Tag: Automobilių pramonė

  • „Renault“ Prancūzijoje iki 2028-ųjų žada 2 000 darbo vietų, bet 1 000 naikins

    „Renault“ Prancūzijoje iki 2028-ųjų žada 2 000 darbo vietų, bet 1 000 naikins

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ paskelbė planus iki 2028 metų sukurti 2 000 naujų darbo vietų Prancūzijoje, tačiau kartu numato panaikinti 1 000 kitų etatų.

    Apie tai praneša „Euronews“: bendrovė teigia, kad dauguma naujų pozicijų būtų susijusios su gamyba, o mažinimai daugiausia paliestų administracines ir netiesiogines funkcijas.

    Pokyčiai numatomi įgyvendinant projektą „France Industrie FutuREady“, kuriuo siekiama pertvarkyti pramoninę veiklą ir geriau atlaikyti augančią Kinijos gamintojų konkurenciją Europos rinkoje.

    „Renault“ nurodo, kad Prancūzijoje turi apie 15 000 pramonės darbo vietų, o planuojama pertvarka turėtų pakeisti įmonės darbuotojų struktūrą per artimiausius kelerius metus.

    Nauji etatai – daugiausia gamyklose

    Pasak bendrovės, per dvejus metus ketinama įdarbinti 1 650 operatorių ir gamybos darbuotojų jos gamyklose. Dar 250 darbuotojų būtų priimta į netiesiogines funkcijas, o 100 vietų numatyta jauniems absolventams.

    Tuo pačiu metu įmonė planuoja 1 000 savanoriškų išėjimų programą vadinamiesiems „baltųjų apykaklių“ darbuotojams – administracinėms ir kitoms netiesioginėms pareigoms.

    Ši schema dar turės būti suderinta su profesinėmis sąjungomis. CFDT profsąjunga jau kritikavo pokyčių tempą, jį pavadinusi „priverstinio žygio grafiku“.

    Kokias sritis „Renault“ ketina saugoti

    Bendrovė taip pat išskyrė pareigybes, kurias laiko strategiškai svarbiomis ir kurias žada apsaugoti. Tarp jų – baterijų inžinerija, elektronika ir programinė įranga, elektrinės pavaros bei pramoninė priežiūra.

    „Renault“ pabrėžia, kad tokie sprendimai susiję su platesniais Europos automobilių pramonės iššūkiais: silpnesne paklausa, pertekliniais gamybos pajėgumais ir intensyvėjančia konkurencija iš Kinijos.

    Priminta ir ankstesnė bendrovės kryptis regione: rugsėjį „Renault“ skelbė iki 2030 metų Ispanijoje ketinanti investuoti 600 mln. eurų ir gaminti penkis naujus modelius.

  • Kanada perspėja JAV: jei derybos neapsaugos automobilių sektoriaus, atsigręš į Kinijos gamintojus

    Kanada perspėja JAV: jei derybos neapsaugos automobilių sektoriaus, atsigręš į Kinijos gamintojus

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Otava gali atsigręžti į Kinijos automobilių gamintojus, jei derybos su JAV neapsaugos integruotos Šiaurės Amerikos automobilių pramonės.

    Apie tai, anot „Euronews“, M. Carney kalbėjo pirmadienį Pnompenyje (Kambodža), Frankofonijos viršūnių susitikimo metu, bendraudamas su žurnalistais. Jis pabrėžė, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis išlieka prioritetas, tačiau jų baigtis gali pakeisti Kanados kryptį.

    Premjeras teigė, kad dėl JAV prekybos veiksmų žemyninė rinka tapo mažiau integruota. Jo vertinimu, Kanados automobilių pramonės darbuotojai ir gamyklos turi būti maksimaliai išnaudojami, o jei to nepavyks užtikrinti Šiaurės Amerikoje, atsiras „kitų galimybių“.

    M. Carney pridūrė, kad Kanada bet kuriuo atveju judės į priekį, o alternatyvos galėtų apimti ne tik Kinijos, bet ir Europos ar Japonijos gamintojus. Paklaustas, ar Kinijos investicijų galimybė yra svertas derybose su Vašingtonu, jis atsakė, kad tai „ne svertas“, o „veiksmas ir reakcija“.

    Susitikimas su Xi Jinpingu ir sąlygos investuotojams

    Premjero komentarai nuskambėjo likus kelioms dienoms iki planuojamo susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Šendžene, kur, tikimasi, bus aptariama ir automobilių gamyba.

