CP v2

Tag: Audros

  • Auto po krušos: remontas kainuoja tūkstančius, o draudimas gali atsisakyti mokėti

    Auto po krušos: remontas kainuoja tūkstančius, o draudimas gali atsisakyti mokėti

    Kruša Lietuvoje vis dažniau užklumpa netikėtai, ypač šiltuoju metų laiku, kai vietinės audros susiformuoja per keliasdešimt minučių. Didelės ledo kruopos gali palikti įlenkimus kėbule, pažeisti žibintus ir stiklus, o sudėtingiausiai sutvarkomas dažniausiai būna stogas.

    Vairuojant per krušą svarbiausia yra saugumas ir matomumas: geriausia sumažinti greitį, įjungti avarinius žibintus, laikytis didesnio atstumo ir, jei įmanoma, pasitraukti į saugią vietą. Sustoti greitkelyje ar kelkraštyje, kai matomumas prastas, gali būti pavojinga dėl kitų automobilių, kurie jūsų gali nepastebėti.

    Ieškant užuovėjos, patikimiausia yra tvirtas stogas ar požeminė aikštelė, tačiau kelionėje tai ne visada įmanoma. Slėptis po medžiais dažnai atrodo logiška, bet per audras krušą neretai lydi stiprūs vėjo gūsiai, todėl krintančios šakos gali pridaryti dar didesnės žalos nei ledo kruopos.

    Jei sustojote saugioje vietoje ir turite priemonių, laikina apsauga gali sumažinti nuostolius. Stori pledai ar antklodės, pritvirtinti taip, kad jų nenupūstų vėjas, gali amortizuoti smūgius, o automobilio kilimėliai ar bagažinės danga kartais praverčia pridengiant labiausiai pažeidžiamas vietas.

    Kruša dažniausiai palieka daug smulkių įlenkimų, kuriuos šalinant be dažymo galima sutaupyti, jei nepažeistas lakas. Visgi dideli įlenkimai ant stogo ar variklio dangčio, taip pat įskilę stiklai gali smarkiai išauginti remonto sąskaitą, o kai kuriais atvejais tenka keisti detales arba taikyti brangesnius kėbulo darbus.

    Draudimas: kodėl išmoka gali strigti

    Įprastas civilinės atsakomybės draudimas krušos padarytos žalos nedengia, todėl reali apsauga paprastai siejama su kasko draudimu. Tačiau išmoka gali priklausyti nuo sutarties sąlygų, pasirinktų rizikų, franšizės ir to, ar laikėtės pareigos imtis protingų veiksmų žalai sumažinti.

    Praktikoje ginčų kyla dėl to, kaip draudikas vertina vairuotojo elgesį audros metu: ar buvo galimybė pasitraukti į saugesnę vietą, ar automobilis nebuvo paliktas akivaizdžiai rizikingai, ar nepažeistos sutarties išimtys. Dėl to prieš pasirašant sutartį verta atidžiai perskaityti bendrąsias kasko sąlygas ir išsiaiškinti, kaip apibrėžiama krušos rizika.

    Ką daryti po krušos

    Jei automobilis apgadintas, pirmiausia rekomenduojama viską užfiksuoti nuotraukomis: bendrą vaizdą, stambius įlenkimus, pažeistus stiklus, valstybinį numerį ir aplinką. Naudinga turėti ir įrodymus, kad tuo metu konkrečioje vietoje vyko audra, pavyzdžiui, meteorologinių stebėjimų ar perspėjimų išklotines, jei jos prieinamos.

    Žalą draudikui geriausia registruoti kuo greičiau, nes ilgas delsimas gali kelti klausimų dėl pažeidimų kilmės. Taip pat svarbu iki apžiūros nepradėti savarankiško remonto, nes vėliau gali būti sunkiau įrodyti, kurios žalos atsirado būtent per krušą.

    Galiausiai verta turėti omenyje, kad po masinių audrų servisai ir draudikų ekspertai būna užimti, todėl procesai gali užtrukti. Tokiais atvejais padeda aiškiai paruošta dokumentacija, tikslios nuotraukos ir nuoseklus bendravimas su draudiku dėl apžiūros, sąmatos ir remonto būdo.

  • Po audros darže neskubėkite išmesti nulūžusių augalų: paprastas triukas gali juos išgelbėti

    Po audros darže neskubėkite išmesti nulūžusių augalų: paprastas triukas gali juos išgelbėti

    Po stiprios liūties, krušos ar gūsingų vėjų darže dažnai lieka nulaužti stiebai, suplėšyti lapai ir ant žemės išgulę augalai. Vis dėlto tokie vaizdai dar nereiškia, kad derlius prarastas, nes dalį pažeidimų galima sėkmingai sutvarkyti. Svarbiausia neskubėti griebtis sekatoriaus ir pirmiausia įvertinti, kas iš tikrųjų nulūžo.

