CP v2

Tag: Atliekų tvarkymas

  • ES naujos taisyklės automobiliams: nuo 2032 metų daugiau perdirbto plastiko, keisis ir utilizavimas

    Europos Sąjunga priėmė naujas taisykles, kurios turi iš esmės pakeisti automobilių perdirbimą ir medžiagų naudojimą gamyboje. Pagrindinis tikslas – uždaryti medžiagų ciklą, kad eksploataciją baigę automobiliai taptų žaliavų šaltiniu naujiems modeliams.

    Reglamentas numato reikalavimus visam automobilio gyvavimo ciklui – nuo projektavimo ir remonto iki išardymo, rūšiavimo bei perdirbimo. Dauguma nuostatų įsigalios nuo 2028 metų rugsėjo, o dalis prievolių bus taikomos palaipsniui vėlesniais metais.

    Perdirbtas plastikas taps privalomas

    Vienas aiškiausių pokyčių – privalomas perdirbtų medžiagų kiekis plastikuose, naudojamuose naujuose automobiliuose. Numatoma, kad nuo 2032 metų naujų tipų transporto priemonėse plastiko gaminiuose turės būti ne mažiau kaip 15 proc. perdirbto plastiko.

    Nuo 2036 metų šis reikalavimas didės iki 25 proc., o dalis perdirbto plastiko turės būti gauta būtent iš eksploataciją baigusių transporto priemonių. Praktikoje tai reiškia, kad automobilių pramonė vis labiau priklausys nuo stabilaus, atsekamo ir kokybiško perdirbtų žaliavų tiekimo.

    Gamintojams – didesnė atsakomybė

    Kita svarbi kryptis – išplėstinė gamintojų atsakomybė. Nuo 2029 metų gamintojai turės didesnę pareigą organizuoti ir finansuoti eksploataciją baigusių automobilių surinkimo bei tinkamo apdorojimo sistemas.

    Tai keičia santykį tarp gamintojų ir perdirbėjų: reikšmę turės ne tik surinktų automobilių kiekis, bet ir tai, kokios kokybės medžiagos grįžta į pramonę. Tokie reikalavimai didina spaudimą investuoti į demontavimo, rūšiavimo ir medžiagų išgryninimo technologijas.

    Kokius pokyčius pajus perdirbimo rinka

    Naujos taisyklės nenurodo vienos privalomos technologijos, tačiau aiškiai kelia rezultatų kartelę. Perdirbimo grandinėje bus svarbu užtikrinti saugų skysčių, baterijų ir kitų pavojingų komponentų pašalinimą, taip pat išvengti skirtingų medžiagų maišymo, kuris mažina žaliavų vertę.

    Rinkoje didės poreikis selektyviam ardymui ir tikslesnei separacijai, kad būtų galima patikimai atskirti plieną, aliuminį, varį ir plastikų frakcijas. Kartu augs atsekamumo, kokybės kontrolės ir dokumentavimo svarba, nes gamintojai turės pagrįsti, kokia perdirbtos žaliavos dalis panaudota.

    ES taip pat siekia, kad kuo daugiau medžiagų liktų Europos rinkoje, todėl stiprinama naudotų automobilių eksporto kontrolė, siekiant mažinti atvejus, kai atliekos išvežamos kaip tariamai tinkamos naudoti transporto priemonės. Bendra kryptis aiški: senas automobilis vis mažiau bus laikomas atlieka ir vis labiau – vertingų medžiagų sandėliu.

  • Užsakė išvežimą per „Facebook“, bet šiukšlės baigėsi miške: kelionė per tris rajonus

    Gedinčių miške Šiaulių rajone Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio darbuotojai aptiko apie 5 kubinius metrus neteisėtai išpiltų buitinių atliekų. Apžiūrint krūvą rasti dokumentai leido atsekti neįprastą maršrutą, kuriuo šiukšlės pasiekė mišką.

    Surinkus pirminę informaciją paaiškėjo, kad atliekos buvo atgabentos iš Skuodo rajono, o joms vežti naudotas mikroautobusas, išnuomotas Joniškio rajone. Apie radinį informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.

    Kaip atliekos atsidūrė miške

    Tyrimo duomenimis, Skuodo rajono gyventojai atliekų išvežimo paslaugos ieškojo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasamdyti asmenys žadėjo šiukšles pristatyti teisėtai veikiantiems atliekų tvarkytojams, tačiau dalies buitinių ir pavojingų atliekų priėmimas aikštelėje buvo atsisakytas.

