CP v2

Tag: Automobilių rinka

  • Britanija tapo didžiausia elektromobilių rinka Europoje: rekordą pasiekė nuolaidomis už milijardus

    Britanija tapo didžiausia elektromobilių rinka Europoje: rekordą pasiekė nuolaidomis už milijardus

    Rekordas Europoje, bet su išlygomis

    Jungtinė Karalystė pirmą kartą tapo didžiausia elektromobilių rinka Europoje, aplenkusi Vokietiją. 2024 metais šalyje parduota apie 381 970 grynųjų baterinių elektromobilių, rodo SMMT duomenys.

    Pardavimai per metus išaugo 21,4 proc., tačiau elektromobiliai sudarė 19,6 proc. visos naujų automobilių rinkos. Tai reiškia, kad nebuvo pasiektas 22 proc. vyriausybės siekis 2024 metams.

    Kas pastūmėjo augimą?

    Vienas svarbiausių augimo veiksnių buvo griežtesnė reguliavimo kryptis ir gamintojų taikytos nuolaidos. 2024 metų sausį įsigaliojo nulinės emisijos transporto priemonių mandatas, numatantis, kad 22 proc. naujų automobilių pardavimų turi sudaryti elektromobiliai.

    Už viršytą vidaus degimo variklių automobilių ribą taikoma bauda siekia 15 000 svarų sterlingų už vieną automobilį, tai yra apie 17 000 eurų. 2025 metais tikslas turėtų kilti iki 28 proc., todėl spaudimas rinkai didėja.

    Kaina už rekordą – milijardinės nuolaidos

    SMMT skaičiavimu, 2024 metais gamintojai nuolaidoms išleido apie 4,5 mlrd. svarų sterlingų, arba apie 5,4 mlrd. eurų. Vidutinis kainos sumažinimas vienam elektromobiliui siekė beveik 12 000 svarų sterlingų, tai yra apie 14 500 eurų.

    Dalis gamintojų perspėja, kad tokia nuolaidų strategija ilgainiui gali tapti sunkiai išlaikoma. Tarp įvardijamų rizikų minimi kaštų karpymai, galimi gamybos planų peržiūrėjimai ir įtampos dėl darbo vietų.

    „Mandatai nesukuria rinkos, o vartotojai reaguoja į paskatas, o ne į bausmes“, – teigiama SMMT ir dalies automobilių gamintojų kreipimesi į Jungtinės Karalystės finansų vadovybę.

    Asociacija taip pat pabrėžia, kad spartesnį elektromobilių augimą daugiausia generuoja įmonių ir parkų pirkimai, o privačių pirkėjų paklausa išlieka santykinai silpnesnė. Tai reiškia, kad be papildomų paskatų tikslų pasiekimas gali remtis vis agresyvesniu kainų mažinimu.

    Ko tikėtis toliau?

    Jungtinė Karalystė yra paskelbusi planą drausti naujų benzinu varomų ir dyzelinių automobilių pardavimą nuo 2030 metų, nors kai kuriems hibridams gali būti numatytos išimtys iki 2035 metų. Tokie terminai signalizuoja, kad elektromobilių pasiūla ir infrastruktūros plėtra taps dar svarbesnėmis politikos kryptimis.

    Tuo pat metu Vokietijos rinką slopino subsidijų pokyčiai ir vėlavimai, todėl Jungtinė Karalystė galėjo išsiveržti į priekį. Vis dėlto ekspertų vertinimu, ilgalaikį augimą lems ne vien tikslai ir baudos, bet ir vartotojų pasitikėjimas, įkrovimo tinklo plėtra bei elektromobilių kainų priartėjimas prie įprastų modelių.

  • Na naudotų automobilių rinkos topų vėl kyla Volvo XC70 ir V70: perka net su 500 000 km rida

    Naudotų automobilių rinkoje vėl ryškėja sena, bet stebėtinai stabili tendencija: pirkėjai noriai renkasi Volvo XC70 ir V70 net tada, kai odometre mato 400 000 ar net 500 000 kilometrų. Tokie skaičiai daugeliui atrodo kaip riba, tačiau šių modelių atveju jie dažnai vertinami kaip normalios eksploatacijos ženklas.

    Prekiautojai pabrėžia, kad dalies automobilių rida būna pagrįsta serviso įrašais ir sąskaitomis, todėl ji ne visuomet tampa argumentu derėtis dėl kainos. Priešingai, tvarkinga istorija ir aiškūs remonto darbai kai kada leidžia išlaikyti aukštesnę kainą nei tikėtųsi panašių metų automobilių pirkėjai.

