CP v2

Tag: Auksas

  • Aukso paradoksas: infliacija kyla, kaina krenta – kodėl lemia palūkanos, o ne mitai?

    Aukso paradoksas: infliacija kyla, kaina krenta – kodėl lemia palūkanos, o ne mitai?

    Auksas dažnai vadinamas klasikine apsauga nuo infliacijos, tačiau pastaruoju metu rinkos siunčia priešingą signalą. JAV infliacijai kylant, aukso kaina smunka jau ketvirtą mėnesį iš eilės ir yra maždaug ketvirtadaliu žemiau nei metų pradžioje fiksuoti rekordai.

    Tokia dinamika iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiška, bet ją paaiškina paprastas principas: auksas pats negeneruoja pajamų. Skirtingai nei obligacijos ar akcijos, jis nemoka nei palūkanų, nei dividendų, todėl investuotojai nuolat lygina, kiek gali uždirbti kitur.

    Palūkanos keičia žaidimo taisykles

    Kai centriniai bankai kelia palūkanas arba žada išlaikyti griežtą pinigų politiką, kyla obligacijų pajamingumai. Tuomet auga vadinamoji alternatyvioji kaina: laikydamas auksą investuotojas atsisako vis didesnių, mažiau rizikingų grąžų iš obligacijų.

    Panašus mechanizmas veikia ir akcijų rinkoje. Jei įmonių pelnai auga, o dividendų perspektyvos gerėja, kapitalas dažniau nukreipiamas į rizikingesnį, bet potencialiai pelningesnį turtą, o auksas praranda dalį patrauklumo.

    Kodėl infliacija pati savaime nepadeda

    Ilgą laiką gyvavęs įsitikinimas, kad auksas automatiškai brangsta kylant kainoms, daugeliui investuotojų atėjo iš 8 dešimtmečio patirties. Tuomet aukšta infliacija derėjo su lėta ir nepakankamai ryžtinga pinigų politika, o realios palūkanos buvo žemos ar net neigiamos.

    Šiandien situacija kitokia: net ir esant infliaciniams šokams, centriniai bankai dažniau siekia ją suvaldyti, todėl realių palūkanų kryptis tampa kritiniu veiksniu. Jei rinkos pradeda tikėtis palūkanų didinimo, auksas dažnai patiria spaudimą net ir brangstant vartojimo krepšeliui.

    Kada auksas iš tiesų sužiba?

    Istoriškai auksui palankiausios sąlygos susiformuoja tada, kai palūkanos krinta, o pinigų politika švelnėja, nes mažėja obligacijų grąža ir silpnėja alternatyvioji kaina. Dar vienas scenarijus, kai auksas dažnai sulaukia paklausos, yra augimo lėtėjimas ir padidėjęs nerimas finansų rinkose.

    Ši pamoka investuotojams nepatogi, bet svarbi: vien tik kylanti infliacija nėra garantija, kad auksas brangs. Daug lemia tai, kaip į kainų šuolį reaguoja centriniai bankai, kaip keičiasi realios palūkanos ir kokią grąžą siūlo alternatyvios investicijos.

  • Lenkijos centrinis bankas gina grynuosius: apyvartoje 114 mlrd. eurų, aukso atsargos auga

    Diskusijoms dėl grynųjų pinigų ateities Europoje aštrėjant, Lenkijos centrinis bankas pabrėžia, kad grynieji išlieka svarbia finansinio saugumo grandimi. Narodowy Bank Polski (NBP) teigia, jog šalyje įgyvendinama Nacionalinė grynųjų apyvartos saugumo strategija jau laikoma pavyzdžiu kitoms valstybėms.

    NBP valdybos narys Arturas Sobońas interviu Lenkijos žiniasklaidai akcentavo, kad strategijos tikslas yra užtikrinti pakankamą banknotų ir monetų kiekį mokėjimų sistemoje net sutrikus įprastiems atsiskaitymo kanalams. Toks požiūris siejamas ir su platesnėmis tendencijomis, kai dalis šalių, stipriai plėtusių atsiskaitymus tik kortelėmis ar programėlėmis, vėl grįžta prie rekomendacijų turėti grynųjų nenumatytiems atvejams.

    Grynųjų kiekis ir prieinamumas

    NBP skaičiavimu, Lenkijoje apyvartoje šiuo metu yra apie 497 mlrd. zlotų, tai sudaro maždaug 114 mlrd. eurų. Bankas pabrėžia, kad grynieji reikalingi ne tik kasdieniams atsiskaitymams, bet ir kaip atsarginė priemonė, jei sutriktų elektroninių mokėjimų infrastruktūra.

    Strategija apima ne vien centrinio banko, kaip pinigų emitento, vaidmenį, bet ir praktinį bendradarbiavimo modelį su komerciniais bankais bei viešuoju sektoriumi. NBP teigimu, be šios partnerystės neįmanoma užtikrinti stabilaus grynųjų tiekimo ir jų prieinamumo gyventojams.

