CP v2

Tag: Auksas

  • Ne tik nekilnojamasis turtas: ekspertas įvardijo, kur šiandien ieškoti grąžos investuotojams

    Nuomos grąža nebeatrodo savaime suprantama

    Daugelį metų investicija į būstą atrodė kaip patikimiausias būdas auginti santaupas: turtas apčiuopiamas, o nuoma gali generuoti pastovias pajamas. Tačiau išaugus kainoms, palūkanoms ir sugriežtėjus skolinimosi sąlygoms, daliai pirkėjų skaičiai nebėra tokie palankūs.

    Finansų rinkų atstovai vis dažniau akcentuoja, kad nuomojamas būstas šiandien neretai tampa ne pasyviu investavimu, o aktyvia veikla su rizikomis ir papildomais kaštais. Prie nuomos pajamų tenka pridėti remontus, prastovas be nuomininkų, draudimą, administravimą ir mokesčius.

    „Esant dabartiniams būsto kainų, nuomos ir palūkanų lygiams, nuomos pelningumas suprastėjo“, – sakė Pawełas Szczerbakas iš Finax.

    Eksperto pateiktame pavyz modelinis butas Varšuvoje kainuoja apie 161 000 eurų ir yra finansuojamas 80 proc. paskola. Po mokesčių nuoma generuoja maždaug 685 eurus per mėnesį, tačiau paskolos įmoka siekia apie 783 eurus, todėl mėnesio balansas tampa neigiamas ir sudaro apie 98 eurus.

    Tokia matematika nereiškia, kad nekilnojamasis turtas nebeturi prasmės, tačiau pabrėžia svarbiausią pokytį: vien nuomos pajamos ne visada padengia finansavimo kainą. Dėl to investuotojai dažniau vertina ir alternatyvas, kurios leidžia paprasčiau diversifikuoti riziką.

    ETF: diversifikacija ir likvidumas vietoje vieno objekto

    Kaip vieną iš alternatyvų ekspertas išskiria ETF – biržoje prekiaujamus fondus, kurie leidžia investuoti į plačius akcijų ar obligacijų indeksus. Tokie fondai paprastai pasižymi mažesniais administravimo kaštais nei aktyviai valdomi fondai ir suteikia galimybę išskaidyti investiciją per daugybę įmonių ar net skirtingus regionus.

    Dar vienas ETF pranašumas – likvidumas: investiciją, priklausomai nuo rinkos sąlygų, dažniausiai galima parduoti greičiau nei nekilnojamąjį turtą. Ilgalaikėms strategijoms tai tampa svarbu, kai investuotojas nori lanksčiau reaguoti į gyvenimo pokyčius ar rinkos ciklus.

    Kartu pabrėžiama, kad ETF, kaip ir kitos kapitalo rinkų priemonės, nėra garantuotas pelnas. Vertė gali svyruoti, todėl rezultatas labai priklauso nuo investavimo laikotarpio, rizikos tolerancijos ir to, ar investuojama nuosekliai, o ne bandant „pagauti“ geriausią momentą.

    Auksas: gali padėti, bet neturėtų būti pagrindas

    Kaip papildomą portfelio dalį ekspertas mini auksą, kuris 2025 metais demonstravo įspūdingą kainos šuolį ir, skaičiuojant metų pokytį, buvo išaugęs apie 60 proc. Vis dėlto pabrėžiama, kad aukso kainai būdingi staigūs ciklai: po spartaus kilimo gali sekti ryškesnės korekcijos.

    Dėl to auksas dažniau vertinamas kaip diversifikavimo priemonė, o ne pagrindinis pasirinkimas siekiant ilgalaikės grąžos. Priklausomai nuo investuotojo profilio, jo dalis portfelyje paprastai apsiribojama keliomis procentinėmis dalimis, kad sumažintų bendrą svyravimų riziką.

