CP v2

Tag: Atlyginimai

  • Portugalijoje algos kyla sparčiausiai: kur dabar geriausios IT, sveikatos ir inžinerijos vietos

    Portugalijoje algos kyla sparčiausiai: kur dabar geriausios IT, sveikatos ir inžinerijos vietos

    Technologijos tempia rinką

    Portugalijos technologijų sektorius 2026 metų antrąjį ketvirtį išlaikė vieną sparčiausių augimo tempų darbo rinkoje. Personalo atrankos bendrovės „Randstad“ atlygio tendencijų tyrimas rodo, kad informacinių ir ryšių technologijų srityje atlyginimai išlieka tarp didžiausių šalyje, o naujų pozicijų skaičius auga.

    Remiantis tyrime cituojamais Portugalijos statistikos instituto INE ir „Eurostat“ duomenimis, informacijos ir ryšių sektoriuje 2026 metų antrąjį ketvirtį dirbo apie 237 200 žmonių. Tai sudaro maždaug 4,4 proc. visų dirbančiųjų, o per metus sektorius paaugo apie 27 600 darbo vietų, arba 13,2 proc.

    „Randstad“ skaičiavimais, dažniausiai vertinamų IT pozicijų metinis bruto atlygis siekia nuo 40 000 iki 55 000 eurų. Didžiausia paklausa, pasak tyrimo, telkiasi debesų kompiuterijos ir kibernetinio saugumo, duomenų analitikos, verslo analitikos ir DI, programinės įrangos kūrimo, CRM ir ERP sprendimų bei IT valdymo srityse.

    Sveikatos apsauga ir gyvybės mokslai

    Greta technologijų išsiskiria ir sveikatos apsaugos bei socialinės globos sektorius, kurio mastas Portugalijoje yra gerokai didesnis. INE darbo jėgos tyrimo duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį žmonių sveikatos ir socialinės globos veiklose dirbo apie 567 700 žmonių, arba apie 10,5 proc. visos darbo jėgos.

    Per metus ši sritis paaugo maždaug 43 200 darbo vietų, arba 8,2 proc., o tai, „Randstad“ vertinimu, rodo stabilų kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Sveikatos sektoriuje vidutinis metinis bruto atlygis, pagal tyrimą, dažniausiai svyruoja nuo 30 000 iki 46 000 eurų.

    Gyvybės mokslų, farmacijos ir mokslinių tyrimų kryptys, tyrimo duomenimis, gali pasiūlyti dar platesnį atlygio diapazoną nuo 35 000 iki 60 000 eurų per metus. Daugiausia ieškoma pardavimų atstovų, kokybės užtikrinimo, reguliavimo reikalų, rinkos prieigos ir medicininių reikalų specialistų.

    Pramonė, bankai ir kitos sritys

    Dar vienas reikšmingas segmentas yra inžinerija ir pramonė, kur, pasak „Randstad“, darbo vietos dažnai pasižymi didesniu stabilumu. INE duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį pramonės blokas, apimantis gavybą, gamybą, energetiką, vandentvarką ir statybą, siekė apie 1 333 700 dirbančiųjų, arba 24,7 proc. visos darbo jėgos.

    Per metus šis sektorius padidėjo apie 43 000 darbo vietų, arba 3,3 proc. Tyrime nurodoma, kad metinis bruto atlygis čia dažniausiai siekia nuo 33 500 iki 49 500 eurų, o įmonės aktyviai ieško darbų vadovų, automatizavimo ir robotikos inžinierių, produktų vystymo specialistų, gamybos pamainų vadovų bei tiekimo grandinės ir logistikos technikų.

    Bankininkystės ir draudimo srityje, pagal INE duomenis, 2026 metų antrąjį ketvirtį dirbo apie 118 700 žmonių, arba 2,2 proc. visų dirbančiųjų. „Randstad“ vertinimu, vidutinis metinis bruto atlygis čia dažniausiai siekia nuo 35 000 iki 50 000 eurų, o paklausiausi tampa rizikos, atitikties ir finansų analizės vaidmenys.

    Marketingo ir pardavimų segmentas, anot tyrimo, išlieka jautresnis ekonomikos ciklams, tačiau tam tikros nišos auga dėl skaitmenizacijos ir duomenimis grįstos reklamos. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį marketinge dirbo apie 37 200 žmonių, arba 0,7 proc. viso užimtumo, o metinis pokytis išliko teigiamas.

