CP v2

Tag: Atliekų tvarkymas

  • ES žalia ekonomika sprogo: saulė lenkia hidro, bet daugiausia uždirba visai kitas sektorius

    ES žalia ekonomika sprogo: saulė lenkia hidro, bet daugiausia uždirba visai kitas sektorius

    Žalioji ekonomika vėl centre

    Energetikos rinkose augant neapibrėžtumui ir geopolitinei įtampai, Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie atsinaujinančių išteklių vaidmenį stiprinant energijos nepriklausomybę. Tokį posūkį skatina ir pastarųjų metų pamokos, kai importuojamo kuro kainos tapo itin svyruojančios.

    Eurostato duomenys rodo, kad atsinaujinančių išteklių dalis bendrame ES energijos vartojime priartėjo prie 50 proc. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Austrija ir Švedija, jau dabar didžiąją dalį poreikio patenkina iš atsinaujinančių šaltinių.

    Saulės energija auga sparčiausiai

    Nors didžiausia žalios elektros dalis ES vis dar pagaminama iš vėjo ir hidroenergijos, būtent saulės energetika išsiskiria tempu. Eurostatas fiksuoja, kad saulės dalis nuo 2008 metais buvusio maždaug 1 proc. iki 2024 metais viršijo 23 proc.

    Tokia dinamika siejama su technologijų pigimu, greitesniu projektų įgyvendinimu ir vis aktyvesniu saulės elektrinių diegimu ant pastatų stogų bei pramoniniuose parkuose. Ekspertai neatmeta, kad artimiausiais metais saulės gamyba pagal apimtį gali aplenkti hidroenergiją.

    Pelningiausias sektorius nustebino

    Eurostato statistika atskleidžia, kad didžiausią pelną ES žaliojoje ekonomikoje generuoja ne elektrą gaminantys sektoriai, o atliekų tvarkymas. 2023 metais šios veiklos sukurta pridėtinė vertė viršijo 200 milijonų eurų ir per dešimtmetį šoktelėjo apie 78 proc.

    Tai maždaug dvigubai daugiau nei kitų, pagal vertę sekančių veiklų, susijusių su nuotekų tvarkymu ir medžiagų atgavimu. Atliekų tvarkymas taip pat išlieka didžiausiu darbdaviu žaliojoje ekonomikoje, jame dirba beveik 1 000 000 žmonių visoje ES.

    Žalieji darbai daugėja, bet kryptys skiriasi

    Žaliojoje ekonomikoje darbo vietų skaičius ES per mažiau nei dešimtmetį išaugo daugiau nei 2 000 000. Eurostato vertinimu, 2014 metais jų buvo apie 3 600 000, o 2023 metais skaičius pasiekė 5 800 000.

    Didelė dalis užimtumo tenka energijos taupymo sprendimams, pastatų efektyvumo didinimui ir atsinaujinančių išteklių infrastruktūrai. Greta to išlieka svarbios sritys, susijusios su dirvožemio ir požeminio vandens apsauga bei nuotekų tvarkymu, kurios reikalauja specifinių kompetencijų.

    Reguliavimo kryptis kelia klausimų

    Eurostatas nurodo, kad nuo 2014 metų ES žaliosios ekonomikos sukuriama vertė augo nuosekliai, o metinis prieaugis vidutiniškai siekė beveik 8 proc. Per mažiau nei dešimtmetį bendra sektoriaus apimtis beveik padvigubėjo ir 2023 metais siekė apie 1 330 000 000 eurų.

    Vis dėlto politinėje darbotvarkėje matomas poslinkis į reguliavimo supaprastinimą, kuris verslui žada mažesnę administracinę naštą, bet daliai ekspertų kelia rizikų dėl aplinkosauginių standartų silpninimo. Diskusijas kursto ir atidėtos ar sušvelnintos iniciatyvos, nukreiptos prieš žaliąjį smegenų plovimą, pesticidų mažinimą bei gamtos atkūrimo tikslus.

