Tag: Atlyginimai

  • „Amazon“ prieš šventes JAV samdys per 300 000 laikinų darbuotojų: augs valandinis atlygis

    „Amazon“ paskelbė planuojanti artėjant šventiniam sezonui Jungtinėse Valstijose pasamdyti daugiau nei 300 000 laikinų darbuotojų savo pagrindiniame logistikos ir vykdymo tinkle. Tai maždaug 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o kompanija akcentuoja, kad taip ruošiasi didesniam užsakymų srautui.

    Bendrovės teigimu, sezoniniams darbuotojams vidutinė pradinė valandinė alga kils iki 20 JAV dolerių, tai yra apie 19 eurų. Taip pat numatomi papildomi priedai už naktines pamainas ir darbą per šventes, kurie tokiais laikotarpiais tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti darbuotojus.

    Pilnu etatu dirbantys darbuotojai, remiantis viešai skelbtais įmonės įkainiais, kai kuriais atvejais gali uždirbti iki 24 JAV dolerių už valandą, arba apie 22 eurus. „Amazon“ taip pat mini sveikatos draudimo galimybes, kurių kaina, priklausomai nuo plano, prasideda nuo 5 JAV dolerių per savaitę, tai yra apie 5 eurus.

    Darbo rinka ir spaudimas atlygiams

    Šventinis laikotarpis JAV tradiciškai yra intensyviausias mažmeninės prekybos ir siuntų pristatymo sezonas, todėl logistikos grandinėje smarkiai išauga trumpalaikės darbo jėgos poreikis. Tokiu metu dėl tų pačių darbuotojų konkuruoja tiek e. prekybos, tiek kurjerių ir sandėliavimo sektoriaus darbdaviai, o atlygio kėlimas tampa tiesiogine konkurencijos priemone.

    „Amazon“ sprendimas didinti sezoninių darbuotojų skaičių rodo ir platesnę tendenciją: net ir vartojimui tampant jautresniam kainoms, pirkėjų lūkesčiai dėl greito pristatymo nesumažėjo. Bendrovė viešai pabrėžia siekį išlaikyti pristatymo terminus ir operacinį patikimumą, nes būtent šventiniu laikotarpiu vėlavimai labiausiai kainuoja reputacijai.

    1,5 mlrd. dolerių planas atlygiams

    Kompanija taip pat pranešė įsipareigojanti skirti 1,5 mlrd. JAV dolerių atlyginimų didinimui, tai yra apie 1,4 mlrd. eurų. Įmonės vertinimu, įskaičiavus papildomas išmokas ir priedus, kai kuriose pozicijose bendra valandinė kompensacija gali pasiekti iki 32 JAV dolerių, arba apie 30 eurų.

    Rinkos analitikų vertinimu, didesnės investicijos į atlygius ir darbo jėgą trumpuoju laikotarpiu didina kaštus, tačiau gali atsipirkti per klientų lojalumą ir efektyvesnį užsakymų įvykdymą. „Amazon“ atveju tai ypač aktualu konkurencinėje aplinkoje, kur pristatymo greitis ir tikslumas išlieka vienu pagrindinių pranašumų.

  • „Volkswagen“ nori užšaldyti algas iki 2030-ųjų? Nutekinti planai kelia audrą darbuotojams

    Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ viduje aptariami kaštų mažinimo scenarijai sukėlė nerimą darbuotojams ir profesinėms sąjungoms. Darbuotojų atstovai, remdamiesi žiniasklaidoje cituojamais vidiniais dokumentais, teigia, kad svarstomas ilgalaikis darbo užmokesčio didinimo pristabdymas.

    Skelbiama, kad priemonės galėtų paliesti šimtus tūkstančių grupės darbuotojų skirtingose šalyse. Pats koncernas viešai tokių teiginių nepatvirtino, pabrėždamas, kad darbo kaštai paprastai aptariami derybose su socialiniais partneriais.

    Kas iš tiesų svarstoma?

    Pagal nutekintą informaciją, dalyje padalinių galėtų būti taikomas vadinamasis nulinio algų augimo principas, kai bazinis atlygis kurį laiką nebedidinamas. Tokia praktika įmonėse dažniausiai pristatoma kaip laikina priemonė, skirta stabilizuoti finansus ir suvaldyti sąnaudas.

