CP v2

Tag: Austrija

  • Perki vinjetę į Austriją internetu? Viena klaida ir bauda iki 200 eurų – štai kur spąstai

    Perki vinjetę į Austriją internetu? Viena klaida ir bauda iki 200 eurų – štai kur spąstai

    Kelionė automobiliu per Austriją daugeliui tampa patogiausiu maršrutu į Italiją ar Kroatiją, tačiau naudojantis greitkeliais būtina turėti vinjetę. Vis dažniau vairuotojai renkasi skaitmeninę vinjetę, susietą su automobilio valstybiniu numeriu, ir būtent čia slypi dažniausiai pasitaikantys spąstai.

    Austrijoje skaitmeninė vinjetė priskiriama konkrečiam numeriui, todėl net menka rašybos klaida gali būti traktuojama kaip važiavimas be galiojančio mokesčio. Praktikoje pakanka sukeistos raidės ar skaičiaus, kad kontrolės sistema vinjetės „nematytų“, o vairuotojui būtų pritaikyta bauda.

    Už važiavimą be vinjetės Austrijoje taikoma 200 eurų bauda, ir ji gali būti skiriama net tuomet, kai vairuotojas turi apmokėjimo patvirtinimą, bet jame įrašytas neteisingas numeris. Tokiais atvejais rekomenduojama kuo greičiau ištaisyti duomenis sistemoje, kad vėlesniuose patikrinimuose klaida nepasikartotų.

    18 dienų taisyklė, kuri nustebina

    Ne mažiau paini detalė laukia tų, kurie vinjetę perka internetu prieš pat išvykimą. Perkant internetu dviejų mėnesių ar metinę skaitmeninę vinjetę, ji gali įsigalioti tik po 18 dienų, nes nuotoliniams pirkimams taikoma vartotojų apsaugos nuostata dėl teisės atsisakyti sutarties.

    Todėl planuojant kelionę, pavyzdžiui, po savaitės, tokia vinjetė gali būti paprasčiausiai negaliojanti. Greitesnė išeitis tokiu atveju yra vinjetę įsigyti fiziniame platinimo taške, o trumpalaikės vienos dienos ar dešimties dienų skaitmeninės vinjetės paprastai pradeda galioti iš karto po apmokėjimo.

    Kainos ir tarpininkų antkainiai

    Pastaruoju metu vinječių kainos Austrijoje indeksuojamos pagal vartotojų kainų pokyčius, todėl jos brango 2,9 proc. Šiuo metu vienos dienos skaitmeninė vinjetė kainuoja apie 10 eurų, dešimties dienų – apie 13 eurų, dviejų mėnesių – apie 32 eurus, o metinė – apie 107 eurus.

    Dar vienas rizikos šaltinis – tarpininkų svetainės, kurios parduoda vinjetes su papildomu mokesčiu. Dokumentas dažniausiai būna galiojantis, tačiau galutinė suma gali gerokai viršyti oficialią kainą, todėl prieš apmokant verta įsitikinti, kad vinjetė perkama oficialiu kanalu arba patikimame partnerių tinkle.

    Austrijos kelių operatorius pabrėžia ir dar vieną dalyką: vinjetės galiojimą tikrinant kelyje dažnai pakanka valstybinio numerio, todėl elektroninio laiško su patvirtinimu praradimas nebūtinai reiškia problemą. Vis dėlto dėl klaidų rizikos vairuotojams patariama iškart po pirkimo dar kartą peržiūrėti įvestus duomenis ir vinjetės įsigaliojimo datą.

    Kur galima važiuoti be vinjetės?

    Nors bendra taisyklė griežta, Austrijoje yra keli trumpi greitkelių ruožai, kuriuose vinjetė nereikalinga. Tokios atkarpos yra retos ir dažniausiai susijusios su pasienio jungtimis ar konkrečiais infrastruktūros sprendimais, todėl prieš kelionę pravartu pasitikrinti naujausią informaciją, kad netyčia neįvažiuotumėte į mokamą ruožą.

