CP v2

Tag: Atlyginimai

  • Vokietija ieško elektrikų iš Lenkijos: siūlo iki 900 eurų per savaitę ir nemokamą būstą

    Vokietijos įdarbinimo agentūros ieško statybos ir pramonės elektrikų bei elektromonterių, o skelbimuose vis dažniau akcentuojama vokiška darbo sutartis. Tokios pozicijos siejamos su infrastruktūros atnaujinimu, pramonės modernizavimu ir energinio efektyvumo projektais, kuriems reikia daugiau kvalifikuotų rankų.

    Skelbimuose nurodoma, kad uždarbis, priklausomai nuo įdarbinimo formos ir valandų skaičiaus, gali siekti maždaug 740–900 eurų per savaitę. Darbo krūvis dažnai įvardijamas didesnis nei įprastas, minima apie 50–60 valandų per savaitę, kai standartas daugelyje darboviečių yra 40 valandų.

    Kiek galima uždirbti?

    Jei dirbama pagal individualią veiklą ar kitą savarankiško darbo modelį, skelbimuose sutinkami įkainiai siekia apie 26 eurus bruto už valandą. Dirbant pagal darbo sutartį, dažniau minima apie 15 eurų neto už valandą, tačiau galutinę sumą lemia grafikas ir konkrečios sąlygos.

    Tokie skaičiai reiškia, kad per mėnesį, dirbant intensyviai, atlygis gali priartėti prie maždaug 3 600 eurų. Vis dėlto realus „į rankas“ gaunamas uždarbis skiriasi dėl mokesčių, komandiruočių tvarkos, priedų ir to, ar darbas siūlomas per agentūrą, ar tiesiogiai darbdavio.

    Nemokamas būstas ir kitos sąlygos

    Be atlyginimo, kai kuriuose pasiūlymuose nurodoma ir papildoma nauda: nemokamas apgyvendinimas darbuotojams, įdarbinamiems pagal darbo sutartį. Tokia sąlyga svarbi, nes būsto nuoma Vokietijoje daugelyje regionų išlieka brangi, o laikiniems darbuotojams tai gali sudaryti didelę mėnesio išlaidų dalį.

    Tarp minimų užduočių pasitaiko apšvietimo keitimas iš keltuvo, naujų LED šviestuvų montavimas ant bėgių ar kiti elektros instaliacijos darbai statybose ir pramonėje. Kandidatams paprastai keliami reikalavimai turėti profesinę patirtį, gebėti dirbti savarankiškai ir laikytis saugos standartų.

    Kodėl pasiūlymai vilioja?

    Susidomėjimą darbais užsienyje didina ne tik atlygio lygis, bet ir aiškiai įvardytos darbo sąlygos, apgyvendinimas bei didelis valandų skaičius, leidžiantis per trumpesnį laiką uždirbti daugiau. Kita vertus, intensyvus grafikas reiškia ir didesnį krūvį, todėl prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti poilsio laiką, komandiruočių trukmę ir sutarties detales.

    Lenkijos ir kitų regiono šalių specialistams tokie pasiūlymai dažnai tampa alternatyva, o ne būtinybe, nes vietos darbo rinkose nedarbo lygis pastaraisiais metais išlieka palyginti žemas. Vis dėlto kvalifikuotų elektros specialistų paklausa Vokietijoje išlieka didelė, todėl agentūros aktyviai ieško darbuotojų kaimyninėse šalyse.

  • Prekybos tinklai Lenkijoje ieško tūkstančių darbuotojų: kai kur siūlo iki 2 200 eurų algą

    Lenkijos mažmeninės prekybos sektorius susiduria su ryškiu darbuotojų trūkumu: profesinių sąjungų vertinimu, rinkai gali stigti apie 200 000–300 000 žmonių. Didžiausias poreikis jaučiamas klientų aptarnavime ir logistikoje, todėl kasininkų, pardavėjų bei sandėlininkų atrankos vyksta beveik nuolat.

    Situaciją aštrina naujų parduotuvių atidarymai, investicijos į logistikos centrus ir didėjantys pirkėjų srautai, ypač didmiesčiuose bei sparčiai augančiuose priemiesčiuose. Tuo pat metu dalis darbuotojų viešai kelia klausimą, ar atlyginimų augimas spėja paskui darbo krūvio ir reikalavimų didėjimą.

    Kodėl trūksta žmonių?

    Prekyboje daug pozicijų reikalauja darbo pamainomis, savaitgaliais, o dalis užduočių yra fiziškai sudėtingos. Dėl to darbuotojų kaita tradiciškai išlieka didesnė nei kituose sektoriuose, o darbdaviams tenka nuolat pildyti tas pačias grandis.

