CP v2

Tag: Aukcionai

  • „Ferrari“ pirmasis elektromobilis aukcione pribloškė: už „Chassis 0“ paklojo 34,5 mln. eurų

    „Ferrari“ pirmasis elektromobilis aukcione pribloškė: už „Chassis 0“ paklojo 34,5 mln. eurų

    Italų prabangių automobilių gamintoja „Ferrari“ sulaukė išskirtinio įvertinimo: pirmasis visiškai elektrinis bendrovės modelis „Luce“ labdaros aukcione Jungtinėse Valstijose parduotas už maždaug 34,5 mln. eurų. Sandorį „Monterey Car Week“ renginių metu Kalifornijoje organizavo aukcionų namai RM Sotheby’s.

    Tokia suma tapo rekordu naujam automobiliui, parduotam aukcione, ir keliskart viršijo išankstinį vertinimą, kuris siekė daugiau nei 950 000 eurų. Pirkėjui atiteko ne eilinis modelis, o specialiai parengta versija, sukurta kolekcininkams.

    Aukcione parduotas automobilis identifikuojamas kaip „Chassis 0“ – pirmasis serijinės gamybos kėbulo numeris „Luce“ programoje. Toks statusas automobilių kolekcionavimo rinkoje paprastai reiškia didesnį istorinį svorį ir ilgalaikę vertę, ypač kai kalbama apie naują gamintojo technologinę kryptį.

    „Ferrari“ „Luce“ buvo pristatytas 2026 metų gegužę, o jo bazinė kaina siekia apie 550 000 eurų. Nors debiutą lydėjo dalies gerbėjų kritika dėl dizaino, bendrovė vėliau skelbė, kad užsakymų dinamika atitinka lūkesčius, o investuotojų nuotaikos stabilizavosi.

    Techniškai „Luce“ siūlo keturis elektros variklius, po vieną kiekvienam ratui, o bendra galia siekia 1 050 arklio galių. Gamintojo teigimu, automobilis nuo 0 iki 100 km/h įsibėgėja per 2,5 sekundės, pasiekia 310 km/h maksimalų greitį, o 122 kWh baterija leidžia nuvažiuoti daugiau nei 530 km.

    Ankstesnis tokio tipo rekordas priklausė specialiai pritaikytam „Ferrari“ modeliui „Daytona SP3“, kuris 2025 metais aukcione buvo parduotas už maždaug 22,4 mln. eurų. Naujas rezultatas rodo, kad itin ribotos serijos, pirmųjų laidų arba unikalios komplektacijos automobiliai išlieka viena geidžiamiausių prabangos investicijų kategorijų.

    Pasak aukcionų namų, visos lėšos iš šio pardavimo bus pervestos „Ferrari Foundation“ ir skirtos švietimo iniciatyvoms. Tai dažna labdaros aukcionų praktika, kai išskirtinis automobilis tampa ir rinkodaros, ir filantropijos priemone.

    Elektrifikacijos kryptis prabangių sportinių automobilių segmente pastaraisiais metais ryškėja: gamintojai siekia suderinti griežtėjančius emisijų reikalavimus, technologinę pažangą ir klientų lūkesčius dėl dinamikos. „Ferrari“ atvejis rodo, kad net ir kontroversiškai sutiktas debiutas gali virsti istoriniu rekordu, kai susitinka kolekcininkų psichologija, ribotas pasiūlos kiekis ir stiprus prekės ženklas.

  • Visžio „Johnnie Walker“ kaina šokiruoja: kiek mokėjome 1990-aisiais ir kiek prašo 2026-aisiais

    Brangesnio viskio gerbėjai vis dažniau pastebi, kad aukščiausios lentynos buteliai per kelis dešimtmečius pabrango taip, jog kai kurie leidimai tapo beveik kolekcinėmis investicijomis. Pokyčius lemia ne vien infliacija ar gamybos kaštai, bet ir paklausa, riboti leidimai, rinkodara bei prekybos taisyklės.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra „Johnnie Walker Blue Label“, pristatytas 1992 metais. Tuo metu JAV rinkoje jo kaina siekė apie 150 JAV dolerių, o perskaičiavus į eurus tai būtų maždaug 140 eurų, suma, kuri anuomet daugeliui atrodė neįprastai didelė už vieną butelį.

    Vėlesniais metais šio gėrimo kainodara tapo savotišku prabangaus viskio etalonu. 2018 metais „Johnnie Walker Blue Label“ kainavo apie 225 JAV dolerius, tai yra maždaug 210 eurų, o 2026 metais riboto leidimo „Year of the Horse“ versija mažmeninėje prekyboje buvo siūloma maždaug už 220 eurų.