  • Antennų miškas ant Rusijos pastatų Vienoje: ekspertai įtaria ryšių perėmimą ir šnipinėjimą

    Antennų miškas ant Rusijos pastatų Vienoje: ekspertai įtaria ryšių perėmimą ir šnipinėjimą

    Austrija pastarosiomis dienomis išsiuntė tris Rusijos diplomatus, įtariamus šnipinėjimu prisidengiant diplomatiniu statusu. Po šio sprendimo Vienoje vėl sugrįžo diskusija apie įspūdingas antenų ir palydovinių lėkščių sistemas ant kai kurių Rusijos diplomatinių pastatų stogų.

    Austrijos užsienio reikalų ministrė Beate Meinl-Reisinger pareiškė, kad valstybė griežtina požiūrį į žvalgybinę veiklą ir tai laiko nacionalinio saugumo klausimu. Jos viešuose komentaruose nuskambėjo ir terminas antenų miškas, apibūdinantis didelę ryšio įrangos koncentraciją ant Rusijos atstovybės objektų.

    „Aiškiai pasakėme Rusijos pusei, kad diplomatiniu imunitetu prisidengęs šnipinėjimas yra nepriimtinas“, – sakė Beate Meinl-Reisinger.

    Ryšio įranga ant ambasadų stogų savaime nėra išskirtinė, nes diplomatinėms atstovybėms būtini saugūs kanalai bendrauti su savo sostinėmis. Vis dėlto dėmesį traukia atvejai, kai įrangos kiekis, konfiguracijos ar orientacijos, pasak stebėtojų, labiau primena elektroninės žvalgybos infrastruktūrą nei vien tik įprastą diplomatinį ryšį.

    Pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių diplomatinės atstovybės gali naudoti užkoduotas ryšio priemones. Tačiau radijo siųstuvų įrengimas ir eksploatavimas paprastai siejamas su priimančiosios valstybės sutikimu, todėl praktikoje tai tampa jautria ir politizuota sritimi.

    Kas kelia didžiausią įtarimą?

    Tyrėjai ir tiriamosios žurnalistikos atstovai, stebintys objektus Vienoje, teigia fiksuojantys palydovinių lėkščių judėjimą ir reguliarius perorientavimus. Tokie pokyčiai, anot analitikų, gali būti neįprasti sistemoms, kurios naudojamos vien tik stabiliam diplomatiniam ryšiui su centru palaikyti.

    Austrų tiriamosios žurnalistikos atstovas Erichas Möchelis, dirbantis kartu su technologų ir elektronikos inžinierių grupe, teigia, kad dalis antenų krypčių esą labiau sutampa su komercinių palydovų maršrutais, kuriais keliauja tarptautinis ryšio srautas. Tai, jo vertinimu, gali rodyti platesnius duomenų rinkimo interesus.

    „Gali būti, kad ieškoma konkretaus signalo ar kanalo, o tam lėkštė periodiškai perstatoma ir vėliau grąžinama į įprastą padėtį“, – sakė Erichas Möchelis.

    Stebėtojai taip pat mini neįprastas lengvų medžiagų konstrukcijas ant stogų, kurios gali priminti radomus, tai yra antenas dengiančius gaubtus. Tokie sprendimai paprastai naudojami apsaugoti įrangą nuo oro sąlygų ir mažinti galimybes iš šalies nustatyti tikslią antenų kryptį.

    Diplomatiniai stogai ir signalų žvalgyba

    Įtarimai dėl signalų žvalgybos infrastruktūros ant diplomatinių pastatų Europoje nėra naujiena. Ankstesni vieši tyrimai ir nutekinti dokumentai įvairiose šalyse yra rodę, kad diplomatinės atstovybės kartais tampa patogia priedanga techninėms žvalgybos priemonėms, ypač miestuose, kuriuose sutelkta daug tarptautinių institucijų.

    Buvę žvalgybos pareigūnai ir analitikai viešuose komentaruose ne kartą yra akcentavę, kad tokia įranga teoriškai gali būti naudojama perimti radijo ryšį, mikrobangų linijas, palydovinį ryšį, o tam tikrais atvejais ir rinkti mobiliojo ryšio identifikatorius bei metaduomenis. Praktiniai pajėgumai priklauso nuo techninių parametrų ir vietos aplinkos, todėl vien antenos buvimas dar nėra įrodymas.

