CP v2

Tag: Audros

  • Civilinės saugos specialistai įspėja: 10 minučių šiandien gali sutaupyti kritines valandas rytoj

    Civilinės saugos specialistai įspėja: 10 minučių šiandien gali sutaupyti kritines valandas rytoj

    Gamtos stichijos vis dažniau nustebina

    Lietuvoje vis dažniau pasitaikantys potvyniai ir stiprios audros primena, kad įprastas gyvenimas gali sustoti per kelias minutes. Nutrūkęs elektros tiekimas, sutrikęs ryšys ar nepravažiuojami keliai tampa ne teorija, o kasdienybe, ypač regionuose.

    Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad didžiausia klaida yra pradėti ruoštis tik tada, kai pavojus jau arti. Iš anksto apgalvoti sprendimai sumažina paniką, o pirmosios valandos po įvykio dažnai būna kritinės.

    „Ekstremaliosios situacijos dažnai vienu metu paveikia daug žmonių būtinuosius poreikius, todėl pasirengimas neturėtų prasidėti tada, kai kyla pavojus“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas.

    Kas veikia geriausiai: šeimos planas

    Specialistai akcentuoja, kad pasirengimas prasideda ne nuo pirkinių, o nuo aiškaus šeimos veiksmų plano. Svarbu sutarti, kur slėptis ar kaip elgtis skirtingų grėsmių atvejais, taip pat kaip susisiekti, jei neveiktų mobilusis ryšys ar internetas.

    Praktikoje itin pasiteisina iš anksto numatytas susitikimo taškas, jei į namus grįžti neįmanoma, ir susitartas evakuacijos maršrutas. Plane verta numatyti, kas padės vaikams, vyresnio amžiaus artimiesiems, žmonėms su negalia ir kaip bus pasirūpinta augintiniais.

    „Sąvokos šeimos planas ir išvykimo krepšys gyventojams jau yra žinomos, matyti, kad žmonės domisi ir įsivertina galimas grėsmes savo teritorijoje“, – sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistė Ingrida Valaitytė.

    Atsargos ir išvykimo krepšys: reali pagalba

    Po didesnių audrų gyventojai vis dažniau įsitikina, kad elektros tiekimas gali sutrikti ne kelioms valandoms, o gerokai ilgiau. Dėl to namuose rekomenduojama turėti geriamojo vandens ir maisto bent kelioms dienoms, o galintiems tai padaryti – ilgesniam laikui.

    Ne mažiau svarbios ir kasdienės priemonės: vaistai, higienos reikmenys, kūdikių poreikiams skirti daiktai, taip pat atsargos augintiniams. Jei yra galimybė, pravartu turėti žibintuvėlį, baterijomis maitinamą šviesos šaltinį ir įkrautą nešiojamąją bateriją telefonui.

    Išvykimo krepšys, pasak civilinės saugos ekspertų, dažniausiai praverčia tada, kai laiko nėra: gaisro, evakuacijos ar staigaus pavojaus metu. Esminė idėja paprasta: būtini dokumentai, ryšio priemonės, pagrindiniai vaistai ir kelioms paroms reikalingi daiktai turi būti pasiekiami nedelsiant, o ne ieškomi paskutinę minutę.

    „Kai žmonės yra apgalvoję ir pasirengę veiksmų planą, žino, ką daryti konkrečiose situacijose, jie jaučiasi kur kas saugesni“, – sakė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistė Gintarė Gruodė.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina remtis oficialia institucijų informacija ir pasirengimą vertinti kaip įprotį, o ne vienkartinę užduotį. Specialistai pabrėžia, kad praktiniai sprendimai, priimti iš anksto, mažina riziką ir padeda greičiau atkurti įprastą gyvenimo ritmą.

  • Tropikų liūčių sezonas gali vėluoti dvi savaites: mokslininkai įspėja dėl galingesnių audrų

    Tropikų liūčių sezonas gali vėluoti dvi savaites: mokslininkai įspėja dėl galingesnių audrų

    Klimato kaita reiškia ne tik vidutinės temperatūros kilimą, bet ir didesnį orų nepastovumą. Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad būtent ekstremalūs reiškiniai, o ne metiniai vidurkiai, lemia didžiausią žalą žmonėms ir ūkiui.

    Naujas tyrimas rodo, kad tropikuose svarbų vaidmenį gali suvaidinti organizuotos audrų sankaupos, vadinamos mezomastelio konvekcinėmis sistemomis. Tai didžiuliai perkūnijų kompleksai, galintys apimti šimtus kilometrų ir tęstis valandų valandas, sukeldami staigius potvynius.