    Kainų augimą rodo ir vieno salyklo viskiai. 2000 metais „Glenfarclas 25 Year“ butelis kainavo apie 160 JAV dolerių, arba maždaug 150 eurų, o 2026 metais kaina priartėjo prie 280 eurų, neskaičiuojant pristatymo ir skirtingų mokesčių atskirose rinkose.

    Dar įspūdingesnis yra retų leidimų šuolis antrinėje rinkoje. 1990-aisiais „Bowmore“ distilerijos „Black Bowmore“ trilogijos buteliai buvo parduodami maždaug už 90–150 eurų, tačiau 2022 metais aukcionuose vidutinė jų kaina perkopė 15 000 eurų ribą, o tai jau labiau primena meno kūrinių, o ne gėrimų rinką.

    Kas iš tiesų kelia kainas?

    Istoriškai viskio kainas veikė ne tik retumas. Škotijos viskio pramonė dar 1980-ųjų pabaigoje susidūrė su perprodukcijos krize, vadinama Whisky Loch, kai sandėliuose buvo sukaupta per daug neparduoto brandinamo gėrimo. 1990-aisiais tai prisidėjo prie kainų spaudimo žemyn, nes gamintojai siekė išparduoti atsargas ir išlikti.

    Vėliau situacija apsivertė: augant susidomėjimui viskiu, ypač JAV rinkoje, kainos ėmė kilti. Prie to prisidėjo ir gamybos modernizavimas nuo 1980-ųjų iki 2000-ųjų, kai distilerijos plačiau diegė automatizaciją ir efektyvesnes technologijas, leidusias užtikrinti pastovesnę kokybę, o kartu pagrįsti aukštesnę kainodarą.

    Pastaraisiais metais kainoms įtakos turi ir tarptautinė prekybos politika, kai tarifai bei mokesčiai kai kuriose rinkose gali reikšmingai keisti galutinę kainą lentynoje. Tačiau pagrindinis veiksnys išlieka paklausa: riboti leidimai, kolekcionavimo banga ir noras turėti „ikoninį“ butelį dažnai lemia, kad vartotojai sutinka mokėti daugiau, nei lemtų vien gamybos savikaina.

    Ekspertai pabrėžia, kad palyginti kainas tarp skirtingų dešimtmečių sudėtinga, nes ne visada išlikę patikimi rekomenduojamų mažmeninių kainų duomenys. Vis dėlto atskiri gerai dokumentuoti pavyzdžiai rodo aiškią kryptį: premium segmento viskis vis dažniau kainuoja ne kaip kasdienis pirkinys, o kaip prabangos prekė, kurios vertę stiprina ribota pasiūla ir istorija.

  • Teismas: Amy Winehouse tėvas turi sumokėti beveik 1 160 000 eurų dviem dainininkės draugėms

    Teismas: Amy Winehouse tėvas turi sumokėti beveik 1 160 000 eurų dviem dainininkės draugėms

    Londono Aukštasis teismas įpareigojo Amy Winehouse tėvą Mitchą Winehouse’ą sumokėti beveik 1 160 000 eurų dviem velionės dainininkės draugėms. Sprendimas priimtas po to, kai jis pralaimėjo bylą dėl Amy Winehouse daiktų pardavimo aukcionuose.

    Mokėjimai turi pasiekti buvusią atlikėjos stilistę Naomi Parry ir jos draugę Catrioną Gourlay per artimiausias dvi savaites. Teismas taip pat nurodė Mitchui Winehouse’ui padengti jų bylinėjimosi išlaidas pagal griežtesnį, atsakovėms palankesnį principą.

    Ginčas dėl aukcionuose parduotų daiktų

    Veikdamas kaip dukters palikimo turto atstovas, Mitchas Winehouse’as teigė, kad abi moterys nepagrįstai pasipelnė iš parduotų asmeninių Amy Winehouse daiktų. Pasak jo, jos neturėjo teisės realizuoti šių daiktų, todėl jis siekė prisiteisti nuostolius.

    Bylos medžiagoje minėta, kad aukcionuose Jungtinėse Valstijose 2021 ir 2023 metais buvo parduota 155 daiktai, tarp jų drabužiai, rankinės, papuošalai ir įvairūs su atlikėja siejami suvenyrai. Naomi Parry ir Catriona Gourlay tvirtino, kad Amy Winehouse šiuos daiktus buvo padovanojusi arba kad jie jau priklausė joms.