    Tuomet, kaip įtariama, vietoj alternatyvaus teisėto sprendimo pasirinkta paprasčiausia išeitis ir atliekos nugabentos daugiau kaip šimtą kilometrų. Jos išverstos valstybiniame miške, kurį prižiūri Kuršėnų regioninis padalinys, o už šių atliekų sutvarkymą galiausiai tenka mokėti visiems per viešuosius išteklius.

    Kokia žala daroma gamtai

    Miškuose paliekamos atliekos ne tik teršia kraštovaizdį, bet ir gali ilgai žaloti ekosistemas. Plastikas, tekstilė, buitinė chemija ar kitos mišrios atliekos yrant gali teršti dirvožemį, o lietaus vandeniui pernešant teršalus didėja rizika gruntiniams vandenims.

    Ypač pavojinga, kai tarp buitinių šiukšlių atsiranda pavojingų atliekų, pavyzdžiui, dažų, tepalų, baterijų ar elektronikos likučių. Tokios medžiagos gali būti toksiškos gyvūnams, didinti gaisrų riziką, o smulkios dalelės ilgainiui patenka į maisto grandinę.

    Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad nelegalių sąvartynų tvarkymas reikalauja papildomų žmonių ir lėšų, kurios galėtų būti skirtos miškų priežiūrai. Be to, palikta šiukšlių krūva neretai tampa signalu kitiems pažeidėjams, kad toje vietoje galima išmesti dar daugiau.

    Kaip išvengti tokių atvejų

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad paslaugos užsakymas socialiniuose tinkluose ar skelbimų grupėse pats savaime negarantuoja teisėto atliekų sutvarkymo. Renkantis vežėją svarbu aiškiai išsiaiškinti, kas teikia paslaugą, kur bus pristatytos atliekos ir ar priėmimo vieta turi teisę tvarkyti konkrečias atliekų rūšis.

    Pravartu išsaugoti susirašinėjimą, apmokėjimo įrodymus ir, kai įmanoma, atliekų perdavimo patvirtinimus. Neįprastai maža kaina, atsisakymas pateikti informaciją apie atliekų pridavimo vietą ar vengimas dokumentuoti paslaugą gali būti ženklai, kad atliekos gali atsidurti ne ten, kur turėtų.

    Aplinkos apsaugos departamentas tęsia tyrimą ir galutinę atsakomybę nustatys įvertinęs surinktas aplinkybes. Pastebėjus miške verčiamas atliekas rekomenduojama pranešti numeriu 112 ir, jei saugu, užfiksuoti transporto priemonės valstybinį numerį.

  • Atliekų tvarkymo lyderė „Mo-Bruk“ smarkiai augino pelną: pajamos šoktelėjo, o apimtys didėjo

    Lenkijos biržoje kotiruojama atliekų tvarkymo grupė „Mo-Bruk“ 2026 metų pirmąjį pusmetį baigė reikšmingu rezultatų šuoliu. Bendrovė skelbia, kad jos grynasis pelnas siekė apie 9,8 mln. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo maždaug 6,1 mln. eurų.

    Pardavimų pajamos per pusmetį sudarė apie 42,3 mln. eurų ir buvo 42,8 proc. didesnės nei metais anksčiau. EBITDA rodiklis pakilo iki maždaug 17,5 mln. eurų, o tai reiškia apie 44 proc. augimą per metus.

    „Mo-Bruk“ pabrėžia, kad augimą lėmė ne vien didesnis priimtų atliekų kiekis, bet ir pagerėjusios vidutinės paslaugų kainos. Pasak bendrovės, būtent kainodara pagrindiniuose segmentuose tapo vienu svarbiausių pelningumo variklių.

    Brango deginimas ir RDF

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį grupė sutvarkė apie 181 300 tonų atliekų, arba 14,5 proc. daugiau nei prieš metus. Pagrindinė veikla sugeneravo 44,4 proc. EBITDA maržą, rodančią aukštą pelningumą atliekų tvarkymo paslaugų grandinėje.

    Bendrovės teigimu, deginimo segmente vidutinės kainos didėjo apie 22 proc., o alternatyvių degalų RDF segmente – apie 44 proc. Prie to prisidėjo ir sutartys, susijusios su ypač probleminių atliekų židinių, vadinamųjų ekologinių bombų, sutvarkymu.

