CP v2

Tag: Automobilių pramonė

  • Tailandas svarsto didesnius mokesčius kinų elektromobiliams: taip bando apginti vietos gamybą

    Tailandas svarsto griežtinti apmokestinimą importuojamiems elektromobiliams ir taip pristabdyti vis didesnį pigių modelių srautą iš Kinijos. Šalies valdžia siekia sumažinti kainų karą, kuris spaudžia vietos surinkėjus ir ilgus metus Tailando rinkoje dominavusius Japonijos gamintojus.

    Pagal svarstomą planą būtų įvesta trijų lygių akcizo struktūra. Mažiausias tarifas būtų taikomas Tailande pagamintiems elektromobiliams, didžiausias – visiškai importuojamiems, o tarpinis – modeliams, kuriuose dalis komponentų importuojama, bet dalis sukuriama vietoje.

    Kas yra siūloma ir kodėl

    Tokiu diferencijavimu valdžia tikisi paskatinti gamintojus perkelti gamybą į Tailandą ir didinti vietinės tiekimo grandinės dalį. Kitaip tariant, lengvatos būtų siejamos ne vien su elektromobilio tipu, o su realiu ekonominiu indėliu šalyje.

    Šis posūkis reiškia politikos korekciją: ankstesniais metais Tailandas rėmėsi žemesnėmis importo kliūtimis, kad greičiau išaugintų elektromobilių pasiūlą ir pritrauktų naujas investicijas. Tačiau kiniškų elektromobilių kainos ir jų skaičiaus augimas sustiprino spaudimą vietos rinkai.

    Smūgis pramonei ir investicijų lenktynės regione

    Tailandas laikomas vienu svarbiausių automobilių gamybos centrų Pietryčių Azijoje. Automobilių pramonė sukuria apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto, joje dirba daugiau kaip pusė milijono žmonių, o eksportas yra viena svarbiausių ekonomikos atramų.

    Vis dėlto šalia vidaus rinkos iššūkių šalis turi ir regioninę konkurenciją dėl investicijų: elektromobilių gamyklas, baterijų projektus ir tiekėjų centrus aktyviai vilioja ir kitos Pietryčių Azijos valstybės. Todėl Tailando tikslas – ne tik riboti importą, bet ir nukreipti gamintojus į vietos surinkimą bei komponentų gamybą.

    Ką tai gali reikšti vairuotojams

    Jei didžiausi mokesčiai būtų pritaikyti visiškai importuojamiems elektromobiliams, dalis modelių galėtų brangti, o gamintojai būtų spaudžiami ieškoti vietinės gamybos sprendimų. Tuo pat metu tarpinis tarifas gali tapti kompromisu įmonėms, kurios nori greitai įžengti į rinką, bet dar nėra pasirengusios pilnam lokalizavimui.

    Galutiniai sprendimai dar priklausys nuo vyriausybės patvirtinimo ir konkrečių tarifų dydžių. Tačiau kryptis aiški: Tailandas nori, kad elektromobilių bumas reikštų ne tik daugiau importo, bet ir daugiau gamybos darbo vietų bei investicijų šalies viduje.

  • „Volkswagen“ svarsto „Seat“ likimą po 2030-ųjų: Ispanijos vyriausybė žada kovoti iki galo

    „Volkswagen“ svarsto „Seat“ likimą po 2030-ųjų: Ispanijos vyriausybė žada kovoti iki galo

    „Seat“ ateitis vėl kelia įtampą

    „Seat“ prekės ženklo ateitis Ispanijoje vėl atsidūrė dėmesio centre, kai „Volkswagen“ grupė pripažino, kad svarsto įvairius scenarijus po 2030 metų. Nors sprendimas dar nepriimtas, pats faktas sustiprino diskusijas apie šalies automobilių pramonės kryptį.

    Ispanijos vyriausybė viešai stojo ginti istorinės markės, akcentuodama jos reikšmę pramonei ir identitetui. Tuo pat metu gamintojas pabrėžia, kad dabartinis modelių ciklas tęsis pagal planą.

    Vyriausybės žinutė: darys viską

    Pirmasis vicepremjeras ir ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo teigė, kad vyriausybė dės „visas būtinas pastangas“, kad „Seat“ išliktų. Pasak jo, tai tradiciškai ispaniškas prekės ženklas, todėl valstybė suinteresuota išlaikyti jo gyvybingumą.

    Ši pozicija svarbi ir dėl darbo vietų bei tiekimo grandinės, kuri koncentruota aplink gamybos pajėgumus Katalonijoje. Automobilių gamyba Ispanijoje yra viena reikšmingiausių pramonės šakų, todėl bet kokie pokyčiai turi platesnį ekonominį efektą.