    Publikacijoje Nature Geoscience tyrėjai pritaikė didelės raiškos klimato modelį, kuris geriau atkuria tokių audrų struktūrą nei įprasti, stambesnio mastelio modeliai. Jų skaičiavimai parodė, kad esant dideliam atšilimo scenarijui, sezoninis tokių liūčių ciklas gali smarkiai pasikeisti.

    Skaičiavimuose audros susiformuodavo maždaug 10–15 dienų vėliau nei įprasta, o prasidėjus sezonui krituliai tapdavo gerokai intensyvesni. Tyrime nurodoma, kad liūčių stiprumas gali didėti apie 38–45 proc., nors tai nėra konkreti prognozė kiekvienam regionui, o jautrumo eksperimentas.

    Tyrėjai aiškina, kad svarbus veiksnys yra atmosferos cirkuliacija, įskaitant Hadley ląsteles, kurios perneša šilumą ir drėgmę tarp tropikų ir subtropikų. Šylant klimatui atmosfera gali kaupti daugiau drėgmės ir energijos, tačiau sezoniniai persitvarkymai vyksta lėčiau, todėl liūčių pikas nuslenka į vėlesnį laiką.

    Kai krituliai persikelia į trumpesnį ir vėlesnį laikotarpį, pasekmės gali būti ypač ryškios. Žemės ūkyje tai reiškia kitokius sėjos ir derliaus nuėmimo langus, vandens išteklių valdyme – didesnę sausrų riziką sezono pradžioje, o vėliau – staigius potvynius.

    Tyrimas primena ir ankstesnius pavyzdžius, kai organizuotos audrų sistemos sukeldavo didelio masto nelaimes. Pavyzdžiui, 2020 metais Sahelio regione liūtys paveikė daugiau nei 2 000 000 žmonių, sunaikino beveik 200 000 namų ir, kaip nurodo tyrimo autoriai, prisidėjo prie 417 mirčių 18 šalių.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ši sritis ypač svarbi todėl, jog daugelis tradicinių klimato modelių prastai atkuria būtent tas sistemas, kurios realiai atneša didžiausius kritulius. Didesnės raiškos modeliavimas leidžia geriau įvertinti ne tik, kiek lis per metus, bet ir kada lis bei kokio stiprumo bus liūtys.

    Kartu akcentuojama, kad blogiausio scenarijaus trajektorijos, naudotos jautrumo bandymuose, pastaraisiais metais vertinamos atsargiau dėl energetikos transformacijos ir spartėjančios atsinaujinančių išteklių plėtros. Vis dėlto net ir nuosaikesnio atšilimo sąlygomis ekstremalių kritulių stiprėjimas laikomas vienu patikimiausių klimato kaitos signalų.

  • Auto po krušos: remontas kainuoja tūkstančius, o draudimas gali atsisakyti mokėti

    Auto po krušos: remontas kainuoja tūkstančius, o draudimas gali atsisakyti mokėti

    Kruša Lietuvoje vis dažniau užklumpa netikėtai, ypač šiltuoju metų laiku, kai vietinės audros susiformuoja per keliasdešimt minučių. Didelės ledo kruopos gali palikti įlenkimus kėbule, pažeisti žibintus ir stiklus, o sudėtingiausiai sutvarkomas dažniausiai būna stogas.

    Vairuojant per krušą svarbiausia yra saugumas ir matomumas: geriausia sumažinti greitį, įjungti avarinius žibintus, laikytis didesnio atstumo ir, jei įmanoma, pasitraukti į saugią vietą. Sustoti greitkelyje ar kelkraštyje, kai matomumas prastas, gali būti pavojinga dėl kitų automobilių, kurie jūsų gali nepastebėti.

    Ieškant užuovėjos, patikimiausia yra tvirtas stogas ar požeminė aikštelė, tačiau kelionėje tai ne visada įmanoma. Slėptis po medžiais dažnai atrodo logiška, bet per audras krušą neretai lydi stiprūs vėjo gūsiai, todėl krintančios šakos gali pridaryti dar didesnės žalos nei ledo kruopos.

    Jei sustojote saugioje vietoje ir turite priemonių, laikina apsauga gali sumažinti nuostolius. Stori pledai ar antklodės, pritvirtinti taip, kad jų nenupūstų vėjas, gali amortizuoti smūgius, o automobilio kilimėliai ar bagažinės danga kartais praverčia pridengiant labiausiai pažeidžiamas vietas.

    Kruša dažniausiai palieka daug smulkių įlenkimų, kuriuos šalinant be dažymo galima sutaupyti, jei nepažeistas lakas. Visgi dideli įlenkimai ant stogo ar variklio dangčio, taip pat įskilę stiklai gali smarkiai išauginti remonto sąskaitą, o kai kuriais atvejais tenka keisti detales arba taikyti brangesnius kėbulo darbus.