    Darbuotojų atstovai akcentuoja, kad ilgesnis algų įšaldymas ypač jautrus, jei išlieka infliacija, nes reali perkamoji galia mažėja. Net ir nuosaikus kainų augimas per kelerius metus reikštų apčiuopiamą atlygio vertės kritimą, todėl profesinės sąjungos žada principingą pasipriešinimą.

    Poveikis gamykloms regione

    Diskusijos dėl atlygio politikos svarbios ir Vidurio Europai, kur „Volkswagen“ turi reikšmingus gamybos pajėgumus. Vien Lenkijoje su grupe siejamos gamyklos ir padaliniai yra tarp didesnių darbdavių pramonėje, todėl bet kokie sprendimai dėl algų ar priedų gali turėti platesnį socialinį efektą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus įgyvendinimas skirtingose šalyse priklauso nuo vietinių kolektyvinių sutarčių, darbo teisės ir derybų tradicijų. Net ir esant centrinei kaštų mažinimo krypčiai, vietos įmonių vadovai dažnai priversti ieškoti kompromisų su profesinėmis sąjungomis.

    Kodėl spaudimas didėja?

    Pastaraisiais metais Europos automobilių pramonė patiria dvigubą spaudimą: brangsta energija ir žaliavos, o kartu reikia milžiniškų investicijų į elektrifikaciją, programinę įrangą ir baterijų tiekimo grandines. Dėl to gamintojai ieško rezervų, o darbo kaštai tampa viena didžiausių eilutų balanse.

    Be to, rinka tampa vis konkurencingesnė, ypač elektromobilių segmente, kur kainų karai mažina pelningumą. Tokiose sąlygose koncernai dažniau peržiūri premijų sistemas, papildomas naudas ir darbuotojų skaičių, o algų augimas neretai tampa derybų objektu.

    Profesinės sąjungos primena, kad atlyginimų nustatymas nėra vienpusis administracinis sprendimas, o derybų rezultatas. „Darbo užmokesčio sąlygos turi būti sutariamos prie derybų stalo, o ne nuleidžiamos vienašaliais nurodymais“, – sakė darbuotojų atstovai.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar koncernas pateiks aiškią, oficialią poziciją ir kokius siūlymus pateiks derybose. Jei būtų siekiama griežtai įgyvendinti taupymo planą, analitikai neatmeta didesnės įtampos, protestų ar streikų rizikos, ypač ten, kur profesinės sąjungos tradiciškai turi didelę įtaką.

  • Visagine ieško vyriausiojo specialisto: siūlo beveik 2 000 eurų ir išskirtines naudas

    Visagine ieško vyriausiojo specialisto: siūlo beveik 2 000 eurų ir išskirtines naudas

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė konkursą Transporto ir ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms. Ieškomas komandos narys darbui su savivaldybės ūkio ir transporto sritimis, o naujam darbuotojui numatomas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis.

    Nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,10, o atlyginimas prieš mokesčius sudaro 1 977,80 eurų. Tokia suma atitinka dabartinę valstybės tarnybos apmokėjimo logiką, kai galutinis atlygis priklauso nuo pareigybės lygio, koeficiento ir taikomų priedų.

    Savivaldybė skelbia siūlanti ne tik kasmetines atostogas, bet ir galimybę kelti kvalifikaciją. Pastaraisiais metais viešajame sektoriuje tai tampa vis svarbesniu konkurenciniu pranašumu, nes dalis institucijų aktyviau investuoja į darbuotojų mokymus, skaitmenizavimo kompetencijas ir projektų valdymą.

    Tarp papildomų naudų įvardijama galimybė iki 2 darbo dienų per mėnesį išvykti į sveikatos priežiūros, valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą. Taip pat numatytos iki 5 apmokamų darbo dienų per metus sveikatai gerinti ir iki 2 apmokamų darbo dienų per metus saviugdai.