    M. Carney aiškiai nubrėžė, kad Kinijos dalyvavimas Kanados automobilių sektoriuje turėtų būti daugiau nei vien surinkimas: investicijos turėtų apimti reikšmingą gamybą Kanadoje, tinkamus darbo standartus ir ilgainiui augančias vietines tiekimo grandines.

    Taip pat jis paminėjo, jog tiekimo grandinėse turėtų atsirasti vietos Kanados kritiniams mineralams, naudojamiems elektromobilių gamyboje. Pasak premjero, vien „komplektinių automobilių“ surinkimo neužtektų – būtina reali gamybinė bazė.

    Muitai elektromobiliams ir kritika Ontarijuje

    Sausį M. Carney ir Xi Jinpingas susitarė, kad Kanados 100 proc. muitas Kinijoje pagamintiems elektromobiliams būtų sumažintas iki 6,1 proc. Susitarimas iš pradžių leistų įsivežti iki 49 000 automobilių per metus, o ši riba vėliau turėtų didėti.

    Mainais Pekinas sutiko mažinti muitus kai kurioms Kanados žemės ūkio prekėms, įskaitant rapsus (canola). Tuo metu M. Carney sakė besitikintis, kad tokia tvarka pritrauks Kinijos investicijų į Kanados automobilių pramonę ir sukurs darbo vietų.

    Vis dėlto susitarimas sulaukė kritikos Ontarijuje – provincijoje, kuri laikoma Kanados automobilių gamybos centru. Ontarijo premjeras Doug Ford įspėjo, kad tai gali kelti grėsmę darbo vietoms ir rizikuoti Kanados prieiga prie JAV rinkos.

    Kodėl automobilių sektorius toks jautrus tarifams

    Kanados automobilių sektorius stipriai priklauso nuo tarpvalstybinės gamybos: „didysis Detroito trejetas“ – „Ford“, „General Motors“ ir „Stellantis“ – valdo gamyklas Kanadoje, JAV ir Meksikoje, o detalės neretai sienas kerta kelis kartus, kol automobilis galutinai surenkamas.

    Donaldo Trumpo administracija ne kartą ragino gamintojus perkelti produkciją iš Kanados į JAV, o taikomi tarifai, pasak Kanados pusės, trikdė pramonės veiklą. Kanada neseniai grasino teisminiais veiksmais „Stellantis“ po to, kai bendrovė planuotą „Jeep Compass“ gamybą perkėlė iš Bremptono (Ontarijas) į Ilinojų ir sutiko parduoti sustabdytą Kanados surinkimo gamyklą.

    Anksčiau M. Carney Maniloje taip pat pabrėžė, kad bet koks prekybos susitarimas su Vašingtonu turi palikti Kanadai gyvybingą automobilių pramonę. Jis teigė su D. Trumpu ir aukštais JAV pareigūnais kalbėjęs ilgai, pažanga esą yra, tačiau nesutarimų dar išliko.

  • Carney: D. Trumpo muitai gali stumti Kanados automobilių gamintojus link Kinijos

    Carney: D. Trumpo muitai gali stumti Kanados automobilių gamintojus link Kinijos

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad JAV didinami muitai gali paskatinti Kanados automobilių gamintojus labiau atsigręžti į Kiniją.

    Kaip praneša „Euronews“, tai jis sakė pirmadienį, kalbėdamas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifų politikos poveikį Šiaurės Amerikos automobilių rinkai.

    Pasak M. Carney, Kanados tikslas – išlaikyti kuo labiau integruotą Šiaurės Amerikos automobilių rinką, kurioje būtų pilnai išnaudotas vietos darbuotojų potencialas.

    Tačiau jis pripažino, kad rinka tapo mažiau integruota dėl JAV prekybos veiksmų, todėl Kanadai gali tekti ieškoti alternatyvų.

    APEC fone – užuomina apie alternatyvas

    M. Carney žurnalistams kalbėjo prieš susitikimą su Kinijos vadovu Xi Jinpingu šią savaitę vyksiančiame APEC viršūnių susitikime pietų Kinijoje.

    Jis pabrėžė, kad dabartinė integruota sistema buvo palanki tiek Kanados darbuotojams ir verslui, tiek JAV vartotojams.

    Ministras pirmininkas nurodė, kad tolesnės galimybės priklausys nuo derybų dėl prekybos, o tarp galimų krypčių įvardijo Europą ir Aziją, įskaitant Kiniją ir Japoniją.

    D. Trumpo tarifai ir įstrigusios derybos

    Straipsnyje primenama, kad D. Trumpas praėjusiais metais įvedė griežtus muitus Kanados automobilių sektoriui ir ne kartą teigė siekiantis, kad JAV parduodami automobiliai būtų gaminami tik Amerikos darbuotojų.

