CP v2

Tag: Atsinaujinanti energija

  • „Orlen“ pasiskolino 750 mln. eurų obligacijomis: paklausa dviguba, lėšos keliaus į žaliąją plėtrą

    Lenkijos energetikos ir degalų grupė „Orlen“ sėkmingai išplatino 750 mln. eurų nominalios vertės korporatyvinių obligacijų emisiją. Bendrovė skelbia, kad kvalifikuotų investuotojų susidomėjimas viršijo 1,6 mlrd. eurų, todėl emisija buvo daugiau nei dukart perpasirašyta.

    Emisija įgyvendinta pagal vidutinės trukmės obligacijų programą, kuri buvo sukurta 2021 metais ir atnaujinta 2026 metais. Šį kartą platinta E serija: vienos obligacijos nominali vertė siekė 100 000 eurų, o investuotojams pasiūlyta 7 500 vienetų.

    Siūlymo kaina sudarė 99,102 proc. nominalios vertės, o tai reiškia, kad realiai pritraukta suma, skaičiuojant pagal emisijos kainą, siekė 743 265 000 eurų. Subskripcija vyko 2026 metų birželio 30 dieną ir tą pačią dieną buvo uždaryta, o atsiskaitymą su investuotojais bendrovė planavo 2026 metų liepos 7 dieną.

    Kas pirko ir kokios sąlygos?

    „Orlen“ nurodo, kad pirminėje fazėje susidomėjimą išreiškė 134 investuotojai, o galutinėje paklausos knygoje užfiksuotos paraiškos viršijo 1,6 mlrd. eurų. Obligacijos galiausiai paskirstytos 107 investuotojams iš 27 šalių, tai rodo plačią tarptautinę investuotojų bazę.

    Obligacijų išpirkimo data numatyta 2033 metų liepos 7 dieną. Metinė kupono palūkanų norma yra fiksuota ir siekia 3,75 proc., todėl investuotojams užtikrinamas stabilus pajamingumas, o pačiai bendrovei tai reiškia aiškiai prognozuojamas skolos aptarnavimo išlaidas.

    Kur keliaus pinigai?

    „Orlen“ teigia, kad pritrauktos lėšos bus skirtos vadinamosioms žaliosioms investicijoms. Tarp prioritetų įvardijami atsinaujinančios energijos projektai, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir švaresnio transporto sprendimai.

    Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų Europos kapitalo rinkų tendencijas, kai energetikos bendrovės vis dažniau finansuojasi obligacijomis, kad galėtų sparčiau įgyvendinti transformaciją. Investuotojams svarbus aiškus lėšų panaudojimas ir projektų atsiperkamumas, o dvigubai viršyta paklausa paprastai signalizuoja pasitikėjimą emitento kredito kokybe bei strategija.

    Prekyba biržose ir emisijos kaštai

    Bendrovė planuoja siekti obligacijų įtraukimo į prekybą reguliuojamose rinkose: „Euronext“ Dubline ir Varšuvos biržoje. Įtraukimas į reguliuojamą rinką paprastai didina vertybinių popierių matomumą ir gali palengvinti antrinę prekybą.

    Detalių emisijos kaštų „Orlen“ dar nepateikė, nes, pasak bendrovės, finansinių tarpininkų ir kitų paslaugų tiekėjų galutinės sąskaitos dar renkamos. Prie sandorio rengimo, anot pranešimo, prisidėjo ir tarptautiniai bankai, tarp jų BNP Paribas, ING, UniCredit, „CaixaBank“, „Erste Group“ ir „Bank Pekao“.

  • Pasirašyta pirma A2 plėtros sutartis tarp Lodzės ir Varšuvos: ruožas taps energiškai savarankiškas

    Pirmasis kontraktas jau pasirašytas

    Lenkijoje pasirašyta pirmoji iš keturių sutarčių dėl A2 automagistralės plėtros tarp Lodzės ir Varšuvos. Kontraktą sudarė nacionalinis kelių valdytojas GDDKiA ir rangovas „Strabag“, o darbai apims daugiau kaip 17 kilometrų atkarpą nuo Grodzisko Mazovieckio mazgo iki Konotopos mazgo.

    Šios dalies darbų vertė siekia apie 60 mln. eurų. Kelių valdytojai pabrėžia, kad viso 92 kilometrų ruožo rekonstrukcija bus vienas sudėtingiausių pastarųjų metų infrastruktūros projektų šalyje.

    Kodėl A2 plečiama dabar?

    A2 tarp Lodzės ir Varšuvos yra viena intensyviausiai naudojamų Lenkijos trasų, o eismo srautai kai kuriose vietose jau artėja prie esamos infrastruktūros ribų. Naujausi eismo matavimai rodo, kad paros srautas šiame koridoriuje siekia dešimtis tūkstančių automobilių, o prie Varšuvos mazgų jis yra dar didesnis.

    Prognozuojama, kad srautas ir toliau augs, todėl prioritetas teikiamas pralaidumo didinimui ir spūsčių mažinimui. A2 yra svarbi rytų–vakarų krypties arterija, reikšminga tiek vietiniam judumui, tiek logistikos grandinėms.

    Daugiau juostų ir rezervas ateičiai

    Pagal planą atkarpoje tarp Lodzės Šiaurės ir Pruškuvo mazgų automagistralė turės po tris eismo juostas kiekviena kryptimi, o toliau iki Konotopos – po keturias. Toks sprendimas leis padidinti pralaidumą prie didžiausio eismo mazgo Varšuvos prieigose.

