Tag: Automobilių pramonė

  • „Volkswagen“ elektromobiliai šluoja rinką, bet pelnas tirpsta: vadovas pripažino, kas vyksta

    „Volkswagen“ elektromobiliai šluoja rinką, bet pelnas tirpsta: vadovas pripažino, kas vyksta

    Elektromobilių pardavimai auga, bet marža mažesnė

    „Volkswagen“ šiuo metu atsidūrė paradoksalioje situacijoje: grupė agresyviai plečia elektromobilių gamą, o pirkėjų susidomėjimas auga, tačiau finansiniai rezultatai patiria spaudimą. Bendrovė viešai pripažįsta, kad vien didesni pardavimai automatiškai nereiškia didesnio pelno.

    Įmonės duomenimis, per pastarąjį ketvirtį visame pasaulyje pristatyta 209 100 elektromobilių, tai yra 19,6 proc. daugiau nei prieš metus. Vis dėlto elektromobilių pelningumas kol kas atsilieka nuo vidaus degimo varikliais varomų modelių, todėl bendra grąža krenta.

    „Mūsų elektromobilių sėkmė rinkoje daro papildomą spaudimą pelnui, nes šiuo metu iš elektromobilių uždirbame mažiau nei iš vidaus degimo variklių automobilių“, – sakė „Volkswagen“ grupės finansų direktorius ir operacijų vadovas Arno Antlitz.

    Kodėl elektromobiliai vis dar kainuoja brangiai

    Pagrindinė priežastis yra ekonomika: elektromobiliai konstrukciškai paprastesni, tačiau jų kūrimas ir gamybos perorientavimas kainuoja brangiai. Didelę savikainos dalį sudaro baterijos, o taip pat programinės įrangos kūrimas, naujos platformos, tiekimo grandinių pertvarka ir gamyklų modernizavimas.

    Pramonėje vyrauja tendencija mažinti kaštus didinant gamybos apimtis, standardizuojant baterijų modulius ir pereinant prie pigesnių chemijų. Kai kurie rinkos lyderiai jau parodė, kad elektromobilius galima gaminti pelningai, tačiau tradiciniams gamintojams šis perėjimas dažnai būna lėtesnis ir brangesnis.

    Nuostolius didino ir kiti veiksniai

    „Volkswagen“ grupė skelbė, kad trečiąjį ketvirtį patyrė 6,6 mlrd. eurų veiklos nuostolių, tai didžiausias toks rodiklis nuo 2015 metais kilusio „Dieselgate“ skandalo. Bendrovė pabrėžė, kad pelną spaudžia ne vien elektromobilių marža, o keli vienu metu susiklostę veiksniai.

    Didžiausiu iššūkiu įvardijama silpstanti pozicija Kinijoje, kur konkurencija itin suintensyvėjo, o kainų karai mažina pelningumą. Papildomą riziką kelia ir muitai bei prekybos ribojimai, galintys didinti kaštus ir trikdyti tiekimą, taip pat vienkartiniai nurašymai bei vertės korekcijos susijusiuose aktyvuose.

    „Negalime sau leisti gaišti nė minutės ir turime veikti greitai bei ryžtingai“, – sakė Arno Antlitz.

    Ką tai reiškia pirkėjams Europoje

    Pirkėjams ši situacija dažnai virsta intensyvesnėmis akcijomis ir agresyvesne kainodara, nes gamintojai siekia išlaikyti apimtis ir įvykdyti griežtėjančius emisijų reikalavimus. Europoje papildomą spaudimą kuria ir reguliacinė aplinka, kuri skatina gamintojus didinti elektrinių modelių dalį bendruose pardavimuose.

    Tuo pačiu gamintojai ieško būdų gerinti pelningumą: spartina platformų suvienodinimą, didina vietinės gamybos dalį, optimizuoja baterijų tiekimą ir daugiau dėmesio skiria programinės įrangos paslaugoms. Jei šios priemonės pasiteisins, elektromobilių pardavimų augimas ilgainiui turėtų virsti ir stabilesne grąža, tačiau artimiausiu laikotarpiu spaudimas rezultatams gali išlikti.

  • „Volkswagen“ stabdo elektrinio „Golf“ kūrimą: finansai spaudžia, premjera gali nusikelti iki 2031-ųjų

    „Volkswagen“ stabdo elektrinio „Golf“ kūrimą: finansai spaudžia, premjera gali nusikelti iki 2031-ųjų

    Projektas sustabdytas neribotam laikui

    „Volkswagen“ laikinai stabdo planuoto elektrinio hečbeko ID. Golf kūrimą, nes bendrovė siekia suvaldyti investicijas ir įtampą finansuose. Tai reiškia, kad modelis, turėjęs tapti svarbiu vardinio „Golf“ perėjimo į elektrą etapu, į salonus atvyks vėliau nei tikėtasi.