    Bendra žinutė paprasta: laikais, kai nekilnojamojo turto finansavimo kaina aukšta, o nuomos grąža spaudžiama, vis daugiau žmonių pradeda ieškoti mišraus sprendimo. Diversifikuotas portfelis, kuriame derinami skirtingi instrumentai, gali padėti geriau suvaldyti neapibrėžtumą.

  • Auksas krenta jau antrą savaitę: investuotojų nuotaikas keičia brangstanti nafta ir JAV palūkanos

    Auksui nepadeda nei infliacija

    Pasaulio žaliavų rinkose pastarosiomis dienomis ryškėja priešingos kryptys: auksas smunka, o naftos kainos kyla. Investuotojų dėmesį labiausiai veikia geopolitinė įtampa ir signalai, kad JAV palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi.

    Rizikos nuotaikas palaiko neapibrėžtumas dėl JAV ir Irano santykių bei platesnio saugumo situacijos Artimuosiuose Rytuose. Tokie veiksniai įprastai didina naftos tiekimo sutrikimų rizikos priedą ir kelia naftos ateities sandorių kainas.

    Naftos kainai įtakos turi ir tai, kad Kinija išlieka vienu svarbiausių Irano naftos pirkėjų. Rinkos vertina, ar politiniai sprendimai gali pakeisti prekybos srautus ir spaudimą Teheranui, o tai tiesiogiai atsispindi lūkesčiuose dėl pasiūlos.

    Nafta brangsta, auksas traukiasi

    Naftos brangimas siejamas su rizika dėl gabenimo maršrutų ir galimų trikdžių regione, kuris svarbus pasaulinei energetikos logistikai. Kai investuotojai labiau vertina fizinės pasiūlos riziką, naftos kainos gali kilti net ir esant mišriems signalams dėl paklausos.

    Tuo metu auksui nepalankus stipresnis JAV doleris ir didesni JAV valstybės obligacijų pajamingumai. Tai didina alternatyviąsias laikymo sąnaudas, nes auksas palūkanų nemoka, todėl dalis kapitalo persiskirsto į pajamingumą siūlančius instrumentus.

    Fed lūkesčiai keičia žaidimo taisykles

    Rinkose itin svarbūs infliacijos rodikliai JAV: kai kainų augimas išlieka aukštesnis, didėja tikimybė, kad Federalinė rezervų sistema palūkanų normų neskubės mažinti. Tokie lūkesčiai paprastai stiprina dolerį ir spaudžia tauriuosius metalus.

    Ši dinamika matoma ir tauriųjų metalų segmente: auksas per trumpą laiką prarado dalį ankstesnio augimo, o investuotojai, pirkę aukštesnėmis kainomis, fiksuoja nuostolius. Panašios nuotaikos persiduoda ir sidabrui, kuris dažnai juda kartu su auksu, nors jam papildomą įtaką daro ir pramonės paklausos lūkesčiai.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu kainų kryptį toliau lems dvi dedamosios: geopolitinės naujienos, darančios įtaką naftos pasiūlai, ir JAV makroekonominiai duomenys, formuojantys palūkanų trajektorijos lūkesčius. Kol palūkanų mažinimas atidedamas, auksui sudėtinga susigrąžinti pagreitį, o naftai išlieka palanki rizikos premija.

  • Iran karo paradoksas: nafta šauna į viršų, o auksas krenta – kas iš tiesų saugo nuo infliacijos?

    Iran karo paradoksas: nafta šauna į viršų, o auksas krenta – kas iš tiesų saugo nuo infliacijos?

    Karas Irane apvertė įprastą investuotojų logiką: vietoje tradicinio bėgimo į auksą rinkos šį kartą pasirinko naftą. Nuo vasario 27 dienos, dieną prieš prasidedant operacijai „Epic Fury“, „Brent“ naftos kaina šoktelėjo apie 37 proc., o aukso vertė smuko maždaug 10 proc.