    Viena dažnai minima kaip miestas, kuriame šnipinėjimo rizika tradiciškai didesnė dėl gausaus tarptautinių organizacijų ir diplomatų skaičiaus. Čia įsikūrusios Jungtinės Tautos, Tarptautinė atominės energijos agentūra ir kitos struktūros, todėl signalų žvalgyba šiame kontekste vertinama kaip potencialiai ypač vertinga.

    Austrijos sprendimas išsiųsti tris Rusijos diplomatus signalizuoja griežtesnį kursą, tačiau platesnė diskusija rodo ir kitą realybę: elektroninė žvalgyba šiandien vis dažniau siejama ne su vienkartinėmis operacijomis, o su ilgalaike infrastruktūra, kurią sudėtinga įvertinti vien tik iš viešai matomų stogo įrenginių.

  • „Eurovizija“ Vienoje startuoja su įtampa: kada pusfinaliai, kur žiūrėti ir kas laikomi favoritais

    „Eurovizija“ Vienoje startuoja su įtampa: kada pusfinaliai, kur žiūrėti ir kas laikomi favoritais

    70-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas šią savaitę persikelia į Vieną: pusfinaliai vyks gegužės 12 dieną ir gegužės 14 dieną, o didysis finalas numatytas gegužės 16 dieną. Organizatoriai tikisi pilnų arenų ir didelio žiūrovų aktyvumo, nes parduota apie 95 000 bilietų į devynis šou.

    Vis dėlto muzikinę šventę temdo politinė įtampa dėl Izraelio dalyvavimo ir karo Gazos Ruože, tapusi pagrindine šių metų konkurso ašimi. Dalis transliuotojų ir atlikėjų viešai kėlė klausimus dėl konkurso vertybinės krypties ir Europos transliuotojų sąjungos sprendimų.

    Boikotai ir balsavimo pokyčiai

    Šiemet konkursą boikotuoja kelios šalys, tarp jų Airija, Ispanija, Nyderlandai, Slovėnija ir Islandija, todėl šiose rinkose renginys nebus transliuojamas nacionaliniu eteriu. Ispanijos sprendimas ypač juntamas, nes ji priskiriama vadinamajam Didžiajam penketui, kuris finalui kvalifikuojasi automatiškai dėl didesnio finansinio indėlio.

    Įtampą dar labiau sustiprino kaltinimai, kad su Izraeliu siejama valstybinė institucija galėjo vykdyti apmokėtą internetinę kampaniją, skirtą didinti balsų skaičių. Reaguodama į diskusijas, Europos transliuotojų sąjunga sumažino leidžiamų balsų skaičių vienam asmeniui nuo 20 iki 10 ir uždraudė trečiųjų šalių, įskaitant valdžios institucijas, aktyvią reklaminę agitaciją.

    Kada pusfinaliai ir kur žiūrėti

    Du tiesioginiai pusfinaliai vyks gegužės 12 dieną ir gegužės 14 dieną. Pirmajame pasirodys 17 šalių, antrajame – 18, o po 10 geriausių iš kiekvieno pusfinalio pateks į didįjį finalą.

    Transliacijas rodys dalyvaujančių šalių nacionaliniai transliuotojai, o daugelyje regionų renginį galima stebėti nemokamai per „Youtube“. Balsuoti dalyvaujančiose šalyse įprastai leidžiama telefonu ar trumpąja žinute pagal transliacijos metu pateikiamas instrukcijas, taip pat balsavimas vyksta oficialioje konkurso balsavimo platformoje.