    Kelių valdytojai nurodo, kad galimybė plėsti A2 buvo numatyta dar pirminiame projektavimo etape: palikta žemės juosta skiriamajame ruože ir pritaikyti inžineriniai statiniai, pavyzdžiui, viadukai. Ties Lodzės Šiaurės mazgu didelio pločio didinimo neplanuojama, tačiau numatytas dangos atnaujinimas ir efektyvesnis apšvietimas.

    Pirmasis energiškai savarankiškas ruožas

    GDDKiA teigia, kad po plėtros ši A2 dalis taps pirmuoju šalyje energiškai savarankišku automagistralės ruožu. Kelių infrastruktūros įrenginiai, tokie kaip apšvietimas ar meteorologinės stotys, bus maitinami iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Taip pat numatytas energijos kaupimo sprendimų diegimas, kad kelio įranga galėtų veikti stabiliai ir mažiau priklausytų nuo išorinio elektros tiekimo. Tikimasi, kad modelis ateityje bus pritaikomas ir kituose panašiuose projektuose.

    Eismas bus paliktas, bet keisis taisyklės

    Plėtros darbai vyks nenutraukiant eismo, todėl laikinoji eismo organizacija bus vienas didžiausių projekto iššūkių. Skelbiama, kad abiem kryptimis vairuotojams turėtų būti palikta po dvi eismo juostas, tačiau situacija gali keistis priklausomai nuo darbų etapo.

    Siekiant sumažinti avarijų riziką, planuojama įdiegti vidutinio greičio matavimo kontrolę. Rangovas taip pat turės parengti ir palaikyti apylankų sprendimus, o pirmuosius mėnesius dalis darbų bus atliekama greta trasos, kad pagrindinėje magistralėje būtų kuo mažiau staigių pokyčių.

    Kiek kainuos visas projektas?

    Visas A2 plėtros projektas tarp Lodzės ir Varšuvos suskaidytas į keturias užduotis, apimančias 92 kilometrus. Likusias tris sutartis planuojama pasirašyti iki vasaros pabaigos, o darbai bus vykdomi keliais etapais skirtingose atkarpose.

    Skaičiuojama, kad bendra rekonstrukcijos vertė sieks apie 350 mln. eurų. Tai viena reikšmingiausių kelių investicijų šiame koridoriuje, kurios tikslas – sumažinti spūstis ir pagerinti eismo saugą prie didžiausių Lenkijos aglomeracijų.

  • Pingvinų žygis į Casey stoties saulės elektrinę: netikėta „patikra“ priminė, kam čia šeimininkai

    Pingvinų žygis į Casey stoties saulės elektrinę: netikėta „patikra“ priminė, kam čia šeimininkai

    Kas nutiko Australijos stotyje

    Australijos Antarkties programos inžinieriai Casey stotyje prižiūri saulės elektrinę vienomis atšiauriausių sąlygų planetoje: speigu, stipriais vėjais ir nuolat kintančiu apšvietimu. Tokia infrastruktūra čia reikalinga ne tik dėl komforto, bet ir dėl logistikos, nes kuras bei atsarginės dalys į atokias bazes atgabenami retai.

    Vis dėlto šį kartą darbų rutiną išmušė ne pūga ar techninis gedimas, o vietiniai „inspektoriai“ – pingvinų grupė, netikėtai atžygiavusi į saulės elektrinės teritoriją. Inžinieriams teko tiesiog pasitraukti ir stebėti, kur link paukščiai juda ir ką bando išsiaiškinti.

    Pingvinus patraukė ne žmonės

    Pasak Australijos Antarkties programos, pingvinai kryptingai nužygiavo prie pastato, ant kurio įrengti saulės moduliai, ir kurį laiką telkėsi prie jų apačios. Toks elgesys greičiausiai siejamas su smalsumu: poliarinėje aplinkoje tamsūs, blizgūs paviršiai yra ryškus vizualinis kontrastas, į kurį gyvūnai reaguoja.

    Saulės moduliai pingvinams gali atrodyti kaip neįprastas „veidrodis“ jų teritorijoje, todėl jie stabteli, kelia galvas, žiūri į atspindžius ir bando suprasti, kas pasikeitė aplinkoje. Antarktidoje žmonių infrastruktūra yra reta, tad bet koks naujas objektas tampa akivaizdžiu dėmesio taikiniu.

    Kodėl saulės elektrinė svarbi

    Casey stoties saulės elektrinė sukurta taip, kad atlaikytų poliarines sąlygas ir išnaudotų žemą, specifinį Antarktidos saulės kampą. Tokiose vietose atsinaujinanti energija nėra vien „žalia“ iniciatyva – ji padeda mažinti dyzelino deginimą, kuris paprastai yra pagrindinis elektros šaltinis nutolusiose bazėse.

    Australijos Antarkties programos nurodoma kryptis aiški: kuo daugiau energijos pagaminama vietoje, tuo mažiau reikia gabenti ir deginti dyzeliną, o kartu mažėja tarša bei rizikos, susijusios su kuro tiekimu ir sandėliavimu. Ši konkreti saulės sistema prisideda prie to, kad stotis mažiau priklausytų nuo dyzelinių generatorių.