    M. Carney taip pat sakė, kad rugpjūtį pasitraukė iš prekybos derybų su D. Trumpu, nors pastarosiomis savaitėmis Otava ir Vašingtonas viešai skambėjo optimistiškiau dėl galimo susitarimo.

    Kanados premjeras tvirtino, kad kalbos apie Kiniją nėra „svertas“ derybose, o veikiau natūrali „veiksmo ir reakcijos“ logika, jei Šiaurės Amerikos rinka toliau skaldysis.

  • Kanada spaudžia „Stellantis“: dėl Brampton gamyklos pardavimo gali tekti grąžinti šimtus milijonų

    Kanados vyriausybė perspėja „Stellantis“, kad bendrovei gali tekti prisiimti finansinę atsakomybę, siekiančią kelis šimtus milijonų dolerių. Įtampa kilo dėl sprendimo parduoti gamyklą Brampton mieste, nors anksčiau įmonė buvo gavusi valstybės paramą.

    Kaip skelbia „Global News“, Kanados pramonės ministrė Melanie Joly teigia, kad „Stellantis“ pažeidžia sutartinius įsipareigojimus valdžiai, kanadiečiams ir – svarbiausia – darbuotojams. Ministrė pridūrė, jog tuo pat metu kiti automobilių gamintojai Ontarijuje didina užimtumą.

    Ministrės teigimu, vyriausybė turi priemonių iš bendrovės išsireikalauti atsakomybę ir ketina jomis pasinaudoti. Ji taip pat pranešė artimiausiomis savaitėmis planuojanti susitikti su „Stellantis“ vadovybe.

    Situacija jautri ir dėl skirtingai pateikiamų skaičių: pagal Kanados vyriausybės duomenis, „Stellantis“ buvo suteikta apie 220 mln. Kanados dolerių parama, o pati įmonė tvirtina federalinei vyriausybei esanti skolinga 24 mln. Kanados dolerių.

    Gamyklos pardavimas ir 30 dienų terminas

    Sandoris dėl Brampton gamyklos pardavimo buvo paskelbtas pirmadienį. Naujuoju pirkėju įvardijama Kanados šarvuotų transporto priemonių gamintoja „Roshel“.

    Vis dėlto M. Joly pripažino, kad vyriausybė negali šio sandorio tiesiogiai užblokuoti. Vietoje to Ottawa siekia priversti bendrovę laikytis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir įvertinti galimas finansines pasekmes.

    Kanados visuomeninis transliuotojas CBC nurodė, kad ministrė ketvirtadienį oficialiai kreipėsi į „Stellantis Canada“ ir informavo, jog įmonė nevykdo 2022 metų susitarimo. Laiške esą nurodyta per 30 dienų įgyvendinti taisomuosius veiksmus.

    Ką „Stellantis“ buvo pažadėjusi Kanadoje

    Kanada su „Stellantis“ sieja ankstesni planai modernizuoti gamyklas ir ruoštis, be kita ko, elektromobilių gamybai. 2022 metais federalinė vyriausybė dviem „Stellantis“ gamykloms – Brampton ir Vindzore – iš viso skyrė 529 mln. Kanados dolerių.

    Pranešama, kad darbus „Stellantis“ pradėjo 2023 metais, tuomet atleisdama daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų. Tuo pačiu bendrovė buvo įsipareigojusi neuždaryti Brampton gamyklos iki 2035 metų, nebent atsirastų nuo įmonės nepriklausančios aplinkybės.

    Tačiau 2025 metų pradžioje „Stellantis“ sustabdė darbus Brampton, o spalį paskelbė ketinanti perkelti gamybą į Jungtines Valstijas. Būtent šie sprendimai ir paskatino Kanados valdžią viešai kelti klausimą dėl įsipareigojimų vykdymo bei galimų finansinių sankcijų.

    Situaciją pakomentavo ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, pareiškęs, kad vyriausybė ketina priversti „Stellantis“ laikytis įsipareigojimų, o sprendimo pateikimą pavadino pačios bendrovės atsakomybe.

  • Elektrinis „Audi A4“ nukeliamas iki 2029-ųjų: stabdo VW grupės problemos ir SSP vėlavimas

    Elektrinis „Audi A4“ nukeliamas iki 2029-ųjų: stabdo VW grupės problemos ir SSP vėlavimas

    Pirmojo visiškai elektrinio „Audi A4“ sedano debiutas, kaip pranešama, nukeliamas maždaug metams – iki 2029 metų. Tokią informaciją, remdamasis šaltiniu bendrovės viduje, pateikė britų leidinys „Autocar“.

