Tag: Auksas

  • Auksas ir sidabras šauna į viršų: JAV skola perkopė 34,4 trln. eurų, rinkos dreba

    Auksas ir sidabras šauna į viršų: JAV skola perkopė 34,4 trln. eurų, rinkos dreba

    Rugpjūtį taurieji metalai tapo viena ryškiausių rinkų temų: auksas ir sidabras brango, investuotojams ieškant saugesnių užuovėjų. Šį judėjimą stiprino silpnėjantis JAV doleris, auganti JAV valstybės skola ir mažėjančios palūkanų kėlimo prognozės.

    Auksas po metų pradžios šuolio buvo patyręs ryškesnę korekciją, tačiau vasarą atsigavo, o didžioji dalis kilimo įvyko būtent rugpjūtį. Investuotojai paprastai palankiau vertina auksą, kai mažėja obligacijų pajamingumai, nes šis aktyvas neneša palūkanų.

    Sidabro kainų svyravimai buvo dar aštresni: po staigaus kritimo vasaros viduryje metalas smarkiai atšoko ir rugpjūtį demonstravo spartesnį kilimą nei auksas. Dalis rinkos dalyvių sidabrą vertina ir kaip pramoninį metalą, todėl jo kaina dažniau reaguoja į lūkesčius dėl ekonomikos ciklo.

    Skola peržengė 34,4 trln. eurų

    Impulsą tauriųjų metalų brangimui sustiprino žinios apie JAV iždo sprendimą didinti 10–30 metų trukmės skolos vertybinių popierių supirkimus antrinėje rinkoje. Vienos operacijos apimtis padidinta iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, o tikslas – raminti įsitempusią obligacijų rinką.

    Beveik tuo pat metu paskelbta, kad JAV nacionalinė skola pirmą kartą viršijo 34,4 trln. eurų ribą. Toks derinys atgaivino diskusijas apie ilgalaikį skolos poveikį pasitikėjimui valiuta ir paskatino dalį investuotojų grįžti prie vadinamosios apsidraudimo nuo valiutos nuvertėjimo strategijos.

    Palūkanų lūkesčiai keičia kainas

    Rinkos nuotaikas pakeitė ir silpnesni JAV makroekonominiai rodikliai: darbo rinkos bei mažmeninės prekybos duomenys, taip pat nuosaikesnė infliacijos dinamika. Dėl to prekybininkai sumažino tikimybę, kad artimiausiame posėdyje JAV centrinis bankas dar kartą didins palūkanas.

    Krintant ilgalaikių obligacijų pajamingumams, didėja tauriųjų metalų patrauklumas, nes mažėja alternatyvių, palūkanas generuojančių investicijų grąža. Papildomą paklausą rinkoje palaiko ir institucinių investuotojų srautai, o centriniai bankai bei fondai pastaraisiais metais dažnai didino tauriųjų metalų dalį rezervuose.

  • Venesuela nori atgauti 31 toną aukso iš „Bank of England“: kodėl sprendžia teismai

    Venesuela nori atgauti 31 toną aukso iš „Bank of England“: kodėl sprendžia teismai

    Susitarė net oponentai

    Venesuelos valdžia ir dalis opozicijos po JAV tarpininkautų derybų sutiko bendromis pastangomis siekti susigrąžinti 31 toną aukso, laikomą „Bank of England“ seifuose. Šio turto vertė vertinama apie 4 mlrd. eurų, o auksas šalyje laikomas vienu svarbiausių rezervų.

    Šis sprendimas išsiskiria tuo, kad dėl aukso grąžinimo sutarta retai pasitaikančiu formatu, kai vienoje pozicijoje atsiduria politiniai priešininkai. Oficialiai teigiama, kad lėšos būtinos po birželio 24 dieną įvykusių žemės drebėjimų nukentėjusių regionų atstatymui.

    Kodėl auksas įšaldytas Londone

    Aukso klausimas įstrigęs dėl Jungtinės Karalystės sprendimų ir užsitęsusio teisinio ginčo, kas turi teisę atstovauti Venesuelos valstybei ir disponuoti jos užsienyje laikomu turtu. Dar 2018 metais Venesuelos galimybės naudotis šiuo auksu praktiškai buvo blokuotos, o galutinį sprendimą iki šiol turi nulemti teismas.

    „Bank of England“ viešai nurodo laukiantis teisinės nutarties, prieš imdamasis veiksmų dėl aukso perdavimo. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų institucijos yra pabrėžusios, kad pati Vyriausybė nėra šios bylos šalis, o klausimas sprendžiamas teisinėmis procedūromis.