    Ką planuoja „SEAT S.A.“ ir „Cupra“

    „SEAT S.A.“ atskiria „Seat“ prekės ženklo ateitį nuo pačios bendrovės perspektyvų, nes įmonė valdo ir „Cupra“. „Volkswagen“ grupė tikina, kad „SEAT S.A.“ viduje turi tvirtą ateitį, o „Cupra“ ir toliau bus pagrindinis augimo bei pelningumo variklis.

    Bendrovė patvirtino, kad suplanuoti modelių atnaujinimai nesikeičia, įskaitant lengvųjų hibridų „Ibiza“ ir „Arona“ versijas, kurios numatytos 2027 metais. Vis dėlto po dabartinio produktų ciklo „Seat“ kryptis lieka atvira.

    Gamintojas pažymi, kad griežtėjantys reikalavimai, elektrifikacijos kaštai ir būtinos investicijos naujai elektromobilių kartai daro sprendimus vis sudėtingesnius. Galutinė trajektorija, kaip nurodo įmonė, priklausys nuo reguliavimo raidos, pirkėjų paklausos ir rinkos sąlygų.

    Investicijos ir pramonės persitvarkymas

    „Volkswagen“ ir „SEAT S.A.“ kartu su partneriais anksčiau paskelbė apie 10 milijardų eurų investicijų paketą elektrifikacijai, siekiant stiprinti gamybą Ispanijoje. Tarp tikslų įvardyta ir gamyklos Martorelyje pertvarka, kad būtų galima gaminti miesto elektromobilius.

    Premjeras Pedro Sánchez vizito Martorelyje metu „Seat“ yra pavadinęs ikonišku prekės ženklu ir pabrėžęs jo svarbą šalies pramonės ekosistemai. Šiame kontekste „Seat“ likimas tampa ne tik verslo sprendimu, bet ir politiniu klausimu, susijusiu su perėjimu prie mažataršio transporto.

    Kol kas „Volkswagen“ palieka atviras kelias alternatyvas po 2030 metų ir pabrėžia, kad sprendimo dar nėra. Tai reiškia, kad artimiausiais metais lemiami bus tiek rinkos signalai, tiek tai, kaip greitai Europoje ir Ispanijoje vyks perėjimas prie elektrinio mobilumo.

  • „Jaguar Land Rover“ ruošiasi atleisti 4 000 darbuotojų: ką tai reiškia Europai?

    „Jaguar Land Rover“ ruošiasi atleisti 4 000 darbuotojų: ką tai reiškia Europai?

    Britanijos automobilių gamintoja „Jaguar Land Rover“ (JLR) paskelbė per artimiausius dvejus metus planuojanti atsisveikinti maždaug su 4 000 darbuotojų visame pasaulyje. Bendrovė šį žingsnį sieja su kaštų mažinimu ir siekiu sustiprinti finansinį stabilumą.

    JLR nurodo, kad tai sudaro beveik dešimtadalį jos pasaulinės darbo jėgos, kuri siekia apie 43 000 žmonių. Pabrėžiama, kad daugiausia bus siūloma savanoriško pasitraukimo programa, orientuota į administracines, biuro ir vadovų pareigas, o ne į tiesiogiai gamyboje dirbančius žmones.

    „Automobilių pramonė patiria didelių iššūkių: technologiniai pokyčiai, intensyvi konkurencija ir geopolitinis neapibrėžtumas“, – sakė JLR vadovas PB Balaji.

    Bendrovė teigia, kad pertvarkos tikslas yra supaprastinti organizaciją ir per dvejus metus sutaupyti apie 2 milijardus eurų. Šie taupymai, pasak JLR, turėtų sumažinti ribą, nuo kurios veikla tampa pelninga, iki maždaug 300 000 per metus parduodamų automobilių.

    Kartu JLR planuoja reikšmingas investicijas į ateitį: per penkerius metus ketinama skirti nuo 17,3 iki 20,8 milijardo eurų elektrifikacijai, skaitmeninėms technologijoms, pažangiai gamybai ir klientų patirčiai. Įmonė taip pat žada per artimiausius 12 mėnesių pristatyti penkis naujus produktus ir sustiprinti pozicijas Šiaurės Amerikoje.

    Kas spaudžia gamintojus?

    JLR sprendimas atspindi platesnę Europos automobilių sektoriaus realybę, kai gamintojai vienu metu turi spręsti kelias problemas. Viena jų yra lėtesnė paklausa kai kuriose rinkose, kita – augančios sąnaudos, įskaitant energijos, logistikos ir finansavimo brangimą.

    Papildomą spaudimą didina prekybos barjerai ir muitai, ypač eksportuojant į JAV, taip pat tiekimo grandinių pažeidžiamumas. JLR pastaraisiais metais minėjo ir veiklos sutrikimus po kibernetinio incidento, dėl kurio buvo stabdoma gamyba Jungtinės Karalystės gamyklose.

