CP v2

Tag: Auginių dauginimas

  • Dauginat šluotelinę hortenziją vasarą? Šis paprastas būdas per kelias savaites duoda šaknis

    Dauginat šluotelinę hortenziją vasarą? Šis paprastas būdas per kelias savaites duoda šaknis

    Vasara laikoma vienu geriausių laikų dauginti šluotelines hortenzijas auginiais, nes šių metų ūgliai dar elastingi, bet jau pakankamai subrendę šaknims formuoti. Svarbiausia sąlyga – stabiliai drėgna aplinka ir lengvas, orui laidus substratas, kad stiebas nepradėtų pūti.

    Praktikoje dažniausiai pasirenkami ne žydintys, sveiki ūgliai, užaugę šį sezoną. Auginio ilgis paprastai siekia apie 10–15 centimetrų, o apačioje paliekami 2–3 mazgai, iš kurių ir formuojasi šaknys.

    Kaip paruošti auginį?

    Apatiniai lapai pašalinami, o viršutiniai patrumpinami maždaug per pusę, kad augalas mažiau netektų vandens. Pjūvį patikimiausia daryti iškart po mazgu, nes ten susitelkę audiniai, palankesni šaknų užuomazgoms.

    Auginį galima pamerkti į įsišaknijimą skatinančią priemonę, tačiau tai nėra būtina, jei sąlygos tinkamos. Sodinama į drėgną, lengvą mišinį, kuriame vyrauja durpės su smėliu arba perlitą turintis substratas, nes jis mažina užmirkimo riziką.

    Kokios sąlygos svarbiausios įsišaknijimui?

    Kol nesusidaro šaknys, auginiai vandenį daugiausia pasisavina per lapus, todėl kritiškai svarbi didesnė oro drėgmė. Dėl to dažnai naudojamas permatomas gaubtas ar mini šiltnamis, tačiau jį reikia reguliariai pravėdinti, kad nesusidarytų pelėsis.

    Geriausiai tinka šviesi vieta be tiesioginės saulės, nes kaitra greitai išdžiovina lapus ir substratą. Įsišaknijimo tempą labiausiai lemia pastovi šiluma ir drėgmė: dažnai pirmos šaknys pasirodo per 3–6 savaites, tačiau tai gali kisti priklausomai nuo sąlygų.

    Klaidos, kurios dažniausiai sužlugdo rezultatą

    Viena dažniausių nesėkmių priežasčių – per sausas substratas, kai auginiai nuvysta dar nesuspėję suformuoti šaknų. Kita kraštutinė klaida – nuolatinis užmirkimas, kuris atima deguonį iš stiebo pagrindo ir skatina puvinius.

    Problemų taip pat sukelia auginiai su žiedynais, nes augalas energiją nukreipia į žydėjimą, o ne šaknų formavimą. Dar viena rizika – laikymas tiesioginėje saulėje arba per ankstyvas tręšimas, kai šaknų sistema dar silpna ir jautri.

    Kai auginys pradeda leisti naujus lapus, jį galima pamažu pratinti prie lauko sąlygų, kasdien ilgiau nuimant gaubtą. Į nuolatinę vietą saugiausia sodinti kitą sezoną, o pirmą žiemą jauniems augalams verta parinkti labiau apsaugotą vietą, nes jie prasčiau ištveria šaltį nei įsitvirtinę krūmai.

  • Šis vasaros triukas pelargonijoms: nauji žiedai iš auginių per kelias savaites ir be išlaidų

    Šis vasaros triukas pelargonijoms: nauji žiedai iš auginių per kelias savaites ir be išlaidų

    Pelargonijos – vienos populiariausių balkonų ir terasų gėlių, o vasara laikoma geriausiu laiku jas dauginti žaliaisiais auginiais. Šiluma, ilga diena ir ryški šviesa skatina šaknų formavimąsi, todėl tinkamai paruošti auginiai dažnai įsišaknija per 2–3 savaites.

    Sėkmei itin svarbi motininio augalo būklė. Vasarą pelargonijos intensyviai auga, jų ūgliai būna tvirti, bet dar nesumedėję, todėl iš tokios medžiagos auginiai lengviau prigyja nei iš senų, kietų stiebų prie pagrindo.

    Kaip paruošti auginį?

    Dieną prieš imant auginį patariama palaistyti motininį augalą, kad ūgliai būtų elastingi ir mažiau vystų pirmomis dienomis. Kitą dieną rinkitės sveiką, nežydintį viršūninį ūglį ir jį nupjaukite aštriu, švariu įrankiu.