    Teismo vertinimas: kaltinimai pakenkė reputacijai

    Teismas dar balandį atmetė Mitcho Winehouse’o ieškinį, konstatavęs, kad atsakovės sąmoningai neslėpė ginčijamų daiktų. Taip pat pažymėta, kad jis žinojo apie planuojamus pardavimus dar prieš aukcionus.

    Vėliau paskelbtame sprendime teisėja Sarah Clarke KC kritikavo ieškovo pasirinkimą bylą vesti agresyviai ir nuosekliai, nors pati pretenzija, teismo vertinimu, buvo silpna. Sprendime akcentuota, kad pareikšti kaltinimai galėjo paveikti moterų reputaciją, karjeros perspektyvas, finansinį saugumą ir sveikatą.

    Teismas taip pat nurodė, kad ginčas buvo paverstas brangiu ir plataus masto procesu, o tai galėjo būti naudojama komerciniam spaudimui atsakovėms daryti. Dėl to priteistos ne tik išmokos, bet ir pareiga atlyginti bylinėjimosi kaštus.

    Platesnis kontekstas

    Amy Winehouse mirė 2011 metais, būdama 27 metų, o mirties priežastimi įvardytas atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu. Po jos mirties visuomenės dėmesys ne kartą krypo į dainininkės palikimą, o asmeniniai daiktai tapo ne tik prisiminimų, bet ir teisinės rizikos objektu.

    Ekspertai pastebi, kad ginčai dėl žinomų žmonių turto dažnėja tada, kai nėra aiškiai dokumentuota dovanų kilmė ar nuosavybės perdavimas. Tokiose bylose svarbūs ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir liudijimai, taip pat tai, kada ir ką palikimo atstovai žinojo apie galimus pardavimus.

    Ši byla Jungtinėje Karalystėje dar kartą priminė, kad net ir artimiausioje aplinkoje perduoti daiktai, vėliau atsidūrę aukcionuose, gali tapti sudėtingų ginčų objektu. Teismo sprendimas rodo, jog nepagrįsti kaltinimai ir eskaluojamas procesas gali kainuoti brangiai net ir tada, kai siekiama ginti palikimo interesus.

  • Lenkija rengia papildomą galios rinkos aukciją 2028 metams: kiek galios pirks ir kokios kainų lubos

    Lenkijos Energetikos ministerija pateikė nutarimo projektą, kuriuo nustatomi papildomų ir išankstinių galios rinkos aukcijų parametrai 2028 metų pristatymo laikotarpiui. Ministerija numato, kad papildomos aukcijos rezultatai turėtų paaiškėti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Papildomos aukcijos galios rinkoje rengiamos tuomet, kai po pagrindinių aukcionų atsiranda poreikis tiksliau subalansuoti rezervus ir užtikrinti sistemos patikimumą. 2028 metams pagrindinė aukcija Lenkijoje buvo užbaigta 2023 metais, o papildomas mechanizmas laikomas „draudimu“, jei prielaidos apie paklausą ar pasiūlą pasikeistų.

    Kiek galios bus perkama

    Projektas numato keturias atskiras papildomas aukcijas, po vieną kiekvienam 2028 metų ketvirčiui. Nustatytas minimalus poreikis svyruoja nuo 100 megavatų iki 500 megavatų, daugiausia galios planuojama įsigyti metų pradžioje ir pabaigoje.

    Pagal projektą 2028 metų pirmąjį ketvirtį būtų perkama 500 megavatų, antrąjį ketvirtį 100 megavatų, trečiąjį ketvirtį 100 megavatų, ketvirtąjį ketvirtį 500 megavatų. Nurodoma, kad tai yra įstatymu numatyti minimumai, nors perdavimo sistemos operatoriaus vertinimu papildomas poreikis, įvertinus jau sukontraktuotus pajėgumus, gali būti ir neigiamas.

    Kainų ribos ir kas gali laimėti

    Ministerija siūlo nustatyti įėjimo kainą naujam pajėgumui – 583 zlotus už kilovatą per metus, tai sudaro apie 135 eurus už kilovatą per metus. Tuo metu jau veikiančioms elektrinėms ar kitiems dalyviams būtų taikoma viršutinė kainos riba – 189 zlotai už kilovatą per metus, arba apie 44 eurai už kilovatą per metus.

    Taip pat numatoma taikyti technologijoms skirtingus korekcinius prieinamumo koeficientus, kurie lemia, už kokią „efektyviai pripažįstamą“ galią dalyvis gauna atlygį. Ši logika reiškia, kad, pavyzdžiui, jei įrenginys deklaruoja 100 megavatų, bet jo koeficientas yra 95 proc., mokėjimai būtų skaičiuojami tarsi už 95 megavatus.

