CP v2

Tag: Audros

  • Šiaurės jūros vėjo jėgainių parką taranavo be įgulos dreifuojantis laivas: kas nutiko?

    Šiaurės jūros vėjo jėgainių parką taranavo be įgulos dreifuojantis laivas: kas nutiko?

    Nyderlandų pakrantėje statomame Šiaurės jūros jūrinio vėjo parke įvyko neįprastas incidentas: į vienos turbinos pamatą atsitrenkė be įgulos dreifavęs krovininis laivas. Laivas kurį laiką judėjo be radijo ryšio ir be aiškios kontrolės, kol galiausiai kliudė infrastruktūrą.

    Susidūrimas užfiksuotas Hollandse Kust Zuid projekte, kuris laikomas vienu didžiausių jūrinio vėjo energetikos objektų regione. Statybų aikštelėje jau buvo sumontuota dalis masyvių plieninių pamatų, skirtų atlaikyti ilgalaikes apkrovas ir ekstremalias jūros sąlygas.

    Incidentas sukėlė ne tik matomus pažeidimus virš vandens linijos, bet ir riziką, kad povandeninė konstrukcijos dalis galėjo būti pažeista nepastebimai. Dėl to buvo pradėtos papildomos apžiūros, pasitelkiant specialistus, kurie vertina atramos stabilumą ir galimą įtaką tolimesniems darbams.

    Kaip laivas tapo nevaldomas?

    Pranešama, kad 2022 metais per audrą Šiaurės jūroje krovininis laivas neteko galimybės išsilaikyti vietoje, nutrūko inkaravimo grandinės ir laivas ėmė dreifuoti. Situaciją komplikavo susidūrimas su kitu laivu, po kurio į laivo mašinų skyrių galėjo patekti vanduo, o valdymo galimybės dar labiau sumažėjo.

    Įgula buvo evakuota sraigtasparniu, nes kilo rizika, kad laivas gali skęsti, todėl jis liko be žmonių ir be įprastų valdymo procedūrų. Toks sprendimas jūroje nėra kasdienis, tačiau ekstremaliomis oro sąlygomis prioritetu laikomas žmonių saugumas.

    Vėliau gelbėjimo tarnybos ir vilkikai sugebėjo pritvirtinti vilkimo lynus ir nuvilkti laivą į uostą. Tuo pat metu buvo pradėtas tyrimas, siekiant įvertinti, ar laivas nebuvo paliktas per anksti ir ar buvo išnaudotos visos galimybės išvengti dreifo.

    Kodėl vėjo parkai pažeidžiami?

    Jūrinio vėjo parkai vis dažniau statomi intensyvaus laivybos eismo zonose, o Šiaurės jūra yra viena judriausių pasaulyje. Tai reiškia, kad šalia energetikos infrastruktūros nuolat juda krovininiai laivai, tanklaiviai ir kiti dideli laivai, kuriems audros metu kyla didesnė techninių gedimų ir navigacijos incidentų rizika.

    Net vienas nekontroliuojamas laivas gali sukelti didelių nuostolių, nes pažeidimai jūroje dažnai reikalauja brangių patikrų, nardymo darbų, sonarinių tyrimų ir statybų grafiko korekcijų. Be to, jūrinio parko infrastruktūra yra tarpusavyje susieta: vienas incidentas gali paveikti ne tik atskirą turbiną, bet ir viso objekto prijungimo bei bandymų planus.

    Ką tai reiškia energetikos plėtrai?

    Šis atvejis išryškino, kad sparčiai augant jūrinio vėjo energetikai reikia ne tik daugiau turbinų, bet ir didesnio dėmesio saugumo architektūrai. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnes laivybos kontrolės zonas, greitesnio reagavimo vilkikų budėjimą, geresnį audrų rizikos planavimą ir infrastruktūros atsparumo vertinimus.

    Incidentas taip pat primena, kad net ir pažangiai suplanuoti projektai priklauso nuo nenuspėjamų veiksnių jūroje. Energetikos vystytojams, draudikams ir institucijoms tai yra signalas, kad su laivybos rizika teks skaitytis vis labiau, ypač ten, kur vėjo parkai plečiasi šalia pagrindinių jūrinių maršrutų.

