CP v2

Tag: Auksas

  • Mingo dinastijos auksakalių paslaptis atskleista po 500 metų: mokslininkai atkūrė triuką

    Mingo dinastijos auksakalių paslaptis atskleista po 500 metų: mokslininkai atkūrė triuką

    Užuomina iš kunigaikščio kapo

    Šiuolaikiniai tyrėjai išnarpliojo beveik penkis šimtmečius menotyrininkus gluminusią Mingo dinastijos juvelyrikos paslaptį. Pradžia tapo auksinių auskarų pora, rasta kunigaikščio Zhu Zairongo kape, jis mirė 1545 metais.

    Radavietė buvo Hubėjaus provincijoje, regione, garsėjančiame turtingais aristokratų ir kunigaikščių palaidojimais. Auskarai išsiskyrė paviršiumi, kuris atrodė lyg itin švelni tekstilė ar satinas, tačiau ilgą laiką nebuvo aišku, kaip tai pasiekta.

    Kaip gimė audinį primenanti tekstūra

    Komanda pritaikė mikroskopiją ir kitus medžiagotyros metodus, leidžiančius pažvelgti į plonų metalo elementų sandarą jų nepažeidžiant. Analizė parodė, kad papuošalai padaryti iš ypač plonų aukso lakštų, kurie daug kartų lankstyti ir formuoti.

    Tokiu būdu sukurta banguota, sluoksniuota mikrostruktūra ir davė išskirtinį šviesos žaismą bei neįprastą faktūrą. Tyrėjų teigimu, efektas nėra vien dekoratyvus, jis remiasi tiksliai valdoma medžiagos deformacija.

    Eksperimentas patvirtino: tinka ne bet koks metalas

    Vien aprašyti struktūrą mokslininkams nepakako, todėl jie ėmėsi eksperimentinės archeologijos ir bandė atkurti procesą praktiškai. Buvo išbandyti panašaus storio aukso, sidabro ir aliuminio lakštai, siekiant suprasti, kokių savybių reikia.

    Paaiškėjo, kad tik didelio grynumo auksas yra pakankamai plastiškas, kad itin plonus lakštus būtų galima daug kartų lankstyti ir raukšlėti jų nesuskaldant. Sidabras ir aliuminis trūkinėjo gerokai anksčiau, todėl tapo aišku, kodėl ši technika buvo siejama būtent su auksu.

    Eksperimentas baigėsi sėkmingai: mokslininkai atgavo beveik identišką XVI amžiaus papuošaluose matomą paviršiaus struktūrą. Taip pirmą kartą šiuolaikinėje mokslinėje praktikoje rekonstruotas metodas, žinomas kaip Jin zhe si.

    Tyrimas taip pat sustiprina požiūrį, kad Mingo laikų amatininkai rėmėsi ne vien paprastais kalimo ar liejimo būdais. Jie sąmoningai išnaudojo medžiagų savybes ir kūrė sudėtingas struktūras, reikalaujančias didelio tikslumo bei patirties.

    Mingo dinastija Kinijoje valdė 1368–1644 metais ir laikoma vienu ryškiausių amatų bei meno pakilimo laikotarpių. Išlikusių auksinių dirbinių nėra daug, todėl kiekvienas technologijų atkūrimas padeda tiksliau suprasti to meto meistrystę ir jos ribas.

  • Milžiniška EBRD paskola Kazachstanui: aukso perdirbimas namuose keis žaidimo taisykles

    Milžiniška EBRD paskola Kazachstanui: aukso perdirbimas namuose keis žaidimo taisykles

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas suteikė 255 mln. eurų paskolą projektui, kuris gali iš esmės pakeisti Kazachstano aukso pramonę. Lėšos skirtos pirmajai šalyje didelio masto sudėtingų, vadinamųjų atspariųjų, aukso rūdų perdirbimo gamyklai.

    Tokiose rūdose auksas būna „užrakintas“ mineralų struktūroje, todėl įprastais metodais jo efektyviai išgauti nepavyksta. Skaičiuojama, kad apie pusė Kazachstano aukso išteklių yra būtent tokiose rūdose, tad be pažangesnių technologijų dalis telkinių lieka ekonomiškai neprieinami.

    Paskola finansuos Ertis slėginės oksidacijos hidrometalurginio komplekso statybas Pavlodaro regione. Projektą vysto bendrovė „Solidcore Resources“, o planuojamas pajėgumas sieks iki 278 500 tonų aukso koncentrato per metus.

    Nauja grandis vietoje eksporto

    Slėginės oksidacijos technologija leidžia sudėtingą koncentratą apdoroti taip, kad vėliau metalus būtų galima išgauti hidrometalurginiais būdais. Tai reiškia, kad Kazachstanas pirmą kartą galėtų reikšmingą sudėtingų aukso rūdų dalį perdirbti šalies viduje, o ne eksportuoti žaliavą.