    Kam būtų skirti pinigai

    Pagal derybose aptartą planą, aukso realizavimo ar panaudojimo lėšos būtų nukreiptos į atstatymo programą, akcentuojant būsto, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūrą. Vienas iš delegacijos atstovų, parlamento narys Ramonas Lópezas, tvirtino, kad bet koks lėšų panaudojimas būtų siejamas su griežtais planavimo ir kontrolės mechanizmais.

    „Lėšų išmokėjimas turi vykti tik tada, kai veiks aiškūs kontrolės mechanizmai ir bus užtikrintas skaidrumas“, – sakė R. Lópezas.

    Pasak jo, viena svarstomų schemų numato, kad lėšos būtų laikomos JAV iždo sistemoje atidarytose sąskaitose ir tik tada, atlikus tarptautinius auditus, galėtų būti skirstomos konkretiems projektams. Toks modelis derybose pristatomas kaip būdas sumažinti politinę riziką ir užtikrinti lėšų panaudojimą pagal paskirtį.

    Ekonominis fonas ir geopolitika

    Venesuela pastaraisiais metais susidūrė su gilia ekonomine krize, kurią paaštrino valdymo problemos, korupcijos rizikos ir tarptautinės sankcijos. Po žemės drebėjimų, pagal centriniam bankui artimus vertinimus, kainų spaudimas dar išaugo: minėta, kad liepos mėnesio infliacija galėjo siekti 19,9 proc., o metinė infliacija kai kurių ekonomistų vertinimu artėjo prie 575 proc.

    Derybos dėl aukso vyksta platesniame kontekste, kai JAV pastaruoju laikotarpiu buvo laikinai sušvelninusios dalį sankcijų ir siekė dialogo su Karakaso atstovais. Tikimasi, kad tai gali atverti kelią didesnėms investicijoms į šalies išteklių sektorius, tačiau procesas išlieka politiškai jautrus ir kelia įtampų tiek valdžios, tiek opozicijos viduje.

    Pačios derybos neapima dalies opozicijos lyderių, o tai sustiprina vidinius nesutarimus dėl to, kas turi mandatą priimti sprendimus nacionalinio turto klausimais. Kol teismas Jungtinėje Karalystėje nepateiks galutinio sprendimo, 31 tonos aukso likimas ir toliau priklausys nuo teisinės procedūros tempo ir politinės valios įgyvendinti sutartus skaidrumo saugiklius.

  • Remontas Belgijoje virto sensacija: už rūsio sienos rado auksą už 9 mln. eurų

    Remontas Belgijoje virto sensacija: už rūsio sienos rado auksą už 9 mln. eurų

    Belgijos Flandrijoje, Dendermonde savivaldybės Sint-Gillis rajone, įprastas pastato remontas netikėtai virto kriminaline mįsle. Darbininkai, tvarkydami rūsį ir įrengdami kanalizaciją, sienoje aptiko įmūrytą dėžę, panašią į seifą, o joje – didžiulį kiekį aukso.

    Iš pradžių radinys neatrodė įspūdingas: pirmosios monetos buvo palaikytos smulkiais pinigais. Situacija pasikeitė, kai tarp iškastų daiktų pasirodė aukso gabalas, o tęsiant darbus aptikta vis daugiau monetų ir lydinių.

    Galiausiai vietoje buvo užfiksuota mažiausiai 4 000 monetų ir daugiau nei 40 aukso lydinių. Preliminariai skaičiuojama, kad viso radinio vertė siekia apie 9 000 000 eurų, tačiau galutinė suma priklausys nuo lydinių prabos, monetų būklės, jų kilmės ir kolekcinės vertės.

    Apie radinį informuota policija, o auksas išgabentas į saugią vietą. Tyrimą perėmė Rytų Flandrijos prokuratūra, kuri aiškinasi, kada ir kokiomis aplinkybėmis turtas buvo paslėptas, ar jis nėra susijęs su nusikalstama veikla ir kam teisiškai priklauso.

    Pastato istorija gali tapti svarbia tyrimo dalimi. Skelbiama, kad anksčiau šis namas buvo siejamas su aludarių šeima, o apie 1900 metais jame gyveno aludaris, tačiau kol kas neaišku, ar slėptuvė atsirado būtent tuo laikotarpiu.

    Dabar pastatas priklauso socialinės pagalbos organizacijai „CAW Oost-Vlaanderen“. Organizacija yra viešai nurodžiusi, kad jei po visų procedūrų paaiškėtų, jog radinys teisėtai atitenka jai, lėšos galėtų būti skirtos papildomoms vietoms žmonėms be namų ir kitiems pagalbos stokojantiems asmenims.

    Po žinios apie lobį apylinkėse pasirodė ir smalsuoliai bei savarankiški lobių ieškotojai. Vietos policija pabrėžė, kad teritorija aptverta, joje vyksta statybos, yra pavojingų kasinėjimų, o visas rastas auksas jau paimtas, todėl ieškoti „likučio“ nėra nei prasmės, nei teisės.