    Bankas taip pat nurodo, kad pavyko stabilizuoti bankomatų operatoriams tenkančių mokesčių aplinką, o nors bankomatų skaičius kai kuriais metais mažėja, išgryninimo vietų tinklas iš esmės išlieka stabilus. Augančiu potencialu įvardijamos ir galimybės išsiimti nedideles sumas prekybos vietų kasose, nors kol kas tai sudaro mažą bendros gryninimo apimties dalį.

    Auksas ir rezervų struktūra

    Kartu su grynųjų vaidmens gynimu NBP aktyviai didina tarptautines atsargas, pirmiausia auksą. NBP skelbia jau sukaupęs 614 tonų aukso, o tikslas įvardijamas 700 tonų, taip siekiant stiprinti rezervų patikimumą ir diversifikaciją.

    „Aukso atsargos didina šalies saugumą ir ekonomikos patikimumą, o didesnė jų dalis leidžia subalansuoti rezervus tarp užsienio valiutų ir aukso“, – sakė Arturas Sobońas.

    NBP aiškina, kad auganti aukso kaina, didėjant turimam kiekiui, teigiamai veikia banko kapitalą, tačiau tai nėra realizuotas pelnas, nes auksas nėra parduodamas. Pasak banko atstovo, vadinamasis nerealizuotas prieaugis, susijęs su sukauptu auksu, siekia apie 150 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 35 mlrd. eurų.

    Rezervai be kriptoturto

    NBP pabrėžia, kad tarptautinių rezervų portfelyje numatyta vieta ir modernesnėms investavimo formoms, pavyzdžiui, biržoje prekiaujamiems fondams, susietiems su akcijų indeksais. Vis dėlto bankas akcentuoja, kad jo rezervuose nėra kriptoturto, o prioritetas teikiamas likvidžioms ir kredito rizikos neturinčioms arba ją minimalizuojančioms priemonėms.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, oficialiosios tarptautinės atsargos 2026 metų gegužės pabaigoje pasiekė 297,2 mlrd. JAV dolerių ekvivalentą. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 258 mlrd. eurų, o NBP teigia, kad per dešimtmetį atsargos išaugo daugiau nei dvigubai.

    NBP aiškina, kad didesnės atsargos leidžia nuosekliai artėti prie pasirinktos struktūros, kurioje reikšmingą dalį sudaro užsienio valiutos ir auksas. Bankas taip pat pažymi, kad kai kurios Vakarų Europos valstybės, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, istorškai sukaupusios gerokai didesnes aukso atsargas, todėl Lenkija siekia panašaus saugumo standarto pagal savo ekonomikos mastą.

  • Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    „Monnaie de Paris“ sugrįžta į investicinį auksą

    Prancūzijos monetų kalykla „Monnaie de Paris“ pranešė, kad netrukus pradės prekiauti gryno aukso monetomis, skirtomis investicijoms. Tai pirmas toks leidimas per daugiau nei šimtmetį, kai buvo nutraukta klasikinių „Napoleon“ ir „Louis d’or“ monetų era.

    Naujoji serija pavadinta „Marianne d’or“ ir, kaip nurodo kalykla, ji orientuota į smulkiuosius ir vidutinius investuotojus. Monetos prekyboje turėtų pasirodyti birželio 16 dieną.

    Kokios bus naujos monetos

    Bus siūlomos keturios monetų versijos, kurių masė svyruos nuo 3,1 gramo iki 31,1 gramo, tai atitinka nuo dešimtadalio iki vienos trojos uncijos. Vienoje pusėje bus pavaizduotas Prancūzijos Respublikos simbolis Mariana, kitoje – šalies teritorijų žemėlapis.

    Šis sprendimas atgaivina istorinę tradiciją, kai Prancūzijoje investicinis auksas ilgą laiką buvo siejamas su standartizuotomis apyvartinėmis monetomis. Pavyzdžiui, „Napoleon“ tipo 20 frankų monetos buvo kaldinamos 1803–1914 metais ir tapo įprastu būdu kaupti auksą.

    Kodėl auksas vėl tapo masiniu pasirinkimu

    Kalyklos vadovas Marc’as Schwartzas teigė, kad tikslas yra demokratizuoti aukso rinką Prancūzijoje, nes pastaraisiais metais išaugus kainoms sustiprėjo investuotojų paklausa. Auksas rinkose dažnai vertinamas kaip saugesnis prieglobstis, kai didėja geopolitinė įtampa ar infliacijos rizika.

    „Norime, kad investicinis auksas būtų prieinamesnis platesniam žmonių ratui, nes matome išaugusį susidomėjimą“, – sakė Marc’as Schwartzas.

    Praktikoje dalis investuotojų auksą renkasi per biržoje prekiaujamus fondus arba su tauriųjų metalų gavyba susijusias akcijas, tačiau fizinis auksas išlieka populiarus dėl paprasto principo: jis nėra niekieno įsipareigojimas ir egzistuoja kaip turtas savaime. Kita vertus, fizinio aukso pirkėjams aktualūs saugojimo ir draudimo klausimai.