    Didžiausią šansą atsitiesti turi augalai, kurių stiebas tik sulenktas arba įtrūkęs dalinai, bet vis dar laikosi sujungtas. Tokiu atveju stiebą verta švelniai grąžinti į natūralią padėtį ir pririšti prie tvirto kuoliuko ar atramos. Rišimui geriausiai tinka minkšta juosta ar virvutė, kad nesuspaustų audinių ir paliktų vietos tolesniam augimui.

    Kaip įvertinti pažeidimą?

    Artimiausias kelias dienas svarbu stebėti, kaip atrodo augalo viršūnė ir lapai virš pažeidimo vietos. Jei jie išlieka tvirti, neapvysta ir nekeičia spalvos, tikėtina, kad sulčių apytaka dar vyksta ir stiebas „dirba“. Ypač atidžiai reikėtų apžiūrėti pomidorus, nes jiems svarbu atskirti, ar pažeista pagrindinė ašis, ar tik šoninis ūglis.

    Jei stiebas visiškai nulaužtas, stipriai sutraiškytas ar žaizda yra smarkiai „išdraskyta“, palikti tokį fragmentą dažniausiai neapsimoka. Tokiu atveju patariama pažeistą dalį nupjauti švariu, aštriu įrankiu žemiau sužalojimo vietos, kad pjūvis būtų lygus. Lygesnę žaizdą augalui paprasčiau „užsidaryti“, o netvarkingi plėšimai padidina puvinių ir infekcijų riziką.

    Po audros neskubėkite tręšti

    Po stichijos dažnas impulsas yra kuo greičiau „pastiprinti“ augalus trąšomis, tačiau iškart po audros intensyviai tręšti nereikėtų. Pirmiau verta sutvarkyti mechaninius pažeidimus, sutvirtinti atramas ir pašalinti smarkiai sužalotas dalis, kurios gali tapti ligų židiniu. Tik kai daržas sutvarkytas ir aišku, kurie augalai atsigauna, galima svarstyti apie švelnesnę priežiūrą.

    Taip pat pravartu nuo lysvių surinkti nulaužytus lapus ir stiebų gabalus, ypač jei jie guli tarp augalų. Paliktos suirusios augalų liekanos, esant šilumai ir drėgmei, gali paspartinti puvimą ir sudaryti palankesnes sąlygas plisti grybinėms ligoms. Tvarka po audros dažnai yra paprasčiausias būdas sumažinti tolimesnių problemų riziką.

    Ką daryti su dirva po liūties?

    Stipri liūtis dažnai suslegia dirvos paviršių, o jam pradžiūvus gali susidaryti kieta pluta. Vis dėlto į šlapią dirvą geriau nelipti ir jos iškart nepurenti, nes taip ji dar labiau susispaudžia, o šaknų zonai ima trūkti oro. Geriausia palaukti, kol žemė šiek tiek apdžius ir nebelips prie įrankių.

    Tada dirvos paviršių galima atsargiai supurenti, stengiantis nepažeisti negiliai esančių šaknų. Po šio žingsnio lieka stebėti augalus: būtent per kelias kitas dienas geriausiai pasimato, kurie stiebai atsigauna, kuriuos dar reikia paremti, o kuriuos teks pašalinti, kad augalas nukreiptų jėgas į sveikas dalis.

  • Šiaurės Vakarų Anglijos paplūdimiuose – šimtai mėlynų „vėjo jūreivių“: kodėl jų liesti nereikėtų

    Šiaurės Vakarų Anglijos pakrantėse po stipresnių vakarų vėjų ir audringesnio sezono bangos į krantą išmetė šimtus mažų, egzotiškai atrodančių jūrų gyvių, vadinamų vėjo jūreiviais. Vietos gamtosaugininkai primena, kad nors jie atrodo nekalti ir fotogeniški, prisilietimas gali baigtis skausmingu dūriu.

    Vėjo jūreiviais dažniausiai vadinami Velella velella – kolonijiniai hidrozojai, artimi giminaičiai kitų geliančių jūrų organizmų. Vienas „gyvis“ iš tiesų yra ne atskiras gyvūnas, o daugybės polipų kolonija, veikianti kaip vienas organizmas, todėl skirtingos jos dalys atlieka skirtingas funkcijas.