    Atliekų srautai augo visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose. Terminiam apdorojimui nukreiptų atliekų apimtis padidėjo iki maždaug 16 500 tonų, o RDF segmente priimta apie 41 600 tonų.

    Tuo metu kietinimo ir stabilizavimo veikloje apimtis siekė apie 113 100 tonų, fiksuojant nedidelį, 2 proc. augimą per metus. Prie bendro rezultato prisidėjo ir naujesnė kryptis – alyvų bei alyvuoto vandens atliekos, kurių per pusmetį priimta apie 10 200 tonų.

    Investicijos ir įsigijimų efektas

    „Perspektyvas antrajam pusmečiui vertiname optimistiškai ir, jei neįvyks išorinių netikėtų sukrėtimų, tai gali būti labai sėkmingi metai visai grupei“, – sakė „Mo-Bruk“ vadovas Henrykas Siodmoka.

    Pasak jo, bendrovė sieks didinti leidimų limitus pagal integruotus taršos leidimus, taip pat užbaigti naujus įsigijimus, kurie sustiprintų kontrolę atliekų sraute. Lygiagrečiai tęsiamos investicijos iki maždaug 7,0 mln. eurų – plečiant El-Kajo padalinį ir modernizuojant logistiką Karsuose, kad būtų pašalinti pajėgumų „butelio kakliukai“.

    Grupė taip pat akcentuoja, kad 2026 metais pilnai atsiskleidė ankstesnių įsigijimų – El Kajo ir Eco Point – sinergijos. Šios bendrovės jau reikšmingai prisideda prie konsoliduotos EBITDA ir grynojo pelno, o „Mo-Bruk“ išplėtė kompetencijas alyvuotų atliekų tvarkyme bei didina stabilizavimo pajėgumus.

    Finansinį stabilumą atspindi ir skolos rodikliai: grynosios skolos ir EBITDA santykis 2026 metų birželio pabaigoje siekė 0,95, kai 2026 metų kovo pabaigoje buvo 1,2. Tai rodo mažėjantį finansinį svertą, augant veiklos pelnui.

    „Mo-Bruk“ iš atliekų gamina alternatyvius degalus bei dirbtinį užpildą, naudojamą, pavyzdžiui, kelių statyboje ar rekultivacijoje. Grupė taip pat valdo dvi deginimo įrenginių aikšteles, kur apdorojamos ir medicininės bei pavojingos atliekos.

    Bendrovės akcijos pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje kotiruojamos nuo 2012 metų, o nuo 2022 metų kovo yra įtrauktos į mWIG40 indeksą. Atliekų tvarkymo sektoriuje investuotojai ypač stebi, kaip kinta atliekų srautai, reguliaciniai reikalavimai ir paslaugų kainodara, nes būtent šie veiksniai dažniausiai lemia maržų tvarumą.

  • Varėnos rajone sudarytas apleistų sklypų sąrašas: ką turi žinoti savininkai ir kokios pasekmės

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metų rugpjūčio 25 dieną patvirtino nenaudojamų ir apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą. Savivaldybė skelbia, kad į jį pateko sklypai įvairiose seniūnijose, kuriuose fiksuojami aplinkos tvarkymo pažeidimai.

    Dokumente nurodyta, kad dalis teritorijų nešienaujamos, apaugusios menkaverčiais krūmais ar savaiminiais medžiais. Kai kur taip pat konstatuota, kad sklypuose kaupiamos šiukšlės, laikomos aplinką galinčios teršti medžiagos arba formuojami sąvartynai.

    Kas laikoma apleistu sklypu

    Praktikoje apleistu sklypu dažniausiai laikomas toks, kuris ilgesnį laiką neprižiūrimas ir kelia riziką aplinkai ar kaimynystei. Tai gali būti peraugusi žolė, krūmynai, invazinių augalų plitimo židiniai, netvarkingai laikomos atliekos ar statybinės medžiagos.

    Tokios būklės sklypai ypač problemiški šiltuoju sezonu, kai didėja gaisrų rizika, o atliekos ir užžėlę plotai tampa kenkėjų bei graužikų veisimosi vietomis. Savivaldybės paprastai pabrėžia ir estetinį aspektą, nes neprižiūrimi sklypai blogina gyvenamosios aplinkos kokybę.