    Darbdavys taip pat akcentuoja šeimai palankias sąlygas: auginantiems vaiką iki 3 metų siūloma 4 darbo dienų savaitė, o darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, skiriama laisva darbo diena pirmąją mokslo metų dieną. Tokios priemonės viešajame sektoriuje vis dažniau naudojamos siekiant pritraukti kandidatų, ypač regionuose, kur konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų auga.

    Skelbime pabrėžiama, kad Visagino savivaldybės administracija laikosi lygių galimybių politikos ir užtikrina vienodas sąlygas visiems kandidatams. Dėl išsamesnės informacijos apie konkursą nurodomi atsakingo asmens kontaktai savivaldybėje.

  • Visaginas ieško savivaldybės kontrolieriaus: alga 4 135 eurai ir hibridinis darbas

    Visaginas ieško savivaldybės kontrolieriaus: alga 4 135 eurai ir hibridinis darbas

    Skelbiamas konkursas Visagine

    Visagino savivaldybė paskelbė konkursą į Kontrolės ir audito tarnybos vadovo, savivaldybės kontrolieriaus, pareigas. Ši biudžetinė įstaiga prižiūri, kaip teisėtai ir efektyviai naudojamas savivaldybės turtas bei lėšos, o jos vadovą į pareigas skiria savivaldybės taryba.

    Kontrolės ir audito tarnyboje dirba trys valstybės tarnautojai, įskaitant vadovą. Darbo vieta numatyta Visagine, o darbo modelis įvardijamas kaip hibridinis.

    Ką veikia kontrolierius?

    Pagrindinė savivaldybės kontrolieriaus atsakomybė – planuoti ir organizuoti tarnybos darbą bei užtikrinti, kad savivaldybės lėšos būtų valdomos skaidriai ir rezultatyviai. Tarnyba atlieka išorės finansinį, atitikties ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse.

    Pagal audito rezultatus priimami sprendimai ir kontroliuojama, kaip šalinami nustatyti trūkumai. Taip pat teikiamos išvados savivaldybės tarybai, merui ir Valstybės kontrolei, o auditai vykdomi remiantis tarptautiniais aukščiausių audito institucijų standartais ir taikomomis metodikomis.

    Atlyginimas ir terminai

    Skelbime nurodoma, kad pareigybei taikomas 2,3 atlygio koeficientas, o darbo užmokestis siekia 4 135,40 euro. Išbandymo terminas netaikomas.

    Konkurso paskelbimo data – 2026 metų spalio 7 dieną. Dokumentai priimami iki 2026 metų spalio 21 dienos imtinai.

    Kokie reikalavimai keliami kandidatams?

    Kandidatams keliami aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimai ir bent 3 metų darbo patirtis finansų, ekonomikos, teisės, audito arba kontrolės srityse. Taip pat būtina ne trumpesnė kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtis.

    Reikalaujama užsienio kalba bent B2 lygiu: anglų, prancūzų arba vokiečių. Tarp akcentuojamų kompetencijų įvardijami lyderystė, veiklos valdymas, strateginis požiūris, taip pat patikimumas, atsakingumas, organizuotumas, analizė ir argumentavimas bei komunikacija.

    Norint dalyvauti atrankoje, privaloma pateikti išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, nepriekaištingos reputacijos deklaraciją, klausimyną asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, užsienio kalbos lygį patvirtinančius dokumentus ir patirties įrodymus.

  • Portugalijoje algos kyla sparčiausiai: kur dabar geriausios IT, sveikatos ir inžinerijos vietos

    Portugalijoje algos kyla sparčiausiai: kur dabar geriausios IT, sveikatos ir inžinerijos vietos

    Technologijos tempia rinką

    Portugalijos technologijų sektorius 2026 metų antrąjį ketvirtį išlaikė vieną sparčiausių augimo tempų darbo rinkoje. Personalo atrankos bendrovės „Randstad“ atlygio tendencijų tyrimas rodo, kad informacinių ir ryšių technologijų srityje atlyginimai išlieka tarp didžiausių šalyje, o naujų pozicijų skaičius auga.

    Remiantis tyrime cituojamais Portugalijos statistikos instituto INE ir „Eurostat“ duomenimis, informacijos ir ryšių sektoriuje 2026 metų antrąjį ketvirtį dirbo apie 237 200 žmonių. Tai sudaro maždaug 4,4 proc. visų dirbančiųjų, o per metus sektorius paaugo apie 27 600 darbo vietų, arba 13,2 proc.