    Projektas rodo, kad palankesnė situacija gali būti energijos kaupimo sprendimams, nes jų koeficientai istoriniuose palyginimuose buvo mažinami vėlesnėse aukcijose, o 2028 metų laikotarpis išsiskiria aukštesniais parametrais. Tai gali didinti paskatas daliai projektų dalyvauti būtent šiame aukcionų lange, jei finansavimo sąlygos bus palankios.

    Kam reikalinga galios rinka

    Galios rinka yra mechanizmas, kuriuo sistemos operatorius iš anksto perka pasirengimą užtikrinti elektros tiekimą, kai sistemoje atsiranda pajėgumų trūkumo rizika. Dalyviai gali būti tiek gamybos šaltiniai ir energijos kaupimas, tiek dideli vartotojai, galintys laikinai sumažinti vartojimą ir taip „atlaisvinti“ galią tinklui.

    Tokie įsipareigojimai aktyvuojami retai, tačiau laikomi kritiškai svarbiais ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, karščio bangų ar netikėtų elektrinių gedimų metu. Galios rinkos kaštai paprastai dengiami per atskirą dedamąją vartotojų sąskaitose, todėl aukcionų parametrai turi tiesioginę reikšmę tiek elektros sistemos patikimumui, tiek galutinei kainai vartotojams.

  • Luke’o Skywalkerio šviesos kardas iš Imperija smogia atgal aukcione pasiekė „Star Wars“ rekordą

    Luke’o Skywalkerio šviesos kardas iš Imperija smogia atgal aukcione pasiekė „Star Wars“ rekordą

    Rekvizitas, kuriuo filme Imperija smogia atgal naudojosi aktorius Markas Hamillas, aukcione pasiekė naują „Star Wars“ pardavimų rekordą. „Heritage Auctions“ pranešė, kad Luke’o Skywalkerio šviesos kardas buvo parduotas už maždaug 3 290 000 eurų.

    Šis šviesos kardas siejamas su viena garsiausių sagos scenų – dvikova Debesų mieste, kurioje Darthas Vaderis atskleidžia Luke’ui savo tapatybę. Kartu su rekvizitu parduotas ir specialus mechanizmas, naudojamas kadrui, kuriame kardas „atsiskiria“ kartu su herojaus ranka.

    „Tai vienas svarbiausių išlikusių „Star Wars“ artefaktų,“ – sakė „Heritage Auctions“ vadovas Joe Maddalena.

    Pasak jo, pirkėjai varžėsi ne tik dėl kino rekvizito, bet ir dėl daikto, tapusio šiuolaikinės popkultūros simboliu. Būtent ryšys su emociniu filmo kulminaciniu momentu, anot organizatorių, ženkliai pakėlė galutinę kainą.

    Iki šiol brangiausiai iš „Star Wars“ filmų rekvizitų buvo parduotas 1977 metų filmo Naujoji viltis modelis – X sparno naikintuvo maketas, kuris 2023 metais aukcione pasiekė apie 2 750 000 eurų. Tuo metu brangiausias su „Star Wars“ susijęs meno kūrinys išlieka Tomo Jungo plakato tapyba, parduota už maždaug 3 390 000 eurų.

    Aukcionų rinkoje vis ryškesnė tendencija – sparčiai brangsta ekrane naudoti rekvizitai, kuriuos galima aiškiai identifikuoti konkrečiose, plačiai cituojamose scenose. Ekspertai pastebi, kad didžiausią paklausą dažnai kuria pirkėjai, užaugę su 8–9 dešimtmečių kinu, dabar turintys daugiau finansinių galimybių investuoti į kolekcionavimą.

    „Šis aukcionas parodė, kokį pagreitį įgauna pramogų industrijos kolekcionavimas – gerbėjai aktyviai dalyvauja visose popkultūros srityse,“ – sakė Joe Maddalena.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad rekvizitų vertę lemia ne tik filmo populiarumas, bet ir kilmės dokumentai, išlikimo būklė bei aiškus panaudojimas ekrane. Tokie veiksniai tampa kritiškai svarbūs, kai aukcionuose varžomasi dėl milijoninių sumų.

  • Aukcijos dėl OZE keisis nuo 2026 metų: šalia kainos atsiras nauji kriterijai, bet dar svarstomi scenarijai

    Naujos taisyklės jau įrašytos ES

    Europos Sąjungoje įsigalioja naujas požiūris į atsinaujinančios energetikos konkursus ir aukcionus: vien kainos pasiūlymo nebepakaks. Pagrindas tam – 2024 metais priimtas Net Zero Industry Act, kuriuo siekiama stiprinti Europoje gaminamų netaršių technologijų ekosistemą.