    EBRD vertinimu, projektas turėtų sukurti naują metalurgijos segmentą ir padidinti pridėtinę vertę. Kasybos sektorius Kazachstane sudaro apie 12 proc. bendrojo vidaus produkto ir sudaro maždaug trečdalį prekių eksporto, todėl bet koks perdirbimo pajėgumų augimas tiesiogiai veikia ekonomiką.

    „Ši investicija svarbi todėl, kad kuria pridėtinę vertę ir padeda Kazachstanui kilti vertės grandine aukštyn“, – sakė EBRD prezidentė Odile Renaud-Basso.

    Investuotojams svarbiausia stabilumas

    Pasak banko, Pavlodaro projektas gali tapti signalu kitoms investicijoms į mineralų perdirbimą, tačiau tam reikės tęsti reformas. Odile Renaud-Basso akcentavo reguliacinio stabilumo ir didesnio duomenų skaidrumo svarbą, nes būtent tai dažniausiai lemia tarptautinių investuotojų sprendimus.

    Toks akcentas dera su platesne pasauline tendencija: valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo žaliavų eksporto ir didinti perdirbimo apimtis vietoje. Tai ypač aktualu kritinių žaliavų rinkoje, kur dėl geopolitinių rizikų vis dažniau kalbama apie tiekimo grandinių saugumą.

    DI paklausa skatina žaliavų rinką

    EBRD vadovė pabrėžė, kad apdorotų kritinių mineralų paklausa išliks didelė, nes plečiasi skaitmeninė infrastruktūra, švarios energijos technologijos ir DI sprendimai. Kuo daugiau duomenų centrų, elektros tinklų modernizavimo ir baterijų gamybos, tuo didesnis spaudimas užtikrinti patikimą metalų tiekimą.

    „Kritiniai mineralai yra būtini DI ir skaitmenizacijai“, – teigė Odile Renaud-Basso.

    Banko investicijos Kazachstane šiemet kol kas mažesnės nei 2024 metais, tačiau tai siejama su stambių projektų grafiku, o ne susilpnėjusiu susidomėjimu. EBRD prognozuoja, kad bendra investicijų apimtis šalyje metų pabaigoje gali siekti apie 1,3 mlrd. eurų, o sukauptos investicijos jau viršija 11 mlrd. eurų daugiau nei 340 projektų.

    Be kasybos, EBRD mato DI potencialą ir logistikoje, ypač vadinamajame Viduriniame koridoriuje, jungiančiame Europą ir Aziją. Bankas yra rekomendavęs DI taikymą muitinės procedūroms modernizuoti, sienų valdymui gerinti ir krovinių srautų efektyvumui didinti, tačiau ilgalaikei naudai, kaip pabrėžiama, būtinos nuoseklios taisyklės ir jų laikymasis.

  • 2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    Pirmasis 2026 metų pusmetis pasaulio rinkose atnešė aiškią žinutę: daugiausia uždirbo tie, kurie statė ne ant pažadų, o ant DI infrastruktūros. Tuo metu dalis tradicinių saugių prieglobsčių ir populiarių spekuliacinių aktyvų investuotojus nuvylė, nors geopolitinė įtampa niekur nedingo.

    Fone vyravo karas Artimuosiuose Rytuose, politinis neapibrėžtumas ir naftos kainų šuoliai, tačiau kai kurių regionų akcijų indeksai vis tiek pasiekė naujas aukštumas. Rinkos dalyviai vis dažniau vertino ne emocijas, o pinigų srautus, palūkanų normų kryptį ir tai, kur realiai keliauja didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo išlaidos.

    Kas kilo: atmintis, lustai ir duomenų centrai

    Ryškiausia metų pradžios žvaigždė buvo ne pati matomiausia technologijų sritis, o atminties ir duomenų saugyklų gamintojai. DI modelių mokymui ir veikimui reikia milžiniškų didelės spartos atminties bei kaupiklių apimčių, o paklausai susidūrus su ribota pasiūla kainos šoktelėjo kartu su akcijomis.

    Tarp JAV biržų lyderių minimos bendrovės, susijusios su atminties ir duomenų saugojimo grandine: „SanDisk“ per pusmetį augo daugiau kaip 850 proc., o „Western Digital“, „Micron Technology“ ir „Seagate Technology“ vertė per tą patį laikotarpį daugiau nei patrigubėjo. Tokie tempai įprastai būtų siejami su kelerių metų ciklu, o ne su šešiais mėnesiais.

    DI investicijų banga kilstelėjo ir kitus JAV technologijų vardus, kurių veikla tiesiogiai susijusi su aparatine įranga ar gamybos grandine. Tarp stipriausiai brangusių minimos „Intel“, „Dell“, „Advanced Micro Devices“ ir „Applied Materials“, kurių akcijų pokytis nuo metų pradžios siekė maždaug 150–280 proc.

    Banga persimetė ir į Aziją bei besiformuojančias rinkas, kur puslaidininkių ekosistema turi didelį svorį indeksuose. Minima, kad Pietų Korėjos KOSPI per pusmetį padvigubėjo, Japonijos Nikkei 225 pakilo apie 40 proc., o MSCI Emerging Markets indeksas ūgtelėjo maždaug 27 proc.

