CP v2

Tag: Atlyginimai

  • Lenkijos prognozė: vidutinis atlyginimas iki 2030 metų kils iki 2 700 eurų, bet didėja mokesčių spąstai

    Lenkijos prognozė: vidutinis atlyginimas iki 2030 metų kils iki 2 700 eurų, bet didėja mokesčių spąstai

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino daugiametes makroekonomines prielaidas 2026–2030 metams, kurios taps pagrindu rengiant būsimus biudžetus. Dokumente numatomas tolesnis atlyginimų augimas, kartu tikintis palaipsnio infliacijos mažėjimo ir lėtesnio ekonomikos tempo vėlesniais metais.

    Prognozėse teigiama, kad vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2026 metais turėtų siekti 9 441 zlotą bruto, o 2030 metais priartėti prie 11 600 zlotų. Perskaičiavus į eurus pagal apytikrį 4,3 zloto už 1 eurą kursą, tai būtų augimas nuo maždaug 2 200 eurų iki maždaug 2 700 eurų bruto.

    Atlyginimai augs, tempas lėtės

    Vyriausybės scenarijuje pabrėžiama, kad atlyginimus kelti turėtų ekonomikos atsigavimas ir vis dar palanki padėtis darbo rinkoje, kur darbuotojų derybinė galia išlieka santykinai stipri. Tačiau kartu numatoma, kad augimo dinamika pamažu slops.

    Pagal dokumente minimą kryptį, metinis atlyginimų didėjimas turėtų mažėti nuo maždaug 6 proc. iki maždaug 5,6 proc. 2027 metais. Tokia tendencija dažniausiai siejama su vėsesniu ekonomikos ciklu, produktyvumo ribomis ir atsargesniais verslo lūkesčiais.

    Infliacijai žadamas nusileidimas

    Lenkijos finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė vartotojų kainų infliacija 2026 ir 2027 metais turėtų sudaryti po 2,5 proc. Vėliau infliacija, pagal bazinį scenarijų, dar mažėtų iki 2,4 proc. 2028 ir 2029 metais bei 2,2 proc. 2030 metais.

    Kartu pažymima, kad bazinė prognozė neįtraukia sunkiai numatomų geopolitinių sukrėtimų poveikio, ypač susijusio su karu Artimuosiuose Rytuose ir galimu energijos išteklių brangimu. Ministerija nurodė, kad prireikus prognozės gali būti peržiūrimos vasarą, prieš rengiant 2027 metų biudžeto projektą.

    Didėjantis atlyginimas gali reikšti didesnius mokesčius

    Kylant algoms, vis daugiau darbuotojų gali priartėti prie aukštesnio pajamų mokesčio tarifo slenksčio. Lenkijoje ši tema tapo ypač jautri, nes dalis žmonių į aukštesnį tarifą patenka ne tiek dėl realaus praturtėjimo, kiek dėl nominalaus atlyginimų augimo per infliacijos laikotarpius.

    Viešojoje erdvėje skaičiuota, kad aukštesniu tarifu galėjo būti apmokestinami net keli milijonai dirbančiųjų, įskaitant dalį viešojo sektoriaus darbuotojų, kurių metines pajamas kilsteli priedai ir vienkartinės išmokos. Tuo metu pasiūlymai kelti ribą susiduria su klasikine dilema: biudžeto pajamų netektis reikštų mažesnes galimybes finansuoti valstybės programas.

    „Mokesčių slenksčiai daugelį metų nėra tinkamai pritaikyti prie infliacijos ir atlyginimų augimo, todėl vis daugiau žmonių pereina į aukštesnį tarifą vien dėl to, kad kyla nominalios pajamos“, – sakė mokesčių ekspertas, komentuodamas situaciją Lenkijos žiniasklaidai.

    Praktinis „kabliukas“ darbuotojams čia paprastas: net ir kylant vidutiniam atlyginimui, dalies gyventojų disponuojamos pajamos gali augti lėčiau, jei mokesčių sistema nespėja prisitaikyti. Todėl makroprognozės apie didesnes algas ne visada automatiškai reiškia proporcingai didesnį atlygio „į rankas“ augimą.