    Platesnėje finansų, personalo ir teisės paslaugų grupėje INE fiksavo apie 488 100 dirbančiųjų, arba apie 9 proc. visų darbuotojų. „Randstad“ nurodo, kad metinis bruto atlygis šiame segmente dažniausiai siekia nuo 24 000 iki 33 500 eurų, o darbdaviai daug dėmesio skiria kontrolės, ataskaitų rengimo, apskaitos, personalo analitikos ir atitikties kompetencijoms.

  • Darbas staliams ir stogdengiams: siūlo apie 2 560 eurų per mėnesį ir žada apmokyti nuo nulio

    Lenkijos Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Nowy Sącz apylinkėse, viena įmonė ieško darbuotojų staliaus ir stogdengio darbams statybose. Skelbime nurodoma, kad siūlomas atlygis prasideda nuo 11 000 zlotų bruto per mėnesį, tai yra apie 2 560 eurų.

    Darbas būtų pilnu etatu, nuo pirmadienio iki penktadienio, įprastomis dienos valandomis. Pagrindinės užduotys siejamos su namų bei paslauginės ir komercinės paskirties pastatų statyba, taip pat kitais statybos objektais.

    Patirtis nebūtina, bet yra sąlyga

    Skelbime pabrėžiama, kad formalus išsilavinimas nėra būtinas, o neturintieji patirties gali būti apmokomi darbo vietoje. Vis dėlto keliami reikalavimai dėl bendro darbo stažo: kandidatas turi būti dirbęs bent dvejus metus, net jei tai nebuvo statybų sektoriuje.

    Įdomu tai, kad kandidatuoti gali ir šiuo metu kitur dirbantys žmonės, o pirmoji sutartis planuojama bandomajam laikotarpiui. Taip darbdaviai dažnai mažina riziką, o darbuotojui tai tampa būdu greičiau patekti į rinką ir įrodyti kvalifikaciją praktikoje.

    Ką signalizuoja toks atlygis

    Apie 2 560 eurų bruto atlygis Lenkijos regionuose statybų sektoriuje išsiskiria, nes pastaraisiais metais ši sritis susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Situaciją veikia ir sezoniškumas, ir didėjantys infrastruktūros bei būsto projektų mastai, todėl darbdaviai vis dažniau siūlo apmokymus bei aiškų įsidarbinimo grafiką.

    Skelbime nurodoma, kad ieškoma trijų darbuotojų, o atranka vyksta ribotą laiką. Tokie „reikia dabar“ tipo kvietimai paprastai reiškia, kad darbų grafikai jau sudėlioti, o brigadoms trūksta rankų artimiausiems objektams.

  • Lenkijos ekonomika prieš lūžį: pigios algos nebeveikia, o DI diegimas versle vis dar atsilieka

    Lenkija turi stiprių inžinerinių kompetencijų ir sukauptą patirtį dirbant tarptautiniuose projektuose, tačiau vien to nepakanka tvirtai vietai pasaulinėje prekyboje. Varšuvos universiteto profesorė Katarzyna Śledziewska pabrėžia, kad šaliai reikia nuoseklios strategijos, kaip kurti ir valdyti didesnės vertės grandines.

    Pasak ekspertės, tikslas turėtų būti perėjimas nuo talentų tiekėjo ir subrangovo vaidmens prie sprendimų kūrėjo, turinčio teises į produktą, duomenis ir technologiją. Tai reiškia, kad užsienio investicijas verta vertinti ne vien pagal sukurtų darbo vietų skaičių, bet ir pagal tai, ar jos atneša mokslinių tyrimų, tiekėjų augimo ir produktinių sprendimų centrus.

    Nuo konteinerių prie gigabitų

    Profesorė savo knygoje apie tarptautinę prekybą skaitmeninėje eroje šį pokytį apibūdina kaip perėjimą nuo konteinerių prie gigabitų. Eksporto vertė vis dažniau kuriama ne tik gamykloje, bet ir programinėje įrangoje, duomenyse, paslaugose bei santykyje su klientu.

    Todėl įmonėms tampa svarbu ne vien pagaminti produktą, bet ir pasiūlyti visą sprendimą: nuotolinį stebėjimą, atnaujinimus, diagnostiką, garantuotą paslaugos lygį ar finansavimo modelį. Tokia kryptis stiprina konkurencingumą net ir tuomet, kai darbo jėga nebe pigi.

