CP v2

Tag: Atsinaujinanti energija

  • PKP Intercity perka daugiau žalios elektros: 2026–2028 metais planuoja virš 3 TWh ir 100 proc. OZE garantijų

    Ilgesnė sutartis ir didesnis kiekis

    Lenkijos keleivių vežėja PKP Intercity pratęsė bendradarbiavimą su PGE grupės bendrove PGE Energetyka Kolejowa dėl traukos elektros tiekimo. Atnaujinta sutartis numato, kad 2026–2028 metais vežėjui bus patiekta daugiau kaip 3 TWh elektros energijos.

    Pradinis užsakymo laikotarpis apėmė 2026–2027 metus ir 2 TWh elektros poreikį. Pasinaudojus sutartyje numatyta pasirinkimo teise, įtraukti ir 2028 metai, o bendras kiekis padidintas iki daugiau kaip 3 TWh.

    100 proc. OZE garantijos 2028 metais

    Skelbiama, kad elektros „žalumas“ bus didinamas etapais, taikant kilmės garantijas iš atsinaujinančių energijos išteklių. 2026 metais tokiomis garantijomis turėtų būti padengta 25 proc. tiekimo, 2027 metais – 35 proc.

    Esminis tikslas numatytas 2028 metais: visa sutartyje numatyta elektros apimtis turėtų būti padengta OZE kilmės garantijomis. Tais metais PKP Intercity planuoja gauti apie 1,2 TWh elektros, kuriai tiekėjas pateiks kilmės garantijas iš Lenkijos atsinaujinančių šaltinių.

    Ką tai reiškia geležinkeliui ir rinkai?

    PGE Energetyka Kolejowa tiekiama elektra bus naudojama lokomotyvams ir elektriniams traukiniams maitinti, todėl sutartis tiesiogiai susijusi su kasdieniu reisų patikimumu. Abi bendrovės akcentuoja stabilias tiekimo sąlygas, kurios svarbios esant elektros kainų svyravimams ir augant geležinkelio keleivių srautams.

    Traukos energija geležinkeliui yra vienas didžiausių eksploatacinių kaštų komponentų, todėl ilgalaikės sutartys dažnai vertinamos kaip būdas mažinti riziką ir tiksliau planuoti vežimų plėtrą. Kilmės garantijos praktikoje reiškia, kad vartojama elektra apskaitoje priskiriama atsinaujinantiems šaltiniams, nors fizinis elektros srautas tinkle yra bendras.

    „Sutarties pratęsimas su PGE Energetyka Kolejowa užtikrina mums stabilias energijos tiekimo sąlygas, kurios yra esminės kasdieniams vežimams ir pasiūlos plėtrai. Kartu nuosekliai didiname atsinaujinančios energijos dalį, o 2028 metais visas sutartyje numatytas kiekis bus padengtas OZE kilmės garantijomis“, – sakė PKP Intercity valdybos narė Joanna Siecińska.

    „Sparčiai auganti geležinkelių vežimų rinka ir per pastaruosius metus didėjantis keleivių skaičius reikalauja investicijų į infrastruktūrą, bet taip pat ir stabilių energijos tiekimo sąlygų. Sutarties laikotarpio pratęsimas iki 2028 metų ir didesnis tiekimo kiekis stiprina strateginę partnerystę bei suteikia daugiau saugumo energijos rinkos kintamumo akivaizdoje“, – sakė PGE Energetyka Kolejowa vadovas Mateusz Sławiński.

    PGE Energetyka Kolejowa taip pat prižiūri apie 25 000 tinklo kilometrų kontaktinio tinklo, priklausančio PKP Polskie Linie Kolejowe. Šiems darbams bendrovė naudoja daugiau kaip 70 tinklo priežiūros traukinių ir specializuotą geležinkelio techniką, reikalingą infrastruktūros darbams.

  • Niujorke prasidėjusi Climate Week: kodėl energijos perėjimą stabdo ne ambicijos, o įgyvendinimas

    Niujorke prasidėjusi Climate Week: kodėl energijos perėjimą stabdo ne ambicijos, o įgyvendinimas

    Kas vyksta Niujorke?

    Niujorke sekmadienį prasidėjo Climate Week – renginių savaitė, sutampanti su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdžiais. Iki rugsėjo 27 dienos mieste vyks daugybė diskusijų, skirtų klimato kaitos mažinimui ir perėjimui prie mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos.

    Renginį inicijuoja nevyriausybinė organizacija Climate Group, jau apie du dešimtmečius telkianti verslą ir valdžios institucijas siekiui iki 2050 metų pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų balansą. Organizatoriai pabrėžia, kad tai viena didžiausių pasaulyje klimato temai skirtų platformų, sutraukianti ir sprendimų priėmėjus, ir investuotojus.