    „Monnaie de Paris“ akcentuoja, kad „Marianne d’or“ monetos bus parduodamos pagal rinkos kainą, o ne kaip kolekciniai suvenyrai. Iki šiol kalyklos leidžiamos aukso ar sidabro monetos dažniausiai buvo proginės ir gaminamos iš lydinių su mažesne tauriųjų metalų dalimi.

    Naujasis leidimas turės konkuruoti su pasaulyje gerai žinomomis investicinėmis monetomis, tarp kurių yra Pietų Afrikos „Krugerrand“, Kanados „Maple Leaf“ ir JAV „Gold Eagle“. Tokiose rinkose pirkėjams svarbiausia grynumas, likvidumas, atpažįstamumas ir skirtumas tarp aukso kainos bei pardavėjo antkainio.

    Kalykla taip pat pristatys skaitmeninę „e-Marianne“ versiją, skirtą tiems, kurie nenori laikyti fizinio aukso namuose. Principas paprastas: moneta saugoma pačios kalyklos, o savininkas ją parduoda tada, kai nusprendžia fiksuoti rezultatą.

    „Monnaie de Paris“ nenurodė, kiek monetų planuoja parduoti, tačiau pažymėjo, kad įmonės pajamos pernai augo 1,7 proc. ir pasiekė 197 000 000 eurų. Rinkos dalyviai tokį žingsnį vertina kaip bandymą pasinaudoti atsinaujinusiu europiečių susidomėjimu fiziniu auksu ir pasiūlyti alternatyvą tiek fondams, tiek privačiam aukso pirkimui iš tarpininkų.

  • Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Pirmadienį naftos kainos smuko ir „Brent“ etalono barelis tarptautinėje rinkoje nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 JAV dolerių ribos. Toks judėjimas paprastai signalizuoja pasikeitusius lūkesčius dėl pasiūlos ir geopolitikos, todėl investuotojai atidžiai vertina kiekvieną naują žinią.

    Ankstyvoje prekyboje „Brent“ nafta kainavo apie 91 eurą už barelį, o JAV „WTI“ rūšies nafta – maždaug 85 eurus. Kainų spaudimą stiprino rinkos nuotaikos, kad įtampa gali mažėti, o dalis tiekimo rizikų – pasitraukti iš kainos.

    Kas labiausiai judina kainas

    Rinkos reakciją kurstė žinutės apie JAV ir Irano kontaktus, kuriuos investuotojai sieja su galimu naftos srautų augimu arba bent jau mažesne rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose. Didžiausias dėmesys tenka Hormūzo sąsiauriui – vienam svarbiausių pasaulio naftos tranzito kelių, kur bet kokie trikdžiai akimirksniu pakelia kainas.

    Pasak rinkos analitikų, vien lūkesčiai, kad situacija gali tapti labiau prognozuojama, trumpuoju laikotarpiu mažina rizikos priedą naftos kainoje. Tuo pačiu pabrėžiama, kad realūs pokyčiai priklausys nuo politinių sprendimų ir praktinių veiksmų, o ne vien nuo pareiškimų.

    Valiutos ir auksas: investuotojai persidėlioja

    Kartu su naftos pigimu fiksuotas ir JAV dolerio silpnėjimas, o tai dažnai veikia žaliavų rinkas, nes daugelis jų pasaulyje kotiruojamos doleriais. Silpnesnė JAV valiuta paprastai palengvina žaliavų įsigijimą kitų valiutų turėtojams ir gali paskatinti paklausą.

    Tuo pat metu brango auksas, kurį dalis investuotojų vis dar vertina kaip priemonę portfeliui stabilizuoti. Auksas kilo daugiau nei 1 proc., o jo kaina siekė maždaug 4 260 eurų už Trojos unciją, trumpam užkopdama dar aukščiau.

    Ką tai reiškia infliacijai ir palūkanoms

    Naftos kainos yra vienas greičiausiai vartotojams persiduodančių rodiklių, nes veikia degalų, logistikos ir dalies prekių savikainą. Jei pigimas būtų tvaresnis, jis mažintų spaudimą infliacijai, o tai ilgainiui galėtų pakeisti ir lūkesčius dėl centrinių bankų palūkanų normų trajektorijos.

    Vis dėlto rinkos dalyviai primena, kad naftos kainą lemia ne vien geopolitika: svarbūs ir OPEC bei sąjungininkų sprendimai, JAV gavybos tempai, atsargų pokyčiai, paklausos perspektyvos didžiosiose ekonomikose. Todėl trumpalaikiai kritimai gali greitai virsti naujomis bangomis, jei pasikeičia bent vienas iš šių veiksnių.

