CP v2

Tag: Atlyginimai

  • JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    Atlyginimai auga, bet lėčiau

    Jungtinėje Karalystėje atlyginimų augimas vasaros pradžioje ėmė lėtėti, o gyventojų biudžetus vis stipriau spaudžia išaugusios energijos kainos. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, įskaitant priedus, per tris mėnesius iki birželio 2026 metais augo 4,1 proc., kai mėnesiu anksčiau buvo 4,3 proc.

    Atlyginimų augimas be priedų siekė 3,5 proc., o tai reiškia, kad daliai dirbančiųjų realusis pajamų padidėjimas gali būti menkesnis, jei kainos kyla sparčiau. Viešajame sektoriuje metinis reguliarių pajamų augimas sudarė 6,1 proc., privačiame sektoriuje – 2,8 proc.

    Brangstanti energija kelia kainas

    Ekonominį foną temdo išaugusios energijos kainos Europoje, kurias papildomai kaitina įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja siejami tiekimo bei logistikos neapibrėžtumai. Rinkose tokios rizikos paprastai greitai persiduoda į dujų, naftos ir elektros kainų lūkesčius, o vėliau – į sąskaitas gyventojams ir įmonėms.

    Didėjančios komunalinės išlaidos reiškia, kad net ir augant nominaliems atlyginimams perkamoji galia gali atsistatyti lėčiau. Oficialūs infliacijos duomenys, kurie turėtų būti skelbiami artimiausiomis dienomis, rinkoje vertinami kaip galintys parodyti kainų augimo priartėjimą prie 3 proc. ribos.

    Darbo rinka vėsta, palūkanos gali kilti

    Darbo rinkos signalai taip pat rodo atsargesnes darbdavių nuotaikas. Laisvų darbo vietų skaičius per gegužės–liepos 2026 metų laikotarpį sumažėjo iki 707 000, o kai kuriuose sektoriuose kritimas buvo ryškesnis, ypač sveikatos ir socialinių paslaugų bei švietimo srityse.

    Tuo pat metu mažėjo ir darbo užmokesčio gavėjų skaičius: per tris mėnesius iki birželio, lyginant su praėjusiais metais, jis sumenko 86 000, o ketvirčio pokytis buvo neigiamas 37 000. Tai dažnai vertinama kaip ženklas, kad įmonės tampa atsargesnės samdydamos, ypač kai didėja finansavimo ir veiklos sąnaudos.

    „Mažos įmonės, Jungtinės Karalystės ekonomikos gyvybinė jėga, braška nuo išaugusių kaštų, o darbo teisės pokyčiai didina riziką samdant“, – sakė „AJ Bell“ finansinės analizės vadovė Danni Hewson.

    Didėjant kainų spaudimui, Anglijos bankas svarsto galimybę griežtinti pinigų politiką ir kelti bazines palūkanas jau nuo rugsėjo. Aukštesnės palūkanos paprastai brangina būsto paskolas ir vartojimo kreditą, todėl daliai namų ūkių finansinė įtampa gali didėti net ir stabilizuojantis atlyginimų augimui.

    Kartu tai tampa vienu didžiausių iššūkių naujajai Andy Burnhamo vyriausybei: mažinti pragyvenimo kaštų spaudimą, stabilizuoti darbo rinką ir kartu suvaldyti infliaciją. Artėjant rudens biudžeto diskusijoms, sprendimai dėl mokesčių, paramos priemonių ir viešojo sektoriaus išlaidų taps dar jautresni.

  • Aviacijos sektorius ieško darbuotojų: „LOT“ ir „Lufthansa“ skelbia algas iki maždaug 5 800 eurų

    Aviacijos sektoriuje stiprėja darbuotojų paieškos: naujus darbo pasiūlymus skelbia tiek Lenkijos vežėjas „LOT“, tiek su „Lufthansa“ grupe siejamos įmonės. Skelbimuose matyti, kad daliai specializuotų pozicijų atlygio rėžiai yra aukštesni nei įprasta rinkoje.

    „LOT“ kartu su „LOT Aircraft Maintenance Services“ ieško žmonių techninių operacijų, antžeminių operacijų ir IT srityse. Tarp pasiūlymų minima ir jaunesniojo specialisto pozicija, susijusi su variklių ir jų eksploatacijos tinkamumo užtikrinimu.