    Rezultatai smuko, planai – ambicingi

    Naujausiais bendrovės finansiniais duomenimis, pajamos per metus sumažėjo 9,6 proc. ir siekė apie 6,9 milijardo eurų per ketvirtį iki birželio pabaigos. Didmeninės apimtys krito 9,2 proc., o ikimokestinis pelnas, neskaičiuojant išskirtinių veiksnių, smuko 68,9 proc. iki maždaug 126 milijonų eurų.

    JLR aiškina, kad rezultatams įtakos turėjo tiekimo ribojimai, geopolitiniai sutrikimai ir planuotas senesnių „Jaguar“ modelių išėmimas iš rinkos. Tai dera su platesne tendencija, kai gamintojai pertvarko modelių portfelius ir investuoja į naujas platformas, kad atitiktų griežtėjančius reikalavimus ir vartotojų lūkesčius.

    Didžiausias smūgis gali tekti Jungtinei Karalystei

    JLR daugiausia automobilių gamina Jungtinėje Karalystėje, o šalyje, bendrovės duomenimis, dirba apie 34 000 darbuotojų. Nors įmonė neatskleidė, kaip tiksliai atleidimai pasiskirstys tarp šalių, tikėtina, kad didžioji dalis pokyčių palies būtent Jungtinės Karalystės padalinius.

    JK valdžia viešai signalizavo, kad, nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų, gelbėjimo paketas automobilių gamintojui nebūtų svarstomas. Tuo pat metu visoje Europoje matomi panašūs taupymo ir pertvarkos planai, kai gamintojai bando prisitaikyti prie elektrifikacijos tempo, konkurencijos ir prekybos rizikų.

  • Vokietijos gamybos kaštai spaudžia „Volkswagen“: daugiau užsakymų gali atitekti Poznanės gamyklai

    Gamybos mažinimas Vokietijoje

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad Europoje susidūrė su per dideliais gamybos pajėgumais ir dėl to ieško, kur mažinti apimtis bei kaštus. Koncerno vertinimu, vien Europoje pajėgumai viršija paklausą maždaug 500 000 automobilių per metus, todėl restruktūrizacija tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Didžiausias spaudimas tenka Vokietijos gamykloms, kuriose gamyba brangiausia. Koncernas signalizuoja, kad ateityje ne visoms Vokietijos vietovėms galės garantuoti naujų modelių gamybos paskyrimus, o tai didina riziką, jog dalis projektų bus perkelta į pigesnes Europos šalis.

    Kodėl dėmesys krypsta į Lenkiją?

    Pramonės analitikai ir Vokietijos žiniasklaida vis dažniau mini Čekiją, Slovakiją ir Poznanę kaip galimus naujų „Volkswagen“ projektų laimėtojus. Logika paprasta: mažesni darbo ir gamybos kaštai leidžia greičiau atkurti pelningumą, ypač kai rinka spaudžiama kainų konkurencijos ir lėtėjančios paklausos.

    Vienas dažniausiai aptariamų scenarijų yra naujo elektrinio komercinio automobilio, planuojamo apie 2028 metus, gamyba ne Vokietijoje, o Lenkijoje. Nors oficialių patvirtinimų dėl konkretaus modelio dar nėra, pati kryptis atitinka koncerno tikslą daugiau gaminti ten, kur bendra savikaina mažesnė.

    Skirtumą lemia darbo kaštai

    Kaštų skirtumus gerai iliustruoja Europos darbo sąnaudų statistika: vidutinė valandinė darbo kaina Europos Sąjungoje siekia apie 34,9 euro. Vokietijoje ji yra apie 45 eurai, kai Lenkijoje – apie 19,1 euro, o Čekijoje ir Slovakijoje – apie 19,8 euro.

    Toks atotrūkis reiškia, kad net ir nedideli gamybos perkėlimai ar naujų modelių „nominacijos“ gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą. Automobilių pramonėje, kur maržos dažnai matuojamos kelių procentų rėžiuose, tai tampa vienu svarbiausių argumentų renkantis vietą naujiems projektams.

    Mažiau modelių, paprastesnė komplektacija

    Be geografinių sprendimų, „Volkswagen“ planuoja mažinti ir produktų sudėtingumą. Koncernas kalba apie modelių skaičiaus sumažinimą maždaug perpus, o komplektacijų pasirinkimų karpymą iki 75 proc., vietoje jų siūlant aiškius komplektacijų paketus.

    Toks supaprastinimas turėtų mažinti tiekimo grandinių įvairovę, sandėliavimo poreikį ir surinkimo proceso sudėtingumą. Kaip pavyzdys nurodomos sėdynės: vietoje daugiau nei 2 300 variantų ateityje būtų paliekama apie 100, taip iš esmės mažinant gamybos klaidų ir logistikos kaštų riziką.