    Šie organizmai paprastai siekia apie 5 centimetrus, o jų išskirtinis bruožas – standi, pusiau permatoma „burė“, padedanti pasinaudoti vėju ir dreifuoti vandens paviršiumi. Būtent dėl šios sandaros po ilgesnio stipresnių pakrantės vėjų laikotarpio jie neretai masiškai atsiduria krante.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad iš pradžių vėjo jūreivius lengva supainioti su dumbliais ar jūros šiukšlėmis. „Iš pradžių pagalvojau, kad tai dumbliai, ir vos vieno nepakėliau. Jų buvo šimtai, daug žmonių juos fotografavo – jie nepaprastai gražūs“, – sakė pakrantėje gyvenanti Louella Nicholson.

    Gamtosaugos organizacija Cumbria Wildlife Trust pabrėžia, kad vėjo jūreiviai nėra medūzos, nors vizualiai gali priminti želė pavidalo jūrų gyvūnus. „Atrodo keistai ir įdomiai, bet tai ne medūza. Žiūrėkite, bet nelieskite – jie gali labai skausmingai gelti“, – teigiama organizacijos paaiškinime.

    Nors daugumai žmonių toks dūris nebūna pavojingas gyvybei, jis gali sukelti aštrų skausmą, odos paraudimą ar vietinę alerginę reakciją. Didesnės rizikos grupėms, pavyzdžiui, alergiškiems žmonėms, vaikams ar turintiems jautrią odą, rekomenduojama laikytis dar didesnio atsargumo, o pajutus stipresnius simptomus kreiptis į medikus.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad masiniai vėjo jūreivių „išmetimai“ į krantą nėra neįprastas reiškinys – tam ypač palankios audros ir ilgiau trunkantys kryptingi vėjai. Tokiais atvejais į pakrantę gali būti išplaunama ne tik šimtai, bet ir tūkstančiai šių ryškiai mėlynų kolonijų.

    Paplūdimių lankytojams patariama jų neliesti nei rankomis, nei bandant perkelti lazda ar kitais daiktais, o ypač saugoti augintinius, kurie gali bandyti juos pauostyti ar paragauti. Net ir nugaišę ar džiūstantys vėjo jūreiviai gali išlaikyti geliančias ląsteles, todėl rizika išlieka.

  • Nuo privačios valdos nukritusi šaka apgadino jūsų automobilį: kas privalo atlyginti žalą?

    Nuo privačios valdos nukritusi šaka apgadino jūsų automobilį: kas privalo atlyginti žalą?

    Automobilį apgadinus nuo privačios valdos nukritusiai šakai, kankorėžiui ar vaisiui, natūraliai kyla klausimas, kas turi atlyginti nuostolius. Dažniausiai atsakomybės ieškoma sklypo savininko pusėje, tačiau vien to, kad medis augo jo teritorijoje, ne visada pakanka.

    Praktikoje pagrindinis kriterijus yra kaltė ir pareigos rūpintis turto saugumu nevykdymas. Jei savininkas neprižiūrėjo medžio, ignoravo akivaizdžius pavojus, nesiėmė elementarių prevencinių veiksmų ir dėl to kilo žala, jam gali tekti atlyginti nuostolius.

    Kada savininkas atsako?

    Žala dažniau priteisiama, kai galima pagrįsti, kad medis buvo akivaizdžiai pavojingas: nudžiūvęs, supuvęs, su lūžtančiomis šakomis, pasviręs ar anksčiau jau metęs šakas. Svarbu ir tai, ar savininkas turėjo realią galimybę pavojų pastebėti ir jį pašalinti.

    Tokiais atvejais vertinama, ar buvo laikomasi protingo rūpestingumo: ar kvietė arboristą, ar genėjo, ar šalino pažeistas šakas, ar bent jau ribojo parkavimą po medžiu, jei rizika buvo akivaizdi. Kuo daugiau požymių, kad grėsmė buvo matoma iš anksto, tuo daugiau argumentų nukentėjusiojo naudai.

    Kada žalos gali netekti atlyginti?

    Ne visada dėl įvykio bus kaltas sklypo savininkas. Jei medis buvo sveikas, prižiūrėtas, o žala atsirado dėl staigaus ir neįprastai stipraus vėjo gūsio ar kitos nenuspėjamos aplinkybės, situacija dažnai vertinama kaip force majeure.

    Tokiu atveju gali būti laikoma, kad net ir rūpestingas savininkas objektyviai negalėjo užkirsti kelio įvykiui. Tai ypač aktualu per audras, kai lūžta net sveiki medžiai ar krenta stambios šakos, nors iki tol jokių gedimo požymių nebuvo.

    Ką daryti nukentėjus?

    Norint gauti žalos atlyginimą, paprastai reikia surinkti įrodymus, kad žala atsirado būtent nuo konkretaus medžio ir kad buvo savininko aplaidumo požymių. Pravartu fiksuoti įvykio vietą, automobilio pažeidimus, nukritusią šaką ar medžio būklę, o jei reikia, kviesti atsakingas tarnybas įvykio faktui užfiksuoti.