    Draudimas: kodėl išmoka gali strigti

    Įprastas civilinės atsakomybės draudimas krušos padarytos žalos nedengia, todėl reali apsauga paprastai siejama su kasko draudimu. Tačiau išmoka gali priklausyti nuo sutarties sąlygų, pasirinktų rizikų, franšizės ir to, ar laikėtės pareigos imtis protingų veiksmų žalai sumažinti.

    Praktikoje ginčų kyla dėl to, kaip draudikas vertina vairuotojo elgesį audros metu: ar buvo galimybė pasitraukti į saugesnę vietą, ar automobilis nebuvo paliktas akivaizdžiai rizikingai, ar nepažeistos sutarties išimtys. Dėl to prieš pasirašant sutartį verta atidžiai perskaityti bendrąsias kasko sąlygas ir išsiaiškinti, kaip apibrėžiama krušos rizika.

    Ką daryti po krušos

    Jei automobilis apgadintas, pirmiausia rekomenduojama viską užfiksuoti nuotraukomis: bendrą vaizdą, stambius įlenkimus, pažeistus stiklus, valstybinį numerį ir aplinką. Naudinga turėti ir įrodymus, kad tuo metu konkrečioje vietoje vyko audra, pavyzdžiui, meteorologinių stebėjimų ar perspėjimų išklotines, jei jos prieinamos.

    Žalą draudikui geriausia registruoti kuo greičiau, nes ilgas delsimas gali kelti klausimų dėl pažeidimų kilmės. Taip pat svarbu iki apžiūros nepradėti savarankiško remonto, nes vėliau gali būti sunkiau įrodyti, kurios žalos atsirado būtent per krušą.

    Galiausiai verta turėti omenyje, kad po masinių audrų servisai ir draudikų ekspertai būna užimti, todėl procesai gali užtrukti. Tokiais atvejais padeda aiškiai paruošta dokumentacija, tikslios nuotraukos ir nuoseklus bendravimas su draudiku dėl apžiūros, sąmatos ir remonto būdo.

  • Po audros darže neskubėkite išmesti nulūžusių augalų: paprastas triukas gali juos išgelbėti

    Po audros darže neskubėkite išmesti nulūžusių augalų: paprastas triukas gali juos išgelbėti

    Po stiprios liūties, krušos ar gūsingų vėjų darže dažnai lieka nulaužti stiebai, suplėšyti lapai ir ant žemės išgulę augalai. Vis dėlto tokie vaizdai dar nereiškia, kad derlius prarastas, nes dalį pažeidimų galima sėkmingai sutvarkyti. Svarbiausia neskubėti griebtis sekatoriaus ir pirmiausia įvertinti, kas iš tikrųjų nulūžo.

    Didžiausią šansą atsitiesti turi augalai, kurių stiebas tik sulenktas arba įtrūkęs dalinai, bet vis dar laikosi sujungtas. Tokiu atveju stiebą verta švelniai grąžinti į natūralią padėtį ir pririšti prie tvirto kuoliuko ar atramos. Rišimui geriausiai tinka minkšta juosta ar virvutė, kad nesuspaustų audinių ir paliktų vietos tolesniam augimui.

    Kaip įvertinti pažeidimą?

    Artimiausias kelias dienas svarbu stebėti, kaip atrodo augalo viršūnė ir lapai virš pažeidimo vietos. Jei jie išlieka tvirti, neapvysta ir nekeičia spalvos, tikėtina, kad sulčių apytaka dar vyksta ir stiebas „dirba“. Ypač atidžiai reikėtų apžiūrėti pomidorus, nes jiems svarbu atskirti, ar pažeista pagrindinė ašis, ar tik šoninis ūglis.

    Jei stiebas visiškai nulaužtas, stipriai sutraiškytas ar žaizda yra smarkiai „išdraskyta“, palikti tokį fragmentą dažniausiai neapsimoka. Tokiu atveju patariama pažeistą dalį nupjauti švariu, aštriu įrankiu žemiau sužalojimo vietos, kad pjūvis būtų lygus. Lygesnę žaizdą augalui paprasčiau „užsidaryti“, o netvarkingi plėšimai padidina puvinių ir infekcijų riziką.

    Po audros neskubėkite tręšti

    Po stichijos dažnas impulsas yra kuo greičiau „pastiprinti“ augalus trąšomis, tačiau iškart po audros intensyviai tręšti nereikėtų. Pirmiau verta sutvarkyti mechaninius pažeidimus, sutvirtinti atramas ir pašalinti smarkiai sužalotas dalis, kurios gali tapti ligų židiniu. Tik kai daržas sutvarkytas ir aišku, kurie augalai atsigauna, galima svarstyti apie švelnesnę priežiūrą.