    Apie sprendimą pranešta bendrovės ketvirčio ataskaitoje, o pagrindinė priežastis įvardijama tiesiai: šiuo metu būtina užsitikrinti, kad reikalingos investicijos būtų saugiai suplanuotos. Kitaip tariant, projektas nėra atšaukiamas, tačiau jo tempas smarkiai mažinamas.

    „Viena konkrečių priemonių yra laikinai sustabdyti darbus su būsimu ID. Golf, kol galėsime užtikrintai numatyti būtinas investicijas“, – sakė „Volkswagen“ finansų vadovas Davidas Powelsas.

    Nuo 2028-ųjų planų – iki dešimtmečio pabaigos

    Elektrinis ID. Golf iš pradžių buvo numatytas 2028 metais, tačiau vėliau „Volkswagen“ viešai patvirtino, kad startas stumiamas į dešimtmečio pabaigą. Dabartinis sprendimas sustabdyti kūrimą dar labiau didina tikimybę, kad reali premjera gali įvykti dar vėliau.

    Rinkoje vis dažniau minima riba po 2030 metų, o atsargiausiuose scenarijuose kalbama net apie 2031-uosius. Tokia data reikštų, kad legendinis „Golf“ vardas elektriniame pavidale pasirodytų gerokai vėliau nei dauguma didžiųjų konkurentų planavo savo populiarių modelių elektrifikaciją.

    Kas stabdo: maržos, investicijos ir perėjimo kaina

    „Volkswagen“ atvirai pripažįsta, kad perėjimas prie elektromobilių kainuoja ne tik investicijas, bet ir pelningumą. Bendrovės keleivinių automobilių veiklos maržos buvo smarkiai suspaustos ir, kaip nurodyta ataskaitoje, nusileido iki 1,3 proc., gerokai žemiau ankstesnių lūkesčių.

    Toks rezultatas svarbus todėl, kad elektromobilių transformacija paprastai reikalauja didelių išlaidų baterijoms, programinei įrangai ir gamybos pertvarkai. Kartu mažėja tradicinių vidaus degimo modelių pardavimai, kurie ilgą laiką užtikrino didesnes maržas ir stabilų pinigų srautą.

    SSP platforma ir partnerystė su „Rivian“

    Elektrinis ID. Golf turėtų būti kuriamas ant naujos „Volkswagen Group“ SSP platformos, kurią koncernas vysto kartu su „Rivian“. SSP laikoma kertiniu ateities pagrindu, nes ji siejama ne tik su naujos kartos elektrinėmis architektūromis, bet ir su pažangesne programine įranga bei skaitmeninėmis funkcijomis.

    Vis dėlto būtent tokie projektai dažnai reikalauja ilgo ir brangaus kūrimo ciklo, o bet kokie vėlavimai ar papildomi reikalavimai gali didinti riziką biudžetui. Dėl to laikinas stabdymas gali būti vertinamas kaip bandymas pirmiau stabilizuoti finansus, o tik tuomet grįžti prie brangiausių plėtros etapų.

    Ką darys iki tol: ID.3 ir kiti modeliai

    Kol elektrinio „Golf“ teks palaukti, „Volkswagen“ elektrinės gamos centre ir toliau išliks ID.3, kuris pastaruoju metu buvo atnaujintas ir taip, tikėtina, pratęs savo gyvavimo ciklą. Tai leidžia prekės ženklui išlaikyti kompaktiško elektromobilio pasiūlą, net jei „Golf“ vardas dar kurį laiką nebus naudojamas.

    „Volkswagen“ vadovas Thomas Schäferis anksčiau yra teigęs, kad dabartinis elektrinių modelių portfelis leidžia išsiversti ir be elektrinio „Golf“ 2028 metais. Tačiau sustabdymas rodo, kad klausimas šiuo metu labiau finansinis nei vien strateginis, o sprendimai bus priklausomi nuo rinkos ir investicijų galimybių.

  • Stellantis pardavimai smuktelėjo, pelnas krito: koncernas ruošia naujus modelius ir fabrikų pokyčius

    Koncernas Stellantis trečiąjį ketvirtį pardavė 1 286 000 automobilių, tai yra 1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Daugiausia pardavimų fiksuota Europoje, o bendros ketvirčio grynosios pajamos siekė 37,6 mlrd. eurų.

    Įmonė skelbė, kad pakoreguotas veiklos pelnas per ketvirtį sudarė 244 mln. eurų, o laisvieji pinigų srautai buvo apie 1 mlrd. eurų. Tuo pat metu per pirmuosius devynis metų mėnesius grupės grynasis pelnas siekė 217 mln. eurų, kai prieš metus buvo 6,8 mlrd. eurų.

