CP v2

Tag: Atominė elektrinė

  • Vokietijos atominė elektrinė, kuri taip ir nepradėjo veikti: jos aušinimo bokšte dabar sukasi atrakcionas

    Vokietijos atominė elektrinė, kuri taip ir nepradėjo veikti: jos aušinimo bokšte dabar sukasi atrakcionas

    Vakarų Vokietijoje, netoli Nyderlandų sienos, virš pramogų parko iškyla masyvus betoninis aušinimo bokštas. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip įprasta parko dekoracija, tačiau viduje įrengtas sūpynių tipo atrakcionas, kuris kelia lankytojus ratu.

    Ši vieta vadinama Wunderland Kalkar ir kasmet pritraukia apie 600 000 lankytojų. Parke veikia dešimtys atrakcionų, yra keli viešbučiai, kartodromas, apžvalgos ratas, o dalis teritorijos pastatų nėra dekoracijos, o buvusios pramoninės konstrukcijos.

    Projektas, tapęs nacionaliniu ginču

    Komplekso ištakos siekia 1970-uosius, kai buvo pradėta statyti SNR-300 atominė elektrinė. Tai turėjo būti ne įprastas reaktorius, o greitųjų neutronų reaktorius, kuriame numatyta naudoti skystą natrį aušinimui ir teoriškai pagaminti daugiau branduolinio kuro, nei jo sunaudojama.

    Projektą rėmė kelios valstybės, o planuota galia siekė apie 327 megavatus, tai yra pakankamai reikšmingas pajėgumas regiono elektros tiekimui. Tačiau statybos užsitęsė, brango, sprendiniai buvo koreguojami, o saugos reikalavimai lėmė ne vieną perprojektavimą.

    Šalia ekonominių ir techninių argumentų augo ir visuomenės pasipriešinimas: 1977 metais į protesto eitynes susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Branduolinės energetikos kritikai kėlė klausimus dėl technologijos rizikų ir ilgalaikių pasekmių, o diskusijos vis labiau skaldė visuomenę.

    Černobylis pakeitė sprendimą

    Lūžis įvyko po 1986 metų Černobylio avarijos, kai Europoje smarkiai išaugo baimė dėl branduolinės energetikos. SNR-300 atveju papildomą nerimą kėlė pats technologinis pasirinkimas, nes skystas natris, naudojamas aušinimui, yra chemiškai labai reaktyvus.

    Nors elektrinė techniškai buvo užbaigta, politinis ir visuomeninis spaudimas darė savo, todėl projektas galiausiai buvo sustabdytas ir 1991 metais atšauktas taip ir neįkrovus branduolinio kuro. Taip atsirado viena brangiausių neįjungtų infrastruktūrų Europoje, tapusi ir techninių ambicijų, ir politinės rizikos simboliu.

    Kaip elektrinė virto pramogų parku

    Kurį laiką baigtas kompleksas stovėjo beveik nenaudojamas, o jo ateitis atrodė miglota: paleisti buvo per brangu, o visuomenėje trūko palaikymo. Situacija pasikeitė, kai teritoriją įsigijo verslininkas, nusprendęs pritaikyti esamą infrastruktūrą turizmui ir poilsiui.

    Taip buvusios atominės elektrinės teritorijoje atsirado pramogų parkas, kuriame aušinimo bokštas tapo pagrindine, bet netikėta atrakcija. Kadaise planuota, kad ši konstrukcija tarnaus branduolinio objekto šilumos šalinimui, o šiandien ji veikia kaip erdvė, kurioje sukasi sūpynių atrakcionas ir girdisi vaikų juokas.

    Wunderland Kalkar istorija dažnai minima kaip pavyzdys, kaip didžiuliai energetikos projektai gali tapti politinių sprendimų įkaitais, o taip pat kaip neįprastas industrinio paveldo panaudojimas. Nors pati elektrinė nepagamino nė vieno vato elektros, jos infrastruktūra rado visiškai kitą, netikėtai sėkmingą paskirtį.