    Profesinės sąjungos pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra ir atlygio konkurencingumas, palyginti su kitomis šakomis. Jų teigimu, jei ne atvykstantys darbuotojai iš užsienio, daliai parduotuvių ir sandėlių būtų sudėtinga išlaikyti įprastą darbo tempą.

    „Jeigu ne darbuotojai iš užsienio, daugelyje vietų tiesiog nebūtų kam dirbti prekyboje“, – sakė „Solidarność“ prekybos sektoriaus atstovas Alfredas Bujara.

    Kiek siūlo didieji tinklai?

    Siūlomi atlyginimai skelbimuose skiriasi pagal miestą, etato dydį, patirtį ir darbo grafiką. Pavyzdžiui, dalyje pozicijų nurodomi nepilno etato rėžiai, todėl sumos gali atrodyti mažesnės, tačiau pilnu etatu jos dažnai būna reikšmingai didesnės.

    Pagal viešai skelbiamas atlygio rėžius „Kaufland“ kai kurioms sandėlio pareigoms nurodo maždaug 1 300–2 100 eurų per mėnesį, o techniko automatikos pozicijose – apie 1 800–2 200 eurų per mėnesį. „Biedronka“ skelbimuose dažnai pateikia aiškius rėžius, o parduotuvės vadovų startiniai atlyginimai kai kuriose vietose artėja prie maždaug 1 700 eurų per mėnesį.

    „Aldi“ dalyje skelbimų už parduotuvės vadovo darbą mini apie 1 800 eurų per mėnesį, o sandėlio komplektavimo pozicijose prie bazinio atlygio gali būti numatomi priedai. „Lidl“ nurodo, kad sandėliuose, ypač dirbant naktimis, atlygis gali būti didesnis ir kai kuriais atvejais priartėti prie maždaug 1 700–1 800 eurų per mėnesį.

    Protestai ir atlygio lūkesčiai

    Didelį darbuotojų poreikį lydi ir įtampa dėl darbo sąlygų. Kai kuriose įmonėse profesinės sąjungos tęsia kolektyvinius ginčus, o dalis darbuotojų teigia, kad realus krūvis, atsakomybė ir reikalaujamas lankstumas turėtų atsispindėti atlyginimuose labiau.

    „Tai yra nepritarimas tam, kad įmonės uždirbtų darbuotojų sąskaita. Visi norime, kad tinklas uždirbtų, bet jis turėtų geriau pasirūpinti darbuotojais“, – sakė „Solidarność“ atstovė Anna Gonera.

    Vis dėlto rinka nėra vienalytė: kol vieni tinklai agresyviai samdo, kiti mažina apimtis ar keičia veiklos modelį. Pavyzdžiui, „Eurocash“ yra skelbusi apie restruktūrizaciją, kurioje numatomi ir reikšmingi darbuotojų skaičiaus mažinimai, siekiant supaprastinti struktūrą po ankstesnių įsigijimų ir prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.

  • Ukraina įveda premijas kariams: iki 2 950 eurų per mėnesį ir išmokos už belaisvius

    Ukraina įveda premijas kariams: iki 2 950 eurų per mėnesį ir išmokos už belaisvius

    Ukrainos Vyriausybė patvirtino bandomąją dvejų metų programą, kuria keičiamas karių ir kitų saugumo struktūrų dalyvių finansinis skatinimas kovos veiksmuose. Numatytos tiek papildomos mėnesinės išmokos už laiką fronte, tiek vienkartinės premijos už konkrečiai įvykdytas užduotis.

    Programoje dalyvauja ne tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bet ir kitos valstybės saugumo grandys, įskaitant Nacionalinę gvardiją, pasienio apsaugą, policiją bei specialiąsias tarnybas. Numatyta, kad taisyklės taikomos ir užsieniečiams bei asmenims be pilietybės, jei jie tarnauja pagal sutartį.

    Vienas daugiausiai diskusijų sukėlusių sprendimų yra vienkartinė premija už priešo kario paėmimą į nelaisvę. Ji siekia 100 000 grivinų, tai yra apie 2 250 eurų, o suma turi būti padalijama visiems operacijos dalyviams pagal nustatytą proporciją.

    Kartu numatyta išmoka ir už priešo kario nukovimą mūšyje: 15 000 grivinų, arba apie 340 eurų. Išmokėjimui keliama sąlyga, kad įvykis būtų tinkamai užfiksuotas ir patvirtintas, o praktikoje tai dažniausiai reiškia įrodymus vaizdo įrašu ar kitu dokumentavimu.