    Pjūvį darykite vienu tiksliu judesiu tiesiai po mazgu, iš kurio auga lapai, nes čia šaknys formuojasi lengviausiai. Praktikoje patogus auginių ilgis yra apie 7–10 centimetrų – trumpesni, žoliniai ūgliai paprastai prigyja greičiau.

    Apatinėje dalyje pašalinkite lapus, viršuje palikite 2–3 lapus, o žiedpumpurius ir žiedus nuskinkite. Taip augalas energiją skirs šaknims, o ne žydėjimui.

    Dar vienas svarbus žingsnis – neskubėti sodinti iškart. Auginį verta kelioms valandoms padėti pavėsyje ir gerai vėdinamoje vietoje, kad pjūvis apdžiūtų ir apsitrauktų plona plėvele, mažinančia puvinio riziką.

    Įsišaknijimo klaidos, kurios kainuoja žiedus

    Nors daugeliui augalų tinka įsišaknijimas po plėvele, pelargonijoms per didelė drėgmė dažnai kenkia. Uždaroje, tvankioje aplinkoje lengviau vystosi puviniai ir grybinės ligos, todėl auginiai turėtų stovėti šviesiai, bet su oro judėjimu.

    Dirva turi būti lengva ir laidi vandeniui, pavyzdžiui, su perlitu ar smėliu, kad neužmirktų. Auginį sodinkite taip, kad žemė apsemtų apatinį mazgą, o po pasodinimo palaistykite saikingai ir vėliau drėkinkite tik tiek, kad substratas būtų vos drėgnas.

    Įsišaknijimo stimuliatorių pelargonijos dažnai apsieina ir be jo, o per didelis kiekis gali suminkštinti stiebo galą. Jei vis dėlto naudojate, pakanka vos prisiliesti stiebo galiuku ir nukratyti perteklių.

    Kada persodinti ir kaip sutvirtinti krūmelį?

    Po 2–3 savaičių galima atsargiai patikrinti, ar auginys prigijo: lengvas patraukimas už viršūnės ir jaučiamas pasipriešinimas dažniausiai rodo, kad šaknys susiformavo. Vėliau, maždaug po 6–8 savaičių, šaknys dažnai užpildo mažą vazonėlį ir augalą verta perkelti į kiek didesnį su derlingesniu substratu.

    Pirmomis savaitėmis tręšti nereikėtų, nes be stiprios šaknų sistemos augalas prastai pasisavina maisto medžiagas. Kai pelargonija pradeda aktyviai augti naujame vazone, viršūnę galima nugnybti – taip ji labiau šakosis ir formuos tankesnį, gausiau žydintį krūmelį.

    Šis dauginimo būdas ypač naudingas, jei norisi atnaujinti senesnes pelargonijas, pasidauginti mėgstamų veislių ar turėti daugiau vienodų augalų balkonui. Be to, iš vieno sveiko krūmo per sezoną galima paruošti ne vieną auginį ir taip susikurti žiedų pilną kompoziciją praktiškai be papildomų išlaidų.

  • Pomidorų sodinukus pasidauginsite nemokamai: šitaip iš atžalų gausite stiprius krūmus

    Pomidorų sodinukus pasidauginsite nemokamai: šitaip iš atžalų gausite stiprius krūmus

    Kas yra pomidorų atžalos ir kodėl jos svarbios

    Pomidorų šoniniai ūgliai, dar vadinamos atžalos, išauga lapų pažastyse – ten, kur lapkotis jungiasi su pagrindiniu stiebu. Aukštaūgių, vadinamų neapibrėžto augimo pomidorų, atžalos per kelias dienas gali virsti papildomu stiebu su lapais, žiedais ir vėliau vaisiais.

    Nors augalui tai natūralus būdas didinti žaliąją masę, darže tai ne visada naudinga. Paliktos atžalos tankina krūmą, konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų, o vaisiai dažniau lieka pavėsyje ir lėčiau noksta.

    Genėjimas paprastai taikomas pomidorus auginant prie kuolo, špagato ar šiltnamyje, kai siekiama geros ventiliacijos ir šviesos. Rečiau genimi žemaūgiai, determinuoti pomidorai, nes per didelis šoninių ūglių šalinimas gali sumažinti žiedynų skaičių.

    Kaip iš atžalų pasidauginti pomidorus

    Pomidorius galima labai paprastai dauginti auginiais, panaudojant nuskintas atžalas. Šis būdas ypač praverčia, jei dalis daigų nukentėjo nuo šalnų, vėjo ar ligų, o norisi greitai atkurti augalų skaičių neišleidžiant pinigų naujai daigynei.