    Kodėl pigios algos nebepranašumas

    Lenkija pagal nominalųjį bendrąjį vidaus produktą yra tarp maždaug 20 didžiausių pasaulio ekonomikų, tačiau ankstesnis modelis, paremtas santykinai mažesnėmis darbo sąnaudomis, pasiekia ribas. Augant atlyginimams, konkurencinis pranašumas turi persikelti į našumą, technologijas, intelektinę nuosavybę ir prekės ženklą.

    Skaitmeninėje ekonomikoje įėjimas į užsienio rinkas vis dažniau reiškia prisijungimą prie konkrečių platformų ir ekosistemų. Praktikoje nepakanka išversti svetainę, nes reikia integruoti mokėjimus, logistiką, grąžinimus, klientų aptarnavimą ir duomenų mainus taip, kad sistemos veiktų suderintai.

    DI diegimo spraga ir rizika

    Vienas silpniausių taškų, pasak ekspertės, yra dirbtinis intelektas: Lenkija turi stiprų IT sektorių ir kuria sprendimus užsienio klientams, bet vietinių diegimų mastas vis dar per mažas. Eurostato duomenimis, 2025 metais bent vieną DI technologiją naudojo 8,4 proc. Lenkijos įmonių, turinčių ne mažiau kaip 10 darbuotojų, kai ES vidurkis siekė 20 proc.

    Skirtumai ryškūs ir pagal įmonių dydį: DI naudojo 5,8 proc. mažų įmonių, 14,8 proc. vidutinių ir 45,8 proc. didelių. Dėl to kyla rizika, kad verslas DI naudos daugiausia kaip svetimų platformų vartotojas, o tai gerina efektyvumą, bet nepadeda pakilti vertės grandinėje ir išlaikyti kontrolės klientų santykiui.

    „Didžiausias pavojus yra tai, kad liksime tik svetimų platformų vartotojai ir toliau būsime žemesniame vertės grandinės lygyje“, – sakė Katarzyna Śledziewska.

    Ekspertės teigimu, paramos priemonės turėtų apimti ne tik mokymus, bet ir realią pagalbą diegiant DI: prieigą prie skaičiavimo infrastruktūros, testavimo aplinkų, konsultacijas dėl duomenų, kibernetinio saugumo ir pilotinių projektų finansavimą. Esminė sąlyga – eksportuoti ne vien programuotojų darbą, o savus produktus, sistemas ir pilnus sprendimus.

  • „Grupa Azoty“ dėl atlyginimų ginčo: 350 eurų kėlimas visiems grėstų stabdyti veiklą, streikas neatmetamas

    Lenkijos chemijos ir trąšų gamybos milžinėje „Grupa Azoty“ aštrėja kolektyvinis ginčas dėl atlyginimų. Profesinės sąjungos reikalauja didinti bazinius atlygius 1 500 zlotų, tai yra maždaug 350 eurų per mėnesį, taip pat kelti pamaininį priedą ir atnaujinti įšaldytą kolektyvinę sutartį.

    Įmonėje jau įvyko šeštasis derybų raundas, tačiau sprendimo kol kas nėra. Profesinės sąjungos perspėja, kad nesusitarus gali būti organizuojamas streiko referendumas.

    Kas kelia įtampą dėl algų?

    „Grupa Azoty“ vadovybė pripažįsta, kad atlyginimai kai kuriuose padaliniuose nėra konkurencingi, tačiau pabrėžia, jog finansinės galimybės labai ribotos. Bendrovę slegia dideli įsipareigojimai ir brangiai kainavusios investicijos, dėl kurių grynasis rezultatas išlieka neigiamas net ir gerėjant veiklos rodikliams.

    Didžiausias rizikos veiksnys yra skolos našta, siekianti apie 18 mlrd. zlotų, arba maždaug 4,2 mlrd. eurų. Esant tokiam finansiniam fonui, net ir santykinai nedidelis visuotinis atlygių didinimas, anot vadovybės, gali sukelti grandininę reakciją tiek pinigų srautams, tiek kreditorių pasitikėjimui.

    „Atlyginimų padidinimas 350 eurų per mėnesį reikštų bendrovės veiklos proceso sustabdymą“, – sakė „Grupa Azoty“ vadovas Marcin Celejewski.