    Mėnesinių priedų logika susieta su realiu laiku kovos zonoje. Už tiesioginį dalyvavimą kovos veiksmuose karys gali gauti iki 100 000 grivinų per mėnesį, tai yra apie 2 250 eurų, o suma skaičiuojama proporcingai pagal praleistas dienas.

    Atskiri tarifai numatyti veiksmams kontaktinėje linijoje ir pirmojoje linijoje. Ten priedai gali siekti iki 170 000 grivinų per mėnesį, arba apie 3 820 eurų, o kai kurioms užduotims įvesta ir dienos norma už šturmo operacijas, kuri, priklausomai nuo intensyvumo, gali siekti nuo maždaug 450 iki 900 eurų per dieną.

    Priemokos numatytos ir vadovavimo grandžiai bei instruktoriams. Kovos veiksmams vadovaujantis personalas gali pretenduoti į 50 000 grivinų per mėnesį, arba apie 1 120 eurų, o instruktoriams siūlomi 15 000–30 000 grivinų priedai, tai yra apie 340–670 eurų.

    Įvesta ir bendrų išmokų „lubų“ taisyklė: vienam asmeniui bendra suma negali viršyti 460 000 grivinų per mėnesį, tai yra apie 10 350 eurų. Taip pat numatyta, kad jei žmogus atitinka kelis kriterijus, mokama ne viskas kartu, o didžiausia priklausanti išmoka.

    Programoje atsirado ir su poilsiu susijęs mechanizmas: kariams turėtų priklausyti viena laisva diena už kas dvi dienas, praleistas pirmojoje linijoje, tačiau galutinį sprendimą lems vado sprendimas ir operacinė situacija. Ukraina tikisi, kad nauja motyvavimo schema padidins kovinių užduočių vykdymo efektyvumą ir, be kita ko, paskatins dažniau paimti belaisvių, kurie vėliau galėtų būti naudojami apsikeitimui.

    Teisės aktai įsigaliojo nuo paskelbimo dienos, o dalis naujų išmokų pradedama taikyti nuo 2026 metų birželio 1 dienos. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui Vyriausybė planuoja įvertinti rezultatus ir spręsti, ar sistemą perkelti į nuolatinį reguliavimą.

  • Telšių savivaldybė ieško socialinės paramos specialisto: siūlo 2 157–2 949 eurų, hibridą

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vyresniojo specialisto pareigoms. Tai laikinojo valstybės tarnautojo pozicija, darbo vieta numatyta Telšiuose, o darbas gali būti organizuojamas hibridiniu būdu.

    Skelbime nurodoma, kad pareigybei taikomas pareiginės algos koeficientas siekia nuo 1,2 iki 1,64. Atlyginimo rėžiai įvardijami nuo 2 157,60 iki 2 948,72 eurų, o priimtam darbuotojui bus taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas.

    Iki kada priimami dokumentai?

    Savivaldybė nurodo, kad konkursas paskelbtas 2026 metų gegužės 29 dieną. Dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 5 dienos imtinai.

    Kaip įprasta konkursams į valstybės tarnybą, kandidatams svarbu laiku pateikti visus reikalaujamus dokumentus ir įsitikinti, kad jie atitinka pareigybės aprašyme nurodytus kriterijus. Šie konkursai vertinami pagal aiškią tvarką, todėl didelę reikšmę turi ir tiksliai užpildyta informacija.

    Kokios bus pagrindinės funkcijos?

    Pagrindinės būsimo specialisto užduotys susijusios su piniginės socialinės paramos administravimu ir organizavimu. Skelbime akcentuojama, kad reikės užtikrinti gyventojų teisės į paramą įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

    Tarp funkcijų taip pat įvardijamas piniginės paramos paslaugomis administravimas, vietinės rinkliavos lengvatų įgyvendinimas ir įvairių pašalpų skyrimo organizavimas. Nurodoma, kad tai apima vienkartines, tikslines, sąlygines ir periodines pašalpas.

    Kokie reikalavimai kandidatams?

    Kandidatai turi turėti aukštąjį koleginį išsilavinimą, tai yra profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Kiti reikalavimai ir vertinimo kriterijai pateikiami oficialiame pareigybės aprašyme.

    Dėl konkurso procedūrų, dokumentų pateikimo ir kitų praktinių klausimų skelbime nurodytas kontaktinis asmuo yra Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Ilma Gintalienė.