    Europa išlieka pagrindinis ramstis

    Stellantis rezultatai Europoje išliko santykinai tvirtesni, nes čia sparčiau auga elektrifikuotų modelių paklausa. Pirkėjai vis aktyviau renkasi tiek elektromobilius, tiek įkraunamus hibridus, o gamintojai stengiasi atitikti griežtėjančius Europos Sąjungos taršos reikalavimus.

    Ši kryptis svarbi ir Stellantis, nes pereinamuoju laikotarpiu elektrifikuoti modeliai leidžia išlaikyti pardavimų apimtis bei geriau suvaldyti išmetamųjų teršalų vidurkius. Vis dėlto bendras pelningumas per laikotarpį smuko, o tai rodo, kad perėjimas prie naujų technologijų brangiai kainuoja visam sektoriui.

    Skirtingos rinkos, skirtingi iššūkiai

    Šiaurės Amerikoje, ypač Jungtinėse Valstijose, pardavimai siekė 357 000 automobilių ir buvo 12 proc. mažesni nei prieš metus. Pietų Amerikoje pardavimai išliko panašiame lygyje ir sudarė 251 000 vienetų.

    Skirtingos dinamikos rinkos verčia gamintoją koreguoti modelių portfelį ir kainodarą, o taip pat ieškoti efektyvesnių gamybos sprendimų. Pastaraisiais metais automobilių gamintojams spaudimą daro ir žaliavų bei komponentų kainos, tiekimo grandinių svyravimai bei konkurencija iš Kinijos.

    „Grupė yra gerame kelyje pasiekti ne mažiau kaip 40 proc. metinį efektyvumo augimą, kurio bendra vertė siekia 6 mlrd. eurų. Dėl to patvirtiname savo finansines prognozes 2026 metams“, – sakė Stellantis vadovas Antonio Filosa.

    Nauji modeliai ir gamybos pertvarkos

    Stellantis tęsia anksčiau pradėtą FaSTLAne 2030 programą, kuri orientuota į kaštų mažinimą, veiklos supaprastinimą ir sinergijų paiešką. Bendrovė skelbia supaprastinusi valdymo struktūrą ir daugiau dėmesio skirianti modeliams, pritaikytiems atskiroms rinkoms.

    Tarp numatomų pokyčių minima automobilių surinkimo sutartis Alžyre, o daliai gamyklų Prancūzijoje planuojamas mažesnis gamybos krūvis. Koncernas taip pat stiprina strateginę partnerystę su Kinijos bendrove Leapmotor, siekdamas greičiau pasiūlyti konkurencingų elektrinių modelių ir efektyviau išnaudoti technologijų bei gamybos masto privalumus.

    Stellantis yra viena didžiausių pasaulio automobilių grupių, valdanti kelis gerai žinomus prekės ženklus ir turinti gamyklų Europoje, Jungtinėse Valstijose bei Afrikoje. Rinkai pereinant prie elektrifikacijos, koncernui tenka vienu metu spręsti pelningumo, investicijų ir gamybos geografijos klausimus.

  • „Mercedes-Benz“ apsigalvojo: 2026 m. pelno augimo nebus, Kinija smogia skaudžiausiai

    „Mercedes-Benz“ apsigalvojo: 2026 m. pelno augimo nebus, Kinija smogia skaudžiausiai

    „Mercedes-Benz“ sumažino 2026 metų finansines ambicijas ir dabar prognozuoja, kad pagrindinis pelnas iš esmės nesikeis bei sieks apie 5,8 mlrd. eurų. Anksčiau gamintojas tikėjosi bent 15 proc. augimo, tačiau planus pakoregavo silpnesnė paklausa Kinijoje ir brangstančios žaliavos.

    Be to, įmonė sumažino ir pagrindinio automobilių verslo pelningumo kartelę: tikimasi 2–3 proc. maržos vietoje anksčiau skelbto 3–5 proc. intervalo. Tai dar vienas signalas, kad Vokietijos automobilių pramonė susiduria ne su trumpalaikiu ciklu, o su struktūriniais pokyčiais.

    Preliminariais duomenimis, „Mercedes-Benz“ trečiąjį ketvirtį uždirbo 1,77 mlrd. eurų pagrindinio pelno, o automobilių padalinio marža siekė 2,5 proc. Pilnus ketvirčio rezultatus bendrovė žada paskelbti artimiausiu metu.

    Po naujienos „Mercedes-Benz“ akcijos smuko daugiau nei 4 proc., o „Volkswagen“ ir BMW taip pat fiksavo apie 2 proc. kritimą. Investuotojų reakciją lėmė ne vien atnaujintos prognozės, bet ir platesnis kontekstas: Europos gamintojams tenka kovoti su vangia paklausa bei augančia konkurencija Kinijoje.

    Kinijos rinka ir konkurencija

    „Mercedes-Benz“ pristatymai Kinijoje 2026 metų pirmus devynis mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito dar 29 proc. Po itin silpnų praėjusių metų tai reiškia, kad bendrovė Kinijoje tebėra spaudžiama tiek vartotojų nuotaikų, tiek vietos gamintojų kainodaros.