  • Lenkijos atominė elektrinė Pomorėje: viceministras skelbia perėjimą nuo planų prie realių darbų

    Lenkijos valdžios atstovai teigia, kad šalies branduolinės energetikos programa peržengė planavimo etapą ir pereina į realių darbų fazę. Tai Gdanske vykusiame XIV Nacionaliniame energetikos viršūnių susitikime akcentavo energetikos viceministras ir Vyriausybės įgaliotinis strateginei energetikos infrastruktūrai Wojciechas Wrochna.

    Pasak jo, esminis lūžis įvyko tuomet, kai projektui pradėtas užtikrinti finansavimas ir judama per pagrindines administracines procedūras. Lenkijos tikslas – pastatyti pirmąją šalies atominę elektrinę, kuri turėtų tapti vienu svarbiausių ilgalaikio elektros tiekimo saugumo ramsčių.

    „Branduolinis projektas, kaip ir bet kuris megaprojektas, neegzistuoja be finansavimo – iki tol tai būna tik gražus planas. Dabar šis planas pradeda virsti realybe“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Kas jau padaryta ir kas toliau?

    Viceministras priminė, kad Pomeranijos vaivada dar 2025 metais išdavė sprendimą, leidžiantį įmonei Polskie Elektrownie Jądrowe pradėti parengiamuosius darbus pasirinktoje vietoje. Tokie sprendimai paprastai apima galimybę pradėti teritorijos paruošimą, logistikos ir tyrimų darbus, reikalingus statyboms.

    Pastarosiomis savaitėmis į Lenkijos Valstybinę atominės energetikos agentūrą pateiktas prašymas išduoti leidimą statyti kartu su pilna dokumentacija, kuri, kaip skelbta, siekia apie 50 000 puslapių. Reguliuotojo vertinimas yra vienas kertinių žingsnių prieš pradedant pagrindinius statybos darbus.

    Lubiatowo-Kopalino projektas ir terminai

    Pirmoji Lenkijos atominė elektrinė planuojama Pomorėje, Lubiatowo-Kopalino vietovėje. Projektas numato tris AP1000 tipo reaktorių blokus, kurių bendra galia – 3 750 megavatų, o technologijos tiekėju įvardijamas „Westinghouse“.

    Pagal pristatytą grafiką vadinamasis pirmasis branduolinis betonas turėtų būti išlietas 2028 metais, o pirmojo bloko komercinė eksploatacija numatoma 2036 metais. Rangos darbus planuojama vykdyti konsorciumui, kuriame dalyvauja „Westinghouse“ ir „Bechtel“, o projekto investuotojas ir būsimas operatorius – valstybei priklausanti Polskie Elektrownie Jądrowe.

    ES krypties pokytis ir regiono svarba

    Wojciechas Wrochna taip pat atkreipė dėmesį į Briuselio diskusijų poslinkį nuo „žaliosios transformacijos“ prie „švarios transformacijos“ sąvokos, kuri dažniau apima ir branduolinę energetiką kaip mažų emisijų elektros gamybos šaltinį. Tokia retorika, Lenkijos vertinimu, stiprina branduolinių projektų legitimumą ir jų vietą energetikos miksuose.

    Susitikime kalbėta ir apie Pomorės vaidmenį: regionas tampa svarbiu energetikos bei logistikos centru, ypač vertinant Baltijos jūros vėjo energetikos plėtrą, uostų apkrovų augimą ir strateginių infrastruktūros objektų koncentraciją. Energetikos viršūnių susitikimas Gdanske tęsėsi dvi dienas, o darbotvarkėje dominavo tiekimo saugumas, ES klimato politikos kryptys ir branduolinės energetikos plėtra.

  • Lenkijos atominės elektrinės planas keičiasi: Vyriausybė perbraižo antros vietos atranką ir užsakymus

    Vyriausybė keičia kryptį

    Lenkija ruošiasi atnaujinti savo branduolinės energetikos programą, kuri laikoma pagrindiniu kelrodžiu planuojant pirmąją ir kitą atominę elektrinę. Pasak už energetikos strateginę infrastruktūrą atsakingų pareigūnų, dokumente sukaupta daugiau nei 1 000 pastabų, o atnaujinta versija turėtų būti pristatyta artimiausiu metu.