  • Lenkijoje trūksta specialistų: labiausiai ieškomos profesijos ir algos, siekiančios apie 2 300 eurų

    Darbo rinka Lenkijoje: ko labiausiai trūksta

    Lenkijos darbo rinkoje pastaruoju metu ryškėja techninių specialybių trūkumas, ypač pramonėje, statybose ir logistikoje. Darbdaviai ieško žmonių, galinčių greitai įsilieti į procesus, dirbti pamainomis ir turinčių praktinių įgūdžių.

    Lenkijos žiniasklaidoje ir įdarbinimo rinkos apžvalgose pabrėžiama, kad daliai pozicijų vis dar nereikia aukštojo išsilavinimo. Vis dažniau svarbiausiu kriterijumi tampa realūs gebėjimai, patirtis ir pasirengimas mokytis darbo vietoje.

    Kas siūlo didžiausias algas

    Remiantis Lenkijos ekonomikos instituto duomenimis, tarp profesinių mokyklų absolventų didžiausio uždarbio perspektyvas dažnai turi mechanikai ir IT specialistai. Viešai cituojami lygiai rodo, kad mechanikų atlygis gali siekti apie 2 300 eurų per mėnesį, o IT specialistų apie 2 200 eurų, prieš mokesčius.

    Kartu akcentuojama, kad pasiūlymai labai priklauso nuo regiono, įmonės, pamaininio darbo ir konkrečių kompetencijų. Dalis geriausiai apmokamų pozicijų pasiekiamos tik turint siauresnę specializaciją, pavyzdžiui, elektros, automatikos ar konkrečios įrangos priežiūros įgūdžius.

    „Daugelyje sričių diplomas nebėra pagrindinis atrankos kriterijus, o darbdaviai vis dažniau vertina, ar kandidatas gebės greitai prisitaikyti prie pareigų ir išlaikyti darbo tempą“, – sakė „Progres Group“ vadovė Magda Dąbrowska.

    Kur daugiausia laisvų vietų

    Techninių profesijų segmente dažniausiai minimi automobilių mechanikai, mechanikų padėjėjai ir elektromechanikai. Atlygis čia svyruoja nuo bazinio lygio iki gerokai didesnio, kai darbuotojas turi patirties, sertifikatus ar geba dirbti su sudėtingesniais gedimais.

    Tuo pat metu nemaža dalis skelbimų tenka fizinio darbo sektoriui. Pracuj.pl duomenimis, tokio pobūdžio pasiūlymai sudarė apie 17 proc. visų darbo skelbimų, per metus jų paskelbta apie 127 000.

    Dažniausiai ieškomi sandėlio darbuotojai, gamybos darbininkai, kasininkai ir pardavėjai, taip pat surinkėjai bei montuotojai. Stabilus poreikis išlieka ir elektrikams, staklių operatoriams bei krautuvų vairuotojams, ypač logistikos centruose ir gamybos įmonėse.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kai kuriose pramonės šakose atlygio augimas būna greitesnis, nes darbuotojai per 1–2 metus sparčiai pasiekia vidutinį uždarbio lygį savo profesijoje. Tačiau specialybėse, kuriose karjera labiau priklauso nuo projektų sudėtingumo ir kvalifikacijos kėlimo, pajamų kreivė gali būti lėtesnė, net jei ilgainiui potencialas didelis.

  • Kurios studijų kryptys kelia daugiausia gailesčio: tyrimas rodo, ką absolventai rinktųsi kitaip

    Jauniems specialistams įsitvirtinti darbo rinkoje darosi vis sunkiau, todėl vis dažniau girdima ir apie apgailestavimą dėl pasirinktų studijų. Naujausia darbo paieškos platformos ZipRecruiter apklausa rodo, kad dalis absolventų, susidūrę su realybe po diplomo, šiandien rinktųsi kitą kryptį.