    Trys šių metų akcentai

    Šių metų darbotvarkėje išskiriamos trys kryptys: energetikos pokyčiai, jų poveikis ekonomikai bei visuomenei ir bendrai suderinti veiksmai, reikalingi pokyčiui pagreitinti. Diskusijose daug dėmesio skiriama tam, kaip atnaujinti energijos sistemas ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Konferencijos toną formuoja ir pastarųjų mėnesių ekstremalūs orai: karščio bangos, potvyniai ir kitos stichijos vis dažniau įvardijamos kaip signalas, kad prisitaikymo priemonės tampa tokios pat svarbios kaip ir emisijų mažinimas. Šiame kontekste energetikos perėjimas pristatomas ne kaip abstrakti ateities vizija, o kaip praktinis saugumo ir ekonomikos konkurencingumo klausimas.

    Kodėl stringa energijos perėjimas?

    Climate Group teigimu, sparčiai kinta pats kontekstas: perbraižomos elektros ir šilumos tiekimo sistemos, spaudimą patiria tiekimo grandinės, o elektros paklausa auga. Prie augančios paklausos prisideda transporto ir pramonės elektrifikacija, DI plėtra bei skaitmeninė infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus.

    Organizatorių vertinimu, pagrindinė problema jau nebe tikslų stoka, o jų įgyvendinimas. Pažangą lėtina pasenęs reguliavimas, tinklų ir infrastruktūros ribojimai bei nesuderintos rinkos taisyklės, kurios kartais neleidžia greitai prijungti naujų atsinaujinančios energijos projektų ar efektyviai plėsti elektros perdavimo pajėgumų.

    „Didžiausias iššūkis šiandien yra ne ambicijos, o įgyvendinimas: būtina šalinti reguliacines ir infrastruktūrines kliūtis ir pokytį vykdyti greitai bei mastu“, – teigia renginio organizatoriai.

    DI bumas ir politinis fonas

    Energetikos transformaciją šiemet ypač stipriai veikia DI plėtra: auga skaičiavimo pajėgumų poreikis, todėl sparčiai didėja duomenų centrų elektros suvartojimas, o kartu ir spaudimas energetikos sistemoms. Tai kelia klausimą, ar tinklai ir generacijos pajėgumai spės vytis technologinį šuolį, išlaikant klimato tikslus.

    Kitas svarbus fonas – politiniai sprendimai, galintys paspartinti arba sulėtinti perėjimą. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad klimato politika yra jautri valdžių kaitai, o skeptiškesnės krypties sprendimai gali mažinti investuotojų aiškumą ir didinti rizikas ilgalaikiams projektams.

    Ką parodė pastarieji klimato viršūnių susitikimai?

    Diskusijos vyksta po pastarojo meto tarptautinių derybų, kuriose pasaulis bandė suderinti ambicingesnį veiksmų tempą. Nors buvo sutarta dėl paramos mechanizmų šalims, kurios labiausiai nukenčia nuo klimato krizės, praktiniai terminai, susiję su iškastinio kuro atsisakymu, daug kur išliko nepakankamai konkretūs.

    Dėl to Climate Week dalyviai akcentuoja investicijų kryptingumą ir aiškias taisykles, kurios leistų greičiau plėsti atsinaujinančios energijos gamybą, modernizuoti tinklus ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Bendra žinutė paprasta: technologijos ir kapitalas egzistuoja, tačiau be greitesnio įgyvendinimo tempo klimato tikslai rizikuoja atsilikti nuo realybės.

  • Du nauji vartai į Zarasus: vienas šviečia nuo saulės ir vėjo, kitas slepia elniažuvės legendą

    Du nauji vartai į Zarasus: vienas šviečia nuo saulės ir vėjo, kitas slepia elniažuvės legendą

    Į Zarasus atvykstančius keliautojus nuo šiol pasitinka du skirtingi, bet tą pačią žinutę siunčiantys kelio ženklai. Vienas įrengtas prie miesto, kitas ties rajono riba, o abu tampa savotiškais vartais į ežerų kraštą ir jo tapatybę.

    Iš Rokiškio pusės, prieš įvažiuojant į Zarasų miestą, atnaujintas jau anksčiau matytas ženklas. Jis išlaikė atpažįstamą idėją, tačiau buvo pritaikytas geriau matytis tamsiuoju paros metu.

    Šio ženklo apšvietimui naudojama saulės ir vėjo energija, todėl akcentas prie miesto įvažiavimo tampa ne tik ryškesnis, bet ir mažiau priklausomas nuo elektros tinklų. Tokie sprendimai savivaldybėse dažnėja, nes leidžia sumažinti eksploatacijos sąnaudas ir palengvina įrengimą atokesnėse vietose.

    Važiuojant iš Utenos pusės kelionė į Zarasų kraštą prasideda dar prieš pasiekiant miestą. Ties Zarasų rajono riba iškilęs naujas ženklas akcentuoja krašto simboliką ir kviečia ne tik įvažiuoti, bet ir stabtelėti.