    Kinijos rinkoje vis didesnę įtaką daro vietiniai prekių ženklai, sparčiai stiprėjantys elektromobilių ir programinės įrangos srityse. Kainų konkurencija ir greitesni modelių atnaujinimo ciklai mažina tradicinių gamintojų maržas, ypač vidutinės klasės segmente.

    Spaudimas mažinti kaštus Europoje

    Generalinis direktorius Ola Källenius viešai ragino Vokietijos darbuotojus dirbti papildomas valandas be papildomo apmokėjimo ir tuo pat metu plėsti gamybą Vengrijoje. Pasak jo, kaštai ten esą yra maždaug 70 proc. mažesni nei Vokietijoje, todėl gamybos geografija tampa svarbiu konkurencingumo svertu.

    Toks fonas sutampa su platesnėmis permainomis sektoriuje: automobilių gamintojams reikia finansuoti elektrifikaciją, programinę įrangą ir baterijų tiekimo grandines, o tuo pat metu išlaikyti pelningumą tradicinių modelių pardavimuose. Kai paklausa svyruoja, o konkurentai spaudžia kainomis, prognozės tampa atsargesnės, o taupymo priemonės griežtesnės.

    Tuo pat metu „Volkswagen“ yra paskelbusi planus iki dešimtmečio pabaigos sumažinti 120 000 darbo vietų visame pasaulyje. Tai būtų vienas didžiausių pertvarkymų automobilių pramonės istorijoje ir dar labiau pabrėžtų, kad Europos gamintojai ieško naujo veiklos modelio pasikeitus rinkos taisyklėms.

  • „Volvo Cars“ skelbia 2 500 atleidimų bangą: tarifai ir Kinijos konkurentai stumia į nuostolį

    „Volvo Cars“ skelbia 2 500 atleidimų bangą: tarifai ir Kinijos konkurentai stumia į nuostolį

    Švedijoje įsikūrusi automobilių gamintoja „Volvo Cars“ pranešė planuojanti visame pasaulyje mažinti apie 2 500 darbo vietų, bendrovei trečiąjį metų ketvirtį patyrus nuostolį. Įmonė teigia, kad rezultatams smogė JAV tarifai ir itin aštri konkurencija Kinijos rinkoje.

    Bendrovės duomenimis, trečiąjį ketvirtį pajamos siekė 6 milijardus eurų ir buvo beveik 23 proc. mažesnės nei prieš metus. Tuo pačiu laikotarpiu „Volvo Cars“ fiksavo apie 513 milijonų eurų grynąjį nuostolį, kai prieš metus buvo uždirbta maždaug 405 milijonai eurų pelno.

    „Mes ir toliau dirbame labai sudėtingoje aplinkoje, kurioje išorinių iššūkių daugėja: deglobalizacija, hiper konkurencija ir klimato kaita“, – sakė „Volvo Cars“ vadovas Håkanas Samuelssonas.

    5 mlrd. kronų taupymas

    Reaguodama į spaudimą, „Volvo Cars“ paskelbė papildomą kaštų mažinimo paketą, kurio vertė siekia apie 450 milijonų eurų. Jis papildo anksčiau pradėtas taupymo programas ir, pasak bendrovės, turėtų prisidėti prie greitesnio finansinio stabilizavimo.

    Planuojama, kad apie 2 000 darbo vietų mažinimų teks Švedijai, dar apie 500 – kitoms šalims. Įmonė nurodo, kad dalis pokyčių bus įgyvendinta nutraukiant konsultantų sutartis, per natūralią kaitą ir taikant tikslines išėjimo programas darbuotojams.

    „Volvo Cars“ teigia, kad visą finansinį naujų priemonių efektą tikisi pamatyti iki 2027 metų pabaigos. Vienas tikslų – sumažinti veiklos lūžio tašką ir pagerinti pinigų srautus, kad bendrovė taptų atsparesnė rinkos svyravimams.

    Elektromobilių strategija koreguojama

    Bendrovė pastaraisiais metais daug investavo į elektrifikaciją, tačiau pripažįsta, kad rinkos sąlygos keitėsi greičiau nei planuota. „Volvo Cars“ akcentuoja, kad vartotojų paskatų už visiškai elektrinius automobilius ir įkraunamus hibridus panaikinimas JAV neigiamai paveikė pelningumą.

    Dar 2024 metais „Volvo Cars“ atsisakė ankstesnio tikslo iki 2030 metų prekiauti vien tik visiškai elektriniais automobiliais. Toks sprendimas atspindi platesnę Europos gamintojų tendenciją lanksčiau derinti elektrinius, hibridinius ir kitus sprendimus, ypač kai paklausa ir reguliavimas skirtingose rinkose juda nevienodu tempu.