    Šiame reglamente numatyta, kad OZE aukcionuose atsiras ne kainos kriterijai – jie bus taikomi tiek dalyvių išankstinei atrankai, tiek galutiniam laimėtojo parinkimui. Detalesnės nuostatos įtvirtintos įgyvendinimo taisyklėse, kurios 2025 metais sukonkretino, ką šalys narės turės vertinti.

    Ką reiškia ne kainos kriterijai?

    Ne kainos kriterijai apima reikalavimus, susijusius su atsakingu verslo vykdymu, kibernetiniu saugumu ir duomenų apsauga, taip pat realiais pajėgumais projektą įgyvendinti laiku ir pilna apimtimi. Be to, numatomi atsparumo ir tvarumo aspektai, kurie gali būti įtraukti kaip privaloma atrankos sąlyga arba kaip vertinimo dalis.

    Pagal ES nustatytą kryptį šių kriterijų bendra įtaka vertinime gali sudaryti nuo 15 proc. iki 30 proc. Jei šalis nuspręstų taikyti tokį modelį, naujos taisyklės turėtų apimti bent 30 proc. per metus aukcionuose parduodamo apimties arba 6 gigavatus.

    2026 metų aukcionai: sprendimai dar neaiškūs

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija nurodo, kad šiuo metu vyksta analitiniai darbai, kaip praktiškai perkelti ES reikalavimus į nacionalinę aukcionų sistemą. Ministerija pabrėžia, jog dėl kriterijų pobūdžio ir papildomų pareigų, kurios atsirastų ir investuotojams, reikalingas išsamus poveikio įvertinimas.

    Ministerija taip pat pripažįsta, kad naujų kriterijų pritaikymas būtent 2026 metų aukcionams šiuo metu atrodo labai sudėtingas. Įvardijami du pagrindiniai iššūkiai: projektų, kurie būtų siūlomi aukcione, pritaikymas naujai logikai ir pačios aukcionų platformos bei taisyklių procedūrinis perprogramavimas.

    „Šiuo metu svarstomi skirtingi scenarijai dėl 2026 metų aukcionų, tačiau projektų įtraukimas į ne kainos kriterijų sistemą šiuo momentu atrodo itin sudėtingas“, – nurodė ministerija.

    Platesnis poveikis: pokyčiai palies ir jūrinį vėją

    Energetikos reguliuotojas URE skelbia, kad rugpjūtį planuoja pradėti derinimus su ministerija dėl aukcionų grafiko. Numatoma, kad šie aukcionai galėtų vykti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, todėl laiko pasirengimui lieka nedaug.

    Lygiagrečiai vyksta darbai, susiję su ne kainos kriterijų pritaikymu jūrinės vėjo energetikos konkursams. Ministerijos vertinimu, šiame segmente naujos taisyklės realistiškiausiai galėtų startuoti nuo 2027 metais planuojamo aukciono.

    Teisininkai ir rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad be aiškių nacionalinių taisyklių sunku prognozuoti, kuriems projektams reikalavimai bus taikomi ir ar tai padidins aukcionuose siūlomas elektros kainas. Bendras ES kontekstas rodo, kad daugelyje valstybių narių įgyvendinimas dar tebėra parengiamojoje stadijoje.

  • Mirė britų dailininkas Davidas Hockney: baseinų paveikslai išgarsino epochą, jam buvo 88

    Mirė britų dailininkas Davidas Hockney: baseinų paveikslai išgarsino epochą, jam buvo 88

    Mirė britų dailininkas Davidas Hockney – vienas ryškiausių šiuolaikinio meno vardų, kurio darbai su Kalifornijos baseinais tapo ištisos epochos simboliu. Menininkui buvo 88 metai, jis mirė savo namuose Londone, pranešė jo atstovė.

    Hockney pasaulinį pripažinimą pelnė gebėjimu suderinti poparto įtaką su savita, lengvai atpažįstama vaizdų kalba: ryškiomis spalvomis, supaprastintomis formomis ir preciziška kompozicija. Plačiajai publikai jis labiausiai siejamas su Los Andželo priemiesčių architektūra ir saulės apšviestais baseinais, kurie jo drobėse virto modernios kasdienybės metafora.

    Gimęs Bradforde, šiaurės Anglijoje, Hockney studijavo Karališkajame meno koledže Londone ir anksti tapo britų poparto kartos dalimi. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje jo kūryba išsiskyrė drąsa kalbėti apie intymumą ir tapatybę tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje homoseksualūs santykiai dar buvo kriminalizuoti.

