kompostinę tinkamoje vietoje ir kompostuoti tik tam tinkamas atliekas.

  • Zarasų rajone startuoja apvažiavimo grafikas: nemokamai surinks stambiagabarites atliekas

    Zarasų rajone startuoja apvažiavimo grafikas: nemokamai surinks stambiagabarites atliekas

    UAB „Zarasų būstas“ 2026 metų birželio 9, 10, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 19 ir 22 dienomis Zarasų rajone organizuoja nemokamą didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu. Paslauga skirta rajono gyventojams, tačiau ji teikiama tik iš anksto užsiregistravus savo seniūnijoje.

    Registruojantis reikia nurodyti atliekų rūšį ir apytikrį kiekį, kad vežėjas galėtų suplanuoti maršrutą ir konteinerių apkrovą. Seniūnijos užsiregistravusių gyventojų sąrašus UAB „Zarasų būstas“ perduoda ne vėliau kaip likus trims dienoms iki numatytos išvežimo datos.

    Svarbi taisyklė gyventojams: neužsiregistravus atliekų negalima palikti nei didelių gabaritų konteineriuose, nei šalia jų. Tokie palikti daiktai paprastai laikomi netvarkingu atliekų atsikratymu, o savivaldybėms tai tampa papildoma našta ir tvarkymo kaštais.

    Prie didelių gabaritų atliekų priskiriami seni baldai, santechnikos įrenginiai, pavyzdžiui, vonios ar kriauklės, taip pat buities įranga, seni langų rėmai, durys ar virtuvės prietaisai. Iš vieno atliekų turėtojo per metus priimama ne daugiau kaip 200 kilogramų tokių atliekų.

    Šios apvažiavimo akcijos metu nebus surenkamos pavojingos atliekos, statybos ir griovimo atliekos, naudotos padangos, automobilių detalės bei medžių šakos. Tokios atliekos turi atskiras surinkimo ir apdorojimo taisykles, nes dalis jų kelia didesnę riziką aplinkai arba reikalauja specialaus tvarkymo.

    Nurodytą dieną atliekas reikia pristatyti į seniūnijos ar grafike numatytą vietą ir sukrauti į didžiatūrį konteinerį arba šalia jo, kaip bus nurodyta organizatorių. Jei po grafike numatytos dienos atliekos paliekamos vietoje, jų išvežimu toliau rūpinasi seniūnija.

    Gyventojai, kuriems apvažiavimo diena netinka, stambiagabarites atliekas gali nemokamai patys pristatyti į UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ eksploatuojamą aikštelę Statybininkų gatvėje 11, Zarasuose. Taip pat galima pasinaudoti UAB „Zarasų būstas“ transporto nuomos paslauga, jei atliekų patiems atgabenti nėra galimybių.

    Dėl registracijos, grafiko ir paslaugos sąlygų gyventojai raginami kreiptis į savo seniūniją arba UAB „Zarasų būstas“. Aiškus registravimas ir taisyklių laikymasis padeda išvengti netvarkos prie konteinerių, užtikrina sklandų maršrutų planavimą ir didina atliekų surinkimo efektyvumą.

  • Panevėžyje šį savaitgalį startuoja „River Cleanup Lietuva“: kviečia švarinti Nevėžio pakrantes

    Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad šį savaitgalį, birželio 5–6 dienomis, mieste vyks tarptautinė iniciatyva „River Cleanup Lietuva“. Gyventojai, bendruomenės, įmonės ir įstaigos kviečiami prisidėti prie upių ir jų pakrančių švarinimo.

    Akcijos metu Panevėžyje planuojama tvarkyti Nevėžio, Šermuto ir Žagienio upių ruožus. Organizatoriai ragina rinktis artimiausią ar labiausiai užterštą atkarpą ir jungtis kartu su šeima, draugais ar kolektyvu.

    Kaip prisijungti prie akcijos?

    Norintieji dalyvauti turi iš anksto pasirinkti pageidaujamą tvarkyti upės ruožą ir užsiregistruoti organizatorių anketoje. Užsiregistravę dalyviai bus aprūpinti pagrindinėmis priemonėmis, reikalingomis švarinimui, pavyzdžiui, šiukšlių maišais ir pirštinėmis.