    Kontekstas: spaudimas Europoje ir Kinijoje

    „Volvo Cars“ kontrolinį akcijų paketą valdo Kinijos grupė Geely, tačiau tai, pasak rinkos dalyvių, neeliminuoja problemų Kinijoje. Vietos gamintojai agresyviai mažina kainas, sparčiai atnaujina modelių gamą ir didina technologinį pranašumą, ypač elektromobilių segmente.

    Įmonė primena, kad dar pernai buvo paskelbusi apie maždaug 1,62 milijardo eurų kaštų mažinimo planą, kuris apėmė apie 3 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje. Dabartiniai sprendimai rodo, kad restruktūrizavimo procesas automobilių pramonėje išlieka aktyvus, o gamintojai ieško būdų išlaikyti konkurencingumą esant tarifams, kainų karams ir lėtesniam augimui.

    Taip pat skelbiama, kad bendrovės vadovų komandoje numatomi pokyčiai: rugsėjį pranešta, jog „Škoda Auto“ vadovas Klausas Zellmeris pakeis Håkaną Samuelssoną ne vėliau kaip 2027 metų spalio 1 dieną.

  • Kanada skelbia 5,7 mlrd. eurų skydą pramonei: Trumpo tarifai skaudžiai kerta

    Kanada skelbia 5,7 mlrd. eurų skydą pramonei: Trumpo tarifai skaudžiai kerta

    Pagalbos paketas plienui ir automobiliams

    Kanada pristatė maždaug 5,7 mlrd. eurų vertės planą, skirtą sušvelninti JAV muitų poveikį plieno ir automobilių pramonei. Apie sprendimą paskelbta didėjant įtampai prekybos santykiuose su Vašingtonu ir ryškėjant pasekmėms gamintojams.

    Premjeras Markas Carney planą pristatė kartu su Ontarijo premjeru Dougu Fordu. Pasak jų, tikslas yra apsaugoti investicijas, darbo vietas ir pramonės konkurencingumą, kai tarpinės žaliavos ir komponentai brangsta dėl tarifų.

    Pagal paskelbtą struktūrą, apie 3,4 mlrd. eurų per penkerius metus numatyta plieno sektoriui, dar apie 1,65 mlrd. eurų – automobilių gamintojams. Iš automobilių sektoriui skiriamos sumos apie 1 mlrd. eurų sudarytų federalinis finansavimas iš Otavos.

    Atleidimai ir smūgis prekybai

    Sprendimas paskelbtas tą pačią dieną, kai JAV valdoma bendrovė „Cleveland-Cliffs“ patvirtino atleidimus gamykloje Hamiltone, Ontarijuje. Šis žingsnis tapo dar vienu ženklu, kad tarifų karai greitai persikelia iš politinių pareiškimų į realias įmonių sąnaudas.

    Kanados vyriausybė pabrėžia, kad tarifai ypač skausmingi integruotoms Šiaurės Amerikos tiekimo grandinėms. Automobilių pramonėje dalys ir mazgai dažnai kelis kartus kerta sieną, todėl net ir riboti muitai gali sukelti grandininį kainų kilimą.

    „JAV tarifai apvertė prekybos susitarimą, kuris gyvavo dešimtmečius“, – sakė Markas Carney.

    Premjeras teigė, kad muitai didina kainas JAV vartotojams ir kartu silpnina abiejų šalių pramonės konkurencingumą. Jo vertinimu, kai brangsta gamyba, mažėja pasirinkimas namų ūkiams abiejose sienos pusėse.

    Derybos stringa, o santykiai keičiasi

    M. Carney nurodė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbėjęsis ilgai, aptarta prekyba, Iranas ir situacija Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto proveržio nepasiekta, o Kanada kartoja esanti pasirengusi grįžti prie derybų, jei bus sąlygos.

    Kanados pusė primena, kad ankstesnis derybų etapas žlugo, kai buvo įvesti 50 proc. tarifai daliai kanadietiškų prekių, kurių bendra vertė siekė apie 18,4 mlrd. eurų. Otava tuomet atsakė atsakomosiomis priemonėmis, dar labiau pakurstydama konfliktą.

    „Kad ir kas nutiktų per vidurio kadencijos rinkimus, mes nebegrįšime į tai, kas buvo“, – sakė Dougas Fordas.

    Kanados valdžia kartu signalizuoja apie platesnę strateginę kryptį: mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos. M. Carney iškėlė tikslą per dešimtmetį padvigubinti eksportą į ne JAV rinkas, pripažindamas, kad Vašingtono prioritetai dėl integruotos automobilių pramonės gali būti pasikeitę.