    Rinkai tai reiškia dvejopą signalą: viena vertus, investicijų ir darbo vietų augimą toliau stumia technologijų pažanga, kita vertus, spartą gali riboti kintantis reguliavimo klimatas. Artimiausi metai parodys, ar ES išlaikys ankstesnį tempą, ypač atsinaujinančių išteklių ir žiedinės ekonomikos srityse.

  • Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Konservų skardinės daugeliui vis dar kelia klausimų, tačiau taisyklė paprasta: tai metalinė pakuotė, todėl ją reikia mesti į pakuočių atliekų srautą. Praktikoje dažna klaida yra skardines išmesti į mišrias atliekas, ypač jei viduje liko maisto likučių.

    Lietuvoje metalinės pakuotės kartu su plastiko ir kombinuotomis pakuotėmis paprastai keliauja į geltoną konteinerį. Tai apima ir plienines, ir aliuminines skardines, taip pat metalinius dangtelius ar žiedelius, jei jie atskirti nuo pakuotės.

    Ar skardinę reikia plauti?

    Skardinių prieš išmetant plauti nebūtina, tačiau rekomenduojama jas kuo labiau ištuštinti. Jei pakuotėje liko maisto, pakanka iškratyti likučius į bioatliekas arba mišrias atliekas, o pačią skardinę mesti į geltoną konteinerį.

    Jei turite galimybę, pakuotę galima lengvai praskalauti, kad ji mažiau skleistų kvapą ir nepritrauktų kenkėjų. Vis dėlto svarbiausia ne idealus švarumas, o teisinga rūšiavimo frakcija.

    Kodėl neteisingas rūšiavimas kainuoja?

    Atliekų tvarkymo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama rūšiavimo kokybei, o užterštos frakcijos didina tvarkymo kaštus. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai gali taikyti didesnius įkainius tiems, kurie atliekas išmeta netinkamai.

    Praktikoje tai reiškia, kad į mišrias atliekas nuolat metamos pakuotės gali tapti priežastimi peržiūrėti mokėjimą už atliekų tvarkymą. Kuo daugiau neteisingai išrūšiuotų atliekų patenka į netinkamą srautą, tuo didesnė rizika, kad brangs bendras sistemos išlaikymas.

    Ką daryti, kad nekiltų abejonių?

    Jei nesate tikri dėl vietinių taisyklių, verta pasitikrinti savo savivaldybės ar atliekų vežėjo rūšiavimo atmintines, nes konteinerių spalvos ir priėmimo detalės gali nežymiai skirtis. Tačiau konservų skardinė beveik visada bus priskiriama metalinei pakuotei, kuri metama į geltoną konteinerį.

    Trumpa taisyklė kasdienai: maisto likučiai turi keliauti ten, kur metate organines ar mišrias atliekas, o metalinė pakuotė atskirai. Taip sumažinsite užterštumą ir prisidėsite prie efektyvesnio perdirbimo.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    Druskininkuose šiemet surengtas jau septintasis nacionalinis „Atliekų kultūros“ egzaminas, kviečiantis gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, aplinkosaugą ir atsakingą vartojimą. Prie iniciatyvos prisijungę kurorto gyventojai galėjo įsivertinti, kaip kasdieniai sprendimai prisideda prie mažesnio atliekų kiekio.

    Egzaminą laikiusius dalyvius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis. Savivaldybė pabrėžė, kad kasmet augantis susidomėjimas rodo didėjantį žmonių sąmoningumą ir norą keisti įpročius.

    „Kultūra prasideda nuo žmogaus požiūrio į savo aplinką – kultūringas žmogus rūpinasi ne tik savimi, bet ir tuo, kas yra aplink jį“, – sakė Aurimas Uldukis.

    Organizatorių teigimu, „Atliekų kultūros“ egzaminas orientuotas ne tik į teoriją, bet ir į praktines situacijas: kur mesti skirtingas pakuotes, ką daryti su baterijomis, elektronikos atliekomis ar mišriomis medžiagomis. Tai aktualu ir dėl to, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos gali pabloginti perdirbimui tinkamų žaliavų kokybę.

    Kaip ir kasmet, klausimai parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams. Nors užduotims spręsti skiriamos 45 minutės, dalis dalyvių atsakymus pateikė greičiau.