    Surinktų atliekų išvežimą organizuos Panevėžio miesto savivaldybė. Gyventojai, turintys klausimų dėl atliekų surinkimo ar kitų organizacinių detalių, kviečiami kreiptis į Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrių.

    Kodėl upių švarinimas svarbus?

    „River Cleanup“ iniciatyva vyksta įvairiose šalyse, o jos tikslas – mažinti taršą vandens telkiniuose ir pakrantėse. Didelis dėmesys skiriamas plastiko atliekoms, kurios upėmis gali patekti į didesnius vandens telkinius ir ilgainiui kenkia ekosistemoms.

    Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad tokios akcijos svarbios ne tik dėl surenkamų šiukšlių kiekio. Jos taip pat stiprina įprotį atsakingiau vartoti, primena apie tinkamą atliekų rūšiavimą ir skatina pastebėti taršos židinius, kurie dažnai kartojasi tose pačiose vietose.

    Savivaldybė ragina panevėžiečius aktyviai įsitraukti ir prisidėti prie švaresnių upių bei patrauklesnių pakrančių. Pasak organizatorių, net ir kelių valandų darbas bendruomenėje gali turėti apčiuopiamą rezultatą, ypač prieš vasaros sezoną.

  • Biržuose patvirtintos atliekų rinkliavos lengvatos: kas nemokės kintamosios dalies ir kaip kreiptis

    Biržuose patvirtintos atliekų rinkliavos lengvatos: kas nemokės kintamosios dalies ir kaip kreiptis

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną pritarė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimams ir patvirtino papildomas lengvatas socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Sprendimas priimtas įvertinus gyventojų prašymus ir siekiant mažinti finansinę naštą toms grupėms, kurioms išlaidos dažniausiai yra jautriausios.

    Vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą savivaldybėse įprastai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Kintamoji dalis dažniausiai siejama su gyventojų skaičiumi ar faktiniu naudojimusi paslauga, todėl būtent jos netaikymas daliai gyventojų gali reikšti apčiuopiamą mėnesinių ar metinių išlaidų sumažėjimą.

    Kam kintamoji dalis nebus skaičiuojama?

    Pagal patvirtintus pakeitimus, kintamoji vietinės rinkliavos dalis nebus skaičiuojama šeimoms, auginančioms tris ar daugiau nepilnamečių vaikų, už vaikus. Taip pat ši dalis nebus taikoma asmenims, netekusiems 75 proc. ir daugiau darbingumo.

    Lengvata numatyta ir asmenims, kuriems nustatytas I-ojo ir II-ojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis, taip pat vaikams, kuriems nustatyta sunki negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad lengvatos taikymas susietas su oficialiai patvirtintais statusais, todėl svarbiausia yra pateikti prašymą ir reikiamus duomenis administratoriui.

    Kiek gyventojų gali pasinaudoti?

    Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, Biržų rajono savivaldybėje yra 219 šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų. Taip pat registruojami 256 asmenys, kuriems nustatytas I-ojo ir II-ojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.

    Be to, rajone yra 508 asmenys, netekę 75 proc. ir daugiau darbingumo, ir 23 vaikai su sunkia negalia. Šie skaičiai leidžia prognozuoti, kad lengvatos gali būti aktualios reikšmingai daliai namų ūkių, ypač tiems, kuriems kiekviena periodinė įmoka turi didelę įtaką šeimos biudžetui.

    Kaip pateikti prašymą?

    Norint pasinaudoti lengvata, gyventojams reikia pateikti prašymą dėl vietinės rinkliavos kintamosios dalies netaikymo Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro Biržų rajono rinkliavų administravimo ir kontrolės padaliniui. Padalinys yra Tiekimo g. 10, Biržuose.

    Gyventojai priimami antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 9.00 iki 16.00 valandos, numatyta pietų pertrauka nuo 12.00 iki 13.00 valandos. Prašymą taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, todėl daliai gyventojų procesas gali būti paprastesnis ir nereikalauti atvykimo.