    Tokie radiniai Europoje nėra dažni, tačiau jie išryškina aiškią tendenciją: augant aukso kainai ir žmonėms dažniau renovuojant senesnius pastatus, vis daugiau istorinių slėptuvių aptinkama atsitiktinai. Vis dėlto radinio likimą paprastai nulemia ne emocijos, o teisės normos, todėl šio aukso kelias į aiškų savininką dar gali užtrukti.

  • Čekija svarsto aukso kasybą prie Lenkijos sienos: 11 tonų ištekliai ir 120 darbo vietų

    Šiaurinėje Čekijoje, Opavos kalnų regione netoli Zlaté Hory miestelio, vėl grįžta diskusijos apie aukso gavybą vos keli kilometrai nuo Lenkijos sienos. Valstybinė bendrovė Diamo skelbia užbaigusi pirmąjį išankstinio projekto vertinimo etapą ir apibendrinusi iki šiol turimus geologinių tyrimų duomenis.

    Pagal Diamo pateiktą informaciją, Zlaté Hory – Západ telkinyje geologiniai aukso ištekliai vertinami apie 11 tonų. Be aukso, telkinyje identifikuojami ir kiti metalai, ypač varis bei cinkas, kurie, bendrovės teigimu, būtų laikomi šalutiniu produktu.

    Istorinė kasyba ir planai šiandien

    Zlaté Hory pavadinimas ir regiono istorija tiesiogiai susiję su auksu: šiose vietovėse metalas buvo kasamas nuo viduramžių, o pramoninė veikla skirtingais laikotarpiais tai intensyvėjo, tai slopo. Po Antrojo pasaulinio karo kasyba buvo atnaujinta, tačiau XX amžiaus pabaigoje nutraukta dėl ekonominių ir technologinių priežasčių.

    Diamo, kurios veikla Čekijoje siejama ir su uždaromų kasyklų tvarkymu bei pasekmių aplinkai mažinimu, pastaraisiais metais atnaujino geologinius darbus šiame rajone. Bendrovė akcentuoja, kad dabar kalbama apie ankstyvą vertinimo stadiją, o ne apie galutinį sprendimą pradėti kasybą.

    Kiek aukso realiai būtų išgaunama?

    Nors geologiniai ištekliai įvardijami 11 tonų, reali išgaunamo aukso apimtis priklausytų nuo pasirinktų technologijų, nuostolių kasybos ir apdorojimo metu bei ekonominio pagrįstumo. Diamo skaičiuoja, kad per maždaug 10 metų eksploatacijos būtų galima gauti apie 6,2 tonos aukso.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad telkinio potencialas gali kisti tęsiant žvalgybą, todėl eksploatavimo laikotarpis teoriškai galėtų būti ilgesnis nei dešimtmetis. Vis dėlto tai priklausytų nuo vėlesnių tyrimų rezultatų ir leidimų proceso.

    Žaliavų saugumas ir vietos bendruomenės nerimas

    Diamo argumentuoja, kad auksas, varis ir cinkas yra svarbūs pramonei, o Čekija šių metalų praktiškai neišgauna ir yra priklausoma nuo importo. Bendrovės vertinimu, vietinių telkinių tyrimai ir galimas panaudojimas prisidėtų prie žaliavų tiekimo saugumo bei mažintų priklausomybę nuo išorės tiekėjų.

    „Vietinių telkinių tyrimai padeda mažinti priklausomybę nuo tiekimo iš užsienio ir stiprina žaliavų saugumą“, – teigia Diamo.

    Numatoma, kad prieiga prie telkinio galėtų būti užtikrinama pasitelkiant jau esamas požemines šachtų struktūras, o pati kasyba vyktų požeminiu būdu. Bendrovė mini, kad projektas galėtų sukurti apie 120 tiesioginių darbo vietų pačioje kasybos aikštelėje.

    Tačiau vietos valdžia ir dalis gyventojų skeptiški: jie kelia klausimus dėl vandens režimo, galimų požeminių sukrėtimų, dulkių, triukšmo ir poveikio turizmui. Diamo pripažįsta, kad prieš bet kokį sprendimą būtini išsamūs tyrimai, poveikio aplinkai vertinimas ir leidimų procedūros, o nepriimtinos rizikos atveju projektas turėtų būti koreguojamas arba stabdomas.

  • Auksas vėl traukia investuotojus: analitikai mato kelią iki 4 600 eurų už unciją per metus

    Po kelių savaičių silpnesnių nuotaikų auksas vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, o jo kaina tarptautinėse rinkose kelias dienas iš eilės kilo. Rinkos dalyviai tai sieja su pasikeitusiu rizikos vertinimu ir svyravimais kituose pagrindiniuose aktyvuose.