    Kokios pasekmės gresia savininkams

    Įtraukimas į apleistų sklypų sąrašą savininkui reiškia didesnę tikimybę sulaukti kontrolės veiksmų ir reikalavimų sutvarkyti teritoriją. Jeigu nustatyti pažeidimai nepašalinami, gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o kai kuriais atvejais savivaldybės taiko ir didesnius žemės mokesčio tarifus apleistai žemei.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad riziką didina ne tik nešienaujama žolė, bet ir atliekų kaupimas ar akivaizdžiai netvarkingos, aplinką teršiančios medžiagos. Tokiais atvejais klausimas gali peraugti į platesnį atliekų tvarkymo ir aplinkos apsaugos reikalavimų vertinimą.

    Ką daryti, jei sklypas pateko į sąrašą

    Savininkams rekomenduojama kuo greičiau įvertinti sklypo būklę ir imtis realių tvarkymo darbų: nušienauti, iškirsti menkaverčius krūmus, surinkti atliekas, pašalinti taršius objektus. Jei sklypas nuomojamas ar perduotas naudotis, verta raštu aiškiai apibrėžti priežiūros atsakomybę.

    Jeigu savininkas mano, kad sklypas į sąrašą pateko nepagrįstai, įprastai galima kreiptis į savivaldybę dėl informacijos patikslinimo, pateikti faktus apie priežiūrą ar atliktus darbus. Tokiais atvejais svarbiausia turėti įrodymus, pavyzdžiui, nuotraukas ar paslaugų atlikimą patvirtinančius dokumentus.

    Savivaldybė primena, kad tvarkingai prižiūrimos teritorijos mažina gaisrų ir taršos riziką, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę ir padeda išvengti papildomų išlaidų. Apleistų sklypų prevencija paprastai vertinama kaip viena efektyviausių priemonių mažinant nelegalių sąvartynų atsiradimą.

  • Vilniuje be šeimininkų likę atliekų konteineriai: savivaldybė keliauja į teismą

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia pradedanti procedūrą dėl komunalinių atliekų konteinerių, kurių savininkai nežinomi arba nenustatyti. Savivaldybė planuoja kreiptis į teismą, kad šis turtas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas savivaldybės nuosavybėn.

    Skelbime nurodoma, kad asmenys ar įmonės, turintys turtinių teisių į sąraše pateiktus konteinerius, gali jas pagrįsti dokumentais. Savivaldybė prašo iki 2027 metų vasario 26 dienos kreiptis į administracijos padalinį, atsakingą už atliekų tvarkymą, ir pateikti nuosavybę patvirtinančius įrodymus.

    Kodėl reikalingas teismo sprendimas?

    Bešeimininkio turto pripažinimas Lietuvoje paprastai vyksta teisiniu keliu, nes nuosavybės teisės negali būti perimamos vien administraciniu sprendimu. Teismo sprendimas leidžia aiškiai įtvirtinti, kas tampa turto valdytoju, ir išvengti ginčų, jei savininkas atsirastų vėliau.

    Praktikoje tokios situacijos dažniausiai kyla tuomet, kai pasikeičia teritorijų ar pastatų valdytojai, įmonės reorganizuojamos ar bankrutuoja, o konteineriai lieka naudoti be aiškaus nuosavybės statuso. Savivaldybei tai svarbu ir dėl atsakomybės už priežiūrą, apskaitą, remontą bei konteinerių keitimą.

    Ką tai reiškia gyventojams ir atliekų sistemai?

    Nors skelbimas pirmiausia skirtas galimiems konteinerių savininkams, tema aktuali ir gyventojams. Kai konteineriai neturi aiškaus valdytojo, sudėtingiau užtikrinti jų techninę būklę, savalaikį pakeitimą ar pritaikymą pagal rūšiavimo reikalavimus.

    Aiškus nuosavybės statusas taip pat susijęs su atliekų surinkimo infrastruktūros planavimu: konteinerių vietos derinamos, pritaikomos skirtingoms frakcijoms, o esant poreikiui pertvarkomos. Savivaldybės kontrolė šiuo atveju leidžia sistemą prižiūrėti nuosekliau ir sumažina riziką, kad dalis įrangos liks be realios atsakomybės.

    Kurie konteineriai įtraukti į sąrašą?