    Kas pasirodys pusfinaliuose ir kas laikomi favoritais

    Pirmajame pusfinalyje vietos finale sieks Moldova, Estija, Švedija, Izraelis, Kroatija, Vokietija, Graikija, Belgija, Portugalija, Lietuva, Gruzija, San Marinas, Italija, Lenkija, Suomija, Serbija ir Juodkalnija. Antrajame pusfinalyje pasirodys Bulgarija, Austrija, Azerbaidžanas, Latvija, Rumunija, Danija, Liuksemburgas, Australija, Čekija, Ukraina, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Armėnija, Albanija, Šveicarija, Malta, Kipras ir Norvegija.

    Pagal lažybų bendrovių sudaromus reitingus, pirmajame pusfinalyje ryškiausiai vertinama Suomija, tarp pagrindinių pretendentų taip pat minima Graikija ir Švedija. Antrajame pusfinalyje aukštai vertinama Australija, konkurencingomis laikomos Danija ir Ukraina, o kova dėl likusių kelialapių į finalą, sprendžiant iš prognozių, gali būti itin atkakli.

    Kaip įprasta, savaitę lydės generalinės repeticijos, vadinamieji žiuri šou ir šeimos šou, kurie padeda suderinti transliacijos režisūrą, garsą ir scenografiją. Būtent žiuri peržiūros laikomos kritiškai svarbiomis, nes jų balsai tradiciškai sudaro reikšmingą galutinio rezultato dalį.

  • Austrijos parkavimo spąstai turistams: baudos mažesnės, bet laiškai vis tiek gąsdina

    Austrijos parkavimo spąstai turistams: baudos mažesnės, bet laiškai vis tiek gąsdina

    Parkavimas užsienyje gali baigtis nemalonia staigmena net ir tada, kai automobilis sustabdomas trumpam. Austrijoje už įvažiavimą į privatų kiemą ar prekybos centro aikštelę, kur galioja savininko taisyklės, vairuotojai neretai sulaukia reikalavimo sumokėti.

    Nors nuo 2026 metų įsigaliojo sugriežtintas reguliavimas, laiškai su mokėjimo reikalavimais ir toliau pasiekia užsienio vairuotojus. Teisininkai pabrėžia, kad ignoruojant tokius dokumentus suma gali augti, o išieškojimas gali būti perduotas privačioms skolų administravimo įmonėms.

    Kaip veikė „baudų fabrikas“

    Anksčiau dažnas scenarijus atrodė paprastai: privataus sklypo savininkas įsirengdavo kamerą, kuri fiksuodavo įvažiavusius automobilius. Vėliau medžiaga būdavo perduodama teisininkams ar administruojančiai bendrovei, o automobilio savininkui išsiunčiamas reikalavimas apmokėti.

    Austrijoje privati nuosavybė saugoma griežtai, todėl argumentai, kad ženklinimas buvo neaiškus ar nepastebėtas, ne visuomet padėdavo. Kai kuriais atvejais net keliolikos sekundžių sustojimas galėjo baigtis maždaug 400 eurų sąskaita.

    Kas pasikeitė nuo 2026 metų

    Vartotojų organizacijų spaudimas paskatino teisės aktų pakeitimus, kuriais siekta sumažinti piktnaudžiavimo galimybes. Esminis pokytis susijęs su tuo, kaip apskaičiuojami teisiniai kaštai tokiose bylose, kad menki pažeidimai nebevirstų neproporcingomis sumomis.

    Dabar bazė advokatų išlaidoms skaičiuoti sumažinta iki 40 eurų, o teismo mokestis siekia 70 eurų. Įvertinus papildomas išlaidas, pavyzdžiui, transporto priemonės savininko duomenų nustatymą, bendra proceso suma dažnai priartėja prie maždaug 200 eurų.

    Ką daryti gavus reikalavimą

    Ekspertai pataria pirmiausia ramiai patikrinti faktus: datą, vietą, valstybinį numerį ir nuotraukose matomas aplinkybes. Jei duomenys sutampa, verta įsivertinti, ar prašoma suma atitinka naujus limitus ir ar situacija iš tiesų laikytina realiu valdymo ar nuosavybės pažeidimu.