  • Tornadų smūgis JAV: paskelbtas retas „Tornado Emergency“, pavojuje – 3 mln. žmonių

    Tornadų smūgis JAV: paskelbtas retas „Tornado Emergency“, pavojuje – 3 mln. žmonių

    Jungtinėse Valstijose sinoptikai perspėja apie pavojingą audrų frontų sistemą, kuri gali tęstis mažiausiai iki antradienio. Prognozuojama, kad ji atneš stiprius tornadus, didelius krušos ledėkus, niokojantį vėją ir vietinius staigius potvynius.

    Remiantis JAV meteorologijos tarnybų ir žiniasklaidos pranešimais, sekmadienį buvo paskelbta daug įspėjimų dėl tornadų. Kai kur, netoli Hebrono Nebraskoje, paskelbtas retai taikomas aukščiausio lygio įspėjimas „Tornado Emergency“, reiškiantis tiesioginę ypač pavojingo tornado grėsmę.

    Perspėjimai apėmė ir didesnius regiono miestus, tarp jų Omahos ir Linkolno apylinkes Nebraskoje bei Siu Sityje Ajovoje. Nacionalinė orų tarnyba patvirtino tornado nusileidimą centrinėje Nebraskoje, į šiaurę nuo Grand Ailando, o kitur fiksuoti nauji besiformuojantys sūkuriai.

    Audras lydėjo stambi kruša, kai kur ledėkų skersmuo siekė iki 9 centimetrų, todėl apgadinti stogai, automobiliai ir langai. Stiprus vėjas laužė medžius, vertė kemperius ir gadino elektros linijas, o dalis Pietų Dakotos vietovių prie Nebraskos sienos buvo likusios be elektros.

    Sinoptikai įspėja, kad pirmadienį sąlygos gali tapti dar pavojingesnės. JAV Storm Prediction Center daliai Kanzaso ir Nebraskos paskelbė retą ketvirto lygio pavojų penkiabalėje skalėje, o prognozėse minima galimybė, kad formuosis EF2 ar stipresni tornadai.

    Papildomą riziką kelia intensyvios liūtys ir staigūs potvyniai, kai audros kartojasi virš tų pačių teritorijų. Kai kur Nebraskoje, Kanzase, Ajovoje ir Misūryje per trumpą laiką gali iškristi 5–10 centimetrų kritulių, o pietinėse Didžiųjų lygumų dalyse, dėl sausros ir gūsingo vėjo, išlieka padidėjusi gaisrų grėsmė.

    Gyventojai raginami sekti oficialius perspėjimus, turėti veikiančias įspėjimo priemones ir iš anksto numatyti saugiausią vietą pastate. Meteorologai pabrėžia, kad tornadų situacija gali kisti labai greitai, todėl svarbiausia yra nedelsti gavus pranešimą apie artėjančią grėsmę.

  • Mazūrų ežeruose startavo perspėjimo sistema: 90 blyksnių per minutę reiškia skubų pavojų

    Mazūrų Didžiųjų ežerų vandens kelyje prasidėjus turizmo sezonui pradėjo veikti automatinė perspėjimo apie pavojingus orų reiškinius sistema. Ji skirta laiku įspėti vandenyje esančius žmones apie artėjančias audras, staigius vėjo sustiprėjimus ir kitas rizikas, kurios ežeruose gali kilti labai greitai.

    Perspėjimai perduodami šviesos signalais iš 17 stiebų, įrengtų strategiškai svarbiose vietose visame maršrute. Sistema įsijungia automatiškai gavusi pranešimus iš Lenkijos meteorologijos tarnybų, todėl signalai gali pasirodyti ir tada, kai vietoje dar atrodo ramu.

    Kaip suprasti šviesos signalus?

    Esminė taisyklė paprasta: kuo dažnesni blyksniai, tuo rimtesnė situacija. Prevencinis perspėjimas žymi didėjančią tikimybę, kad artimiausiu metu gali kilti audra arba sustiprėti vėjas, todėl rekomenduojama įvertinti maršrutą ir artimiausias saugaus prisišvartavimo vietas.

    Skelbiama, kad 90 blyksnių per minutę yra aliarmas, reiškiantis būtinybę nedelsiant ieškoti saugios vietos. Tokiu atveju svarbiausia kuo greičiau pasitraukti nuo atvirų vandens plotų, neplaukti per plačius ežerus ir nesitikėti, kad audra praeis „pro šalį“.

    Ką daryti gavus perspėjimą?