    Miško fone išryškėja elniažuvės siluetas, laikomas vienu ryškiausių Zarasų simbolių. Kompozicijoje susiejami kraštui būdingi motyvai, vandens platybės, miškai ir legendų nuojauta, todėl ženklas veikia kaip vizualus pasakojimas apie vietą.

    Savivaldybė nurodo, kad ateityje planuojama subtiliai apšviesti ir naująjį ženklą, kad jis būtų matomas sutemus. Šiuo metu vertinamos alternatyvos, ar naudoti saulės ir vėjo energiją, ar sprendimą jungti prie ESO elektros tinklų.

    Projektą įgyvendino skirtingi vykdytojai: naująjį ženklą ties Zarasų rajono riba įrengė UAB „MPJ“, o iš Rokiškio pusės pasitinkantį ženklą atnaujino Zarasų seniūnija. Pasak savivaldybės, abu ženklai turėtų tapti ne tik orientyru kelyje, bet ir nuoseklia krašto įvaizdžio dalimi.

    Tokie infrastruktūros akcentai vis dažniau kuriami kaip vietos identiteto elementai, ypač regionuose, konkuruojančiuose dėl vidaus turizmo srautų. Zarasų atveju pasirinkti motyvai aiškiai siejami su ežerais, gamta ir vietos simboliais, todėl pirmasis įspūdis apie kraštą pradedamas formuoti dar kelyje.

  • Lenkijos energetikos transformacijai iki 2040 metų reikia 350 mlrd. eurų: iššūkis ne pinigai

    Lenkija iki 2040 metų planuoja įgyvendinti vieną didžiausių energetikos pertvarkų regione, kuri, įvairiais vertinimais, gali kainuoti per 350 mlrd. eurų. Į šią sumą patenka atominės energetikos projektai, jūriniai vėjo parkai, elektros perdavimo tinklų plėtra, energijos kaupimas ir pramonės modernizavimas.

    Vis dėlto diskusijose vis dažniau pabrėžiama, kad kritinis klausimas yra ne vien finansavimo dydis. Ne mažiau svarbu, ar kapitalas pasieks tinkamus projektus tinkamu metu, nes nuo to priklauso tiek kainos vartotojams, tiek energetinis saugumas.

    Didžiausia rizika – prasti sprendimai

    Transformacijos poreikiai apima visą tarpusavyje susijusių investicijų grandinę: nuo generacijos iki tinklų, nuo lankstumo priemonių iki infrastruktūros uostuose. Jei vienas segmentas vėluoja, stringa ir kiti, o brangiausiai tai kainuoja tada, kai elektros paklausą tenka dengti laikinais ir neefektyviais sprendimais.

    Finansų rinkoms svarbi ne tik grąža, bet ir taisyklių stabilumas. Investuotojai paprastai gali įvertinti technologinę ar statybų riziką, tačiau neapibrėžtumas dėl reguliavimo, leidimų ar politinės krypties didina finansavimo kainą ir lėtina sprendimų priėmimą.

    „Sėkmę nulems ne vien pinigų kiekis, o gebėjimas nukreipti kapitalą į teisingus projektus tinkamu laiku“, – sakė JT Pasaulinio susitarimo tinklo Lenkijoje ekspertė Katarzyna Szwarc.

    Kapitalas yra, bet reikia koordinavimo

    Lenkijos atveju akcentuojama, kad ilgalaikio kapitalo šaltinių netrūksta, o jų potencialas auga didėjant vidaus santaupoms. Tačiau dideliems energetikos projektams reikia ne tik bankų paskolų, bet ir institucinių investuotojų, valstybės garantijų, vystymo bankų dalyvavimo bei aiškių taisyklių, pagal kurias projektai vertinami ir lyginami.

    Dalis finansavimo sprendimų remiasi tvaraus finansavimo principais, kurie Europoje pastaraisiais metais sugriežtėjo: daugiau dėmesio skiriama projektų poveikiui klimatui, rizikų atskleidimui ir skaidrumui. Dėl to vis svarbesnė tampa projektų parengtis: techniniai sprendiniai, leidimai, prijungimo prie tinklo sąlygos ir realistiški terminai.

    Praktikoje tai reiškia, kad laimi ne tie, kurie tik paskelbia ambicingus tikslus, o tie, kurie sugeba paruošti investicijų paketą taip, kad finansuotojai galėtų greitai priimti sprendimus. Energetikos pertvarkoje laikas tiesiogiai virsta kaina: vėlavimai brangina įrangą, darbus ir didina sistemines rizikas.

    Nuo idėjų prie investicijų

    Tvaraus vystymosi idėja finansų rinkose svarbi ne todėl, kad nustato vieną technologiją, o todėl, kad sukuria bendrą kalbą investuotojams ir valstybei. Tai leidžia lyginti projektus pagal ilgalaikį poveikį, o ne tik pagal trumpalaikę grąžą, ir kartu išlaikyti technologinį neutralumą.