    Taip pat akcentuojama aiškesnio ženklinimo svarba: prekybos centrų aikštelėse ar privačiuose įvažiavimuose sąlygos turi būti pateiktos skaidriai, kad vairuotojas galėtų jas suprasti dar prieš palikdamas automobilį. Austrijoje neatmetama, kad dalis smulkių ginčų artimiausiais metais gali pasiekti aukščiausias teismų instancijas, nes skirtinguose regionuose panašiose situacijose būdavo priimami nevienodi sprendimai.

  • Austrija uždaro miestų centrus automobiliams: kamerų spąstai ir iki 2 180 eurų baudos

    Austrija uždaro miestų centrus automobiliams: kamerų spąstai ir iki 2 180 eurų baudos

    Nuo 2026 metų gegužės dienos

    Austrija ruošiasi griežčiau riboti automobilių eismą miestų centruose ir kai kuriose kitose jautriose zonose. Nuo 2026 metų gegužės dienos kelių eismo taisyklės leis įvažiavimą į nustatytas zonas kontroliuoti visiškai automatizuotai, pasitelkiant kameras.

    Toks modelis Europoje plinta jau ne vienerius metus, ypač ten, kur istorinėse senamiesčių gatvėse siekiama mažinti spūstis, triukšmą ir taršą. Austrijos sprendimas artimas Italijoje plačiai taikomoms riboto eismo zonoms, dėl kurių turistai dažnai nukenčia net nesupratę, kad pažeidė taisykles.

    Kaip veiks kontrolė kameromis?

    Numatoma naudoti numerių atpažinimo kameras, kurios nuskenuos įvažiuojančio automobilio registracijos numerį ir akimirksniu palygins su leidimą turinčių transporto priemonių sąrašu. Vietoj užtvarų ar policijos patikrinimų sprendimą priims automatinė sistema.

    Atsakingos institucijos teigia, kad sistema fiksuos registracijos numerius, o ne vairuotojų asmens duomenis, todėl turėtų atitikti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Praktikoje vairuotojams svarbiausia bus viena: įvažiavus be leidimo pažeidimas gali būti užfiksuotas be jokio kontakto su pareigūnais.

    Kas galės įvažiuoti ir kiek kainuos pažeidimai?

    Laisvesnės prieigos paprastai tikimasi vietos gyventojams, specialiosioms tarnyboms, daliai pristatymo transporto, taksi ir kitiems savivaldybių apibrėžtiems atvejams. Taip pat nurodoma, kad motociklai ir mopedai į automatinės kontrolės apimtį gali nepatekti.

    Baudos už neteisėtą įvažiavimą numatomos didelės: bazinis dydis gali siekti iki 726 eurų. Už pakartotinius ar itin šiurkščius pažeidimus suma gali augti iki 2 180 eurų.

    Akcentuojama, kad technologija pritaikyta atpažinti ir užsienio registracijos numerius, tad sankcijos gali pasiekti ir turistus, atvykstančius automobiliais. Tai reiškia, kad vien nepažįstamas ženklinimas ar įpratimas prie kitokių taisyklių nebebus pasiteisinimas.

    Susidomėjimą diegti sistemą yra išreiškę maždaug 25 Austrijos miestai, tarp jų Viena, Zalcburgas, Lincas ir Gracas. Kameros galėtų atsirasti istoriniuose centruose bei vadinamosiose mokyklų gatvėse, kur prioritetas teikiamas pėsčiųjų saugumui.

    Viena, nors ir palaiko kryptį, kamerų startą sieja su vėlesniu terminu ir planuoja jų diegimą tik apie 2028 metus, nes reikės viešųjų pirkimų įrangai ir programinei įrangai. Miesto vertinimu, pirmojo rajono prieigose tai galėtų sumažinti automobilių srautą apie 30 proc. ir reikšmingai sumažinti parkavimo vietų užimtumą.

    Pokyčiai kelia diskusijų ir kritikos: automobilininkų organizacijos perspėja, kad be aiškių visos šalies kriterijų gali atsirasti skirtingos taisyklės skirtinguose miestuose. Tai didintų painiavą keliaujantiems vairuotojams ir didintų riziką netyčia patekti į riboto eismo zoną.