  • Kainos, nuolaidos, atlyginimai: kur baigiasi verslo pokalbiai ir prasideda konkurencijos pažeidimai?

    Kainos, nuolaidos, atlyginimai: kur baigiasi verslo pokalbiai ir prasideda konkurencijos pažeidimai?

    Konkurencijos taryba verslo įmonėms ir jas vienijančioms organizacijoms primena paprastą taisyklę: sprendimus dėl kainų, nuolaidų ar strategijos bendrovės turi priimti savarankiškai. Net ir kasdieniai pokalbiai su konkurentais, ypač per asociacijų susitikimus ar neformalias diskusijas, gali sukurti konkurencijos pažeidimų riziką.

    Karteliniai susitarimai tiesiogiai kenkia vartotojams ir sąžiningai veikiančioms įmonėms. Tarptautinėje praktikoje dažnai nurodoma, kad karteliai kainas vidutiniškai padidina apie 10–20 proc., o viešuosiuose pirkimuose, kai suderinami pasiūlymai, kainų augimas gali siekti iki 30 proc.

    Kokie susitarimai draudžiami?

    Konkurentai negali tartis dėl kainų ar nuolaidų dydžių, taip pat dalintis klientus ar rinkas, riboti gamybos ar prekybos apimčių. Ne mažiau rizikinga derinti veiksmus dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, kai iš anksto sutariama, kas laimės konkursą ar kokie bus pasiūlymų parametrai.

    Ypatingo atsargumo reikalauja komerciškai jautri informacija. Jei įmonės tarpusavyje keičiasi duomenimis apie planuojamas kainas, ateities nuolaidų kampanijas, atlyginimų politiką, gamybos apimtis ar kitus strategiškai svarbius sprendimus, tokie kontaktai gali būti vertinami kaip konkurenciją ribojantis elgesys.

    Darbuotojų rinka ir atlyginimai

    Konkurencijos teisė apima ne tik prekių ar paslaugų kainas, bet ir darbo rinką. Susitarimai nevilioti darbuotojų, nekonkuruoti dėl jų ar dirbtinai nekelti atlyginimų gali būti laikomi neteisėtais, nes riboja darbuotojų galimybes ir iškreipia konkurenciją darbdavių rinkoje.

    Konkurencijos taryba pabrėžia, kad pavojingi gali būti net iš pažiūros nekalti pašnekesiai apie planuojamus atlyginimų didinimus, premijų sistemas ar samdos planus. Tokia informacija konkurentams gali tapti signalu derinti veiksmus, todėl organizacijoms rekomenduojama turėti aiškias susitikimų taisykles ir fiksuoti darbotvarkes.

    Ką daryti susidūrus su rizika?

    Jei kitas rinkos dalyvis pasiūlo tartis dėl kainų, nuolaidų, viešųjų pirkimų ar darbuotojų viliojimo ribojimo, svarbu aiškiai nepritarti ir nedelsiant atsiriboti nuo tokios diskusijos. Praktikoje reikšminga ne tik nedalyvauti, bet ir turėti įrodymų, kad įmonė tokio pasiūlymo nepriėmė.

    Apie įtariamus konkurencijos pažeidimus galima pranešti Konkurencijos tarybai. Institucija taip pat primena atleidimo nuo baudų programą: įmonės, pirmos atskleidusios kartelinį susitarimą ir pateikusios reikšmingos informacijos, tam tikrais atvejais gali būti atleistos nuo baudos arba ją sumažinti.

    Skatinant pranešimus apie susitarimus, už vertingą informaciją gali būti skiriamas iki 100 000 eurų atlygis, užtikrinant konfidencialumą. Verslo ir viešojo sektoriaus atstovams taip pat siūloma naudotis Konkurencijos tarybos e. mokymų platforma, kurioje galima pasitikrinti žinias ir išmokti atpažinti rizikingas situacijas.

  • Cicha mokesčių našta Lenkijoje: į 32 proc. tarifą jau patenka 2,4 mln. gyventojų

    Kas vyksta su pajamų mokesčiu

    Lenkijoje vis daugiau dirbančiųjų patenka į aukštesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nors tarifų valdžia formaliai nekelia. Esminė priežastis – ilgesnį laiką neindeksuojamos mokesčių ribos, todėl atlyginimams augant, riba realiai „mažėja“.

    Lenkijos finansų ministerijos duomenimis, 2025 metų deklaravimo rezultatai parodė, kad 2,411 mln. mokesčių mokėtojų viršijo 120 000 zlotų metinių pajamų ribą. Tai yra apie 26 700 eurų ir reiškia, kad šiai grupei pajamų daliai taikomas 32 proc. tarifas.