    Tokio darbo esmė – techninė pagalba valdant orlaivių parko eksploataciją ir analizuojant dokumentaciją anglų kalba. Aviacijoje tai viena kritinių funkcijų, nes nuo nuolatinės priežiūros ir duomenų analizės priklauso skrydžių sauga, gedimų prevencija ir kaštų kontrolė.

    Atlyginimai labiausiai kyla IT ir inžinerijoje

    Darbuotojų ieško ir „Lufthansa“ grupės įmonės Lenkijoje, įskaitant „Lufthansa Systems Poland“ padalinį Gdanske. Šio tipo centrai paprastai aptarnauja oro linijų IT sistemas, skaitmeninius produktus, logistiką, finansus ir verslo analitiką, todėl konkurencija dėl specialistų čia ypač aštri.

    Skelbimuose nurodomi atlygio rėžiai už kai kurias pozicijas siekia iki 25 000 Lenkijos zlotų per mėnesį, tai yra maždaug 5 800 eurų. Didžiausios sumos dažniausiai minimos komandų vadovų ir patyrusių IT specialistų darbuose, kur svarbios ne tik technologinės žinios, bet ir gebėjimas valdyti procesus bei atsakomybę už rezultatą.

    Taip pat pasitaiko pasiūlymų mokymų turinio projektavimo, finansinės atskaitomybės ir aviacijos inžinerijos srityse, kur atlygis gali skirtis labai plačiai, priklausomai nuo patirties. Rinkos dinamika rodo, kad aviacijoje vis daugiau vertės kuria skaitmenizavimas ir duomenimis grįsti sprendimai, todėl algos aukščiausiai kyla ten, kur susikerta technologijos ir saugos reikalavimai.

  • Kiek reikia uždirbti, kad pensija siektų 4 000 eurų? Skaičiavimai atskleidė sumas

    Kiek reikia uždirbti, kad pensija siektų 4 000 eurų? Skaičiavimai atskleidė sumas

    Lenkijos valstybinės pensijos dydį daugiausia lemia per visą karjerą sumokėtų socialinio draudimo įmokų suma ir tai, kaip ji indeksuojama. Paprastai tariant, kuo didesnės ir kuo ilgiau mokėtos įmokos, tuo didesnė tikėtina senatvės pensija.

    Sukauptos lėšos valstybinėje sistemoje kasmet perskaičiuojamos pagal nustatytus indeksavimo rodiklius, o galutinė mėnesinė išmoka apskaičiuojama sukauptą sumą padalijus iš prognozuojamos likusios gyvenimo trukmės. Dėl to vienodo sukaupimo pensija gali skirtis priklausomai nuo išėjimo į pensiją amžiaus.

    Lenkijoje dauguma gyventojų į pensiją išeina sulaukę 60 metų moterys ir 65 metų vyrai. Norint gauti minimalią išmoką, būtina sukaupti darbo stažą, kuris paprastai siejamas su 20 metų moterims ir 25 metų vyrams laikotarpiu.

    Specialistų skaičiavimai rodo, kad papildomi darbo metai gali pastebimai padidinti būsimą pensiją, nes ilgėja įmokų mokėjimo laikas ir trumpėja prognozuojamas išmokų mokėjimo laikotarpis. Skaičiuojama, kad vien papildomi treji darbo metai gali reikšmingai pakelti galutinę išmoką tiek moterims, tiek vyrams.

    Norint įvertinti, kiek reikėtų uždirbti, kad po maždaug 25 metų pensija siektų 4 000 eurų per mėnesį, remiamasi oficialiu Lenkijos socialinio draudimo įstaigos skaičiuoklės principu. Pagal tokius skaičiavimus vyrui reikėtų atlyginimo, atitinkančio apie 2 100 eurų bruto per mėnesį, o moteriai – apie 2 560 eurų bruto per mėnesį.

    Skirtumas atsiranda dėl struktūrinių veiksnių: moterys Lenkijoje į pensiją išeina anksčiau ir statistiškai gyvena ilgiau, todėl sukaupta suma padalijama ilgesniam laikotarpiui. Praktikoje tai reiškia, kad norint pasiekti tą pačią mėnesinę pensiją, moterų reikalingas įmokų „tempas“ turi būti didesnis.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie skaičiavimai yra orientaciniai, nes galutinę pensiją veikia indeksavimo tempas, darbo pertraukos, karjeros trajektorija ir tai, ar žmogus papildomai kaupia privačiai. Vis dėlto pagrindinė taisyklė išlieka ta pati: didesnę pensiją dažniausiai užtikrina didesnės deklaruotos pajamos, ilgesnis darbo stažas ir vėlesnis išėjimas į pensiją.