    Egzamino formatas leidžia jį laikyti nuotoliniu būdu, o dalyviai savo paskyroje gali matyti rezultatą ir atsisiųsti diplomą. Druskininkuose visiems dalyvavusiems taip pat įteiktos simbolinės Druskininkų savivaldybės ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro dovanos.

    Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis labiau siejamos su platesniais tvarumo tikslais, nes atliekų prevencija ir rūšiavimas yra viena pigiausių priemonių mažinti sąvartynuose atsiduriančių šiukšlių kiekį. Kuo daugiau gyventojų supranta rūšiavimo logiką, tuo efektyviau veikia visa atliekų tvarkymo grandinė – nuo konteinerio kieme iki perdirbimo įmonių.

  • Kalvarija kompensuos asbesto šiferio atliekų tvarkymą: kur pristatyti ir iki kada registruotis

    Kalvarija kompensuos asbesto šiferio atliekų tvarkymą: kur pristatyti ir iki kada registruotis

    Kalvarijos savivaldybės administracija planuoja savivaldybės gyventojams iš dalies kompensuoti asbesto turinčio šiferio atliekų tvarkymo išlaidas. Kompensacija būtų taikoma tiems, kurie pavojingas atliekas pristatys į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

    Numatoma, kad asbesto turinčio šiferio atliekas reikės pristatyti į didelių gabaritų surinkimo aikštelę Šilo gatvėje 23, Kušliškių kaime, Kalvarijos seniūnijoje. Savivaldybė skelbia planuojanti padengti pavojingų atliekų tvarkymo sąnaudas asmenims, kurie atliekomis pasirūpins nustatyta tvarka.

    Kodėl tai svarbu gyventojams

    Asbestas priskiriamas pavojingoms medžiagoms, todėl šiferio atliekų negalima šalinti kartu su buitinėmis ar statybinėmis atliekomis. Netinkamai laužant ar ardant asbestinį šiferį gali susidaryti smulkios dulkės, kurios patekusios į aplinką kelia riziką sveikatai.

    Dėl šios priežasties atliekų surinkimas ir tvarkymas turi vykti laikantis nustatytų reikalavimų, o asbestinis šiferis turi būti perduodamas tvarkytojams per tam skirtas aikšteles. Savivaldybės dalinis išlaidų kompensavimas gyventojams gali sumažinti finansinę naštą ir paskatinti pavojingas atliekas šalinti legaliai.

    Kaip pateikti informaciją ir kokių duomenų reikia

    Gyventojai, norintys pašalinti asbesto turinčio šiferio atliekas ir pasinaudoti planuojama kompensacija, kviečiami kreiptis į Kalvarijos savivaldybės administracijos Architektūros, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiąjį specialistą gamtosaugai ir kultūros vertybių apsaugai Romą Eidukaitį telefonu +370 658 23 604.

    Prašyme būtina nurodyti vardą, pavardę, telefono numerį, adresą, kuriame yra atliekos, taip pat atliekų kiekį tonomis. Savivaldybė pabrėžia, kad išankstinę, preliminarią informaciją prašoma pateikti iki rugsėjo 30 dienos.

  • PSZOK nebe visiems nemokamas: savivaldybės įveda atliekų limitus ir priemokas gyventojams

    Kas keičiasi PSZOK ir kodėl

    Lenkijoje vis daugiau gyventojų praneša, kad naudojimasis PSZOK, komunalinių atliekų rūšiavimo ir surinkimo punktais, kai kuriose savivaldybėse tampa ribojamas. Dažniausiai atsiranda kiekiniai limitai, o viršijus nustatytą ribą taikomos papildomos priemokos.

    Ši praktika kelia įtampą, nes dauguma namų ūkių jau moka pastovų komunalinių atliekų tvarkymo mokestį. Gyventojai tikisi, kad tai užtikrins galimybę teisėtai perduoti bent jau įprastus srautus, tačiau realybėje ne visur taip veikia.

    Kokias atliekas riboja dažniausiai

    Ribojimai dažniausiai paliečia srautus, kuriuos žmonės į PSZOK atveža nereguliariai, bet didesniais kiekiais. Tai statybinės ir griovimo atliekos po remonto, žaliosios atliekos, padangos, didelių gabaritų daiktai ir nebenaudojama buitinė technika.