    Žmonės Antarktidoje yra svečiai

    Antarktidoje galioja griežti aplinkosaugos principai, skirti saugoti laukinę gamtą ir riboti žmogaus pėdsaką. Stotyse taikomos taisyklės dėl judėjimo, triukšmo, atliekų ir veiklos šalia gyvūnų, nes net menki trikdžiai gali paveikti jų elgesį.

    Pingvinų „vizitas“ į saulės elektrinę tapo priminimu, kad žmonių objektai čia yra įterpti į gyvūnų pasaulį, o ne atvirkščiai. Inžinieriai tokias situacijas vertina ramiai: kai dirbi vietoje, kur gamta diktuoja sąlygas, netikėtas laukinių gyvūnų smalsumas irgi tampa darbo kasdienybės dalimi.

  • BHP deklaruoja dekarbonizaciją, bet Pilbaroje perka naujas dyzelines kasybos mašinas

    Ką rodo paviešinti dokumentai

    Didžiausia pasaulyje kasybos bendrovė BHP, viešai pabrėžianti įsipareigojimus mažinti taršą, Australijoje atidėjo dalį dekarbonizacijos planų. Apie tai pranešė Australijos žiniasklaida, remdamasi įmonės vidaus dokumentais.

    Skelbiama, kad sprendimai daugiausia susiję su Pilbaros regionu Vakarų Australijoje, kuriame BHP yra viena svarbiausių geležies rūdos gavybos žaidėjų. Būtent čia, pasak publikacijų, sumažintas prioritetas projektams, kurie turėjo mažinti iškastinio kuro naudojimą.

    Atidėtos investicijos į atsinaujinančią energiją

    Dokumentuose minima, kad buvo pristabdytas anksčiau patvirtintas saulės ir baterijų projektas, kurio vertė siekė apie 370 000 000 eurų. Kaip priežastis įvardyti finansavimo prioritetai ir lėšų paskirstymo sprendimai.

    Taip pat aptariamas didesnis atsinaujinančios energijos projektas, apimantis saulės, vėjo ir energijos kaupimo infrastruktūrą, kuri turėjo padėti pereiti prie elektrinių sunkvežimių ir elektrifikuoto transporto. Teigiama, kad šio projekto dabartinė forma buvo nukelta, o reikšmingesnių investicijų iki 2031 metų dokumentuose esą nenumatyta.

    Dyzeliu varomos mašinos ir ilgas poveikis

    Tuo pat metu BHP, kaip skelbiama, geležies rūdos kasykloje Jimblebar įsigijo 62 naujus dyzelinius karjerinius savivarčius. Publikacijose pažymima, kad tokie pirkimai gali reikšti ilgesnį iškastinio kuro naudojimą, nes sunkioji kasybos technika eksploatuojama dešimtmečius.

    Žiniasklaida nurodo, kad šie sprendimai gali lemti iškastinio kuro naudojimą bent iki 2030 metų pabaigos, o kai kuriais scenarijais ir ilgiau. Tokia praktika, ekspertų vertinimu, didina riziką nesuderinti deklaruojamų tikslų su realiu emisijų mažinimo tempu.

    „Įrangos pirkimai ir infrastruktūros sprendimai kasyboje dažnai užrakina emisijas ilgam laikui, todėl investicijų kryptis yra ne mažiau svarbi nei vieši įsipareigojimai“, – sakė energetikos transformaciją analizuojantis ekspertas.

    Kol kas BHP šių konkrečių pranešimų viešai nepakomentavo. Pastaraisiais metais kasybos sektoriuje spaudimas mažinti emisijas didėja, tačiau perėjimas prie elektrifikuotos sunkiosios technikos ir atsinaujinančių šaltinių susiduria su kaštų, tiekimo grandinių ir infrastruktūros iššūkiais.

  • Biometano proveržis Lenkijoje stringa: 4–8 mlrd. kub. m potencialas, bet leidimai trunka iki 8 metų

    Lenkijos biogazo ir biometano sektorius turi didelį augimo potencialą, tačiau reali plėtra išlieka lėta. XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose ekspertai kalbėjo apie galimą 4–8 mlrd. kubinių metrų biometano metinę gamybą, bet pabrėžė, kad investicijos vis dar užstringa dėl reguliavimo ir procedūrų.

    Lenkijos Nacionalinio žemės ūkio paramos centro (KOWR) duomenys rodo, kad 2024 metais šalyje atsirado 8 naujos žemės ūkio biodujų jėgainės, 2025 metais – 20. Per pirmuosius 4,5 2026 metų mėnesio užfiksuotos 7 naujos jėgainės, todėl metų pabaigoje skaičius galėtų siekti apie 18–20, tačiau tempas vis dar toli nuo deklaruojamų tikslų.

    Pagal KOWR registrą 2026 metų gegužės 14 dieną Lenkijoje buvo 174 gamintojai ir 208 žemės ūkio biodujų jėgainės, o bendra sektoriaus elektrinė galia siekė 187,7 MW. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tai rodo susiformavusį pagrindą, tačiau biometano gamybos mastai kol kas neatitinka nei pramonės, nei energetinio saugumo poreikių.

    Reguliavimas ir tinklai

    Sektoriaus atstovai viliasi, kad 2026 metais numatomi energetikos teisės pakeitimai, vadinami tinklų įstatymu, palengvins biodujų projektų integravimą į elektros sistemą. Diskusijose akcentuota, kad biodujų kogeneracija yra valdoma ir stabili generacija, todėl tinklams ji dažnai yra palankesnė nei nepastovieji atsinaujinantys šaltiniai.