    Vadovybė tikina, kad dabartinių sąjungų reikalavimų įgyvendinti nepavyks, tačiau visiškai atmetamas atlygio augimas taip pat nėra. Pasak įmonės, realistiškesnis kelias būtų etapinis sprendimas, derinant jį su finansinės padėties stabilizavimu.

    Derybos sutampa su spaudimu iš rinkos

    Ginčas dėl algų vyksta tuo pačiu metu, kai „Grupa Azoty“ veda derybas su kreditoriais ir siekia susitarti dėl finansinio stabilizavimo. Streiko grėsmė šiuo laikotarpiu gali tapti papildomu argumentu skolintojams griežtinti sąlygas arba reikalauti dar spartesnių taupymo priemonių.

    Situaciją apsunkina ir žaliavų rinka, ypač gamtinių dujų kainų svyravimai. Dujos yra pagrindinė žaliava azotinių trąšų gamyboje, todėl brangimas tiesiogiai mažina maržas ir gali priversti peržiūrėti gamybos apimtis.

    Įmonės darbuotojai savo ruožtu akcentuoja, kad taupymo režimas tęsiasi jau ne vienerius metus, o dalyje padalinių juntamas premijų bei motyvacinės sistemos trūkumas. Dėl to atlyginimų klausimas tampa ne tik finansinis, bet ir pasitikėjimo bei ilgalaikio personalo išlaikymo iššūkis.

  • Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Didžioji dalis europiečių vis dar kandidatuoja į darbą nežinodami, kokio atlygio gali tikėtis. Dažname skelbime nenurodomas nei konkretus atlyginimas, nei rėžiai, todėl žmonės investuoja laiką į atrankas ir testus tik vėliau sužinodami finansines sąlygas.

    Europos Komisija pabrėžia, kad atlygio slaptumas didina diskriminacijos riziką ir palaiko lyčių atlyginimų atotrūkį. Siekdama tai keisti, Europos Sąjunga priėmė Atlygio skaidrumo direktyvą, kuri įpareigoja darbdavius suteikti daugiau informacijos apie atlyginimą ir taikomus kriterijus.

    Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2026 metais birželio 7 dieną, tačiau dauguma ES valstybių nespėjo jo įgyvendinti. Remiantis tarptautinės konsultacijų bendrovės „PwC“ apžvalga, direktyvą tuo metu buvo perkėlusios tik kelios šalys, tarp jų ir Lietuva.

    Italija šoktelėjo į lyderes

    Pasaulinės įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad ryškiausias pokytis fiksuojamas Italijoje, kuri direktyvą įgyvendino anksti. Skelbimų, kuriuose nurodoma alga ar jos rėžiai, dalis šalyje pakilo nuo 26 proc. 2025 metais liepos mėnesį iki 61 proc. 2026 metais liepos mėnesį.

    „Indeed“ ekonominių tyrimų vadovas Pawelas Adrjanas teigia, kad Italija tapo viena ryškiausių atlygio skaidrumo pavyzdžių tarp didžiųjų Europos ekonomikų. Pasak jo, duomenys leidžia daryti išvadą, kad reguliavimas realiai keičia darbdavių praktiką.

    „Italija iš esmės aplenkė direktyvos minimumą, nes reikalauja atlygio rėžius pateikti pačiame darbo skelbime“, – sakė Pawelas Adrjanas.

    JK iki šiol buvo pirmaujanti

    Nors Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, „Indeed“ statistikoje ji ilgą laiką pirmavo pagal skelbimų su nurodytu atlygiu dalį. 2020 metais sausį tokių skelbimų dalis siekė apie 40 proc., o vėliau išliko viena didžiausių tarp didžiųjų Europos darbo rinkų.

    2026 metais liepą Italija pirmą kartą aplenkė Jungtinę Karalystę: Italijoje rodiklis siekė 61 proc., Jungtinėje Karalystėje 60 proc. Tuo metu Nyderlandai priartėjo prie 50 proc. ribos, tačiau dalis didžiųjų ekonomikų vis dar atsilieka gerokai daugiau.

    Vokietijoje ir Ispanijoje skelbimų su atlygio informacija dalis išlieka mažesnė nei 20 proc., o Prancūzijoje ji siekia apie 43 proc. „Indeed“ vertinimu, pokyčius spartina ne tik įsigalioję reikalavimai, bet ir darbdavių bandymas prisitaikyti iš anksto, vengiant reputacinių ir teisinių rizikų.