    Problema išryškėja tada, kai limitas nustatomas taip, kad jį nesunku pasiekti net po nedidelio būsto atnaujinimo. Tokiais atvejais papildomas mokestis tampa ne išimtimi, o praktiškai numatoma remonto dalis.

    Valdžios argumentas ir rizika aplinkai

    Aplinkos ir klimato politiką kuruojantys pareigūnai aiškina, kad limitai reikalingi tam, jog PSZOK nebūtų naudojami kaip nemokamas kelias atsikratyti dideliais kiekiais atliekų, kurios atsiranda vykdant ekonominę veiklą. Kitaip tariant, siekiama atskirti gyventojų atliekas nuo tų, kurios turėtų būti tvarkomos verslo sąskaita.

    Tačiau savivaldybių nustatomi limitai ir priemokos, jei jie gyventojams atrodo neadekvatūs, gali duoti priešingą efektą. Didžiausia rizika – dalis atliekų bus išmetama nelegaliai, o tai didina vadinamųjų laukinių sąvartynų atsiradimo tikimybę.

    Dar viena bėda – per retas punktų tinklas

    Kita dažnai minima problema – nepakankamas PSZOK skaičius ir jų pasiekiamumas. Kai punktas toli, o dar papildomai taikomi limitai ar priemokos, žmonių motyvacija tvarkytis teisėtai mažėja.

    Lenkijoje tuo pat metu aptariami siūlymai griežčiau apibrėžti PSZOK tinklo tankį, kad vienas punktas tektų maždaug 50 000 gyventojų. Tokia kryptis reikštų aiškesnį standartą, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip bus suderinti prieinamumas, limitai ir kainodara.

    Gyventojams praktinis patarimas išlieka paprastas: prieš vežant atliekas į PSZOK verta pasitikrinti konkrečios savivaldybės taisykles, leistinus kiekius ir galimas priemokas. Skirtumai tarp vietovių gali būti dideli, o netikėtos išlaidos dažniausiai paaiškėja tik atvykus.

  • Vilniuje startuoja maistinio aliejaus konteineriai: 196 vietos, kur patogiai atsikratyti riebalų

    Vilniuje startuoja maistinio aliejaus konteineriai: 196 vietos, kur patogiai atsikratyti riebalų

    Vilniuje pradedamas diegti panaudoto maistinio aliejaus surinkimo konteinerių tinklas, skirtas gyventojams, kurie po kepimo likusius riebalus iki šiol dažnai išpildavo į kriauklę arba mesdavo su mišriomis atliekomis. Nauja paslauga vilniečiams bus nemokama, o iki birželio pradžios mieste planuojama įrengti 196 specialius konteinerius.

    Iki šiol patogiausias būdas tinkamai atsikratyti panaudotu aliejumi daugeliui buvo nuvežti jį į didelių gabaritų ar atliekų surinkimo aikšteles, tačiau tai reikalavo laiko ir transporto. Savivaldybė bei atliekų sistemos administratorius tikisi, kad konteineriai arčiau namų sumažins nelegaliai į kanalizaciją patenkančių riebalų kiekį.

    Kas keičiasi vilniečiams?

    Naujoji sistema paremta paprastu principu: aliejus kaupiamas namuose sandariai uždarytoje talpoje ir išmetamas į tam skirtą konteinerį. Taip siekiama, kad gyventojams nereikėtų ieškoti specifinių priėmimo vietų ar laukti specialių akcijų.

    Vilniaus miesto savivaldybės atstovai akcentuoja, kad sprendimas turi ir praktinę naudą infrastruktūrai, nes riebalai vamzdynuose atvėsę stingsta ir ilgainiui didina užsikimšimų riziką. Kuo mažiau riebalų patenka į nuotekų tinklus, tuo mažesnės ir jų priežiūros bei remonto sąnaudos.

    Kodėl tai svarbu nuotekoms?

    Į kanalizaciją patekę riebalai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir formuoja sankaupas, kurios apsunkina nuotekų tekėjimą. Dėl to gali daugėti avarijų, o jų padariniai brangiai kainuoja tiek paslaugų teikėjams, tiek gyventojams per bendras komunalines išlaidas.