    Europoje vaizdas buvo ramesnis: FTSE 100 per pusmetį pakilo 7 proc., Prancūzijos CAC 40 augo 5 proc., Vokietijos DAX pridėjo 2 proc. Tuo pat metu MSCI India indeksas smuko 5 proc., o Honkongo Hang Seng krito 6 proc., atspindėdamas skirtingas kapitalo srautų kryptis ir investuotojų rizikos apetitą.

    Vis dėlto dalis įspūdingų technologijų prieaugių ėmė braškėti metų viduryje, kai rinkoje sustiprėjo išpardavimas technologijų sektoriuje. Tai priminė, kad DI temoje kainų svyravimai gali būti itin staigūs, o pelnai dažnai realizuojami tada, kai lūkesčiai tampa pernelyg vienpusiai.

    Kas nuvylė: vakarykščiai favoritai ir saugūs prieglobsčiai

    Kita medalio pusė buvo skausminga vakarykščiams lyderiams. Minima, kad buvusios DI rinkos numylėtinės „Meta“ ir „Microsoft“ pagal bendrą grąžą atsiliko, atitinkamai smukdamos 14 proc. ir 24 proc., nes didelės investicijos į DI infrastruktūrą padidino kapitalo poreikį, o investuotojai ėmė skeptiškiau vertinti aukštus įkainojimus.

    Geopolitinės įtampos sąlygomis dalis investuotojų tikėjosi aukso renesanso, tačiau kryptis pasirodė priešinga. Straipsnyje minimas rekordinis kainos pikas metų pradžioje ir vėlesnis maždaug 28 proc. kritimas nuo viršūnės, o pagrindiniu spaudimo veiksniu įvardijamos didesnės obligacijų pajamingumo ir grynųjų palūkanų normos, nes auksas pats pajamų negeneruoja.

    Dar labiau nuvylė bitkoinas, kuris per pirmąjį pusmetį, kaip nurodoma, krito apie 28 proc. Rinkos nuotaiką čia slopino kapitalo rotacija į su DI susijusias akcijas ir vėstantis rizikos apetitas kriptoturtui, kai investuotojai pradėjo griežčiau vertinti nepastovumo kainą.

    Perkainojimas ir atvėsusios temos

    Jungtinėje Karalystėje nemažą dalį judėjimo generavo įsigijimų ir perėmimų lūkesčiai, o kai kurios FTSE 100 bendrovės sulaukė pirkėjų dėmesio. Tai signalizavo, kad net ir po ilgesnio įkainių persitvarkymo dalis tarptautinių investuotojų vis dar mato vertę britų biržos flagmanuose.

    Tuo pat metu nekilnojamojo turto rinkos vangumas smogė daliai statytojų, o kai kurios su technologijomis susijusios bendrovės atsidūrė po padidinamuoju stiklu dėl DI galimos konkurencijos. Investuotojai vis dažniau klausia, kurios verslo nišos taps DI laimėtojomis, o kurios bus priverstos skubiai keisti modelį.

    Išskirtinai atvėso gynybos sektoriaus sandoris: po stiprių 2025 metų dalis gynybos bendrovių akcijų traukėsi, nes augantys karinių biudžetų lūkesčiai, panašu, buvo jau įskaičiuoti į kainas. Tai dar kartą parodė, kad net ir akivaizdžiai palankios tendencijos rinkoje gali būti įkainotos anksčiau, nei pasimato realūs finansiniai rezultatai.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, diversifikaciją ir tai, kaip palūkanų normos, žaliavų kainos bei DI investicijų ciklas gali paveikti skirtingas turto klases.

  • Aukso paradoksas: infliacija kyla, kaina krenta – kodėl lemia palūkanos, o ne mitai?

    Aukso paradoksas: infliacija kyla, kaina krenta – kodėl lemia palūkanos, o ne mitai?

    Auksas dažnai vadinamas klasikine apsauga nuo infliacijos, tačiau pastaruoju metu rinkos siunčia priešingą signalą. JAV infliacijai kylant, aukso kaina smunka jau ketvirtą mėnesį iš eilės ir yra maždaug ketvirtadaliu žemiau nei metų pradžioje fiksuoti rekordai.

    Tokia dinamika iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiška, bet ją paaiškina paprastas principas: auksas pats negeneruoja pajamų. Skirtingai nei obligacijos ar akcijos, jis nemoka nei palūkanų, nei dividendų, todėl investuotojai nuolat lygina, kiek gali uždirbti kitur.

    Palūkanos keičia žaidimo taisykles

    Kai centriniai bankai kelia palūkanas arba žada išlaikyti griežtą pinigų politiką, kyla obligacijų pajamingumai. Tuomet auga vadinamoji alternatyvioji kaina: laikydamas auksą investuotojas atsisako vis didesnių, mažiau rizikingų grąžų iš obligacijų.

    Panašus mechanizmas veikia ir akcijų rinkoje. Jei įmonių pelnai auga, o dividendų perspektyvos gerėja, kapitalas dažniau nukreipiamas į rizikingesnį, bet potencialiai pelningesnį turtą, o auksas praranda dalį patrauklumo.