  • Kokia alga reikalinga 10 000 zlotų pensijai: skaičiavimai pagal įmokas ir darbo stažą Lenkijoje

    Kaip apskritai skaičiuojama pensija

    Lenkijos valstybinę pensiją lemia per darbo metus sukauptas socialinio draudimo kapitalas: sumokėtos įmokos į asmeninę sąskaitą ir jų indeksavimas pagal nustatytas taisykles. Išėjus į pensiją, sukaupta suma padalijama iš statistiškai apskaičiuojamo tikėtino likusio gyvenimo trukmės rodiklio, todėl vėlesnis išėjimas dažniausiai reiškia didesnę mėnesinę išmoką.

    Toks modelis yra jautrus karjeros pradžiai: jei pirmaisiais darbo metais atlyginimai buvo maži, įmokos taip pat menkos, o vėliau atsiradusį trūkumą „pasivyti“ sudėtinga. Kuo anksčiau žmogus pradeda stabiliai mokėti didesnes įmokas, tuo daugiau laiko kapitalui augti ir būti indeksuojamam.

    Kodėl tikslas tampa sunkesnis

    Demografinės tendencijos Lenkijoje didina spaudimą pensijų sistemai: visuomenė sensta, o dirbančiųjų dalis mažėja. Tai ilgainiui paprastai reiškia mažesnę pensijos ir buvusio atlyginimo santykio dalį, todėl vien „valstybinei“ pensijai užtikrinti aukštas pajamas senatvėje darosi vis sudėtingiau.

    Praktiškai tai reiškia, kad norint pasiekti aukštesnę pensiją svarbūs keli veiksniai: stabilus oficialus atlyginimas, nepertraukiamas stažas, ankstyvas įsitraukimas į darbo rinką ir sprendimas dirbti ilgiau. Kiekvienas papildomas darbo metais sukauptas įmokų laikotarpis gali pastebimai pakelti būsimą išmoką.

    Kokios algos reikia 10 000 zlotų pensijai

    Jei tikslas yra apie 10 000 zlotų pensija per mėnesį, skaičiavimai rodo, kad norint prie jos priartėti reikia gana aukšto atlyginimo jau karjeros pradžioje. Vertinant 25 metų amžių kaip atskaitos tašką, moterims reikėtų apie 14 941 zlotų bruto atlyginimo, o vyrams apie 9 579 zlotų bruto.

    Konvertavus į eurus (apytikriu 4,3 zlotų už eurą kursu), tai sudarytų maždaug 3 480 eurų bruto moterims ir apie 2 230 eurų bruto vyrams. Skirtumai siejami su statistiškai ilgesne moterų gyvenimo trukme, todėl tas pats sukauptas kapitalas joms išskaidomas į daugiau mėnesių.

    Palyginimui, siekiant mažesnių pensijų tikslų 25 metų amžiuje reikalingos algos taip pat didėja laipsniškai. Maždaug 8 000 zlotų pensijos tikslui moterims nurodoma apie 11 893 zlotų bruto, vyrams apie 7 610 zlotų bruto, o 5 000 zlotų pensijai atitinkamai apie 7 322 ir 4 655 zlotų bruto.

    Tie patys skaičiai eurais sudarytų apytikriai: 2 770 ir 1 770 eurų bruto (8 000 zlotų tikslui) bei apie 1 700 ir 1 080 eurų bruto (5 000 zlotų tikslui). Tai iliustruoja, kad aukštos pensijos tikslas dažniausiai reikalauja ilgalaikio aukštesnių oficialių pajamų periodo, o ne vien trumpalaikių atlyginimo šuolių.

    Ekonomikos kontekstas taip pat svarbus, nes atlyginimų „vidurkiai“ ar medianos ne visada reiškia, kad dauguma darbuotojų priartėja prie tokių sumų. Remiantis Lenkijos oficialiosios statistikos skelbtais rodikliais, atlyginimų mediana pastaraisiais metais siekė apie 7 900 zlotų bruto, tad 10 000 zlotų pensijos tikslui reikalingos algos yra gerokai aukštesnės už tipines pajamas.