    Pasak biometano ir biodujų pramonės organizacijų, naujos taisyklės turėtų supaprastinti prijungimo procesą ir mažinti atvejus, kai reikalaujama ilgų ir brangių poveikio tinklui ekspertizių. Taip pat pabrėžiama, kad valdoma generacija gali turėti pranašumą situacijose, kai sistemoje tenka riboti dalies elektrinių gamybą dėl perteklinės energijos.

    Certifikatai ir eksportas

    Pramonės dalyviai išskiria certifikavimo svarbą: be tarptautiniu mastu pripažįstamų tvarumo sertifikatų biometanui sunkiau konkuruoti kitose Europos Sąjungos rinkose. Kongrese kalbėta, kad sertifikatai tampa ne tik reputacijos, bet ir kainodaros bei pardavimo kanalo klausimu, nes dalis pirkėjų, ypač transporte, reikalauja aiškios kilmės ir emisijų mažinimo įrodymų.

    Diskusijose taip pat aptarta Europos Sąjungos kuriama Union Database sistema – bendras duomenų registras, skirtas sekti biomasės pagrindu pagamintų skystų ir dujinių transporto degalų grandinę. Pabrėžiama, kad tokia sistema veikia kaip atsekamumo mechanizmas, padedantis išvengti dvigubo to paties biometano rėmimo skirtingose šalyse ir mažinti sukčiavimo riziką.

    „Biometano sektoriuje dažnai esame konferencijų čempionai, bet paties biometano vis dar per mažai“, – sakė Katarzyna Konowrocka.

    Didžiausias stabdis – leidimų terminai

    Vienas aštriausių klausimų – projektų įgyvendinimo trukmė. Lenkijos biogazo rinkos dalyviai nurodo, kad tipinis biodujų ar biometano projektas užtrunka apie ketverius metus, tačiau pasitaiko ir iki aštuonerių metų trunkančių procesų, kai procedūros stringa dėl derinimų, vietos bendruomenių pastabų ar skirtingų institucijų reikalavimų.

    Lenkijos Grupa Biogazowa pranešė statanti pirmąją biometano gamyklą, kurios paleidimas siejamas su 2027 metais, o dar vienas projektas taip pat planuojamas 2027 metais. Bendrovė deklaruoja tikslą pasiekti pajėgumą, leidžiantį statyti apie 8 naujas instaliacijas per metus, tačiau pabrėžia, kad be aiškesnės ir greitesnės leidimų sistemos tai bus sunku įgyvendinti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien 1 MW galios biometano ar biodujų projektų masinė plėtra reikštų tūkstančius objektų ir reikšmingą infrastruktūros pokytį. Todėl vis dažniau kalbama apie didesnių įrenginių ekonomiją, taip pat apie poreikį konsoliduoti išskaidytą rinką, kad būtų lengviau finansuoti, valdyti tiekimo grandines ir derėtis dėl prijungimo prie tinklų.

    Žemės ūkio ir maisto pramonės atstovai kongrese pabrėžė, kad biodujos ir biometanas gali tapti ne tik energetikos, bet ir žaliavų panaudojimo sprendimu. Didžiausia vertė matoma tada, kai naudojamos atliekos, mėšlas ar srutos, nes toks biometanas dažniau atitinka griežtesnius tvarumo kriterijus ir yra patrauklesnis transporto sektoriui.

    Maisto pramonės grupės taip pat įvardija biodujų projektus kaip būdą mažinti priklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų ir stabilizuoti gamybos kaštus. Tačiau bendras vardiklis išlieka tas pats: kad 4–8 mlrd. kubinių metrų potencialas virstų realiomis apimtimis, reikės nuoseklių taisyklių, greitesnių leidimų ir pripažįstamų sertifikavimo sprendimų.

  • COP31 ruošia kryptį: pasaulio elektrifikacija tampa centrine tema siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro

    COP31 ruošia kryptį: pasaulio elektrifikacija tampa centrine tema siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro

    Šių metų Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP31 pagrindiniu akcentu gali tapti pasaulio elektrifikacija, siekiant sparčiau mažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų. Tokį signalą po ministrų susitikimo Kopenhagoje pasiuntė Turkija ir Australija, kurios organizuoja lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Turkijos aplinkos ministras Muratas Kurumas, kuris eis COP31 pirmininko pareigas, teigė, kad elektrifikacija yra prioritetas, o jos stiprinimas leistų pereiti nuo iškastinio kuro ne tik deklaracijose, bet ir praktikoje. Australijos klimato ir energetikos ministras Chrisas Bowenas pabrėžė, kad atsinaujinančia elektra pagrįsta sistema valstybėms suteikia patikimesnį ir labiau savarankišką energijos pasirinkimą.

    Kas slepiasi už elektrifikacijos

    Elektrifikacija šiame kontekste reiškia platesnį elektros naudojimą ten, kur iki šiol dominavo iškastinis kuras: transporte, pastatų šildyme ir pramonėje. Tai apima elektromobilių plėtrą, šilumos siurblių diegimą, dalies pramonės procesų perkėlimą į elektrą ir elektros tinklų stiprinimą.