    Geriausia rinktis jauną, tvirtą, sodriai žalią atžalą be dėmių, pageltusių lapų ar įtartinų stiebo pažeidimų. Patikimiausiai įsišaknija 10–20 centimetrų ilgio ūgliai, kurie dar nėra sukrovę žiedų.

    Atžalą nupjaukite švariomis žirklėmis ar sekatoriumi kuo arčiau stiebo. Apatinius lapus pašalinkite, palikdami 2–3 viršutinius, kad sumažėtų vandens garinimas ir ūglis mažiau vystų, kol formuosis šaknys.

    Ūglį galima merkti į švarų vandenį arba sodinti tiesiai į lengvą, drėgną substratą. Vandenį verta keisti kas 1–2 dienas, kad sumažėtų bakterijų dauginimosi ir puvinio rizika, o indą laikyti šviesioje vietoje be kaitrios vidurdienio saulės.

    Persodinti į žemę patartina tada, kai šaknys pasiekia maždaug 2–4 centimetrus. Per ilgai vandenyje užaugusios šaknys būna trapesnės, todėl sodinant lengviau pažeidžiamos, o augalas ilgiau adaptuojasi.

    Priežiūra po įsišaknijimo: kad daigas nenusilptų

    Pirmas kelias dienas įsišaknijusiam daigui reikia šviesos, bet švelnios – geriausia tinka išsklaidyta šviesa ir užuovėja. Staigus perkėlimas į tiesioginę saulę ar vėją dažnai sukelia stresą, nes lapai pradeda intensyviau garinti vandenį, o šaknys dar nėra pakankamai stiprios.

    Daigus rekomenduojama grūdinti palaipsniui, kasdien ilginant laiką lauke. Kai matyti naujas augimas ir augalas nebevysta, tai ženklas, kad šaknys pradėjo aktyviai dirbti ir pomidoras pasirengęs keliauti į didesnį vazoną ar nuolatinę vietą.

    Sodinant galima užkasti dalį stiebo giliau, nes pomidorai lengvai formuoja pridėtines šaknis ant užkastos stiebo dalies. Tai padeda greičiau sustiprinti šaknyną ir stabilizuoti krūmą, ypač jei augalas auginamas šiltnamyje ar vėjuotoje vietoje.

    Tręšti geriau tik po kelių dienų, kai daigas akivaizdžiai prigijo. Pradžiai tinka saikinga, subalansuota mityba, o azoto perteklius dažniau skatina lapiją ir gali silpninti žydėjimą, todėl jauniems augalams svarbiausia nepersistengti.

    Galiausiai verta prisiminti, kad tankus krūmas ir ilgai drėgstantys lapai didina grybinų ligų riziką, todėl laistykite prie šaknų ir palaikykite gerą oro judėjimą. Nuoseklus atžalų šalinimas kartu su protingu dauginiu iš auginių leidžia ir suvaldyti krūmą, ir pasigaminti papildomų sodinukų.

  • Taip lengviausiai padauginsite agrastus: vienas sveikas ūglis ir po mėnesio turėsite naujų krūmų

    Taip lengviausiai padauginsite agrastus: vienas sveikas ūglis ir po mėnesio turėsite naujų krūmų

    Agrastų dauginimas auginiais yra vienas paprasčiausių būdų greitai pasidauginti krūmų neišleidžiant pinigų naujiems sodinukams. Tam dažniausiai pakanka vieno sveiko šių metų ūglio, lengvo substrato ir kantrybės, kol susiformuos šaknys.

    Šis metodas ypač patogus, kai sode auga derlinga, ligoms atsparesnė veislė ir norisi ją išsaugoti. Dauginant auginiais, nauji augalai paprastai išlaiko motininio krūmo savybes, todėl rezultatas būna labiau nuspėjamas nei auginant iš sėklų.

    Kada imti agrastų auginius?

    Žaliuosius auginius geriausia ruošti nuo pavasario pabaigos iki vasaros vidurio, kai ūgliai jau paaugę, bet dar elastingi. Per anksti nupjauti ūgliai gali silpninti motininį krūmą, o vėliau vasarą jie pradeda medėti ir šaknys formuojasi lėčiau.

    Auginiais patogiausia pasirūpinti apsiniaukusią dieną arba ryte ir vakare, kai nėra kaitrios saulės. Šviežiai nupjauti ūgliai greitai netenka drėgmės, todėl laikas nuo kirpimo iki pasodinimo turėtų būti kuo trumpesnis.

    Kaip paruošti ūglį sėkmei?

    Ūglį supjaustykite maždaug 10–12 centimetrų ilgio gabalėliais, kad kiekvienas turėtų bent kelis lapus ar pumpurus. Apatinius lapus verta pašalinti, kad jie neliestų drėgno substrato ir nepradėtų pūti.