    Kodėl tai svarbu darbuotojams

    Eurostato duomenimis, 2024 metais lyčių atlyginimų atotrūkis Europos Sąjungoje siekė 11,1 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai moterys už tą patį darbą ar panašios vertės darbą gauna mažiau, o informacijos trūkumas apsunkina derybas ir ginčų sprendimą.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch direktyvos neįgyvendinimą vadina skaudžiu signalu dirbančioms moterims. Jos teigimu, atlygio slaptumas palieka daugiau galios darbdaviui, o darbuotojams ir profesinėms sąjungoms trūksta bazinių duomenų, reikalingų ginti savo teises.

    „Atlygio paslaptys atiduoda visą galią darbdaviui ir palieka moteris be informacijos, reikalingos apsiginti“, – sakė Esther Lynch.

    Direktyva numato ne tik aiškesnę informaciją kandidatams, bet ir didesnį skaidrumą įmonėse, įskaitant darbuotojų teisę gauti duomenis apie atlygio lygius pagal lytį ir pareigybių kategorijas. Ekspertai pabrėžia, kad vien taisyklių nepakanka: realus efektas priklausys nuo priežiūros, sankcijų ir to, ar darbdaviai skelbimuose iš tiesų pradės nuosekliai nurodyti rėžius.

  • Lenkijos cyberkariuomenei – papildomas finansavimas: pinigai skiriami specialistų atlyginimams

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pranešė, kad šalies Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms bus skirta papildomų lėšų. Jos bus skiriamos iš Kibernetinio saugumo fondo ir pirmiausia numatytos kariuomenės kibernetinio saugumo specialistų atlyginimams.

    Ministro teigimu, tikslas paprastas: valstybė nori išlaikyti aukštos kvalifikacijos žmones tarnyboje ir sustiprinti pajėgumus atremiant vis sudėtingesnes atakas. Kiek tiksliai sudarys papildomas finansavimas, jis neatskleidė, nurodydamas, kad sumos yra neviešinamos.

    Rekordinės išlaidos kibernetiniam saugumui

    K. Gawkowskis pabrėžė, kad Lenkijos išlaidos kibernetiniam saugumui pasiekė rekordines aukštumas. Pasak jo, šiuo metu jos viršija 1 150 000 000 eurų, o papildomai vykdomos ir investicinės programos.

    Anot ministro, ankstesniais dvejais metais metinės išlaidos siekė apie 920 000 000 eurų. Toks augimas, jo vertinimu, atspindi tiek didėjantį grėsmių mastą, tiek poreikį konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl talentų.

    „Žmonės, dirbantys šiuose padaliniuose, turėtų gerai uždirbti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ne tik gynyba, bet ir technologinė suverenitetas

    Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadovas brigados generolas dr. inž. Mariuszas Chmielewskis akcentavo, kad padaliniai rūpinasi ne vien incidentų prevencija ir reagavimu. Jo teigimu, dalis jautriausių ir kritinių technologijų kuriamos pačioje kariuomenės struktūroje, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių sprendimų.

    Generolas išskyrė, kad kibernetinėje gynyboje dirba inžinieriai ir mokslo laipsnius turintys specialistai, kurie kuria bei analizuoja technologijas. Papildomos fondo lėšos, anot jo, yra priemonė išlaikyti šį kompetencijų branduolį ir nuosekliai auginti gebėjimus.

    „Tas technologijų dalis, kurios yra ypač jautrios ir kritiškai svarbios, kuriame savarankiškai“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

    DI modeliai – dar vienas stiprinimo elementas

    Pasak M. Chmielewskio, skaitmeninimo ministerija taip pat padės kibernetinėms pajėgoms iš sąjungininkų gauti pažangius dirbtinio intelekto modelius. Jie, generolo vertinimu, gali prisidėti prie grėsmių analizės, aptikimo ir greitesnio reagavimo procedūrų.

    Jis pažymėjo, kad kariuomenė jau dabar naudoja ir Lenkijoje kuriamus DI sprendimus, pritaikytus konkretiems gynybos poreikiams. Tuo pat metu siekiama įsigyti ir pačius pažangiausius užsienio modelius, kurie, kaip teigiama, galėtų būti gauti dar šiemet.