  • Ledų kaušelis Europoje pabrango: kur už jį dirbti tenka ilgiausiai ir ką rodo Lietuva

    Ledų kaušelis Europoje pabrango: kur už jį dirbti tenka ilgiausiai ir ką rodo Lietuva

    Ledų kainos Europoje išlieka jautrus pragyvenimo kainų barometras: nors bendras maisto infliacijos spaudimas pastaruoju metu silpnėja, atostogų sezonu populiariausių desertų kainos turistinėse vietose vis dar šauna į viršų. „Euronews“ palyginimas, apėmęs 10 šalių, parodė, kad vieno kaušelio kaina svyravo maždaug nuo 1,15 iki 4,10 euro.

    Tyrimas rėmėsi žurnalistų surinktomis kainomis ir naujausiomis rinkos apklausomis, todėl tai nėra oficiali nacionalinė statistika. Vis dėlto skaičiai leidžia palyginti tendencijas ir suprasti, kodėl tas pats produktas skirtingose šalyse kainuoja labai nevienodai.

    Kodėl kainos taip skiriasi?

    Kainų skirtumus lemia ne tik valstybės, bet ir labai konkrečios aplinkybės: vieta, nuomos kaštai, porcijos dydis, skoniai ir net valiutų svyravimai, kai kainos perskaičiuojamos į eurus. Pavyzdžiui, įprastose vietose Graikijoje kaušelis kainuoja apie 2,60 euro, tačiau turistinėse salose kaina gali pakilti iki 4–6 eurų.

    Turistiniuose Turkijos kurortuose kainos taip pat padidėjo: palyginime minėta, kad kaušelis gali kainuoti apie 1,85–2,20 euro, nors įprastesnėse Stambulo vietose vidutinė kaina buvo mažesnė. Jungtinėje Karalystėje tiesioginis palyginimas sudėtingesnis, nes dažnesnis pasirinkimas yra minkšti ledai ragelyje arba fasuoti gaminiai, o ne atskiri kaušeliai ledainėse.

    Kiek darbo minučių kainuoja kaušelis?

    Vien tik eurais išreikšta kaina neparodo, kiek ledai iš tiesų „kainuoja“ vietos gyventojui. Todėl „Euronews“ skaičiavo, kiek gryno darbo laiko reikia vienam kaušeliui įpirkti, palyginimo kainas sugretinę su atlygio po mokesčių ir darbo valandų duomenimis.

    Rezultatas išryškino didžiausią kontrastą tarp Graikijos ir Vokietijos. Vokietijoje vienam kaušeliui, pagal taikytas prielaidas, pakanka apie 7,4 minutės gryno darbo laiko, o Graikijoje – apie 20,9 minutės, tai yra beveik tris kartus daugiau.

    Kitose šalyse rodikliai išsidėstė tarp šių kraštutinumų: Jungtinėje Karalystėje apie 9,3 minutės, Belgijoje 11,4 minutės, Italijoje 13,2 minutės, Prancūzijoje 14,5 minutės. Turkija, Lenkija ir Ispanija buvo arti 15 minučių, Portugalija – apie 16,6 minutės.

    Infliacija lėtėja, bet kainos nebegrįžta

    Ledų kainas ypač stipriai veikė pastarųjų metų energijos ir gamybos sąnaudų šuoliai. Graikijoje vietos rinkos atstovai žiniasklaidai yra minėję, kad nuo 2020 metų kainos galėjo būti pakilusios apie 20 proc., daugiausia dėl energijos kaštų sukaupto poveikio, o didesnė dalis naujausių brangimų teko 2025 metams.

    Eurostat harmonizuotas ledų, valgomųjų ledų ir šerbetų kainų indeksas rodo, kad spaudimas ėmė slūgti: per metus iki 2026 metų birželio Europos Sąjungoje indeksas sumenko 0,4 proc., euro zonoje – 0,2 proc. Vis dėlto tai nereiškia, kad kainos grįžo į ikipandeminį lygį, o tik tai, kad jos buvo mažesnės nei prieš metus.

    Skirtumai tarp valstybių išlieka ryškūs: kai kur fiksuotas kainų kritimas, o kitur – augimas. Tarp labiausiai išsiskiriančių augimo atvejų „Euronews“ pateiktuose duomenyse minima Lietuva, kur šioje kategorijoje per metus užfiksuotas 7,9 proc. padidėjimas, nusileidęs tik kelioms kitoms šalims.

