Tag: Auginių dauginimas

  • Taip lengviausiai padauginsite agrastus: vienas sveikas ūglis ir po mėnesio turėsite naujų krūmų

    Taip lengviausiai padauginsite agrastus: vienas sveikas ūglis ir po mėnesio turėsite naujų krūmų

    Agrastų dauginimas auginiais yra vienas paprasčiausių būdų greitai pasidauginti krūmų neišleidžiant pinigų naujiems sodinukams. Tam dažniausiai pakanka vieno sveiko šių metų ūglio, lengvo substrato ir kantrybės, kol susiformuos šaknys.

    Šis metodas ypač patogus, kai sode auga derlinga, ligoms atsparesnė veislė ir norisi ją išsaugoti. Dauginant auginiais, nauji augalai paprastai išlaiko motininio krūmo savybes, todėl rezultatas būna labiau nuspėjamas nei auginant iš sėklų.

    Kada imti agrastų auginius?

    Žaliuosius auginius geriausia ruošti nuo pavasario pabaigos iki vasaros vidurio, kai ūgliai jau paaugę, bet dar elastingi. Per anksti nupjauti ūgliai gali silpninti motininį krūmą, o vėliau vasarą jie pradeda medėti ir šaknys formuojasi lėčiau.

    Auginiais patogiausia pasirūpinti apsiniaukusią dieną arba ryte ir vakare, kai nėra kaitrios saulės. Šviežiai nupjauti ūgliai greitai netenka drėgmės, todėl laikas nuo kirpimo iki pasodinimo turėtų būti kuo trumpesnis.

    Kaip paruošti ūglį sėkmei?

    Ūglį supjaustykite maždaug 10–12 centimetrų ilgio gabalėliais, kad kiekvienas turėtų bent kelis lapus ar pumpurus. Apatinius lapus verta pašalinti, kad jie neliestų drėgno substrato ir nepradėtų pūti.

    Auginio apačią galima pamirkyti šaknų formavimą skatinančiame preparate, skirtame žoliniams ar pusiau sumedėjusiems auginiams. Substratui dažniausiai tinka lengvas, laidus mišinys, pavyzdžiui, durpės su smulkiu smėliu santykiu apie 1:1, o dalis sodininkų durpes keičia kokosų pluoštu.

    Svarbiausia taisyklė yra drėgmės balansas: žemė turi būti nuolat šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Perlaistymas yra dažniausia nesėkmės priežastis, nes jaunos šaknys greitai pažeidžiamos ir pradeda pūti.

    Kokios sąlygos reikalingos įsišaknijimui?

    Pasodintus auginius laikykite šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Tinka pusšešėlis prie pastato sienos, po lengva priedanga arba nedideliame sodo tunelyje, kad lapai neperkaistų ir neišdžiūtų.

    Įsišaknijimui palanki maždaug 18–22 laipsnių temperatūra, o pirmosios šaknys dažnai pasirodo per 3–5 savaites. Karščių metu pravartu lengvai apipurkšti lapus ir reguliariai patikrinti substrato drėgnumą, tačiau vengti nuolatinio permirkimo.

    Įsišaknijusių auginių neskubėkite iškart sodinti į atvirą gruntą. Pirmiausia persodinkite į didesnį vazoną su derlinga sodo žeme, kad krūmelis sustiprintų šaknyną ir ramiai pasiruoštų žiemai.

    Į nuolatinę vietą agrastus dažniausiai saugiausia perkelti kitą pavasarį. Pirmą sezoną jiems ypač svarbus reguliarus laistymas ir saikingas maitinimas kompostu, nes tai padeda greičiau sutankėti ir užauginti tvirtesnius ūglius.

  • Nebepirkite naujų buksmedžių sodinukų: vienas pjūvis rugpjūtį ir krūmų bus keliolika

    Nebepirkite naujų buksmedžių sodinukų: vienas pjūvis rugpjūtį ir krūmų bus keliolika

    Buksmedis yra vienas populiariausių dekoratyvinių krūmų, iš kurio formuojami gyvatvorės, rutuliai ar žemos apvados. Vis dėlto didesnis sodinukų kiekis gali kainuoti brangiai, todėl daugelis sodininkų renkasi paprastą sprendimą – buksmedį daugina auginiais.

    Norint sėkmės, nereikia specialios įrangos ar brangių priemonių. Svarbiausia pasirinkti tinkamą laiką, paimti sveikus ūglius ir sudaryti sąlygas, kad auginiai spėtų įsišaknyti iki šaltesnio sezono.

    Geriausias metas – vasaros pabaiga

    Daugeliu atvejų tinkamiausias laikas buksmedžio auginiams yra rugpjūtis arba rugsėjo pradžia. Tuomet jauni ūgliai dar būna elastingi, tačiau jau pakankamai sustiprėję, kad lengviau formuotų šaknis.

    Praktikoje svarbi ir dienos temperatūra bei saulė. Patikimiausia auginius imti šiltą, lengvai apsiniaukusią dieną, kai ūgliai neperkaista ir neišdžiūsta, o po lietaus jų geriau nekarpyti dėl didesnės puvinio rizikos.

    Kaip paruošti auginius, kad prigytų

    Dauginimui rinkitės sveikus, ryškiai žalius ūglius be dėmių ar pažeidimų. Dažniausiai tinka maždaug 12 centimetrų ilgio gabalėliai, o apatinius lapelius reikėtų atsargiai pašalinti, paliekant lapiją tik viršutinėje dalyje.