    Savivaldybės paskelbtame priede pateikiamas konkrečių konteinerių sąrašas su adresais, identifikaciniais numeriais ir talpomis. Tarp jų yra skirtingo tūrio konteineriai, dažniausiai kelių kubinių metrų talpos, išdėstyti įvairiose Vilniaus vietose.

    Asmenims, manantiems, kad konteineriai priklauso jiems arba jų atstovaujamai organizacijai, rekomenduojama įsivertinti turimus dokumentus. Paprastai tokiais įrodymais laikomi pirkimo dokumentai, perdavimo aktai, inventorizacijos duomenys ar kiti nuosavybės teisę patvirtinantys įrašai.

    „Kviečiame turinčius turtinių teisių į sąraše nurodytus konteinerius pateikti jas pagrindžiančius dokumentus iki 2027 metų vasario 26 dienos“, – nurodoma savivaldybės pranešime.

  • Konteinerius stebės kameros: už šiukšles šalia jų – baudos iki 600 eurų ir įpareigojimas sutvarkyti

    Konteinerius stebės kameros: už šiukšles šalia jų – baudos iki 600 eurų ir įpareigojimas sutvarkyti

    Prie atliekų surinkimo aikštelių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, skirtos fiksuoti netvarkingą atliekų palikimą ir kitus pažeidimus. Gyventojams primenama, kad šiukšlių palikimas šalia konteinerių ar aikštelėse laikomas taisyklių pažeidimu.

    Už nustatytus pažeidimus gali būti skiriama nuo 30 iki 140 eurų bauda, o pakartotinai nusižengus – iki 600 eurų. Nustačius pažeidimą, asmuo įpareigojamas pats sutvarkyti paliktas atliekas, o to nepadarius gali tekti atlyginti ir sutvarkymo išlaidas.

    Atliekos – tik į konteinerių vidų

    Komunalines atliekas privaloma mesti tik į tam skirtus konteinerius, todėl draudžiama palikti maišus, dėžes ar kitas šiukšles šalia jų. Tokia praktika ne tik teršia aplinką, bet ir apsunkina teritorijos priežiūrą, o šiltuoju sezonu gali didinti nemalonių kvapų bei kenkėjų riziką.

    Siekiant išvengti perpildymo, primenama užtikrinti, kad konteinerių dangčiai pilnai užsidarytų. Kartonines pakuotes ir popierių rekomenduojama sulankstyti arba suplėšyti, kad jos užimtų mažiau vietos.

    Kur dėti specifines atliekas?

    Didelių gabaritų atliekas, pavyzdžiui, senus baldus, gyventojai turėtų palikti pagal nustatytą išvežimo grafiką. Nurodoma, kad tokias atliekas prie konteinerių galima išnešti ne anksčiau kaip likus 24 valandoms iki numatyto išvežimo.

    Elektros ir elektronikos įrangą prašoma pristatyti į specialiai tam skirtas surinkimo vietas, o taip pat galima ją nemokamai priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Tokios atliekos neturėtų atsidurti prie mišrių atliekų konteinerių, nes jose gali būti pavojingų komponentų.

    Taip pat akcentuojama, kad prie konteinerių griežtai draudžiama palikti statybines atliekas, pavojingas medžiagas ar naudotas padangas. Šias atliekas būtina pristatyti į Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Dvarvietės gatvėje 1A, Skrytelių kaime.

    Gyventojai raginami naudotis savivaldybės sukurta atliekų tvarkymo infrastruktūra ir laikytis viešai skelbiamų išvežimo grafikų. Tikimasi, kad vaizdo stebėjimas padės mažinti netvarką, o švaresnė aplinka taps bendru bendruomenės rezultatu.

  • Senjorai gali nemokėti už šiukšles: kada priklauso lengvata ir kaip pateikti prašymą

    Senjorai gali nemokėti už šiukšles: kada priklauso lengvata ir kaip pateikti prašymą

    Atliekų tvarkymo mokestis daugelyje savivaldybių siejamas su tuo, ar būstas faktiškai gyvenamas. Jei žmogus laikinai išvyksta ir nekilnojamojo turto objektas tuo laikotarpiu nenaudojamas, kai kuriais atvejais mokestis gali būti perskaičiuotas arba apskritai netaikomas.