    Toks išsiskyrimas iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiškas, nes abu aktyvai dažnai laikomi apsauga nuo infliacijos ir geopolitinių sukrėtimų. Vis dėlto dabartinėje situacijoje kainas labiau nei geopolitika lemia palūkanų normų lūkesčiai ir tai, kaip į energijos šoką reaguoja centriniai bankai.

    Naftos brangimą paaiškinti paprasčiau: rinkoje susiformavo pasiūlos trūkumo baimė. „Goldman Sachs“ skaičiavimu, dėl konflikto iš Persijos įlankos rinkos laikinai neteko apie 14,5 mln. barelių per dieną gavybos, o balandį pasaulinės atsargos, banko vertinimu, traukėsi rekordišku tempu.

    Tokiais atvejais veikia elementari ekonomika: kai pasiūla krenta, kainos kyla, kol paklausa prisitaiko. „Brent“ pakilo nuo maždaug 70 JAV dolerių iki apie 100 JAV dolerių už barelį, piko metu buvo priartėjusi ir prie 126 JAV dolerių, o tai sudaro atitinkamai apie 62–111 eurų ir apie 140 eurų.

    Aukso dinamika – sudėtingesnė, nors ir logiška, jei žiūrima per palūkanų normų prizmę. 2025 metais auksas buvo pabrangęs apie 65 proc., o jį aktyviai pirko centriniai bankai, todėl daugelis strategų metalą laikė universalia apsauga nuo karo rizikų.

    Vis dėlto auksas neturi palūkanų, dividendų ar kupono, todėl jo patrauklumą stipriausiai formuoja alternatyvių investicijų grąža. Kai realios palūkanos kyla, auga ir vadinamoji galimybės kaina: investuotojas atsisako palūkanas mokančių obligacijų tam, kad laikytų nulinę grąžą generuojantį metalą.

    Per pastarąsias savaites rinkos vis aiškiau signalizavo, kad JAV bazinės palūkanos gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi anksčiau. CME „FedWatch“ duomenys rodo, kad palūkanų mažinimas šiais metais nebėra dominuojantis scenarijus, o tai tiesiogiai spaudžia aukso kainą.

    Nuo vasario 27 dienos auksas, Euronews pateikiamais skaičiais, nukrito nuo 5 275 JAV dolerių iki 4 735 JAV dolerių už Trojos unciją. Perskaičiavus, tai yra maždaug nuo 4 660 eurų iki 4 180 eurų, arba apie 480 eurų kritimas per dešimt savaičių.

    „Kai konfliktas sukelia energijos pasiūlos šoką ir sumažina viltis dėl mažesnių JAV palūkanų, nenuostabu, kad auksui šį kartą sunku atlikti saugaus prieglobsčio vaidmenį“, – sakė „Morgan Stanley“ žaliavų strategė Amy Gower.

    Šis argumentas išryškina esminį pokytį: aukso kainą vis labiau valdo pinigų politika, o ne pati geopolitinė antraštė. Kitaip tariant, rinka vertina ne įvykį, o centrinio banko reakciją į jį ir jos poveikį realioms palūkanoms.

    Ką auksas iš tiesų „draudžia“

    Dažnai sakoma, kad auksas saugo nuo infliacijos, tačiau praktikoje jis dažniau saugo nuo pasitikėjimo praradimo institucija, kuri privalo infliaciją suvaldyti. Kai kainos kyla nuosaikiai, rinka paprastai tiki, kad centrinis bankas turi priemonių ir valios išlaikyti politiką griežtą, todėl auksas gali net silpti.

    Aukso „valanda“ ateina tada, kai infliacija tampa nebekontroliuojama arba atsiranda įtarimų, kad pinigų politika nebesugebės apginti valiutos perkamosios galios. Dabartinis Irano karo sukeltas šokas labiau primena pasiūlos sutrikimą, kurį Federalinis rezervų bankas, rinkų akimis, yra linkęs „absorbuoti“ palūkanas laikydamas aukštesnes.