    Vienas dažniausiai minimų veiksnių – naftos kainų kritimas, atsiradęs dėl lūkesčių, kad Artimuosiuose Rytuose gali mažėti įtampa. Naftai pingant ir mažėjant infliacijos spaudimo baimei, dalis kapitalo trumpuoju laikotarpiu persiskirsto į auksą kaip likvidų, spekuliacijai patrauklų instrumentą.

    Kas kelia aukso kainą?

    Rinkose auksas jautriai reaguoja į JAV dolerio stiprumą, palūkanų normas ir geopolitinę riziką. Aukštesnės palūkanos paprastai apsunkina aukso brangimą, nes auksas neneša palūkanų, o investuotojai gali rinktis obligacijas ar indėlius.

    „Trumpalaikį spaudimą aukso kainai daugiausia lemia išliekančios aukštos palūkanų normos ir palyginti stiprus JAV doleris. Papildomą kintamumą didina geopolitinė įtampa, ypač situacija Ormūzo sąsiauryje“, – teigiama „BNP Paribas Bank Polska“ maklerių analizėje.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad ilgesnio laikotarpio prielaidos išlieka palankios, o aukso paklausą gali palaikyti tiek investuotojų atsargumas, tiek centrinių bankų veiksmai. Tarp svarbių argumentų dažnai minimos rezervų diversifikavimo strategijos ir aukso vaidmuo kaip apsidraudimo priemonės neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Prognozė: 4 600 eurų už unciją?

    „BNP Paribas Bank Polska“ analitikai per 12 mėnesių mato potencialą aukso kainai priartėti prie 5 000 JAV dolerių už trojos unciją, o tai sudarytų apie 4 600 eurų. Skaičiavimui taikytas apytikris 0,92 euro už 1 JAV dolerį kursas.

    Tekste minėtas kainos lygis rinkose siejamas su tuo, kad auksas išlieka viena iš nedaugelio plačiai naudojamų apsauginių priemonių, kai investuotojai vertina tiek geopolitines rizikas, tiek galimus ekonomikos ciklo posūkius. Kartu pabrėžiama, kad kelias iki tokių lygių greičiausiai bus nelygus dėl palūkanų, dolerio ir žaliavų kainų svyravimų.

    Centriniai bankai didina atsargas

    Prie ilgalaikės paklausos prisideda ir centrinių bankų pirkimai. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, pirmąjį metų pusmetį daugiausia aukso tarp centrinių bankų įsigijo Lenkijos nacionalinis bankas.

    Skelbiama, kad per sausio–liepos laikotarpį Lenkija papildė atsargas apie 82 tonomis, o bendras turimas kiekis priartėjo prie maždaug 632 tonų. Strateginiuose planuose minimas orientyras šiais metais – 700 tonų riba, kurią siekiama pasiekti nuosekliais pirkimais.

  • ES visiškai uždraus Sudano aukso prekybą: tikslas – atimti karo finansavimo šaltinį

    Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pritarė priemonėms, kuriomis numatomas visiškas draudimas pirkti, importuoti ir perleisti iš Sudano kilusį auksą. ES tikslas – sumažinti konfliktą palaikančių grupių pajamas ir apsunkinti karo finansavimą.

    Kartu su aukso embargu numatyti ribojimai ir medžiagoms, plačiai naudojamoms aukso gavyboje. ES ketina uždrausti eksportuoti į Sudaną gyvsidabrį ir cianidą, kurie padeda išgauti bei apdoroti auksą pramoniniu mastu.

    Apribojimai apima ne tik fizinę prekybą, bet ir paslaugas, kurios ją palengvina. Bus draudžiama teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas bei finansinę paramą sandoriams, susijusiems su Sudano auksu.

    „Ribodama prekybą Sudano auksu ir prieigą prie chemikalų, naudojamų jo gavybai, ES siekia sumažinti išteklius tiems, kurie palaiko smurtą“, – teigiama ES pozicijoje.

    Sprendime numatytos ir išimtys: gyvsidabrio bei cianido apribojimai neturėtų būti taikomi prekėms, skirtoms humanitariniams tikslams, visuomenės sveikatos grėsmėms suvaldyti ar reagavimui į nelaimes. Tokios nuostatos dažniausiai taikomos siekiant, kad sankcijos nepablogintų civilių padėties.

    Pats konfliktas Sudane tęsiasi nuo 2023 metais balandžio ir kilo dėl kovos dėl valdžios tarp Sudano ginkluotųjų pajėgų ir greitojo reagavimo pajėgų. Jungtinės Tautos skelbia, kad smurtas privertė apie 14 mln. žmonių palikti namus, o situacija vertinama kaip viena sunkiausių humanitarinių krizių pasaulyje.