    Tyrime dalyvavo 3 000 žmonių: 1 500 2025 metais studijas baigusių absolventų ir dar 1 500 studentų, kurie mokslus baigė šį pavasarį. Apklausos duomenimis, maždaug kas penktas respondentas pripažino besigailintis pasirinktos specialybės.

    Didžiausias nusivylimas fiksuotas socialinių ir humanitarinių mokslų kryptyse, kuriose karjeros kelias dažnai mažiau apibrėžtas, o pradinės pozicijos konkurencingos. Pirmoje vietoje atsidūrė politologija, tarptautiniai santykiai ir viešoji politika: 46,3 proc. šių krypčių absolventų teigė, kad, galėdami atsukti laiką, rinktųsi kitaip.

    Antroje vietoje liko komunikacija, medijų studijos ir ryšiai su visuomene, kur apgailestaujančių dalis siekė 39,2 proc. Toliau rikiuojasi tarpdisciplininės arba bendrosios studijos su 35,0 proc. ir fizinių mokslų kryptys, tokios kaip fizika, chemija ar Žemės mokslai, su 34,1 proc.

    Į dešimtuką taip pat pateko baudžiamasis teisingumas ir teisėsauga, sociologija, antropologija ir socialinis darbas, visuomenės sveikata ir sveikatos administravimas, biologijos mokslai, taip pat anglų kalba, literatūra ar žurnalistika. Šiose kryptyse apgailestaujančių dalis svyravo maždaug nuo 28 iki 31 proc.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra pati darbo rinkos dinamika, ypač pradinėse pozicijose. ZipRecruiter skaičiavimu, kovo 1 dieną pradinio lygio darbo skelbimai sudarė 38,6 proc. visų skelbimų, kai prieš dvejus metus jų dalis siekė 43,4 proc.

    Tai reiškia, kad įėjimo į profesiją takas siaurėja, o konkurencija dėl pirmojo darbo didėja. Tokiose sąlygose nusivylimą sustiprina ir lūkesčių neatitikimas: daliai absolventų paaiškėja, kad atlygis jų srityje yra mažesnis, nei jie tikėjosi studijų metu.

    Ryškiausias skirtumas tarp lūkesčių ir realybės fiksuotas visuomenės sveikatos kryptyje, kur atlygis po įsidarbinimo, pasak apklausos, vidutiniškai buvo 43,8 proc. mažesnis nei tikėtasi. Žemės ūkio, aplinkosaugos ir gamtos išteklių kryptyse, taip pat žurnalistikoje, respondentai minėjo maždaug 30 proc. mažesnį atlygį nei buvo įsivaizdavę.

    Tyrimas išskiria slaugos studijas kaip kryptį, kuri dažniau suteikia aiškesnį kelią į darbą. ZipRecruiter duomenimis, beveik trečdalis slaugos absolventų darbą susirado dar iki studijų pabaigos.

    Paklausa šiame sektoriuje siejama su senėjančia visuomene ir nuolatiniu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. Be to, apklausoje nurodoma, kad slaugą baigę respondentai dažniau teigė gaunantys konkurencingą atlygį, palyginti su kitomis kryptimis.

    ZipRecruiter tyrime minima, kad slaugos absolventų metinio atlygio mediana siekė 70 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pagal apytikrį perskaičiavimą tai sudaro apie 65 000 eurų per metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios apklausos nereikėtų suprasti kaip raginimo vengti tam tikrų studijų krypčių. Tačiau jos primena, jog renkantis specialybę verta įvertinti ne tik pomėgius, bet ir darbo rinkos struktūrą, pradinio lygio pozicijų pasiūlą, atlygio perspektyvas bei galimybes pritaikyti įgytus įgūdžius keliose srityse.