    Kas svarbiausia investuotojams

    Naftos šokas infliaciją pakelia tiesiogiai, nes energija yra reikšminga vartotojų kainų krepšelio dalis ir daro įtaką logistikos bei gamybos sąnaudoms. Todėl nafta tampa ta retąja priemone, kuri gali brangti būtent dėl pačios infliacijos priežasties.

    „Goldman Sachs“ išlieka palankūs aukso perspektyvai ilgesniu laikotarpiu ir prognozuoja apie 5 400 JAV dolerių už unciją iki 2026 metų pabaigos, tai yra apie 4 770 eurų. Tačiau bankas perspėja, kad artimiausiu metu aukso kainas gali slėgti užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ir dėl jų ilgiau išliekantis spaudimas palūkanų normoms.

    Jei Hormūzo sąsiaurio pralaidumas normalizuotųsi, naftos kainų įtampa greičiausiai sumažėtų, o tai atvertų daugiau erdvės švelnesnei pinigų politikai. Tokiu atveju galėtų apsiversti ir dabartinis santykis: naftai silpnėjant, auksas vėl turėtų šansą atsigauti, nes jo pagrindinis „degalas“ istorijoje dažnai būna krentančios realios palūkanos.

  • Naftos kaina krenta: Brent nukrito žemiau 100 dolerių, biržos atsargiai reaguoja optimizmu banga

    Žaliavų rinkose ketvirtadienio rytą fiksuotas ryškesnis atoslūgis: „Brent“ naftos kaina nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 dolerių už barelį ribos, o JAV etalonas WTI laikėsi kiek virš 93 dolerių. Tai juntamas pokytis, palyginti su laikotarpiu prieš kelias savaites, kai „Brent“ buvo pakilusi virš 111 dolerių.

    Tokios korekcijos dažniausiai atspindi ne vien paklausos ir pasiūlos balansą, bet ir geopolitinių rizikų „priemoką“ kainoje. Šį kartą rinkos reagavo į signalus iš Artimųjų Rytų apie galimą derybų pažangą, kuri sumažintų grėsmę vienam svarbiausių pasaulio energetikos „kamščių“ taškų – Hormūzo sąsiauriui.

    Kas keičia naftos kainą?

    Hormūzo sąsiauris yra kritinis maršrutas Persijos įlankos naftai ir daliai suskystintų gamtinių dujų, todėl bet koks jo sutrikdymo scenarijus akimirksniu kelia draudimo, logistikos ir tiekimo kaštus. Pastaruoju metu būtent ši rizika buvo vienas veiksnių, palaikiusių aukštesnes naftos kainas ir stiprinusių infliacinį spaudimą energijai jautriose ekonomikose.

    Rinkos dalyviai taip pat įvertino politinius pareiškimus, jog susitarimas galėtų būti pasiektas artimiausiu metu. Tokie signalai neretai išprovokuoja staigius kainų judesius, nes algoritminė prekyba ir fondų pozicijų perbalansavimas vyksta greitai, o likvidumas konkrečiais momentais gali būti ribotas.

    Biržos kyla, bet euforija ribota

    Pingant naftai, investuotojams paprastai lengviau tikėtis mažesnio spaudimo infliacijai ir švelnesnės palūkanų normų trajektorijos. Tai palaiko akcijų rinkas, ypač sektorius, kurių kaštų struktūroje energija ir logistika sudaro reikšmingą dalį.

    Vis dėlto optimizmas išlieka atsargus: įtampa regione nėra dingusi, o bet koks netikėtas incidentas gali greitai sugrąžinti rizikos „priemoką“ į energijos kainas. Dėl to trumpalaikiai naftos svyravimai išlieka tikėtini, o investuotojai toliau seka tiek politinius pranešimus, tiek realius tiekimo srautų pokyčius.