    Kodėl infliacija pati savaime nepadeda

    Ilgą laiką gyvavęs įsitikinimas, kad auksas automatiškai brangsta kylant kainoms, daugeliui investuotojų atėjo iš 8 dešimtmečio patirties. Tuomet aukšta infliacija derėjo su lėta ir nepakankamai ryžtinga pinigų politika, o realios palūkanos buvo žemos ar net neigiamos.

    Šiandien situacija kitokia: net ir esant infliaciniams šokams, centriniai bankai dažniau siekia ją suvaldyti, todėl realių palūkanų kryptis tampa kritiniu veiksniu. Jei rinkos pradeda tikėtis palūkanų didinimo, auksas dažnai patiria spaudimą net ir brangstant vartojimo krepšeliui.

    Kada auksas iš tiesų sužiba?

    Istoriškai auksui palankiausios sąlygos susiformuoja tada, kai palūkanos krinta, o pinigų politika švelnėja, nes mažėja obligacijų grąža ir silpnėja alternatyvioji kaina. Dar vienas scenarijus, kai auksas dažnai sulaukia paklausos, yra augimo lėtėjimas ir padidėjęs nerimas finansų rinkose.

    Ši pamoka investuotojams nepatogi, bet svarbi: vien tik kylanti infliacija nėra garantija, kad auksas brangs. Daug lemia tai, kaip į kainų šuolį reaguoja centriniai bankai, kaip keičiasi realios palūkanos ir kokią grąžą siūlo alternatyvios investicijos.

  • Lenkijos centrinis bankas gina grynuosius: apyvartoje 114 mlrd. eurų, aukso atsargos auga

    Diskusijoms dėl grynųjų pinigų ateities Europoje aštrėjant, Lenkijos centrinis bankas pabrėžia, kad grynieji išlieka svarbia finansinio saugumo grandimi. Narodowy Bank Polski (NBP) teigia, jog šalyje įgyvendinama Nacionalinė grynųjų apyvartos saugumo strategija jau laikoma pavyzdžiu kitoms valstybėms.

    NBP valdybos narys Arturas Sobońas interviu Lenkijos žiniasklaidai akcentavo, kad strategijos tikslas yra užtikrinti pakankamą banknotų ir monetų kiekį mokėjimų sistemoje net sutrikus įprastiems atsiskaitymo kanalams. Toks požiūris siejamas ir su platesnėmis tendencijomis, kai dalis šalių, stipriai plėtusių atsiskaitymus tik kortelėmis ar programėlėmis, vėl grįžta prie rekomendacijų turėti grynųjų nenumatytiems atvejams.

    Grynųjų kiekis ir prieinamumas

    NBP skaičiavimu, Lenkijoje apyvartoje šiuo metu yra apie 497 mlrd. zlotų, tai sudaro maždaug 114 mlrd. eurų. Bankas pabrėžia, kad grynieji reikalingi ne tik kasdieniams atsiskaitymams, bet ir kaip atsarginė priemonė, jei sutriktų elektroninių mokėjimų infrastruktūra.

    Strategija apima ne vien centrinio banko, kaip pinigų emitento, vaidmenį, bet ir praktinį bendradarbiavimo modelį su komerciniais bankais bei viešuoju sektoriumi. NBP teigimu, be šios partnerystės neįmanoma užtikrinti stabilaus grynųjų tiekimo ir jų prieinamumo gyventojams.

    Bankas taip pat nurodo, kad pavyko stabilizuoti bankomatų operatoriams tenkančių mokesčių aplinką, o nors bankomatų skaičius kai kuriais metais mažėja, išgryninimo vietų tinklas iš esmės išlieka stabilus. Augančiu potencialu įvardijamos ir galimybės išsiimti nedideles sumas prekybos vietų kasose, nors kol kas tai sudaro mažą bendros gryninimo apimties dalį.

    Auksas ir rezervų struktūra

    Kartu su grynųjų vaidmens gynimu NBP aktyviai didina tarptautines atsargas, pirmiausia auksą. NBP skelbia jau sukaupęs 614 tonų aukso, o tikslas įvardijamas 700 tonų, taip siekiant stiprinti rezervų patikimumą ir diversifikaciją.

    „Aukso atsargos didina šalies saugumą ir ekonomikos patikimumą, o didesnė jų dalis leidžia subalansuoti rezervus tarp užsienio valiutų ir aukso“, – sakė Arturas Sobońas.

    NBP aiškina, kad auganti aukso kaina, didėjant turimam kiekiui, teigiamai veikia banko kapitalą, tačiau tai nėra realizuotas pelnas, nes auksas nėra parduodamas. Pasak banko atstovo, vadinamasis nerealizuotas prieaugis, susijęs su sukauptu auksu, siekia apie 150 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 35 mlrd. eurų.