    Taip pat pravartu nuo lysvių surinkti nulaužytus lapus ir stiebų gabalus, ypač jei jie guli tarp augalų. Paliktos suirusios augalų liekanos, esant šilumai ir drėgmei, gali paspartinti puvimą ir sudaryti palankesnes sąlygas plisti grybinėms ligoms. Tvarka po audros dažnai yra paprasčiausias būdas sumažinti tolimesnių problemų riziką.

    Ką daryti su dirva po liūties?

    Stipri liūtis dažnai suslegia dirvos paviršių, o jam pradžiūvus gali susidaryti kieta pluta. Vis dėlto į šlapią dirvą geriau nelipti ir jos iškart nepurenti, nes taip ji dar labiau susispaudžia, o šaknų zonai ima trūkti oro. Geriausia palaukti, kol žemė šiek tiek apdžius ir nebelips prie įrankių.

    Tada dirvos paviršių galima atsargiai supurenti, stengiantis nepažeisti negiliai esančių šaknų. Po šio žingsnio lieka stebėti augalus: būtent per kelias kitas dienas geriausiai pasimato, kurie stiebai atsigauna, kuriuos dar reikia paremti, o kuriuos teks pašalinti, kad augalas nukreiptų jėgas į sveikas dalis.

  • Šiaurės Vakarų Anglijos paplūdimiuose – šimtai mėlynų „vėjo jūreivių“: kodėl jų liesti nereikėtų

    Šiaurės Vakarų Anglijos pakrantėse po stipresnių vakarų vėjų ir audringesnio sezono bangos į krantą išmetė šimtus mažų, egzotiškai atrodančių jūrų gyvių, vadinamų vėjo jūreiviais. Vietos gamtosaugininkai primena, kad nors jie atrodo nekalti ir fotogeniški, prisilietimas gali baigtis skausmingu dūriu.

    Vėjo jūreiviais dažniausiai vadinami Velella velella – kolonijiniai hidrozojai, artimi giminaičiai kitų geliančių jūrų organizmų. Vienas „gyvis“ iš tiesų yra ne atskiras gyvūnas, o daugybės polipų kolonija, veikianti kaip vienas organizmas, todėl skirtingos jos dalys atlieka skirtingas funkcijas.

    Šie organizmai paprastai siekia apie 5 centimetrus, o jų išskirtinis bruožas – standi, pusiau permatoma „burė“, padedanti pasinaudoti vėju ir dreifuoti vandens paviršiumi. Būtent dėl šios sandaros po ilgesnio stipresnių pakrantės vėjų laikotarpio jie neretai masiškai atsiduria krante.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad iš pradžių vėjo jūreivius lengva supainioti su dumbliais ar jūros šiukšlėmis. „Iš pradžių pagalvojau, kad tai dumbliai, ir vos vieno nepakėliau. Jų buvo šimtai, daug žmonių juos fotografavo – jie nepaprastai gražūs“, – sakė pakrantėje gyvenanti Louella Nicholson.

    Gamtosaugos organizacija Cumbria Wildlife Trust pabrėžia, kad vėjo jūreiviai nėra medūzos, nors vizualiai gali priminti želė pavidalo jūrų gyvūnus. „Atrodo keistai ir įdomiai, bet tai ne medūza. Žiūrėkite, bet nelieskite – jie gali labai skausmingai gelti“, – teigiama organizacijos paaiškinime.

    Nors daugumai žmonių toks dūris nebūna pavojingas gyvybei, jis gali sukelti aštrų skausmą, odos paraudimą ar vietinę alerginę reakciją. Didesnės rizikos grupėms, pavyzdžiui, alergiškiems žmonėms, vaikams ar turintiems jautrią odą, rekomenduojama laikytis dar didesnio atsargumo, o pajutus stipresnius simptomus kreiptis į medikus.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad masiniai vėjo jūreivių „išmetimai“ į krantą nėra neįprastas reiškinys – tam ypač palankios audros ir ilgiau trunkantys kryptingi vėjai. Tokiais atvejais į pakrantę gali būti išplaunama ne tik šimtai, bet ir tūkstančiai šių ryškiai mėlynų kolonijų.

    Paplūdimių lankytojams patariama jų neliesti nei rankomis, nei bandant perkelti lazda ar kitais daiktais, o ypač saugoti augintinius, kurie gali bandyti juos pauostyti ar paragauti. Net ir nugaišę ar džiūstantys vėjo jūreiviai gali išlaikyti geliančias ląsteles, todėl rizika išlieka.

  • Nuo privačios valdos nukritusi šaka apgadino jūsų automobilį: kas privalo atlyginti žalą?

    Nuo privačios valdos nukritusi šaka apgadino jūsų automobilį: kas privalo atlyginti žalą?