  • Pagėgių centrinis parkas ir varniniai paukščiai: kodėl savivaldybė prašo gyventojų keisti įpročius

    Pagėgių centrinis parkas ir varniniai paukščiai: kodėl savivaldybė prašo gyventojų keisti įpročius

    Pagėgių savivaldybė praneša, kad pastaraisiais metais miesto centriniame parke pastebimai išaugo varninių paukščių gausa. Dėl to gyventojai ir netoliese veikiančios įstaigos vis dažniau skundžiasi triukšmu, užteršta aplinka ir kitais kasdieniais nepatogumais.

    Savivaldybės teigimu, didesnės kolonijos miestuose dažniausiai susiformuoja ten, kur paukščiai randa daug lengvai pasiekiamo maisto ir saugių perėjimo vietų. Parkuose tam ypač palankūs tankūs medžiai, o papildomą stimulą suteikia atviros šiukšliadėžės ar net paliekamos maisto atliekos.

    Kokių priemonių jau imtasi

    Reaguodama į gyventojų kreipimusis, savivaldybė dar praėjusių metų rudenį ir šių metų žiemos pabaigoje organizavo varninių paukščių lizdų ardymo darbus. Taip pat buvo apgenėtos medžių šakos, kad paukščiams būtų sudėtingiau formuoti lizdavietes tose pačiose vietose.

    Kartu dalis atvirų šiukšliadėžių parke pakeistos uždaromis, siekiant sumažinti lengvai pasiekiamų maisto šaltinių kiekį. Tokia prevencija laikoma viena veiksmingiausių ilgalaikių priemonių miestuose, nes mažina paukščių pritraukimą į konkrečią teritoriją.

    Kodėl pavasarį galimybės ribotos?

    Savivaldybė pabrėžia, kad Lietuvoje nuo kovo 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos galioja paukščių veisimosi laikotarpio apsauga. Šiuo metu lizdų ardymas ir kitos tiesioginės priemonės, galinčios trikdyti perėjimą, yra ribojamos teisės aktais.

    Dėl to Pagėgių savivaldybė ne kartą kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, prašydama leisti varninių paukščių gausos reguliavimą ir pavasarį, kai problema, pasak gyventojų, pasiekia piką. Vis dėlto, savivaldybės teigimu, leidimas taikyti papildomas priemones perėjimo laikotarpiu nebuvo suteiktas.

    Ką gali padaryti gyventojai

    Kol tiesioginės priemonės veisimosi laikotarpiu yra ribotos, savivaldybė ragina gyventojus prisidėti prie situacijos gerinimo kasdieniais įpročiais. Pirmiausia prašoma nepalikti maisto atliekų atvirose vietose ir nemaitinti laukinių paukščių parke, nes tai ilgainiui skatina kolonijų plėtrą.

    Taip pat raginama visada uždaryti atliekų konteinerius ir, jei įmanoma, rinktis uždaras šiukšliadėžes arba tvarkingai supakuoti atliekas. Savivaldybė teigia ir toliau ieškosianti teisėtų bei efektyvių sprendimų, kad varninių paukščių keliami nepatogumai miesto centriniame parke mažėtų.

    Gyventojams dėkojama už supratingumą ir bendradarbiavimą, pabrėžiant, kad ilgalaikis efektas dažnai pasiekiamas ne viena priemone, o nuosekliu prevencijos deriniu.

  • Šiaulių savivaldybė kreipėsi į ŠRATC: prašo paaiškinimo dėl AAD pastabų atliekų tvarkymo centre

    Šiaulių savivaldybė kreipėsi į ŠRATC: prašo paaiškinimo dėl AAD pastabų atliekų tvarkymo centre

    Šiaulių miesto savivaldybė kreipėsi į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą (ŠRATC), prašydama pateikti išsamų paaiškinimą dėl Aplinkos apsaugos departamento (AAD) rašte išdėstytų pastabų. Savivaldybę ir kitus įstaigos dalininkus pasiekusiame dokumente informuojama apie atliktus patikrinimus ir nurodomi trūkumai atliekų tvarkymo veikloje.

    Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis teigė, kad gauta informacija leidžia daryti nepalankias išvadas apie įstaigos vadovybės veiksmus. Pasak jo, savivaldybė nedelsdama kreipėsi į ŠRATC direktorių, kad šis paaiškintų situaciją ir pateiktų atsakymus visiems dalininkams.