    Sprendimus lems politika ir akcininkai

    „Volkswagen“ atvejis išskirtinis tuo, kad sprendimų priėmimas Vokietijoje yra glaudžiai susijęs su profsąjungomis ir regionų įtaka. Priežiūros taryboje didelę dalį balsų turi darbuotojų atstovai ir Žemutinės Saksonijos žemė, todėl socialiniai argumentai čia dažnai konkuruoja su grynai ekonominiu efektyvumu.

    Vis dėlto, kai kaštai pradeda stipriau spausti akcininkų interesus, didėja tikimybė, kad į pirmą planą bus keliami grąžos ir konkurencingumo tikslai. Tokiu atveju sprendimai dėl gamybos geografijos gali būti dar labiau nukreipti į pigesnes Europos vietas, tarp jų ir Lenkiją.

  • „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    Susitarimas dėl 100 000 vietų

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad vadovybė ir profesinės sąjungos sutarė dėl papildomo 50 000 darbo vietų mažinimo iki dešimtmečio pabaigos. Tai prisidės prie anksčiau planuotų 50 000, todėl bendras mažinimas sieks 100 000.

    Bendrovė teigia, kad personalo apimtys turi būti nuosekliai derinamos prie ekonominės realybės. Skaičiuojama, kad tai sudarytų apie 15 proc. visos grupės darbuotojų.

    „Būtina sistemingai suderinti darbuotojų skaičių su ekonomine realybe“, – teigiama „Volkswagen“ pareiškime.

    Sprendimui pritarė stebėtojų taryba, kurioje dirba ir darbuotojų, ir akcininkų atstovai. Tai laikoma svarbiu žingsniu sudėtingose derybose dėl kaštų mažinimo ir konkurencingumo.

    Kodėl spaudimas didėja

    „Volkswagen“ nurodo, kad situaciją apsunkina JAV tarifų politika, nepastovi elektromobilių paklausa ir ypač aštri konkurencija Kinijoje bei iš Kinijos gamintojų. Pastarieji pastaraisiais metais aktyviai plečia eksportą ir didina kainų spaudimą Europoje.

    Europos gamintojams papildomų iššūkių kelia ir sparčiai besikeičianti vartotojų paklausa: pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o elektromobilių rinkoje daugėja modelių, kurie siūlo didelę komplektaciją už mažesnę sumą. Tuo pat metu didelę reikšmę turi ir baterijų tiekimo grandinės, energijos kainos bei gamybos efektyvumas.

    Gamyklos Vokietijoje ir istorinis precedentas

    Įmonė taip pat pripažino, kad keturių Vokietijos gamyklų ateitis 2030-aisiais nėra užtikrinta. Kalbama apie padalinius Hanoveryje, Emdėne, Cvikau ir Nekarsulme.

    Jei šie objektai būtų uždaryti, tai būtų pirmas kartas, kai „Volkswagen“ užvertų pilno masto automobilių gamyklas savo namų rinkoje. Toks scenarijus reikštų reikšmingą poslinkį Vokietijos pramonės politikoje ir darbo rinkoje, nes automobilių sektorius išlieka viena svarbiausių šalies ekonomikos atramų.

    „Stebėtojų taryba vienbalsiai patvirtino vykdomosios valdybos šiandien pristatytą ateities planą“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    „Volkswagen“ grupė vienija ne tik pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą, bet ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“, „SEAT“, „Cupra“, taip pat prabangos segmentą atstovaujančius „Bentley“, „Lamborghini“ ir „Ducati“. Bendrovė pabrėžia, kad pertvarka apims visą grupę ir sieks atkurti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

  • „Honda“ ir „Nissan“ susivienijo dėl automobilių smegenų: kodėl tai gali pakeisti rinką iki 2029

    „Honda“ ir „Nissan“ susivienijo dėl automobilių smegenų: kodėl tai gali pakeisti rinką iki 2029

    Japonijos automobilių gamintojos „Honda“ ir „Nissan“ paskelbė apie naują strateginę partnerystę: jos kartu kurs bendrus didelio našumo automobilio kompiuterius ir programinę įrangą vadinamiesiems programiškai apibrėžtiems automobiliams. Nors anksčiau sklandžiusios kalbos apie galimą susijungimą nepasitvirtino, bendradarbiavimas šįkart turi aiškų techninį tikslą ir terminus.

    Pasak bendrovių, planuojama standartizuoti pagrindinius elektroninius valdymo blokus, automobilio operacinę sistemą, tarpinę programinę įrangą ir transporto priemonės valdymo programinę dalį. Ši bazė turėtų tapti ateities modelių pamatu, o pirmieji automobiliai, sukurti ant naujos platformos, rinkoje turėtų pasirodyti nuo 2029 metų.