    „Randstad“ skaičiavimais, dažniausiai vertinamų IT pozicijų metinis bruto atlygis siekia nuo 40 000 iki 55 000 eurų. Didžiausia paklausa, pasak tyrimo, telkiasi debesų kompiuterijos ir kibernetinio saugumo, duomenų analitikos, verslo analitikos ir DI, programinės įrangos kūrimo, CRM ir ERP sprendimų bei IT valdymo srityse.

    Sveikatos apsauga ir gyvybės mokslai

    Greta technologijų išsiskiria ir sveikatos apsaugos bei socialinės globos sektorius, kurio mastas Portugalijoje yra gerokai didesnis. INE darbo jėgos tyrimo duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį žmonių sveikatos ir socialinės globos veiklose dirbo apie 567 700 žmonių, arba apie 10,5 proc. visos darbo jėgos.

    Per metus ši sritis paaugo maždaug 43 200 darbo vietų, arba 8,2 proc., o tai, „Randstad“ vertinimu, rodo stabilų kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Sveikatos sektoriuje vidutinis metinis bruto atlygis, pagal tyrimą, dažniausiai svyruoja nuo 30 000 iki 46 000 eurų.

    Gyvybės mokslų, farmacijos ir mokslinių tyrimų kryptys, tyrimo duomenimis, gali pasiūlyti dar platesnį atlygio diapazoną nuo 35 000 iki 60 000 eurų per metus. Daugiausia ieškoma pardavimų atstovų, kokybės užtikrinimo, reguliavimo reikalų, rinkos prieigos ir medicininių reikalų specialistų.

    Pramonė, bankai ir kitos sritys

    Dar vienas reikšmingas segmentas yra inžinerija ir pramonė, kur, pasak „Randstad“, darbo vietos dažnai pasižymi didesniu stabilumu. INE duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį pramonės blokas, apimantis gavybą, gamybą, energetiką, vandentvarką ir statybą, siekė apie 1 333 700 dirbančiųjų, arba 24,7 proc. visos darbo jėgos.

    Per metus šis sektorius padidėjo apie 43 000 darbo vietų, arba 3,3 proc. Tyrime nurodoma, kad metinis bruto atlygis čia dažniausiai siekia nuo 33 500 iki 49 500 eurų, o įmonės aktyviai ieško darbų vadovų, automatizavimo ir robotikos inžinierių, produktų vystymo specialistų, gamybos pamainų vadovų bei tiekimo grandinės ir logistikos technikų.

    Bankininkystės ir draudimo srityje, pagal INE duomenis, 2026 metų antrąjį ketvirtį dirbo apie 118 700 žmonių, arba 2,2 proc. visų dirbančiųjų. „Randstad“ vertinimu, vidutinis metinis bruto atlygis čia dažniausiai siekia nuo 35 000 iki 50 000 eurų, o paklausiausi tampa rizikos, atitikties ir finansų analizės vaidmenys.

    Marketingo ir pardavimų segmentas, anot tyrimo, išlieka jautresnis ekonomikos ciklams, tačiau tam tikros nišos auga dėl skaitmenizacijos ir duomenimis grįstos reklamos. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį marketinge dirbo apie 37 200 žmonių, arba 0,7 proc. viso užimtumo, o metinis pokytis išliko teigiamas.

    Platesnėje finansų, personalo ir teisės paslaugų grupėje INE fiksavo apie 488 100 dirbančiųjų, arba apie 9 proc. visų darbuotojų. „Randstad“ nurodo, kad metinis bruto atlygis šiame segmente dažniausiai siekia nuo 24 000 iki 33 500 eurų, o darbdaviai daug dėmesio skiria kontrolės, ataskaitų rengimo, apskaitos, personalo analitikos ir atitikties kompetencijoms.

  • Darbas staliams ir stogdengiams: siūlo apie 2 560 eurų per mėnesį ir žada apmokyti nuo nulio

    Lenkijos Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Nowy Sącz apylinkėse, viena įmonė ieško darbuotojų staliaus ir stogdengio darbams statybose. Skelbime nurodoma, kad siūlomas atlygis prasideda nuo 11 000 zlotų bruto per mėnesį, tai yra apie 2 560 eurų.