    Diplomatinė įtampa dėl rinkimų

    Įtampą dar padidino JAV ambasados pareiškimas, kuriame Kanados politikai apkaltinti bandymu daryti įtaką artėjantiems JAV vidurio kadencijos rinkimams. Paminėta pramonės ministrė Mélanie Joly ir D. Fordas, aptarinėję atsakomųjų tarifų kryptis bei viešos komunikacijos kampanijas.

    Kanados lyderiai kaltinimus atmetė, o nepriklausomi komentatoriai suabejojo prielaida, kad Otava galėtų realiai pakeisti JAV rinkimų rezultatą. Tuo pat metu ekonomistai pabrėžia, kad tokie ginčai kelia riziką investicijoms, nes įmonėms svarbiausia prognozuojamos taisyklės ir stabilūs kaštai.

  • „Volkswagen“ nori užšaldyti algas iki 2030-ųjų? Nutekinti planai kelia audrą darbuotojams

    Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ viduje aptariami kaštų mažinimo scenarijai sukėlė nerimą darbuotojams ir profesinėms sąjungoms. Darbuotojų atstovai, remdamiesi žiniasklaidoje cituojamais vidiniais dokumentais, teigia, kad svarstomas ilgalaikis darbo užmokesčio didinimo pristabdymas.

    Skelbiama, kad priemonės galėtų paliesti šimtus tūkstančių grupės darbuotojų skirtingose šalyse. Pats koncernas viešai tokių teiginių nepatvirtino, pabrėždamas, kad darbo kaštai paprastai aptariami derybose su socialiniais partneriais.

    Kas iš tiesų svarstoma?

    Pagal nutekintą informaciją, dalyje padalinių galėtų būti taikomas vadinamasis nulinio algų augimo principas, kai bazinis atlygis kurį laiką nebedidinamas. Tokia praktika įmonėse dažniausiai pristatoma kaip laikina priemonė, skirta stabilizuoti finansus ir suvaldyti sąnaudas.

    Darbuotojų atstovai akcentuoja, kad ilgesnis algų įšaldymas ypač jautrus, jei išlieka infliacija, nes reali perkamoji galia mažėja. Net ir nuosaikus kainų augimas per kelerius metus reikštų apčiuopiamą atlygio vertės kritimą, todėl profesinės sąjungos žada principingą pasipriešinimą.

    Poveikis gamykloms regione

    Diskusijos dėl atlygio politikos svarbios ir Vidurio Europai, kur „Volkswagen“ turi reikšmingus gamybos pajėgumus. Vien Lenkijoje su grupe siejamos gamyklos ir padaliniai yra tarp didesnių darbdavių pramonėje, todėl bet kokie sprendimai dėl algų ar priedų gali turėti platesnį socialinį efektą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus įgyvendinimas skirtingose šalyse priklauso nuo vietinių kolektyvinių sutarčių, darbo teisės ir derybų tradicijų. Net ir esant centrinei kaštų mažinimo krypčiai, vietos įmonių vadovai dažnai priversti ieškoti kompromisų su profesinėmis sąjungomis.

    Kodėl spaudimas didėja?

    Pastaraisiais metais Europos automobilių pramonė patiria dvigubą spaudimą: brangsta energija ir žaliavos, o kartu reikia milžiniškų investicijų į elektrifikaciją, programinę įrangą ir baterijų tiekimo grandines. Dėl to gamintojai ieško rezervų, o darbo kaštai tampa viena didžiausių eilutų balanse.

    Be to, rinka tampa vis konkurencingesnė, ypač elektromobilių segmente, kur kainų karai mažina pelningumą. Tokiose sąlygose koncernai dažniau peržiūri premijų sistemas, papildomas naudas ir darbuotojų skaičių, o algų augimas neretai tampa derybų objektu.

    Profesinės sąjungos primena, kad atlyginimų nustatymas nėra vienpusis administracinis sprendimas, o derybų rezultatas. „Darbo užmokesčio sąlygos turi būti sutariamos prie derybų stalo, o ne nuleidžiamos vienašaliais nurodymais“, – sakė darbuotojų atstovai.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar koncernas pateiks aiškią, oficialią poziciją ir kokius siūlymus pateiks derybose. Jei būtų siekiama griežtai įgyvendinti taupymo planą, analitikai neatmeta didesnės įtampos, protestų ar streikų rizikos, ypač ten, kur profesinės sąjungos tradiciškai turi didelę įtaką.

  • Macronas Paryžiuje meta iššūkį Kinijai: Europa raginama rinktis savus automobilius

    Macronas Paryžiuje meta iššūkį Kinijai: Europa raginama rinktis savus automobilius

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiaus automobilių parodoje ragina Europos Sąjungą ryžtingiau ginti savo gamintojus ir valstybės paramą labiau sieti su realia gamyba Europoje. Paryžiuje jis akcentuoja, kad konkurencija iš Kinijos jau tapo sisteminiu iššūkiu, o Europos pramonė turi išmokti remti tai, ką pati pagamina.