    ES yra smerkusi abi konflikto puses ir taiko sankcijas pagal 2023 metais sukurtą mechanizmą, skirtą spaudimui didinti tiems, kurie eskaluoja smurtą. Naujas draudimas dėl aukso išskiriamas kaip bandymas taikyti priemones į vieną svarbiausių pajamų srautų, nes auksas regione tapo patraukliu ir lengviau realizuojamu ištekliumi nei dauguma kitų eksporto prekių.

    Praktikoje tai reikš, kad ES rinkoje Sudano kilmės auksas turėtų tapti nepageidaujamas visoje tiekimo grandinėje – nuo importuotojų iki finansavimo ir tarpininkavimo paslaugų. Tokie sprendimai paprastai skatina ir griežtesnę patikrą, kad būtų nustatoma kilmė, o rizikingi tiekėjai būtų eliminuojami dar prieš sandorį.

  • Afrikos pamiršta karalystė slėpė auksą ir valdovų kapus: Thulamelos paslaptis pagaliau aiškėja

    Afrikos pamiršta karalystė slėpė auksą ir valdovų kapus: Thulamelos paslaptis pagaliau aiškėja

    Pietų Afrikoje esanti Thulamelos archeologinė vietovė, išgarsėjusi auksiniais radiniais ir žmonių palaidojimais, mokslininkams vis dar kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Nors pirmieji reikšmingi atradimai čia užfiksuoti 10-ajame dešimtmetyje, dalis medžiagos ilgai liko ne iki galo ištirta ir menkai pristatyta visuomenei.

    Naujesni tyrimai rodo, kad Thulamela buvo ne atsitiktinė gyvenvietė, o gerai organizuotos valstybės centras su aiškia socialine struktūra, išvystytais amatais ir plačiais prekybos ryšiais. Gyvenvietė įkurta ant kalvos, iš kurios atsiveria kontrolė į Limpopo ir Levubu upių slėnius, o toks pasirinkimas paprastai siejamas su strateginiu kelių ir srautų valdymu.

    Ką rodo auksas ir kapai?

    Thulameloje rasti aukso dirbiniai aptikti šalia palaidojimų, tačiau tyrėjai pabrėžia, kad vien prabangūs radiniai savaime dar neįrodo konkretaus politinio statuso ar tikslios valdžios struktūros. Greta aukso aptikta ir geležies bei vario gaminių, keramikos, karoliukų, verpstukų svarelių ir kasdienių įrankių, leidžiančių spręsti apie kvalifikuotus amatininkus ir sukauptus išteklius.

    Ypatingo dėmesio sulaukė keramikos fragmentas su išlikusiais aukso pėdsakais, galintis rodyti vietinę metalo apdirbimo praktiką. Jei ši prielaida pasitvirtins, Thulamela būtų svarbi ne tik kaip turto kaupimo vieta, bet ir kaip gamybos centras, kuriame galėjo būti kuriami prestižiniai papuošalai.

    Didelį susidomėjimą kelia du palaidojimai, rasti po buvusių būstų grindimis. Ilgą laiką jie buvo aiškinami kaip valdovo ir jo žmonos kapai, tačiau naujesnis datavimas leidžia manyti, kad palaidojimai galėjo būti atlikti skirtingais laikotarpiais, todėl tiesioginis ryšys tarp šių asmenų nėra patvirtintas.

    Miestas, kuris buvo daugiau nei stotelė

    Archeologiniai duomenys rodo, kad kompleksas užėmė apie 9 hektarus ir turėjo akmeninių sienų struktūras, gyvenamuosius pastatus, maisto atsargų saugojimo vietas, gyvulių aptvarus ir atvirus kiemus. Toks suplanuotas išdėstymas leidžia kalbėti apie kryptingą erdvės organizavimą ir funkcijų atskyrimą.

    Thulamela neretai lyginta su Didžiuoju Zimbabve ar Mapungubwe, tačiau tyrėjai ragina vengti automatinių paralelių. Jų teigimu, ankstesnės hipotezės apie valdžios modelį ir visuomenės sandarą kartais rėmėsi prielaidomis, o ne pakankamai tvirtais įrodymais iš konkrečios vietovės.

    Radinių visuma leidžia spręsti ir apie kasdienį gyvenimą: žemdirbystę, maisto sandėliavimą, audinių gamybą, metalų apdirbimą. Importuoti karoliukai ir kiti atgabenti daiktai rodo ryšius su tolimais regionais ir stiprina versiją, kad vietos bendruomenė buvo įtraukta į platesnius Indijos vandenyno prekybos tinklus.

    Kodėl Thulamela svarbi šiandien?