    Šios krypties argumentas paprastas: kai energija vis labiau gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, iškastinio kuro pakeitimas elektra mažina emisijas ir didina atsparumą kainų šuoliams. Kopenhagoje aptartas ir geopolitinis fonas: rinkos sukrėtimai dėl tiekimo rizikų vėl iškėlė energetinio saugumo klausimą.

    Skaičiai, kuriuos siūlo IRENA

    Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra IRENA susitikime pristatė rekomendaciją dėl aiškesnių tikslų: elektros dalis pasauliniame energijos vartojime turėtų augti nuo maždaug 20 proc. dabar iki 35 proc. 2035 metais ir 50 proc. 2050 metais. Pasak agentūros, toks tempas būtų svarbus siekiant išlaikyti galimybę riboti atšilimą iki 1,5 laipsnio pagal Paryžiaus susitarimo tikslą.

    IRENA vadovas Francesco La Camera šią idėją prilygino ankstesniems COP28 susitarimo kryptiniams tikslams, kai valstybės įsipareigojo iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančios energijos gamybą ir padvigubinti energijos efektyvumo pastangas. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar COP31 organizatoriai sieks formalaus pasaulinio elektrifikacijos tikslo.

    Kurios temos gali konkuruoti

    Ne visi derybininkai nori, kad elektrifikacija užgožtų kitas darbotvarkės dalis. Mažųjų salų valstybių aljanso derybininkė Anne Rasmussen pabrėžė, kad tai gera iniciatyva, bet ją reikia derinti su kitais prioritetais, įskaitant finansavimą prisitaikymui prie klimato nelaimių ir klimato mokslo apsaugą.

    Klimato kampanijų atstovai elektrifikaciją vertina kaip būtina žingsnį, tačiau ragina ją sieti su aiškesniais sprendimais dėl iškastinio kuro atsisakymo. Jų argumentas, kad vien elektros vartojimo augimas be konkrečių pasitraukimo nuo iškastinio kuro planų gali neužtikrinti nei emisijų mažinimo tempo, nei ilgalaikio kainų stabilumo.

    Europos Komisijos vaidmuo

    Elektrifikacijos tema gali sutapti ir su Europos Komisijos planuojamais žingsniais, nes artimiausiu metu Briuselis ketina pristatyti elektrifikacijos tikslą Europos Sąjungai. Europos Komisijos pranešime apie susitikimą teigiama, kad Chrisas Bowenas ir už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jørgensenas sutarė bendradarbiauti dėl naujos pasaulinės elektrifikacijos iniciatyvos.

    Artėjant COP31, diskusijų ašis, tikėtina, suksis apie tai, kaip elektrifikaciją paversti įgyvendinamais įsipareigojimais: nuo tinklų plėtros ir investicijų iki atsinaujinančios energijos integracijos bei pramonės transformacijos. Tai bus testas, ar politinė kryptis virs konkrečiais skaičiais, terminais ir finansavimo mechanizmais.

  • ES emisijos mažėja, bet pasaulinė kreivė kyla: Kinija ir Indija toliau didina CO2 išmetimus

    ES skaičiai gerėja, bet vaizdas nevienodas

    Europos Sąjungoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tendencija išlieka, o tai ypač matyti europinėje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje EU ETS. Naujausiais duomenimis, 2025 metais patikrintos emisijos šiame mechanizme buvo maždaug 1,3 proc. mažesnės nei 2024 metais.

    EU ETS apima energetiką, energijai imlią pramonę, dalį aviacijos ir jūrų transportą, todėl šioje sistemoje fiksuojami pokyčiai laikomi vienu svarbiausių Europos klimato politikos termometrų. Vis dėlto net ir mažėjant ES emisijoms, pasaulinė tendencija išlieka priešinga.

    Kas stumia pokyčius energetikoje?

    2025 metais ES elektros gamybos iš iškastinio kuro emisijos mažėjo, nors bendra elektros gamyba augo. Tai rodo, kad dalis paklausos buvo patenkinta mažiau taršiais šaltiniais ir efektyvesne gamyba.

    Atsinaujinančios energijos dalis ES elektros balanse nežymiai didėjo, o ryškiausias pokytis fiksuotas saulės energetikoje: jos gamyba 2025 metais šoktelėjo apie 24,6 proc. per metus. Šis augimas kompensavo prastesnius vėjo ir hidroenergijos rezultatus, susijusius su meteorologinėmis sąlygomis.

    Vienas iš reikšmingesnių poslinkių – dujos vis dažniau pakeičia anglį. Anglimi kūrenamos gamybos emisijos ES mažėjo, tačiau gamyba iš gamtinių dujų augo, o tai trumpuoju laikotarpiu gali mažinti taršą, bet kartu kelia priklausomybės ir kainų rizikų klausimus.

    Pramonė traukiasi, aviacijoje – augimas

    Energetiškai imlioje pramonėje 2025 metais emisijos mažėjo apie 2,5 proc., labiausiai prisidėjo cemento bei geležies ir plieno sektoriai. Šį kritimą sieja tiek su mažesniu aktyvumu statybų grandinėje, tiek su pereinamuoju laikotarpiu, kai įmonės investuoja į švaresnes technologijas.

    Tuo pačiu aviacijoje EU ETS apimamos emisijos nežymiai augo dėl atsigaunančio skrydžių srauto. Jūrų transporte, remiantis preliminariais vertinimais, matytas maždaug 3 proc. mažėjimas, tačiau galutiniai skaičiai priklauso nuo ataskaitų užbaigimo.