    „Į kanalizacijos vamzdžius patekę riebalai lemia užsikimšimus, didesnes nuotekų tvarkymo sąnaudas ir galiausiai augina komunalinių paslaugų sąskaitas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos direktorė Brigita Gudonė.

    „Vilniaus vandenų“ pateiktais duomenimis, 2025 metais į sostinės nuotekų valyklą atitekėjo apie 1 200 tonų riebalų. Tik dalis jų buvo atskirta kaip atskiras srautas, o likusi dalis pašalinta kartu su nuotekų valymo metu susidarančiu dumblu.

    Kaip teisingai rūšiuoti aliejų?

    Gyventojams rekomenduojama palaukti, kol aliejus atvės, ir supilti jį į plastikinę ar kitą sandariai uždaromą talpą, pavyzdžiui, butelį. Talpos plauti nereikia, svarbiausia, kad ji būtų tvirtai užsukta ir skystis neišsilietų.

    Į tą pačią talpą galima supilti skirtingų rūšių panaudotą aliejų ir riebalus, įskaitant pasibaigusio galiojimo aliejų ar skystį iš konservuotų produktų. Tačiau į šiuos konteinerius netinka padažai, majonezas, kosmetiniai aliejai, automobiliniai tepalai ar kitos techninės alyvos.

    Surinktas maistinis aliejus gali tapti žaliava perdirbimui, pavyzdžiui, biodegalams, todėl sistemos diegėjai pabrėžia ir žiedinės ekonomikos naudą. Kuo daugiau aliejaus surenkama atskirai, tuo mažesnė tarša ir tuo švaresni kiti atliekų srautai.

  • Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išdalintos: gyventojams siūlomi didmaišiai ir aikštelės

    Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išdalintos: gyventojams siūlomi didmaišiai ir aikštelės

    Vilniaus rajone šiemet jau išdalintos visos individualios kompostavimo dėžės – savivaldybės komunalinės įmonės nemokamai gyventojams perdavė 2 000 vienetų. Savivaldybė ragina nespėjusius jų gauti rinktis kitas žaliųjų atliekų tvarkymo alternatyvas, kad sodo ir daržo atliekos nepatektų į mišrių atliekų srautą.

    Gyventojai žaliąsias atliekas gali pristatyti patys į žaliųjų atliekų surinkimo vietas. Tarp nurodomų vietų – žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė Nemenčios gatvėje Pakryžės kaime ir UAB „Juknevičiaus kompostas“ aikštelė Liepkalnio gatvėje Vilniuje.

    Savivaldybė primena, kad nuo 2026 metų balandžio mėnesio Vilniaus rajone pradėta teikti biologiškai skaidžių žaliųjų atliekų surinkimo didmaišiais paslauga. Tokia tvarka dažniausiai pasirenkama tuomet, kai gyventojai neturi galimybių kompostuoti sklype arba susidaro didesni sezoniniai srautai po genėjimo, lapų grėbimo ar šiltnamių tvarkymo.

    Paslaugą teikia UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“. Sudarius paslaugos teikimo sutartį namų ūkiui suteikiamas 1 kubinio metro talpos didmaišis, o išvežimo laikas derinamas individualiai pagal gyventojų poreikį.

    Nurodoma, kad vienkartinis didmaišio aptarnavimas šiltojo sezono metu nuo balandžio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos kainuoja 70 eurų. Kiekvienas papildomas didmaišis įkainotas 10 eurų, taip pat taikomas 1 euro už kilometrą transportavimo mokestis į abi puses, skaičiuojamas nuo komunalinės įmonės garažo iki kliento ir atgal.

    Dėl paslaugos užsakymo gyventojai kviečiami kreiptis į UAB „Nemėžio komunalininkas“ arba UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pagal aptarnaujamą teritoriją. Savivaldybė pabrėžia, kad tinkamas žaliųjų atliekų tvarkymas padeda mažinti mišrių atliekų kiekius, kvapus konteineriuose ir prisideda prie bendrų atliekų prevencijos tikslų.