    Atsakingos tarnybos ragina vandenyje esančius žmones nelaukti, kol matysis žaibai ar užklups škvalas, nes ežeruose vėjas gali staiga pakelti pavojingą bangavimą. Jei situacija komplikuojasi, rekomenduojama kreiptis pagalbos skubios pagalbos numeriu 601 100 100.

    Sezono startas Mazūruose tradiciškai siejamas su renginiais Gižycke: čia vyksta simbolinės buriavimo sezono atidarymo ceremonijos, paradų ir saugos tarnybų pristatymai. Tuo pat metu regione planuojami ir infrastruktūros atnaujinimo darbai, įskaitant kelių kanalų remonto projektus, kurie turi pagerinti navigaciją ir saugumą.

    „40 blyksnių per minutę reiškia prevencinį perspėjimą, o 90 blyksnių per minutę yra aliarmas – būtina nedelsiant ieškoti saugios vietos“, – sakė Regioninės vandens ūkio valdybos Balstogėje atstovė Joanna Szerenos-Pawilcz.

  • Vandens viesulai virš Baltijos kelia smalsumą ir nerimą: ar jie pavojingi poilsiautojams?

    Vandens viesulai virš Baltijos kelia smalsumą ir nerimą: ar jie pavojingi poilsiautojams?

    Kas yra vandens viesulas?

    Vandens viesulas yra besisukantis oro sūkurys, kuris sujungia vandens paviršių ir audros debesį. Iš esmės tai tornadui giminingas reiškinys, tik susiformuojantis virš vandens telkinio, o ne sausumoje.

    Virš Baltijos dažniau fiksuojami vadinamieji netornadiniai vandens viesulai, kurie paprastai būna silpnesni ir trumpalaikiai. Iš kranto jie dažniausiai matomi kaip plonas, tarsi piltuvą primenantis besisukantis stulpas nuo vandens iki kamuolinių lietaus debesų.

    Kodėl jie susidaro būtent virš jūros?

    Vandens viesulų susidarymui ypač svarbus temperatūrų kontrastas: kai virš santykinai šiltesnio Baltijos vandens įsiveržia vėsesnė oro masė, atmosfera tampa nestabili. Tuomet audros debesyse stiprėja kylančios ir besileidžiančios oro srovės.

    Esant palankioms sąlygoms, sūkurys ima „leistis“ žemyn link vandens, o pasiekęs paviršių dėl kondensacijos tampa aiškiai matomas. Būtent todėl vandens viesulai dažniau stebimi šiltesniu metų laiku, kai jūra dar išlaiko šilumą.

    Kada Baltijoje jie pasitaiko dažniausiai?

    Nors tai nėra kasdienis reiškinys, Baltijos regione vandens viesulai nėra ir itin reti. Dažniausiai jie pasirodo vasarą ir ankstyvą rudenį, kai vanduo būna šilčiausias, o orai tampa permainingesni.

    Praktikoje tokie sūkuriai dažnai išsilaiko tik kelias minutes ir išnyksta dar nepasiekę kranto. Vis dėlto jų atsiradimas paprastai susijęs su lokaliomis audromis, todėl tuo metu padidėja ir kitų pavojingų reiškinių, pavyzdžiui, staigių škvalų, tikimybė.

    Ar vandens viesulai pavojingi poilsiautojams?

    Daugeliu atvejų poilsiautojams paplūdimyje didelės grėsmės nėra, nes silpnesni vandens viesulai dažniausiai suyra priartėję prie sausumos. Didžiausias pavojus kyla tiems, kurie tuo metu yra vandenyje ar ant vandens, pavyzdžiui, plaukioja baidarėmis, irklentėmis ar buriuoja.

    Stipresni sūkuriai gali staigiai sustiprinti vėją ir sukelti pavojingas sąlygas mažiems laivams, o netikėtas reiškinio pasirodymas kartais užklumpa net patyrusius buriuotojus. Meteorologai vandens viesulus vertina kaip lokalius, bet potencialiai pavojingus audros reiškinius, todėl juos pamačius saugiausia kuo greičiau trauktis nuo vandens ir sekti įspėjimus.

    „Nors dažniausiai virš Baltijos stebimi silpnesni vandens viesulai, ant vandens esantiems žmonėms jie gali būti pavojingi, todėl pamačius sūkurį verta nedelsiant ieškoti saugios vietos krante“, – sako meteorologai.