    Kalifornija, kuri tapo stiliumi

    1963 metais persikėlęs į Pietų Kaliforniją, Hockney rado temą, kuri lydėjo jį dešimtmečiais: šviesą, erdvę ir vandens paviršiaus geometriją. Ši patirtis įkūnyta viename garsiausių jo darbų A Bigger Splash, sukurtame 1967 metais, o baseino motyvas tapo savotišku jo vizitiniu ženklu.

    Vėlesniais metais menininkas daug laiko praleido Europoje, kūrė įkvėptas Jorkšyro peizažų ir Normandijos kaimo. Jo kūryboje nuolat kartojosi artimųjų ir bičiulių portretai, taip pat kraštovaizdžiai, kuriuose svarbiausias vaidmuo tenka šviesos kaitai ir metų laikų ritmui.

    Rekordai aukcionuose ir technologijų paieškos

    Hockney kūryba ne kartą fiksavo aukcionų rekordus, o rinka jį laikė vienu komerciškai sėkmingiausių britų menininkų. 2018 metais jo paveikslas Portrait of an Artist (Pool with Two Figures) aukcione parduotas už maždaug 83 000 000 eurų ir tuo metu buvo brangiausiai parduotas gyvenančio menininko darbas.

    Per daugiau nei šešis dešimtmečius Hockney nuosekliai keitė technikas: dirbo su grafika, fotografija, scenografija, koliažu ir skaitmeninėmis priemonėmis. Pastaraisiais metais jis aktyviai kūrė planšetėje, o jo darbai, sukurti skaitmeniniu būdu, padėjo pasiekti naujesnes auditorijas ir priminė, kad eksperimentas jam buvo ne epizodas, o kūrybos principas.

    Menininkas, kurio darbai žadėjo malonumą

    Meno istorikai ir kuratoriai Hockney dažnai apibūdino kaip autorių, kurio kūryba išlaiko retą pusiausvyrą tarp intelektualumo ir žiūrėjimo džiaugsmo. Jo paveikslai, nepaisant stiliaus permainų, išliko atpažįstami ir artimi publikai – nuo muziejų lankytojų iki kolekcininkų.

    „Jo darbai žavimi, o žodis mylimi čia nėra per stiprus, nes jie remiasi lūkesčiu patirti malonumą“, – rašė istorikas Simonas Schama esė, skirtoje Hockney parodai Paryžiuje.

    Iki pat vėlyvo amžiaus Hockney pabrėžė kasdienio darbo svarbą ir laikė tapybą gyvenimo varikliu. Jo mirtis užveria vieną reikšmingiausių XX amžiaus antrosios pusės ir XXI amžiaus pradžios dailės skyrių, tačiau palikimas – nuo baseinų drobių iki skaitmeninių piešinių – toliau formuos, kaip žiūrime į šviesą, spalvą ir kasdienybę.

  • Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama išspręsti sodininkų bendrijose įstrigusių apleistų ir šeimininkų neturinčių sklypų problemą. Esminė idėja – sudaryti galimybes nenaudojamus, neprivatizuotus arba valstybės paveldėtus sklypus parduoti aukcionuose, kad jie turėtų aiškų šeimininką ir būtų prižiūrimi.

    Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais žmonėms buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti mėgėjų sodų sklypus iš valstybės, todėl didžioji dalis sklypų šiandien yra privačios nuosavybės. Vis dėlto dalis žemės liko „pakibusi“: Registrų centro duomenimis, sodininkų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1 357, registruota apie 891 valstybinės žemės sklypas.

    Šie sklypai nuosavybės teise nepriklauso nei fiziniams asmenims, nei pačioms sodininkų bendrijoms, todėl praktikoje kyla daug administravimo ir priežiūros klausimų. Valstybė per Nacionalinę žemės tarnybą paveldi ir perima valdyti žemės sklypus be statinių, tačiau ilgainiui toks „įstrigusios“ žemės valdymas tampa nuostolingas, o apleistos teritorijos kelia rūpesčių kaimynams ir bendrijoms.

    Kas keistųsi: aukcionai ir aiškesnės taisyklės

    Pagal dabar galiojantį reguliavimą, sodininkų bendrijų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ar jų dalys gali būti perleidžiami tik sodininkų bendrijai arba jos nariams. Tai reiškia, kad valstybei priklausanti, bet realiai nenaudojama žemė dažnai neturi veiksmingo kelio į rinką, o bendrijos ne visada turi galimybių ar noro ją perimti.