    Automobilį apgadinus nuo privačios valdos nukritusiai šakai, kankorėžiui ar vaisiui, natūraliai kyla klausimas, kas turi atlyginti nuostolius. Dažniausiai atsakomybės ieškoma sklypo savininko pusėje, tačiau vien to, kad medis augo jo teritorijoje, ne visada pakanka.

    Praktikoje pagrindinis kriterijus yra kaltė ir pareigos rūpintis turto saugumu nevykdymas. Jei savininkas neprižiūrėjo medžio, ignoravo akivaizdžius pavojus, nesiėmė elementarių prevencinių veiksmų ir dėl to kilo žala, jam gali tekti atlyginti nuostolius.

    Kada savininkas atsako?

    Žala dažniau priteisiama, kai galima pagrįsti, kad medis buvo akivaizdžiai pavojingas: nudžiūvęs, supuvęs, su lūžtančiomis šakomis, pasviręs ar anksčiau jau metęs šakas. Svarbu ir tai, ar savininkas turėjo realią galimybę pavojų pastebėti ir jį pašalinti.

    Tokiais atvejais vertinama, ar buvo laikomasi protingo rūpestingumo: ar kvietė arboristą, ar genėjo, ar šalino pažeistas šakas, ar bent jau ribojo parkavimą po medžiu, jei rizika buvo akivaizdi. Kuo daugiau požymių, kad grėsmė buvo matoma iš anksto, tuo daugiau argumentų nukentėjusiojo naudai.

    Kada žalos gali netekti atlyginti?

    Ne visada dėl įvykio bus kaltas sklypo savininkas. Jei medis buvo sveikas, prižiūrėtas, o žala atsirado dėl staigaus ir neįprastai stipraus vėjo gūsio ar kitos nenuspėjamos aplinkybės, situacija dažnai vertinama kaip force majeure.

    Tokiu atveju gali būti laikoma, kad net ir rūpestingas savininkas objektyviai negalėjo užkirsti kelio įvykiui. Tai ypač aktualu per audras, kai lūžta net sveiki medžiai ar krenta stambios šakos, nors iki tol jokių gedimo požymių nebuvo.

    Ką daryti nukentėjus?

    Norint gauti žalos atlyginimą, paprastai reikia surinkti įrodymus, kad žala atsirado būtent nuo konkretaus medžio ir kad buvo savininko aplaidumo požymių. Pravartu fiksuoti įvykio vietą, automobilio pažeidimus, nukritusią šaką ar medžio būklę, o jei reikia, kviesti atsakingas tarnybas įvykio faktui užfiksuoti.

    Ginčuose esminė dalis tenka priežastinio ryšio ir kaltės įrodymui, todėl vien emocinio argumento, kad medis augo kaimyno sklype, gali neužtekti. Kuo aiškiau matyti, kad pavojus buvo numanomas ir ignoruotas, tuo didesnė tikimybė, kad žala bus atlyginta.

  • Vokietija vėl kaista: meteorologas paaiškino, kodėl karščio bangos taip greitai sugrįžta

    Vokietija vėl kaista: meteorologas paaiškino, kodėl karščio bangos taip greitai sugrįžta

    Po trumpo atokvėpio Vokietija gali vėl artėti prie naujos karščio bangos. Sinoptikai stebi užsispyrusį atmosferos cirkuliacijos modelį: vos tik temperatūra nukrenta, virš regiono vėl sparčiai stiprėja aukšto slėgio sritis.

    Šiuo metu didžiausia kaitra telkiasi virš Ispanijos ir Prancūzijos, o Vokietija išlieka vėsesnėje aukšto slėgio sistemos pusėje. Vis dėlto pagal prognozių modelius Azorų anticiklonas gali vėl plėstis į Vidurio Europą, o šiltesnio oro pakraščiai pirmiausia pasiektų Vokietijos vakarus ir pietvakarius.

    „Šiuo metu Vokietija yra vėsesnėje anticiklono pusėje“, – sakė meteorologas Dominikas Jungas.

    Jo teigimu, šilumos sugrįžimo laikas ir stiprumas dar nėra aiškūs, nes virš šalies gali susiformuoti oro masių riba. Tokia riba dažnai reiškia, kad vienose vietovėse laikosi vėsa ir lietūs, o kitur staiga grįžta tvankuma, todėl prognozės kelioms dienoms į priekį tampa mažiau stabilios.

    Vėsa atrodo didesnė, nei yra

    Po rekordinių karščių dabartinė temperatūra daugeliui atrodo neįprastai žema, tačiau liepos antrajai pusei tai dažnai būna artima daugiametei normai. Vėsą į šalį atneša šiaurės vakarų srautas ir aukštesniuose atmosferos sluoksniuose įsitvirtinusi įduba, todėl daug kur termometrai nebepasiekia 30 laipsnių.