    Ginčuose esminė dalis tenka priežastinio ryšio ir kaltės įrodymui, todėl vien emocinio argumento, kad medis augo kaimyno sklype, gali neužtekti. Kuo aiškiau matyti, kad pavojus buvo numanomas ir ignoruotas, tuo didesnė tikimybė, kad žala bus atlyginta.

  • Vokietija vėl kaista: meteorologas paaiškino, kodėl karščio bangos taip greitai sugrįžta

    Vokietija vėl kaista: meteorologas paaiškino, kodėl karščio bangos taip greitai sugrįžta

    Po trumpo atokvėpio Vokietija gali vėl artėti prie naujos karščio bangos. Sinoptikai stebi užsispyrusį atmosferos cirkuliacijos modelį: vos tik temperatūra nukrenta, virš regiono vėl sparčiai stiprėja aukšto slėgio sritis.

    Šiuo metu didžiausia kaitra telkiasi virš Ispanijos ir Prancūzijos, o Vokietija išlieka vėsesnėje aukšto slėgio sistemos pusėje. Vis dėlto pagal prognozių modelius Azorų anticiklonas gali vėl plėstis į Vidurio Europą, o šiltesnio oro pakraščiai pirmiausia pasiektų Vokietijos vakarus ir pietvakarius.

    „Šiuo metu Vokietija yra vėsesnėje anticiklono pusėje“, – sakė meteorologas Dominikas Jungas.

    Jo teigimu, šilumos sugrįžimo laikas ir stiprumas dar nėra aiškūs, nes virš šalies gali susiformuoti oro masių riba. Tokia riba dažnai reiškia, kad vienose vietovėse laikosi vėsa ir lietūs, o kitur staiga grįžta tvankuma, todėl prognozės kelioms dienoms į priekį tampa mažiau stabilios.

    Vėsa atrodo didesnė, nei yra

    Po rekordinių karščių dabartinė temperatūra daugeliui atrodo neįprastai žema, tačiau liepos antrajai pusei tai dažnai būna artima daugiametei normai. Vėsą į šalį atneša šiaurės vakarų srautas ir aukštesniuose atmosferos sluoksniuose įsitvirtinusi įduba, todėl daug kur termometrai nebepasiekia 30 laipsnių.

    Perkūnijų židiniuose temperatūra kai kur gali trumpam kristi ir žemiau 20 laipsnių. Tačiau, kaip pabrėžia meteorologai, didžiausią šalčio pojūtį sukuria kontrastas po itin intensyvios kaitros, o ne išskirtinai žema faktinė temperatūra.

    „Šalčio įspūdį daugiausia sukuria kontrastas su ankstesniu ekstremaliu karščiu“, – sakė D. Jungas.

    Išskirtinis buvo būtent ankstesnis karščio epizodas: birželio pabaigoje Vokietijoje fiksuota 41,7 laipsnio temperatūra, kai kuriose vietovėse tai tapo nauju rekordu. Vokietijos meteorologijos tarnybos karščio perspėjimų fazė, trukusi apie dvylika dienų, buvo viena ilgiausių nuo perspėjimų sistemos įvedimo 2005 metais.

    Daugiausia grėsmių kelia audros

    Oro pokyčiai didina ir smarkių perkūnijų riziką, ypač šalies pietuose ir pietryčiuose. Labiausiai išskiriami kalvoti regionai, tarp jų Bavarija, Badenas-Viurtembergas ir dalis Saksonijos, taip pat zona, kurioje gali nusistovėti oro masių riba per šalies vidurį.

    Prognozuojama, kad kai kur galimi labai intensyvūs reiškiniai: staigios liūtys, kruša ir gūsingas vėjas. Šiaurėje ir centrinėje Vokietijoje perkūnijų taip pat gali pasitaikyti, tačiau jų stiprumas dažniau būtų mažesnis.

    Kodėl vasara vis sugrįžta

    Meteorologai šią vasarą išskiria ne tik karščio epizodus, bet ir paties modelio atkaklumą. Pasak D. Jungo, po kiekvieno vėsesnio tarpsnio aukšto slėgio sritis vėl susiformuoja stebėtinai greitai, todėl vasara tarsi persijungia atgal į karščio režimą.

    „Kaip meteorologą mane labiausiai stebina, koks užsispyręs šis modelis“, – sakė D. Jungas.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia dideli skirtumai tarp atskirų skaitmeninių orų modelių skaičiavimų. Kartais pasirodo ir itin ekstremalūs „išsišokantys“ scenarijai, kurie gali gerokai viršyti kitų prognozių vidurkį, todėl sinoptikai pabrėžia, kad tokie skaičiai nebūtinai reiškia realiai artėjančią kaitrą.