    Ši vietovė tapo svarbiu prieškolonijinės Afrikos paveldo simboliu, ypač kai Pietų Afrikoje keitėsi politinis ir kultūrinis pasakojimas po apartheido žlugimo. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad dar reikia daugiau tyrimų, jog būtų aiškiau atsakyta, kaip tiksliai veikė ši valstybė, kokia buvo jos valdžios sistema ir kaip ji keitėsi laikui bėgant.

    Tyrimų kryptis vis dažniau siejama su kruopščiu radinių konteksto vertinimu, pažangesniais datavimo metodais ir atsargesnėmis interpretacijomis, kurios remiasi vietos duomenimis, o ne kitų regionų analogijomis. Tai didina tikimybę, kad Thulamelos istorija bus atkurta tiksliau, o jos vaidmuo Pietų Afrikos istorijoje bus įvertintas adekvačiau.

  • Mingo dinastijos auksakalių paslaptis atskleista po 500 metų: mokslininkai atkūrė triuką

    Mingo dinastijos auksakalių paslaptis atskleista po 500 metų: mokslininkai atkūrė triuką

    Užuomina iš kunigaikščio kapo

    Šiuolaikiniai tyrėjai išnarpliojo beveik penkis šimtmečius menotyrininkus gluminusią Mingo dinastijos juvelyrikos paslaptį. Pradžia tapo auksinių auskarų pora, rasta kunigaikščio Zhu Zairongo kape, jis mirė 1545 metais.

    Radavietė buvo Hubėjaus provincijoje, regione, garsėjančiame turtingais aristokratų ir kunigaikščių palaidojimais. Auskarai išsiskyrė paviršiumi, kuris atrodė lyg itin švelni tekstilė ar satinas, tačiau ilgą laiką nebuvo aišku, kaip tai pasiekta.

    Kaip gimė audinį primenanti tekstūra

    Komanda pritaikė mikroskopiją ir kitus medžiagotyros metodus, leidžiančius pažvelgti į plonų metalo elementų sandarą jų nepažeidžiant. Analizė parodė, kad papuošalai padaryti iš ypač plonų aukso lakštų, kurie daug kartų lankstyti ir formuoti.

    Tokiu būdu sukurta banguota, sluoksniuota mikrostruktūra ir davė išskirtinį šviesos žaismą bei neįprastą faktūrą. Tyrėjų teigimu, efektas nėra vien dekoratyvus, jis remiasi tiksliai valdoma medžiagos deformacija.

    Eksperimentas patvirtino: tinka ne bet koks metalas

    Vien aprašyti struktūrą mokslininkams nepakako, todėl jie ėmėsi eksperimentinės archeologijos ir bandė atkurti procesą praktiškai. Buvo išbandyti panašaus storio aukso, sidabro ir aliuminio lakštai, siekiant suprasti, kokių savybių reikia.

    Paaiškėjo, kad tik didelio grynumo auksas yra pakankamai plastiškas, kad itin plonus lakštus būtų galima daug kartų lankstyti ir raukšlėti jų nesuskaldant. Sidabras ir aliuminis trūkinėjo gerokai anksčiau, todėl tapo aišku, kodėl ši technika buvo siejama būtent su auksu.

    Eksperimentas baigėsi sėkmingai: mokslininkai atgavo beveik identišką XVI amžiaus papuošaluose matomą paviršiaus struktūrą. Taip pirmą kartą šiuolaikinėje mokslinėje praktikoje rekonstruotas metodas, žinomas kaip Jin zhe si.

    Tyrimas taip pat sustiprina požiūrį, kad Mingo laikų amatininkai rėmėsi ne vien paprastais kalimo ar liejimo būdais. Jie sąmoningai išnaudojo medžiagų savybes ir kūrė sudėtingas struktūras, reikalaujančias didelio tikslumo bei patirties.

    Mingo dinastija Kinijoje valdė 1368–1644 metais ir laikoma vienu ryškiausių amatų bei meno pakilimo laikotarpių. Išlikusių auksinių dirbinių nėra daug, todėl kiekvienas technologijų atkūrimas padeda tiksliau suprasti to meto meistrystę ir jos ribas.

  • Milžiniška EBRD paskola Kazachstanui: aukso perdirbimas namuose keis žaidimo taisykles

    Milžiniška EBRD paskola Kazachstanui: aukso perdirbimas namuose keis žaidimo taisykles

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas suteikė 255 mln. eurų paskolą projektui, kuris gali iš esmės pakeisti Kazachstano aukso pramonę. Lėšos skirtos pirmajai šalyje didelio masto sudėtingų, vadinamųjų atspariųjų, aukso rūdų perdirbimo gamyklai.

    Tokiose rūdose auksas būna „užrakintas“ mineralų struktūroje, todėl įprastais metodais jo efektyviai išgauti nepavyksta. Skaičiuojama, kad apie pusė Kazachstano aukso išteklių yra būtent tokiose rūdose, tad be pažangesnių technologijų dalis telkinių lieka ekonomiškai neprieinami.