    Perkūnijų židiniuose temperatūra kai kur gali trumpam kristi ir žemiau 20 laipsnių. Tačiau, kaip pabrėžia meteorologai, didžiausią šalčio pojūtį sukuria kontrastas po itin intensyvios kaitros, o ne išskirtinai žema faktinė temperatūra.

    „Šalčio įspūdį daugiausia sukuria kontrastas su ankstesniu ekstremaliu karščiu“, – sakė D. Jungas.

    Išskirtinis buvo būtent ankstesnis karščio epizodas: birželio pabaigoje Vokietijoje fiksuota 41,7 laipsnio temperatūra, kai kuriose vietovėse tai tapo nauju rekordu. Vokietijos meteorologijos tarnybos karščio perspėjimų fazė, trukusi apie dvylika dienų, buvo viena ilgiausių nuo perspėjimų sistemos įvedimo 2005 metais.

    Daugiausia grėsmių kelia audros

    Oro pokyčiai didina ir smarkių perkūnijų riziką, ypač šalies pietuose ir pietryčiuose. Labiausiai išskiriami kalvoti regionai, tarp jų Bavarija, Badenas-Viurtembergas ir dalis Saksonijos, taip pat zona, kurioje gali nusistovėti oro masių riba per šalies vidurį.

    Prognozuojama, kad kai kur galimi labai intensyvūs reiškiniai: staigios liūtys, kruša ir gūsingas vėjas. Šiaurėje ir centrinėje Vokietijoje perkūnijų taip pat gali pasitaikyti, tačiau jų stiprumas dažniau būtų mažesnis.

    Kodėl vasara vis sugrįžta

    Meteorologai šią vasarą išskiria ne tik karščio epizodus, bet ir paties modelio atkaklumą. Pasak D. Jungo, po kiekvieno vėsesnio tarpsnio aukšto slėgio sritis vėl susiformuoja stebėtinai greitai, todėl vasara tarsi persijungia atgal į karščio režimą.

    „Kaip meteorologą mane labiausiai stebina, koks užsispyręs šis modelis“, – sakė D. Jungas.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia dideli skirtumai tarp atskirų skaitmeninių orų modelių skaičiavimų. Kartais pasirodo ir itin ekstremalūs „išsišokantys“ scenarijai, kurie gali gerokai viršyti kitų prognozių vidurkį, todėl sinoptikai pabrėžia, kad tokie skaičiai nebūtinai reiškia realiai artėjančią kaitrą.

    Ilgesnės trukmės tendencijos vis tiek išlieka panašios: daugelyje skaičiavimų matomas signalas, kad po audringesnio laikotarpio aukštas slėgis vėl gali stiprėti, o tai reikštų šiltesnį ir sausesnį foną. Nuo liepos 21 dienos kai kuriuose regionuose vėl gali pasitaikyti 28–34 laipsniai, o lokaliai ir aukštesnės reikšmės, tačiau tokios prognozės iš anksto turi didesnę paklaidą.

    „Tendencija nėra tiksli prognozė“, – sakė D. Jungas.

    Sinoptikai pabrėžia, kad kuo toliau į priekį žiūrima, tuo platesnis galimų scenarijų diapazonas, ypač kai atmosferoje daug mažų trikdžių. Vis dėlto bendra kryptis šią vasarą aiški: karščio bangos gali kartotis, o kartu didėja ir sausros bei staigių audrų rizika.

  • Įkaitęs Ramusis vandenynas keičia orus: ką tai reiškia audroms, karščiams ir potvyniams

    Ramusis vandenynas pastarosiomis savaitėmis išgyvena neįprastai stiprią jūrinę karščio bangą, o klimato mokslininkai perspėja: jos poveikis gali persikelti į atmosferą ir pakoreguoti orus daugelyje pasaulio regionų. Šiltesnis vanduo reiškia daugiau energijos ir drėgmės, todėl didėja ekstremalių reiškinių tikimybė.

    Anomalija apima didžiulę teritoriją per tropinę ir šiaurinę Ramiojo vandenyno dalį, susiformavusią susiliejus keliems šilto vandens plotams. Toks šilumos „rezervuaras“ gali keisti vėjų ir slėgio laukus, o tai daro įtaką audrų maršrutams ir kritulių pasiskirstymui.

    „Mėnesiai užsitęsusios šilumos gali turėti rimtų pasekmių šią žiemą ir kitą pavasarį“, – sakė klimatologas Dillonas Amaya.