    Praktikoje tai reiškia, kad vartotojai, net ir girdėdami apie lėtėjančią infliaciją, vis tiek gali jausti, jog vasaros išlaidos nesumažėjo. Ypač ten, kur kainas dar labiau kelia sezoniškumas, didelis turistų srautas ir brangios komercinių patalpų nuomos.

  • Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Per metus iš Vokietijos išvyko daugiau nei 288 000 šalies piliečių, rodo Federalinės statistikos tarnybos Destatis duomenys. Nauja „Indeed“ užsakymu atlikta apklausa leidžia manyti, kad emigracijos nuotaikos neslūgsta, o daliai gyventojų jos tampa ilgalaikiu planu.

    Ryškiausia tendencija matoma tarp daugiausiai uždirbančių: 54 proc. respondentų, kurių namų ūkio grynosios pajamos siekia bent 6 000 eurų per mėnesį, per pastaruosius 12 mėnesių arba kandidato į darbą užsienyje, arba aktyviai žvalgė tarptautinę darbo rinką. Dar du trečdaliai teigė apskritai svarstantys galimybę dirbti ne Vokietijoje.

    Kodėl žmonės nori išvykti?

    Apklausa rodo, kad žmones dažniausiai traukia didesnės pajamos ir geresnė gyvenimo kokybė: abu motyvai paminėti maždaug 51 proc. atvejų. Maždaug 42 proc. respondentų vilioja švelnesnis klimatas arba mažesnė mokesčių ir socialinių įmokų našta, o karjeros ir paaukštinimo perspektyvas kaip svarbiausią argumentą įvardijo 24 proc.

    „If two thirds of employees are flirting with the idea of leaving, that should also be understood as a sign of dissatisfaction with the conditions in Germany as a place to live and work“, – sakė „Indeed“ darbo rinkos ekonomistė Virginia Sodergeld.

    Vienas dažniausiai minimų nepasitenkinimo šaltinių – mokesčių ir įmokų našta. „Indeed“ apibendrinime pateikiamas palyginimas, kad iš 100 eurų darbdavio patiriamų darbo sąnaudų vidutinis vienišas darbuotojas Vokietijoje „į rankas“ pasilieka apie pusę, o likusi dalis tenka pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

    Kur ir į kokius darbus dairosi?

    Nuo 2020 metų tarptautinių darbo pasiūlymų paieškų skaičius platformoje išaugo daugiau nei dvigubai, skelbia „Indeed“. Potencialūs emigrantai dažnai ieško vadinamųjų biuro darbų, pavyzdžiui, rinkodaros srityje, tačiau nemažai susidomėjimo sulaukia ir technologijų, svetingumo bei logistikos sektoriai.

    Populiariausia kryptimi pagal paieškas išlieka JAV, tačiau susidomėjimas per metus, kaip teigiama apklausos apžvalgoje, sumažėjo 34 proc. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė ir Šveicarija, o augantį patrauklumą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija bei Australija.

    Didelė dalis norinčiųjų išvykti neplanuoja trumpalaikio nuotykio: 77 proc. iš jų teigė norintys gyventi už Vokietijos ribų kelerius metus arba net visam laikui. Ši tendencija sutampa su Destatis fiksuojamu balansu: pernai iš Vokietijos išvykusių piliečių buvo apie 97 000 daugiau nei sugrįžusių, tai – didžiausias grynasis praradimas nuo 2017 metų.

    Tuo pat metu bendras migracijos paveikslas išlieka dvejopas: žmonių be Vokietijos paso srautuose šalis fiksuoja teigiamą balansą ir reikšmingą grynąją imigraciją. Pastaraisiais metais augo ir aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimas iš trečiųjų šalių, ypač į informacinių technologijų, programinės įrangos kūrimo, skaitmenizacijos, dirbtinis intelektas bei inžinerijos ir mokslinių tyrimų sritis.

  • Vokietija ieško elektrikų iš Lenkijos: siūlo iki 900 eurų per savaitę ir nemokamą būstą

    Vokietijos įdarbinimo agentūros ieško statybos ir pramonės elektrikų bei elektromonterių, o skelbimuose vis dažniau akcentuojama vokiška darbo sutartis. Tokios pozicijos siejamos su infrastruktūros atnaujinimu, pramonės modernizavimu ir energinio efektyvumo projektais, kuriems reikia daugiau kvalifikuotų rankų.