    Rezervai be kriptoturto

    NBP pabrėžia, kad tarptautinių rezervų portfelyje numatyta vieta ir modernesnėms investavimo formoms, pavyzdžiui, biržoje prekiaujamiems fondams, susietiems su akcijų indeksais. Vis dėlto bankas akcentuoja, kad jo rezervuose nėra kriptoturto, o prioritetas teikiamas likvidžioms ir kredito rizikos neturinčioms arba ją minimalizuojančioms priemonėms.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, oficialiosios tarptautinės atsargos 2026 metų gegužės pabaigoje pasiekė 297,2 mlrd. JAV dolerių ekvivalentą. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 258 mlrd. eurų, o NBP teigia, kad per dešimtmetį atsargos išaugo daugiau nei dvigubai.

    NBP aiškina, kad didesnės atsargos leidžia nuosekliai artėti prie pasirinktos struktūros, kurioje reikšmingą dalį sudaro užsienio valiutos ir auksas. Bankas taip pat pažymi, kad kai kurios Vakarų Europos valstybės, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, istorškai sukaupusios gerokai didesnes aukso atsargas, todėl Lenkija siekia panašaus saugumo standarto pagal savo ekonomikos mastą.

  • Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    „Monnaie de Paris“ sugrįžta į investicinį auksą

    Prancūzijos monetų kalykla „Monnaie de Paris“ pranešė, kad netrukus pradės prekiauti gryno aukso monetomis, skirtomis investicijoms. Tai pirmas toks leidimas per daugiau nei šimtmetį, kai buvo nutraukta klasikinių „Napoleon“ ir „Louis d’or“ monetų era.

    Naujoji serija pavadinta „Marianne d’or“ ir, kaip nurodo kalykla, ji orientuota į smulkiuosius ir vidutinius investuotojus. Monetos prekyboje turėtų pasirodyti birželio 16 dieną.

    Kokios bus naujos monetos

    Bus siūlomos keturios monetų versijos, kurių masė svyruos nuo 3,1 gramo iki 31,1 gramo, tai atitinka nuo dešimtadalio iki vienos trojos uncijos. Vienoje pusėje bus pavaizduotas Prancūzijos Respublikos simbolis Mariana, kitoje – šalies teritorijų žemėlapis.

    Šis sprendimas atgaivina istorinę tradiciją, kai Prancūzijoje investicinis auksas ilgą laiką buvo siejamas su standartizuotomis apyvartinėmis monetomis. Pavyzdžiui, „Napoleon“ tipo 20 frankų monetos buvo kaldinamos 1803–1914 metais ir tapo įprastu būdu kaupti auksą.

    Kodėl auksas vėl tapo masiniu pasirinkimu

    Kalyklos vadovas Marc’as Schwartzas teigė, kad tikslas yra demokratizuoti aukso rinką Prancūzijoje, nes pastaraisiais metais išaugus kainoms sustiprėjo investuotojų paklausa. Auksas rinkose dažnai vertinamas kaip saugesnis prieglobstis, kai didėja geopolitinė įtampa ar infliacijos rizika.

    „Norime, kad investicinis auksas būtų prieinamesnis platesniam žmonių ratui, nes matome išaugusį susidomėjimą“, – sakė Marc’as Schwartzas.

    Praktikoje dalis investuotojų auksą renkasi per biržoje prekiaujamus fondus arba su tauriųjų metalų gavyba susijusias akcijas, tačiau fizinis auksas išlieka populiarus dėl paprasto principo: jis nėra niekieno įsipareigojimas ir egzistuoja kaip turtas savaime. Kita vertus, fizinio aukso pirkėjams aktualūs saugojimo ir draudimo klausimai.

    „Monnaie de Paris“ akcentuoja, kad „Marianne d’or“ monetos bus parduodamos pagal rinkos kainą, o ne kaip kolekciniai suvenyrai. Iki šiol kalyklos leidžiamos aukso ar sidabro monetos dažniausiai buvo proginės ir gaminamos iš lydinių su mažesne tauriųjų metalų dalimi.

    Naujasis leidimas turės konkuruoti su pasaulyje gerai žinomomis investicinėmis monetomis, tarp kurių yra Pietų Afrikos „Krugerrand“, Kanados „Maple Leaf“ ir JAV „Gold Eagle“. Tokiose rinkose pirkėjams svarbiausia grynumas, likvidumas, atpažįstamumas ir skirtumas tarp aukso kainos bei pardavėjo antkainio.

    Kalykla taip pat pristatys skaitmeninę „e-Marianne“ versiją, skirtą tiems, kurie nenori laikyti fizinio aukso namuose. Principas paprastas: moneta saugoma pačios kalyklos, o savininkas ją parduoda tada, kai nusprendžia fiksuoti rezultatą.

    „Monnaie de Paris“ nenurodė, kiek monetų planuoja parduoti, tačiau pažymėjo, kad įmonės pajamos pernai augo 1,7 proc. ir pasiekė 197 000 000 eurų. Rinkos dalyviai tokį žingsnį vertina kaip bandymą pasinaudoti atsinaujinusiu europiečių susidomėjimu fiziniu auksu ir pasiūlyti alternatyvą tiek fondams, tiek privačiam aukso pirkimui iš tarpininkų.

  • Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Pirmadienį naftos kainos smuko ir „Brent“ etalono barelis tarptautinėje rinkoje nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 JAV dolerių ribos. Toks judėjimas paprastai signalizuoja pasikeitusius lūkesčius dėl pasiūlos ir geopolitikos, todėl investuotojai atidžiai vertina kiekvieną naują žinią.

    Ankstyvoje prekyboje „Brent“ nafta kainavo apie 91 eurą už barelį, o JAV „WTI“ rūšies nafta – maždaug 85 eurus. Kainų spaudimą stiprino rinkos nuotaikos, kad įtampa gali mažėti, o dalis tiekimo rizikų – pasitraukti iš kainos.

    Kas labiausiai judina kainas

    Rinkos reakciją kurstė žinutės apie JAV ir Irano kontaktus, kuriuos investuotojai sieja su galimu naftos srautų augimu arba bent jau mažesne rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose. Didžiausias dėmesys tenka Hormūzo sąsiauriui – vienam svarbiausių pasaulio naftos tranzito kelių, kur bet kokie trikdžiai akimirksniu pakelia kainas.

    Pasak rinkos analitikų, vien lūkesčiai, kad situacija gali tapti labiau prognozuojama, trumpuoju laikotarpiu mažina rizikos priedą naftos kainoje. Tuo pačiu pabrėžiama, kad realūs pokyčiai priklausys nuo politinių sprendimų ir praktinių veiksmų, o ne vien nuo pareiškimų.

    Valiutos ir auksas: investuotojai persidėlioja

    Kartu su naftos pigimu fiksuotas ir JAV dolerio silpnėjimas, o tai dažnai veikia žaliavų rinkas, nes daugelis jų pasaulyje kotiruojamos doleriais. Silpnesnė JAV valiuta paprastai palengvina žaliavų įsigijimą kitų valiutų turėtojams ir gali paskatinti paklausą.

    Tuo pat metu brango auksas, kurį dalis investuotojų vis dar vertina kaip priemonę portfeliui stabilizuoti. Auksas kilo daugiau nei 1 proc., o jo kaina siekė maždaug 4 260 eurų už Trojos unciją, trumpam užkopdama dar aukščiau.

    Ką tai reiškia infliacijai ir palūkanoms

    Naftos kainos yra vienas greičiausiai vartotojams persiduodančių rodiklių, nes veikia degalų, logistikos ir dalies prekių savikainą. Jei pigimas būtų tvaresnis, jis mažintų spaudimą infliacijai, o tai ilgainiui galėtų pakeisti ir lūkesčius dėl centrinių bankų palūkanų normų trajektorijos.

    Vis dėlto rinkos dalyviai primena, kad naftos kainą lemia ne vien geopolitika: svarbūs ir OPEC bei sąjungininkų sprendimai, JAV gavybos tempai, atsargų pokyčiai, paklausos perspektyvos didžiosiose ekonomikose. Todėl trumpalaikiai kritimai gali greitai virsti naujomis bangomis, jei pasikeičia bent vienas iš šių veiksnių.

    Artimiausiu metu investuotojai stebės oficialius pareiškimus dėl JAV ir Irano derybų, naujus duomenis apie atsargas ir signalus iš naftą eksportuojančių šalių. Būtent šių naujienų kryptis lems, ar kritimas žemiau 100 JAV dolerių ribos taps laikinu epizodu, ar naujos tendencijos pradžia.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl auksas nerūdija: paslaptis slypi atomų paviršiuje

    Mokslininkai atskleidė, kodėl auksas nerūdija: paslaptis slypi atomų paviršiuje

    Auksas vertinamas ne tik dėl retumo ar spindesio, bet ir dėl itin didelio atsparumo korozijai. Skirtingai nei geležis ar varis, jis praktiškai nerūdija ir neapsineša oksidų sluoksniu net po labai ilgo laiko.

    Ši savybė chemijoje siejama su vadinamuoju cheminiu kilnumu, kai medžiaga mažai reaguoja su aplinkoje esančiu deguonimi. Vis dėlto klausimas, kas tiksliai lemia tokį auksui būdingą inertiškumą, ilgą laiką buvo aiškinamas gana apibendrintai.

    Kas vyksta aukso paviršiuje?

    Tulane universiteto mokslininkai Santu Biswas ir Matthew M. Montemore kompiuterinėmis simuliacijomis išnagrinėjo, kaip deguonies molekulės sąveikauja su skirtingos sandaros aukso paviršiais. Tyrime daugiausia dėmesio skirta tam, ar deguonies molekulė gali „perskilti“ į du aktyvius deguonies atomus.

    Modeliuota dviem atvejais: kai paviršiaus atomai susirikiuoja į labai tankią, stabilią, šešiakampę struktūrą, ir kai susidaro laisvesnis, labiau kvadratinis motyvas. Būtent šis skirtumas, anot autorių, ir paaiškina, kodėl masyvus auksas beveik neoksiduojasi.