    „Matydamos poreikį stiprinti konkurencingumą trumpinant kūrimo ciklus ir efektyviau investuojant, abi bendrovės atliko išsamią analizę dėl bendradarbiavimo programinės įrangos srityje“, – sakė „Honda“ ir „Nissan“.

    Automobilių pramonėje vis dažniau pereinama nuo dešimčių atskirų valdiklių prie centralizuotos architektūros, kur svarbiausios funkcijos valdomos galingais pagrindiniais kompiuteriais ir zoniniais valdikliais. Toks sprendimas leidžia greičiau diegti atnaujinimus, geriau integruoti pagalbos vairuotojui sistemas ir lengviau plėsti funkcijas, kai automobilis jau eksploatuojamas.

    „Honda“ ir „Nissan“ teigia, kad vieninga aparatinės ir programinės įrangos bazė turėtų sumažinti kūrimo kaštus ir paspartinti naujų technologijų diegimą. Praktikoje tai reiškia didesnį masto efektą perkant lustus, kuriant programinę įrangą ir testuojant saugai kritines sistemas, kurios šiandien sudaro vis didesnę automobilio vertės dalį.

    Šis žingsnis vertinamas ir kaip atsakas į augančią konkurenciją iš Kinijos bei Silicio slėnio technologijų ekosistemų, kur programinė įranga ir skaitmeninės paslaugos tampa pagrindiniu konkurenciniu pranašumu. Kinijos gamintojai sparčiai tobulina integruotas skaitmenines platformas, o Vakarų rinkose pirkėjai vis labiau tikisi patirties, panašios į išmanųjį telefoną: sklandaus veikimo, nuolatinių atnaujinimų ir personalizuojamų funkcijų.

    Partnerystė svarbi ir dėl abiejų gamintojų pastarųjų metų iššūkių. „Honda“ ir „Nissan“ elektrifikacijos strategijas koregavo atsižvelgdamos į rinkos pokyčius, o investicijos į programinę įrangą ir didelio našumo kompiuteriją tampa būtinos norint konkuruoti su „Tesla“, BYD ir kitais sparčiai progresuojančiais žaidėjais.

    Nors pranešime atvirai neakcentuojami vien elektromobiliai, bendrovės pabrėžia, kad kuriamos technologijos turėtų prisidėti prie pažangos siekiant anglies neutralumo. Tai atitinka bendrą sektoriaus kryptį, kur programiškai apibrėžti automobiliai laikomi būtinu pagrindu efektyvesniam energijos valdymui, pažangesniam baterijų stebėjimui ir DI pagrįstoms vairavimo pagalbos funkcijoms.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Japonijos gamintojams bendri standartai gali tapti būdu greičiau pasivyti rinkos lyderius, nes programinės įrangos kūrimas reikalauja milžiniškų investicijų ir talentų. Todėl tikėtina, jog panašių partnerystių pasaulyje daugės, o konkurencija persikels nuo vien tik variklių ir dizaino į tai, kas nematoma, bet lemia kasdienę vairuotojo patirtį: automobilio smegenis.

  • „Volkswagen“ darbuotojai pratrūko: vadovų komunikacija dėl atleidimų vadinama katastrofiška

    „Volkswagen“ darbuotojai pratrūko: vadovų komunikacija dėl atleidimų vadinama katastrofiška

    Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ darbuotojai viešai išliejo nepasitenkinimą įmonės vadovų komunikacija, kai grupėje vis garsiau kalbama apie galimus tolesnius atleidimus ir kelių gamyklų ateitį. Darbuotojų atstovų tarybos inicijuotoje nuotaikų apklausoje pagrindiniu priekaištu tapo tai, kaip vadovybė aiškina situaciją ir planus.

    Darbuotojai per įmonės intranetą galėjo pateikti klausimus bei lūkesčius generaliniam direktoriui Oliveriui Blumei ir valdybai. Pasak žiniasklaidoje cituojamų apklausos rezultatų, komunikacija buvo įvertinta kaip didžiausia problema, aplenkusi net nerimą dėl darbo vietų saugumo ar galimų gamyklų uždarymų.

    „Žmonės ir jų šeimos palikti nežinioje ir baimėje“, – sakė darbuotojų atstovai, komentuodami, kad aiškumo trūkumas kelia įtampą bendruomenėse, kur gamyklos yra vieni didžiausių darbdavių.

    Įtampą turėtų mažinti šią savaitę pradedamas vadovybės susitikimų turas po „Volkswagen“ padalinius. Pirmasis neeilinis susitikimas numatytas Wolfsburge rugpjūčio 25 dieną, vėliau planuojami susitikimai Emdene, Zwickau, Braunšveige, o turas turėtų baigtis Hanoveryje rugpjūčio 31 dieną.

    Kas spaudžia „Volkswagen“?