    Auginio apačią galima pamirkyti šaknų formavimą skatinančiame preparate, skirtame žoliniams ar pusiau sumedėjusiems auginiams. Substratui dažniausiai tinka lengvas, laidus mišinys, pavyzdžiui, durpės su smulkiu smėliu santykiu apie 1:1, o dalis sodininkų durpes keičia kokosų pluoštu.

    Svarbiausia taisyklė yra drėgmės balansas: žemė turi būti nuolat šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Perlaistymas yra dažniausia nesėkmės priežastis, nes jaunos šaknys greitai pažeidžiamos ir pradeda pūti.

    Kokios sąlygos reikalingos įsišaknijimui?

    Pasodintus auginius laikykite šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Tinka pusšešėlis prie pastato sienos, po lengva priedanga arba nedideliame sodo tunelyje, kad lapai neperkaistų ir neišdžiūtų.

    Įsišaknijimui palanki maždaug 18–22 laipsnių temperatūra, o pirmosios šaknys dažnai pasirodo per 3–5 savaites. Karščių metu pravartu lengvai apipurkšti lapus ir reguliariai patikrinti substrato drėgnumą, tačiau vengti nuolatinio permirkimo.

    Įsišaknijusių auginių neskubėkite iškart sodinti į atvirą gruntą. Pirmiausia persodinkite į didesnį vazoną su derlinga sodo žeme, kad krūmelis sustiprintų šaknyną ir ramiai pasiruoštų žiemai.

    Į nuolatinę vietą agrastus dažniausiai saugiausia perkelti kitą pavasarį. Pirmą sezoną jiems ypač svarbus reguliarus laistymas ir saikingas maitinimas kompostu, nes tai padeda greičiau sutankėti ir užauginti tvirtesnius ūglius.

  • Nebepirkite naujų buksmedžių sodinukų: vienas pjūvis rugpjūtį ir krūmų bus keliolika

    Nebepirkite naujų buksmedžių sodinukų: vienas pjūvis rugpjūtį ir krūmų bus keliolika

    Buksmedis yra vienas populiariausių dekoratyvinių krūmų, iš kurio formuojami gyvatvorės, rutuliai ar žemos apvados. Vis dėlto didesnis sodinukų kiekis gali kainuoti brangiai, todėl daugelis sodininkų renkasi paprastą sprendimą – buksmedį daugina auginiais.

    Norint sėkmės, nereikia specialios įrangos ar brangių priemonių. Svarbiausia pasirinkti tinkamą laiką, paimti sveikus ūglius ir sudaryti sąlygas, kad auginiai spėtų įsišaknyti iki šaltesnio sezono.

    Geriausias metas – vasaros pabaiga

    Daugeliu atvejų tinkamiausias laikas buksmedžio auginiams yra rugpjūtis arba rugsėjo pradžia. Tuomet jauni ūgliai dar būna elastingi, tačiau jau pakankamai sustiprėję, kad lengviau formuotų šaknis.

    Praktikoje svarbi ir dienos temperatūra bei saulė. Patikimiausia auginius imti šiltą, lengvai apsiniaukusią dieną, kai ūgliai neperkaista ir neišdžiūsta, o po lietaus jų geriau nekarpyti dėl didesnės puvinio rizikos.

    Kaip paruošti auginius, kad prigytų

    Dauginimui rinkitės sveikus, ryškiai žalius ūglius be dėmių ar pažeidimų. Dažniausiai tinka maždaug 12 centimetrų ilgio gabalėliai, o apatinius lapelius reikėtų atsargiai pašalinti, paliekant lapiją tik viršutinėje dalyje.

    Ūglį rekomenduojama kirpti aštriu ir švariu sekatoriumi, pjūvį darant po lapų augimo vieta. Tvarkingas pjūvis mažina infekcijų tikimybę ir padeda auginiui greičiau pradėti šaknų formavimą.

    Įsišaknijimas žemėje ar vandenyje

    Dažniausiai buksmedžio auginiai įsodinami į lengvą, orui laidų substratą. Tinka universali žemė, sumaišyta su smulkiu smėliu, o dar geresniam drenažui galima įmaišyti perlito; auginį sodinkite maždaug 3 centimetrų gyliu ir lengvai palaistykite.

    Kitas būdas – įsišaknijimas vandenyje, tačiau svarbu vengti kaitrios saulės. Auginius galima pamerkti į indą su nusistovėjusiu vandeniu ir laikyti šviesioje vietoje; kai šaknys paauga iki kelių centimetrų, auginius verta perkelti į vazonėlius su žeme.