    Artimiausiu metu investuotojai stebės oficialius pareiškimus dėl JAV ir Irano derybų, naujus duomenis apie atsargas ir signalus iš naftą eksportuojančių šalių. Būtent šių naujienų kryptis lems, ar kritimas žemiau 100 JAV dolerių ribos taps laikinu epizodu, ar naujos tendencijos pradžia.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl auksas nerūdija: paslaptis slypi atomų paviršiuje

    Mokslininkai atskleidė, kodėl auksas nerūdija: paslaptis slypi atomų paviršiuje

    Auksas vertinamas ne tik dėl retumo ar spindesio, bet ir dėl itin didelio atsparumo korozijai. Skirtingai nei geležis ar varis, jis praktiškai nerūdija ir neapsineša oksidų sluoksniu net po labai ilgo laiko.

    Ši savybė chemijoje siejama su vadinamuoju cheminiu kilnumu, kai medžiaga mažai reaguoja su aplinkoje esančiu deguonimi. Vis dėlto klausimas, kas tiksliai lemia tokį auksui būdingą inertiškumą, ilgą laiką buvo aiškinamas gana apibendrintai.

    Kas vyksta aukso paviršiuje?

    Tulane universiteto mokslininkai Santu Biswas ir Matthew M. Montemore kompiuterinėmis simuliacijomis išnagrinėjo, kaip deguonies molekulės sąveikauja su skirtingos sandaros aukso paviršiais. Tyrime daugiausia dėmesio skirta tam, ar deguonies molekulė gali „perskilti“ į du aktyvius deguonies atomus.

    Modeliuota dviem atvejais: kai paviršiaus atomai susirikiuoja į labai tankią, stabilią, šešiakampę struktūrą, ir kai susidaro laisvesnis, labiau kvadratinis motyvas. Būtent šis skirtumas, anot autorių, ir paaiškina, kodėl masyvus auksas beveik neoksiduojasi.

    Tankiame šešiakampiame tinkle deguonies molekulei tiesiog neužtenka „vietos“ patogiai suirti, todėl oksidacijos procesas beveik neprasideda. Laisvesnėje, kvadratinėje geometrijoje sąlygos priešingos, todėl deguonis daug lengviau aktyvuojamas.

    Kodėl aukso nanodalelės elgiasi kitaip?

    Mokslininkai pabrėžia, kad nanodalelių elgsena gali stipriai skirtis nuo masyvaus metalo. Mažose aukso dalelėse ne visada susiformuoja tobulai „užrakintas“ tankus paviršius, todėl atsiveria reaktyvesni plotai, kuriuose deguonies aktyvacija tampa reali.

    Tai svarbu katalizėje, kur deguonies aktyvavimas yra vienas pagrindinių žingsnių daugelyje oksidacijos reakcijų. Pavyzdžiui, norint paversti anglies monoksidą anglies dioksidu, reikalingi reaktyvūs deguonies atomai, o metalų paviršiai gali padėti deguoniui „atsiskirti“.

    Tokiuose procesuose auksas teoriškai būtų patrauklus, nes yra chemiškai stabilus ir pats nelinkęs greitai irti. Tuo tarpu aktyvesni katalizatoriai neretai sukelia nepageidaujamų šalutinių reakcijų arba laikui bėgant koroduoja.

    Kas keičiasi pramonei ir technologijoms?

    Tyrimo autoriai teigia, kad rezultatai siūlo praktinę kryptį, kaip kurti aukso pagrindu pagamintus katalizatorius: mažinti paviršiaus „susitvarkymą“ į tankią struktūrą arba stabilizuoti kvadratinius ir stačiakampius motyvus. Taip būtų galima suderinti du, iš pažiūros priešingus, tikslus: atsparumą korozijai ir didesnį katalizinį aktyvumą.

    „Tai suteikia naują supratimą, kodėl auksas toks inertiškas deguonies atžvilgiu, ir rodo, kad kvadratinės ar stačiakampės struktūros gali reikšmingai padidinti oksidacijos reakcijų katalizinį efektyvumą“, – rašė tyrėjai.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale Physical Review Letters. Mokslininkų teigimu, tokie modeliavimai gali padėti tiksliau projektuoti paviršius, kurie reikalingi švaresnėms, stabilesnėms ir ilgaamžiškesnėms katalizinėms technologijoms.

  • Auksas ir sidabras grįžta į investuotojų radarą: „iTrustCapital“ žada 24/7 prekybą vienoje platformoje

    Auksas ir sidabras vėl tampa gynybine alternatyva

    Auksas ir sidabras pastaruoju metu vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, kai rinkose išlieka didesni svyravimai, o infliacijos lūkesčiai daugelyje šalių vis dar kelia neapibrėžtumo. Tokiais laikotarpiais dalis rinkos dalyvių ieško turto, kuris, jų vertinimu, gali geriau išlaikyti vertę nei vien akcijos ar obligacijos.

    Kartu ryškėja ir kita tendencija: vis daugiau žmonių nori alternatyvias investicijas valdyti taip pat paprastai, kaip kasdienę prekybą skaitmeniniu turtu. Tai reiškia aiškias kainas, greitą vykdymą ir galimybę stebėti portfelį realiuoju laiku vienoje vietoje.