    Pasak pranešimo, automobilis turėjo būti pradėtas gaminti pagrindinėje „Audi“ gamykloje Ingolštate 2028 metais. Tačiau planus koreguoja vėluojanti „Volkswagen Group“ kuriama nauja platforma ir kiti projekto pakeitimai.

    Elektrinis A4 turėtų būti kuriamas ant „Volkswagen Group“ vystomos „Scalable Systems Platform“ (SSP) architektūros. Būtent su šia platforma siejamos programinės įrangos problemos įvardijamos kaip viena pagrindinių vėlavimo priežasčių.

    Prie situacijos prisideda ir prastėjanti „Volkswagen Group“ finansinė padėtis: koncernas, kaip rašoma, siekia riboti pinigų „nutekėjimą“ ir atsisako pernelyg ambicingų planų. Tai daro tiesioginę įtaką ir „Audi“ projektų grafikams.

    Kas, kaip teigiama, pasikeitė projekte

    Šaltinis nurodo, kad „Audi“ norėjo reikšmingai pakeisti planuotą SSP sedanams skirtą bendrą konstrukciją. Konkrečiai minima, jog gamintojas paprašė individualiai suprojektuotų kojų erdvių (angl. footwells) tiek priekyje, tiek gale – vietoje visiškai lygių grindų, kurios dažnos specialiai elektromobiliams kuriamuose modeliuose.

    Teigiama, kad toks sprendimas susijęs su „Audi“ siekiu išlaikyti A4 būdingas salono proporcijas, sėdėseną ir erdvės išdėstymą. Tokie konstrukciniai pokyčiai reiškia papildomą darbą ir terminų perskaičiavimą.

    Be to, pranešama, kad būsimas sedanas gali pereiti prie 48 voltų elektros sistemos pagalbinei įrangai, nors iš pradžių buvo planuota tradicinė 12 voltų schema. Aukštesnė įtampa leidžia naudoti plonesnius laidus ir įdiegti galingesnius kompiuterius.

    SSP platforma vėluoja, o planai persidėlioja

    SSP pagrindu sukurti pirmieji serijiniai automobiliai iš pradžių buvo numatyti 2026 metams, tačiau, kaip pažymima, iki šiol nėra surinkta nė vieno gamybai parengto modelio. Tai reiškia, kad vėlavimas gali paliesti ir kitus koncerno projektus, paremtus ta pačia architektūra.

    Tekste taip pat primenama, kad SSP platforma turėtų būti naudojama ir „Volkswagen ID. Golf“ modelyje, kurio startas taip pat nukeltas. Dėl to „Volkswagen“ markei gali tekti ilgiau remtis dabartine elektrinių modelių gama.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad koncerno prieinamesni elektromobiliai Europoje parduodami sėkmingai, tačiau pelningumo dilema išlieka: vidaus degimo variklių automobiliai vis dar generuoja didesnį pelną. Tokia situacija, kaip teigiama, verčia „Volkswagen Group“ laviruoti tarp paklausos, gamybos pajėgumų ir investicijų į naują technologinę bazę.

  • DI bumas grasina nauju lustų trūkumu automobilių pramonei: kainos gali „sprogti“

    DI bumas grasina nauju lustų trūkumu automobilių pramonei: kainos gali „sprogti“

    Automobilių pramonė gali vėl priartėti prie lustų stygiaus – šįkart jį kursto sparčiai augantis dirbtinio intelekto (DI) sektorius. Gamintojai įspėja, kad dėl didėjančios duomenų centrų paklausos ima stigti bazinių puslaidininkių, kurių reikia šiuolaikiniams automobiliams.

    Apie tai „Reuters“ kalbėjo Nyderlandų puslaidininkių gamintojos „Nexperia“ vadovas Stefanas Tilgeris. Jo teigimu, dalis rinkos dalyvių perorientuoja tiekimą nuo įprastų, „kasdienių“ lustų į sprendimus, skirtus DI duomenų centrams.

    Problema, anot jo, kyla ne dėl to, kad visa rinka būtų „suvalgyta“ galingų grafikos procesorių (GPU) gamintojų. Spaudimas juntamas dar aukščiau tiekimo grandinėje: gamybos pajėgumai, inžineriniai talentai ir investicijos juda į pelningesnius DI projektus, o ne į brandesnių technologijų komponentus.