    Viena tiesioginių pasekmių – palankesnės sąlygos tropinėms audroms stiprėti. Kai paviršinis vanduo ilgiau išlieka labai šiltas, ciklonai gali greičiau „pasipildyti“ energijos, o tai didina riziką, kad audros pasieks sausumą stipresnės, atneš daugiau kritulių ir sukels didesnių potvynių.

    Kita grėsmė – intensyvesnės karščio bangos sausumoje. Šiltesnis vandenynas gali prisidėti prie atmosferos cirkuliacijos blokavimo situacijų, kai virš regiono susiformuoja ilgiau išsilaikantis aukšto slėgio laukas ir karštis užsilaiko dienomis ar savaitėmis, didindamas miškų gaisrų riziką.

    Šiltesnis vanduo taip pat plečiasi, todėl vietomis gali kilti jūros lygis, ypač pakrantėse, kur vėjai ir srovės „sustumia“ vandenį į krantą. Jei tuo pat metu užklumpa žiemos audros, bangavimas ir pakilęs vandens lygis gali stiprinti pakrančių užliejimą bei krantų ardymą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ilgalaikė tendencija aiški: jūrinės karščio bangos pasaulio vandenynuose fiksuojamos dažniau ir didesniuose plotuose nei prieš kelis dešimtmečius. Šylant vandenynams didėja garavimas, o vandens garai atmosferoje tampa „kuru“ smarkioms liūtims, todėl ekstremalūs krituliai daugelyje regionų gali dažnėti.

    Artimiausiais mėnesiais didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kaip Ramiojo vandenyno šilumos perteklius sąveikaus su natūraliais svyravimais, įskaitant El Ninjo ir La Ninja ciklus. Nuo to priklausys, ar rizika išaugs tam tikriems sezoniniams reiškiniams, pavyzdžiui, tropinių audrų aktyvumui, žiemos liūtims ar užsitęsusiam sausros ir karščio epizodui kai kuriuose regionuose.

  • Virš Lenkijos artėja audros su kruša: sinoptikai įspėja, kaip per minutes išgelbėti daržą

    Virš Lenkijos artėja audros su kruša: sinoptikai įspėja, kaip per minutes išgelbėti daržą

    Virš Lenkijos artėja orų permainos: sinoptikai prognozuoja liūtis, perkūniją, stiprius vėjo gūsius ir krušą. Tokios vasariškos audros dažniausiai užklumpa staiga, o didžiausia žala per kelias minutes padaroma daržui, gėlynams ir balkonų augalams.

    Pagal prognozes, vietomis krituliai gali būti itin intensyvūs, o vėjas pavojingas lengviems lauko daiktams. Kruša, net ir smulki, dažnai suplėšo lapus, nulaužia jaunus ūglius ir pažeidžia žiedus, todėl augalai vėliau sunkiau atsigauna ir prasčiau dera.

    Kurie augalai nukenčia labiausiai?

    Dažniausiai labiausiai nukenčia minkštalapiai ir trapūs augalai: salotos, jaunų daigų lysvės, prieskoninės žolelės, žydinčios vasarinės gėlės. Didelė rizika kyla ir šiltnamių bei tunelių plėvelei, ypač jei ji senesnė ar įtempta netolygiai.

    Vazoniniai augalai terasose ir balkonuose papildomai kenčia nuo vėjo, kuris apverčia vazonus, išlaužo šakas ar tiesiog nuplėšia lapiją. Jei audra ateina su staigiu temperatūros kritimu, pažeidimai gali dar padidėti dėl streso augalui.

    Kaip greitai apsaugoti daržą ir gėlyną?

    Patikimiausia priemonė nuo krušos yra specialūs apsauginiai tinklai, kurie amortizuoja ledėkus ir sumažina smūgio jėgą. Jei tokio tinklo neturite, laikinai gali padėti daržinė agrodanga, užmesta ant lankų ar kuoliukų taip, kad audinys nesiliestų prie augalų.

    Jei laiko mažai, galima naudoti tai, kas po ranka: lengvą plėvelę, tankesnį audinį, užuolaidą ar tinklelius nuo vabzdžių, pritvirtintus prie kraštų akmenimis ar kitais svoriais. Žemiems augalams tinka ir standūs plastikiniai dėklai, apversti vazonai ar dėžės, svarbu palikti šiek tiek oro tarpo ir neuždusinti augalų.

    Prie krūmų ar gėlynų kartais gelbsti ir išskleistas skėtis, tačiau jis turi būti tvirtai pritvirtintas, kad vėjas jo nenuneštų. Kuo konstrukcija stabilesnė ir kuo mažiau „gaudo“ vėją, tuo didesnė tikimybė, kad apsauga atlaikys gūsius.