    Per metus šis skaičius šoktelėjo nuo 1,935 mln. žmonių, todėl antrasis tarifas paliečia jau beveik kas dešimtą mokesčių mokėtoją. Prieš kelerius metus tai buvo labiau dideles pajamas gaunančių vadovų ar siaurų sričių specialistų zona, tačiau dabar ji vis dažniau pasiekia viešojo sektoriaus ir pramonės darbuotojus.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši dinamika dažnai susijusi ne su „turtėjimu“, o su papildomu darbu – viršvalandžiais, priedais, papildomais budėjimais ar antru etatu. Dėl to 32 proc. tarifas tampa ne tik didelių pajamų, bet ir didesnio darbo krūvio mokesčiu.

    Kodėl daugėja privalančių primokėti

    Augantis žmonių skaičius aukštesnėje mokesčių pakopoje turi ir kitą pasekmę: daliai darbuotojų metinio deklaravimo metu tenka primokėti. Nors darbdavys kas mėnesį išskaičiuoja avansus, premijos, nereguliarūs priedai ar keli pajamų šaltiniai gali pakeisti galutinę mokesčio sumą.

    Lenkijos finansų ministerija, apžvelgdama 2025 metų deklaravimo sezoną, akcentavo ir sparčią skaitmenizaciją: pateikta per 25 mln. deklaracijų, iš jų beveik 24 mln. – elektroniniu būdu. Vidutinis permokų grąžinimo laikas siekė 13 dienų, o greičiausias grąžinimas įvykdytas per vieną dieną.

    Tačiau kartu su administravimo efektyvumu ryškėja ir vadinamasis „šliaužiančios progresijos“ efektas, kai infliacija ir atlyginimų augimas stumia darbuotojus į aukštesnius tarifus, jei ribos neatnaujinamos. Praktikoje tai veikia kaip tyli mokesčių našta: daugiau žmonių apmokestinama didesniu tarifu be oficialaus tarifo didinimo.

    Mokesčių konsultantai atkreipia dėmesį, kad ši situacija ypač juntama profesijose, kur pajamos dažnai formuojamos iš budėjimų ar viršvalandžių. Tokiu atveju vienas intensyvesnis mėnuo ar keli papildomi darbai per metus gali tapti riba, per kurią peržengus padidėja mokesčių tarifas daliai pajamų.

    Biudžeto dilema ir diskusijos dėl ribų

    Valstybei tai reiškia augančias įplaukas: pajamų mokestis yra vienas svarbiausių viešųjų finansų šaltinių, o jo dalis tenka ir savivaldai. Todėl sprendimas didinti ar indeksuoti ribas tampa politiniu ginču, nes jis tiesiogiai paveiktų biudžeto ir savivaldybių pajamas.

    Lenkijoje viešojoje erdvėje svarstoma idėja kilstelėti antrąją ribą nuo 120 000 iki 140 000 zlotų per metus, tai yra maždaug nuo 26 700 iki 31 100 eurų. Tačiau toks pakeitimas reikštų mažesnes biudžeto įplaukas, todėl valdžiai tenka balansuoti tarp mokesčių teisingumo ir fiskalinių poreikių.

    Diskusijoje susiduria du argumentai: vienoje pusėje – socialinis teisingumas ir paskatos dirbti daugiau, kitoje – viešųjų paslaugų finansavimo stabilumas. Kadangi dėl „užšaldytų“ ribų aukštesnis tarifas pasiekia vis platesnį dirbančiųjų ratą, spaudimas keisti sistemą didėja.

    Finansų ministerijos pateikti skaičiai rodo aiškią tendenciją: vis didesnė visuomenės dalis atsiduria aukštesniame tarife vien dėl to, kad pajamos prisitaiko prie infliacijos ir atlyginimų kilimo. Tai sustiprina įspūdį, jog mokesčių našta didėja tyliai, be tiesioginio sprendimo kelti tarifus.

  • Lenkijoje gimdančių moterų amžius auga, bet jos vis dar tarp jauniausių Europoje

    Lenkijoje moterų, susilaukiančių vaikų, amžius nuosekliai didėja, tačiau šalies mamos vis dar išlieka tarp jaunesnių Europoje. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad 2025 metais vidutinė moters amžiaus riba gimdymo metu perkopė 31 metus, o prieš 25 metus ji buvo maždaug penkeriais metais mažesnė.