    Pasaulinės emisijos auga: svarbiausi vaidmenys

    Globaliu mastu 2024 metais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didėjo apie 1,3 proc. ir pasiekė maždaug 53,2 gigatonos CO2 ekvivalento, neskaičiuojant žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriaus. Didžiausi emitentai išlieka Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, ES, Rusija ir Indonezija.

    Būtent kai kurios didžiosios ekonomikos, ypač Kinija ir Indija, prisideda prie bendro augimo, nes jų energijos poreikiai ir pramonės apimtys išlieka didelės, o dalis augimo vis dar tenkinama iškastiniu kuru. Dėl to ES mažinimo pastangos, nors ir reikšmingos, pasauliniu lygiu „neperlaužia“ kreivės.

    Lenkijoje 2025 metais emisijos smuko labiau

    Vertinant regiono kontekstą, 2025 metais Lenkijoje EU ETS apimamos emisijos, įskaitant aviacijos sektorių, siekė apie 145,35 mln. tonų CO2. Tai buvo daugiau nei 3 proc. mažiau nei 2024 metais.

    Skirtinguose sektoriuose situacija išsiskyrė: dalyje pramonės šakų emisijos augo, tačiau didesnė grupė sektorių fiksavo mažėjimą, įskaitant geležies ir plieno pramonę, chemiją bei popieriaus gamybą. Tai rodo, kad emisijų dinamika priklauso ne tik nuo energetikos, bet ir nuo konkrečių pramonės ciklų bei investicijų tempo.

    ES tikslas mažinti emisijas išlieka susietas su konkurencingumo klausimu: siekiant klimato neutralumo, būtina spartinti modernizaciją, bet kartu užtikrinti, kad energijos kainos ir reguliacinė našta neišstumtų gamybos už Europos ribų. Būtent ši įtampa vis dažniau tampa pagrindine diskusijų ašimi, vertinant klimato politikos kryptį artimiausiam dešimtmečiui.

  • Slovėnija nuo liepos startuoja su elektros dalijimusi: ką galės daryti saulės elektrinių prosumeriai

    Slovėnija nuo liepos startuoja su elektros dalijimusi: ką galės daryti saulės elektrinių prosumeriai

    Slovėnija nuo liepos mėnesio įveda naują elektros dalijimosi mechanizmą, skirtą gyventojams ir smulkesniems vartotojams, gaminantiems elektrą iš atsinaujinančių šaltinių. Sistema leis saulės elektrinių savininkams perduoti nepanaudotą pagamintą elektrą kitiems šalies vartotojams.

    Svarbi naujovė ta, kad dalyviai neprivalės būti kaimynai ar gyventi tame pačiame mieste. Elektrą bus galima dalintis su bet kuriuo gavėju Slovėnijos teritorijoje, jei tik dalijimasis nebus laikomas komercine veikla.

    Pagal skelbiamas taisykles, gavėjais negalės tapti didelės įmonės ir subjektai, kuriems toks elektros perdavimas prilygtų profesionaliam pardavimui. Tuo metu vartotojai, dalyvaujantys metinėje neto apskaitos savarankiško apsirūpinimo sistemoje, galės jungtis tik kaip elektros teikėjai, bet ne kaip gavėjai.

    Kaip veiks dalijimasis?

    Elektros dalijimasis bus apskaitomas 15 minučių atsiskaitymo intervalais, todėl lemiama taps ne tik bendra mėnesio ar metų gamyba, bet ir tai, kada konkrečiai susidaro perteklius. Teikėjas galės susitarti su vienu ar keliais gavėjais ir nustatyti, kokia dalis perteklinės elektros kiekvienu 15 minučių laikotarpiu jiems priskiriama.

    Susitarimų proporcijas bus galima koreguoti kartą per mėnesį per „Moj Elektro“ savitarnos portalą, kuriame registruosis tiek teikėjai, tiek gavėjai. Tai suteiks lankstumo, pavyzdžiui, keičiantis namų ūkių vartojimui sezoniškai ar pasikeitus gavėjų ratui.

    Fiziškai elektra į gavėjo namus ar verslo vietą nebus „nusiunčiama“ konkrečiu laidu. Vietoje to dalijimasis bus įforminamas administraciniu įrašu, kuris parodys, kad į tinklą patiektas kiekis priskiriamas kitam vartotojui.

    Praktiškai tai reikš, kad dalijama elektra atsispindės gavėjo sąskaitoje už elektrą, mažindama energijos tiekimo dalį tais 15 minučių intervalais, kai teikėjo saulės elektrinė pagamina perteklių. Tinklo mokesčiai ir kiti reguliuojami komponentai, kaip nurodoma, iš esmės nesikeis, išskyrus tam tikrus metinės neto apskaitos atvejus.

    Jeigu gavėjas per konkretų 15 minučių laikotarpį nepanaudos viso jam priskirto kiekio, nepanaudota dalis atiteks gavėjo elektros tiekėjui. Tai reiškia, kad gavėjui ekonomiškai naudingiausia, kai jo vartojimas sutampa su dalijamos saulės energijos gamyba.

    Kaina ir teisiniai susitarimai

    Skirtingai nei klasikinė parama ar vienpusis perdavimas, Slovėnijos modelyje numatyta galimybė sutarti dėl kainos. Teikėjas galės „parduoti“ elektrą vienam ar keliems gavėjams už iš anksto sutartą tarifą, kuris bus įtvirtintas teisiniu susitarimu.