    Skelbimuose nurodoma, kad uždarbis, priklausomai nuo įdarbinimo formos ir valandų skaičiaus, gali siekti maždaug 740–900 eurų per savaitę. Darbo krūvis dažnai įvardijamas didesnis nei įprastas, minima apie 50–60 valandų per savaitę, kai standartas daugelyje darboviečių yra 40 valandų.

    Kiek galima uždirbti?

    Jei dirbama pagal individualią veiklą ar kitą savarankiško darbo modelį, skelbimuose sutinkami įkainiai siekia apie 26 eurus bruto už valandą. Dirbant pagal darbo sutartį, dažniau minima apie 15 eurų neto už valandą, tačiau galutinę sumą lemia grafikas ir konkrečios sąlygos.

    Tokie skaičiai reiškia, kad per mėnesį, dirbant intensyviai, atlygis gali priartėti prie maždaug 3 600 eurų. Vis dėlto realus „į rankas“ gaunamas uždarbis skiriasi dėl mokesčių, komandiruočių tvarkos, priedų ir to, ar darbas siūlomas per agentūrą, ar tiesiogiai darbdavio.

    Nemokamas būstas ir kitos sąlygos

    Be atlyginimo, kai kuriuose pasiūlymuose nurodoma ir papildoma nauda: nemokamas apgyvendinimas darbuotojams, įdarbinamiems pagal darbo sutartį. Tokia sąlyga svarbi, nes būsto nuoma Vokietijoje daugelyje regionų išlieka brangi, o laikiniems darbuotojams tai gali sudaryti didelę mėnesio išlaidų dalį.

    Tarp minimų užduočių pasitaiko apšvietimo keitimas iš keltuvo, naujų LED šviestuvų montavimas ant bėgių ar kiti elektros instaliacijos darbai statybose ir pramonėje. Kandidatams paprastai keliami reikalavimai turėti profesinę patirtį, gebėti dirbti savarankiškai ir laikytis saugos standartų.

    Kodėl pasiūlymai vilioja?

    Susidomėjimą darbais užsienyje didina ne tik atlygio lygis, bet ir aiškiai įvardytos darbo sąlygos, apgyvendinimas bei didelis valandų skaičius, leidžiantis per trumpesnį laiką uždirbti daugiau. Kita vertus, intensyvus grafikas reiškia ir didesnį krūvį, todėl prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti poilsio laiką, komandiruočių trukmę ir sutarties detales.

    Lenkijos ir kitų regiono šalių specialistams tokie pasiūlymai dažnai tampa alternatyva, o ne būtinybe, nes vietos darbo rinkose nedarbo lygis pastaraisiais metais išlieka palyginti žemas. Vis dėlto kvalifikuotų elektros specialistų paklausa Vokietijoje išlieka didelė, todėl agentūros aktyviai ieško darbuotojų kaimyninėse šalyse.

  • Prekybos tinklai Lenkijoje ieško tūkstančių darbuotojų: kai kur siūlo iki 2 200 eurų algą

    Lenkijos mažmeninės prekybos sektorius susiduria su ryškiu darbuotojų trūkumu: profesinių sąjungų vertinimu, rinkai gali stigti apie 200 000–300 000 žmonių. Didžiausias poreikis jaučiamas klientų aptarnavime ir logistikoje, todėl kasininkų, pardavėjų bei sandėlininkų atrankos vyksta beveik nuolat.

    Situaciją aštrina naujų parduotuvių atidarymai, investicijos į logistikos centrus ir didėjantys pirkėjų srautai, ypač didmiesčiuose bei sparčiai augančiuose priemiesčiuose. Tuo pat metu dalis darbuotojų viešai kelia klausimą, ar atlyginimų augimas spėja paskui darbo krūvio ir reikalavimų didėjimą.

    Kodėl trūksta žmonių?

    Prekyboje daug pozicijų reikalauja darbo pamainomis, savaitgaliais, o dalis užduočių yra fiziškai sudėtingos. Dėl to darbuotojų kaita tradiciškai išlieka didesnė nei kituose sektoriuose, o darbdaviams tenka nuolat pildyti tas pačias grandis.

    Profesinės sąjungos pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra ir atlygio konkurencingumas, palyginti su kitomis šakomis. Jų teigimu, jei ne atvykstantys darbuotojai iš užsienio, daliai parduotuvių ir sandėlių būtų sudėtinga išlaikyti įprastą darbo tempą.