    Tankiame šešiakampiame tinkle deguonies molekulei tiesiog neužtenka „vietos“ patogiai suirti, todėl oksidacijos procesas beveik neprasideda. Laisvesnėje, kvadratinėje geometrijoje sąlygos priešingos, todėl deguonis daug lengviau aktyvuojamas.

    Kodėl aukso nanodalelės elgiasi kitaip?

    Mokslininkai pabrėžia, kad nanodalelių elgsena gali stipriai skirtis nuo masyvaus metalo. Mažose aukso dalelėse ne visada susiformuoja tobulai „užrakintas“ tankus paviršius, todėl atsiveria reaktyvesni plotai, kuriuose deguonies aktyvacija tampa reali.

    Tai svarbu katalizėje, kur deguonies aktyvavimas yra vienas pagrindinių žingsnių daugelyje oksidacijos reakcijų. Pavyzdžiui, norint paversti anglies monoksidą anglies dioksidu, reikalingi reaktyvūs deguonies atomai, o metalų paviršiai gali padėti deguoniui „atsiskirti“.

    Tokiuose procesuose auksas teoriškai būtų patrauklus, nes yra chemiškai stabilus ir pats nelinkęs greitai irti. Tuo tarpu aktyvesni katalizatoriai neretai sukelia nepageidaujamų šalutinių reakcijų arba laikui bėgant koroduoja.

    Kas keičiasi pramonei ir technologijoms?

    Tyrimo autoriai teigia, kad rezultatai siūlo praktinę kryptį, kaip kurti aukso pagrindu pagamintus katalizatorius: mažinti paviršiaus „susitvarkymą“ į tankią struktūrą arba stabilizuoti kvadratinius ir stačiakampius motyvus. Taip būtų galima suderinti du, iš pažiūros priešingus, tikslus: atsparumą korozijai ir didesnį katalizinį aktyvumą.

    „Tai suteikia naują supratimą, kodėl auksas toks inertiškas deguonies atžvilgiu, ir rodo, kad kvadratinės ar stačiakampės struktūros gali reikšmingai padidinti oksidacijos reakcijų katalizinį efektyvumą“, – rašė tyrėjai.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale Physical Review Letters. Mokslininkų teigimu, tokie modeliavimai gali padėti tiksliau projektuoti paviršius, kurie reikalingi švaresnėms, stabilesnėms ir ilgaamžiškesnėms katalizinėms technologijoms.

  • Auksas ir sidabras grįžta į investuotojų radarą: „iTrustCapital“ žada 24/7 prekybą vienoje platformoje

    Auksas ir sidabras vėl tampa gynybine alternatyva

    Auksas ir sidabras pastaruoju metu vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, kai rinkose išlieka didesni svyravimai, o infliacijos lūkesčiai daugelyje šalių vis dar kelia neapibrėžtumo. Tokiais laikotarpiais dalis rinkos dalyvių ieško turto, kuris, jų vertinimu, gali geriau išlaikyti vertę nei vien akcijos ar obligacijos.

    Kartu ryškėja ir kita tendencija: vis daugiau žmonių nori alternatyvias investicijas valdyti taip pat paprastai, kaip kasdienę prekybą skaitmeniniu turtu. Tai reiškia aiškias kainas, greitą vykdymą ir galimybę stebėti portfelį realiuoju laiku vienoje vietoje.

    Kodėl tradiciniai tauriųjų metalų sprendimai daug kam netinka

    Nors taurieji metalai dažnai pristatomi kaip stabilumo elementas, tradiciniai modeliai neretai turi trinties taškų. Tarp dažniausiai minimų problemų yra dideli antkainiai monetoms, komisinių skatinamas agresyvus pardavimas ir ribotesnis likvidumas, kai prireikia metalus parduoti.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinė įsigijimo kaina gali būti mažiau skaidri, o sprendimą priimti sudėtingiau. Daliai investuotojų svarbiausias klausimas tampa ne tai, ar turėti aukso, o kiek realiai kainuoja jį nusipirkti ir kaip paprasta vėliau poziciją uždaryti.

    „iTrustCapital“ siūlo skaitmeninį valdymą fiziniams metalams

    Finansinių technologijų platforma „iTrustCapital“ teigia sujungianti tauriuosius metalus ir skaitmeninį turtą į vieną valdymo skydą, kuriame galima pirkti ir parduoti visą parą. Sprendimas orientuotas į savarankiškai valdomas pensijų sąskaitas, tačiau taip pat minimos ir apmokestinamos sąskaitos.

    Platforma nurodo, kad investuotojai gali turėti skaitmeninę prieigą prie fiziniu metalu padengtų aukso ir sidabro pozicijų, o nuosavybės apskaita vedama per „Tradewind“ infrastruktūrą „VaultChain“. Taip siekiama pasiūlyti frakcinę nuosavybę institucinio lygio luitams, išvengiant situacijų, kai didelę kainos dalį sudaro riboto tiražo monetų antkainis.

    „Investuotojai, kurie gali bet kuriuo metu valdyti skaitmeninį turtą, tikisi tokio pat prieinamumo ir iš tauriųjų metalų“, – teigiama „iTrustCapital“ pristatymo komunikacijoje.