    Kodėl tradiciniai tauriųjų metalų sprendimai daug kam netinka

    Nors taurieji metalai dažnai pristatomi kaip stabilumo elementas, tradiciniai modeliai neretai turi trinties taškų. Tarp dažniausiai minimų problemų yra dideli antkainiai monetoms, komisinių skatinamas agresyvus pardavimas ir ribotesnis likvidumas, kai prireikia metalus parduoti.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinė įsigijimo kaina gali būti mažiau skaidri, o sprendimą priimti sudėtingiau. Daliai investuotojų svarbiausias klausimas tampa ne tai, ar turėti aukso, o kiek realiai kainuoja jį nusipirkti ir kaip paprasta vėliau poziciją uždaryti.

    „iTrustCapital“ siūlo skaitmeninį valdymą fiziniams metalams

    Finansinių technologijų platforma „iTrustCapital“ teigia sujungianti tauriuosius metalus ir skaitmeninį turtą į vieną valdymo skydą, kuriame galima pirkti ir parduoti visą parą. Sprendimas orientuotas į savarankiškai valdomas pensijų sąskaitas, tačiau taip pat minimos ir apmokestinamos sąskaitos.

    Platforma nurodo, kad investuotojai gali turėti skaitmeninę prieigą prie fiziniu metalu padengtų aukso ir sidabro pozicijų, o nuosavybės apskaita vedama per „Tradewind“ infrastruktūrą „VaultChain“. Taip siekiama pasiūlyti frakcinę nuosavybę institucinio lygio luitams, išvengiant situacijų, kai didelę kainos dalį sudaro riboto tiražo monetų antkainis.

    „Investuotojai, kurie gali bet kuriuo metu valdyti skaitmeninį turtą, tikisi tokio pat prieinamumo ir iš tauriųjų metalų“, – teigiama „iTrustCapital“ pristatymo komunikacijoje.

    Pagal pateikiamą informaciją, bazinis metalas laikomas Kanados karališkojoje kalykloje, o saugojimo grandinėje minima „Kitco Metals“. Platforma akcentuoja, kad vartotojai mato kainas, prieš pateikdami pavedimą gali įvertinti galutinę kotiruotę, o sandorius valdo tame pačiame lange kaip ir kitą turtą.

    „iTrustCapital“ taip pat skelbia suteikianti galimybę prekiauti daugiau nei 95 skaitmeninio turto vienetais, įskaitant „Bitcoin“, „Ether“ ir „Solana“. Tai leidžia tauriuosius metalus laikyti greta skaitmeninio turto toje pačioje sąskaitos aplinkoje, strategiškai neperšokant tarp skirtingų paslaugų teikėjų.

    Mokesčių tema investuotojams išlieka viena jautriausių, todėl platforma pabrėžia, kad kaštai parodomi iki sandorio įvykdymo. Skaitmeninio turto sandoriams nurodomas 1 proc. operacijos mokestis, o tauriųjų metalų sandoriams taikomas antkainis virš momentinės kainos už unciją.

    Bendresniame rinkos kontekste tokie vieno langelio sprendimai atspindi platesnę kryptį: investuotojai nori daugiau turto klasių vienoje vietoje, aiškesnių sąnaudų ir greitesnio portfelio perbalansavimo. Platformos, kurios sugeba suvienodinti naudojimosi patirtį tarp skirtingų turto tipų, gali sparčiau tapti nauju standartu savarankiškai investuojantiems klientams.

  • Rinkas supurtė „Sunkus kūjis“: brangsta nafta ir doleris, o auksas bei sidabras pinga

    Rinkas supurtė „Sunkus kūjis“: brangsta nafta ir doleris, o auksas bei sidabras pinga

    Pasaulio finansų rinkose sugrįžo ryškus rizikos vengimas: investuotojai traukiasi iš akcijų, o daugiau dėmesio skiria doleriui ir JAV obligacijoms. Nuotaikas labiausiai kaitina geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizika energijos tiekimui per Hormūzo sąsiaurį.

    Pastarosiomis dienomis brango nafta, o tai rinkoms tapo signalu, kad konfliktas gali užsitęsti ir didinti infliacinį spaudimą. Kai energijos kainos kyla, investuotojai dažnai persvarsto lūkesčius dėl palūkanų normų ir vertina didesnę tikimybę, kad jos išliks aukštos ilgiau.

    Nafta, doleris ir akcijų spaudimas

    Akcijų biržose fiksuotos platesnės korekcijos, kurios paprastai lydi „bėgimą į saugumą“. Tokiose fazėse rinkos dalyviai linkę mažinti rizikingesnių aktyvų dalį portfeliuose ir didinti likvidumo atsargas.