    Siūlomomis pataisomis numatoma leisti aukciono būdu parduoti sodininkų bendrijose esančius neprivatizuotus ar valstybės paveldėtus nenaudojamus valstybinės žemės sklypus ar jų dalis. Tokiu būdu tikimasi sumažinti apleistos žemės plotus, o sklypams suteikti aiškų savininką, kuris būtų atsakingas už tvarkymą, mokesčius ir naudojimą.

    Terminas tiems, kurie nesusitvarkė dokumentų

    Kartu siūloma nustatyti aiškų terminą gyventojams, kurie iki šiol neįteisino teisių į naudojamus sodų sklypus, sudaryti nuomos ar pirkimo sutartis ir užregistruoti turtą savo vardu. Praktikoje tai turėtų sumažinti pilkąsias zonas, kai sklypas naudojamas, bet teisiškai nėra iki galo sutvarkytas.

    Numatoma, kad pasibaigus įstatyme įtvirtintam terminui, mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybei priklausantys sklypai ir valstybinės žemės plotai, dėl kurių teisę turintys asmenys nepateiks prašymų pirkti ar nuomoti, būtų priskiriami laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Tai reikštų, kad valstybė galėtų paprasčiau spręsti, kaip tokią žemę panaudoti ar realizuoti.

    Kada įsigaliotų pokyčiai?

    Vyriausybės pritarimas reiškia, kad pataisos juda į kitą etapą, tačiau galutinius sprendimus priims Seimas. Toliau projektai bus svarstomi parlamente, o kartu bus tikslinami įgyvendinimo terminai ir praktinės procedūros, kurios lems, kaip greitai aukcionai ir dokumentų tvarkymo reikalavimai pradės veikti realybėje.

    Jei pataisos būtų priimtos, jos paliestų tiek sodininkų bendrijas, kurios susiduria su apleistais sklypais kaimynystėje, tiek asmenis, ilgus metus delsusius susitvarkyti dokumentus. Valstybės institucijos tikisi, kad aiškesnis reguliavimas sumažins administracinę naštą ir padės sugrąžinti nenaudojamus sklypus į aktyvų naudojimą.

  • Gyvenimas be ryšio ir nuosava sala: atoki Škotijos Mullagrach su nameliu parduodama už 405 000 eurų

    Gyvenimas be ryšio ir nuosava sala: atoki Škotijos Mullagrach su nameliu parduodama už 405 000 eurų

    Privačios salos pardavimas Škotijos šiaurės vakaruose patraukė dėmesį: Mullagrach sala, esanti atokiose Summer Isles, netrukus keliaus į aukcioną su orientacine 405 000 eurų kaina. Skelbime akcentuojama, kad tai galimybė turėti vietą visiškai atsitraukti nuo kasdienybės ir gyventi be įprastų tinklų.

    Maždaug 88,7 akro, arba apie 35,9 hektaro, ploto sala parduodama kartu su nedideliu nameliu, kuriame įrengta virtuvės ir valgomojo zona, miegamos vietos ir malkomis kūrenama krosnelė. Elektros tiekimas numatytas iš saulės baterijų, o patogumams įrengtas kompostuojamas tualetas lauke.

    Kaip pasiekiama ir kuo ypatinga

    Mullagrach laikoma viena atokiausių vietų šiame Škotijos regione: į salą realiai galima patekti tik valtimi iš žemyninės dalies, o alternatyva – sraigtasparnis, jei pirkėjas turi tokį biudžetą. Toks pasiekiamumas reiškia ne tik privatumą, bet ir aiškius praktinius įsipareigojimus dėl logistikos, kuro, atsargų ir saugumo.

    Sala apibūdinama kaip išraiškingo reljefo: čia yra uolų skardžiai, urvai, įlankėlės ir paplūdimiai, o šiltuoju metų laiku vyrauja žolynai ir laukinės gėlės. Tai būdinga Škotijos šiaurės vakarų pakrantės salynams, kuriuose klimatas greitai keičiasi, todėl būsimam savininkui reikėtų įvertinti tiek audras, tiek ribotą prieigą prie paslaugų.

    Laukinė gamta ir gyvenimo be tinklų realybė

    Skelbime pabrėžiama ir laukinė gamta: aplinkiniuose vandenyse galima pamatyti ruonius, delfinus, ūdras, pilkąsias žąsis, o retesnė sėkmė – ir mažąsias banginių rūšis, tokias kaip mažieji banginiai. Tokios vietos vertinamos ne tik kaip poilsio objektai, bet ir kaip gamtinės įvairovės prieglobstis.