    Ilgesnės trukmės tendencijos vis tiek išlieka panašios: daugelyje skaičiavimų matomas signalas, kad po audringesnio laikotarpio aukštas slėgis vėl gali stiprėti, o tai reikštų šiltesnį ir sausesnį foną. Nuo liepos 21 dienos kai kuriuose regionuose vėl gali pasitaikyti 28–34 laipsniai, o lokaliai ir aukštesnės reikšmės, tačiau tokios prognozės iš anksto turi didesnę paklaidą.

    „Tendencija nėra tiksli prognozė“, – sakė D. Jungas.

    Sinoptikai pabrėžia, kad kuo toliau į priekį žiūrima, tuo platesnis galimų scenarijų diapazonas, ypač kai atmosferoje daug mažų trikdžių. Vis dėlto bendra kryptis šią vasarą aiški: karščio bangos gali kartotis, o kartu didėja ir sausros bei staigių audrų rizika.

  • Įkaitęs Ramusis vandenynas keičia orus: ką tai reiškia audroms, karščiams ir potvyniams

    Ramusis vandenynas pastarosiomis savaitėmis išgyvena neįprastai stiprią jūrinę karščio bangą, o klimato mokslininkai perspėja: jos poveikis gali persikelti į atmosferą ir pakoreguoti orus daugelyje pasaulio regionų. Šiltesnis vanduo reiškia daugiau energijos ir drėgmės, todėl didėja ekstremalių reiškinių tikimybė.

    Anomalija apima didžiulę teritoriją per tropinę ir šiaurinę Ramiojo vandenyno dalį, susiformavusią susiliejus keliems šilto vandens plotams. Toks šilumos „rezervuaras“ gali keisti vėjų ir slėgio laukus, o tai daro įtaką audrų maršrutams ir kritulių pasiskirstymui.

    „Mėnesiai užsitęsusios šilumos gali turėti rimtų pasekmių šią žiemą ir kitą pavasarį“, – sakė klimatologas Dillonas Amaya.

    Viena tiesioginių pasekmių – palankesnės sąlygos tropinėms audroms stiprėti. Kai paviršinis vanduo ilgiau išlieka labai šiltas, ciklonai gali greičiau „pasipildyti“ energijos, o tai didina riziką, kad audros pasieks sausumą stipresnės, atneš daugiau kritulių ir sukels didesnių potvynių.

    Kita grėsmė – intensyvesnės karščio bangos sausumoje. Šiltesnis vandenynas gali prisidėti prie atmosferos cirkuliacijos blokavimo situacijų, kai virš regiono susiformuoja ilgiau išsilaikantis aukšto slėgio laukas ir karštis užsilaiko dienomis ar savaitėmis, didindamas miškų gaisrų riziką.

    Šiltesnis vanduo taip pat plečiasi, todėl vietomis gali kilti jūros lygis, ypač pakrantėse, kur vėjai ir srovės „sustumia“ vandenį į krantą. Jei tuo pat metu užklumpa žiemos audros, bangavimas ir pakilęs vandens lygis gali stiprinti pakrančių užliejimą bei krantų ardymą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ilgalaikė tendencija aiški: jūrinės karščio bangos pasaulio vandenynuose fiksuojamos dažniau ir didesniuose plotuose nei prieš kelis dešimtmečius. Šylant vandenynams didėja garavimas, o vandens garai atmosferoje tampa „kuru“ smarkioms liūtims, todėl ekstremalūs krituliai daugelyje regionų gali dažnėti.

    Artimiausiais mėnesiais didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kaip Ramiojo vandenyno šilumos perteklius sąveikaus su natūraliais svyravimais, įskaitant El Ninjo ir La Ninja ciklus. Nuo to priklausys, ar rizika išaugs tam tikriems sezoniniams reiškiniams, pavyzdžiui, tropinių audrų aktyvumui, žiemos liūtims ar užsitęsusiam sausros ir karščio epizodui kai kuriuose regionuose.

  • Virš Lenkijos artėja audros su kruša: sinoptikai įspėja, kaip per minutes išgelbėti daržą

    Virš Lenkijos artėja audros su kruša: sinoptikai įspėja, kaip per minutes išgelbėti daržą

    Virš Lenkijos artėja orų permainos: sinoptikai prognozuoja liūtis, perkūniją, stiprius vėjo gūsius ir krušą. Tokios vasariškos audros dažniausiai užklumpa staiga, o didžiausia žala per kelias minutes padaroma daržui, gėlynams ir balkonų augalams.

