CP v2

Tag: Automobilių pramonė

  • Lenkijos finansų ministras apie JAV muitus automobiliams: kas sumokės kainą ir kodėl tai svarbu eksportui

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis teigia, kad JAV muitų politika ir Europos Sąjungos prekybiniai santykiai su Vašingtonu artimiausiu metu bus aptariami Briuselyje, euro zonos finansų ministrų susitikimo metu. Pasak jo, nors tema bendrai aktuali visai ES, praktiniai pokalbiai greičiausiai vyks dvišaliu formatu.

    Ministras pabrėžė, kad muitai tiesiogiai didina verslo kaštus, o galiausiai juos pajunta gyventojai, nes brangsta prekės ir paslaugos. Jo vertinimu, aiškus signalas svarbus ir rinkoms, ir įmonėms, planuojančioms gamybą bei tiekimo grandines ilgesniam laikotarpiui.

    „Muitai kenkia įmonėms ir kenkia namų ūkiams, nes būtent vartotojai galiausiai apmoka padidintų muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas

    A. Domańskis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga su JAV yra išsiderėjusi susitarimą, kurį, jo teigimu, reikėtų patvirtinti kuo greičiau. Pasak ministro, pastarosiomis savaitėmis procedūriniai darbai, reikalingi susitarimui įgyvendinti, pastebimai paspartėjo.

    Ministro teigimu, ES siekia užbaigti procesą be papildomos įtampos eskalavimo, nes prekybiniai ginčai paprastai išplečia neapibrėžtumą ir mažina investicijų apetitą. Tai ypač svarbu sektoriams, kuriuose kainą lemia didelės apimtys ir ilgalaikės sutartys.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai?

    A. Domańskis pabrėžė, kad Lenkija į JAV paprastai neeksportuoja daug galutinių automobilių, tačiau tiekia dalis ir komponentus. Šie komponentai patenka į automobilius, gaminamus kitose ES valstybėse, o vėliau tokie automobiliai parduodami JAV rinkoje.

    Todėl, ministro vertinimu, papildomi muitai automobiliams gali netiesiogiai smogti ir Lenkijos įmonėms, veikiančioms tiekimo grandinėje, net jei galutinis produktas iš šalies į JAV neiškeliauja. Jo teigimu, palankiausias scenarijus būtų išvengti naujų muitų ir išlaikyti anksčiau suderėtą lygį.

    „Akivaizdu, kad norėtume, jog naujų muitų nebūtų ir jie liktų anksčiau išderėtame lygyje. Tai būtų naudinga ir Lenkijos ekonomikai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trumpo planai: 25 proc. muitai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė planuojantis šią savaitę padidinti muitus iš ES importuojamiems lengviesiems ir sunkvežimiams iki 25 proc. Jis tvirtino, kad ES esą nevykdo prekybos susitarimo su JAV sąlygų, tačiau detalių, kokių konkrečiai įsipareigojimų, neįvardijo.

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras nurodė, kad muitų didinimas bus įgyvendintas, nors Vašingtonas dėl to ir toliau tariasi su europiniais partneriais. Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier informavo, kad Komisija šioje situacijoje išlaiko ramią poziciją ir vertina tolesnius žingsnius.

  • Kinijos gamintojai taikosi į „Stellantis“ gamyklas Europoje: derybos dėl perėmimo ar bendros gamybos

    Kas derasi su „Stellantis“

    Kinijos automobilių gamintojai ieško būdų įsitvirtinti Europoje ne vien per eksportą, bet ir per vietinę gamybą. Skelbiama, kad „Dongfeng“ ir „Hongqi“ tariasi su „Stellantis“ dėl galimo kai kurių gamyklų perėmimo arba pajėgumų dalijimosi.

    Derybos, kaip nurodoma tarptautiniuose pranešimuose, apima kelias lokacijas skirtingose šalyse. Toks modelis leistų kinų gamintojams greičiau pradėti gamybą ir sumažinti rizikas, susijusias su prekybos apribojimais.