    Pirmą kartą gimdančios moterys paprastai būna kiek jaunesnės: vidurkis artėja prie 30 metų. Skaičiai atskleidžia ir itin plačią amplitudę: nuo nepilnamečių iki vyresnio amžiaus moterų, nors tokie atvejai išlieka reti ir statistiškai išsiskiriantys.

    Kur Europa „vėliausia“?

    Nors tendencija aiški visame žemyne, Lenkija Europos kontekste išlieka žemesnėje amžiaus skalės dalyje. 2024 metais jauniausios mamos pagal vidutinį amžių buvo Bulgarijoje, kur gimdančių moterų vidurkis siekė kiek daugiau nei 28 metus, o vėliausiai motinystei ryžtasi Airijoje, kur vidurkis artėjo prie 33 metų.

    Demografai šį skirtumą dažniausiai sieja su išsilavinimo trukme, būsto ir pragyvenimo kainomis, darbo rinkos stabilumu bei šeimos politikos priemonėmis. Kuo ilgiau užtrunka įsitvirtinimas profesijoje ir finansinis saugumas, tuo vėliau atidedamas sprendimas turėti vaikų.

    Statistinė mama ir gimdymų ritmas

    Lenkijos statistinis portretas rodo, kad daugiausia gimdymų fiksuojama didmiesčiuose ir ekonomiškai stipresniuose regionuose. Dažniau tai ištekėjusi, aukštąjį išsilavinimą turinti moteris, o pirmagimio neretai susilaukiama pirmaisiais santuokos metais.

    Jei šeima ryžtasi antram vaikui, jis dažniausiai gimsta praėjus maždaug dvejiems metams po pirmojo. Tokį intervalą ekspertai sieja su motinystės ir tėvystės atostogų planavimu, grįžimu į darbą ir vaikų priežiūros paslaugų prieinamumu.

    Gimdymų statistika ir pokyčiai per dešimtmečius

    Į bendrą motinystės vaizdą vis dažniau įsitraukia ir užsienio pilietės. Tarp gimdančių užsieniečių Lenkijoje dominuoja Ukrainos ir Baltarusijos pilietės, o jų vaikai sudaro didžiąją dalį visų gimimų, fiksuojamų tarp šalyje gyvenančių užsieniečių.

    Istorinė perspektyva rodo ryškų gimstamumo mažėjimą: nuo beveik 700 000 gimimų 1980 metais iki kiek daugiau nei 238 000 2025 metais. Kartu keičiasi ir šeimos struktūra: ne santuokoje gimusių vaikų dalis per kelis dešimtmečius išaugo kelis kartus ir 2025 metais siekė apie 28 proc.

    Pasikeitė ir nėštumų struktūra: dauguma gimdymų yra vienvaisiai, o daugiavaisiai nėštumai išlieka santykinai reti. Dvynukai pasitaiko gerokai dažniau nei trynukai, o jų gimimo svoris statistiškai mažesnis nei vieno vaisiaus nėštumuose.

    Motinystė ir darbo rinka

    Motinystės tema glaudžiai susijusi ir su darbo rinka: 2025 metų pabaigoje dirbančių moterų dalis sudarė beveik pusę visų dirbančiųjų. Tuo pat metu statistika rodo, kad moterų atlygių mediana išlieka mažesnė nei vyrų, o pajamų atotrūkis išlieka pastebimas.

    Ekspertai pabrėžia, kad atidedama motinystė dažnai tampa kompromisu tarp šeimos planavimo ir karjeros, ypač ten, kur vaikų priežiūros paslaugos brangios arba sunkiai prieinamos. Dėl to demografinės tendencijos vis dažniau vertinamos ne tik kaip šeimos pasirinkimų, bet ir kaip ekonominės politikos pasekmė.

  • Ispanijoje jaunas dirbantysis buto nuomai atiduoda 98,7 proc. algos: rekordas, kuris šokiruoja

    Ispanijoje jaunas dirbantysis buto nuomai atiduoda 98,7 proc. algos: rekordas, kuris šokiruoja

    Ispanijoje būsto įperkamumo krizė jaunus žmones vis labiau stumia nuo savarankiško gyvenimo. Ispanijos jaunimo tarybos (CJE) Emancipacijos observatorijos duomenimis, 2025 metais savarankiškai gyveno tik 14,5 proc. 16–29 metų jaunuolių – tai prasčiausias rodiklis nuo palyginamų duomenų pradžios.

    Ataskaitoje teigiama, kad jaunas dirbantis žmogus, norėdamas vienas išsinuomoti būstą, vidutiniškai turėtų nuomai skirti 98,7 proc. savo grynojo atlyginimo. Dėl to išsikraustymo iš tėvų namų amžius, vertinimu, persirito per 30 metų ribą.