    Pagal pateikiamą informaciją, bazinis metalas laikomas Kanados karališkojoje kalykloje, o saugojimo grandinėje minima „Kitco Metals“. Platforma akcentuoja, kad vartotojai mato kainas, prieš pateikdami pavedimą gali įvertinti galutinę kotiruotę, o sandorius valdo tame pačiame lange kaip ir kitą turtą.

    „iTrustCapital“ taip pat skelbia suteikianti galimybę prekiauti daugiau nei 95 skaitmeninio turto vienetais, įskaitant „Bitcoin“, „Ether“ ir „Solana“. Tai leidžia tauriuosius metalus laikyti greta skaitmeninio turto toje pačioje sąskaitos aplinkoje, strategiškai neperšokant tarp skirtingų paslaugų teikėjų.

    Mokesčių tema investuotojams išlieka viena jautriausių, todėl platforma pabrėžia, kad kaštai parodomi iki sandorio įvykdymo. Skaitmeninio turto sandoriams nurodomas 1 proc. operacijos mokestis, o tauriųjų metalų sandoriams taikomas antkainis virš momentinės kainos už unciją.

    Bendresniame rinkos kontekste tokie vieno langelio sprendimai atspindi platesnę kryptį: investuotojai nori daugiau turto klasių vienoje vietoje, aiškesnių sąnaudų ir greitesnio portfelio perbalansavimo. Platformos, kurios sugeba suvienodinti naudojimosi patirtį tarp skirtingų turto tipų, gali sparčiau tapti nauju standartu savarankiškai investuojantiems klientams.

  • Rinkas supurtė „Sunkus kūjis“: brangsta nafta ir doleris, o auksas bei sidabras pinga

    Rinkas supurtė „Sunkus kūjis“: brangsta nafta ir doleris, o auksas bei sidabras pinga

    Pasaulio finansų rinkose sugrįžo ryškus rizikos vengimas: investuotojai traukiasi iš akcijų, o daugiau dėmesio skiria doleriui ir JAV obligacijoms. Nuotaikas labiausiai kaitina geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizika energijos tiekimui per Hormūzo sąsiaurį.

    Pastarosiomis dienomis brango nafta, o tai rinkoms tapo signalu, kad konfliktas gali užsitęsti ir didinti infliacinį spaudimą. Kai energijos kainos kyla, investuotojai dažnai persvarsto lūkesčius dėl palūkanų normų ir vertina didesnę tikimybę, kad jos išliks aukštos ilgiau.

    Nafta, doleris ir akcijų spaudimas

    Akcijų biržose fiksuotos platesnės korekcijos, kurios paprastai lydi „bėgimą į saugumą“. Tokiose fazėse rinkos dalyviai linkę mažinti rizikingesnių aktyvų dalį portfeliuose ir didinti likvidumo atsargas.

    Kartu stiprėjo doleris euro atžvilgiu, o tai dažnai nutinka, kai investuotojai renkasi JAV valiutą kaip saugesnę užuovėją. Dolerio brangimas paprastai daro papildomą spaudimą žaliavoms ir tauriesiems metalams, nes jie pasaulyje daugiausia kotiruojami doleriais.

    Obligacijų pajamingumai kyla, metalai silpnėja

    Rinkos įtampą sustiprino ir kylantys JAV obligacijų pajamingumai, rodantys, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už skolinimąsi. Aukštesni pajamingumai didina skolinimosi kainą ir viešiesiems finansams, todėl karinių operacijų ir biudžeto deficito finansavimas tampa brangesnis.

    Tuo pat metu auksas ir sidabras atsidūrė spaudime. Šiems aktyvams nepalankus derinys yra stiprus doleris ir aukštos palūkanų normos, nes taurieji metalai patys negeneruoja palūkanų ar dividendų, todėl jų patrauklumas mažėja, kai „be rizikos“ grąža rinkoje kyla.

    Techninės analizės požiūriu, kai kainos greitai traukiasi nuo neseniai pasiektų aukštumų, rinkoje dažnai daugėja trumpalaikių pardavimo signalų. Tai didina kainų svyravimus ir skatina dalį investuotojų fiksuoti pelną po ankstesnio ralio.

    Ko tikėtis artimiausiu metu?

    Artimiausio laikotarpio kryptį daugiausia lems du veiksniai: geopolitinių rizikų raida ir JAV infliacijos bei palūkanų normų lūkesčiai. Jei įtampa dėl tiekimo maršrutų išliks, naftos kainos gali ir toliau išlikti aukštesniame lygyje, o tai palaikytų infliacijos baimes.

    Jei infliacija JAV išliks atkakli, rinka gali dar ilgiau atidėlioti palūkanų mažinimo scenarijų, o tai reikštų tęstinį spaudimą auksui ir sidabrui. Tuo pačiu doleris tokiomis sąlygomis dažnai išlaiko pranašumą, ypač jei investuotojų rizikos apetitas išlieka silpnas.