    Kurios gamyklos minimos

    „Dongfeng“ interesų lauke įvardijamos „Stellantis“ gamyklos Madride, Cassino Italijoje ir Rennes Prancūzijoje, taip pat viena iš gamyklų Vokietijoje. Teigiama, kad „Stellantis“ šiose vietose susiduria su nepilnai išnaudojamais gamybos pajėgumais.

    „Hongqi“, siejama su prabangos segmentu, svarsto galimybę perimti vieną iš „Stellantis“ gamyklų Ispanijoje. Šios markės pavadinimas verčiamas kaip raudona vėliava, o prekės ženklas Kinijoje turi aiškų reprezentacinį statusą.

    Kodėl sandoriai tapo aktualūs

    Derybų foną stipriai veikia Europos Sąjungos politika Kinijoje pagamintų automobilių atžvilgiu, įskaitant importo tarifus. Vietinė gamyba Europoje kinų gamintojams būtų praktiškas būdas mažinti tarifų poveikį galutinei automobilio kainai ir tiekimo grandinėms.

    „Stellantis“ motyvacija taip pat suprantama: Europoje koncernui tenka spręsti mažesnės paklausos, per didelių pajėgumų ir kaštų klausimus. Tokiose situacijose dalies gamyklų nuomos, bendros gamybos ar dalinio perleidimo scenarijai tampa realistiška išeitimi.

    Lygiagrečiai minima ir „Leapmotor“ kryptis, nes „Stellantis“ jau turi 20 proc. šios bendrovės akcijų ir yra įsitraukęs į „Leapmotor International“ plėtrą už Kinijos ribų. Tai rodo, kad „Stellantis“ santykiai su Kinijos sektoriumi nėra vien teoriniai ir gali peraugti į platesnį pramoninį bendradarbiavimą.

    Pranešimuose taip pat figūruoja galimi pokalbiai su kitais Kinijos technologijų ir automobilių rinkos žaidėjais, įskaitant „Xiaomi“ ir „Xpeng“. Minimi ne tik gamyklų klausimai, bet ir platesni scenarijai, susiję su europinių prekės ženklų ateitimi.

    Kinijos gamintojams tai būtų spartus kelias į Europos rinką su vietoje pagamintais automobiliais, o „Stellantis“ atveju tai galėtų tapti priemone stabilizuoti gamybos apimtis. Vis dėlto galutiniai sprendimai priklausys nuo politinio konteksto, reguliavimo ir pačių derybų sąlygų.

    Separčiai pranešama, kad panašių sprendimų ieško ir kiti gamintojai: aptariama ir „Ford“ kryptis, kur galėtų būti svarstoma Kinijos įmonių gamyba Valensijoje. Tai rodo, kad Europoje prasideda platesnė kova dėl gamyklų pajėgumų, kurie pastaraisiais metais ne visur išnaudojami pilnai.

  • JAV svarsto iki 25 proc. muitus ES automobiliams: ką tai reikštų Europos gamintojams

    JAV signalas Europai

    Jungtinės Valstijos svarsto padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc., nors tuo pat metu vyksta derybos su Europos partneriais. Apie tai viešai kalbėjo JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris, akcentuodamas, kad automobilių muitai tėra viena platesnio prekybinio ginčo dalių.

    Pasak jo, Vašingtonas sieja galimą sprendimą su neva per lėtai įgyvendinamais ankstesniais abipusiais įsipareigojimais ir reguliaciniais klausimais. Greeris teigė, kad per savaitgalį bendravo su Europos ir Vokietijos pareigūnais, aiškindamas JAV poziciją ir primindamas derybose aptartas sąlygas.

    Kas būtų paveikta labiausiai?

    25 proc. muitas automobiliams reikštų pastebimai brangesnį ES gamintojų eksportą į JAV, ypač aukštesnės vertės segmentuose, kur kainos jautrumas pirkėjams vis tiek išlieka. Tokios priemonės paprastai didina spaudimą peržiūrėti kainodarą, akcijų strategijas ir tiekimo grandines, o dalis kaštų gali būti perkelta galutiniam vartotojui.