    Auksas ir valiutos laukia aiškumo

    Valiutų rinkoje ryškesnių judesių paprastai prireikia aiškaus politinio patvirtinimo arba materialaus pokyčio tiekime, todėl prekyba išlieka santūri. Tuo metu auksas, dažnai laikomas „saugia užuovėja“, išlaiko aukštesnius lygius, rodydamas, kad dalis kapitalo vis dar draudžiasi nuo derybų žlugimo ar konflikto eskalacijos.

    Tokioje aplinkoje rinka vienu metu „perka“ geresnį scenarijų akcijoms ir „draudžia“ blogesnį scenarijų per saugesnius aktyvus. Artimiausioms dienoms ir savaitėms didžiausia įtaka išliks naujienų srautas iš regiono bei realūs signalai apie tanklaivių judėjimą ir draudimo įmokų pokyčius.

  • Doleriui silpstant, auksas brangsta: rinkos nerimauja dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Doleriui silpstant, auksas brangsta: rinkos nerimauja dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Finansų rinkose trečiadienį išryškėjo klasikinė rizikos vengimo nuotaika: silpnėjant doleriui, investuotojai daugiau dėmesio skyrė auksui, kuris dažnai laikomas saugesne užuovėja neapibrėžtumo laikotarpiais. Nuotaikas labiausiai veikė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos galimas poveikis žaliavų, ypač naftos, kainoms.

    Tuo pat metu Lenkijos centrinio banko sprendimas nekeisti bazinių palūkanų normų didesnių staigmenų nesukėlė, todėl zlotas į tai reagavo santūriai. Rinkos dalyviai vis dažniau signalizuoja, kad spartesniems palūkanų mažinimams kelią užkerta vis dar jautri infliacijos dinamika.

    Palūkanos ir infliacija

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad metinė infliacija, siekianti apie 3,2 proc., riboja erdvę tolesniam palūkanų karpymui artimiausiu metu. Esant tokiam fonui, centriniai bankai dažniau renkasi atsargesnį kursą, siekdami išlaikyti patikimumą ir stabilizuoti infliacijos lūkesčius.

    „Kai kainų spaudimas išlieka atkaklus, palūkanų išlaikymas tampa gynybine, bet patikimumą stiprinančia pozicija“, – sakė rinkos analitikas Mikołaj Sobierajski.

    Nafta atpigo, bet rizika išliko

    Naftos rinkoje vakare fiksuotas kainų kritimas, tačiau dalyviai ir toliau vertina geopolitinę riziką kaip vieną svarbiausių trumpalaikių veiksnių. Artimųjų Rytų įtampa rinkose dažnai suvokiama kaip potencialus pasiūlos šoko šaltinis, ypač jei sutriktų gavyba ar logistika.

    Rinkos komentatoriai pabrėžia, kad net ir vien tik griežtesnė retorika gali didinti kainų svyravimus, nes dalis investuotojų peržiūri pozicijas žaliavose. Dėl to naftos kainos gali greitai keisti kryptį, priklausomai nuo naujų signalų iš regiono.

    Auksas brangsta, doleris traukiasi

    Aukso kainą palaikė ir silpnesnis doleris: kai JAV valiuta pinga, auksas dažnai tampa patrauklesnis pirkėjams, atsiskaitantiems kitomis valiutomis. Be to, esant didesniam geopolitiniam neapibrėžtumui, dalis investuotojų ieško turto, kuris istoriškai geriau išlaiko vertę krizinių epizodų metu.

    Nors rinkoje minimos psichologiškai svarbios aukso kainų ribos, artimiausiu metu kryptį gali lemti ne tik geopolitinės naujienos, bet ir lūkesčiai dėl palūkanų normų JAV bei infliacijos rodikliai. Šie veiksniai tiesiogiai veikia obligacijų pajamingumus, o kartu ir aukso patrauklumą.