    Pagal prognozes, vietomis krituliai gali būti itin intensyvūs, o vėjas pavojingas lengviems lauko daiktams. Kruša, net ir smulki, dažnai suplėšo lapus, nulaužia jaunus ūglius ir pažeidžia žiedus, todėl augalai vėliau sunkiau atsigauna ir prasčiau dera.

    Kurie augalai nukenčia labiausiai?

    Dažniausiai labiausiai nukenčia minkštalapiai ir trapūs augalai: salotos, jaunų daigų lysvės, prieskoninės žolelės, žydinčios vasarinės gėlės. Didelė rizika kyla ir šiltnamių bei tunelių plėvelei, ypač jei ji senesnė ar įtempta netolygiai.

    Vazoniniai augalai terasose ir balkonuose papildomai kenčia nuo vėjo, kuris apverčia vazonus, išlaužo šakas ar tiesiog nuplėšia lapiją. Jei audra ateina su staigiu temperatūros kritimu, pažeidimai gali dar padidėti dėl streso augalui.

    Kaip greitai apsaugoti daržą ir gėlyną?

    Patikimiausia priemonė nuo krušos yra specialūs apsauginiai tinklai, kurie amortizuoja ledėkus ir sumažina smūgio jėgą. Jei tokio tinklo neturite, laikinai gali padėti daržinė agrodanga, užmesta ant lankų ar kuoliukų taip, kad audinys nesiliestų prie augalų.

    Jei laiko mažai, galima naudoti tai, kas po ranka: lengvą plėvelę, tankesnį audinį, užuolaidą ar tinklelius nuo vabzdžių, pritvirtintus prie kraštų akmenimis ar kitais svoriais. Žemiems augalams tinka ir standūs plastikiniai dėklai, apversti vazonai ar dėžės, svarbu palikti šiek tiek oro tarpo ir neuždusinti augalų.

    Prie krūmų ar gėlynų kartais gelbsti ir išskleistas skėtis, tačiau jis turi būti tvirtai pritvirtintas, kad vėjas jo nenuneštų. Kuo konstrukcija stabilesnė ir kuo mažiau „gaudo“ vėją, tuo didesnė tikimybė, kad apsauga atlaikys gūsius.

    Vazoniniai augalai: saugiausias sprendimas

    Vazoninius augalus paprasčiausia apsaugoti juos pernešant po stogu, į garažą, sandėliuką ar bent prie namo sienos, kur mažesnė vėjo ir krušos tikimybė. Jei pernešti neįmanoma, augalus galima pridengti skaidriomis plastikinėmis dėžėmis, gaubtais ar laikinais apsauginiais dangčiais.

    Po audros verta apžiūrėti lapus ir stiebus, pašalinti nulūžusias dalis, o stipriai sužalotus augalus laikinai pritemdyti nuo tiesioginės saulės. Taip pat svarbu neskubėti gausiai tręšti, nes po mechaninių pažeidimų augalams pirmiausia reikia atsigauti, o ne papildomo „stimulo“.

    Sinoptikų perspėjimų metu rekomenduojama iš anksto pasiruošti uždangalus ir sutvirtinti lauko daiktus, nes kruša ir škvalas dažniausiai ateina netikėtai. Kelių minučių pasiruošimas dažnai lemia, ar pavyks išsaugoti šio sezono derlių ir gėlynų vaizdą.

  • Šie medžiai per audrą tampa žaibolaidžiais: ką būtina žinoti apie saugumą sode

    Šie medžiai per audrą tampa žaibolaidžiais: ką būtina žinoti apie saugumą sode

    Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnėja staigios, intensyvios audros su žaibais, škvaliniu vėju ir liūtimis. Tokios sąlygos pavojingos ne tik kelionėse, bet ir nuosavame kieme ar sode, kur žmonės neretai bando slėptis po medžiais.

    Žaibas dažniausiai trenkia į aukščiausią arba gerai elektrą praleidžiantį objektą. Medžiai riziką didina dėl aukščio, drėgmės kiekio kamiene ir lajoje, taip pat dėl įtrūkusios žievės, kuri gali sudaryti palankų kelią iškrovai.

    Smūgio metu staigus temperatūros šuolis gali suplėšyti medį iš vidaus, perskelti kamieną ar net sukelti užsidegimą. Pavojus aktualus ir šalia stovintiems objektams, nes elektros iškrova gali persiduoti per žemę ar drėgnas konstrukcijas.

    Kurie medžiai rizikingiausi?

    Praktikoje dažniau nukenčia aukšti, masyvūs, daug drėgmės kaupiantys lapuočiai ir aukšti spygliuočiai. Ypač rizikingi ąžuolai, liepos ir kai kurios klevų rūšys, nes jų lajos didelės, o mediena ir žievė dažnai sulaiko daugiau drėgmės.