  • Marijampolės tarybos komitetas svarstys atliekų taisykles, renovaciją ir sklypų pardavimus

    Marijampolės tarybos komitetas svarstys atliekų taisykles, renovaciją ir sklypų pardavimus

    Gegužės 28 dieną 13.00 valandą vyks Marijampolės savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto posėdis. Darbotvarkėje numatyti sprendimai, susiję su atliekų tvarkymo taisyklėmis, daugiabučių renovacijos programos atnaujinimu ir investicijų pritraukimu.

    Vienas svarbiausių klausimų – savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimas. Tokie dokumentai paprastai apibrėžia gyventojų ir įmonių pareigas, rūšiavimo bei išvežimo tvarką, taip pat atsakomybę už pažeidimus, todėl pokyčiai gali tiesiogiai paliesti kasdienę rutiną.

    Komitetas taip pat nagrinės sprendimo pakeitimą dėl Marijampolės savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos. Tokie pakeitimai dažniausiai susiję su programos administravimo tvarka ar sąlygomis, nuo kurių priklauso renovacijos proceso greitis ir aiškumas gyventojams.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir projektas dėl investicinio sklypo Gamyklų gatvėje parengimo, siekiant pritraukti naujas investicijas ir kurti darbo vietas. Savivaldybėms tai įprastai reiškia infrastruktūros paruošimą, kad teritorija būtų patraukli verslui ir galėtų greičiau virsti realiomis investicijomis.

    Aplinkosaugos kryptyje planuojama svarstyti ir finansavimą projektui, kuriuo numatoma sukurti bei įdiegti vietoje veikiančią žaliųjų atliekų kompostavimo technologiją savivaldybės teritorijoje. Sprendimai šioje srityje paprastai siejami su žaliųjų atliekų srautų mažinimu ir patogesniu jų sutvarkymu.

    Komiteto nariai svarstys ir tvarkos aprašą, kuriuo būtų nustatoma, kaip identifikuojami nenaudojami ar apleisti žemės sklypai Marijampolės savivaldybėje. Tokia tvarka dažniausiai reikalinga aiškiems kriterijams įtvirtinti ir vėlesniems savivaldybės veiksmams pagrįsti.

    Posėdyje numatyti keli klausimai dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo atviro aukciono būdu. Tarp svarstomų vietų – sklypai Šunskuose, taip pat Marijampolėje esančiose Suvalkiečių, Mokolų, Gumbinės, Medelyno ir Stalupėnų gatvėse, todėl sprendimai gali būti aktualūs ir planuojantiems įsigyti žemę plėtrai.

    Darbotvarkėje – ir projektas dėl Marijampolės II tvenkinio užtvankos hidrotechnikos statinių rekonstravimo finansavimo. Tokie projektai paprastai siejami su infrastruktūros sauga ir eksploatacijos patikimumu, ypač kai kalbama apie vandens telkinių reguliavimo statinius.

    Komitetas taip pat svarstys dviejų savivaldybės sprendimų pakeitimus, susijusius su laidojimo organizavimu ir kapinių priežiūros tvarka. Šie klausimai dažniausiai apima procedūrų tikslinimą, kad jos būtų aiškesnės gyventojams ir atsakingoms tarnyboms.

    Komiteto darbotvarkės projektą pasirašė komiteto pirmininkas Albinas Mitrulevičius. Galutiniai sprendimai dėl svarstomų projektų priimami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o komitetų išvados dažnai nulemia, kokie klausimai toliau juda link balsavimo.

  • Marijampolės tarybos komitetas renkasi gegužės 28 dieną: nuo turto iki šilumos ir atliekų tarifų

    Marijampolės tarybos komitetas renkasi gegužės 28 dieną: nuo turto iki šilumos ir atliekų tarifų

    Marijampolės savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas 2026 metų gegužės 28 dieną 15.00 valandą planuoja posėdį, kuriame numatyta svarstyti 20 sprendimų projektų. Darbotvarkėje – savivaldybės turto valdymas, investicijos į komunalines įmones, atliekų ir daugiabučių priežiūros klausimai.