    Kai nuoma suvalgo beveik viską

    Skaičiai rodo, kad vidutinis jauno žmogaus grynasis atlyginimas siekia apie 1 190 eurų per mėnesį, o vidutinė būsto nuoma – maždaug 1 176 eurus. Tai reiškia, kad net ir dirbant visu etatu vieno žmogaus namų ūkis daugelyje vietovių tampa finansiškai nepakeliamas.

    CJE pabrėžia, kad ši padėtis didina kartų nelygybę ir skatina jaunimo skurdėjimą. Ataskaitoje nurodoma, kad tarp jaunų nuomininkų skurdo rizika po būsto išlaidų šokteli nuo 25,9 proc. iki 43 proc.

    „Jauniems žmonėms išsikraustymas reiškia tapti skurdesniems“, – sakė CJE prezidentė Andrea Henry.

    Nei vienam, nei su kambariokais

    Augant nuomos kainoms, daliai jaunimo alternatyva tampa kambario nuoma ar gyvenimas su bendranuomiais. Tačiau CJE perspėja, kad ir šis sprendimas daugelyje miestų nebėra pigus: būstas dalijantis, skaičiuojama, „suvalgo“ apie 33,6 proc. vidutinio jauno žmogaus atlyginimo.

    Organizacija taip pat akcentuoja, kad vis dažniau lemiamu veiksniu tampa šeimos parama, nes be jos jauniems žmonėms sunku išvengti skolų, nestabilumo ar priklausomybės nuo artimųjų. Tuo pat metu būsto įsigijimas daugeliui išlieka nepasiekiamas dėl aukštų kainų, pradinio įnašo ir griežtesnių finansavimo sąlygų.

    Kokių sprendimų prašoma?

    CJE ragina valdžios institucijas didinti įperkamo būsto pasiūlą ir stiprinti priemones, kurios realiai pagerintų jaunimo galimybes išsinuomoti ar įsigyti būstą. Organizacijos vertinimu, problema yra struktūrinė ir daro ilgalaikę žalą visai kartai – nuo vėluojančio savarankiškumo iki didėjančio socialinio nesaugumo.

    Pastaraisiais metais Ispanijoje būsto tema tapo vienu karščiausių politinių ir socialinių klausimų, o protestai dėl kainų augimo vyko ne viename didmiestyje. Ekspertai pabrėžia, kad nuomos rinką spaudžia keli veiksniai: ribota pasiūla, didelė paklausa didmiesčiuose ir turizmo regionuose, taip pat lėčiau augančios pajamos, kurios nespėja vytis būsto kaštų.

  • Universitetas jau nebe garantija: „Randstad“ atskleidė, kur algos šoktelėjo 30 proc.

    Universitetas jau nebe garantija: „Randstad“ atskleidė, kur algos šoktelėjo 30 proc.

    Ilgą laiką universitetinis diplomas buvo laikomas patikimiausiu keliu į gerai apmokamą darbą, tačiau darbo rinka sparčiai keičiasi. Didžiausios pasaulyje personalo atrankos bendrovės „Randstad“ vadovas Sanderis van’t Noordende teigia, kad vis daugiau jaunų žmonių verta svarstyti kvalifikuotų amatų kryptį.

    Pasak „Randstad“ pateiktų duomenų, kvalifikuotų amatų darbuotojų atlyginimai per pastaruosius kelerius metus pastebimai augo, o kai kuriose rinkose artėja prie biuro pozicijų ar net jas lenkia. Bendrovė skelbia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose šios srities darbo užmokestis per ketverius metus augo apie 30 proc., Nyderlanduose apie 21 proc., Vokietijoje apie 18 proc., Jungtinėje Karalystėje apie 9 proc.

    „Sakyčiau, laikai, kai eidavai į universitetą ir dirbdavai biure, jau baigiasi. Reikia būti sumanesniems“, – sakė Sanderis van’t Noordende.

    Vienas svarbiausių pokyčių variklių yra spartus duomenų centrų augimas, kurį skatina DI plėtra ir didėjantys skaitmeninių paslaugų poreikiai. Tokiai infrastruktūrai reikia ne tik programuotojų, bet ir didelės fizinės darbo jėgos: elektrikų, ŠVOK specialistų, pramonės automatikos technikų, mechanikų bei kitų profesijų.