    Kaina priklausys tik nuo šalių susitarimo, todėl galimi ir simboliniai sandoriai, pavyzdžiui, dalijantis su šeimos nariais ar draugais. Toks lankstumas turėtų sudaryti sąlygas atsirasti naujiems bendruomeniniams sprendimams, kai saulės elektrinių perteklius panaudojamas ten, kur jo labiausiai reikia.

    Įvestas 15 minučių atsiskaitymo principas atspindi platesnę Europos energetikos kryptį pereinant prie detalesnės apskaitos ir skatinant vartojimą derinti prie gamybos. Tai ypač aktualu augant saulės generacijai, kai dienos metu tinkluose dažniau susidaro perteklius, o vakare išauga poreikis balansavimui.

    Pateikiamas ir tipinis pavyzdys: jei gamintojas per atsiskaitymo laikotarpį iš tinklo sunaudoja 7 000 kilovatvalandžių, o į tinklą patiekia 9 000 kilovatvalandžių, jis gali dalį, pavyzdžiui, 1 000 kilovatvalandžių, priskirti gavėjui. Likęs nepaskirstytas perteklius būtų apskaitomas pagal tuo metu galiojančias pertekliaus taisykles.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Toks modelis gali padėti geriau išnaudoti vietinę atsinaujinančią generaciją ir sumažinti atvejų, kai saulės elektrinių perteklius suparduodamas už mažą kainą arba tampa tinklo valdymo iššūkiu. Gavėjams tai atveria galimybę pigiau apsirūpinti dalimi elektros, ypač jei jie gali perkelti vartojimą į dienos valandas.

    Kartu sistema reikalauja aiškių sutarčių ir skaidrios apskaitos, nes dalijimasis taps sąskaitų dalimi ir turės tiesioginį poveikį tiekėjų balansavimui. Artimiausiais mėnesiais rinkos dalyviai stebės, kaip greitai prisijungs vartotojai ir ar 15 minučių logika realiai paskatins keisti vartojimo įpročius.

  • Lenkija ruošia naujas taisykles šilumos ūkiui: atveria kelią žaliai šilumai iš elektros

    Lenkijos Vyriausybės parengtas energetikos deregulavimo įstatymų paketas pasiekė Seimą ir perduotas svarstyti komisijoms. Nors projekte numatyta palyginti nedaug straipsnių, šilumos ūkio atstovai jį vertina kaip reikšmingą žingsnį, galintį pagreitinti sisteminės šilumos transformaciją.

    Pagrindinis pokytis siejamas su aiškesnėmis taisyklėmis, kaip šiluma, pagaminta naudojant žaliąją elektrą, galėtų būti pripažįstama atsinaujinančia. Tai ypač aktualu elektriniams, įskaitant elektrodinius, katilams ir vadinamiesiems power to heat sprendimams, kurie leidžia elektrą paversti šiluma, kai elektros sistemoje daug atsinaujinančios generacijos.

    Ką keistų deregulavimas?

    Projektu siūloma liberaliau reguliuoti atsiskaitymus už šilumą, tiekiamą tiesiogiai pramonės vartotojams. Šiuo metu tokie pirkėjai dažnai privalo taikyti reguliuotojo patvirtintus tarifus, o tai riboja derybas ir kai kuriais atvejais skatina įmones atsijungti nuo centralizuoto tiekimo bei statyti nuosavus šilumos šaltinius.

    Įstatymo pakeitimais numatoma, kad tam tikrais atvejais šilumos tarifų nebereikėtų tvirtinti reguliuotojui, jeigu šiluma tiekiama be šilumos tinklų tarpininkavimo ir tenkinamos kitos sąlygos. Tokia kryptis turėtų mažinti konfliktus tarp šilumos tiekėjų ir pramonės, bet kartu kelia klausimų dėl skaidrumo ir kainų pagrįstumo, ypač mažesnėse rinkose.

    Šilumos kaupimas ir elektrifikacija

    Projekte taip pat atsiranda šilumos ir vėsumos kaupiklių apibrėžimas, kurio iki šiol trūko. Šilumos kaupimas laikomas vienu svarbiausių instrumentų šilumos ūkiui elektrifikuoti, nes leidžia perkelti šilumos gamybą į laiką, kai elektra pigesnė arba kai sistemoje daug vėjo ir saulės energijos.

    Šilumos sektoriui tai reikštų daugiau galimybių derinti skirtingus šaltinius, mažinti iškastinio kuro naudojimą ir stabilizuoti kainas, tačiau realus efektas priklausytų nuo investicijų sąlygų, tinklų modernizavimo ir to, ar bus suderintos taisyklės su elektros rinkos signalais.

    Žalia šiluma iš elektros: ką tai reikštų rinkai?

    Vienas svarbiausių projekto elementų yra siūlymas nustatyti, kada šiluma, pagaminta elektriniuose katiluose iš atsinaujinančios elektros, gali būti laikoma atsinaujinančia šiluma. Šis aiškumas svarbus tam, kad šilumos sistemos galėtų atitikti efektyvios centralizuotos šilumos tiekimo sistemos kriterijus ir pretenduoti į viešąją paramą.

    „Jeigu elektriniame katile naudojame atsinaujinančią energiją, taip pagaminta šiluma turėtų būti laikoma žalia, tačiau formaliai taip nėra“, – sakė PGE Energia Ciepła vadovas Grzegorzas Krystekas.