    Europos automobilių pramonė JAV rinkoje remiasi tiek tiesioginiu eksportu, tiek gamyba vietoje, tačiau muitai dažniausiai labiausiai smogia tiems modeliams ir komplektacijoms, kurios įvežamos iš ES. Papildoma rizika išryškėja ir tiekėjams, nes automobilių pramonė yra glaudžiai susijusi su detalių, logistikos ir paslaugų sektoriumi.

    Europos Komisija: ramybė, bet yra priemonių

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier pareiškė, kad Komisija reaguoja ramiai ir toliau laikosi pozicijos, jog ES yra patikimiausias partneris, o susitarimai su ja yra įgyvendinami nuosekliai. Kartu pabrėžta, kad prireikus ES turi galimybių ginti savo interesus.

    „Tai nieko nepakeitė iš mūsų pusės. Kodėl? Nes esame patikimiausias partneris pasaulyje. Kai pasirašai susitarimą su ES, žinai, kad gausi būtent tai, dėl ko susitarta“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Europos Komisija taip pat signalizuoja, kad muitų tema nėra vien techninis klausimas, o derybų dėl platesnio prekybinio paketo dalis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu sprendimai gali priklausyti nuo politinių kompromisų, o rinkos dalyviai turės vertinti padidėjusį neapibrėžtumą planuodami eksportą ir investicijas.

    Kol kas galutinių dokumentų dėl muitų padidinimo nėra, tačiau pati vieša komunikacija jau veikia lūkesčius: automobilių gamintojai ir investuotojai paprastai įskaičiuoja tarifų riziką į prognozes, o tai gali atsiliepti ir užsakymų planavimui, ir tiekimo sutarčių sąlygoms.

  • 25 proc. JAV muitai europietiškiems automobiliams: Lenkija perspėja dėl smūgio tiekėjams ir kainoms

    JAV planas kelia įtampą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis Briuselyje pareiškė, kad JAV planuojami 25 proc. muitai automobiliams iš Europos Sąjungos pakenktų abiem pusėms. Jo teigimu, papildomi tarifai didintų verslo sąnaudas, o galiausiai būtų perkeliami vartotojams per didesnes kainas.

    Ministras šią temą ketino aptarti euro zonos finansų ministrų susitikimo kuluaruose, daugiausia dvišaliuose pokalbiuose. Pasak jo, ES ir JAV prekybiniai santykiai dabar yra jautrioje fazėje, todėl svarbiausia išvengti eskalacijos.

    Kodėl tai aktualu Lenkijai?

    Nors Lenkija į JAV reikšmingų automobilių kiekių tiesiogiai neeksportuoja, jos ekonomika glaudžiai įsipynusi į Europos automobilių pramonės tiekimo grandines. Lenkijos įmonės tiekia dalis ir komponentus automobiliams, kurie surenkami kitose ES valstybėse ir vėliau parduodami JAV rinkoje.

    Dėl to bet koks staigesnis muitų padidėjimas gali sumažinti europietiškų automobilių konkurencingumą Amerikoje, atšaldyti užsakymus ir netiesiogiai smogti komponentų gamintojams. Domańskio vertinimu, tai būtų nepalanku ir Lenkijos ekonomikai, ir Europos pramonei plačiąja prasme.

    „Muitai kenkia įmonėms ir iš esmės kenkia namų ūkiams, nes būtent klientai galiausiai sumoka didesnių muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas dar ant stalo

    Ministras priminė, kad ES ir JAV jau buvo išderėję prekybinį susitarimą, kuris, jo manymu, turėtų būti kuo greičiau priimtas. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis susitarimo įgyvendinimo procedūros pastebimai paspartėjo, tačiau neaiškumų dėl JAV pozicijos vis dar išlieka.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad ketina pakelti muitus automobiliams iš ES iki 25 proc., teigdamas, jog Europos Sąjunga neįgyvendino anksčiau sutartų sąlygų. Tuo metu JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras viešai patvirtino, kad muitų didinimo planas bus vykdomas, nors derybos su europiniais partneriais tęsiasi.