    Darbas būtų pilnu etatu, nuo pirmadienio iki penktadienio, įprastomis dienos valandomis. Pagrindinės užduotys siejamos su namų bei paslauginės ir komercinės paskirties pastatų statyba, taip pat kitais statybos objektais.

    Patirtis nebūtina, bet yra sąlyga

    Skelbime pabrėžiama, kad formalus išsilavinimas nėra būtinas, o neturintieji patirties gali būti apmokomi darbo vietoje. Vis dėlto keliami reikalavimai dėl bendro darbo stažo: kandidatas turi būti dirbęs bent dvejus metus, net jei tai nebuvo statybų sektoriuje.

    Įdomu tai, kad kandidatuoti gali ir šiuo metu kitur dirbantys žmonės, o pirmoji sutartis planuojama bandomajam laikotarpiui. Taip darbdaviai dažnai mažina riziką, o darbuotojui tai tampa būdu greičiau patekti į rinką ir įrodyti kvalifikaciją praktikoje.

    Ką signalizuoja toks atlygis

    Apie 2 560 eurų bruto atlygis Lenkijos regionuose statybų sektoriuje išsiskiria, nes pastaraisiais metais ši sritis susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Situaciją veikia ir sezoniškumas, ir didėjantys infrastruktūros bei būsto projektų mastai, todėl darbdaviai vis dažniau siūlo apmokymus bei aiškų įsidarbinimo grafiką.

    Skelbime nurodoma, kad ieškoma trijų darbuotojų, o atranka vyksta ribotą laiką. Tokie „reikia dabar“ tipo kvietimai paprastai reiškia, kad darbų grafikai jau sudėlioti, o brigadoms trūksta rankų artimiausiems objektams.

  • Lenkijos ekonomika prieš lūžį: pigios algos nebeveikia, o DI diegimas versle vis dar atsilieka

    Lenkija turi stiprių inžinerinių kompetencijų ir sukauptą patirtį dirbant tarptautiniuose projektuose, tačiau vien to nepakanka tvirtai vietai pasaulinėje prekyboje. Varšuvos universiteto profesorė Katarzyna Śledziewska pabrėžia, kad šaliai reikia nuoseklios strategijos, kaip kurti ir valdyti didesnės vertės grandines.

    Pasak ekspertės, tikslas turėtų būti perėjimas nuo talentų tiekėjo ir subrangovo vaidmens prie sprendimų kūrėjo, turinčio teises į produktą, duomenis ir technologiją. Tai reiškia, kad užsienio investicijas verta vertinti ne vien pagal sukurtų darbo vietų skaičių, bet ir pagal tai, ar jos atneša mokslinių tyrimų, tiekėjų augimo ir produktinių sprendimų centrus.

    Nuo konteinerių prie gigabitų

    Profesorė savo knygoje apie tarptautinę prekybą skaitmeninėje eroje šį pokytį apibūdina kaip perėjimą nuo konteinerių prie gigabitų. Eksporto vertė vis dažniau kuriama ne tik gamykloje, bet ir programinėje įrangoje, duomenyse, paslaugose bei santykyje su klientu.

    Todėl įmonėms tampa svarbu ne vien pagaminti produktą, bet ir pasiūlyti visą sprendimą: nuotolinį stebėjimą, atnaujinimus, diagnostiką, garantuotą paslaugos lygį ar finansavimo modelį. Tokia kryptis stiprina konkurencingumą net ir tuomet, kai darbo jėga nebe pigi.

    Kodėl pigios algos nebepranašumas

    Lenkija pagal nominalųjį bendrąjį vidaus produktą yra tarp maždaug 20 didžiausių pasaulio ekonomikų, tačiau ankstesnis modelis, paremtas santykinai mažesnėmis darbo sąnaudomis, pasiekia ribas. Augant atlyginimams, konkurencinis pranašumas turi persikelti į našumą, technologijas, intelektinę nuosavybę ir prekės ženklą.