    Paskola finansuos Ertis slėginės oksidacijos hidrometalurginio komplekso statybas Pavlodaro regione. Projektą vysto bendrovė „Solidcore Resources“, o planuojamas pajėgumas sieks iki 278 500 tonų aukso koncentrato per metus.

    Nauja grandis vietoje eksporto

    Slėginės oksidacijos technologija leidžia sudėtingą koncentratą apdoroti taip, kad vėliau metalus būtų galima išgauti hidrometalurginiais būdais. Tai reiškia, kad Kazachstanas pirmą kartą galėtų reikšmingą sudėtingų aukso rūdų dalį perdirbti šalies viduje, o ne eksportuoti žaliavą.

    EBRD vertinimu, projektas turėtų sukurti naują metalurgijos segmentą ir padidinti pridėtinę vertę. Kasybos sektorius Kazachstane sudaro apie 12 proc. bendrojo vidaus produkto ir sudaro maždaug trečdalį prekių eksporto, todėl bet koks perdirbimo pajėgumų augimas tiesiogiai veikia ekonomiką.

    „Ši investicija svarbi todėl, kad kuria pridėtinę vertę ir padeda Kazachstanui kilti vertės grandine aukštyn“, – sakė EBRD prezidentė Odile Renaud-Basso.

    Investuotojams svarbiausia stabilumas

    Pasak banko, Pavlodaro projektas gali tapti signalu kitoms investicijoms į mineralų perdirbimą, tačiau tam reikės tęsti reformas. Odile Renaud-Basso akcentavo reguliacinio stabilumo ir didesnio duomenų skaidrumo svarbą, nes būtent tai dažniausiai lemia tarptautinių investuotojų sprendimus.

    Toks akcentas dera su platesne pasauline tendencija: valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo žaliavų eksporto ir didinti perdirbimo apimtis vietoje. Tai ypač aktualu kritinių žaliavų rinkoje, kur dėl geopolitinių rizikų vis dažniau kalbama apie tiekimo grandinių saugumą.

    DI paklausa skatina žaliavų rinką

    EBRD vadovė pabrėžė, kad apdorotų kritinių mineralų paklausa išliks didelė, nes plečiasi skaitmeninė infrastruktūra, švarios energijos technologijos ir DI sprendimai. Kuo daugiau duomenų centrų, elektros tinklų modernizavimo ir baterijų gamybos, tuo didesnis spaudimas užtikrinti patikimą metalų tiekimą.

    „Kritiniai mineralai yra būtini DI ir skaitmenizacijai“, – teigė Odile Renaud-Basso.

    Banko investicijos Kazachstane šiemet kol kas mažesnės nei 2024 metais, tačiau tai siejama su stambių projektų grafiku, o ne susilpnėjusiu susidomėjimu. EBRD prognozuoja, kad bendra investicijų apimtis šalyje metų pabaigoje gali siekti apie 1,3 mlrd. eurų, o sukauptos investicijos jau viršija 11 mlrd. eurų daugiau nei 340 projektų.

    Be kasybos, EBRD mato DI potencialą ir logistikoje, ypač vadinamajame Viduriniame koridoriuje, jungiančiame Europą ir Aziją. Bankas yra rekomendavęs DI taikymą muitinės procedūroms modernizuoti, sienų valdymui gerinti ir krovinių srautų efektyvumui didinti, tačiau ilgalaikei naudai, kaip pabrėžiama, būtinos nuoseklios taisyklės ir jų laikymasis.

  • 2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    Pirmasis 2026 metų pusmetis pasaulio rinkose atnešė aiškią žinutę: daugiausia uždirbo tie, kurie statė ne ant pažadų, o ant DI infrastruktūros. Tuo metu dalis tradicinių saugių prieglobsčių ir populiarių spekuliacinių aktyvų investuotojus nuvylė, nors geopolitinė įtampa niekur nedingo.

    Fone vyravo karas Artimuosiuose Rytuose, politinis neapibrėžtumas ir naftos kainų šuoliai, tačiau kai kurių regionų akcijų indeksai vis tiek pasiekė naujas aukštumas. Rinkos dalyviai vis dažniau vertino ne emocijas, o pinigų srautus, palūkanų normų kryptį ir tai, kur realiai keliauja didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo išlaidos.

    Kas kilo: atmintis, lustai ir duomenų centrai

    Ryškiausia metų pradžios žvaigždė buvo ne pati matomiausia technologijų sritis, o atminties ir duomenų saugyklų gamintojai. DI modelių mokymui ir veikimui reikia milžiniškų didelės spartos atminties bei kaupiklių apimčių, o paklausai susidūrus su ribota pasiūla kainos šoktelėjo kartu su akcijomis.