    Lenkijos energetikos kryptis apima kelias lygiagrečias trajektorijas: atsinaujinančių išteklių plėtrą, tinklų modernizavimą, šilumos ūkio pertvarką ir branduolinės energetikos projektus. Kiekviena iš šių krypčių turi skirtingą rizikos profilį, todėl kapitalo „suderinimas“ tampa ne mažiau svarbus nei bendra suma.

    Artėjant 2030 metų terminams, su kuriais siejami ES klimato ir energetikos įsipareigojimai, investicijų tempas įgauna papildomą reikšmę. Rinkos dalyviai dažniau kalba apie tai, kad svarbiausia tampa ne deklaracijos, o nuoseklus projektų portfelis, kuriame aiškiai matyti prioritetai, atsakomybės ir finansavimo logika.

  • Netoli Walt Disney World saulės elektrinė „Mikio“ forma ir 160 akrų pieva bitėms bei drugiams

    Netoli Walt Disney World saulės elektrinė „Mikio“ forma ir 160 akrų pieva bitėms bei drugiams

    Iš lėktuvo lango, artėjant prie Orlando, Floridos laukuose galima įžiūrėti neįprastą vaizdą: tamsių saulės modulių siluetas sudėliotas taip, kad iš aukštai primena Mikį Pelę. Ši netoli Walt Disney World įrengta maždaug 5 megavatų galios saulės elektrinė tapo atpažįstamu simboliu, tačiau tikroji istorija slypi ne pačiuose moduliuose.

    Walt Disney World energijos poreikiai prilygsta mažam miestui: atrakcionai, viešbučiai, restoranai, logistikos ir aptarnavimo infrastruktūra kasdien sunaudoja didelius elektros kiekius. Dėl to atsinaujinančios energijos projektai čia turi ne tik ekonominę, bet ir reputacinę reikšmę, o sprendimai ieškomi taip, kad derėtų su aplinka.

    Saulės parkas kaip ženklas

    2016 metais šalia kelio į Epcot pastatyta „Mikio“ kontūro elektrinė išsiskiria tuo, kad įspūdingiausiai atrodo būtent iš oro. Skelbiama, kad ją sudaro apie 48 000 saulės modulių, o pati forma tapo būdu atsinaujinančią energiją pateikti kaip vizualiai patrauklų, lengvai atpažįstamą objektą.

    Nors vairuotojai, važiuodami pro šalį, dažnai mato tik įprastą modulių lauką, iš paukščio skrydžio vaizdas „susidėlioja“ į vieną ryškiausių saulės energetikos ikonų JAV. Tokie sprendimai atliepia platesnę tendenciją, kai dideli energetikos projektai vis dažniau vertinami ir per kraštovaizdžio, vietos bendruomenių bei turizmo prizmę.

    Daug didesnis projektas šalia

    Vėliau šalia atsirado gerokai didesnės apimties saulės ūkis, kurio galia siekia apie 57 megavatus. Jo teritorija apima maždaug 270 akrų, o kartu su kitais projektais regiono saulės infrastruktūra skaičiuojama šimtais tūkstančių modulių, galinčių reikšmingai prisidėti prie parko elektros poreikių.

    Tačiau dėmesį patraukia ne tik generuojama energija. Didelėje teritorijos dalyje buvo pasirinktas vadinamasis apdulkintojams palankus sprendimas, kai tarp modulių eilių ir aplink jas kuriama pievų ekosistema, o ne paliekama plika danga ar intensyviai šienaujama veja.

    160 akrų pieva apdulkintojams

    Skelbiama, kad daugiau kaip 160 akrų plote buvo pasėtos laukinės gėlės ir kiti vietinėms rūšims tinkami augalai, pritraukiantys bites, drugius ir kitus apdulkintojus. Tokia praktika siejama su dviem tikslais: palaikyti biologinę įvairovę ir kartu gerinti pačių saulės parkų priežiūros efektyvumą, nes natūrali pieva gali mažinti dirvos eroziją ir poreikį dažnai šienauti.

    Tai svarbu platesniame kontekste, nes apdulkintojų populiacijos daugelyje regionų patiria spaudimą dėl buveinių nykimo, pesticidų poveikio, ligų ir klimato kaitos. Didėjant saulės elektrinių plotams, vis dažniau keliama idėja, kad energetikos infrastruktūra gali būti derinama su gamtosauginiais sprendimais, o ne kuriama jų sąskaita.

    Šis pavyzdys rodo, kad saulės energetika gali būti ne tik apie kilovatvalandes, bet ir apie žemės naudojimo kokybę. Kai po moduliais atsiranda žydinčios pievos, vienas sklypas vienu metu tampa ir elektros gamybos vieta, ir reali buveinė vabzdžiams, nuo kurių priklauso didelė dalis ekosistemų bei žemės ūkio grandinių.