    Skaitmeninėje ekonomikoje įėjimas į užsienio rinkas vis dažniau reiškia prisijungimą prie konkrečių platformų ir ekosistemų. Praktikoje nepakanka išversti svetainę, nes reikia integruoti mokėjimus, logistiką, grąžinimus, klientų aptarnavimą ir duomenų mainus taip, kad sistemos veiktų suderintai.

    DI diegimo spraga ir rizika

    Vienas silpniausių taškų, pasak ekspertės, yra dirbtinis intelektas: Lenkija turi stiprų IT sektorių ir kuria sprendimus užsienio klientams, bet vietinių diegimų mastas vis dar per mažas. Eurostato duomenimis, 2025 metais bent vieną DI technologiją naudojo 8,4 proc. Lenkijos įmonių, turinčių ne mažiau kaip 10 darbuotojų, kai ES vidurkis siekė 20 proc.

    Skirtumai ryškūs ir pagal įmonių dydį: DI naudojo 5,8 proc. mažų įmonių, 14,8 proc. vidutinių ir 45,8 proc. didelių. Dėl to kyla rizika, kad verslas DI naudos daugiausia kaip svetimų platformų vartotojas, o tai gerina efektyvumą, bet nepadeda pakilti vertės grandinėje ir išlaikyti kontrolės klientų santykiui.

    „Didžiausias pavojus yra tai, kad liksime tik svetimų platformų vartotojai ir toliau būsime žemesniame vertės grandinės lygyje“, – sakė Katarzyna Śledziewska.

    Ekspertės teigimu, paramos priemonės turėtų apimti ne tik mokymus, bet ir realią pagalbą diegiant DI: prieigą prie skaičiavimo infrastruktūros, testavimo aplinkų, konsultacijas dėl duomenų, kibernetinio saugumo ir pilotinių projektų finansavimą. Esminė sąlyga – eksportuoti ne vien programuotojų darbą, o savus produktus, sistemas ir pilnus sprendimus.

  • „Grupa Azoty“ dėl atlyginimų ginčo: 350 eurų kėlimas visiems grėstų stabdyti veiklą, streikas neatmetamas

    Lenkijos chemijos ir trąšų gamybos milžinėje „Grupa Azoty“ aštrėja kolektyvinis ginčas dėl atlyginimų. Profesinės sąjungos reikalauja didinti bazinius atlygius 1 500 zlotų, tai yra maždaug 350 eurų per mėnesį, taip pat kelti pamaininį priedą ir atnaujinti įšaldytą kolektyvinę sutartį.

    Įmonėje jau įvyko šeštasis derybų raundas, tačiau sprendimo kol kas nėra. Profesinės sąjungos perspėja, kad nesusitarus gali būti organizuojamas streiko referendumas.

    Kas kelia įtampą dėl algų?

    „Grupa Azoty“ vadovybė pripažįsta, kad atlyginimai kai kuriuose padaliniuose nėra konkurencingi, tačiau pabrėžia, jog finansinės galimybės labai ribotos. Bendrovę slegia dideli įsipareigojimai ir brangiai kainavusios investicijos, dėl kurių grynasis rezultatas išlieka neigiamas net ir gerėjant veiklos rodikliams.

    Didžiausias rizikos veiksnys yra skolos našta, siekianti apie 18 mlrd. zlotų, arba maždaug 4,2 mlrd. eurų. Esant tokiam finansiniam fonui, net ir santykinai nedidelis visuotinis atlygių didinimas, anot vadovybės, gali sukelti grandininę reakciją tiek pinigų srautams, tiek kreditorių pasitikėjimui.

    „Atlyginimų padidinimas 350 eurų per mėnesį reikštų bendrovės veiklos proceso sustabdymą“, – sakė „Grupa Azoty“ vadovas Marcin Celejewski.

    Vadovybė tikina, kad dabartinių sąjungų reikalavimų įgyvendinti nepavyks, tačiau visiškai atmetamas atlygio augimas taip pat nėra. Pasak įmonės, realistiškesnis kelias būtų etapinis sprendimas, derinant jį su finansinės padėties stabilizavimu.