    Eliziejaus rūmai pabrėžia, kad automobilių pramonė Prancūzijoje išlieka strateginė ir, valdžios teigimu, suteikia apie 400 000 tiesioginių darbo vietų. Prezidentūra kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų pasiekimų įvardija elektromobilių gamybos augimą ir nacionalinės baterijų pramonės kūrimą.

    Vis dėlto Prancūzijos rinka vis dar labiau vartotoja nei gamintoja. INSEE duomenimis, 2025 metais šalyje buvo įregistruota apie 331 000 naujų elektrinių lengvųjų automobilių, kai tuo metu Prancūzijos gamyklose pagaminta apie 216 000 tokių automobilių.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad didelė dalis Prancūzijoje pagamintų elektromobilių iškeliauja į eksportą. Dėl šios priežasties, remiantis viešai skelbiamais skaičiavimais, tik maždaug ketvirtadalis naujų Prancūzijoje perkamų elektromobilių yra pagaminti šalies teritorijoje, o likusią paklausą padengia importas.

    Kas yra europinė preferencija?

    Paryžius siekia, kad ES subsidijos ir kitos viešosios paskatos aiškiau prioritetizuotų automobilius, pagamintus Bendrijoje, įskaitant visą tiekimo grandinę. Prancūzijos pozicija tokia, kad neužtenka galutinio surinkimo Europoje, jeigu baterijos, pagrindiniai komponentai ar didžioji pridėtinės vertės dalis sukuriama už ES ribų.

    Eliziejaus rūmai pabrėžia, kad Prancūzija iš principo neatmeta kokybiškų investicijų iš Kinijos, ypač kai jos apima technologijų perdavimą ir realų gamybos perkėlimą į Europą. Tačiau kartu perspėjama dėl rizikos kurti vadinamąsias atsuktuvų gamyklas, kai Europoje atliekamas tik paskutinis surinkimo etapas.

    Derybos su Vokietija tęsiasi

    Vienas jautriausių šio klausimo taškų yra Prancūzijos ir Vokietijos interesų skirtumai. Eliziejaus rūmai atkreipia dėmesį, kad Vokietija eksportuoja gerokai daugiau automobilių nei Prancūzija, todėl ir požiūris į galimas atsakomąsias priemones bei prekybos rizikas su Kinija skiriasi.

    Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tariamą kompromisą, kuriuo Prancūzija esą sutiktų su lankstesniais CO2 mažinimo tikslais naujiems automobiliams, o Vokietija paremtų griežtesnes Made in Europe nuostatas. Vis dėlto Eliziejaus rūmai tai paneigė ir nurodė, kad jokio galutinio susitarimo nėra, nors derybos dėl europinės preferencijos vyksta.

    Paryžiaus automobilių parodoje prezidento vizitas tradiciškai derinamas su susitikimais su sektoriaus atstovais, o darbotvarkėje numatyti sustojimai prie „Stellantis“, „Renault“ ir „Valeo“ stendų. Vizito pabaigoje planuojama diskusija apie autonominius automobilius, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Europos technologinės konkurencijos laukų.

    Pati paroda, laikoma viena seniausių ir geriausiai lankomų pasaulyje, šįkart Paryžiuje vyksta Porte de Versailles parodų centre. Organizatoriai skelbia, kad po dienos, skirtos žiniasklaidai ir oficialiems vizitams, lankytojams ji atveriama spalio 13–18 dienomis.

  • „BYD“ taikosi į Prancūziją: po gamyklos Vengrijoje svarsto ir antrą, ir trečią Europoje

    „BYD“ taikosi į Prancūziją: po gamyklos Vengrijoje svarsto ir antrą, ir trečią Europoje

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ svarsto galimybę atidaryti gamyklą Prancūzijoje. Apie tai Paryžiaus automobilių parodos metu kalbėjo bendrovės viceprezidentė Stella Li, pabrėžusi, kad Prancūzija yra tarp realiausių variantų.

    Pasak jos, tikslas neapsiriboja vien pardavimais: „BYD“ nori, kad vietos vairuotojai prekės ženklą imtų suvokti kaip artimą ir įsitvirtinusį Europoje. Ši žinutė ypač svarbi tuo metu, kai Europos Sąjungoje griežtėja diskusijos dėl konkurencijos ir importo sąlygų automobilių rinkoje.

    „Prancūzija yra trumpajame sąraše. Labai atidžiai vertiname galimybę čia įkurti gamyklą“, – sakė Stella Li.

    „Noriu, kad žmonės Prancūzijoje manytų, jog „BYD“ yra vietinė įmonė, ir kad ji jiems patiktų“, – pridūrė ji.