    Kas lemia XC70 ir V70 reputaciją?

    XC70 buvo kuriamas kaip praktiškas automobilis ilgoms kelionėms: patogus salonas, talpi bagažinė ir universalesnė važiuoklė nei įprasto universalo. V70 laikomas artimu giminaičiu, todėl abi versijos dažnai vertinamos kaip tvirtos, kelionėms pritaikytos darbinės mašinos.

    Ne mažiau svarbus faktorius yra saugumo įvaizdis: Volvo ilgus metus investavo į pasyviosios ir aktyviosios saugos sprendimus, o tai formavo pasitikėjimą marke. Dalis pirkėjų renkasi šiuos automobilius kaip racionalų sprendimą šeimai ar intensyviam darbui, kai komfortas ir saugumas svarbiau už naujumo efektą.

    Kurie varikliai dažniausiai giriami?

    Didžiausių pagyrų dažniausiai sulaukia penkių cilindrų dyzelinis D5, taip pat benzininiai 2,4 ir 2,5T varikliai. Būtent šios jėgainės ilgainiui sukūrė įspūdį, kad Volvo XC70 ir V70 gali atlaikyti labai dideles apkrovas, jei automobilis prižiūrimas laiku ir kokybiškai.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad didelės ridos automobilio vertė priklauso ne nuo paties skaičiaus, o nuo to, kaip jis buvo pasiektas. Reguliarūs tepalų keitimai, važiuoklės priežiūra, laiku atlikti diržų ar grandinių darbai ir aiški automobilio istorija dažnai svarbesni už mažesnę, bet nepatikimai atrodančią ridą.

    Kainos ir pirkėjų elgsena

    Net ir su 400 000 kilometrų viršijančia rida kai kurie XC70 ar V70 skelbimuose įkainojami daugiau nei 4 000 eurų. Jaunesni, mažiau nuvažiavę ir geriau sukomplektuoti automobiliai neretai kainuoja apie 9 000–11 000 eurų, o kainą labiausiai kelia būklė, komplektacija ir reali priežiūros istorija.

    Pirkėjams, svarstantiems tokį Volvo, patariama ypatingą dėmesį skirti servisų dokumentams, realiai atliktiems remontams ir diagnostikai prieš pirkimą. Didelė rida savaime nėra nuosprendis, tačiau ji reiškia, kad sprendimą turi lemti faktai, o ne vien emocija ar markės reputacija.

  • JK elektromobilių bumas: jie aplenkė benziną ir dyzelį, o „Tesla“ bei Kinija spaudžia rinką

    JK elektromobilių bumas: jie aplenkė benziną ir dyzelį, o „Tesla“ bei Kinija spaudžia rinką

    Jungtinėje Karalystėje elektromobiliai rugpjūtį tapo perkamiausiu naujų automobilių pasirinkimu pagal jėgainės tipą, rodo rinkos analizės bendrovės „New AutoMotive“ duomenys. Baterijomis varomi automobiliai sudarė apie 30 proc. visų naujų registracijų ir aplenkė tiek benzininius bei dyzelinius modelius, tiek hibridus.

    Analitikų teigimu, šis šuolis tęsia visų metų tendenciją: elektromobilių dalis vasarą augo nuo maždaug 27 proc. iki 30 proc., o metinis pardavimų prieaugis siekė apie 30 proc. Tai reiškia, kad vis daugiau pirkėjų renkasi bent iš dalies elektrifikuotus automobilius, o vien tik vidaus degimo varikliais varomi modeliai traukiasi.

    Kas stumia rinką į priekį

    Vienas svarbiausių veiksnių – Jungtinės Karalystės nulinės taršos transporto priemonių mandatas, nustatantis didėjančius naujų elektromobilių pardavimo tikslus iki 2035 metų. Gamintojams, kurie tikslų nepasiekia, gresia finansinės sankcijos, o įvykdžius reikalavimus galima kaupti kreditus, todėl gamintojai aktyviai didina pasiūlą ir skatina paklausą.

    Prie elektromobilių populiarėjimo prisideda ir miestų švaraus oro zonos, kur taršesniems automobiliams taikomi įvažiavimo mokesčiai. Elektromobiliai tokių mokesčių dažniausiai išvengia, todėl jie tampa praktišku pasirinkimu gyventojams, reguliariai važinėjantiems į centrines miesto dalis.

    Rinką papildomai veikia ir energijos kainų svyravimai: brangstant naftai, eksploatacijos kaštai vidaus degimo automobiliams auga, o dalis pirkėjų ieško labiau prognozuojamų išlaidų alternatyvų. Nors elektros kaina taip pat kinta, daug vairuotojų akcentuoja galimybę įkrauti namuose ar darbo vietoje ir rečiau naudotis degalinėmis.