    Esminė naujovė susijusi su antrąja atominės elektrinės vieta ir tuo, kaip bus pasirenkamas technologijos tiekėjas. Vyriausybė nurodo, kad ankstesnis požiūris koreguojamas atsižvelgiant į derybas su potencialiais partneriais, o atrankos logika bus labiau pritaikyta konkrečios vietos ir pasirinktos technologijos suderinamumui.

    Antroji vieta: konkursas, finansavimas ir vietos įmonių dalis

    Atnaujintame plane numatoma, kad konkurencinė procedūra dėl antrojo projekto nuo pat pradžių turės aiškiau vertinti du kriterijus: vietos įmonių įtraukimą ir finansavimą. Tai reiškia, kad šalia techninių reikalavimų vis didesnę reikšmę įgaus, kokią realią darbų ir tiekimo grandinės dalį galės perimti Lenkijos pramonė.

    Ši kryptis svarbi ir dėl to, kad branduolinės energetikos projektai paprastai apima daug metų trunkantį planavimą, sudėtingą rizikų valdymą ir dideles kapitalo sąnaudas. Tokiose investicijose vietos pramonės dalis dažnai tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu argumentu, ypač kai kalbama apie užsakymus, darbo vietas ir mokesčių grąžą.

    Pirmasis projektas: konkursai jau juda

    Pirmojo projekto tiekėjai ir pagrindinis rangovas teigia, kad sieks didesnio vietos įmonių įtraukimo ir ieško partnerių Lenkijos rinkoje. Skelbiama apie vykdomus pirkimus ir rangovų atrankas, susijusias su geologiniais tyrimais bei pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Viešai minėta, kad šiuo metu vyksta 16 atrankų, kurių bendra vertė siekia apie 400 000 000 eurų. Šios lėšos, pagal projekto vykdytojų planus, turėtų pasiekti vietos rinką per subrangą, statybos darbus ir tiekimo grandinės paslaugas.

    „Nuo pat pradžių konkurencinėje procedūroje norime aiškiai vertinti du dalykus: vietos įmonių dalį ir finansavimą“, – sakė Lenkijos vyriausybės atstovas, pristatydamas planuojamus pakeitimus.

    Lenkijos rangovai: daug vilčių, bet lieka neapibrėžtumo

    Lenkijos statybos ir pramonės įmonės pabrėžia, kad realiausiai mato savo rolę bendrastatybinėje ir infrastruktūrinėje dalyje, o ne reaktoriaus zonoje, kur taikomi išskirtinai griežti reikalavimai. Verslo atstovai taip pat akcentuoja, kad užsakymų struktūra ir sutarčių modelis lems, ar vietos įmonės galės laiku pasirengti darbams ir kontroliuoti tiekimą.

    Kita vertus, dalis įmonių atvirai kalba apie sudėtingą kelią į branduolinės energetikos tiekimo grandinę. Reikalingi sertifikatai, kokybės sistemos, kibernetinio saugumo procedūros ir vidiniai procesai gali užtrukti ne vienerius metus, o investicijos į pasirengimą daromos dar neturint garantuotų kontraktų.

    „Didžiausias iššūkis šiandien yra ne technologija, o neapibrėžtumas: investuojame į pasirengimą, bet galutinių sutarčių dar neturime“, – sakė vienos pramonės įmonės vadovas.

    Priežiūros institucijoms tenka milžiniškas krūvis

    Branduolinės energetikos plėtra didina naštą ir priežiūros institucijoms, kurios turi vertinti techninę dokumentaciją, tiekėjų atitiktį ir saugos sprendinius. Pabrėžiama, kad dokumentų apimtis yra milžiniška, o ekspertų ir analitikų pajėgumai tampa vienu iš tempo ribojančių veiksnių.