    Ūglį rekomenduojama kirpti aštriu ir švariu sekatoriumi, pjūvį darant po lapų augimo vieta. Tvarkingas pjūvis mažina infekcijų tikimybę ir padeda auginiui greičiau pradėti šaknų formavimą.

    Įsišaknijimas žemėje ar vandenyje

    Dažniausiai buksmedžio auginiai įsodinami į lengvą, orui laidų substratą. Tinka universali žemė, sumaišyta su smulkiu smėliu, o dar geresniam drenažui galima įmaišyti perlito; auginį sodinkite maždaug 3 centimetrų gyliu ir lengvai palaistykite.

    Kitas būdas – įsišaknijimas vandenyje, tačiau svarbu vengti kaitrios saulės. Auginius galima pamerkti į indą su nusistovėjusiu vandeniu ir laikyti šviesioje vietoje; kai šaknys paauga iki kelių centimetrų, auginius verta perkelti į vazonėlius su žeme.

    Dažniausia klaida – per daug vandens

    Jauni buksmedžio auginiai blogai toleruoja ir perdžiūvimą, ir užmirkimą, tačiau perlaistymas dažniau baigiasi nesėkme. Substratas turėtų būti tik lengvai drėgnas, nes nuolat šlapioje žemėje jaunos šaknys greitai pradeda pūti.

    Vazonėlius geriausia laikyti šviesioje, bet nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje, kol auginiai sutvirtėja. Artėjant šalčiams, juos saugiau pernešti į vėsesnę, nuo šalnų apsaugotą erdvę arba pridengti, o pavasarį sustiprėjusius sodinukus galima persodinti į nuolatinę vietą.

  • Pelargonijos gegužę prašo pagalbos: šis žingsnis gali išgelbėti žydėjimą visai vasarai

    Pelargonijos gegužę prašo pagalbos: šis žingsnis gali išgelbėti žydėjimą visai vasarai

    Pelargonijos, dar vadinamos kambarinėmis pelargonijomis ar gėlėmis, gegužę dažnai pradeda retėti, ištįsti ir silpniau krauti žiedus. Tai įprasta po žiemos, kai augalas gauna mažiau šviesos, o laistymas ar tręšimas būna ne visada tikslūs. Vis dėlto situaciją dažniausiai galima greitai pataisyti, jei laiku imsitės kelių svarbiausių darbų.

    Pagrindinė priežastis, kodėl pelargonija tampa „plikoka“, yra netaisyklingas formavimas: augalas energiją skiria ilgiems stiebams, o ne šoniniams ūgliams. Prie to prisideda ir per šilta žiemojimo vieta, per mažai saulės ant palangės bei per drėgnas substratas. Gegužė yra patogus metas augalą atnaujinti prieš aktyviausią vasaros augimą.

    Kaip teisingai apgenėti?

    Pirmiausia verta įvertinti substratą: genėti patogiausia, kai žemė vazone yra pradžiūvusi, o šaknys ne permirkusios. Įrankius būtina dezinfekuoti, kad į pjūvius nepatektų ligų sukėlėjai, ypač jei namuose turite kelis augalus. Nupjautos vietos turėtų būti švarios, be suplėšytų audinių.

    Genint tikslas paprastas: sutrumpinti per ilgus, išretėjusius stiebus taip, kad krūmelis taptų kompaktiškas ir pradėtų leisti šoninius ūglius. Būtent šie nauji ūgliai vėliau duoda daugiau žiedynų ir tolygiau „užpildo“ augalą. Jei paliksite vien tik ilgas viršūnes, pelargonija dažnai žydi mažiau ir greičiau praranda dekoratyvumą.

    Kaip dauginti auginiais?

    Gegužė tinkama ir pelargonijų dauginimui auginiais, ypač jei po genėjimo lieka sveikų stiebų. Auginys paprastai pjaunamas šiek tiek žemiau lapų mazgo, o žiedynus ir žiedkočius geriau pašalinti, kad augalas energiją nukreiptų šaknų formavimui. Auginiai gali būti įšaknijami vandenyje arba lengvame, laidžiame substrate.

    Įšaknijant vandenyje svarbu, kad jis būtų kambario temperatūros ir reguliariai keičiamas, o indas nestovėtų kaitrioje saulėje. Šaknys dažnai pasirodo per maždaug 2 savaites, nors terminas priklauso nuo šilumos ir šviesos. Lapų pageltimas šiuo laikotarpiu gali pasitaikyti, tačiau masinis vytimas dažniausiai rodo per šaltą vietą, per mažai šviesos arba puvimą.

    Kada persodinti ir kokią žemę rinktis?

    Persodinant svarbiausia neperlenkti su vazono dydžiu: per didelė talpa skatina ilgiau auginti šaknis ir lapus, o ne žydėti. Geriausia rinktis šiek tiek didesnį vazoną nei buvęs, su geromis drenažo skylėmis. Perkeliant augalą saugiausia tai daryti su žemių gumulu, kad kuo mažiau būtų pažeistos šaknys.

    Pelargonijoms tinka purus, laidus substratas, kuris greitai išleidžia vandens perteklių ir neužmirksta. Jei planuojate augalą perkelti į balkoną ar lauką, verta palaukti, kol naktys stabiliai sušils, nes vėsa gali sustabdyti augimą ir atitolinti žydėjimą. Po atnaujinimo pelargonijai ypač svarbi šviesa, todėl geriausią rezultatą paprastai duoda saulėta vieta ir saikingas laistymas.