    Tai svarbu automobilių gamintojams ir jų tiekėjams, nes automobiliai naudoja daug įvairių, nebūtinai pačių pažangiausių, puslaidininkių. Jei jų pritrūktų, vėl galėtų strigti gamyba arba automobiliai būtų komplektuojami su mažiau funkcijų turinčia įranga, kaip jau buvo pandemijos metu.

    Gamintojai mato didėjančius „kamščius“

    Pasak publikacijoje minimų komentarų, su panašiais signalais susiduria ir Šveicarijoje įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „STMicroelectronics“. Jos vadovas Jeanas-Marcas Chery perspėja, kad lustų liejyklos ir surinkimo gamyklos vis labiau „atsitraukia“ nuo tradicinių automobilių ir pramonės poreikių.

    S. Tilgeris taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną augančią kryptį – naują robotikos bangą, kuri taip pat didina spaudimą tiekimo grandinėms. Tai reiškia, kad konkurencija dėl gamybos pajėgumų gali stiprėti ne tik dėl duomenų centrų.

    Įmonių vadovai pabrėžia, kad kalbama būtent apie bazinius puslaidininkius – tuos, kurie plačiai naudojami automobiliuose ir pramoninėje įrangoje. Jei jų gamyba mažėtų, susidarytų „butelio kaklelis“, kurį greitai pajustų visa automobilių ekosistema.

    Tiekėjai jau įspėja apie kainų šuolį

    Straipsnyje minima, kad poveikį jau fiksuoja ir automobilių tiekimo grandinės dalyviai. Vokietijos automobilių tiekėja „Aumovio“, gaminanti jutiklius, kameras ir kitą automobilinę elektroniką tokiems klientams kaip BYD, BMW ir „Ford“, per naujausią rezultatų pristatymą perspėjo, jog lustų sąnaudos auga ir kitais metais gali „sprogti“.

    Vienas iš įvardytų veiksnių – duomenų centrų paklausa, ypač susijusi su DI. Laikinojo finansų vadovo Clauso Bauerio teigimu, ši rinkos dalis yra itin pelninga ir praktiškai nejautri kainai, todėl tiekėjai esą galėtų parduoti net dvigubai didesnius pajėgumus būtent ten.

    Kol kas neaišku, ar situacija pasieks pandemijos metais matytą mastą, kai kai kurie gamintojai buvo priversti stabdyti linijas ar net tiekti automobilius be dalies funkcijų. Tačiau signalai rodo, kad DI lenktynės gali netiesiogiai smogti tradicinėms pramonės šakoms – įskaitant automobilių gamybą.

  • Naujos ES baterijų taisyklės gali pabranginti elektromobilius: vien baterija +2 100 eurų

    Naujos ES baterijų taisyklės gali pabranginti elektromobilius: vien baterija +2 100 eurų

    Planuojami Europos Sąjungos reikalavimai baterijų gamybai gali reikšti, kad europietiški elektromobiliai pirkėjams kainuos daugiau. Skaičiuojama, kad vien dėl prievolės naudoti ES pagamintas baterijų celės elektromobilis su 60 kWh baterija gali pabrangti apie 2 100 eurų.

    Apie tai kalbama Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ rugsėjo 22 dieną paskelbtame politikos dokumente, kurį cituoja „Euronews“. Pagrindinė mintis paprasta: baterijas gaminti Europoje brangiau, o skirtumą kažkam teks padengti – tikėtina, galutiniam pirkėjui.

    Skaičiavimas grindžiamas baterijų celės kaina už kilovatvalandę: jei dėl reikalavimo celėms būti pagamintoms ES kaina kiltų nuo 50 iki 85 eurų už kWh, 60 kWh baterijai papildomos sąnaudos sudarytų 2 100 eurų. Tai – tik vienas iš galimų reguliavimo scenarijų, tačiau jis parodo mastą.

    Kartu minima ir kita idėja – reikalavimas naudoti mažo anglies pėdsako plieną, kuris, kaip teigiama, galėtų pridėti dar apie 200 eurų. Kita vertus, siūlomas transporto priemonių patvirtinimo (homologavimo) supaprastinimas esą leistų gamintojams sutaupyti maždaug 61 eurą vienam automobiliui.

    Kiek iš tikrųjų mokės pirkėjai?

    Kiek galutinė kaina išaugs realybėje, priklausys nuo kelių dalykų: kaip tiksliai bus suformuluotos taisyklės, kokio dydžio subsidijos būtų taikomos ir kiek papildomų išlaidų gamintojai perkeltų vartotojams. Kitaip tariant, šie skaičiai nėra „įkalti į akmenį“.