    Taip pat keliami klausimai, ar kameros nevirs patogia priemone pildyti savivaldybių biudžetus baudomis. Austrijos valdžia tikina, kad sistema nėra skirta tapti universaliu įrankiu kontroliuoti, pavyzdžiui, įprastas A juostas ar dviračių takus, tačiau galutinės taisyklės daug kur priklausys nuo vietos sprendimų.

  • Šantažas su kūdikių tyrele: „HiPP“ produktuose rasta nuodų, reikalauta 2 mln. eurų

    Austrijoje policija sulaikė 39 metų įtariamąjį, siejamą su šantažo byla, kai kūdikių maisto stiklainiuose aptikta pavojinga medžiaga. Pareigūnai kol kas viešai nedetalizuoja sulaikymo aplinkybių, tačiau tyrimas vykdomas kaip galimo tyčinio užteršimo atvejis.

    Vietos žiniasklaida skelbia, kad kūdikių maisto gamintoja „HiPP“ gavo elektroninį laišką su reikalavimu sumokėti 2 milijonus eurų. Laiškas, kaip teigiama, buvo išsiųstas kovo 27 dieną, tačiau bendrovė jį pastebėjo per vėlai, nes pašto dėžutė tikrinta retai.

    Nurodytas apmokėjimo terminas esą siekė šešias dienas ir iki laiško pastebėjimo jau buvo pasibaigęs. Tuo metu institucijos pradėjo vertinti, ar grėsmė vartotojams yra izoliuota, ar gali būti platesnė, apimanti kelias šalis.

    Atšaukimas palietė tris šalis

    Pirmasis pavojingas atvejis užfiksuotas prieš maždaug dvi savaites, kai viename morkų ir bulvių tyrelės stiklainyje aptikta nuodų. Reaguodama į tai, „HiPP“ pradėjo atšaukimą, o saugos tarnybos ir policija ėmė tikrinti prekybos grandines.

    Iš viso, kaip skelbiama, aptikti penki užteršti stiklainiai, rasti Austrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Produktai iš parduotuvių lentynų buvo pašalinti dar iki jiems patenkant pas pirkėjus, tačiau pareigūnai įspėja, kad bent vienas įtartinas stiklainis teoriškai dar gali būti apyvartoje.

    Ką tėvams svarbu patikrinti

    Tėvai raginami prieš vartojimą itin atidžiai apžiūrėti kūdikių maisto pakuotes, ypač jei namuose yra anksčiau įsigytų stiklainėlių. Dėmesį verta atkreipti į dangtelio būklę, sandarumą ir bet kokius atidarymo požymius, taip pat į neįprastą kvapą ar pakitusį turinį.

    Austrijos maisto saugos institucijos įspėja stebėti vaiko savijautą, jei jis jau valgė šio prekės ženklo tyreles. Įtarus apsinuodijimą ar pastebėjus nerimą keliančius simptomus, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Po Alpėmis gimsta rekordinis tunelis: 64 km projektas žada apversti Europos geležinkelius

    Po Alpėmis gimsta rekordinis tunelis: 64 km projektas žada apversti Europos geležinkelius

    Po Alpėmis gręžiamas rekordinis tunelis

    Tirolio regione, netoli Brennerio perėjos, vyksta vienos didžiausių Europos infrastruktūros statybų – ties Steinach am Brenner kasamas Brennerio bazinis tunelis. Jis sujungs Austriją ir Italiją bei taps svarbia grandimi transeuropiniame geležinkelių tinkle, skirtame krovininiam ir keleiviniam judėjimui tarp Šiaurės ir Pietų Europos.

    Planuojama, kad bendra tunelio sistema sieks apie 64 kilometrus, todėl tai būtų ilgiausia pasaulyje požeminė geležinkelio trasa. Projektų vadovai pabrėžia, kad tai tarptautinis darbas, kuriame dalyvauja specialistai iš daugelio Europos valstybių.

    Milžiniškos mašinos ir europinė pramonė

    Statybose naudojamos didžiulės tunelių kasimo mašinos, galinčios nuolat gręžti uolienas giliai po kalnais. Pasak projekto atstovų, objekte dirba komandos iš 11 šalių, o darbus vykdo įvairios Europos rangovų ir inžinerijos bendrovės.