    Tokia situacija ypač aktuali senjorams, kurie ilgesniam laikui išvyksta į sanatoriją, gydymo įstaigą ar slaugos namus. Logika paprasta: jei būste niekas negyvena, atliekos negeneruojamos, todėl atsiranda pagrindas prašyti laikinai netaikyti mokesčio arba jį sumažinti.

    Kada mokestis gali būti netaikomas?

    Praktikoje viskas priklauso nuo konkrečios savivaldybės taisyklių: vienur pakanka deklaruoti, kad būstas laikinai negyvenamas, kitur reikia pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Dažniausiai prašoma nurodyti laikotarpį, kuriuo patalpos bus nenaudojamos, ir įsipareigoti informuoti apie pasikeitimus.

    Svarbu suprasti, kad lengvata paprastai nėra automatinė. Net jei žmogus realiai išvykęs, mokestis gali būti skaičiuojamas toliau, kol gyventojas pateikia prašymą ir savivaldybė priima sprendimą dėl perskaičiavimo.

    Kaip pateikti prašymą?

    Gyvenantiems individualiuose namuose dažniausiai reikia kreiptis į savivaldybę arba atliekų tvarkymo administratorių. Daugiabučiuose papildomai aktualus ir namo administratorius ar bendrija, nes mokestis neretai administruojamas per pastato valdymą ir gyventojų deklaruotus duomenis.

    Prašyme įprastai nurodomos tikslios datos, kada būstas bus negyvenamas, taip pat pateikiama informacija, kas ir kodėl išvyksta. Rekomenduojama išsaugoti įrodymus apie buvimą kitur, pavyzdžiui, gydymo įstaigos išrašą ar sutartį su slaugos įstaiga, nes jų gali būti paprašyta tikrinant aplinkybes.

    Kitos nuolaidos: kam jos taikomos?

    Be laikino nemokėjimo už negyvenamą būstą, savivaldybės gali taikyti ir papildomas lengvatas. Dažniausiai jos susijusios su namų ūkio pajamomis ir socialinės paramos kriterijais, todėl senjorams svarbu įsivertinti ne amžių, o tai, ar pajamos atitinka nustatytas ribas.

    Kai kur numatomos nuolaidos didesnėms šeimoms, taip pat dalinis mokesčio sumažinimas gyventojams, kurie kompostuoja bioatliekas ir tai oficialiai deklaruoja. Tokiais atvejais savivaldybė gali turėti teisę patikrinti, ar kompostavimo priemonės iš tiesų naudojamos.

    Taip pat pasitaiko vietinių programų, skirtų vieniems gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau jų sąlygos skiriasi. Vienose savivaldybėse jos apima atliekų mokestį, kitur labiau orientuojasi į šildymo, būsto išlaikymo ar kitų komunalinių paslaugų kompensacijas.

    Patikimiausia išeitis norint sužinoti, ar priklauso lengvata, yra kreiptis į savo savivaldybę ir pasitikrinti atliekų tvarkymo mokesčio tvarką bei prašymo formą. Jei taikomos socialinės nuolaidos, dažnai reikia papildomai konsultuotis su socialinės paramos skyriumi, nes sprendimai priimami individualiai, įvertinus pateiktus dokumentus.

  • Atliekų aikštelė Naujojoje Vilnioje uždaroma: meras žada perkelti kvapus ir srautą kitur

    Atliekų aikštelė Naujojoje Vilnioje uždaroma: meras žada perkelti kvapus ir srautą kitur

    Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad į laikiną atliekų tvarkymo aikštelę Naujojoje Vilnioje nuo rugpjūčio 31 dienos atliekos nebebus vežamos. Sprendimas priimtas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje, o iki rugsėjo 3 dienos iš teritorijos turi būti išgabentos joje jau sukauptos atliekos.

    Pasak savivaldybės, dalis srauto vėliau bus laikinai nukreipta į naują aikštelę Sandėlių gatvėje. Miestas pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra sumažinti poveikį gyvenamajai aplinkai ir suvaldyti situaciją, kuri dėl atliekų tvarkymo grandinės sutrikimų tęsiasi jau ne vieną mėnesį.

    „Nuo pat pradžių ketinome aikštelę su visais jos nemaloniais kvapais iš Naujosios Vilnios iškelti, o dabar radome sprendimą, kaip padaryti tai anksčiau nei planuota“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Sprendimas priimtas tęsiantis ekstremaliajai situacijai, kuri Vilniaus regione paskelbta po pernai MBA teritorijoje Gariūnuose įvykusio gaisro. Savivaldybės teigimu, ekstremalios situacijos režimas tebėra reikalingas, nes mišrių komunalinių atliekų tvarkymas dar nėra grįžęs į įprastą ritmą.