  • Turbinos be menčių: „Vortex Bladeless“ žada tylią vėjo energiją, bet remiasi pavojingu efektu

    Vėjo energetikoje įprasta matyti didelius bokštus su besisukančiomis mentėmis, tačiau Ispanijoje kuriamas sprendimas siūlo kitokią kryptį. Bendrovė „Vortex Bladeless“ kuria turbinas be menčių, kurios ne sukasi, o siūbuoja ir taip generuoja elektros energiją.

    Pagrindinis principas – vėjo sukelti virpesiai. Kai oro srautas apteka vertikalią cilindro formos koloną, už jos susidaro kintantys sūkuriai, periodiškai stumiantys konstrukciją į šalis ir sukeliantys ritmišką judėjimą.

    Šis reiškinys vadinamas von Karmano sūkurių gatve ir inžinerijoje dažnai laikomas rizika. Dėl rezonanso sukelti virpesiai gali pažeisti tiltus, kaminus ar bokštus, todėl projektuojant aukštas konstrukcijas paprastai siekiama tokių svyravimų išvengti.

    „Vortex Bladeless“ idėja – pavojų paversti resursu: mąsto elastingumas parenkamas taip, kad tam tikru vėjo greičiu pasiektų rezonansą, o judesys būtų panaudotas elektros gamybai. Vietoje pavarų dėžių ir rotoriaus naudojamas generatorius, pritaikytas virpesius paversti elektros srove.

    Vienas svarbiausių tokio dizaino argumentų – mažiau judančių mechaninių dalių, todėl teoriškai mažėja nusidėvėjimas ir priežiūros poreikis. Kartu mažesnė rizika paukščiams ir šikšnosparniams, nes nėra greitai besisukančių menčių, o pats įrenginys gali būti tylesnis.

    Vis dėlto technologija dar ankstyvoje komercializavimo stadijoje ir pagal galią kol kas neprilygsta pramoninėms vėjo jėgainėms. Skelbiama, kad didžiausi šiuo metu demonstruojami įrenginiai generuoja apie 100 vatų, kai šiuolaikinės didžiosios vėjo turbinos pasiekia milijonų vatų lygį.

    Todėl realiausia niša artimiausiu metu – mažos galios taikymai, kur svarbiau paprastas montavimas ir aptarnavimas, o ne maksimalus našumas. Tokie įrenginiai galėtų maitinti jutiklius, telekomunikacijų įrangą, atokias stoteles ar mažą infrastruktūrą miestuose.

    Kūrėjai taip pat akcentuoja, kad sprendimas gali būti derinamas su saulės moduliais ir energijos kaupikliais, kad sistema veiktų stabilesniu režimu. Praktikoje tai reikštų hibridinius objektus, kuriuose skirtingi šaltiniai kompensuoja vienas kito svyravimus.

    Kodėl inžinieriai apskritai ieško naujų turbinų formų? Tradicinės vėjo jėgainės yra labai efektyvios, tačiau jų gamyba, logistika, montavimas ir eksploatacija brangūs, o didelės mentės reikalauja erdvės ir kelia triukšmo bei poveikio laukinei faunai klausimus.

    Be menčių veikianti konstrukcija dalį šių problemų potencialiai mažina, bet kartu kelia kitus iššūkius. Kad sprendimas taptų plačiai naudojamas, reikės įrodyti ilgaamžiškumą, patikimą darbą skirtingomis oro sąlygomis ir ekonomiškai pagrįstą elektros savikainą.

  • „Tauron“ gavo apie 1,4 mln eurų: ką tai keičia elektromobilių įkrovimo plėtrai Silezijoje

    Lenkijos energetikos grupės „Tauron“ įmonė „Tauron Nowe Technologie“ gavo daugiau nei 1,4 mln eurų paramą dviejų elektromobilių įkrovimo stočių įrengimui Silezijos vaivadijoje. Finansavimą skyrė Katovicų Vaivadijos aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas.

    Pagal paskelbtą informaciją, parama padengia 100 proc. su infrastruktūros statyba ir montavimu susijusių išlaidų. Tai reiškia, kad projektas įmonei tampa mažiau rizikingas, o sprendimus galima priimti greičiau, ypač vietose, kur atsiperkamumas paprastai būna ilgesnis.

    Kur bus įrengtos stotys?

    Nauji įkrovimo centrai planuojami Katovicuose, Góreckiego gatvėje, taip pat Katovicų tarptautinio oro uosto teritorijoje Pyrzowicuose. Tokios lokacijos paprastai pasirenkamos dėl didelių srautų ir poreikio užtikrinti patikimą įkrovimą kelionės metu.

    Įmonė skelbia, kad investicija bus integruota į viešai prieinamą eTauron tinklą. Tikimasi, kad nauji taškai pagerins greito ir patogaus įkrovimo prieinamumą regione, kuriame transporto ir logistikos srautai yra vieni didžiausių pietų Lenkijoje.