  • Auksas brangsta po Trumpo žinutės apie Iraną: investuotojai grįžta, o nafta leidžiasi žemyn

    Aukso kaina pastarosiomis dienomis vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, o judėjimą rinkose paskatino geopolitinės naujienos iš Artimųjų Rytų. Po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešo komentaro apie pažangą derybose su Iranu rinkos dalyviai ėmė aktyviau pirkti saugesniais laikomus aktyvus.

    Tekste minimas šuolis iki beveik 4 700 JAV dolerių už Trojos unciją neatitinka šiuo metu pasaulinėse biržose fiksuojamų aukso kainų lygio. Realiose rinkose auksas paprastai kotiruojamas kelis kartus mažesne kaina, todėl tikėtina, kad šaltinyje įsivėlė skaičiavimo ar valiutos pateikimo klaida.

    Kas kilstelėjo aukso kainą?

    Rinkos jautriai reaguoja į signalus, kad gali mažėti karinė eskalacija ir sutrikimų rizika regione, per kurį eina svarbūs energijos tiekimo keliai. Net ir užuomina apie galimą paliaubų ar platesnio susitarimo scenarijų dažnai sukelia greitą pozicijų perbalansavimą, ypač tarp spekuliantų.

    Tuo pat metu investuotojai vertina ir palūkanų normų perspektyvą. Jei energijos kainos slūgsta, mažėja infliacijos spaudimas, o tai didina tikimybę, kad centriniai bankai ateityje galėtų švelninti pinigų politiką, kas istoriškai palanku auksui.

    Nafta pigo, nes mažėja rizika

    Kartu su aukso brangimu šaltinyje aprašomas ir naftos atpigimas. Tokia kryptis dažnai matoma tada, kai rinka ima tikėti, kad sumažės tiekimo sutrikimų tikimybė, pavyzdžiui, dėl laivybos saugumo jautriuose sąsiauriuose.

    Naftos kainų kritimas gali turėti tiesioginį poveikį degalų kainoms, transporto sąnaudoms ir galiausiai vartotojų infliacijai. Vis dėlto šie pokyčiai paprastai persiduoda su laiko vėlavimu, o kryptį gali greitai pakeisti naujos žinios iš regiono.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Auksas išlieka vienu populiariausių instrumentų, kai rinkose auga neapibrėžtumas, o investuotojai siekia diversifikuoti riziką. Pastaraisiais metais aukso paklausą papildomai palaiko ir centrinių bankų pirkimai, kurie padeda stabilizuoti rinką net ir svyruojant nuotaikoms.

    Vis dėlto trumpalaikiai šuoliai, paremti politiniais pareiškimais, dažnai būna trapūs. Jei derybos įstringa ar grįžta eskalacijos grėsmė, nafta gali brangti, o auksas judėti dar vienu impulsu, todėl rinkos dalyviai paprastai vertina ne tik antraštes, bet ir realius veiksmus bei oficialius sprendimus.

  • Vokietija sėdi ant 440 mlrd. eurų aukso: ekonomistai siūlo parduoti dalį rezervo

    Vokietija sėdi ant 440 mlrd. eurų aukso: ekonomistai siūlo parduoti dalį rezervo

    Vokietija valdo vieną didžiausių pasaulyje aukso atsargų, o viešojoje erdvėje vėl įsižiebė ginčas, ar dalį jų nereikėtų paversti pinigais. Vokietijos centrinis bankas Bundesbank turi apie 3 350 tonų aukso, nusileisdamas tik Jungtinėms Valstijoms.

    Pastaraisiais metais aukso kaina šoktelėjo, todėl bendra šių atsargų vertė vertinama maždaug 440 mlrd. eurų. Šis skaičius tapo argumentu tiems, kurie siūlo dalį rezervo panaudoti valstybės ir gyventojų finansiniam spaudimui mažinti.

    Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) vadovas Marcelis Fratzscheris teigia, kad aukso rezervas yra tarsi krizėms skirtas taupyklės fondas. Jo vertinimu, nedidelės dalies pardavimas galėtų padėti finansuoti priemones, kurios palengvintų naštą namų ūkiams ir verslui, arba būti nukreiptas į švietimą bei infrastruktūrą.

    Kontekstas tam palankus: infliacijos poveikis išlieka jautrus, o kai kurios vartojimo kategorijos brangsta sparčiau už bendrą vidurkį. Pavyzdžiui, su vairavimu susijusių prekių ir paslaugų krepšelis, skaičiuojamas Vokietijos statistikos institucijų, 2026 metų kovą buvo 6,7 proc. didesnis nei prieš metus.

    Kur laikomas Vokietijos auksas?

    Ne visas Bundesbank auksas yra Frankfurte. Apie 1 236 tonos laikomos JAV federalinio rezervo sistemos saugyklose Niujorke, dar apie 404 tonos saugomos Londone, o likusi dalis yra Vokietijoje.

    Tokia struktūra susiformavo istoriškai: po Antrojo pasaulinio karo Vokietija kaupė prekybos perteklių, o pagal Bretton Woods sistemą jis buvo konvertuojamas į auksą. Kai 8-ajame dešimtmetyje sistema žlugo, auksas daugeliu atvejų liko ten, kur buvo laikomas.

    Bundesbank yra vykdęs ir repatriaciją. 2017 metais iš Prancūzijos centrinio banko saugyklų buvo perkelta apie 374 tonos, kaip argumentą įvardijant bendrą euro zonos valiutą ir pasikeitusį atsargų valdymo poreikį.

    Politinis spaudimas didėja

    Diskusijos apie aukso grąžinimą į Vokietiją periodiškai atsinaujina, ypač augant geopolitinei įtampai. Kai kurie politikai ir mokesčių mokėtojų atstovai viešai kelia klausimą, ar pasitikėjimas JAV kaip saugotoja nebuvo susilpnintas pastarųjų metų politinių sprendimų.

    2026 metų kovą partija Alternatyva Vokietijai (AfD) Bundestage inicijavo siūlymą grąžinti visą valstybės auksą į šalį. Kartu buvo iškelta ir idėja, kad tokios atsargos ateityje galėtų tapti atrama galimai nacionalinei valiutai, kas faktiškai reikštų euro atsisakymo scenarijaus svarstymą.

    Kiti parlamentarai tokią kryptį atmetė, argumentuodami, kad diskusija tampa politiniu triukšmu, o atsargos Niujorke suteikia operacinį lankstumą. Taip pat pabrėžiama, kad auksas laikomas saugiai ir išlieka Bundesbank valdymo kontrolėje.

    Kodėl Bundesbank neskuba parduoti?

    Bundesbank nuosekliai laikosi pozicijos, kad aukso atsargos yra ilgalaikis pasitikėjimo finansų sistema ramstis. Centriniai bankai auksą paprastai vertina ne kaip kasdienį biudžeto finansavimo šaltinį, o kaip rezervą ekstremaliems sukrėtimams ir pasitikėjimo krizėms.

    Šalininkai, siūlantys parduoti dalį aukso, akcentuoja, kad tabu nėra būtinas, jei sprendimai būtų riboti, skaidrūs ir turėtų aiškų ekonominį tikslą. Vis dėlto praktikoje toks žingsnis reikštų ne tik finansinį, bet ir politinį signalą rinkoms, todėl sprendimų priėmėjai vengia staigių judesių.

    Kol kas aukso pardavimo idėja išlieka diskusijų lauke, o parlamente pasiūlymai dėl atsargų laikymo vietos ir valdymo nukreipiami svarstyti atsakingiems komitetams. Artimiausi sprendimai priklausys nuo infliacijos dinamikos, fiskalinio spaudimo ir politinės daugumos požiūrio į rezervų paskirtį.