    „Jeigu ne darbuotojai iš užsienio, daugelyje vietų tiesiog nebūtų kam dirbti prekyboje“, – sakė „Solidarność“ prekybos sektoriaus atstovas Alfredas Bujara.

    Kiek siūlo didieji tinklai?

    Siūlomi atlyginimai skelbimuose skiriasi pagal miestą, etato dydį, patirtį ir darbo grafiką. Pavyzdžiui, dalyje pozicijų nurodomi nepilno etato rėžiai, todėl sumos gali atrodyti mažesnės, tačiau pilnu etatu jos dažnai būna reikšmingai didesnės.

    Pagal viešai skelbiamas atlygio rėžius „Kaufland“ kai kurioms sandėlio pareigoms nurodo maždaug 1 300–2 100 eurų per mėnesį, o techniko automatikos pozicijose – apie 1 800–2 200 eurų per mėnesį. „Biedronka“ skelbimuose dažnai pateikia aiškius rėžius, o parduotuvės vadovų startiniai atlyginimai kai kuriose vietose artėja prie maždaug 1 700 eurų per mėnesį.

    „Aldi“ dalyje skelbimų už parduotuvės vadovo darbą mini apie 1 800 eurų per mėnesį, o sandėlio komplektavimo pozicijose prie bazinio atlygio gali būti numatomi priedai. „Lidl“ nurodo, kad sandėliuose, ypač dirbant naktimis, atlygis gali būti didesnis ir kai kuriais atvejais priartėti prie maždaug 1 700–1 800 eurų per mėnesį.

    Protestai ir atlygio lūkesčiai

    Didelį darbuotojų poreikį lydi ir įtampa dėl darbo sąlygų. Kai kuriose įmonėse profesinės sąjungos tęsia kolektyvinius ginčus, o dalis darbuotojų teigia, kad realus krūvis, atsakomybė ir reikalaujamas lankstumas turėtų atsispindėti atlyginimuose labiau.

    „Tai yra nepritarimas tam, kad įmonės uždirbtų darbuotojų sąskaita. Visi norime, kad tinklas uždirbtų, bet jis turėtų geriau pasirūpinti darbuotojais“, – sakė „Solidarność“ atstovė Anna Gonera.

    Vis dėlto rinka nėra vienalytė: kol vieni tinklai agresyviai samdo, kiti mažina apimtis ar keičia veiklos modelį. Pavyzdžiui, „Eurocash“ yra skelbusi apie restruktūrizaciją, kurioje numatomi ir reikšmingi darbuotojų skaičiaus mažinimai, siekiant supaprastinti struktūrą po ankstesnių įsigijimų ir prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.

  • Ukraina įveda premijas kariams: iki 2 950 eurų per mėnesį ir išmokos už belaisvius

    Ukraina įveda premijas kariams: iki 2 950 eurų per mėnesį ir išmokos už belaisvius

    Ukrainos Vyriausybė patvirtino bandomąją dvejų metų programą, kuria keičiamas karių ir kitų saugumo struktūrų dalyvių finansinis skatinimas kovos veiksmuose. Numatytos tiek papildomos mėnesinės išmokos už laiką fronte, tiek vienkartinės premijos už konkrečiai įvykdytas užduotis.

    Programoje dalyvauja ne tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bet ir kitos valstybės saugumo grandys, įskaitant Nacionalinę gvardiją, pasienio apsaugą, policiją bei specialiąsias tarnybas. Numatyta, kad taisyklės taikomos ir užsieniečiams bei asmenims be pilietybės, jei jie tarnauja pagal sutartį.

    Vienas daugiausiai diskusijų sukėlusių sprendimų yra vienkartinė premija už priešo kario paėmimą į nelaisvę. Ji siekia 100 000 grivinų, tai yra apie 2 250 eurų, o suma turi būti padalijama visiems operacijos dalyviams pagal nustatytą proporciją.

    Kartu numatyta išmoka ir už priešo kario nukovimą mūšyje: 15 000 grivinų, arba apie 340 eurų. Išmokėjimui keliama sąlyga, kad įvykis būtų tinkamai užfiksuotas ir patvirtintas, o praktikoje tai dažniausiai reiškia įrodymus vaizdo įrašu ar kitu dokumentavimu.