    Vilniaus regione per parą susidaro apie 700 tonų mišrių komunalinių atliekų, todėl bet koks infrastruktūros sutrikimas greitai tampa ne tik logistiniu, bet ir visuomenės sveikatos bei aplinkosaugos klausimu. Tokiais atvejais didžiausia rizika kyla dėl laikino sandėliavimo, kvapų, galimos taršos ir gyventojų nepasitenkinimo, ypač kai objektai atsiduria šalia gyvenamųjų kvartalų.

    Po gaisro ir tvarkymo grandinės sutrikimų dalis atliekų buvo tvarkoma pasitelkiant kitus Vilniuje veikiančius atliekų surinkėjus, kurie surenkamas atliekas rūšiuoja savo teritorijose. Viena iš laikinai naudotų vietų buvo Naujoji Vilnia, Pramonės gatvėje.

    Savivaldybė akcentuoja, kad laikinos aikštelės naudojimas buvo derintas su aplinkosaugininkais ir vyko tikrinimai, tačiau pripažįstama, jog gyventojams toks kaimynystės sprendimas buvo sunkiai priimtinas. Miestas tikina, kad aikštelės veiklos nutraukimas ir atliekų išvežimas per trumpą laiką turi padėti sumažinti kvapų problemą ir įtampą bendruomenėje.

    Artimiausiomis dienomis savivaldybė turės užtikrinti, kad atliekų srautai būtų perimti kitose vietose be papildomų trikdžių. Atliekų tvarkymo sistemoje tokie perplanavimai paprastai reikalauja aiškių pajėgumų skaičiavimų, transporto maršrutų korekcijų ir griežtesnės kontrolės, kad laikini sprendimai nevirstų ilgalaike našta gyventojams.

  • Išnešei seną fotelį prie konteinerių? Viena klaida – ir gali grėsti solidi bauda

    Daugiabučių kiemuose vis dar dažnas vaizdas, kai prie konteinerių ar atliekų aikštelėje paliekami seni foteliai, sofos ar spintos. Dalis gyventojų tikisi, kad kas nors pasiims, kiti mano, jog „vis tiek išveš“. Tačiau tokie daiktai priskiriami didelių gabaritų atliekoms, todėl jų palikimas bet kada ir bet kur gali būti laikomas šiukšlinimu.

    Lietuvoje gabaritinių atliekų tvarkymą nustato savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės ir vietiniai grafikai. Paprastai baldus leidžiama išnešti tik iš anksto paskelbtomis surinkimo dienomis, o kai kuriose vietovėse nurodoma ir konkreti laiko „langas“, kada tai daryti galima. Išnešus anksčiau ar gerokai po surinkimo, atliekos gali likti gulėti ilgai, o atsakomybė tenka jas palikusiam asmeniui.

    Praktikoje vis daugiau atliekų aikštelių stebimos vaizdo kameromis, todėl anonimiškai „pametėti“ sofą tampa vis sunkiau. Nustačius pažeidėją, gali būti taikoma administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimus ir aplinkos teršimą, o taip pat galima sulaukti reikalavimo atlyginti išvežimo ir sutvarkymo kaštus, jei juos patiria namo administratorius ar atliekų tvarkytojas.

    Rizika didėja ir dėl saugumo: palikti baldai gali trukdyti privažiavimui, užstatyti praėjimus, apsunkinti konteinerių aptarnavimą. Tokiais atvejais problema tampa ne tik estetika ar tvarka, bet ir reali kliūtis specialiosioms tarnyboms bei atliekų išvežimui, o tai dažnai tampa priežastimi, kodėl gyventojai raginami reaguoti griežčiau.

    Norint atsikratyti senais baldais teisėtai, dažniausiai yra keli keliai. Patikimiausia išeitis yra pasitikrinti savivaldybės ar namo administratoriaus skelbiamą didelių gabaritų atliekų surinkimo grafiką ir baldus išnešti tik tada, kai tai leidžiama. Kitas sprendimas yra nuvežti atliekas į stambiagabaričių ir kitų atliekų priėmimo vietas, kur gyventojams jos dažnai priimamos nustatyta tvarka ir be papildomo mokesčio.