    Lyderiai: „Tesla“, „Kia“ ir BYD

    Tarp elektromobilių gamintojų Jungtinėje Karalystėje šiemet pirmauja „Tesla“, kuri, remiantis „New AutoMotive“, yra sukaupusi apie 8,8 proc. elektromobilių rinkos dalies. Tai rodo, kad kainodaros korekcijos, platus modelių pasirinkimas ir išvystyta įkrovimo infrastruktūra išlieka svarbiais konkurenciniais pranašumais.

    Antroje vietoje minima „Kia“ – rugpjūtį beveik pusė šio gamintojo parduotų naujų automobilių buvo visiškai elektriniai. Trečioje vietoje pagal elektromobilių dalį įsitvirtina Kinijos gamintojas BYD, kurio registracijos, vertinama, šiemet augo apie 60 proc., o tai atspindi sparčiai didėjančią Kinijos prekių ženklų įtaką Europos rinkose.

    Vietiniams gamintojams – sudėtingesnis etapas

    Įdomu tai, kad kai kurie su Jungtine Karalyste siejami automobilių vardai prie šio augimo kol kas prisideda mažiau. „New AutoMotive“ duomenys rodo, kad „Jaguar Land Rover“ šiemet pardavė dešimtis tūkstančių automobilių, tačiau elektromobilių dalis išliko labai maža, nes nauji elektriniai modeliai dar tik ruošiasi rinkai.

    Ekspertai prognozuoja, kad situacija gali keistis, kai į prekybą ateis naujos kartos elektriniai „Range Rover“ ir „Jaguar“ modeliai. Vis dėlto spaudimas didėja jau dabar: pirkėjai tikisi konkurencingų kainų, ilgesnio nuvažiuojamo atstumo, patogaus įkrovimo ir aiškios likutinės vertės, o šiuos kriterijus gamintojams tenka atitikti sparčiai besikeičiančiame sektoriuje.

    Bendra kryptis išlieka aiški: Jungtinės Karalystės rinka vis labiau persiorientuoja į elektrą, o gamintojų varžybos vyksta ne tik dėl technologijų, bet ir dėl kainos, tiekimo grandinių ir įkrovimo patirties. Jei dabartinės tendencijos išsilaikys, 30 proc. riba gali tapti ne laikinu šuoliu, o nauju standartu.

  • Portugalijos automobilių rinka šovė į viršų: elektromobilių pardavimai pašoko 65 proc.

    Portugalijos automobilių rinka šovė į viršų: elektromobilių pardavimai pašoko 65 proc.

    Rinka auga, registracijų daugėja

    Portugalijos automobilių rinka rugpjūtį demonstravo ryškų pagyvėjimą: šalyje įregistruota 17 209 naujos motorinės transporto priemonės. Tai yra 11,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, rodo Portugalijos automobilių asociacijos ACAP skelbiami duomenys.

    Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius į šalies kelius išvažiavo 197 632 nauji automobiliai ir kitos transporto priemonės. Metinis augimas per šį laikotarpį siekė 10,3 proc., o tai signalizuoja apie stabilų paklausos atsigavimą po ankstesnių tiekimo ir kainų sukrėtimų.

    Lengvieji automobiliai ir komercinis transportas

    Didžiausią naujų registracijų dalį sudarė lengvieji keleiviniai automobiliai: nuo sausio iki rugpjūčio jų įregistruota 169 323. Palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, tai yra 9,5 proc. daugiau.

    Vien rugpjūtį lengvųjų keleivinių automobilių įregistruota 14 086, o metinis augimas siekė 8,4 proc. Tuo pat metu lengvųjų komercinių automobilių segmentas augo sparčiau: rugpjūtį įregistruota 2 449 vienetai, arba 21,8 proc. daugiau nei prieš metus.

    Per aštuonis mėnesius lengvųjų komercinių automobilių rinka pasiekė 22 299 vienetus. Tai reiškia 9,8 proc. augimą, o tokia dinamika dažnai siejama su paslaugų sektoriaus aktyvumu ir logistikos poreikiu.

    Elektromobiliai jau sudaro daugiau nei trečdalį

    Didžiausią pokytį rinkoje generuoja elektrifikuoti modeliai. ACAP duomenimis, nuo sausio iki rugpjūčio 75,6 proc. naujai registruotų lengvųjų keleivinių automobilių buvo varomi alternatyviais energijos šaltiniais, o ryškiausiai išsiskyrė elektriniai ir hibridiniai modeliai.

