Tag: Audros

  • Mazūrų ežeruose startavo perspėjimo sistema: 90 blyksnių per minutę reiškia skubų pavojų

    Mazūrų Didžiųjų ežerų vandens kelyje prasidėjus turizmo sezonui pradėjo veikti automatinė perspėjimo apie pavojingus orų reiškinius sistema. Ji skirta laiku įspėti vandenyje esančius žmones apie artėjančias audras, staigius vėjo sustiprėjimus ir kitas rizikas, kurios ežeruose gali kilti labai greitai.

    Perspėjimai perduodami šviesos signalais iš 17 stiebų, įrengtų strategiškai svarbiose vietose visame maršrute. Sistema įsijungia automatiškai gavusi pranešimus iš Lenkijos meteorologijos tarnybų, todėl signalai gali pasirodyti ir tada, kai vietoje dar atrodo ramu.

    Kaip suprasti šviesos signalus?

    Esminė taisyklė paprasta: kuo dažnesni blyksniai, tuo rimtesnė situacija. Prevencinis perspėjimas žymi didėjančią tikimybę, kad artimiausiu metu gali kilti audra arba sustiprėti vėjas, todėl rekomenduojama įvertinti maršrutą ir artimiausias saugaus prisišvartavimo vietas.

    Skelbiama, kad 90 blyksnių per minutę yra aliarmas, reiškiantis būtinybę nedelsiant ieškoti saugios vietos. Tokiu atveju svarbiausia kuo greičiau pasitraukti nuo atvirų vandens plotų, neplaukti per plačius ežerus ir nesitikėti, kad audra praeis „pro šalį“.

    Ką daryti gavus perspėjimą?

    Atsakingos tarnybos ragina vandenyje esančius žmones nelaukti, kol matysis žaibai ar užklups škvalas, nes ežeruose vėjas gali staiga pakelti pavojingą bangavimą. Jei situacija komplikuojasi, rekomenduojama kreiptis pagalbos skubios pagalbos numeriu 601 100 100.

    Sezono startas Mazūruose tradiciškai siejamas su renginiais Gižycke: čia vyksta simbolinės buriavimo sezono atidarymo ceremonijos, paradų ir saugos tarnybų pristatymai. Tuo pat metu regione planuojami ir infrastruktūros atnaujinimo darbai, įskaitant kelių kanalų remonto projektus, kurie turi pagerinti navigaciją ir saugumą.

    „40 blyksnių per minutę reiškia prevencinį perspėjimą, o 90 blyksnių per minutę yra aliarmas – būtina nedelsiant ieškoti saugios vietos“, – sakė Regioninės vandens ūkio valdybos Balstogėje atstovė Joanna Szerenos-Pawilcz.

  • Vandens viesulai virš Baltijos kelia smalsumą ir nerimą: ar jie pavojingi poilsiautojams?

    Vandens viesulai virš Baltijos kelia smalsumą ir nerimą: ar jie pavojingi poilsiautojams?

    Kas yra vandens viesulas?

    Vandens viesulas yra besisukantis oro sūkurys, kuris sujungia vandens paviršių ir audros debesį. Iš esmės tai tornadui giminingas reiškinys, tik susiformuojantis virš vandens telkinio, o ne sausumoje.

    Virš Baltijos dažniau fiksuojami vadinamieji netornadiniai vandens viesulai, kurie paprastai būna silpnesni ir trumpalaikiai. Iš kranto jie dažniausiai matomi kaip plonas, tarsi piltuvą primenantis besisukantis stulpas nuo vandens iki kamuolinių lietaus debesų.

    Kodėl jie susidaro būtent virš jūros?

    Vandens viesulų susidarymui ypač svarbus temperatūrų kontrastas: kai virš santykinai šiltesnio Baltijos vandens įsiveržia vėsesnė oro masė, atmosfera tampa nestabili. Tuomet audros debesyse stiprėja kylančios ir besileidžiančios oro srovės.

    Esant palankioms sąlygoms, sūkurys ima „leistis“ žemyn link vandens, o pasiekęs paviršių dėl kondensacijos tampa aiškiai matomas. Būtent todėl vandens viesulai dažniau stebimi šiltesniu metų laiku, kai jūra dar išlaiko šilumą.

    Kada Baltijoje jie pasitaiko dažniausiai?

    Nors tai nėra kasdienis reiškinys, Baltijos regione vandens viesulai nėra ir itin reti. Dažniausiai jie pasirodo vasarą ir ankstyvą rudenį, kai vanduo būna šilčiausias, o orai tampa permainingesni.

    Praktikoje tokie sūkuriai dažnai išsilaiko tik kelias minutes ir išnyksta dar nepasiekę kranto. Vis dėlto jų atsiradimas paprastai susijęs su lokaliomis audromis, todėl tuo metu padidėja ir kitų pavojingų reiškinių, pavyzdžiui, staigių škvalų, tikimybė.

    Ar vandens viesulai pavojingi poilsiautojams?

    Daugeliu atvejų poilsiautojams paplūdimyje didelės grėsmės nėra, nes silpnesni vandens viesulai dažniausiai suyra priartėję prie sausumos. Didžiausias pavojus kyla tiems, kurie tuo metu yra vandenyje ar ant vandens, pavyzdžiui, plaukioja baidarėmis, irklentėmis ar buriuoja.

    Stipresni sūkuriai gali staigiai sustiprinti vėją ir sukelti pavojingas sąlygas mažiems laivams, o netikėtas reiškinio pasirodymas kartais užklumpa net patyrusius buriuotojus. Meteorologai vandens viesulus vertina kaip lokalius, bet potencialiai pavojingus audros reiškinius, todėl juos pamačius saugiausia kuo greičiau trauktis nuo vandens ir sekti įspėjimus.

    „Nors dažniausiai virš Baltijos stebimi silpnesni vandens viesulai, ant vandens esantiems žmonėms jie gali būti pavojingi, todėl pamačius sūkurį verta nedelsiant ieškoti saugios vietos krante“, – sako meteorologai.