    Kas vyksta eTauron tinkle?

    „Tauron“ nurodo, kad eTauron tinklas šiuo metu apima apie 200 įkrovimo stočių keturiose pietų Lenkijos vaivadijose. Tai rodo, jog bendrovė elektromobilumą traktuoja kaip ilgalaikę paslaugų kryptį, o ne pavienes pilotines investicijas.

    Taip pat skelbiama, kad dalis tinklo įrenginių šiuo metu atnaujinami, o 20 vietų artimiausiu metu turėtų atsirasti greitojo įkrovimo nuolatinės srovės įrenginiai, kurių galia siekia 180 kW. Didesnė galia paprastai leidžia gerokai sutrumpinti sustojimo laiką, ypač naujesniems elektromobiliams.

    Ilgesnio laikotarpio planas iki 2035 metų

    Bendrovė deklaruoja tikslą iki 2035 metų savo teritorijoje turėti bent 1 000 elektromobilių įkrovimo stočių. Toks skaičius reikštų kelių kartų plėtrą, todėl svarbiausiu veiksniu taps ne tik įrangos pirkimai, bet ir elektros tinklo pralaidumas, prijungimų terminai bei leidimų procedūros.

    „Tauron“ taip pat pabrėžia, kad didžioji dalis eTauron tinkle veikiančių stočių yra maitinamos sertifikuota elektra iš atsinaujinančių šaltinių. Tokia kryptis atitinka rinkos lūkesčius, nes elektromobilių įkrovimo klimato nauda tiesiogiai priklauso nuo to, kokia elektra realiai naudojama.

    „Energetikos transformacija – tai ne tik atsinaujinančių išteklių plėtra, bet ir modernių paslaugų ekosistema, padedanti mažinti emisijas ir elektrifikuoti transportą“, – sakė „Tauron Nowe Technologie“ vadovas Bartłomiejas Wyczałkowskis.

    Ekspertų vertinimu, tokios 100 proc. finansuojamos programos operatoriams yra svarbios dėl dviejų priežasčių: jos leidžia greičiau užpildyti vadinamąsias baltąsias dėmes žemėlapyje ir didina pasitikėjimą tinklu, kai stotys atsiranda strategiškai svarbiuose taškuose, pavyzdžiui, prie oro uostų ar pagrindinių transporto koridorių.

  • „Axpo“ pirmąkart įleido biometaną į Italijos dujų tinklą: iki pilnos galios liko keli mėnesiai

    Šveicarijos energetikos grupė „Axpo“ pranešė pirmą kartą įleidusi į Italijos nacionalinį dujų tinklą biometaną, pagamintą bendrovei priklausančioje gamykloje Grotolėje, Pietų Italijoje. Įmonės teigimu, objektas pradėjo veiklą po to, kai projektas buvo perimtas 2024 metais kaip statybai parengta iniciatyva.

    Pasak „Axpo“, iki visiškos operacinės galios gamyklai gali prireikti iki šešių mėnesių. Pasiekus pilną pajėgumą, įrenginys turėtų pagaminti apie 45 GWh atsinaujinančios energijos per metus, o tai atitinka reikšmingą žaliųjų dujų kiekį regiono rinkoje.

    Kaip gaminamas biometanas?

    Grotolės įrenginys biometaną gamina iš vietos ūkių tiekiamų žemės ūkio šalutinių produktų. Tokia žaliava naudojama biodujoms išgauti, o vėliau jos išvalomos iki gamtinių dujų kokybės standarto biometano, tinkamo tiekti į dujų tinklą.

    „Axpo“ pažymi, kad be mažesnės taršos dujų, procese taip pat susidaro perdirbtos maistinės medžiagos, kurios gali būti naudojamos kaip trąšos. Toks modelis laikomas vienu iš būdų stiprinti žiedinę ekonomiką žemės ūkyje ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Kas pirks pagamintas dujas?

    Bendrovė nurodo, kad dėl biometano tiekimo pasirašyta ilgalaikė dujų supirkimo sutartis su popieriaus pramonės įmone „Cartiere del Garda“. Tokie susitarimai energetikos rinkoje paprastai padeda užtikrinti stabilesnes pajamas gamintojui ir sumažinti kainų svyravimų riziką pirkėjui.

    „Biometanas atlieka esminį vaidmenį Europos energetikos transformacijoje, o Grotolės projektas yra vienas mūsų augimo strategijos ramsčių“, – sakė „Axpo“ atstovas Andy Heiz.