    Vien tik elektromobiliai per aštuonis mėnesius sudarė apie 26,8 proc. visų naujų lengvųjų automobilių registracijų. Rugpjūtį jų dalis dar labiau išaugo iki 36,1 proc., tad kiekvienas trečias naujas automobilis Portugalijoje buvo elektrinis.

    Elektrifikuotų lengvųjų automobilių, apimančių elektromobilius, įkraunamus hibridus ir hibridus, rugpjūtį įregistruota 10 391. Tai yra 20,5 proc. daugiau nei 2025 metų rugpjūtį.

    Per aštuonis mėnesius elektrifikuotų lengvųjų automobilių pardavimai pasiekė 116 679 vienetus ir augo 29,4 proc. Tuo metu grynųjų elektromobilių pardavimai rugpjūtį pašoko 65,2 proc. iki 5 079 vienetų, o per sausio–rugpjūčio laikotarpį augo 43,1 proc. iki 45 388.

    Tokie skaičiai atspindi platesnę Europos tendenciją: pirkėjai vis dažniau renkasi mažesnių eksploatacinių kaštų ir griežtėjančius taršos reikalavimus atitinkančius automobilius. Tuo pat metu rinkos dinamika priklauso ir nuo įkrovimo infrastruktūros plėtros, valstybės skatinimo priemonių bei gamintojų kainodaros, kuri pastaraisiais metais tampa konkurencingesnė.

  • Kinų automobiliai vilioja kaina, bet yra viena rizika: kas bus, jei markė dings iš rinkos?

    Kinų automobiliai vilioja kaina, bet yra viena rizika: kas bus, jei markė dings iš rinkos?

    Kinijos automobilių gamintojai Europoje ir Lietuvoje vis dažniau konkuruoja agresyviomis kainomis bei gausia įranga, tačiau pirkėjams kyla praktiškas klausimas: kas nutiks, jei markė pasitrauks iš rinkos. Toks scenarijus nėra teorinis, nes naujų žaidėjų daugėja greičiau, nei spėja susiformuoti tvari pardavimų ir aptarnavimo infrastruktūra.

    Pastaraisiais metais Kinijos gamintojai itin sparčiai plečia modelių gamą ir beveik nuolat atnaujina pasiūlą. Kai konkurencija tokia intensyvi, daliai mažesnių ar silpnesnių prekės ženklų gali pritrūkti finansinio atsparumo, o tai reiškia restruktūrizavimą, veiklos siaurinimą užsienyje arba traukimąsi iš mažesnių rinkų.

    Jei dingtų importuotojas

    Dažniausias ir pirkėjams realiausias scenarijus yra vietinio importuotojo pasitraukimas. Automobilis niekur nedingsta, tačiau problemos dažniausiai persikelia į garantijos vykdymą, atsarginių dalių tiekimą, remonto terminus ir programinės įrangos atnaujinimus.

    Net ir turint galiojančią garantiją, praktikoje svarbiausia tampa tai, ar liks veikiantis serviso tinklas ir kas prisiims įsipareigojimus. Jei atsiranda naujas platintojas arba aptarnavimą perima didesnė partnerių grupė, situacija dažnai suvaldoma, tačiau mažos apimties atvejais remontas gali užtrukti ir brangti.

    Perėmimas ar likvidavimas

    Jei markę perka didesnė automobilių grupė, vairuotojams tai paprastai yra palankesnė baigtis. Naujas savininkas gali perimti techninę dokumentaciją, atsarginių dalių tiekimo grandinę ir bent dalį klientų aptarnavimo įsipareigojimų.

    Sunkiausia situacija susiklosto tada, kai prekės ženklas likviduojamas be aiškaus teisių ir atsakomybės perėmėjo. Tuomet ypač nukenčia nišiniai modeliai, kurių Europoje parduota nedaug, nes mažas automobilių parkas mažina motyvaciją kaupti detalių atsargas ir palaikyti specializuotą servisą.

    Kaip įsivertinti riziką prieš perkant?

    Didžiausia rizika paprastai siejama su mažai žinomais prekių ženklais, kurie rinkoje dar tik kuria servisų ir dalių logistiką. Vien kaina neturėtų būti pagrindinis argumentas, nes ilgalaikė eksploatacija priklauso nuo to, kas realiai stovi už pardavimo sutarties ir kaip greitai galima gauti dalis.