  • Studijų kryptys, kurios atneša daugiau nei 2 500 eurų „į rankas“ startui: patirties nereikia

    Naujausi absolventų įsidarbinimo ir atlygių duomenys rodo aiškią tendenciją: didžiausią „startinį“ užmokestį dažniausiai užsitikrina informatikos ir technologijų krypčių baigę jauni specialistai. Dalis jų jau pirmaisiais metais po studijų pasiekia daugiau nei 2 500 eurų į rankas, net jei neturi reikšmingos darbo patirties.

    Tokį vaizdą piešia Lenkijoje naudojamos absolventų karjeros stebėsenos sistemos ELA statistika, kuria remiantis sudaromi įvairūs studijų „atsiperkamumo“ reitingai. Jie vertina, kiek realiai uždirba absolventai netrukus po diplomo, o ne teorines profesijų perspektyvas po dešimtmečio.

    Kas reitinge pirmauja?

    Lyderių pozicijose dominuoja informatikos ir duomenų sričių specializacijos, taip pat kibernetinio saugumo, mikroelektronikos ir automatikos kryptys. Šios sritys įmonėms yra tiesiogiai susijusios su produktyvumu, skaitmenizacija ir rizikų valdymu, todėl atlygio „grindys“ dažnai būna aukštesnės nei kituose sektoriuose.

    Lenkijos universitetų programų palyginime didžiausios medianos pirmaisiais metais po studijų fiksuotos Varšuvos universiteto informatikos absolventams, taip pat Varšuvos technologijos universiteto duomenų inžinerijos ir analizės kryptims. Į dešimtuką pateko ir duomenų mokslo, teleinformatikos bei robotikos programos.

    Šių skaičių interpretacijoje svarbu nepamiršti, kad pateikiamos medianos, o ne vidurkiai: mediana geriau atspindi „tipinį“ atlygio lygį ir mažiau iškraipoma išskirtinai didelių algų. Be to, dalis absolventų tokiose srityse dirba tarptautinėse komandose, todėl atlygis greičiau prisitaiko prie platesnės rinkos.

    Kodėl nematyti teisės ir medicinos?

    Nors teisė ir medicina dažnai laikomos prestižinėmis ir gerai apmokamomis kryptimis, reitinguose, orientuotuose į pirmuosius metus po studijų, jos neretai atsilieka. Priežastis paprasta: aukštesnės pajamos šiose profesijose paprastai ateina vėliau, kai sukaupiama patirtis ir įgyjamos papildomos kvalifikacijos.

    Teisininkams dažnai tenka pereiti kelių metų profesinės praktikos ir egzaminų etapą, kol atsiveria geriau apmokamos pozicijos. Panašiai ir medicinoje, kur didesnės pajamos įprastai siejamos su rezidentūra, specializacija, stažuotėmis ir ilgesniu keliu iki aukštesnių pareigų.

    „Šiame sąraše toliau dominuoja su informatika susijusios kryptys; jame nėra nei ekonomikos, nei teisės, nei medicinos“, – teigiama apžvalgoje.

    Ką tai reiškia stojantiesiems?

    Tokie reitingai gali būti naudingi planuojant karjerą, tačiau jie nėra vienintelis kriterijus renkantis studijas. Trumpalaikiai atlygio rodikliai geriau atspindi paklausą konkrečiu metu, o ilgalaikę sėkmę dažnai lemia specializacijos gylis, praktiniai įgūdžiai, kalbos ir gebėjimas nuolat atsinaujinti.

    Technologijų kryptyse didesnį startą dažnai lemia ir tai, kad studentai dar studijų metu dirba ar stažuojasi, kuria projektus, dalyvauja konkursuose, įgyja sertifikatų. Todėl „patirties nereikia“ dažnai reiškia, kad nereikalaujama ilgamečio darbo stažo, bet tikimasi apčiuopiamų praktinių įgūdžių.

    Renkantis studijas verta įvertinti ne tik algų lenteles, bet ir programos turinį, praktikos galimybes, ryšius su darbdaviais bei tai, kaip lengvai po studijų galima persikvalifikuoti ar keisti specializacijos kryptį. Būtent šie veiksniai dažnai tampa ilgalaikio atlygio augimo pagrindu.