    Bendrovė tuo pat metu ruošiasi iki šių metų pabaigos paleisti gamybą Vengrijoje, o tai būtų vienas svarbiausių „BYD“ žingsnių lokalizuojant gamybą Europoje. Pasak Stellos Li, tai tik pradžia: įmonė svarsto atidaryti ir antrą bei trečią gamyklas skirtingose Europos šalyse, kad sumažintų logistikos kaštus ir greičiau reaguotų į paklausą.

    Gamybos plėtra sutampa su jautriu laikotarpiu tarptautinėje prekyboje. Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau vertina, kaip subsidijos ir kainodara veikia sąžiningą konkurenciją, o europinė automobilių pramonė ieško būdų apsaugoti tiekimo grandines ir darbo vietas.

    „BYD“ salonai plečiasi Prancūzijoje

    Prancūzijoje „BYD“ jau remiasi sparčiai augančiu pardavėjų ir aptarnavimo partnerių tinklu. Bendrovė bendradarbiauja su didelėmis vietos automobilių grupėmis, kurios užtikrina ne tik pardavimus, bet ir garantinį bei pogarantinį servisą pagrindiniuose šalies miestuose.

    „BYD“ yra skelbusi, kad vasarą Prancūzijoje turėjo apie 115 prekybos vietų, o tinklas toliau plečiamas per vietos rinkoje įsitvirtinusius atstovus. Bendrovės duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį Prancūzijoje buvo įregistruoti 13 935 „BYD“ lengvieji automobiliai, tai yra 136 proc. daugiau nei prieš metus.

    Elektromobilių paklausą Europoje didina ne vien nauji modeliai, bet ir ekonominiai veiksniai: degalų kainų svyravimai, griežtėjantys taršos reikalavimai bei valstybių taikomos paskatos nulinės ar mažos taršos transportui. Dėl to gamintojams vis dažniau tenka spręsti, kaip greitai perkelti dalį gamybos ar tiekimo arčiau galutinės rinkos.

  • Prancūzijos elektromobilių bumas: „Renault“ planuoja virš 10 mlrd. eurų investicijas ir didins gamybą

    Investicijos į pigesnius elektromobilius

    Prancūzijos automobilių gamintojų grupė „Renault“ skelbia artimiausiais penkeriais metais ketinanti investuoti daugiau kaip 10 mlrd. eurų į elektromobilių programą, daugiausia dėmesio skirdama mažesniems ir pirkėjams prieinamesniems modeliams. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne tik elektrifikacija, bet ir kainos mažinimas masinei rinkai.

    „Renault“ vadovų teigimu, per pastaruosius penkerius metus į veiklos ir gamyklų pertvarką Prancūzijoje jau buvo investuota apie 13 mlrd. eurų. Naujas investicijų etapas, jei tam netrukdys socialinė ir politinė aplinka, turėtų dar labiau paspartinti perėjimą prie elektromobilių.

    „Per artimiausius penkerius metus planuojame investuoti daugiau kaip 10 mlrd. eurų, kad dar sparčiau vystytume elektromobilių segmentą ir padarytume automobilius pirkėjams prieinamesnius“, – sakė „Renault“ atstovas François Provost.

    Registracijų šuolis ir gamybos didinimas

    Prancūzijoje elektromobilių paklausa pastaruoju metu pastebimai auga, o naujų automobilių registracijose elektrinės pavaros dalis kai kuriais mėnesiais pasiekė rekordinius lygius. Tokios tendencijos skatina gamintojus peržiūrėti gamybos planus ir didinti pajėgumus Europoje.

    „Renault“ nurodo, kad 2025 metais Prancūzijos gamyklose pagaminta apie 500 000 automobilių. 2026 metais grupė planuoja, jog vidaus gamyba, reaguojant į augantį susidomėjimą elektromobiliais, didės maždaug 25 proc.

    Gamybos grįžimas į Europą

    Elektromobilių gamybos geografiją keičia ir Europos prekybos politika: didėjant dėmesiui tiekimo grandinių saugumui bei taikant griežtesnes priemones importui, dalis gamintojų siekia gaminti arčiau pagrindinių pirkėjų. Tai ypač aktualu mažesniems, jautresniems kainai modeliams, kurių galutinę kainą smarkiai veikia logistika ir muitinės kaštai.

    „Renault“ grupės valdoma „Dacia“ taip pat koreguoja planus ir dalį elektromobilių gamybos orientuoja į Europą. Skelbiama, kad „Dacia Spring“ įpėdinis turėtų būti gaminamas Slovėnijoje, Novos Mesto gamykloje, taip mažinant rizikas, susijusias su importo apribojimais ir kaštų svyravimais.

    Bendra kryptis rodo, kad Europos gamintojai siekia suderinti du tikslus: greitą elektrifikaciją ir kainų konkurencingumą. Artimiausiais metais tai reikš daugiau investicijų į gamybos automatizavimą, baterijų tiekimo stabilumą ir naujas platformas, leidžiančias pigiau kurti mažus elektromobilius.