    „Pirmųjų dujų įleidimas į tinklą yra daugiau nei technologinė sėkmė. Tai įrodymas, kad mūsų biometano strategija duoda apčiuopiamų rezultatų, o plėtra Italijoje – tik pradžia“, – sakė „Axpo“ atstovė Véronique Abrate.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Biometanas laikomas vienu sparčiausiai augančių atsinaujinančių dujų segmentų Europoje, nes gali būti naudojamas esamoje dujų infrastruktūroje ir pramonėje, kur elektrifikacija vyksta lėčiau. Dėl to daug dėmesio skiriama projektams, kurie leidžia pakeisti dalį iškastinių dujų vietine, iš atliekų ar šalutinių produktų pagaminta alternatyva.

    „Axpo“ akcentuoja, kad tokie projektai kaip Grotolėje padeda derinti energetinio saugumo tikslus su emisijų mažinimu. Įmonė taip pat leidžia suprasti, kad biometano kryptis bus plėtojama ir toliau, plečiant gamybą kitose rinkose.

  • Plaukiojantys saulės moduliai Čilės lašišų ūkyje sumažino dyzeliną ir netikėtai pritraukė žuvų

    Plaukiojantys saulės moduliai Čilės lašišų ūkyje sumažino dyzeliną ir netikėtai pritraukė žuvų

    Čilėje veikiančiame jūriniame lašišų ūkyje pradėta taikyti plaukiojančios saulės elektrinės technologija, kuri dalį energijos poreikio leidžia patenkinti be dyzelinių generatorių. Tikslas buvo mažinti išmetamųjų dujų kiekį ir triukšmą, tačiau netrukus paaiškėjo dar vienas, iš anksto ne iki galo įvertintas poveikis ekosistemai.

    Ūkyje vandens paviršių virš žuvų aptvarų dengiantys saulės moduliai tapo ne tik energijos šaltiniu, bet ir savotišku stogu. Po juo susiformavęs pavėsis ir ramesnė aplinka ėmė traukti lašišas, kurios dideliais kiekiais rinkosi po konstrukcijomis ir ten užsilaikydavo.

    Energija be dyzelio ir mažiau triukšmo

    Atviroje jūroje ar fiorduose įrengtoms žuvų fermoms būtina nuolatinė elektra: ji reikalinga stebėsenos sistemoms, apšvietimui, šėrimo įrangai, ryšiui ir kitiems procesams. Tokiose vietose dažnai pasirenkami dyzeliniai generatoriai, nes prijungti prie elektros tinklo būna sudėtinga arba labai brangu.

    Čilės Los Lagoso regione veikiančiame Mowi Huar Norte ūkyje, įrengus plaukiojančius saulės modulius ir energijos kaupimo sprendimus, dalis poreikio pradėta padengti atsinaujinančiais ištekliais. Skelbiama, kad hibridinė sistema dabar padengia apie 57 proc. ūkio energijos poreikių, o per metus leidžia atsisakyti daugiau nei 36 000 galonų dyzelino.

    Perskaičiavus šį kiekį, tai sudaro apie 136 000 litrų degalų per metus. Mažesnis dyzelino vartojimas reiškia ne tik mažesnes tiesiogines išlaidas kurui, bet ir mažiau degalų pristatymo reisų į atokesnę vietą, todėl sumažėja ir su logistika susijusi tarša bei rizikos.

    Kartu sumažėjo ir nuolatinis variklių keliamas triukšmas bei vibracijos, kurios povandeninėje aplinkoje sklinda toliau nei sausumoje. Toks foninis triukšmas gali kelti stresą tiek žuvims, tiek darbuotojams, o ramesnė aplinka tampa papildomu praktiniu privalumu kasdienėje ūkio veikloje.

    Netikėtas efektas po moduliais

    Saulės moduliai suformavo pavėsį virš aptvarų, o tai pakeitė sąlygas vandenyje. Pavėsis ir sumažėjęs judėjimas virš vandens, taip pat retesni laivų atvykimai su kuru, sukūrė ramesnę zoną, kurioje lašišos ėmė telktis po konstrukcijomis.

    Tokį elgesį galima aiškinti keliais veiksniais: pavėsis gali mažinti šviesos stresą, o stogo efektas suteikia papildomą priedangą nuo plėšriųjų paukščių. Be to, sumažėjęs triukšmas ir vibracijos gali keisti žuvų pasiskirstymą aptvaruose, nes jos jautriai reaguoja į aplinkos dirgiklius.

    „Tikėjomės mažesnių emisijų ir tylesnio darbo, bet netikėtai pamatėme, kad lašišos masiškai renkasi po moduliais“, – sakė projekto įgyvendinime dalyvavę atstovai, apibūdindami netikėtą technologijos poveikį.

    Tokie sprendimai dažnai pristatomi kaip žingsnis tvaresnės akvakultūros link, tačiau jie kartu primena, kad infrastruktūros pokyčiai gali turėti ir papildomų ekologinių pasekmių. Šiuo atveju efektas atrodo palankus žuvų elgsenai, tačiau ilgalaikiam vertinimui reikėtų stebėti, kaip kinta vandens parametrai, deguonies režimas ir žuvų sveikatingumas skirtingais metų laikais.