    Vis dėlto dokumente pabrėžiama, kad didžiausią smūgį gali patirti tie, kurie elektromobilį renkasi iš pigiausio segmento. Tokiems pirkėjams net keli tūkstančiai eurų gali tapti skirtumu tarp sprendimo pirkti ir sprendimo atidėti.

    „Bruegel“ perspėja, kad pernelyg didelė apsauga gali reikšti, jog sąskaitą už pramonės rėmimą galiausiai apmokės vartotojai (ir mokesčių mokėtojai). Todėl siūloma, kad apsaugos priemonės būtų laikinos ir suteiktų gamintojams aiškų laiką pasiruošti – t. y. sukurti pigesnius elektromobilius ir sustiprinti tiekimo grandines.

    Kodėl Europa ieško apsaugos priemonių?

    Fonas – įtampa dėl konkurencijos ir gamybos apimčių Europoje. Dokumente teigiama, kad ES automobilių gamyba nuo 2019 metų sumenko 19 proc., o 2025 metais europiečiai nupirko 2,2 mln. mažiau naujų automobilių nei 2019-aisiais.

    Kartu primenama ir sektoriaus svarba: platesnė automobilių pramonė Europoje siejama maždaug su 14 mln. darbo vietų. Tai viena priežasčių, kodėl politikams patraukli idėja dalį gamybos ir kritinių komponentų – ypač baterijų – „susigrąžinti“ į žemyną.

    Tačiau vietinės baterijų gamybos plėtra, kaip rodo paminėti pavyzdžiai, nėra paprasta: kai kurių projektų nesėkmės ir atsitraukimai atskleidžia, kaip sunku Europoje pasiekti Kinijos gamintojų kaštų lygį. Net ir Europoje pagamintos baterijos neretai priklauso nuo įrangos ar technologinių žinių iš Azijos.

    Galimi kompromisai ir jų kaina

    Dokumente svarstoma, kad vienas iš kelių būtų susitarimas su Kinija laikinai riboti į Europą siunčiamų elektromobilių ir įkraunamų hibridų skaičių. Tokia priemonė, kaip teigiama, galėtų suteikti daugiau laiko Europos gamintojams „pasivyti“ kainomis, tačiau turi aiškią riziką.

    Rizika – sumažėjus konkurencijai ir pasiūlai, automobiliai gali brangti. Pateikiama analogija, kad importo ribojimai anksčiau buvo taikyti japoniškiems automobiliams Europoje, o Kanada šiuo metu riboja kiniškų elektromobilių importą – tokiais atvejais apsauga dažnai reiškia didesnes kainas pirkėjams.

    Galiausiai akcentuojama, kad Europai gali prireikti ir išorinių investicijų bei kompetencijų: nurodoma, kad Pietų Korėjos įmonės valdo 65 proc. Europos baterijų celių gamybos pajėgumų, o Kinijos bendrovės – 55 proc. šiuo metu statomų pajėgumų. Tai rodo, kad „vietinės gamybos“ tikslas realybėje glaudžiai persipina su užsienio kapitalu ir technologijomis.

  • Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį netikėtai ūgtelėjo 0,7 proc. – tempą diktavo automobilių sektorius

    Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį netikėtai ūgtelėjo 0,7 proc. – tempą diktavo automobilių sektorius

    Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, išaugo 0,7 proc. ir nustebino ekonomistus, kurie prognozavo nulinį pokytį. Didžiausią postūmį, rodo oficialūs duomenys, suteikė automobilių gamyba.

    Kaip skelbia „Euronews“, Vokietijos federalinė statistikos agentūra „Destatis“ nurodė, kad pramonės gamyba rugsėjį buvo 0,4 proc. didesnė nei prieš metus. Rugpjūčio rezultatas buvo patikslintas iki 1 proc. augimo.

    Automobilių gamyba per mėnesį šoktelėjo 17,1 proc. – po dviejų silpnesnių mėnesių, kuriuos, kaip aiškinama, iš dalies lėmė gamyklų atostogos ir gamybos linijų pertvarkymai.

    Atšokimas fiksuojamas metu, kai Vokietijos automobilių gamintojai patiria spaudimą dėl stiprios konkurencijos iš Kinijos ir augančių sąnaudų. Tai reiškia, kad vienkartiniai šuoliai nebūtinai signalizuoja tvarią tendenciją.

    Kas dar kilstelėjo rodiklius

    Rugsėjį prisidėjo ir farmacijos sektorius: jo produkcijos apimtys, lyginant su rugpjūčiu, padidėjo 8 proc. Tai papildomai sustiprino bendrą pramonės rezultatą.