    Derybos sutampa su spaudimu iš rinkos

    Ginčas dėl algų vyksta tuo pačiu metu, kai „Grupa Azoty“ veda derybas su kreditoriais ir siekia susitarti dėl finansinio stabilizavimo. Streiko grėsmė šiuo laikotarpiu gali tapti papildomu argumentu skolintojams griežtinti sąlygas arba reikalauti dar spartesnių taupymo priemonių.

    Situaciją apsunkina ir žaliavų rinka, ypač gamtinių dujų kainų svyravimai. Dujos yra pagrindinė žaliava azotinių trąšų gamyboje, todėl brangimas tiesiogiai mažina maržas ir gali priversti peržiūrėti gamybos apimtis.

    Įmonės darbuotojai savo ruožtu akcentuoja, kad taupymo režimas tęsiasi jau ne vienerius metus, o dalyje padalinių juntamas premijų bei motyvacinės sistemos trūkumas. Dėl to atlyginimų klausimas tampa ne tik finansinis, bet ir pasitikėjimo bei ilgalaikio personalo išlaikymo iššūkis.

  • Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Didžioji dalis europiečių vis dar kandidatuoja į darbą nežinodami, kokio atlygio gali tikėtis. Dažname skelbime nenurodomas nei konkretus atlyginimas, nei rėžiai, todėl žmonės investuoja laiką į atrankas ir testus tik vėliau sužinodami finansines sąlygas.

    Europos Komisija pabrėžia, kad atlygio slaptumas didina diskriminacijos riziką ir palaiko lyčių atlyginimų atotrūkį. Siekdama tai keisti, Europos Sąjunga priėmė Atlygio skaidrumo direktyvą, kuri įpareigoja darbdavius suteikti daugiau informacijos apie atlyginimą ir taikomus kriterijus.

    Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2026 metais birželio 7 dieną, tačiau dauguma ES valstybių nespėjo jo įgyvendinti. Remiantis tarptautinės konsultacijų bendrovės „PwC“ apžvalga, direktyvą tuo metu buvo perkėlusios tik kelios šalys, tarp jų ir Lietuva.

    Italija šoktelėjo į lyderes

    Pasaulinės įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad ryškiausias pokytis fiksuojamas Italijoje, kuri direktyvą įgyvendino anksti. Skelbimų, kuriuose nurodoma alga ar jos rėžiai, dalis šalyje pakilo nuo 26 proc. 2025 metais liepos mėnesį iki 61 proc. 2026 metais liepos mėnesį.

    „Indeed“ ekonominių tyrimų vadovas Pawelas Adrjanas teigia, kad Italija tapo viena ryškiausių atlygio skaidrumo pavyzdžių tarp didžiųjų Europos ekonomikų. Pasak jo, duomenys leidžia daryti išvadą, kad reguliavimas realiai keičia darbdavių praktiką.

    „Italija iš esmės aplenkė direktyvos minimumą, nes reikalauja atlygio rėžius pateikti pačiame darbo skelbime“, – sakė Pawelas Adrjanas.

    JK iki šiol buvo pirmaujanti

    Nors Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, „Indeed“ statistikoje ji ilgą laiką pirmavo pagal skelbimų su nurodytu atlygiu dalį. 2020 metais sausį tokių skelbimų dalis siekė apie 40 proc., o vėliau išliko viena didžiausių tarp didžiųjų Europos darbo rinkų.

    2026 metais liepą Italija pirmą kartą aplenkė Jungtinę Karalystę: Italijoje rodiklis siekė 61 proc., Jungtinėje Karalystėje 60 proc. Tuo metu Nyderlandai priartėjo prie 50 proc. ribos, tačiau dalis didžiųjų ekonomikų vis dar atsilieka gerokai daugiau.

    Vokietijoje ir Ispanijoje skelbimų su atlygio informacija dalis išlieka mažesnė nei 20 proc., o Prancūzijoje ji siekia apie 43 proc. „Indeed“ vertinimu, pokyčius spartina ne tik įsigalioję reikalavimai, bet ir darbdavių bandymas prisitaikyti iš anksto, vengiant reputacinių ir teisinių rizikų.

