CP v2

Tag: Automobilių gedimai

  • Pilate iki galo po atšokimo? Mechanikas įspėja: taip galite brangiai sugadinti automobilį

    Pilate iki galo po atšokimo? Mechanikas įspėja: taip galite brangiai sugadinti automobilį

    Kodėl pistoletas „atšoka“

    Kai pildant baką pasigirsta spragtelėjimas ir kolonėlės pistoletas automatiškai sustabdo degalų tiekimą, tai nėra atsitiktinumas. Automatinis atjungimas suveikia tada, kai bake pasiekiamas saugus užpildymo lygis ir degalai pradeda kilti į įpylimo kaklelį.

    Vairuotojui tai yra aiškus signalas baigti pylimą ir pistoletą grąžinti į laikiklį. Vis dėlto dalis žmonių po pirmo atšokimo dar bando „įspausti“ kelis papildomus litrus, tikėdamiesi ilgiau nevaryti į degalinę.

    Kas nutinka, kai bandote pripilti daugiau

    Pripylus degalų virš automatinio atjungimo ribos, perteklius dažniausiai lieka įpylimo vamzdyje, o kartais išsilieja ir išorėje. Tai ne tik nemalonu, bet ir pavojinga, nes išsilieję degalai gali pažeisti dažus, gumines detales, be to, didėja gaisro rizika.

    Dar svarbiau, kad toks „perpylimas“ gali sutrikdyti bako ventiliacijos sistemą. Šiuolaikiniuose automobiliuose ji skirta surinkti ir suvaldyti degalų garus, o į ją patekę skysti degalai gali sugadinti vožtuvus ar anglies filtrą, dėl ko vėliau užsidega gedimo lemputės ir atsiranda papildomų išlaidų.

    „Pirmas pistoleto atšokimas reiškia, kad sistema pasiekė numatytą ribą. Bandydami papildomai pripilti, rizikuojate užlieti ventiliacijos elementus ir prisidaryti brangių gedimų“, – sako autoservisuose dirbantys mechanikai.

    Kita klaida – važinėjimas beveik tuščiu baku

    Ne tik perpildymas, bet ir įprotis važinėti „ant lemputės“ gali baigtis problemomis. Kai bake ilgai būna mažai degalų, ypač esant žemai temperatūrai, viduje lengviau susidaro kondensatas, o drėgmė ilgainiui gali skatinti koroziją ir teršti degalų sistemą.

    Be to, važinėjant su labai mažu degalų kiekiu, kuro siurblys gali dirbti nepalankiomis sąlygomis ir labiau dėvėtis. Taip pat didėja tikimybė į sistemą „pakelti“ bake susikaupusias nuosėdas, kurios gali apsunkinti filtrų ir siaurų kanalų darbą.

    Praktiškiausias sprendimas – pildyti baką iki pirmo pistoleto atšokimo ir nesivažinėti nuolat ant rezervinio likučio. Tai sumažina tiek išsiliejimo riziką, tiek tikimybę pažeisti ventiliacijos sistemą ar pagreitinti kuro sistemos dėvėjimąsi.

  • Ekspertai įspėja: perkopus 10 metų ir 150 000 km, naudotas automobilis gali tapti skarbonke

    Ekspertai įspėja: perkopus 10 metų ir 150 000 km, naudotas automobilis gali tapti skarbonke

    Naudotų automobilių rinkoje dažnai kartojama taisyklė, kad riba tarp ramios eksploatacijos ir brangių remontų prasideda maždaug ties 10 metų amžiumi ir 150 000 kilometrų rida. Remiantis Lenkijos bendrovės „Gethelp.pl“ analize, po šių ribų tikimybė patirti rimtesnių gedimų pastebimai šokteli, o remonto išlaidos neretai priartėja prie paties automobilio vertės.

    „Gethelp.pl“ skelbia duomenis, paremtus pastarojo dešimtmečio praktika ir daugiau nei 60 000 fiksuotų gedimų atvejais. Bendrovė dirba su tūkstančiais prekybininkų ir siūlo vadinamąją išplėstinę garantiją, todėl jos surinkta statistika leidžia pamatyti, kokie automobiliai dažniausiai virsta brangiu galvos skausmu.

    Vertinant pagal amžių, mažiausiai rizikingi yra iki 5 metų automobiliai, kuriems rimtesnio gedimo tikimybė siekia 23,89 proc. 6–9 metų grupėje rizika kyla iki 32,13 proc., 10–14 metų automobiliuose pasiekia 39,22 proc., o vyresniems nei 15 metų – 47,94 proc.

    Panaši tendencija matoma ir pagal ridą. Automobiliams iki 100 000 kilometrų rimtesnio gedimo rizika įvertinta 19,77 proc., 101 000–150 000 kilometrų intervale ji auga iki 28,79 proc., o 151 000–200 000 kilometrų ridos automobiliuose pasiekia 39,41 proc.

    Kur prasideda didžiausia rizika?

    Iš šių skaičių išplaukia praktinė išvada: daugeliui pirkėjų saugesnė zona baigiasi ties maždaug 10 metų ir 150 000 kilometrų riba. Tuo metu rizika jau tampa akivaizdi, o papildomos išlaidos gali „suvalgyti“ sutaupymą, kuris dažnai ir būna pagrindinis argumentas renkantis senesnį automobilį.

    Kartu pabrėžiama, kad didelė dalis naudotų automobilių rinkos rizikų susijusios su informacijos kokybe. Skelbimuose nurodoma rida ne visada atitinka realybę, todėl pirkėjui svarbu vertinti ne tik skaičių odometre, bet ir automobilio būklės požymius, aptarnavimo istoriją bei atlikti patikrą servise.

    Kiek kainuoja tipinis gedimas?

    Bendrovės skaičiavimu, vidutinė gedimo šalinimo kaina naudotame automobilyje siekia apie 2 172 zlotus, tai yra maždaug 500 eurų. Senesniuose automobiliuose ši suma, pasak analizės, neretai gali būti ir maždaug dvigubai didesnė, ypač jei gedimas susijęs su brangesniais mazgais.

    Dažniausiai problema fiksuojama variklio sistemoje, kuri sudaro 17,64 proc. visų pranešimų, o vidutinė tokio remonto kaina siekia apie 3 978 zlotus, tai yra maždaug 900 eurų. Tai viena priežasčių, kodėl pirkėjai vis dažniau renkasi prieš pirkimą atlikti išsamią diagnostiką, o ne pasikliauti vien bandomuoju važiavimu.

    Kas ypač brangina remontus?

    Analizėje akcentuojama, kad brangių gedimų riziką didina sudėtingesnė konstrukcija, pavyzdžiui, automatinė pavarų dėžė ar visų varančiųjų ratų pavara. Automatinės pavarų dėžės remonto vidurkis siekia apie 5 733 zlotus, tai yra maždaug 1 300 eurų, o 4×4 sistemos – apie 4 581 zlotą, arba maždaug 1 050 eurų.

    Taip pat išskiriamas vadinamasis rizikingas skelbimų „pirkinys“: vyresni nei 15 metų modeliai, ypač iš aukštesnės klasės, su dujine įranga arba dyzeliniais varikliais. Tokie automobiliai gali būti patrauklūs kaina, tačiau statistiškai dažniau virsta ilgalaikiu išlaidų šaltiniu, jei ankstesnė priežiūra buvo taupi arba neaiški.