    Spygliuočiai, tokie kaip pušys ir eglės, taip pat dažnai tampa taikiniu vien dėl aukščio ir stačios lajos formos. Papildomą grėsmę didina sakai, kurie yra degūs, todėl po smūgio didėja užsidegimo tikimybė.

    Audrų metu pavojingi ir medžiai su negilia šaknų sistema ar trapesne mediena, nes jie lengviau išvirsta nuo vėjo. Dėl to prie pastatų atsargiau vertinami gluosniai ir tuopos, o prieš sodinant verta įvertinti ir atstumą iki namo bei elektros linijų.

    Ką daryti, jei audra jau artėja?

    Pamačius tamsėjančius debesis ir pirmus žaibų blyksnius, darbus lauke reikia nutraukti ir kuo greičiau eiti į saugią uždarą patalpą. Slėptis po medžiu ar šalia jo nerekomenduojama, nes pavojinga gali būti net kelių metrų zona aplink kamieną.

    Artėjant perkūnijai reikėtų pasitraukti nuo vandens, nes vanduo gerai praleidžia elektros srovę. Laikinai atsisakykite laistymo, darbo prie tvenkinio, lietaus vandens talpų ar šulinių, taip pat venkite liesti metalines konstrukcijas ir įrankius.

    Jei yra laiko, verta pasirūpinti, kad vėjas neišnešiotų daiktų kieme. Į vidų arba arčiau pastato sienos patraukite lengvus baldus, žaislus, vazonus, kepsnines ar kitus daiktus, kuriuos stiprus gūsis gali paversti pavojingais sviediniais.

    Kaip sumažinti riziką ilguoju laikotarpiu?

    Sodinant aukštus medžius svarbu planuoti saugų atstumą iki pastatų, terasų ir vietų, kur dažnai būna žmonės. Riziką didina ir tai, kad žaibo pažeistas medis vėliau gali tapti nestabilus, todėl po audros verta apžiūrėti kamieną, ar nėra įtrūkimų ir atplaišų.

    Papildomai saugumą stiprina techniškai tvarkingos žaibosaugos ir įžeminimo sistemos, ypač individualiuose namuose. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė paprasta: perkūnijos metu saugiausia yra patikima pastogė, o ne medis, net jei jis atrodo tankus ir tvirtas.

  • Šiaurės jūros vėjo jėgainių parką taranavo be įgulos dreifuojantis laivas: kas nutiko?

    Šiaurės jūros vėjo jėgainių parką taranavo be įgulos dreifuojantis laivas: kas nutiko?

    Nyderlandų pakrantėje statomame Šiaurės jūros jūrinio vėjo parke įvyko neįprastas incidentas: į vienos turbinos pamatą atsitrenkė be įgulos dreifavęs krovininis laivas. Laivas kurį laiką judėjo be radijo ryšio ir be aiškios kontrolės, kol galiausiai kliudė infrastruktūrą.

    Susidūrimas užfiksuotas Hollandse Kust Zuid projekte, kuris laikomas vienu didžiausių jūrinio vėjo energetikos objektų regione. Statybų aikštelėje jau buvo sumontuota dalis masyvių plieninių pamatų, skirtų atlaikyti ilgalaikes apkrovas ir ekstremalias jūros sąlygas.

    Incidentas sukėlė ne tik matomus pažeidimus virš vandens linijos, bet ir riziką, kad povandeninė konstrukcijos dalis galėjo būti pažeista nepastebimai. Dėl to buvo pradėtos papildomos apžiūros, pasitelkiant specialistus, kurie vertina atramos stabilumą ir galimą įtaką tolimesniems darbams.

    Kaip laivas tapo nevaldomas?

    Pranešama, kad 2022 metais per audrą Šiaurės jūroje krovininis laivas neteko galimybės išsilaikyti vietoje, nutrūko inkaravimo grandinės ir laivas ėmė dreifuoti. Situaciją komplikavo susidūrimas su kitu laivu, po kurio į laivo mašinų skyrių galėjo patekti vanduo, o valdymo galimybės dar labiau sumažėjo.

    Įgula buvo evakuota sraigtasparniu, nes kilo rizika, kad laivas gali skęsti, todėl jis liko be žmonių ir be įprastų valdymo procedūrų. Toks sprendimas jūroje nėra kasdienis, tačiau ekstremaliomis oro sąlygomis prioritetu laikomas žmonių saugumas.

    Vėliau gelbėjimo tarnybos ir vilkikai sugebėjo pritvirtinti vilkimo lynus ir nuvilkti laivą į uostą. Tuo pat metu buvo pradėtas tyrimas, siekiant įvertinti, ar laivas nebuvo paliktas per anksti ir ar buvo išnaudotos visos galimybės išvengti dreifo.