    Platesniame kontekste tokie tarifai paprastai veikia keliais kanalais: brangsta importuojami automobiliai, dalis paklausos persiskirsto į vietinius ar kitų regionų gamintojus, o gamintojai Europoje gali peržiūrėti gamybos apimtis ir investicijų planus. Būtent todėl, kaip pabrėžia Lenkijos pusė, klausimas svarbus ne tik automobilių eksportuojančioms valstybėms, bet ir visam regionui, kuris uždirba iš dalių gamybos bei tiekimo logistikos.

  • Derybos Paryžiuje įkaitina atmosferą: Trumpas grasina 25 proc. muitais ES automobiliams

    Derybos Paryžiuje įkaitina atmosferą: Trumpas grasina 25 proc. muitais ES automobiliams

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius antradienį turėtų susitikti su JAV prekybos vadovu Jamiesonu Greeru, kai transatlantinėje darbotvarkėje vėl išryškėjo muitų grėsmė. Įtampą pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie galimus 25 proc. muitus į ES eksportuojamiems automobiliams.

    Susitikimas planuojamas prieš G7 prekybos ministrų susitikimą Paryžiuje ir iš pradžių buvo numatytas dar iki naujausių viešų grasinimų tarifais. Vis dėlto dabar jis vertinamas kaip proga abiem pusėms sumažinti įtampą ir išsiaiškinti, ar Vašingtonas nesirengia veiksmų, kurie prieštarautų ankstesniems politiniams įsipareigojimams.

    Praėjusią vasarą Škotijoje pasiektas Turnberry politinis susitarimas tarp Donaldo Trumpo ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen numatė viršutinę ribą JAV muitams ES prekėms. Pagal viešai aptariamas gaires, muitai ES prekėms neturėtų viršyti 15 proc., o mainais ES turėtų judėti link kai kurių tarifų mažinimo JAV prekėms.

    Europos Komisija pirmadienį siekė pademonstruoti santūrumą ir pabrėžė, kad laikosi bendro pareiškimo nuostatų. Komisijos atstovas Thomas Regnier akcentavo, kad Briuseliui svarbiausia stabilumas ir prognozuojamumas, kurių tikisi tiek įmonės, tiek vartotojai.

    „Tai ne pirmas kartas, kai girdime grasinimus. Išliekame ramūs ir sutelkti į bendro pareiškimo įgyvendinimą mūsų įmonių ir piliečių interesais“, – sakė Thomas Regnier.

    Įtampa sutapo ir su platesniu politiniu fonu: viešojoje erdvėje aptarti nesutarimai dėl JAV požiūrio į karą Irane, taip pat Vašingtono pranešimai apie planuojamą 5 000 JAV karių išvedimą iš Vokietijos. Tokie signalai prisideda prie bendro neapibrėžtumo, kuris tarptautinėje prekyboje dažnai tiesiogiai veikia investicijų sprendimus.

    Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange teigė, kad tarifų grėsmė gali būti nutaikyta būtent į Vokietijos automobilių gamintojus. Automobilių sektorius yra viena jautriausių sričių ES ir JAV prekyboje, nes tiekimo grandinės glaudžiai susietos, o bet koks muitų didinimas greitai persiduoda kainoms ir užsakymų apimtims.

    JAV pusė taip pat viešai kritikavo ES dėl pernelyg lėto susitarimo įgyvendinimo. Briuselis aiškina, kad Turnberry susitarimo dalis ES viduje dar turi pereiti teisinius ir politinius derinimus, nes tam reikia valstybių narių ir Europos Parlamento sprendimų.