    Vis dėlto ne visi sektoriai judėjo į viršų. Statybų produkcija sumažėjo 2,6 proc., o mašinų ir įrenginių gamyba smuko 6,5 proc.

    Atmetus energetiką ir statybas, pramonės gamyba rugsėjį augo 1,7 proc. Ekonomikos ministerija pažymėjo, kad šis šuolis kompensavo ryškesnį nuosmukį metų viduryje.

    Trečiojo ketvirčio vaizdas – santūresnis

    Nors rugsėjo skaičiai geresni, trečiąjį ketvirtį pramonės gamyba, palyginti su antruoju, sumažėjo 0,4 proc. Tai rodo, kad atskiras sėkmingas mėnuo dar neapsuka bendro ketvirčio krypties.

    ING makroekonomikos vadovas Carstenas Brzeskis teigė, kad sutrikimai tiekimo grandinėse, siejami su Irano karu, bei vasarą fiksuotas žemas upių lygis Vokietijos pramonei kol kas padarė mažiau žalos, nei buvo baimintasi.

    Rizikos ir lūkesčiai ekonomikai

    Vokietijos ekonomika pastaraisiais metais sunkiai atgauna pagreitį: po susitraukimo 2023 metais 2024-aisiais ji stagnavo. Tarp pagrindinių priežasčių minimi silpnesnė eksporto paklausa, konkurencija iš Kinijos ir ilgalaikės struktūrinės problemos.

    Vis dėlto Vokietijos vyriausybė tikisi, kad 2026 metais ekonomika augs 1,3 proc. – sparčiausiai per kelerius metus, o tam turėtų padėti viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    C. Brzeskis taip pat akcentavo, kad aukštos energijos kainos ir didesnės palūkanų normos išlieka svarbios rizikos. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad naujų užsakymų augimas ir šiek tiek sumažėjusios atsargos gali reikšti nuosaikų pramonės augimą artimiausiu metu.

  • BMW pelnas ir marža smuko: koncernas Vokietijoje tęs savanoriškų išėjimų programą

    BMW skelbia apie prastėjančius finansinius rezultatus ir ruošiasi toliau mažinti darbuotojų skaičių Vokietijoje, tęsiant savanoriškų išėjimų programą. Tai daroma siekiant greičiau pertvarkyti veiklą ir sumažinti kaštus.

    Kaip rašo WNP.pl, Vokietijos automobilių koncernas trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 30,45 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 5,8 proc. mažiau nei prieš metus. Grynas pelnas sumažėjo iki 1,45 mlrd. eurų, t. y. 14,7 proc. per metus.

    Tuo pat metu reikšmingai krito ir pelningumas: nuo liepos iki rugsėjo koncerno veiklos pelnas smuko maždaug 40 proc. iki 910 mln. eurų. Bendrovė pati pripažįsta, kad padėtį apsunkina itin žema elektrinių modelių pelno marža.

    Per ketvirtį BMW pasaulyje pardavė 551 tūkst. automobilių, o elektromobiliai sudarė apie 20 proc. pardavimų. Vis dėlto būtent čia ir slypi problema: prognozuojama, kad visais 2026 metais automobilių padalinio veiklos marža gali priartėti prie nulio, o tai reikštų prastesnius pinigų srautus.

    Didžiausias smūgis – Kinijos rinkoje

    Vienas ryškiausių neigiamų signalų – Kinija. Trečiąjį ketvirtį šiame rinkos segmente parduota 114 tūkst. automobilių, t. y. 25 proc. mažiau nei prieš metus.

    Bendrovei tai reiškia papildomą spaudimą, nes Kinija ilgą laiką buvo vienas svarbiausių automobilių gamintojų augimo variklių. Kartu tai didina poreikį ieškoti efektyvesnių veiklos modelių ir taupymo sprendimų.

    Elektrinių modelių pelningumas ir „Neue Klasse“ planai

    BMW tikisi, kad padėtį elektromobilių segmente ateityje turėtų pagerinti „Neue Klasse“ programa. Skelbiama, kad gamykloje Miunchene šiam tikslui jau investuota 650 mln. eurų, o proveržio laukiama 2027 metais.

    Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį į riziką, kad pigesni degalai gali mažinti dalies pirkėjų motyvaciją rinktis elektromobilius. Straipsnyje minimas scenarijus, jog stabilizuojantis situacijai Artimuosiuose Rytuose naftos kaina galėtų grįžti link maždaug 70 JAV dolerių už barelį lygio, o tai reikštų mažesnes benzino kainas.