    Projekte taip pat numatoma šilumai iš elektrinių katilų taikyti pareigą ją supirkti, tačiau ne absoliučiai ir ne bet kokia kaina. Šilumos ūkio atstovai pabrėžia, kad įgyvendinamuosiuose teisės aktuose paprastai numatomi kainos ribojimai, kad pareiga supirkti neperkrautų tarifų ir nesukeltų staigaus šilumos kainų šuolio galutiniams vartotojams.

    Be šilumos ūkio nuostatų, deregulavimo pakete numatomi ir kiti energetikos pakeitimai, susiję su elektros sąskaitų supaprastinimu ir dalimi dujų saugumo priemonių. Vis dėlto didžiausio dėmesio šiuo metu sulaukia būtent bandymas sukurti aiškesnes taisykles žaliai šilumai iš elektros ir paskatinti investicijas į šilumos ūkiui reikalingą infrastruktūrą.

  • NATO įvardijo atsinaujinančią energiją kaip saugumo ramstį: ką tai reiškia Europai ir Lietuvai

    NATO įvardijo atsinaujinančią energiją kaip saugumo ramstį: ką tai reiškia Europai ir Lietuvai

    NATO vis atviriau remia atsinaujinančius energijos šaltinius ir kitus ne iškastinius sprendimus kaip svarbią energetinio saugumo dalį. Aljansas akcentuoja, kad diversifikuojant energijos šaltinius ir tiekimo kelius didėja karinis pasirengimas, atsparumas ir mažėja priklausomybė nuo importo.

    Šį požiūrį sustiprina NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Vilniuje parengti tyrimai, kuriuose siūloma sparčiau diegti atsinaujinančią energiją karinėse infrastruktūrose. Centras pabrėžia, kad jo analizės nėra oficiali NATO politika, tačiau NATO atstovai viešai patvirtina, jog alternatyvūs energijos sprendimai įgauna vis didesnę reikšmę.

    Kas keičiasi karinėse bazėse

    Didelė dalis karinių stovyklų ir bazių iki šiol remiasi dyzeliniais generatoriais, kurie laikomi patikimais, bet sukuria brangias ir pažeidžiamas logistikos grandines. Kuo daugiau kuro reikia pristatyti į objektus, tuo didesnė tiekimo sutrikimų ir karinių rizikų tikimybė, ypač krizių ar konflikto metu.

    NATO ekspertai nurodo, kad stovyklų elektrifikavimas, vietinė generacija ir alternatyvūs degalai gali sumažinti importuojamo kuro poreikį. Modeliavimai, apie kuriuos skelbta tyrimuose, sieja „žalesnį“ scenarijų su maždaug 20 proc. didesniu energijos efektyvumu ir apie 35 proc. didesne energijos autonomija.

    Energetinis saugumas karo fone

    Pastarųjų metų geopolitiniai sukrėtimai parodė, kaip greitai iškastinio kuro tiekimas gali tapti spaudimo priemone, o importo priklausomybė virsta strateginiu pažeidžiamumu. Europai, turinčiai ribotus naftos ir dujų išteklius, tiekimo krizių rizika yra ypač aktuali, todėl atsinaujinanti energija vis dažniau vertinama ne tik kaip klimato, bet ir kaip saugumo priemonė.

    NATO diskusijose pabrėžiama, kad svarbu derinti civilinį, privatų ir karinį planavimą, kad kritinė infrastruktūra būtų pasiruošusi sutrikimams. Tuo pat metu matyti ir politinių įtampų: dalis Jungtinių Valstijų politikų skeptiškai vertina klimato darbotvarkę, nors energetinė nepriklausomybė kariniame kontekste vis labiau įvardijama kaip pragmatiškas tikslas.

    Alternatyvūs degalai ir praktiniai bandymai

    Karinėje aviacijoje vienas didžiausių iššūkių išlieka reaktyvinių degalų užtikrinimas, o krizės metu klausimas tampa ne tik kainos, bet ir prieinamumo. Kai kurios šalys jau testuoja tvaresnius sprendimus: Norvegija yra pranešusi apie sintetinių tvarių aviacinių degalų naudojimą F-35 naikintuvams, o Prancūzija panašius degalus naudojo sraigtasparnio skrydžiui.

    Tačiau net ir plečiant alternatyvas, NATO realybė tokia, kad iškastinis kuras dar ilgai išliks reikšmingas, todėl tikslas dažniau formuluojamas kaip mišrus modelis. Vietinė generacija, energijos saugyklos, efektyvesnės sistemos ir alternatyvūs degalai vertinami kaip būdas sumažinti pažeidžiamumą, o ne staigus visiškas atsisakymas.

    „Diversifikuodami energijos šaltinius ir maršrutus, nuo kurių priklauso Aljansas, didiname operacinį pasirengimą ir atsparumą bei mažiname priklausomybes“, – sakė NATO atstovas.

    Lietuvai ši kryptis turi papildomą reikšmę dėl čia veikiančio NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro ir regiono jautrumo tiekimo sutrikimams. Praktinis dėmesys gali reikšti daugiau investicijų į bazių atsparumą, vietinę generaciją, energijos kaupimą ir tiekimo grandinių planavimą, kad energetinis saugumas būtų vertinamas kaip neatskiriama gynybos dalis.