    „Suprantame, kaip aparatinė įranga ir programinė įranga gali stiprinti mūsų atsparumą“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

  • JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    Atlyginimai auga, bet lėčiau

    Jungtinėje Karalystėje atlyginimų augimas vasaros pradžioje ėmė lėtėti, o gyventojų biudžetus vis stipriau spaudžia išaugusios energijos kainos. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, įskaitant priedus, per tris mėnesius iki birželio 2026 metais augo 4,1 proc., kai mėnesiu anksčiau buvo 4,3 proc.

    Atlyginimų augimas be priedų siekė 3,5 proc., o tai reiškia, kad daliai dirbančiųjų realusis pajamų padidėjimas gali būti menkesnis, jei kainos kyla sparčiau. Viešajame sektoriuje metinis reguliarių pajamų augimas sudarė 6,1 proc., privačiame sektoriuje – 2,8 proc.

    Brangstanti energija kelia kainas

    Ekonominį foną temdo išaugusios energijos kainos Europoje, kurias papildomai kaitina įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja siejami tiekimo bei logistikos neapibrėžtumai. Rinkose tokios rizikos paprastai greitai persiduoda į dujų, naftos ir elektros kainų lūkesčius, o vėliau – į sąskaitas gyventojams ir įmonėms.

    Didėjančios komunalinės išlaidos reiškia, kad net ir augant nominaliems atlyginimams perkamoji galia gali atsistatyti lėčiau. Oficialūs infliacijos duomenys, kurie turėtų būti skelbiami artimiausiomis dienomis, rinkoje vertinami kaip galintys parodyti kainų augimo priartėjimą prie 3 proc. ribos.

    Darbo rinka vėsta, palūkanos gali kilti

    Darbo rinkos signalai taip pat rodo atsargesnes darbdavių nuotaikas. Laisvų darbo vietų skaičius per gegužės–liepos 2026 metų laikotarpį sumažėjo iki 707 000, o kai kuriuose sektoriuose kritimas buvo ryškesnis, ypač sveikatos ir socialinių paslaugų bei švietimo srityse.

    Tuo pat metu mažėjo ir darbo užmokesčio gavėjų skaičius: per tris mėnesius iki birželio, lyginant su praėjusiais metais, jis sumenko 86 000, o ketvirčio pokytis buvo neigiamas 37 000. Tai dažnai vertinama kaip ženklas, kad įmonės tampa atsargesnės samdydamos, ypač kai didėja finansavimo ir veiklos sąnaudos.

    „Mažos įmonės, Jungtinės Karalystės ekonomikos gyvybinė jėga, braška nuo išaugusių kaštų, o darbo teisės pokyčiai didina riziką samdant“, – sakė „AJ Bell“ finansinės analizės vadovė Danni Hewson.

    Didėjant kainų spaudimui, Anglijos bankas svarsto galimybę griežtinti pinigų politiką ir kelti bazines palūkanas jau nuo rugsėjo. Aukštesnės palūkanos paprastai brangina būsto paskolas ir vartojimo kreditą, todėl daliai namų ūkių finansinė įtampa gali didėti net ir stabilizuojantis atlyginimų augimui.

    Kartu tai tampa vienu didžiausių iššūkių naujajai Andy Burnhamo vyriausybei: mažinti pragyvenimo kaštų spaudimą, stabilizuoti darbo rinką ir kartu suvaldyti infliaciją. Artėjant rudens biudžeto diskusijoms, sprendimai dėl mokesčių, paramos priemonių ir viešojo sektoriaus išlaidų taps dar jautresni.

  • Aviacijos sektorius ieško darbuotojų: „LOT“ ir „Lufthansa“ skelbia algas iki maždaug 5 800 eurų

    Aviacijos sektoriuje stiprėja darbuotojų paieškos: naujus darbo pasiūlymus skelbia tiek Lenkijos vežėjas „LOT“, tiek su „Lufthansa“ grupe siejamos įmonės. Skelbimuose matyti, kad daliai specializuotų pozicijų atlygio rėžiai yra aukštesni nei įprasta rinkoje.

    „LOT“ kartu su „LOT Aircraft Maintenance Services“ ieško žmonių techninių operacijų, antžeminių operacijų ir IT srityse. Tarp pasiūlymų minima ir jaunesniojo specialisto pozicija, susijusi su variklių ir jų eksploatacijos tinkamumo užtikrinimu.