    „Volkswagen“ ieško gilesnio sąnaudų mažinimo, nes automobilių pramonę slegia keli veiksniai vienu metu. Europoje juntama silpnesnė paklausa, aštrėja konkurencija iš Kinijos gamintojų, o prekybos politika, įskaitant tarifus, didina neapibrėžtumą dėl eksporto ir tiekimo grandinių.

    Pats Oliveris Blume intranete įspėjo, kad padėtis yra daugiau nei kritinė, ir pabrėžė poreikį uždirbti pakankamai, kad ilgainiui būtų galima finansuoti naujas technologijas, produktus ir užtikrinti gamyklų ateitį. Bendrovė skelbė, kad pirmąjį pusmetį veiklos rezultatas smuko 11,6 proc. iki 5,9 mlrd. eurų, o veiklos marža mažėjo nuo 4,2 proc. iki 3,8 proc.

    Atleidimai ir gamyklų klausimas

    Žiniasklaidoje ir darbuotojų atstovų aplinkoje aptariama, kad grupėje jau sutarta dėl maždaug 50 000 darbo vietų mažinimo per skirtingus prekės ženklus. Tačiau viešai buvo svarstoma, jog papildomai gali tekti mažinti dar iki 50 000 pozicijų, o tokios kalbos ypač jautrios regionams, kuriuose gamyklos formuoja vietos ekonomiką.

    Neapibrėžtumas siejamas ir su keliomis Vokietijos gamyklomis, tarp jų Emdene ir Zwickau veikiančiais „Volkswagen“ padaliniais, „Volkswagen Commercial Vehicles“ gamykla Hanoveryje bei „Audi“ gamykla Neckarsulme. Įmonės priežiūros taryba toliau svarsto pertvarkos scenarijus, o profsąjungos reikalauja daugiau skaidrumo ir aiškių atsakymų, kas laukia darbuotojų.

    Platesnė Vokietijos pramonės dilema

    Situacija „Volkswagen“ grupėje atspindi platesnius iššūkius Vokietijos automobilių sektoriui: gamybos kaštai Europoje išlieka aukšti, o perėjimas prie elektromobilumo ir programinės įrangos sprendimų reikalauja milžiniškų investicijų. Konkurencija su Kinijos gamintojais spaudžia kainas, o tai verčia tradicinius gamintojus vienu metu ir investuoti, ir griežtinti kaštų kontrolę.

    Šiame kontekste darbuotojų keliami priekaištai dėl komunikacijos tampa ne tik vidine žmogiškųjų išteklių problema, bet ir svarbiu rizikos veiksniu pačiai pertvarkai. Jei vadovybė nesugebės aiškiai pagrįsti sprendimų, įmonė gali susidurti su didesne socialine įtampa, lėtesniu pokyčių įgyvendinimu ir papildomais reputaciniais nuostoliais.

  • Trumpas vėl didina spaudimą Kanadai: nuo sausio žada 50 proc. muitus automobiliams ir dalims

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo sausio 1 dienos planuoja padidinti muitus automobiliams, sunkvežimiams ir automobilių dalims, importuojamoms iš Kanados, iki 50 proc. Iki šiol šiai prekių grupei buvo taikomi 25 proc. tarifai, o sprendimas siejamas su įstrigusiomis derybomis dėl Šiaurės Amerikos prekybos taisyklių.

    Apie planus Trumpas pranešė socialiniame tinkle „Truth Social“, kritikuodamas Kanados prekybos politiką ir teigdamas, kad ji esą nesąžininga JAV atžvilgiu. Jo retorika žymi naują eskalacijos etapą JAV ir Kanados prekybos konflikte, kai abi pusės jau buvo ėmusios taikyti atsakomąsias priemones.

    Smūgis integruotai auto pramonei

    Automobilių gamybos grandinės JAV ir Kanadoje yra glaudžiai susietos: dalys ir komponentai neretai kelis kartus kerta sieną, kol automobilis galutinai surenkamas. Dėl to aukštesni muitai gali padidinti gamybos savikainą, o kainų spaudimą greitai pajustų tiek gamintojai, tiek pirkėjai.

    Rinkoje tai gali reikšti ir platesnį efektą: brangstant transporto priemonėms, gamintojai gali perskirstyti investicijas, keisti tiekėjų geografiją ar mažinti kai kurių modelių pasiūlą. Analitikai paprastai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai muitai taikomi ne pavienėms prekėms, o visai tarpusavyje priklausomai tiekimo sistemai.

    Kanados atsakas: energija ir kritinės žaliavos

    Įtampa išprovokavo ir viešą atsaką Kanadoje. Ontarijo premjeras Dougas Fordas agentūrai AP teigė, kad Kanada svarsto priemones, kurios paliestų JAV aprūpinimą elektra bei kritinėmis žaliavomis, o deryboms nutrūkus, jo žodžiais, „ant stalo lieka visi variantai“.