    Šiuo metu ES institucijos derasi dėl mechanizmo, kaip pagal susitarimą mažinti ES tarifus JAV prekėms iki nulio. Europos Parlamento nariai lygiagrečiai įtvirtina saugiklius, kad ES nebūtų vienintelė šalis, besilaikanti įsipareigojimų, ir kad būtų sumažinta rizika, jog ateityje tarifai vėl taps politinio spaudimo priemone.

    Europos Komisija pabrėžė, kad jei JAV veiksmai būtų laikomi nesuderinamais su politiniu susitarimu, Briuselis pasilieka teisę svarstyti visas galimybes. Tai apima tiek klasikines prekybos apsaugos priemones, tiek platesnį atsako spektrą, kurį ES pastaraisiais metais stiprino siekdama atgrasyti nuo ekonominio spaudimo.

    Praėjusiais metais ES buvo parengusi atsakomųjų priemonių paketą, nukreiptą į apie 95 mlrd. eurų vertės JAV produktų importą, tačiau vėliau šios priemonės buvo sustabdytos. Kai kurios ES valstybės tuo metu ragino aktyviau taikyti ir ES kovos su ekonomine prievarta instrumentą, leidžiantį reaguoti ribojant licencijas ar tam tikras intelektinės nuosavybės teises.

    Rinkoms ir gamintojams itin svarbu, ar šio savaitės dialogas sustabdys eskalaciją. Automobiliams taikomi papildomi muitai greitai paveiktų tiek eksportuotojus Europoje, tiek JAV vartotojus, nes didesnės importo sąnaudos paprastai virsta aukštesnėmis galutinėmis kainomis ir mažesne paklausa.

  • Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Rinkas smukdo geopolitika ir muitai

    Europos akcijų rinkos pirmadienį smuko investuotojams vertinant įtampą Artimuosiuose Rytuose ir atsinaujinančias transatlantinės prekybos rizikas. Plačiausias regiono indeksas „Stoxx 600“ dienos eigoje krito apie 0,5 proc., nors ryte buvo bandęs kilti.

    Didžiųjų Europos biržų kryptys išsiskyrė: Vokietijos DAX svyravo netoli nulio, Prancūzijos CAC 40 smuko ryškiau, o Italijos FTSE MIB taip pat leidosi žemyn. Londono FTSE 100 nebuvo skaičiuojamas dėl Jungtinės Karalystės šventinės nedarbo dienos.

    Skaudžiausiai kirto automobilių sektoriui

    Didžiausią spaudimą patyrė Europos automobilių gamintojai ir jų tiekėjai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis svarsto pakelti tarifus automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc. Tokie signalai paprastai iškart mažina lūkesčius dėl eksporto apimčių ir pelningumo.

    Investuotojai ypač jautriai reaguoja todėl, kad automobilių pramonė Europoje išlieka viena svarbiausių eksportui ir darbo rinkai, o tiekimo grandinės yra glaudžiai integruotos per kelias šalis. Muitai reikštų brangesnes galutines kainas JAV rinkoje ir galimą paklausos persiskirstymą.

    Europos Komisija pranešė stebinti situaciją ir vertinanti galimus atsako scenarijus. Praktikoje tai gali apimti derybas, ginčus pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles arba atsakomąsias priemones, jei tarifai būtų įvesti.

    Nafta ir Hormuzo sąsiauris grąžina rizikos premiją

    Įtampą rinkoms didino ir žinios apie incidentus netoli Hormuzo sąsiaurio, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų maršrutų. Bet koks sutrikimas šiame koridoriuje paprastai kelia transportavimo, draudimo ir energijos kainų riziką.

    Naftos kainos dienos pradžioje judėjo žemyn, tačiau išliko istoriškai aukštame lygyje, todėl investuotojai toliau skaičiuoja, kaip brangesnė energija paveiktų infliaciją ir centrinių bankų sprendimus. Energetikos kainų šuoliai dažniausiai smogia vartojimui ir didina sąnaudas pramonei.

    „Rinkos vienu metu vertina ir prekybos ribojimų, ir geopolitinės eskalacijos scenarijus, todėl svyravimai artimiausiomis dienomis gali išlikti padidėję“, – sakė rinkų strategas.