    Jei baldas dar tinkamas naudoti, verta pagalvoti apie pakartotinį panaudojimą. Nemokamo atidavimo skelbimai ar bendruomenių grupės neretai padeda daiktams rasti naujus namus, o gyventojui leidžia išvengti konfliktų su kaimynais ir galimų sankcijų. Tais atvejais, kai atliekų daug, praktiškas sprendimas gali būti specialus konteineris ar išvežimo paslauga.

  • Sudeginsite sodo šakas? Baudos iki 1 170 eurų: štai ką daryti, kad neįkliūtumėte

    Pavasarį tvarkant kiemą ar sodo sklypą daliai žmonių vis dar atrodo paprasčiausia šakas ir pernykščius lapus tiesiog sudeginti. Tačiau daugelyje savivaldybių žaliųjų atliekų deginimas privačiose valdose yra draudžiamas, o už dūmų sukeliamą taršą gali grėsti administracinė atsakomybė.

    Dažniausiai taikomos baudos už aplinkos teršimą ir netinkamą atliekų tvarkymą siekia kelis šimtus eurų, o pakartotiniais ar sunkesniais atvejais gali išaugti iki maždaug 1 170 eurų. Praktikoje daug kas priklauso nuo konkrečios situacijos, savivaldybės taisyklių, deginamų atliekų pobūdžio ir to, ar buvo keliama grėsmė aplinkiniams.

    Kada laužas legalus, o kada ne?

    Gyventojai kartais remiasi tuo, kad laužas yra leidžiamas, jei jis skirtas poilsiui, pavyzdžiui, maistui kepti. Vis dėlto toks laužas negali virsti žaliųjų atliekų sunaikinimo būdu: šviežiai nupjautos šakos, lapai ar žolė laikomi atliekomis, o jų deginimas dažnai prilyginamas atliekų tvarkymo pažeidimams.

    Be to, net ir tada, kai laužas savaime nėra uždraustas, galioja priešgaisrinės saugos reikalavimai ir pareiga nekelti pavojaus žmonėms bei turtui. Tiršti dūmai, sklindantys į kaimynų sklypus ar gyvenamąją teritoriją, paprastai vertinami kaip pažeidimas, net jei ugnis įkurta savo kieme.

    5 praktiški būdai panaudoti šakas

    Vienas paprasčiausių sprendimų yra šakas susmulkinti šakų smulkintuvu ir gautas skiedras naudoti kaip mulčią. Tokia danga padeda sulaikyti drėgmę dirvoje, mažina piktžolių augimą ir ilgainiui gerina dirvos struktūrą.

    Smulkesnės šakelės tinka kompostui kaip vadinamasis rudas sluoksnis, kuris subalansuoja žaliąją masę, gerina oro patekimą ir mažina puvimo riziką. Stambesnes šakas galima panaudoti pakeltų lysvių pagrindui, kur jos palaipsniui suyra ir ilgiau išlaiko drėgmę, o tai ypač aktualu dažnėjant sausroms.

    Jei turite rūkyklą, dalis sausų, sveikų lapuočių ar vaismedžių šakų gali tikti rūkymui, tačiau svarbu vengti apdorotos ar dažytos medienos. Kita idėja yra šakų krūva nuošalesniame sodo kampe: ji gali tapti prieglobsčiu ežiams, driežams ir naudingiems vabzdžiams, kurie padeda kontroliuoti kenkėjus natūraliai.

    Ką daryti, jei šakos serga?

    Sode verta naudoti tik sveikas šakas. Jei mediena pažeista ligų ar kenkėjų, smulkinant ir paskleidžiant skiedras galima išplatinti sukėlėjus po visą sklypą, todėl tokias atliekas saugiau išvežti.

    Patikimiausias kelias yra perduoti žaliąsias atliekas savivaldybės organizuojamam bioatliekų surinkimui arba nuvežti į didelių gabaritų ir kitų atliekų priėmimo aikšteles. Taip ne tik išvengsite galimų baudų, bet ir prisidėsite prie tvarkingesnio atliekų srauto, kuris visoje Europoje vis griežčiau reguliuojamas.

    Šakų deginimas kieme dažnai kainuoja brangiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Paversdami jas mulčiu ar kompostu, gaunate naudingą žaliavą dirvai ir kartu sumažinate riziką sulaukti skundo bei administracinės baudos.