    „Galėtume nutraukti elektros ir kritinių mineralų tiekimą JAV“, – sakė Dougas Fordas.

    Ontarijas yra viena provincijų, siejamų su kritinių mineralų ištekliais, kurie svarbūs tiek automobilių, tiek baterijų ir gynybos pramonei. Tuo pačiu provincija jau anksčiau buvo ėmusis priemonių elektros tiekimo kryptyje: buvo taikomi eksporto mokesčiai, kurie laikinai didino elektros kainas daliai JAV vartotojų, o vėliau sprendimai buvo sustabdyti po politinių konsultacijų.

    Ką tai reiškia artimiausiu metu

    Jei 50 proc. muitai būtų įvesti, tai taptų vienu ryškiausių tarifų šuolių JAV ir Kanados prekyboje per pastaruosius metus. Praktikoje tai gali reikšti naują derybų bangą, bet taip pat ir didesnį neapibrėžtumą Šiaurės Amerikos pramonės įmonėms, kurios planuoja gamybą, užsakymus ir kainodarą ilgesniam laikotarpiui.

    Kol kas neaišku, ar sprendimas bus įgyvendintas be išlygų, ar taps derybine priemone siekiant nuolaidų kitose srityse. Tačiau pats signalas rinkoms jau pasiųstas: tarifų politika vėl tampa vienu iš pagrindinių Vašingtono spaudimo instrumentų artimiausiu laikotarpiu.

  • Rivian šovė į priekį, o „Lucid“ spaudžia stabdžius: finansai atskleidė, kas laukia elektromobilių startuolių

    Rivian šovė į priekį, o „Lucid“ spaudžia stabdžius: finansai atskleidė, kas laukia elektromobilių startuolių

    Dar prieš kelerius metus „Rivian“ ir „Lucid“ dažnai buvo minimi kaip du ryškiausi JAV elektromobilių startuoliai, galintys mesti iššūkį „Tesla“. Abi bendrovės panašiu metu pradėjo gamybą ir 2021 metais išėjo į biržą, tačiau dabar jų kryptys vis aiškiau išsiskiria.

    Naujausi finansiniai rezultatai rodo skirtingą brandos etapą: „Rivian“ bando sparčiai didinti apimtis, o „Lucid“ priversta persitvarkyti ir stabdyti ambicingus planus. Tai gerai atspindi platesnę rinkos realybę, kai vien sukurti gerą elektromobilį nebepakanka.

    „Lucid“ persikrauna ir taupo

    „Lucid“ paskelbė apie plataus masto veiklos pertvarką, kurios tikslas šiemet sutaupyti apie 1,3 mlrd. eurų grynųjų pinigų. Bendrovė planuoja mažinti išlaidas, karpyti darbo vietas, riboti kapitalo investicijas ir sąmoningai mažinti gamybą Arizonoje, kad pirmiausia sumažintų sandėliuose sukauptas automobilių atsargas.

    Per ketvirtį „Lucid“ pajamos išaugo iki maždaug 373 mln. eurų, tačiau grynasis nuostolis viršijo 920 mln. eurų. Bendrovė teigia turinti apie 2,8 mlrd. eurų likvidumo, kuris, jos vertinimu, turėtų užtikrinti finansinį taką iki 2027 metų.

    „Nors nekyla abejonių, kad „Lucid“ į rinką atnešė lyderiaujančias inovacijas ir išskirtinius produktus, mes nuvylėme daugelyje sričių ir per ilgai“, – sakė „Lucid“ vadovas Silvio Napoli.

    Vienas svarbiausių sprendimų yra vidutinės klasės modelio atidėjimas: automobilis, kuris turėjo tapti masiškesnio proveržio pagrindu, nukeliamas iš 2026 metų pabaigos į 2027 metus. Bendrovė taip siekia išvengti skubotų paleidimų, su kuriais anksčiau sieta kokybės ir programinės įrangos problemų rizika.

    „Rivian“ jau didina apimtis

    „Rivian“ taip pat vis dar dirba nuostolingai, tačiau finansiniai rodikliai ir produktų dinamika atrodo palankesni. Bendrovė pradėjo mažesnio ir pigesnio R2 modelio pristatymą klientams ir siekia, kad jis taptų apimčių varikliu, panašiai kaip kadaise „Tesla“ lūžio tašku tapo „Model 3“.

    „Rivian“ ketina šiemet pristatyti 65 000–70 000 automobilių, kai pernai jų buvo apie 42 000. Per ketvirtį pajamos siekė apie 1,5 mlrd. eurų, o grynasis nuostolis sudarė maždaug 770 mln. eurų, geriau nei ankstesniais metais.