    Tokio darbo esmė – techninė pagalba valdant orlaivių parko eksploataciją ir analizuojant dokumentaciją anglų kalba. Aviacijoje tai viena kritinių funkcijų, nes nuo nuolatinės priežiūros ir duomenų analizės priklauso skrydžių sauga, gedimų prevencija ir kaštų kontrolė.

    Atlyginimai labiausiai kyla IT ir inžinerijoje

    Darbuotojų ieško ir „Lufthansa“ grupės įmonės Lenkijoje, įskaitant „Lufthansa Systems Poland“ padalinį Gdanske. Šio tipo centrai paprastai aptarnauja oro linijų IT sistemas, skaitmeninius produktus, logistiką, finansus ir verslo analitiką, todėl konkurencija dėl specialistų čia ypač aštri.

    Skelbimuose nurodomi atlygio rėžiai už kai kurias pozicijas siekia iki 25 000 Lenkijos zlotų per mėnesį, tai yra maždaug 5 800 eurų. Didžiausios sumos dažniausiai minimos komandų vadovų ir patyrusių IT specialistų darbuose, kur svarbios ne tik technologinės žinios, bet ir gebėjimas valdyti procesus bei atsakomybę už rezultatą.

    Taip pat pasitaiko pasiūlymų mokymų turinio projektavimo, finansinės atskaitomybės ir aviacijos inžinerijos srityse, kur atlygis gali skirtis labai plačiai, priklausomai nuo patirties. Rinkos dinamika rodo, kad aviacijoje vis daugiau vertės kuria skaitmenizavimas ir duomenimis grįsti sprendimai, todėl algos aukščiausiai kyla ten, kur susikerta technologijos ir saugos reikalavimai.

  • Kiek reikia uždirbti, kad pensija siektų 4 000 eurų? Skaičiavimai atskleidė sumas

    Kiek reikia uždirbti, kad pensija siektų 4 000 eurų? Skaičiavimai atskleidė sumas

    Lenkijos valstybinės pensijos dydį daugiausia lemia per visą karjerą sumokėtų socialinio draudimo įmokų suma ir tai, kaip ji indeksuojama. Paprastai tariant, kuo didesnės ir kuo ilgiau mokėtos įmokos, tuo didesnė tikėtina senatvės pensija.

    Sukauptos lėšos valstybinėje sistemoje kasmet perskaičiuojamos pagal nustatytus indeksavimo rodiklius, o galutinė mėnesinė išmoka apskaičiuojama sukauptą sumą padalijus iš prognozuojamos likusios gyvenimo trukmės. Dėl to vienodo sukaupimo pensija gali skirtis priklausomai nuo išėjimo į pensiją amžiaus.

    Lenkijoje dauguma gyventojų į pensiją išeina sulaukę 60 metų moterys ir 65 metų vyrai. Norint gauti minimalią išmoką, būtina sukaupti darbo stažą, kuris paprastai siejamas su 20 metų moterims ir 25 metų vyrams laikotarpiu.

    Specialistų skaičiavimai rodo, kad papildomi darbo metai gali pastebimai padidinti būsimą pensiją, nes ilgėja įmokų mokėjimo laikas ir trumpėja prognozuojamas išmokų mokėjimo laikotarpis. Skaičiuojama, kad vien papildomi treji darbo metai gali reikšmingai pakelti galutinę išmoką tiek moterims, tiek vyrams.

    Norint įvertinti, kiek reikėtų uždirbti, kad po maždaug 25 metų pensija siektų 4 000 eurų per mėnesį, remiamasi oficialiu Lenkijos socialinio draudimo įstaigos skaičiuoklės principu. Pagal tokius skaičiavimus vyrui reikėtų atlyginimo, atitinkančio apie 2 100 eurų bruto per mėnesį, o moteriai – apie 2 560 eurų bruto per mėnesį.

    Skirtumas atsiranda dėl struktūrinių veiksnių: moterys Lenkijoje į pensiją išeina anksčiau ir statistiškai gyvena ilgiau, todėl sukaupta suma padalijama ilgesniam laikotarpiui. Praktikoje tai reiškia, kad norint pasiekti tą pačią mėnesinę pensiją, moterų reikalingas įmokų „tempas“ turi būti didesnis.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie skaičiavimai yra orientaciniai, nes galutinę pensiją veikia indeksavimo tempas, darbo pertraukos, karjeros trajektorija ir tai, ar žmogus papildomai kaupia privačiai. Vis dėlto pagrindinė taisyklė išlieka ta pati: didesnę pensiją dažniausiai užtikrina didesnės deklaruotos pajamos, ilgesnis darbo stažas ir vėlesnis išėjimas į pensiją.