    Ryškesni judesiai telekomunikacijose

    Tuo metu dalis sektorių laikėsi tvirčiau: telekomunikacijų bendrovės kilo, o investuotojų dėmesį traukė sandorių naujienos. Suomijos bendrovės „Nokia“ akcijos šoktelėjo po pranešimo apie jos fiksuoto belaidžio ryšio prieigos verslo įsigijimą.

    Tokie sandoriai dažnai vertinami kaip bandymas perskirstyti investicijas į pelningesnes kryptis, ypač kai 5G ir plačiajuosčio ryšio rinkose didėja konkurencija, o operatoriai griežčiau kontroliuoja išlaidas. Vis dėlto bendras rinkos tonas išliko atsargus dėl muitų ir saugumo rizikų.

  • Sikorskis apie D. Trumpo planą kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: žinia neraminanti

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis artimiausiu metu padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams iki 25 proc. Šį žingsnį jis aiškino teigdamas, kad ES esą nesilaiko prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis.

    Į šias žinias sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministras ir vicepremjeras Radosławas Sikorskis. Jo teigimu, tokie tarifai būtų nepalankūs ir regiono ekonomikai, nes Lenkija yra reikšminga automobilių pramonės tiekimo grandinės dalis, ypač gaminant komponentus ir mazgus.

    „Lenkija yra didelė automobilių detalių tiekėja, todėl tai nėra mums gera žinia“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Ekspertai pabrėžia, kad automobilių prekyba tarp ES ir JAV yra viena didžiausių transatlantinės ekonomikos sričių, o tarifų didinimas paprastai persiduoda į galutines kainas ir gamintojų planus. Tokie sprendimai dažnai didina neapibrėžtumą tiek Europos gamintojams, tiek jų tiekėjams Vidurio Europoje, kur yra daug gamyklų, dirbančių eksportui.

    Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange viešai įvertino, kad 25 proc. muitų planas yra ES nepriimtinas. ES institucijos tokiais atvejais paprastai svarsto atsakomąsias priemones, tačiau kartu siekia derybų, kad būtų išvengta platesnio masto prekybos konflikto.

    Tuo pat metu Sikorskis akcentavo, kad gynybos srityje Lenkijos ir JAV bendradarbiavimas vertinamas teigiamai. Jo teigimu, būtent saugumo dimensija išlieka vienu svarbiausių Varšuvos ir Vašingtono santykių ramsčių, net jei ekonominėje darbotvarkėje atsiranda įtampos.

    Ministras taip pat komentavo D. Trumpo viešus svarstymus apie galimą JAV karių skaičiaus Europoje mažinimą. Pasak jo, tokie pareiškimai naudingi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nes gali kurti lūkesčius dėl Vakarų vienybės silpnėjimo, o strateginius klausimus geriau aptarti už uždarų durų.

    „Tai suteikia Putinui viltį suskaldyti mūsų vienybę ir tai man nekelia džiaugsmo“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Aptardamas energetinį saugumą Sikorskis pabrėžė, kad Lenkijai svarbus stabilus suskystintųjų gamtinių dujų tiekimas, įskaitant ilgalaikius įsipareigojimus Katarui. Jo teigimu, bet kokie trikdžiai strateginiuose jūrų keliuose, įskaitant Ormūzo sąsiaurį, gali turėti tiesioginių pasekmių tiekimo grandinėms ir kainoms Europoje.

  • Trumpas žada 25 proc. muitus ES automobiliams: Vokietijos pramonė perspėja apie kainų šuolį

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausią savaitę ketina didinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems lengviesiems ir krovininiams automobiliams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, kritikuodamas ES prekybos politiką.

    Į šią žinią sureagavo Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA, pabrėžusi, kad papildomi muitai smogtų ne vien Europos gamintojams. Pasak VDA vadovės Hildegardos Mueller, didžiausią kainą galiausiai gali pajusti ir JAV rinka, įskaitant vartotojus.