    „Skaitmeninei revoliucijai reikia masyvaus fizinio pagrindo. DI negali pats pasistatyti savo duomenų centrų“, – sakė Sanderis van’t Noordende.

    „Randstad“ analizė, paremta dešimtimis milijonų darbo skelbimų, rodo, kad 2022–2026 metais su duomenų centrais susijusių profesijų paklausa augo itin greitai. Tarp sparčiausiai augusių krypčių minimi robotikos technikai, ŠVOK inžinieriai ir pramonės automatikos technikai, kurių poreikis kilo dešimtimis procentų.

    Kartu bendrovė pabrėžia, kad darbo rinkoje formuojasi ir papildomas atlygio priedas už DI įgūdžius, ypač techninėse pareigose. „Randstad“ teigimu, pradedantys darbuotojai, turintys DI kompetencijų, kai kuriais atvejais gali tikėtis iki 25 proc. didesnio atlygio, o sertifikatai bei praktiniai įgūdžiai siejami su greitesnėmis paaukštinimo galimybėmis.

    Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad vien techninių žinių neužtenka. Darbdaviai vis dažniau ieško žmonių, kurie geba bendrauti, priimti sprendimus, dirbti komandoje ir kurti pasitikėjimu paremtus santykius su klientais, nes tokios kompetencijos yra sunkiau automatizuojamos.

    Ši tendencijų kombinacija keičia tradicinį karjeros planavimą: vieni renkasi universitetą ir papildomai stiprina DI įgūdžius, kiti sąmoningai pasuka į kvalifikuotus amatus, kuriuose auga paklausa ir atlyginimai. „Randstad“ vadovo žinutė aiški: renkantis ateities profesiją verta žiūrėti ne į stereotipus, o į realų rinkos poreikį ir infrastruktūros plėtros mastą.

  • Visagino socialinių paslaugų centras ieško direktoriaus pavaduotojo: alga iki 3 596 eurų

    Visagino socialinių paslaugų centras ieško direktoriaus pavaduotojo: alga iki 3 596 eurų

    Konkursas Visagine

    Visagino socialinių paslaugų centras paskelbė konkursą direktoriaus pavaduotojo socialiniams reikalams pareigoms. Įstaiga yra savivaldybės biudžetinė socialinių paslaugų įstaiga, veikianti Visagine.

    Darbas siūlomas pilnu etatu, numatant 40 darbo valandų per savaitę. Skelbime nurodoma, kad kandidatų dokumentai priimami iki 2026 metų gegužės 26 dienos.

    Kokie reikalavimai keliami kandidatui?

    Pagrindinis reikalavimas kandidatui – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas socialinių mokslų krypties socialinio darbo išsilavinimas. Taip pat būtina ne mažesnė kaip 5 metų darbo socialinėje srityje patirtis.

    Skelbime akcentuojama, kad pareigoms reikalingas valstybinės kalbos mokėjimas, atitinkantis III kategoriją. Papildomu privalumu laikomas anglų ir arba vokiečių kalbos mokėjimas ne žemesniu nei A2 lygiu.

    Atsakomybės ir atlygis

    Direktoriaus pavaduotojas socialiniams reikalams turėtų organizuoti ir koordinuoti socialinį darbą bei socialinių paslaugų teikimą, prižiūrėti komandos veiklą ir užtikrinti paslaugų kokybę. Tarp funkcijų nurodomas strateginių ir metinių planų rengimas, ataskaitų teikimas, bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis bei atstovavimas pagal įgaliojimą.

    Numatyta ir atsakomybė už procesus, susijusius su klientų bylų tvarkymu, vidinių situacijų analizavimu, paslaugų atitikties vertinimu bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. Skelbime pabrėžiama, kad pavaduotojas turėtų gebėti planuoti darbą, taikyti socialinio darbo metodus ir užtikrinti konfidencialumą.

    Darbo užmokestis nurodomas kaip 1,50–2,0 pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas. Atlyginimas prieš mokesčius – nuo 2 697 iki 3 596 eurų.

    „Pretendentų atrankos būdas – testas žodžiu, tai yra pokalbis“, – nurodoma konkurso informacijoje.

    Kandidatai turi pateikti asmens tapatybės dokumento kopiją, išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, gyvenimo aprašymą, užpildytą pretendento anketą bei profesinę patirtį pagrindžiantį dokumentą. Dokumentų teikimas vykdomas per Valstybės tarnybos portalą.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Visagino socialinių paslaugų centrą nurodytais kontaktais. Skelbime pateikiamas įstaigos el. pašto adresas ir telefonai, kuriais konsultuojama konkurso klausimais.