    Kartu stiprėjo doleris euro atžvilgiu, o tai dažnai nutinka, kai investuotojai renkasi JAV valiutą kaip saugesnę užuovėją. Dolerio brangimas paprastai daro papildomą spaudimą žaliavoms ir tauriesiems metalams, nes jie pasaulyje daugiausia kotiruojami doleriais.

    Obligacijų pajamingumai kyla, metalai silpnėja

    Rinkos įtampą sustiprino ir kylantys JAV obligacijų pajamingumai, rodantys, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už skolinimąsi. Aukštesni pajamingumai didina skolinimosi kainą ir viešiesiems finansams, todėl karinių operacijų ir biudžeto deficito finansavimas tampa brangesnis.

    Tuo pat metu auksas ir sidabras atsidūrė spaudime. Šiems aktyvams nepalankus derinys yra stiprus doleris ir aukštos palūkanų normos, nes taurieji metalai patys negeneruoja palūkanų ar dividendų, todėl jų patrauklumas mažėja, kai „be rizikos“ grąža rinkoje kyla.

    Techninės analizės požiūriu, kai kainos greitai traukiasi nuo neseniai pasiektų aukštumų, rinkoje dažnai daugėja trumpalaikių pardavimo signalų. Tai didina kainų svyravimus ir skatina dalį investuotojų fiksuoti pelną po ankstesnio ralio.

    Ko tikėtis artimiausiu metu?

    Artimiausio laikotarpio kryptį daugiausia lems du veiksniai: geopolitinių rizikų raida ir JAV infliacijos bei palūkanų normų lūkesčiai. Jei įtampa dėl tiekimo maršrutų išliks, naftos kainos gali ir toliau išlikti aukštesniame lygyje, o tai palaikytų infliacijos baimes.

    Jei infliacija JAV išliks atkakli, rinka gali dar ilgiau atidėlioti palūkanų mažinimo scenarijų, o tai reikštų tęstinį spaudimą auksui ir sidabrui. Tuo pačiu doleris tokiomis sąlygomis dažnai išlaiko pranašumą, ypač jei investuotojų rizikos apetitas išlieka silpnas.

  • Ne tik nekilnojamasis turtas: ekspertas įvardijo, kur šiandien ieškoti grąžos investuotojams

    Nuomos grąža nebeatrodo savaime suprantama

    Daugelį metų investicija į būstą atrodė kaip patikimiausias būdas auginti santaupas: turtas apčiuopiamas, o nuoma gali generuoti pastovias pajamas. Tačiau išaugus kainoms, palūkanoms ir sugriežtėjus skolinimosi sąlygoms, daliai pirkėjų skaičiai nebėra tokie palankūs.

    Finansų rinkų atstovai vis dažniau akcentuoja, kad nuomojamas būstas šiandien neretai tampa ne pasyviu investavimu, o aktyvia veikla su rizikomis ir papildomais kaštais. Prie nuomos pajamų tenka pridėti remontus, prastovas be nuomininkų, draudimą, administravimą ir mokesčius.

    „Esant dabartiniams būsto kainų, nuomos ir palūkanų lygiams, nuomos pelningumas suprastėjo“, – sakė Pawełas Szczerbakas iš Finax.

    Eksperto pateiktame pavyz modelinis butas Varšuvoje kainuoja apie 161 000 eurų ir yra finansuojamas 80 proc. paskola. Po mokesčių nuoma generuoja maždaug 685 eurus per mėnesį, tačiau paskolos įmoka siekia apie 783 eurus, todėl mėnesio balansas tampa neigiamas ir sudaro apie 98 eurus.

    Tokia matematika nereiškia, kad nekilnojamasis turtas nebeturi prasmės, tačiau pabrėžia svarbiausią pokytį: vien nuomos pajamos ne visada padengia finansavimo kainą. Dėl to investuotojai dažniau vertina ir alternatyvas, kurios leidžia paprasčiau diversifikuoti riziką.

    ETF: diversifikacija ir likvidumas vietoje vieno objekto

    Kaip vieną iš alternatyvų ekspertas išskiria ETF – biržoje prekiaujamus fondus, kurie leidžia investuoti į plačius akcijų ar obligacijų indeksus. Tokie fondai paprastai pasižymi mažesniais administravimo kaštais nei aktyviai valdomi fondai ir suteikia galimybę išskaidyti investiciją per daugybę įmonių ar net skirtingus regionus.

    Dar vienas ETF pranašumas – likvidumas: investiciją, priklausomai nuo rinkos sąlygų, dažniausiai galima parduoti greičiau nei nekilnojamąjį turtą. Ilgalaikėms strategijoms tai tampa svarbu, kai investuotojas nori lanksčiau reaguoti į gyvenimo pokyčius ar rinkos ciklus.

    Kartu pabrėžiama, kad ETF, kaip ir kitos kapitalo rinkų priemonės, nėra garantuotas pelnas. Vertė gali svyruoti, todėl rezultatas labai priklauso nuo investavimo laikotarpio, rizikos tolerancijos ir to, ar investuojama nuosekliai, o ne bandant „pagauti“ geriausią momentą.