    Kodėl tai svarbu darbuotojams

    Eurostato duomenimis, 2024 metais lyčių atlyginimų atotrūkis Europos Sąjungoje siekė 11,1 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai moterys už tą patį darbą ar panašios vertės darbą gauna mažiau, o informacijos trūkumas apsunkina derybas ir ginčų sprendimą.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch direktyvos neįgyvendinimą vadina skaudžiu signalu dirbančioms moterims. Jos teigimu, atlygio slaptumas palieka daugiau galios darbdaviui, o darbuotojams ir profesinėms sąjungoms trūksta bazinių duomenų, reikalingų ginti savo teises.

    „Atlygio paslaptys atiduoda visą galią darbdaviui ir palieka moteris be informacijos, reikalingos apsiginti“, – sakė Esther Lynch.

    Direktyva numato ne tik aiškesnę informaciją kandidatams, bet ir didesnį skaidrumą įmonėse, įskaitant darbuotojų teisę gauti duomenis apie atlygio lygius pagal lytį ir pareigybių kategorijas. Ekspertai pabrėžia, kad vien taisyklių nepakanka: realus efektas priklausys nuo priežiūros, sankcijų ir to, ar darbdaviai skelbimuose iš tiesų pradės nuosekliai nurodyti rėžius.

  • Lenkijos cyberkariuomenei – papildomas finansavimas: pinigai skiriami specialistų atlyginimams

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pranešė, kad šalies Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms bus skirta papildomų lėšų. Jos bus skiriamos iš Kibernetinio saugumo fondo ir pirmiausia numatytos kariuomenės kibernetinio saugumo specialistų atlyginimams.

    Ministro teigimu, tikslas paprastas: valstybė nori išlaikyti aukštos kvalifikacijos žmones tarnyboje ir sustiprinti pajėgumus atremiant vis sudėtingesnes atakas. Kiek tiksliai sudarys papildomas finansavimas, jis neatskleidė, nurodydamas, kad sumos yra neviešinamos.

    Rekordinės išlaidos kibernetiniam saugumui

    K. Gawkowskis pabrėžė, kad Lenkijos išlaidos kibernetiniam saugumui pasiekė rekordines aukštumas. Pasak jo, šiuo metu jos viršija 1 150 000 000 eurų, o papildomai vykdomos ir investicinės programos.

    Anot ministro, ankstesniais dvejais metais metinės išlaidos siekė apie 920 000 000 eurų. Toks augimas, jo vertinimu, atspindi tiek didėjantį grėsmių mastą, tiek poreikį konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl talentų.

    „Žmonės, dirbantys šiuose padaliniuose, turėtų gerai uždirbti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ne tik gynyba, bet ir technologinė suverenitetas

    Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadovas brigados generolas dr. inž. Mariuszas Chmielewskis akcentavo, kad padaliniai rūpinasi ne vien incidentų prevencija ir reagavimu. Jo teigimu, dalis jautriausių ir kritinių technologijų kuriamos pačioje kariuomenės struktūroje, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių sprendimų.

    Generolas išskyrė, kad kibernetinėje gynyboje dirba inžinieriai ir mokslo laipsnius turintys specialistai, kurie kuria bei analizuoja technologijas. Papildomos fondo lėšos, anot jo, yra priemonė išlaikyti šį kompetencijų branduolį ir nuosekliai auginti gebėjimus.

    „Tas technologijų dalis, kurios yra ypač jautrios ir kritiškai svarbios, kuriame savarankiškai“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

    DI modeliai – dar vienas stiprinimo elementas

    Pasak M. Chmielewskio, skaitmeninimo ministerija taip pat padės kibernetinėms pajėgoms iš sąjungininkų gauti pažangius dirbtinio intelekto modelius. Jie, generolo vertinimu, gali prisidėti prie grėsmių analizės, aptikimo ir greitesnio reagavimo procedūrų.

    Jis pažymėjo, kad kariuomenė jau dabar naudoja ir Lenkijoje kuriamus DI sprendimus, pritaikytus konkretiems gynybos poreikiams. Tuo pat metu siekiama įsigyti ir pačius pažangiausius užsienio modelius, kurie, kaip teigiama, galėtų būti gauti dar šiemet.

    „Suprantame, kaip aparatinė įranga ir programinė įranga gali stiprinti mūsų atsparumą“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.