    Tarp JAV biržų lyderių minimos bendrovės, susijusios su atminties ir duomenų saugojimo grandine: „SanDisk“ per pusmetį augo daugiau kaip 850 proc., o „Western Digital“, „Micron Technology“ ir „Seagate Technology“ vertė per tą patį laikotarpį daugiau nei patrigubėjo. Tokie tempai įprastai būtų siejami su kelerių metų ciklu, o ne su šešiais mėnesiais.

    DI investicijų banga kilstelėjo ir kitus JAV technologijų vardus, kurių veikla tiesiogiai susijusi su aparatine įranga ar gamybos grandine. Tarp stipriausiai brangusių minimos „Intel“, „Dell“, „Advanced Micro Devices“ ir „Applied Materials“, kurių akcijų pokytis nuo metų pradžios siekė maždaug 150–280 proc.

    Banga persimetė ir į Aziją bei besiformuojančias rinkas, kur puslaidininkių ekosistema turi didelį svorį indeksuose. Minima, kad Pietų Korėjos KOSPI per pusmetį padvigubėjo, Japonijos Nikkei 225 pakilo apie 40 proc., o MSCI Emerging Markets indeksas ūgtelėjo maždaug 27 proc.

    Europoje vaizdas buvo ramesnis: FTSE 100 per pusmetį pakilo 7 proc., Prancūzijos CAC 40 augo 5 proc., Vokietijos DAX pridėjo 2 proc. Tuo pat metu MSCI India indeksas smuko 5 proc., o Honkongo Hang Seng krito 6 proc., atspindėdamas skirtingas kapitalo srautų kryptis ir investuotojų rizikos apetitą.

    Vis dėlto dalis įspūdingų technologijų prieaugių ėmė braškėti metų viduryje, kai rinkoje sustiprėjo išpardavimas technologijų sektoriuje. Tai priminė, kad DI temoje kainų svyravimai gali būti itin staigūs, o pelnai dažnai realizuojami tada, kai lūkesčiai tampa pernelyg vienpusiai.

    Kas nuvylė: vakarykščiai favoritai ir saugūs prieglobsčiai

    Kita medalio pusė buvo skausminga vakarykščiams lyderiams. Minima, kad buvusios DI rinkos numylėtinės „Meta“ ir „Microsoft“ pagal bendrą grąžą atsiliko, atitinkamai smukdamos 14 proc. ir 24 proc., nes didelės investicijos į DI infrastruktūrą padidino kapitalo poreikį, o investuotojai ėmė skeptiškiau vertinti aukštus įkainojimus.

    Geopolitinės įtampos sąlygomis dalis investuotojų tikėjosi aukso renesanso, tačiau kryptis pasirodė priešinga. Straipsnyje minimas rekordinis kainos pikas metų pradžioje ir vėlesnis maždaug 28 proc. kritimas nuo viršūnės, o pagrindiniu spaudimo veiksniu įvardijamos didesnės obligacijų pajamingumo ir grynųjų palūkanų normos, nes auksas pats pajamų negeneruoja.

    Dar labiau nuvylė bitkoinas, kuris per pirmąjį pusmetį, kaip nurodoma, krito apie 28 proc. Rinkos nuotaiką čia slopino kapitalo rotacija į su DI susijusias akcijas ir vėstantis rizikos apetitas kriptoturtui, kai investuotojai pradėjo griežčiau vertinti nepastovumo kainą.

    Perkainojimas ir atvėsusios temos

    Jungtinėje Karalystėje nemažą dalį judėjimo generavo įsigijimų ir perėmimų lūkesčiai, o kai kurios FTSE 100 bendrovės sulaukė pirkėjų dėmesio. Tai signalizavo, kad net ir po ilgesnio įkainių persitvarkymo dalis tarptautinių investuotojų vis dar mato vertę britų biržos flagmanuose.

    Tuo pat metu nekilnojamojo turto rinkos vangumas smogė daliai statytojų, o kai kurios su technologijomis susijusios bendrovės atsidūrė po padidinamuoju stiklu dėl DI galimos konkurencijos. Investuotojai vis dažniau klausia, kurios verslo nišos taps DI laimėtojomis, o kurios bus priverstos skubiai keisti modelį.

    Išskirtinai atvėso gynybos sektoriaus sandoris: po stiprių 2025 metų dalis gynybos bendrovių akcijų traukėsi, nes augantys karinių biudžetų lūkesčiai, panašu, buvo jau įskaičiuoti į kainas. Tai dar kartą parodė, kad net ir akivaizdžiai palankios tendencijos rinkoje gali būti įkainotos anksčiau, nei pasimato realūs finansiniai rezultatai.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, diversifikaciją ir tai, kaip palūkanų normos, žaliavų kainos bei DI investicijų ciklas gali paveikti skirtingas turto klases.