    Plaukiojančios saulės elektrinės: auganti kryptis

    Plaukiojančios saulės elektrinės pasaulyje sparčiai plinta vandens telkiniuose, nes leidžia išnaudoti plotus nekonkuruojant su žemės naudojimu. Jūrinėse ar pakrančių akvakultūros vietose ši kryptis ypač patraukli dėl to, kad energijos poreikis yra nuolatinis, o tradiciniai sprendimai dažnai remiasi dyzelinu.

    Tokie projektai paprastai derinami su baterijų kaupimo sistemomis, kad būtų galima subalansuoti gamybą ir vartojimą, ypač naktį ar esant prastesnėms oro sąlygoms. Praktikoje tai leidžia didinti atsinaujinančios energijos dalį, mažinti generatorių darbo laiką ir užtikrinti stabilesnį ūkio energijos tiekimą.

    Čilės pavyzdys rodo, kad energijos transformacija pramonėje gali turėti ir papildomą naudą gamtinei aplinkai, net jei ji nebuvo pagrindinis projekto tikslas. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad kiekvienoje vietoje reikalingas atskiras poveikio vertinimas, nes skirtingos akvatorijos, srovės ir ekosistemos į tokias konstrukcijas gali reaguoti nevienodai.

  • „Orlen“ pasiskolino 750 mln. eurų obligacijomis: paklausa dviguba, lėšos keliaus į žaliąją plėtrą

    Lenkijos energetikos ir degalų grupė „Orlen“ sėkmingai išplatino 750 mln. eurų nominalios vertės korporatyvinių obligacijų emisiją. Bendrovė skelbia, kad kvalifikuotų investuotojų susidomėjimas viršijo 1,6 mlrd. eurų, todėl emisija buvo daugiau nei dukart perpasirašyta.

    Emisija įgyvendinta pagal vidutinės trukmės obligacijų programą, kuri buvo sukurta 2021 metais ir atnaujinta 2026 metais. Šį kartą platinta E serija: vienos obligacijos nominali vertė siekė 100 000 eurų, o investuotojams pasiūlyta 7 500 vienetų.

    Siūlymo kaina sudarė 99,102 proc. nominalios vertės, o tai reiškia, kad realiai pritraukta suma, skaičiuojant pagal emisijos kainą, siekė 743 265 000 eurų. Subskripcija vyko 2026 metų birželio 30 dieną ir tą pačią dieną buvo uždaryta, o atsiskaitymą su investuotojais bendrovė planavo 2026 metų liepos 7 dieną.

    Kas pirko ir kokios sąlygos?

    „Orlen“ nurodo, kad pirminėje fazėje susidomėjimą išreiškė 134 investuotojai, o galutinėje paklausos knygoje užfiksuotos paraiškos viršijo 1,6 mlrd. eurų. Obligacijos galiausiai paskirstytos 107 investuotojams iš 27 šalių, tai rodo plačią tarptautinę investuotojų bazę.

    Obligacijų išpirkimo data numatyta 2033 metų liepos 7 dieną. Metinė kupono palūkanų norma yra fiksuota ir siekia 3,75 proc., todėl investuotojams užtikrinamas stabilus pajamingumas, o pačiai bendrovei tai reiškia aiškiai prognozuojamas skolos aptarnavimo išlaidas.

    Kur keliaus pinigai?

    „Orlen“ teigia, kad pritrauktos lėšos bus skirtos vadinamosioms žaliosioms investicijoms. Tarp prioritetų įvardijami atsinaujinančios energijos projektai, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir švaresnio transporto sprendimai.

    Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų Europos kapitalo rinkų tendencijas, kai energetikos bendrovės vis dažniau finansuojasi obligacijomis, kad galėtų sparčiau įgyvendinti transformaciją. Investuotojams svarbus aiškus lėšų panaudojimas ir projektų atsiperkamumas, o dvigubai viršyta paklausa paprastai signalizuoja pasitikėjimą emitento kredito kokybe bei strategija.

    Prekyba biržose ir emisijos kaštai

    Bendrovė planuoja siekti obligacijų įtraukimo į prekybą reguliuojamose rinkose: „Euronext“ Dubline ir Varšuvos biržoje. Įtraukimas į reguliuojamą rinką paprastai didina vertybinių popierių matomumą ir gali palengvinti antrinę prekybą.

    Detalių emisijos kaštų „Orlen“ dar nepateikė, nes, pasak bendrovės, finansinių tarpininkų ir kitų paslaugų tiekėjų galutinės sąskaitos dar renkamos. Prie sandorio rengimo, anot pranešimo, prisidėjo ir tarptautiniai bankai, tarp jų BNP Paribas, ING, UniCredit, „CaixaBank“, „Erste Group“ ir „Bank Pekao“.