    Vokietijoje – darbuotojų mažinimas per savanoriškus išėjimus

    Siekiant išlaikyti konkurencingumą ir greičiau restruktūrizuoti veiklą, BMW ketina tęsti savanoriškų išėjimų programą Vokietijoje. Koncerno gamybos vadovas Milanas Nedeljkovićas pabrėžė, kad įmonė jau daro pažangą, tačiau tempą planuoja dar labiau didinti.

    Vienkartinės išmokos darbuotojams priklauso nuo amžiaus, darbo stažo ir iki tol gauto atlyginimo – nurodoma, kad didžiausios išmokos gali siekti iki 650 tūkst. eurų. Kiek programa kainuos, koncernas neatskleidžia.

    Taip pat skelbiama, kad planuose – apie 8 tūkst. etatų mažinimas, daugiausia paliečiant vidurinės ir aukštesnės grandies vadovus, kurių atlyginimai yra didesni.

  • BMW pelnas krito 11 proc.: įspėja, kad 2026 m. automobilių padalinys gali būti nuostolingas

    BMW pelnas krito 11 proc.: įspėja, kad 2026 m. automobilių padalinys gali būti nuostolingas

    BMW skelbia, kad trečiąjį ketvirtį jos ikimokestinis pelnas sumažėjo 11 proc., o bendrovė įspėja: 2026 metais pagrindinis automobilių padalinys gali dirbti nuostolingai.

    Kaip praneša „Euronews“, skaičiai paskelbti netrukus po antrojo šiemet pelno perspėjimo, kurį BMW sieja su automobilių rinką supurčiusia konkurencija iš Kinijos ir vidiniais pertvarkymais.

    Grynasis pelnas trečiąjį ketvirtį smuko maždaug 15 proc. iki 1,45 mlrd. eurų. Pajamos tuo pačiu laikotarpiu krito beveik 6 proc. iki 30,45 mlrd. eurų.

    BMW teigimu, restruktūrizavimo sąnaudos gali priartinti pagrindinį automobilių verslą prie „nulio“ šiais metais, o daliai išlaidų siejant ir su planuojamais 8 000 atleidimų Vokietijoje, bendrovė neatmeta ir metinio veiklos nuostolio šiame padalinyje.

    Marža traukėsi, prognozė – beveik ties nuliu

    Automobilių padalinio veiklos marža trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki 3,4 proc., kai prieš metus siekė 5,2 proc. Tai rodo, kad pelningumas spaudžiamas nepaisant bandymų mažinti kaštus.

    Visiems metams BMW dabar prognozuoja automobilių padalinio veiklos pelno maržą nuo -0,5 proc. iki +0,5 proc. Anksčiau bendrovė tikėjosi 1–3 proc. intervalo.

    BMW vadovas Milanas Nedeljkovičius pareiškė, kad dabartiniai pokyčiai pramonėje reikalauja ryžtingų ir greitų sprendimų, todėl struktūrinės priemonės bus „stiprinamos ir spartinamos“.

    Smūgis Kinijoje ir bandymas susigrąžinti pozicijas

    Kaip ir kiti Vokietijos gamintojai, tokie kaip „Mercedes-Benz“ ar „Volkswagen“, BMW mažina darbo vietas, siekdama sumažinti išlaidas tuo metu, kai pigesni ir technologiškai pažengę Kinijos konkurentai stiprina pozicijas.

    BMW pristatymai Kinijoje, kurie jau pernai buvo žemiausi nuo 2017 metų, šį ketvirtį krito dar 24,8 proc. Dėl to bendri pasauliniai pristatymai mažėjo 6,3 proc.

    Tuo pat metu Europoje pristatymai augo 2,6 proc., o JAV – 2,5 proc. Vis dėlto Kinijos rinkos smukimas bendrą rezultatą nusvėrė į minusą.

    „Mini“ ir „Rolls-Royce“ taip pat priklauso grupei

    BMW grupė apima ne tik BMW prekės ženklą, bet ir „Mini“ bei „Rolls-Royce“. Bendrovė žada didesnę tiekimo grandinės dalį, skirtą Kinijos rinkai, perkelti į pačią Kiniją, siekdama susigrąžinti rinkos dalį.

    Nepaisant prastėjančių finansinių rodiklių ir atsargesnės prognozės, trečiadienį apie 11 val. Vidurio Europos laiku BMW akcijos buvo pakilusios 2 proc., lyginant su ankstesnės dienos uždarymu.