    Vis dėlto gyvenimas be įprastų tinklų reiškia kasdienius kompromisus: nors įrengta lietaus vandens surinkimo sistema, geriamąjį vandenį tektų atsivežti. Panašūs objektai dažnai perkami ne kaip nuolatiniai namai, o kaip sezoninės bazės trumpesniems ar ilgesniems pabėgimams nuo miesto ritmo.

    Aukcionas, kaip nurodoma pardavėjo informacijoje, numatytas birželio 9 dieną, o namelis parduodamas su viduje esančiais daiktais, tad išvykai ar nakvynei jis paruoštas iš karto. Tačiau pirkėjui svarbiausia būtų įvertinti ne tik romantiką, bet ir rizikas: nuo oro sąlygų iki draudimo, transporto bei nuolatinės priežiūros kaštų.

  • „Costco“ paslaptis: kur dingsta neparduota virtuvės technika ir kodėl griežtina grąžinimus?

    Sandėlio tipo prekybos tinklas „Costco“ nuolat keičia prekių asortimentą, todėl lentynose ilgiau neužsibūna ne tik maisto produktai, bet ir virtuvės prekės – nuo puodų iki smulkios buitinės technikos. Kai dalis prekių neparduodama arba grąžinama, ji dažnai nebegrįžta į įprastą prekybą, nes parduotuvėms svarbu atlaisvinti vietą naujoms partijoms.

    Didelė dalis tokių virtuvės prekių perduodama parduoti aukcionuose, kuriuos organizuoja „B-Stock Solutions“ – platforma, dirbanti su grąžintomis, perteklinėmis ar išmainytomis prekėmis iš JAV, Kanados ir Europos rinkų. Į aukcionus patenka keptuvės, puodai, smulkūs ir stambesni prietaisai, taip pat kitos kasdienės buities prekės, dažniausiai parduodamos paletėmis.

    Vis dėlto tai nėra įprastas išpardavimas kiekvienam pirkėjui: norint dalyvauti, paprastai reikia turėti perpardavimo sertifikatą, o reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo valstijos ar regiono. Taip pat taikomi papildomi apribojimai, pavyzdžiui, nuostata neparduoti iš „Costco“ kilusių pirkinių per arti to paties tinklo fizinių parduotuvių.

    Aukcionuose prekės dažniausiai rūšiuojamos pagal būklę: aukštesnė kategorija paprastai reiškia neparduotą arba tvarkingai grąžintą prekę, o žemesnė gali signalizuoti apie kosmetinius pažeidimus ar trūkstamas detales. Tokia klasifikacija pirkėjams leidžia geriau įvertinti riziką, tačiau kartu primena, kad aukcionai nėra tas pats, kas naujų prekių pirkimas su pilna garantija.

    „Costco“ taip pat yra žinoma dėl labdaros iniciatyvų, kai neparduotas maistas perduodamas paramos organizacijoms, tačiau ne maisto kategorijose dažniau veikia kiti kanalai, įskaitant aukcionus. Tai leidžia mažinti nuostolius, greičiau suvaldyti sandėliavimo kaštus ir efektyviau tvarkyti prekių srautus.

    Pastaruoju metu daugiau dėmesio sulaukė ir „Costco“ grąžinimo politika, kuri ilgą laiką buvo siejama su itin plačia pasitenkinimo garantija. Bėgant metams pasirodė istorijų apie pirkėjus, bandžiusius grąžinti seniai naudotus daiktus ar akivaizdžiai suvartotas prekes, todėl 2026 metais pradėta griežčiau vertinti grąžinimų terminus ir dažniau prašyti papildomo pirkimo įrodymo.

    „Negalime turėti gerų dalykų, nes visuomenėje atsiranda žmonių, kurie tuo piktnaudžiauja“, – rašė vienas pirkėjas, komentuodamas pokyčius.

    Prekybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad griežtesnė grąžinimų kontrolė dažnai reiškia mažiau prastos būklės prekių antrinėje rinkoje. Jei į parduotuves sugrįžta mažiau smarkiai nudėvėtų prietaisų, tikėtina, kad ir aukcionuose didės geresnės būklės partijų dalis, o tai gali pakeisti kainodarą bei pirkėjų lūkesčius.

    Tokie sprendimai dera su platesne mažmenos tendencija – ieškoti būdų, kaip efektyviau tvarkyti grąžinimus, mažinti logistikos išlaidas ir nuostolius, kartu išlaikant klientų pasitikėjimą. Pirkėjams tai signalas, kad grąžinimo sąlygos gali tapti aiškesnės, bet ir griežtesnės, o ieškantiems pigesnių virtuvės prekių verta suprasti, kaip veikia aukcionų ir antrinės prekybos taisyklės.