  • Kokia alga reikalinga 10 000 zlotų pensijai: skaičiavimai pagal įmokas ir darbo stažą Lenkijoje

    Kaip apskritai skaičiuojama pensija

    Lenkijos valstybinę pensiją lemia per darbo metus sukauptas socialinio draudimo kapitalas: sumokėtos įmokos į asmeninę sąskaitą ir jų indeksavimas pagal nustatytas taisykles. Išėjus į pensiją, sukaupta suma padalijama iš statistiškai apskaičiuojamo tikėtino likusio gyvenimo trukmės rodiklio, todėl vėlesnis išėjimas dažniausiai reiškia didesnę mėnesinę išmoką.

    Toks modelis yra jautrus karjeros pradžiai: jei pirmaisiais darbo metais atlyginimai buvo maži, įmokos taip pat menkos, o vėliau atsiradusį trūkumą „pasivyti“ sudėtinga. Kuo anksčiau žmogus pradeda stabiliai mokėti didesnes įmokas, tuo daugiau laiko kapitalui augti ir būti indeksuojamam.

    Kodėl tikslas tampa sunkesnis

    Demografinės tendencijos Lenkijoje didina spaudimą pensijų sistemai: visuomenė sensta, o dirbančiųjų dalis mažėja. Tai ilgainiui paprastai reiškia mažesnę pensijos ir buvusio atlyginimo santykio dalį, todėl vien „valstybinei“ pensijai užtikrinti aukštas pajamas senatvėje darosi vis sudėtingiau.

    Praktiškai tai reiškia, kad norint pasiekti aukštesnę pensiją svarbūs keli veiksniai: stabilus oficialus atlyginimas, nepertraukiamas stažas, ankstyvas įsitraukimas į darbo rinką ir sprendimas dirbti ilgiau. Kiekvienas papildomas darbo metais sukauptas įmokų laikotarpis gali pastebimai pakelti būsimą išmoką.

    Kokios algos reikia 10 000 zlotų pensijai

    Jei tikslas yra apie 10 000 zlotų pensija per mėnesį, skaičiavimai rodo, kad norint prie jos priartėti reikia gana aukšto atlyginimo jau karjeros pradžioje. Vertinant 25 metų amžių kaip atskaitos tašką, moterims reikėtų apie 14 941 zlotų bruto atlyginimo, o vyrams apie 9 579 zlotų bruto.

    Konvertavus į eurus (apytikriu 4,3 zlotų už eurą kursu), tai sudarytų maždaug 3 480 eurų bruto moterims ir apie 2 230 eurų bruto vyrams. Skirtumai siejami su statistiškai ilgesne moterų gyvenimo trukme, todėl tas pats sukauptas kapitalas joms išskaidomas į daugiau mėnesių.

    Palyginimui, siekiant mažesnių pensijų tikslų 25 metų amžiuje reikalingos algos taip pat didėja laipsniškai. Maždaug 8 000 zlotų pensijos tikslui moterims nurodoma apie 11 893 zlotų bruto, vyrams apie 7 610 zlotų bruto, o 5 000 zlotų pensijai atitinkamai apie 7 322 ir 4 655 zlotų bruto.

    Tie patys skaičiai eurais sudarytų apytikriai: 2 770 ir 1 770 eurų bruto (8 000 zlotų tikslui) bei apie 1 700 ir 1 080 eurų bruto (5 000 zlotų tikslui). Tai iliustruoja, kad aukštos pensijos tikslas dažniausiai reikalauja ilgalaikio aukštesnių oficialių pajamų periodo, o ne vien trumpalaikių atlyginimo šuolių.

    Ekonomikos kontekstas taip pat svarbus, nes atlyginimų „vidurkiai“ ar medianos ne visada reiškia, kad dauguma darbuotojų priartėja prie tokių sumų. Remiantis Lenkijos oficialiosios statistikos skelbtais rodikliais, atlyginimų mediana pastaraisiais metais siekė apie 7 900 zlotų bruto, tad 10 000 zlotų pensijos tikslui reikalingos algos yra gerokai aukštesnės už tipines pajamas.