    Vienas matomiausių vardų šiame projekte – „Herrenknecht“, didelių tunelių kasimo įrenginių gamybos lyderė. Bendrovė turi apie 5 000 darbuotojų visame pasaulyje, o jos metinė apyvarta viršija 1 milijardą eurų.

    „Vien europiečiai gali didžiuotis tuo, ką čia kuriame – tai bendras Europos darbas“, – sakė projekto vadovas Sebastianas Reimannas.

    Kodėl šis tunelis svarbus Europai

    Brennerio bazinis tunelis laikomas strateginiu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia jis turėtų sutrumpinti kelionės laiką per Alpes ir sumažinti sunkvežimių srautus per kalnų perėjas, nes daugiau krovinių galėtų būti perkelta į geležinkelius.

    Antra, tai dalis platesnės ES krypties stiprinti geležinkelių vaidmenį, ypač tarptautiniuose maršrutuose, kur kelių transportas sukuria daug triukšmo, spūsčių ir taršos. Dideli infrastruktūros projektai taip pat kelia klausimą, kiek Europa gali ir turi remtis savo pramonės pajėgumais, kai pasaulinė konkurencija aštrėja.

    „Be muitų prieš Kiniją Europa žlugs, nes mus spaudžia kainų dempingas“, – sakė inžinierius ir „Herrenknecht“ įkūrėjas Martinas Herrenknechtas.

    Diskusijos dėl europinės gamybos prioriteto viešuosiuose pirkimuose ir dėl apsaugos priemonių nuo dempingo nėra naujos, tačiau tunelio statybos kontekste jos įgauna praktinį svorį. Tokie projektai parodo, kad milžiniškos apimties darbams reikalinga ne tik statybų logistika, bet ir ilgalaikis Europos pramonės konkurencingumas.

  • JAV vėl atidėjo sankcijas „Lukoil International“: sprendimas skirtas turto pardavimo deryboms

    Atidėjimas iki gegužės pabaigos

    JAV Iždo departamentas dar kartą pratęsė licenciją, kuri laikinai leidžia vykdyti tam tikras operacijas su „Lukoil International“, valdoma Rusijos naftos grupės „Lukoil“ užsienio aktyvų dalimi. Sprendimas numato atidėjimą iki gegužės pabaigos ir siejamas su galimybe užbaigti turto pardavimo procesą.

    Pagal licencijos logiką, nuo sankcijų taikymo atleidžiami tik tie mokėjimai ir sandoriai, kurie būtini deryboms, sutarčių parengimui ir jų pasirašymui dėl „Lukoil International“ turto perleidimo. Tai reiškia, kad leidimas nėra bendras veiklos tęstinumas, o tik ribotas teisinis „langas“ sandoriui suvaldyti.

    Jau penktas pratęsimas

    Šis pratęsimas yra jau penktas, todėl situacija rodo, kad užsienio aktyvų pardavimas užtrunka ilgiau, nei tikėtasi, o pirkėjo paieška ar reguliaciniai derinimai išlieka sudėtingi. Ankstesniais etapais išimtys buvo taikomos ir su įmone siejamoms degalinių operacijoms, kad būtų galima išvengti staigaus veiklos sustojimo bei turto vertės kritimo.

    Tokios licencijos JAV sankcijų režime dažniausiai naudojamos kaip priemonė kontroliuojamai „išvynioti“ verslo ryšius, kai siekiama sumažinti riziką rinkoms ir užkirsti kelią chaotiškiems atsiskaitymams. Kartu tai leidžia teisėtai užbaigti procesus, kurių staigus nutraukimas galėtų sukelti ilgus teisminius ginčus ar papildomas finansines pasekmes.

    Pirkėjų paieška ir blokuotos ambicijos

    Po to, kai 2025 metais JAV įvedė ribojimus „Lukoil“ struktūroms, viešai minėta, kad susidomėjimą „Lukoil International“ galimu įsigijimu rodė Kipre registruota „Gunvor“. Vis dėlto JAV administracija šį sandorį blokavo, todėl procesas persikėlė į naują derybų etapą.

    Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad potencialiu pirkėju galėtų tapti Austrijos verslininkas Berndas Bergmairas, anksčiau sietas su „MindGeek“. Tuo pat metu kaip galimi interesantai buvo minimi ir kiti rinkos dalyviai, tačiau iki šiol oficialiai užbaigto sandorio nebuvo paskelbta.

    Energetikos rinkai JAV sprendimas reikšmingas tuo, kad jis signalizuoja ne sankcijų švelninimą, o bandymą perleidimą padaryti tvarkingą ir kontroliuojamą. Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar iki nustatyto termino bus pasiektas pirkėjo ir reguliuotojų priimtinas susitarimas.

  • Išpuolio prieš Taylor Swift koncertą Vienoje byla: 21 metų austras teisme pripažino kaltę

    Išpuolio prieš Taylor Swift koncertą Vienoje byla: 21 metų austras teisme pripažino kaltę

    Austrijoje pradėta nagrinėti byla, kurioje 21 metų vyras kaltinamas planavęs išpuolį prieš Taylor Swift koncertą Vienoje, turėjusį įvykti 2024 metų rugpjūtį. Kaip skelbia vietos žiniasklaida, kaltinamasis teisme pripažino kaltę dėl su šiuo planu susijusių nusikaltimų.

    Nors, pasak teisėsaugos, planas buvo laiku sužlugdytas, Austrijos institucijos 2024 metų rugpjūtį vis tiek atšaukė tris atlikėjos pasirodymus Vienoje, vykusius jos turo „Eras Tour“ rėmuose. Sprendimas buvo motyvuotas saugumo rizika ir siekiu išvengti galimų incidentų prie koncerto vietos.

    Kas žinoma apie įtariamą planą

    Prokuratūra teigia, kad taikiniu galėjo tapti ne tik žiūrovai stadione, bet ir žmonės, susirinkę prie jo. Pasak ankstesnių Austrijos pareigūnų viešų pareiškimų, įtariamasis esą siekė sukelti kuo didesnį aukų skaičių.

    Austrijos prokurorai vyrui yra pateikę su terorizmu susijusius kaltinimus, taip pat kaltinimus dėl dalyvavimo teroristinėje organizacijoje. Teigiama, kad prieš planuotą išpuolį jis palaikė ryšius su džihadistinės grupuotės Islamo valstybė nariais ir ieškojo būdų įgyvendinti ataką.

    Galimos bausmės ir bylos eiga

    Teismo procesas vyksta Wiener Neustadt mieste, maždaug valanda kelio į pietus nuo Vienos. Už jam inkriminuojamus nusikaltimus kaltinamajam gali grėsti iki 20 metų laisvės atėmimo.

    Gynybos advokatė anksčiau buvo nurodžiusi, kad jos klientas ketina pripažinti kaltę dėl didžiosios dalies kaltinimų, tačiau nebuvo detalizuota, dėl kurių konkrečiai epizodų. Teismas turėtų tęstis iki gegužės 12 dienos, numatyti tolesni posėdžiai ir įrodymų vertinimas.

    Byloje minimi ir kiti epizodai

    Prokurorai nurodo, kad toje pačioje tyrimo kryptyje figūruoja ir kitas asmuo, kuriam taip pat pareikšti su terorizmu susiję kaltinimai. Įtariama, kad buvo svarstomi koordinuoti išpuoliai per 2024 metų ramadaną keliose šalyse, tačiau dalis planų, anot teisėsaugos, taip ir nebuvo įgyvendinti.

    Austrijos pareigūnai anksčiau yra pažymėję, kad svarbios informacijos, padėjusios įvertinti grėsmę, suteikė Jungtinių Valstijų žvalgyba. Saugumo institucijos pabrėžia, kad didelio masto renginiai išlieka vienu dažniausių taikinių, todėl rizikos vertinimas tokiais atvejais paprastai apima ir erdves už renginio ribų.