    Auksas: gali padėti, bet neturėtų būti pagrindas

    Kaip papildomą portfelio dalį ekspertas mini auksą, kuris 2025 metais demonstravo įspūdingą kainos šuolį ir, skaičiuojant metų pokytį, buvo išaugęs apie 60 proc. Vis dėlto pabrėžiama, kad aukso kainai būdingi staigūs ciklai: po spartaus kilimo gali sekti ryškesnės korekcijos.

    Dėl to auksas dažniau vertinamas kaip diversifikavimo priemonė, o ne pagrindinis pasirinkimas siekiant ilgalaikės grąžos. Priklausomai nuo investuotojo profilio, jo dalis portfelyje paprastai apsiribojama keliomis procentinėmis dalimis, kad sumažintų bendrą svyravimų riziką.

    Bendra žinutė paprasta: laikais, kai nekilnojamojo turto finansavimo kaina aukšta, o nuomos grąža spaudžiama, vis daugiau žmonių pradeda ieškoti mišraus sprendimo. Diversifikuotas portfelis, kuriame derinami skirtingi instrumentai, gali padėti geriau suvaldyti neapibrėžtumą.

  • Auksas krenta jau antrą savaitę: investuotojų nuotaikas keičia brangstanti nafta ir JAV palūkanos

    Auksui nepadeda nei infliacija

    Pasaulio žaliavų rinkose pastarosiomis dienomis ryškėja priešingos kryptys: auksas smunka, o naftos kainos kyla. Investuotojų dėmesį labiausiai veikia geopolitinė įtampa ir signalai, kad JAV palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi.

    Rizikos nuotaikas palaiko neapibrėžtumas dėl JAV ir Irano santykių bei platesnio saugumo situacijos Artimuosiuose Rytuose. Tokie veiksniai įprastai didina naftos tiekimo sutrikimų rizikos priedą ir kelia naftos ateities sandorių kainas.

    Naftos kainai įtakos turi ir tai, kad Kinija išlieka vienu svarbiausių Irano naftos pirkėjų. Rinkos vertina, ar politiniai sprendimai gali pakeisti prekybos srautus ir spaudimą Teheranui, o tai tiesiogiai atsispindi lūkesčiuose dėl pasiūlos.

    Nafta brangsta, auksas traukiasi

    Naftos brangimas siejamas su rizika dėl gabenimo maršrutų ir galimų trikdžių regione, kuris svarbus pasaulinei energetikos logistikai. Kai investuotojai labiau vertina fizinės pasiūlos riziką, naftos kainos gali kilti net ir esant mišriems signalams dėl paklausos.

    Tuo metu auksui nepalankus stipresnis JAV doleris ir didesni JAV valstybės obligacijų pajamingumai. Tai didina alternatyviąsias laikymo sąnaudas, nes auksas palūkanų nemoka, todėl dalis kapitalo persiskirsto į pajamingumą siūlančius instrumentus.

    Fed lūkesčiai keičia žaidimo taisykles

    Rinkose itin svarbūs infliacijos rodikliai JAV: kai kainų augimas išlieka aukštesnis, didėja tikimybė, kad Federalinė rezervų sistema palūkanų normų neskubės mažinti. Tokie lūkesčiai paprastai stiprina dolerį ir spaudžia tauriuosius metalus.

    Ši dinamika matoma ir tauriųjų metalų segmente: auksas per trumpą laiką prarado dalį ankstesnio augimo, o investuotojai, pirkę aukštesnėmis kainomis, fiksuoja nuostolius. Panašios nuotaikos persiduoda ir sidabrui, kuris dažnai juda kartu su auksu, nors jam papildomą įtaką daro ir pramonės paklausos lūkesčiai.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu kainų kryptį toliau lems dvi dedamosios: geopolitinės naujienos, darančios įtaką naftos pasiūlai, ir JAV makroekonominiai duomenys, formuojantys palūkanų trajektorijos lūkesčius. Kol palūkanų mažinimas atidedamas, auksui sudėtinga susigrąžinti pagreitį, o naftai išlieka palanki rizikos premija.

  • Iran karo paradoksas: nafta šauna į viršų, o auksas krenta – kas iš tiesų saugo nuo infliacijos?

    Iran karo paradoksas: nafta šauna į viršų, o auksas krenta – kas iš tiesų saugo nuo infliacijos?

    Karas Irane apvertė įprastą investuotojų logiką: vietoje tradicinio bėgimo į auksą rinkos šį kartą pasirinko naftą. Nuo vasario 27 dienos, dieną prieš prasidedant operacijai „Epic Fury“, „Brent“ naftos kaina šoktelėjo apie 37 proc., o aukso vertė smuko maždaug 10 proc.

    Toks išsiskyrimas iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiškas, nes abu aktyvai dažnai laikomi apsauga nuo infliacijos ir geopolitinių sukrėtimų. Vis dėlto dabartinėje situacijoje kainas labiau nei geopolitika lemia palūkanų normų lūkesčiai ir tai, kaip į energijos šoką reaguoja centriniai bankai.