    Vazoniniai augalai: saugiausias sprendimas

    Vazoninius augalus paprasčiausia apsaugoti juos pernešant po stogu, į garažą, sandėliuką ar bent prie namo sienos, kur mažesnė vėjo ir krušos tikimybė. Jei pernešti neįmanoma, augalus galima pridengti skaidriomis plastikinėmis dėžėmis, gaubtais ar laikinais apsauginiais dangčiais.

    Po audros verta apžiūrėti lapus ir stiebus, pašalinti nulūžusias dalis, o stipriai sužalotus augalus laikinai pritemdyti nuo tiesioginės saulės. Taip pat svarbu neskubėti gausiai tręšti, nes po mechaninių pažeidimų augalams pirmiausia reikia atsigauti, o ne papildomo „stimulo“.

    Sinoptikų perspėjimų metu rekomenduojama iš anksto pasiruošti uždangalus ir sutvirtinti lauko daiktus, nes kruša ir škvalas dažniausiai ateina netikėtai. Kelių minučių pasiruošimas dažnai lemia, ar pavyks išsaugoti šio sezono derlių ir gėlynų vaizdą.

  • Šie medžiai per audrą tampa žaibolaidžiais: ką būtina žinoti apie saugumą sode

    Šie medžiai per audrą tampa žaibolaidžiais: ką būtina žinoti apie saugumą sode

    Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnėja staigios, intensyvios audros su žaibais, škvaliniu vėju ir liūtimis. Tokios sąlygos pavojingos ne tik kelionėse, bet ir nuosavame kieme ar sode, kur žmonės neretai bando slėptis po medžiais.

    Žaibas dažniausiai trenkia į aukščiausią arba gerai elektrą praleidžiantį objektą. Medžiai riziką didina dėl aukščio, drėgmės kiekio kamiene ir lajoje, taip pat dėl įtrūkusios žievės, kuri gali sudaryti palankų kelią iškrovai.

    Smūgio metu staigus temperatūros šuolis gali suplėšyti medį iš vidaus, perskelti kamieną ar net sukelti užsidegimą. Pavojus aktualus ir šalia stovintiems objektams, nes elektros iškrova gali persiduoti per žemę ar drėgnas konstrukcijas.

    Kurie medžiai rizikingiausi?

    Praktikoje dažniau nukenčia aukšti, masyvūs, daug drėgmės kaupiantys lapuočiai ir aukšti spygliuočiai. Ypač rizikingi ąžuolai, liepos ir kai kurios klevų rūšys, nes jų lajos didelės, o mediena ir žievė dažnai sulaiko daugiau drėgmės.

    Spygliuočiai, tokie kaip pušys ir eglės, taip pat dažnai tampa taikiniu vien dėl aukščio ir stačios lajos formos. Papildomą grėsmę didina sakai, kurie yra degūs, todėl po smūgio didėja užsidegimo tikimybė.

    Audrų metu pavojingi ir medžiai su negilia šaknų sistema ar trapesne mediena, nes jie lengviau išvirsta nuo vėjo. Dėl to prie pastatų atsargiau vertinami gluosniai ir tuopos, o prieš sodinant verta įvertinti ir atstumą iki namo bei elektros linijų.

    Ką daryti, jei audra jau artėja?

    Pamačius tamsėjančius debesis ir pirmus žaibų blyksnius, darbus lauke reikia nutraukti ir kuo greičiau eiti į saugią uždarą patalpą. Slėptis po medžiu ar šalia jo nerekomenduojama, nes pavojinga gali būti net kelių metrų zona aplink kamieną.

    Artėjant perkūnijai reikėtų pasitraukti nuo vandens, nes vanduo gerai praleidžia elektros srovę. Laikinai atsisakykite laistymo, darbo prie tvenkinio, lietaus vandens talpų ar šulinių, taip pat venkite liesti metalines konstrukcijas ir įrankius.

    Jei yra laiko, verta pasirūpinti, kad vėjas neišnešiotų daiktų kieme. Į vidų arba arčiau pastato sienos patraukite lengvus baldus, žaislus, vazonus, kepsnines ar kitus daiktus, kuriuos stiprus gūsis gali paversti pavojingais sviediniais.

    Kaip sumažinti riziką ilguoju laikotarpiu?

    Sodinant aukštus medžius svarbu planuoti saugų atstumą iki pastatų, terasų ir vietų, kur dažnai būna žmonės. Riziką didina ir tai, kad žaibo pažeistas medis vėliau gali tapti nestabilus, todėl po audros verta apžiūrėti kamieną, ar nėra įtrūkimų ir atplaišų.

    Papildomai saugumą stiprina techniškai tvarkingos žaibosaugos ir įžeminimo sistemos, ypač individualiuose namuose. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė paprasta: perkūnijos metu saugiausia yra patikima pastogė, o ne medis, net jei jis atrodo tankus ir tvirtas.