    Svarbiu papildomu ramsčiu tampa technologijų bendradarbiavimas su „Volkswagen Group“, kuris, kaip nurodoma, per ketvirtį „Rivian“ atnešė apie 277 mln. eurų pajamų. Tokie sandoriai elektromobilių startuoliams tampa vis svarbesni, nes vien automobilių pardavimais išlaikyti dideles investicijas į gamybą, programinę įrangą ir aptarnavimo tinklą yra sudėtinga.

    Ką tai sako apie rinką?

    „Lucid“ startavo su brangiu sedanu, o aukštos klasės segmentas, nepaisant technologinių pranašumų, turi ribotą pirkėjų ratą. „Rivian“ nuo pradžių orientavosi į JAV paklausias kėbulo formas, ypač pikapus ir SUV, todėl lengviau pasiekė didesnį užsakymų srautą ir platesnę auditoriją.

    Abiem bendrovėms iššūkis išlieka tas pats: gamybos mastelio didinimas, stabilus kokybės valdymas, patikimas aptarnavimas ir pinigų srauto kontrolė. Elektromobilių rinka šiuo metu jautri palūkanų normoms, kainų konkurencijai ir pirkėjų lūkesčiams, todėl kiekvienas vėlavimas ar klaida gali brangiai kainuoti.

    Nors „Rivian“ šiandien atrodo arčiau augimo fazės, o „Lucid“ priversta sugriežtinti režimą, nė viena nėra „saugi“. Vis dėlto jų ketvirčio rezultatai aiškiai parodė, kaip greitai vienodi starto taškai gali virsti skirtingomis lenktynių atkarpomis.

  • „BMW“ žengia istorinį žingsnį: seniausia gamykla atsisako benzino ir pereina prie elektromobilių

    „BMW“ žengia istorinį žingsnį: seniausia gamykla atsisako benzino ir pereina prie elektromobilių

    Miunchenas taps tik elektromobilių baze

    „BMW“ pranešė, kad nuo 2026 metų Miuncheno gamykla, seniausia koncerno automobilių gamybos vieta, pereis prie išskirtinai elektrinių modelių gamybos. Iki šiol čia buvo surenkami ir vidaus degimo varikliais varomi automobiliai, tačiau kryptis keičiasi iš esmės.

    Toks sprendimas laikomas simboliniu, nes Miunchenas yra ne tik istorinė „BMW“ tvirtovė Bavarijoje, bet ir koncerno centrinės būstinės miestas. Gamykla ilgus dešimtmečius buvo siejama su klasikine „BMW“ inžinerija ir benzininiais modeliais.

    Naujas „BMW i3“ ir „Neue Klasse“ era

    Pokytį įtvirtina naujos kartos „BMW i3“ gamybos startas, kuris žymi perėjimą prie „Neue Klasse“ pagrindu kuriamų elektromobilių. Ši architektūra turėtų tapti pagrindine „BMW“ elektrinės plėtros platforma, pakeičiančia dalį dabartinių sprendimų.

    „Pradedame naują mūsų pagrindinės gamyklos erą. Su visiškai elektriniu „BMW i3“ sujungiame tai, kas turi būti kartu: 3 serija yra vienas svarbiausių mūsų modelių, o Miuncheno gamykla yra vienas svarbiausių mūsų gamybos simbolių“, – sakė už gamybą atsakingas „BMW“ valdybos narys Raymondas Wittmannas.

    3 serijos istorija ir gamybos geografijos kaita

    Miuncheno gamykla ilgą laiką buvo pagrindinis 3 serijos gamybos centras, o nuo 1975 metų iš čia išriedėjo daugiau kaip 9 milijonai šios šeimos automobilių. „BMW“ 3 serija dešimtmečiais buvo vienas svarbiausių markės pardavimų ir įvaizdžio ramščių, todėl gamybos perorientavimas laikomas reikšmingu lūžio tašku.

    „BMW“ nurodo, kad vidaus degimo varikliais varoma 3 serija dar kurį laiką išliks rinkoje, tačiau jos gamyba bus koncentruojama kitose gamyklose. Tuo metu Miunchenas bus skirtas elektrinei šio modelio ateičiai ir naujos kartos technologijoms.

    Be simbolikos, sprendimas turi ir aiškų ekonominį pagrindą. „BMW“ skaičiuoja, kad dėl didesnio automatizavimo, skaitmeninimo ir efektyvesnių procesų Miuncheno gamykloje gamybos sąnaudos turėtų sumažėti apie 10 proc.

    Miuncheno pokytis išryškina ir platesnę pramonės tendenciją: didieji gamintojai Europoje vis dažniau konvertuoja tradicines gamyklas, kad jos atitiktų griežtėjančius išmetamųjų teršalų reikalavimus ir augančią elektromobilių paklausą. „BMW“ atveju tai reiškia, kad istorinė vieta, ilgai siejama su varikliais, nuo 2026 metų taps elektrinės ateities simboliu.