    Dažniausia klaida – per daug vandens

    Jauni buksmedžio auginiai blogai toleruoja ir perdžiūvimą, ir užmirkimą, tačiau perlaistymas dažniau baigiasi nesėkme. Substratas turėtų būti tik lengvai drėgnas, nes nuolat šlapioje žemėje jaunos šaknys greitai pradeda pūti.

    Vazonėlius geriausia laikyti šviesioje, bet nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje, kol auginiai sutvirtėja. Artėjant šalčiams, juos saugiau pernešti į vėsesnę, nuo šalnų apsaugotą erdvę arba pridengti, o pavasarį sustiprėjusius sodinukus galima persodinti į nuolatinę vietą.

  • Pelargonijos gegužę prašo pagalbos: šis žingsnis gali išgelbėti žydėjimą visai vasarai

    Pelargonijos gegužę prašo pagalbos: šis žingsnis gali išgelbėti žydėjimą visai vasarai

    Pelargonijos, dar vadinamos kambarinėmis pelargonijomis ar gėlėmis, gegužę dažnai pradeda retėti, ištįsti ir silpniau krauti žiedus. Tai įprasta po žiemos, kai augalas gauna mažiau šviesos, o laistymas ar tręšimas būna ne visada tikslūs. Vis dėlto situaciją dažniausiai galima greitai pataisyti, jei laiku imsitės kelių svarbiausių darbų.

    Pagrindinė priežastis, kodėl pelargonija tampa „plikoka“, yra netaisyklingas formavimas: augalas energiją skiria ilgiems stiebams, o ne šoniniams ūgliams. Prie to prisideda ir per šilta žiemojimo vieta, per mažai saulės ant palangės bei per drėgnas substratas. Gegužė yra patogus metas augalą atnaujinti prieš aktyviausią vasaros augimą.

    Kaip teisingai apgenėti?

    Pirmiausia verta įvertinti substratą: genėti patogiausia, kai žemė vazone yra pradžiūvusi, o šaknys ne permirkusios. Įrankius būtina dezinfekuoti, kad į pjūvius nepatektų ligų sukėlėjai, ypač jei namuose turite kelis augalus. Nupjautos vietos turėtų būti švarios, be suplėšytų audinių.

    Genint tikslas paprastas: sutrumpinti per ilgus, išretėjusius stiebus taip, kad krūmelis taptų kompaktiškas ir pradėtų leisti šoninius ūglius. Būtent šie nauji ūgliai vėliau duoda daugiau žiedynų ir tolygiau „užpildo“ augalą. Jei paliksite vien tik ilgas viršūnes, pelargonija dažnai žydi mažiau ir greičiau praranda dekoratyvumą.

    Kaip dauginti auginiais?

    Gegužė tinkama ir pelargonijų dauginimui auginiais, ypač jei po genėjimo lieka sveikų stiebų. Auginys paprastai pjaunamas šiek tiek žemiau lapų mazgo, o žiedynus ir žiedkočius geriau pašalinti, kad augalas energiją nukreiptų šaknų formavimui. Auginiai gali būti įšaknijami vandenyje arba lengvame, laidžiame substrate.

    Įšaknijant vandenyje svarbu, kad jis būtų kambario temperatūros ir reguliariai keičiamas, o indas nestovėtų kaitrioje saulėje. Šaknys dažnai pasirodo per maždaug 2 savaites, nors terminas priklauso nuo šilumos ir šviesos. Lapų pageltimas šiuo laikotarpiu gali pasitaikyti, tačiau masinis vytimas dažniausiai rodo per šaltą vietą, per mažai šviesos arba puvimą.

    Kada persodinti ir kokią žemę rinktis?

    Persodinant svarbiausia neperlenkti su vazono dydžiu: per didelė talpa skatina ilgiau auginti šaknis ir lapus, o ne žydėti. Geriausia rinktis šiek tiek didesnį vazoną nei buvęs, su geromis drenažo skylėmis. Perkeliant augalą saugiausia tai daryti su žemių gumulu, kad kuo mažiau būtų pažeistos šaknys.

    Pelargonijoms tinka purus, laidus substratas, kuris greitai išleidžia vandens perteklių ir neužmirksta. Jei planuojate augalą perkelti į balkoną ar lauką, verta palaukti, kol naktys stabiliai sušils, nes vėsa gali sustabdyti augimą ir atitolinti žydėjimą. Po atnaujinimo pelargonijai ypač svarbi šviesa, todėl geriausią rezultatą paprastai duoda saulėta vieta ir saikingas laistymas.