    „Iš matomos informacijos panašu, kad direktorius netinkamai atliko kai kurias jam nurodytas pareigas, todėl iškyla būtinybė tinkamai sureaguoti į nurodytus trūkumus bei juos ištaisyti. Atliekų tvarkymas yra viena svarbiausių viešųjų paslaugų, todėl privalome užtikrinti, kad centras tinkamai vykdytų visas jam pavestas funkcijas“, – sakė Antanas Bartulis.

    Savivaldybės teigimu, AAD rašte pateiktos pastabos susijusios su netinkamu atskirų atliekų tvarkymu atliekų tvarkymo centre. Tokie signalai savivaldybei svarbūs ne tik dėl aplinkosauginių reikalavimų laikymosi, bet ir dėl paslaugos patikimumo gyventojams bei verslui, nes regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra esminė grandis užtikrinant rūšiavimą, apdorojimą ir teisėtą atliekų srautų apskaitą.

    Šiaulių miesto savivaldybė yra didžiausia ŠRATC dalininkė ir valdo 37 dalis iš 100, tačiau viena įstaigos nekontroliuoja. Vis dėlto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos telkti papildomą informaciją ir inicijuoti situacijos vertinimą kartu su kitais dalininkais.

    Surinkti duomenys, kaip nurodoma, bus teikiami svarstyti valdybos arba dalininkų susirinkimo lygmenyje. Būtent šiuose formatuose numatoma priimti sprendimus dėl tolimesnės įstaigos veiklos, trūkumų šalinimo plano ir galimos vadovybės atsakomybės.

    Ko galima tikėtis toliau?

    Praktikoje tokiais atvejais dalininkai paprastai siekia gauti aiškų faktinį vaizdą: kokie pažeidimai ar neatitikimai nustatyti, kokios priemonės jau pritaikytos ir per kiek laiko planuojama pašalinti trūkumus. Taip pat svarbu, ar AAD yra pateikęs privalomus nurodymus ir ar už jų nevykdymą gali grėsti papildomos sankcijos.

    Sprendimai dėl vadovybės atsakomybės įprastai priklauso nuo paaiškinimų turinio, faktinių aplinkybių ir to, kaip greitai bei kokybiškai bus įgyvendintos korekcinės priemonės. Savivaldybė pabrėžia, kad atliekų tvarkymo paslauga turi būti užtikrinama sklandžiai, laikantis aplinkosaugos reikalavimų ir viešojo intereso.

  • Anykščių rajone stabdomas asbesto šiferio atliekų surinkimas: pasiektas planuotas 111 tonų limitas

    Anykščių rajone stabdomas asbesto šiferio atliekų surinkimas: pasiektas planuotas 111 tonų limitas

    Anykščių rajono savivaldybės administracija pranešė stabdanti asbesto šiferio atliekų surinkimo paraiškų priėmimą. Savivaldybės teigimu, pagal jau gautų prašymų apimtį pasiektas iš anksto numatytas 111 tonų kiekis, todėl nauji prašymai šiuo metu nebepriimami.

    Tokie ribojimai paprastai taikomi tuomet, kai suplanuotas atliekų surinkimo finansavimas ir logistika būna susieti su konkrečiu kiekiu. Pasiekus nustatytą tonų limitą, savivaldybė nebegali užtikrinti, kad papildomos paraiškos būtų aptarnautos tame pačiame etape.

    Asbesto turinčios statybinės atliekos laikomos pavojingomis, nes ardant ar netinkamai tvarkant medžiagas į aplinką gali patekti sveikatai kenksmingų plaušelių. Dėl šios priežasties gyventojams rekomenduojama tokias atliekas šalinti tik teisėtais būdais, laikantis nustatytų saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimų.

    Gyventojams, kurie nespėjo pateikti prašymo, savivaldybės dažniausiai pataria sekti informaciją dėl galimo papildomo kvietimo ar kito surinkimo etapo. Taip pat verta pasitikslinti, kokios alternatyvos numatytos konkrečioje savivaldybėje: ar priėmimas bus atnaujintas, ar teks laukti naujo finansavimo laikotarpio.

    Detalesnę informaciją apie tolimesnius sprendimus, paraiškų priėmimo atnaujinimo galimybes ir praktinę atliekų perdavimo tvarką gyventojams teikia Anykščių rajono savivaldybės administracija.