    Institucijų atstovai atkreipia dėmesį, kad planų plėtra ir galimas skirtingų technologijų atsiradimas programoje reiškia papildomą kompetencijų poreikį. Kuo daugiau skirtingų sprendinių, tuo sudėtingesnis tiek licencijavimas, tiek kontrolė, tiek ir vienodų standartų laikymasis visoje tiekimo grandinėje.

    Kas vyksta pirmojoje vietoje

    Pirmosios atominės elektrinės vietoje jau vykdomi parengiamieji darbai. Skelbiama, kad iškirsta apie 300 hektarų miško, teritorija valoma ir ruošiama niveliavimui, o vėliau planuojami kasimo bei kiti statybų pradžiai būtini veiksmai.

    Taip pat numatomi aplinkinės infrastruktūros darbai, įskaitant kelių atnaujinimą ir modernizavimą. Tokie paruošiamieji etapai dažnai yra kritiniai, nes nuo jų priklauso logistikos grandinė, statybos aikštelės organizavimas ir realus projekto grafikas.

  • Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Nors pirmosios Lenkijos atominės elektrinės statybos dar nėra prasidėjusios, numatomoje jūrinės infrastruktūros zonoje Baltijos jūroje aptiktas netikėtas radinys. Atliekant dugno patikrą buvo užfiksuota ir vėliau iškelta medinė statinė, kuri, pirminiais vertinimais, gali būti iš XV–XVII amžiaus laikotarpio.

    Objektas aptiktas maždaug 19 metrų gylyje, dalis jo buvo įsmigusi į dugno nuosėdas, todėl identifikavimas nebuvo paprastas. Statinę iškėlė narai, darbus prižiūrint povandeninės archeologijos specialistams, o radinys perduotas konservavimui ir detalesniems tyrimams.

    Vertinant būklę, radinys išsiskiria išlikimu: statinė yra apie 70 centimetrų aukščio, maždaug 40 centimetrų skersmens ir sveria per 200 kilogramų. Nors dalis lentelių pažeista, išliko konstrukcinės detalės ir žymės, kurios gali padėti nustatyti kilmę bei prekybos grandinę.

    „Tai gali būti prekybinio krovinio dalis, susijusi su laivu, kuris prieš kelis šimtus metų nuskendo per audrą ar avariją jūroje“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys specialistai.

    Radinio viduje, pirminiais duomenimis, gali būti geležies luitai, vadinami osmandu. Tai istoriškai vertinga žaliava, viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais naudota kalvystėje, o didelė dalis jos buvo gaminama Skandinavijoje ir jūriniais maršrutais gabenama į Baltijos uostus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad Baltija yra palanki povandeniniams archeologiniams radiniams, nes žemesnė temperatūra ir specifinės sąlygos gali geriau išsaugoti medieną nei daugelyje kitų jūrų. Dėl to nenuostabu, kad infrastruktūros projektams būtini dugno tyrimai kartais atveria ir netikėtą istorinį sluoksnį.

    Toliau planuojami laboratoriniai darbai: mediena ir metalinis turinys bus atskiriami, nes jiems reikalingi skirtingi konservavimo metodai. Medinė dalis turėtų būti stabilizuojama specialiu džiovinimo procesu vakuume, o metalas tiriamas dėl cheminės sudėties ir galimos kilmės, siekiant tiksliau nustatyti krovinio istoriją.

    Kol kas toje vietoje neaptikta aiškių laivo liekanų, tačiau archeologai neatmeta, kad papildomi tyrimai gali atskleisti daugiau objektų. Toks radinys reiškia ir papildomą užduotį projekto vykdytojams: prieš pradedant darbus jūroje, svarbu užtikrinti, kad kultūros paveldo objektai būtų tinkamai įvertinti ir apsaugoti.

  • BGK nori prisidėti prie pirmosios Lenkijos atominės elektrinės: ką tai reiškia projektui ir rinkai

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK (Bank Gospodarstwa Krajowego) derasi dėl dalyvavimo finansuojant pirmąją šalies atominę elektrinę. Apie tai Europos ekonomikos kongrese kalbėjo banko valdybos narys Jakubas Jaworowskis, pabrėžęs, kad BGK jau dabar finansuoja didelius energetikos ir infrastruktūros projektus.