    Mėnesinių priedų logika susieta su realiu laiku kovos zonoje. Už tiesioginį dalyvavimą kovos veiksmuose karys gali gauti iki 100 000 grivinų per mėnesį, tai yra apie 2 250 eurų, o suma skaičiuojama proporcingai pagal praleistas dienas.

    Atskiri tarifai numatyti veiksmams kontaktinėje linijoje ir pirmojoje linijoje. Ten priedai gali siekti iki 170 000 grivinų per mėnesį, arba apie 3 820 eurų, o kai kurioms užduotims įvesta ir dienos norma už šturmo operacijas, kuri, priklausomai nuo intensyvumo, gali siekti nuo maždaug 450 iki 900 eurų per dieną.

    Priemokos numatytos ir vadovavimo grandžiai bei instruktoriams. Kovos veiksmams vadovaujantis personalas gali pretenduoti į 50 000 grivinų per mėnesį, arba apie 1 120 eurų, o instruktoriams siūlomi 15 000–30 000 grivinų priedai, tai yra apie 340–670 eurų.

    Įvesta ir bendrų išmokų „lubų“ taisyklė: vienam asmeniui bendra suma negali viršyti 460 000 grivinų per mėnesį, tai yra apie 10 350 eurų. Taip pat numatyta, kad jei žmogus atitinka kelis kriterijus, mokama ne viskas kartu, o didžiausia priklausanti išmoka.

    Programoje atsirado ir su poilsiu susijęs mechanizmas: kariams turėtų priklausyti viena laisva diena už kas dvi dienas, praleistas pirmojoje linijoje, tačiau galutinį sprendimą lems vado sprendimas ir operacinė situacija. Ukraina tikisi, kad nauja motyvavimo schema padidins kovinių užduočių vykdymo efektyvumą ir, be kita ko, paskatins dažniau paimti belaisvių, kurie vėliau galėtų būti naudojami apsikeitimui.

    Teisės aktai įsigaliojo nuo paskelbimo dienos, o dalis naujų išmokų pradedama taikyti nuo 2026 metų birželio 1 dienos. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui Vyriausybė planuoja įvertinti rezultatus ir spręsti, ar sistemą perkelti į nuolatinį reguliavimą.

  • Telšių savivaldybė ieško socialinės paramos specialisto: siūlo 2 157–2 949 eurų, hibridą

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vyresniojo specialisto pareigoms. Tai laikinojo valstybės tarnautojo pozicija, darbo vieta numatyta Telšiuose, o darbas gali būti organizuojamas hibridiniu būdu.

    Skelbime nurodoma, kad pareigybei taikomas pareiginės algos koeficientas siekia nuo 1,2 iki 1,64. Atlyginimo rėžiai įvardijami nuo 2 157,60 iki 2 948,72 eurų, o priimtam darbuotojui bus taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas.

    Iki kada priimami dokumentai?

    Savivaldybė nurodo, kad konkursas paskelbtas 2026 metų gegužės 29 dieną. Dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 5 dienos imtinai.

    Kaip įprasta konkursams į valstybės tarnybą, kandidatams svarbu laiku pateikti visus reikalaujamus dokumentus ir įsitikinti, kad jie atitinka pareigybės aprašyme nurodytus kriterijus. Šie konkursai vertinami pagal aiškią tvarką, todėl didelę reikšmę turi ir tiksliai užpildyta informacija.

    Kokios bus pagrindinės funkcijos?

    Pagrindinės būsimo specialisto užduotys susijusios su piniginės socialinės paramos administravimu ir organizavimu. Skelbime akcentuojama, kad reikės užtikrinti gyventojų teisės į paramą įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

    Tarp funkcijų taip pat įvardijamas piniginės paramos paslaugomis administravimas, vietinės rinkliavos lengvatų įgyvendinimas ir įvairių pašalpų skyrimo organizavimas. Nurodoma, kad tai apima vienkartines, tikslines, sąlygines ir periodines pašalpas.

    Kokie reikalavimai kandidatams?

    Kandidatai turi turėti aukštąjį koleginį išsilavinimą, tai yra profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Kiti reikalavimai ir vertinimo kriterijai pateikiami oficialiame pareigybės aprašyme.

    Dėl konkurso procedūrų, dokumentų pateikimo ir kitų praktinių klausimų skelbime nurodytas kontaktinis asmuo yra Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Ilma Gintalienė.