    Kodėl vėjo parkai pažeidžiami?

    Jūrinio vėjo parkai vis dažniau statomi intensyvaus laivybos eismo zonose, o Šiaurės jūra yra viena judriausių pasaulyje. Tai reiškia, kad šalia energetikos infrastruktūros nuolat juda krovininiai laivai, tanklaiviai ir kiti dideli laivai, kuriems audros metu kyla didesnė techninių gedimų ir navigacijos incidentų rizika.

    Net vienas nekontroliuojamas laivas gali sukelti didelių nuostolių, nes pažeidimai jūroje dažnai reikalauja brangių patikrų, nardymo darbų, sonarinių tyrimų ir statybų grafiko korekcijų. Be to, jūrinio parko infrastruktūra yra tarpusavyje susieta: vienas incidentas gali paveikti ne tik atskirą turbiną, bet ir viso objekto prijungimo bei bandymų planus.

    Ką tai reiškia energetikos plėtrai?

    Šis atvejis išryškino, kad sparčiai augant jūrinio vėjo energetikai reikia ne tik daugiau turbinų, bet ir didesnio dėmesio saugumo architektūrai. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnes laivybos kontrolės zonas, greitesnio reagavimo vilkikų budėjimą, geresnį audrų rizikos planavimą ir infrastruktūros atsparumo vertinimus.

    Incidentas taip pat primena, kad net ir pažangiai suplanuoti projektai priklauso nuo nenuspėjamų veiksnių jūroje. Energetikos vystytojams, draudikams ir institucijoms tai yra signalas, kad su laivybos rizika teks skaitytis vis labiau, ypač ten, kur vėjo parkai plečiasi šalia pagrindinių jūrinių maršrutų.

  • Tornadų smūgis JAV: paskelbtas retas „Tornado Emergency“, pavojuje – 3 mln. žmonių

    Tornadų smūgis JAV: paskelbtas retas „Tornado Emergency“, pavojuje – 3 mln. žmonių

    Jungtinėse Valstijose sinoptikai perspėja apie pavojingą audrų frontų sistemą, kuri gali tęstis mažiausiai iki antradienio. Prognozuojama, kad ji atneš stiprius tornadus, didelius krušos ledėkus, niokojantį vėją ir vietinius staigius potvynius.

    Remiantis JAV meteorologijos tarnybų ir žiniasklaidos pranešimais, sekmadienį buvo paskelbta daug įspėjimų dėl tornadų. Kai kur, netoli Hebrono Nebraskoje, paskelbtas retai taikomas aukščiausio lygio įspėjimas „Tornado Emergency“, reiškiantis tiesioginę ypač pavojingo tornado grėsmę.

    Perspėjimai apėmė ir didesnius regiono miestus, tarp jų Omahos ir Linkolno apylinkes Nebraskoje bei Siu Sityje Ajovoje. Nacionalinė orų tarnyba patvirtino tornado nusileidimą centrinėje Nebraskoje, į šiaurę nuo Grand Ailando, o kitur fiksuoti nauji besiformuojantys sūkuriai.

    Audras lydėjo stambi kruša, kai kur ledėkų skersmuo siekė iki 9 centimetrų, todėl apgadinti stogai, automobiliai ir langai. Stiprus vėjas laužė medžius, vertė kemperius ir gadino elektros linijas, o dalis Pietų Dakotos vietovių prie Nebraskos sienos buvo likusios be elektros.

    Sinoptikai įspėja, kad pirmadienį sąlygos gali tapti dar pavojingesnės. JAV Storm Prediction Center daliai Kanzaso ir Nebraskos paskelbė retą ketvirto lygio pavojų penkiabalėje skalėje, o prognozėse minima galimybė, kad formuosis EF2 ar stipresni tornadai.

    Papildomą riziką kelia intensyvios liūtys ir staigūs potvyniai, kai audros kartojasi virš tų pačių teritorijų. Kai kur Nebraskoje, Kanzase, Ajovoje ir Misūryje per trumpą laiką gali iškristi 5–10 centimetrų kritulių, o pietinėse Didžiųjų lygumų dalyse, dėl sausros ir gūsingo vėjo, išlieka padidėjusi gaisrų grėsmė.

    Gyventojai raginami sekti oficialius perspėjimus, turėti veikiančias įspėjimo priemones ir iš anksto numatyti saugiausią vietą pastate. Meteorologai pabrėžia, kad tornadų situacija gali kisti labai greitai, todėl svarbiausia yra nedelsti gavus pranešimą apie artėjančią grėsmę.