    Vienas pagrindinių darbotvarkės punktų – savivaldybei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo ataskaitos pagal 2025 metų gruodžio 31 dienos duomenis tvirtinimas. Tokios ataskaitos paprastai leidžia tarybai ir gyventojams įvertinti, kaip efektyviai naudojamas viešasis turtas ir kokių sprendimų reikia dėl jo priežiūros ar realizavimo.

    Komitetas taip pat svarstys, kaip paskirstyti valstybės biudžeto lėšas 2026 metų išlaidoms, susijusioms su mokyklų mokytojų ir ugdymo įstaigų personalo optimizavimu bei atnaujinimu. Šis klausimas aktualus daugeliui savivaldybių dėl demografinių pokyčių, mokinių srautų netolygumo ir poreikio užtikrinti, kad švietimo tinklas būtų tvarus.

    Komunalinių paslaugų ir tarifų klausimai

    Tarp svarstomų projektų – investavimas į uždarąją akcinę bendrovę „Sūduvos vandenys“ didinant įstatinį kapitalą. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su vandentvarkos infrastruktūros atnaujinimu, paslaugų patikimumu ir ilgalaikėmis investicijomis, kurios vėliau gali turėti įtakos ir vartotojų kainoms.

    Darbotvarkėje numatytas ir uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės šilumos tinklai“ 2025–2026 metų investicijų plano suderinimas. Investicijų planai šilumos ūkyje paprastai apima tinklų atnaujinimą, nuostolių mažinimą ir efektyvesnį šilumos gamybos bei tiekimo organizavimą.

    Komitetas ketina svarstyti ir Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimą, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų nustatymą. Šie klausimai tiesiogiai susiję su gyventojų išlaidomis ir praktine kasdienybe, todėl sprendimų motyvai ir taikymo ribos dažniausiai sulaukia didžiausio dėmesio.

    Turtas, būstas ir planuojami perdavimai

    Posėdyje numatyta spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų perėmimo savivaldybės nuosavybėn, taip pat dėl turto perdavimo patikėjimo teise švietimo įstaigai – Marijampolės „Šaltinio“ progimnazijai. Turto perdavimai patikėjimo teise paprastai reikalingi, kad įstaigos galėtų teisėtai valdyti, prižiūrėti ir naudoti objektus kasdienei veiklai.

    Dar vienas darbotvarkės punktas – savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto sąrašų pakeitimai, taip pat turto perdavimo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimas. Tokie sprendimai svarbūs socialinio būsto administravimui ir aiškioms taisyklėms, pagal kurias savivaldybės turtas perduodamas naudoti įstaigoms ar organizacijoms.

    Projektai, kuriems prašoma lėšų

    Komitetas svarstys kelis projektus, kuriems numatomas pritarimas ir piniginių lėšų skyrimas. Tarp jų – sporto centro paslaugų plėtra, baseino Jaunimo gatvėje teikiamų paslaugų gerinimas ir investicinio sklypo Gamyklų gatvėje parengimas siekiant pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas.

    Į darbotvarkę įtraukti ir aplinkos bei judumo sprendimai: dviračių ir pėsčiųjų tako tarp Geležinkelio ir Marių gatvių įrengimas, taip pat žaliosioms atliekoms skirtos vietoje veikiančios kompostavimo technologijos sukūrimas ir įdiegimas savivaldybės teritorijoje. Tarp klausimų – ir Marijampolės II tvenkinio užtvankos hidrotechnikos statinių rekonstravimo projekto finansavimas.

    Posėdyje taip pat numatoma svarstyti vietinės rinkliavos tvarkos pakeitimus, susijusius su leidimais organizuoti komercinius renginius viešojo naudojimo teritorijose, bei naują tvarką, skirtą nenaudojamiems ir apleistiems žemės sklypams nustatyti. Šie sprendimai dažnai taikomi siekiant aiškesnės priežiūros, didesnės tvarkos mieste ir paskatų savininkams rūpintis teritorijomis.

    Komiteto posėdžio darbotvarkės projekte nurodyta, kad posėdžiui pirmininkaus komiteto pirmininkas Romualdas Makauskas. Galutiniai sprendimai dėl daugumos klausimų bus priimami vėlesniuose tarybos posėdžiuose, tačiau komiteto išvados paprastai lemia, kokia forma projektai pasiekia tarybos balsavimą.