    BGK Lenkijos finansų sistemoje užima išskirtinę vietą: be įprastų bankinių paslaugų verslui jis taip pat vykdo valstybės pavestas programas. Toks modelis leidžia bankui veikti kaip ilgalaikio kapitalo šaltiniui projektams, kurių mastas ir rizika dažnai viršija komercinių bankų apetitus.

    Finansavimas branduolinei energetikai

    Pati atominės elektrinės statyba Lenkijoje laikoma strateginiu projektu, kuris turi mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros gamybą, plečiantis vėjo ir saulės energetikai. Kadangi tokie projektai trunka dešimtmečius, finansavimo struktūra paprastai būna mišri: valstybės garantijos, paskolos, kapitalo įnašai ir tarptautinių institucijų dalyvavimas.

    Jakubas Jaworowskis teigė, kad BGK mato galimybę prisidėti prie šio finansavimo, remdamasis banko patirtimi energetikos ir infrastruktūros srityse. Pasak jo, bankas jau buvo įsitraukęs į didelės apimties energetinius projektus, taip pat į perdavimo tinklų plėtrą, kuri laikoma būtina sąlyga energijos sistemai modernizuoti.

    Branduolinės energetikos projektams ypatingai svarbūs du dalykai: kapitalo kaina ir rizikos pasidalijimas. Valstybinio banko dalyvavimas gali sumažinti finansavimo kaštus ir suteikti rinkai signalą dėl politinio tęstinumo, tačiau kartu tai reiškia didesnį viešųjų finansų įsipareigojimų poreikį.

    Dual-use ir gynybos projektai

    BGK taip pat plečia finansavimą projektams, turintiems ir civilinę, ir karinę paskirtį, vadinamiesiems dual-use. Tokie projektai pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų Europoje, nes valstybės siekia greičiau stiprinti saugumą ir tuo pačiu palaikyti pramonės pajėgumus.

    Jakubas Jaworowskis pažymėjo, kad bankas gynybos sektorių remia ne tik paskolomis, bet ir kapitalo priemonėmis. Jo teigimu, pradedamas naujas finansinis instrumentas „Chrobry“, kurio dydis siekia apie 21 000 000 000 eurų, o lėšos siejamos su Lenkijos KPO perskirstymais ir pritaikymu dual-use projektams.

    Be to, BGK padeda organizuoti finansavimą per Fondą Wsparcia Sił Zbrojnych, kurį kuruoja Lenkijos gynybos institucijos. Praktikoje modelis reiškia, kad kariuomenė apsisprendžia dėl pirkinių, o bankas padeda su finansavimo „montažu“ ir skolinimosi priemonėmis.

    Parama vietiniam verslui ir local content

    Kita BGK kryptis – vadinamasis local content, kai finansavimo priemonėmis siekiama didinti vietos įmonių dalyvavimą stambiuose projektuose. Branduolinės elektrinės statyba šiuo požiūriu yra ypač reikli, nes tiekimo grandinės dalyviams reikia atitikti aukštus sertifikavimo, kokybės ir saugos reikalavimus.

    Banko atstovo teigimu, Lenkijos įmonės neretai yra konkurencingos kainos ir terminų prasme, tačiau pagal dydį nusileidžia tarptautiniams rangovams. Dėl to joms gali trūkti apyvartinių lėšų sertifikacijai, garantijoms ir kitoms privalomoms sąlygoms, o vieno kontrakto apimtis kartais būna per didelė įmonės balansui.

    BGK sako matantis šią rinkos spragą ir rengiantis pasiūlyti finansinius produktus, kurie padėtų vietos įmonėms pasiruošti dalyvauti branduolinės energetikos ir infrastruktūros konkursuose. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos praktiką, kai strateginiuose projektuose vis dažniau akcentuojamas tiekimo grandinių atsparumas ir vietos pramonės įtraukimas.