    VDA: pasekmės jaustųsi abipus Atlanto

    VDA primena, kad tai ne pirmas kartas, kai pramonė įspėja dėl eskaluojamų prekybos ribojimų. Asociacijos vertinimu, didesni muitai didintų automobilių kainas, trikdytų tiekimo grandines ir mažintų investicijų stabilumą.

    „Papildomų muitų sąnaudos būtų milžiniškos Vokietijos ir Europos pramonei, ypač kai ir taip gyvename sudėtingu laikotarpiu“, – sakė Hildegarda Mueller.

    Ką reiškia 25 proc. tarifas?

    Trumpas nurodė, kad naujas tarifas būtų taikomas į JAV įvežamiems ES lengviesiems ir krovininiams automobiliams, o galutinis dydis siektų 25 proc. Vis dėlto jis nepatikslino, kokiomis konkrečiomis nuostatomis ar prekybos susitarimo dalimis grindžia šį sprendimą.

    Remiantis viešai skelbta informacija, šiuo metu taikomi muitai siekia 10 proc. ir galioja iki liepos mėnesio. JAV pareigūnų komentaruose taip pat minėta, kad po atskirų tyrimų dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų muitai galėtų būti peržiūrėti ir didinami.

    Kodėl tai svarbu Europai ir JAV?

    Automobilių pramonė yra viena didžiausių transatlantinės prekybos sričių, todėl net ir keliolikos procentų pokyčiai tarifuose gali greitai atsispindėti kainodaroje. Pramonės atstovai paprastai pabrėžia, kad muitai veikia ne tik galutinį automobilio pirkėją, bet ir atsarginių dalių, logistikos bei gamybos planavimo kaštus.

    VDA teigimu, muitų didinimas gali išprovokuoti atsakomąsias priemones ir dar labiau padidinti neapibrėžtumą sektoriuje, kuris jau susiduria su lėtesne paklausa, technologine transformacija ir griežtėjančiais reguliavimo reikalavimais.

  • Europos Komisija apie D. Trumpo planuojamus 25 proc. muitus automobiliams: ginsime ES interesus

    Europos Komisija sureagavo į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie planuojamus didesnius muitus automobiliams iš Europos Sąjungos. Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho pabrėžė, kad ES įgyvendina susitarimus su JAV pagal įprastą teisėkūros procedūrą, o JAV administracija reguliariai informuojama apie pažangą.

    Pasak jos, Briuselis palaiko glaudų ryšį su Vašingtonu, kad būtų aiškumas dėl abiejų pusių įsipareigojimų vykdymo. Tokia praktika, anot EK, padeda mažinti riziką, jog prekybiniai sprendimai bus priimami remiantis ne pilna informacija ar politinėmis interpretacijomis.

    Transatlantiniai ryšiai su sąlyga

    Komisija akcentuoja, kad ES yra suinteresuota nuspėjamais ir abiem pusėms naudingais transatlantiniais santykiais. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai negali vykti ES ekonominių interesų sąskaita, ypač kai kalbama apie jautrius sektorius, tokius kaip automobilių pramonė ir jos tiekimo grandinės.

    „Palaikome glaudų kontaktą su partneriais, taip pat tam, kad turėtume aiškumą dėl JAV pusės įsipareigojimų įgyvendinimo“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho.

    EK pozicija išlieka tokia pati: jei JAV veiksmai prieštarautų pasiektiems susitarimams ar išbalansuotų rinką, ES pasilieka teisę atsakyti priemonėmis, kurios apsaugotų Bendrijos pramonę ir darbuotojus. Tokie atsakomieji veiksmai paprastai svarstomi proporcingumo principu, įvertinus poveikį vartotojams ir eksportuotojams.

    Kas paskatino naują įtampą?

    D. Trumpas pareiškė ketinantis didinti muitus lengviesiems ir krovininiams automobiliams iš ES iki 25 proc. Jis taip pat kritikavo ES dėl tariamai nesilaikomo prekybinio susitarimo, tačiau viešai nepatikslino, kurią jo dalį turi omenyje.