    Naftos brangimą paaiškinti paprasčiau: rinkoje susiformavo pasiūlos trūkumo baimė. „Goldman Sachs“ skaičiavimu, dėl konflikto iš Persijos įlankos rinkos laikinai neteko apie 14,5 mln. barelių per dieną gavybos, o balandį pasaulinės atsargos, banko vertinimu, traukėsi rekordišku tempu.

    Tokiais atvejais veikia elementari ekonomika: kai pasiūla krenta, kainos kyla, kol paklausa prisitaiko. „Brent“ pakilo nuo maždaug 70 JAV dolerių iki apie 100 JAV dolerių už barelį, piko metu buvo priartėjusi ir prie 126 JAV dolerių, o tai sudaro atitinkamai apie 62–111 eurų ir apie 140 eurų.

    Aukso dinamika – sudėtingesnė, nors ir logiška, jei žiūrima per palūkanų normų prizmę. 2025 metais auksas buvo pabrangęs apie 65 proc., o jį aktyviai pirko centriniai bankai, todėl daugelis strategų metalą laikė universalia apsauga nuo karo rizikų.

    Vis dėlto auksas neturi palūkanų, dividendų ar kupono, todėl jo patrauklumą stipriausiai formuoja alternatyvių investicijų grąža. Kai realios palūkanos kyla, auga ir vadinamoji galimybės kaina: investuotojas atsisako palūkanas mokančių obligacijų tam, kad laikytų nulinę grąžą generuojantį metalą.

    Per pastarąsias savaites rinkos vis aiškiau signalizavo, kad JAV bazinės palūkanos gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi anksčiau. CME „FedWatch“ duomenys rodo, kad palūkanų mažinimas šiais metais nebėra dominuojantis scenarijus, o tai tiesiogiai spaudžia aukso kainą.

    Nuo vasario 27 dienos auksas, Euronews pateikiamais skaičiais, nukrito nuo 5 275 JAV dolerių iki 4 735 JAV dolerių už Trojos unciją. Perskaičiavus, tai yra maždaug nuo 4 660 eurų iki 4 180 eurų, arba apie 480 eurų kritimas per dešimt savaičių.

    „Kai konfliktas sukelia energijos pasiūlos šoką ir sumažina viltis dėl mažesnių JAV palūkanų, nenuostabu, kad auksui šį kartą sunku atlikti saugaus prieglobsčio vaidmenį“, – sakė „Morgan Stanley“ žaliavų strategė Amy Gower.

    Šis argumentas išryškina esminį pokytį: aukso kainą vis labiau valdo pinigų politika, o ne pati geopolitinė antraštė. Kitaip tariant, rinka vertina ne įvykį, o centrinio banko reakciją į jį ir jos poveikį realioms palūkanoms.

    Ką auksas iš tiesų „draudžia“

    Dažnai sakoma, kad auksas saugo nuo infliacijos, tačiau praktikoje jis dažniau saugo nuo pasitikėjimo praradimo institucija, kuri privalo infliaciją suvaldyti. Kai kainos kyla nuosaikiai, rinka paprastai tiki, kad centrinis bankas turi priemonių ir valios išlaikyti politiką griežtą, todėl auksas gali net silpti.

    Aukso „valanda“ ateina tada, kai infliacija tampa nebekontroliuojama arba atsiranda įtarimų, kad pinigų politika nebesugebės apginti valiutos perkamosios galios. Dabartinis Irano karo sukeltas šokas labiau primena pasiūlos sutrikimą, kurį Federalinis rezervų bankas, rinkų akimis, yra linkęs „absorbuoti“ palūkanas laikydamas aukštesnes.

    Kas svarbiausia investuotojams

    Naftos šokas infliaciją pakelia tiesiogiai, nes energija yra reikšminga vartotojų kainų krepšelio dalis ir daro įtaką logistikos bei gamybos sąnaudoms. Todėl nafta tampa ta retąja priemone, kuri gali brangti būtent dėl pačios infliacijos priežasties.

    „Goldman Sachs“ išlieka palankūs aukso perspektyvai ilgesniu laikotarpiu ir prognozuoja apie 5 400 JAV dolerių už unciją iki 2026 metų pabaigos, tai yra apie 4 770 eurų. Tačiau bankas perspėja, kad artimiausiu metu aukso kainas gali slėgti užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ir dėl jų ilgiau išliekantis spaudimas palūkanų normoms.

    Jei Hormūzo sąsiaurio pralaidumas normalizuotųsi, naftos kainų įtampa greičiausiai sumažėtų, o tai atvertų daugiau erdvės švelnesnei pinigų politikai. Tokiu atveju galėtų apsiversti ir dabartinis santykis: naftai silpnėjant, auksas vėl turėtų šansą atsigauti, nes jo pagrindinis „degalas“ istorijoje dažnai būna krentančios realios palūkanos.