  • Šiauliuose prasideda didelių gabaritų atliekų surinkimas: kada išnešti, kad neliktų netvarkos?

    Šiaulių mieste nuo 2026 metų gegužės 24 dienos iki birželio 2 dienos prie daugiabučių namų kolektyvinių komunalinių atliekų konteinerių bus surenkamos didelių gabaritų atliekos apvažiavimo būdu pagal grafiką. Gyventojai raginami atliekas palikti tik tą dieną, kuri nurodyta grafike, kad konteinerių aikštelėse nesikauptų šiukšlės.

    Surinkimo grafike nurodyta data reiškia konkrečią didelių gabaritų atliekų išnešimo dieną, todėl anksčiau paliktos atliekos gali tapti ilgalaikės netvarkos ir gyventojų konfliktų priežastimi. Už šios paslaugos organizavimą atsakingas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.

    Ką galima palikti prie konteinerių?

    Apvažiavimo būdu bus surenkami nebenaudojami baldai, tokie kaip kėdės, lovos, čiužiniai, spintos ar stalai, taip pat buitinė technika, pavyzdžiui, šaldytuvai, skalbyklės, viryklės, televizoriai ar kompiuteriai. Taip pat priimami medienos gaminiai, tokie kaip langų rėmai be stiklo, durys ir staktos.

    Gyventojai gali palikti ir kitus didelių gabaritų daiktus: dviračius, automobilines kėdutes, vežimėlius, kilimus, radiatorius bei santechnikos įrangą, pavyzdžiui, klozetus, praustuvus ar vonias. Nurodoma, kad surenkamos ir automobilinės padangos.

    Ko apvažiavimu neišveš?

    Apvažiavimo būdu nebus surenkamos pavojingos atliekos, tokios kaip baterijos, akumuliatoriai ar cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė. Taip pat netinka statybos ir griovimo atliekos, įskaitant asbestinį šiferį, ruberoidą, langų rėmus su stiklais, langinį stiklą, linoleumą ar parketlentes.

    Neišvežamos ir automobilių detalės, pavyzdžiui, bamperiai, sėdynės ar salono dalys, taip pat medžių šakos. Tokias atliekas reikia tvarkyti atskirai, laikantis nustatytų atliekų tvarkymo taisyklių.

    Alternatyvos, jei grafikas netinka

    Gyventojai, nespėsiantys pasinaudoti apvažiavimo grafiku, didelių gabaritų atliekas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles J. Basanavičiaus gatvėje 168B, Pailių gatvėje 19 ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje 1D Šiauliuose. Taip pat nurodoma aikštelė Bertužių kaime, Šiaulių gatvėje 24, Šiaulių rajone.

    Dar viena galimybė yra užsisakyti individualų didelių gabaritų atliekų išvežimą iš gyvenamosios paskirties objekto. Šia paslauga vienas namų ūkis gali pasinaudoti vieną kartą per kalendorinius metus, o išvežimas paprastai įvykdomas per 5 darbo dienas nuo užsakymo pateikimo.

    Individuali paslauga apima paslaugos teikėjo atvykimą, atliekų pakrovimą iš vienos sutartos sukrovimo vietos, kurią gali pasiekti transportas, ir vietos sutvarkymą. Taip pat informuojama, kad UAB „Ecoservice“ teikia atliekų išnešimo paslaugą, tačiau ši paslauga yra mokama.

    Dėl individualaus išvežimo užsakymo gyventojai kviečiami kreiptis į VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą el. paštu arba telefonu +370 41 42 15 99. Kilus klausimams dėl atliekų, kurių apvažiavimas nesurenka, galima rinktis aikšteles arba kreiptis į registruotus atliekų tvarkytojus.

    Atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad tvarka prie konteinerių aikštelių pirmiausia priklauso nuo gyventojų įpročių. Laikantis grafiko ir paliekant tik tinkamas atliekas, surinkimas vyksta sklandžiau, o viešos erdvės ilgiau išlieka švarios.