    Tokie signalai automobilių sektoriui ypač jautrūs, nes muitų pokyčiai dažnai tiesiogiai persiduoda tiekimo grandinėms, kainodarai ir investicijų planams. JAV yra viena svarbiausių eksporto krypčių daliai Europos gamintojų, todėl bet koks tarifų šuolis gali reikšti ir peržiūrimas gamybos apimtis, ir papildomas sąnaudas.

    Pramonė perspėja apie žalą

    Į diskusiją įsitraukė ir Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA. Organizacijos vadovė Sigrid de Vries vertino, kad grįžimas prie gerokai didesnių tarifų ir užsitęsęs prekybinis ginčas būtų žalingas Europos gamintojams, sektoriaus darbuotojams bei visai ES ekonomikai.

    Pastaraisiais metais ES ir JAV prekybos darbotvarkėje nuolat grįžta klausimas, kaip suderinti vidaus pramonės apsaugą su laisvesne prekyba. Todėl EK pabrėžia sieksianti dialogo, tačiau kartu kartoja, kad prireikus turės instrumentų apginti Bendrijos interesus.

  • Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę ketina padidinti Europos Sąjungos automobiliams ir sunkvežimiams taikomas importo muito tarifas iki 25 proc. Jis taip pat akcentavo, kad tarifų būtų galima išvengti gaminant transporto priemones JAV.

    „Jei jie gamins automobilius ir sunkvežimius JAV gamyklose, muito tarifo nebus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis pareiškimas nuskambėjo jautriu metu, kai JAV tarifų politika pastaraisiais mėnesiais susidūrė su teisiniais ribojimais. JAV Aukščiausiasis Teismas vasarį paskelbė, kad daliai tarifų, kuriuos administracija grindė neįprasta Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymo interpretacija, trūko teisinio pagrindo.

    Po šio sprendimo Trumpas pasirašė įsaką dėl naujo 10 proc. visuotinio tarifo, siekdamas pakeisti anksčiau taikytas priemones. Vėliau viešai buvo minėta ir didesnė, 15 proc. norma, tačiau dabar akcentuojamas būtent 25 proc. tarifas, nukreiptas į ES automobilių ir sunkvežimių importą.

    Baltaisiais rūmais remiantis, ES esą nepadarė pakankamos pažangos įgyvendindama įsipareigojimus pagal dvišalius susitarimus. Europos Komisija savo ruožtu pabrėžė, kad palaiko nuolatinį ryšį su JAV administracija ir siekia aiškumo dėl JAV įsipareigojimų, kartu palikdama galimybę imtis priemonių ES interesams apsaugoti.

    Praktinis tokio sprendimo poveikis labiausiai paliestų gamintojus, kurie didelę dalį JAV parduodamų automobilių importuoja iš Europos. Tarp dažniausiai minimų bendrovių yra „Mercedes-Benz“, „BMW“ ir „Volkswagen“, kurių tiekimo grandinės ir gamybos geografija JAV rinkoje išlieka itin svarbi konkurencingumui.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kokiu teisiniu pagrindu tarifai būtų keliami. Pranešimuose nurodoma, kad administracija ketina remtis Prekybos plėtros įstatymo 232 skirsniu, kuris leidžia tarifus motyvuoti nacionalinio saugumo argumentais ir jau anksčiau buvo taikytas transporto priemonių bei jų dalių importui.

    Jei muitai būtų įgyvendinti, trumpuoju laikotarpiu didėtų importuojamų automobilių kaina, o tai galėtų persiskirstyti į galutinę kainodarą ir paklausą JAV rinkoje. Ilgesniu laikotarpiu tokios priemonės dažnai skatina gamintojus spartinti lokalizaciją, didinti surinkimą ar komponentų gamybą JAV, tačiau tai priklauso nuo investicijų apimties, darbo rinkos ir tiekimo grandinių lankstumo.