    Prieš pirkdami vairuotojai turėtų įvertinti, kas yra oficialus importuotojas, kiek yra autorizuotų servisų, kokios yra atsarginių dalių pristatymo praktikos ir ar modelis turi aiškią programinės įrangos atnaujinimų politiką. Taip pat verta pasidomėti, ar markė priklauso didesnei grupei, nes tai dažnai reiškia didesnę tikimybę, kad aptarnavimas tęsis ir pasikeitus strategijai.

  • Jungtinė Karalystė tapo EV lydere Europoje: rekordas pasiektas nuolaidomis, kas laukia 2025-aisiais?

    Jungtinė Karalystė tapo EV lydere Europoje: rekordas pasiektas nuolaidomis, kas laukia 2025-aisiais?

    Jungtinė Karalystė 2024 metais pirmą kartą tapo didžiausia elektromobilių rinka Europoje. Tai įvyko sparčiai augant baterijomis varomų elektromobilių pardavimams ir griežtėjant nacionaliniams nulinės taršos tikslams.

    Gamintojų asociacijos SMMT duomenimis, per 2024 metus šalyje parduota apie 381 970 baterijomis varomų elektromobilių, tai yra 21,4 proc. daugiau nei metais anksčiau. Tačiau net ir su šiuo šuoliu elektromobiliai sudarė 19,6 proc. naujų automobilių rinkos ir nepasiekė Vyriausybės iškelto 22 proc. tikslo.

    Augo ir kitų elektrifikuotų automobilių segmentai. Hibridinių automobilių pardavimai didėjo 9,6 proc. iki 261 398 vienetų, o įkraunamų hibridų parduota 167 178, tai yra 18,3 proc. daugiau nei 2023 metais.

    Kas pastūmėjo rekordą

    Vienas svarbiausių variklių buvo 2024 metų sausį įsigaliojęs ZEV reikalavimas, nustatantis, kad 22 proc. visų naujų automobilių pardavimų turi sudaryti nulinės taršos modeliai. Nesilaikymas gamintojams reiškia dideles finansines pasekmes, todėl rinkoje smarkiai suaktyvėjo kainų mažinimas.

    SMMT vertinimu, 2024 metais gamintojai nuolaidoms ir skatinimui išleido apie 5,4 mlrd. eurų. Tai vidutiniškai prilygo maždaug 14 500 eurų kainos sumažinimui vienam elektromobiliui, o tokia strategija, kaip perspėja dalis rinkos dalyvių, ilgainiui gali tapti sunkiai tvari.

    Rizikos: kas mokės už nuolaidas

    Didžiosios automobilių bendrovės, tarp jų „BMW“, „Mercedes-Benz“, „Honda“, „Stellantis“, „Ford“ ir „Jaguar Land Rover“, viešai signalizavo, kad nuolaidų mastas artėja prie ribos. Gamintojai akcentuoja, kad tęsiantis spaudimui gali tekti ieškoti taupymo priemonių, įskaitant investicijų peržiūrą ar sąnaudų mažinimą.

    Didelė dalis elektromobilių registracijų Jungtinėje Karalystėje siejama su įmonių ir parkų pirkimais, o privačių pirkėjų paklausa išlieka jautri kainai ir infrastruktūros prieinamumui. Dėl to gamintojai ir SMMT ragina stiprinti vartotojų paskatas, nes vien reikalavimai, jų teigimu, neužtikrina stabilios paklausos.

    „Įpareigojimai patys rinkos nesukuria, o vartotojai labiau reaguoja į paskatas nei į spaudimą“, – teigiama SMMT ir automobilių gamintojų kreipimesi į Jungtinės Karalystės iždo vadovybę.

    2025 metai: kartelė kyla

    2025 metais ZEV tikslas turi augti iki 28 proc. visų naujų automobilių pardavimų, todėl gamintojams teks dar agresyviau didinti elektromobilių dalį. Tai reiškia, kad kainodaros spaudimas gali tęstis, ypač jei privačių pirkėjų rinka neatsigaus taip greitai, kaip tikimasi.

    Papildomą įtampą kelia ir politiniai signalai dėl vidaus degimo varikliais varomų automobilių ribojimų. Jungtinė Karalystė yra deklaravusi siekį nuo 2030 metų nebeleisti parduoti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių, nors daliai hibridinių modelių gali būti taikomos išimtys iki 2035 metų.

    Jungtinės Karalystės šuolis taip pat siejamas su Vokietijos rinkos sulėtėjimu po subsidijų pokyčių ir strateginių sprendimų, mažinusių pirkėjų aktyvumą. Dėl to britų rinka 2024 metais pagal elektromobilių pardavimus nežymiai aplenkė Vokietiją, nors bendras Europos kontekstas išlieka labai priklausomas nuo nacionalinių skatinimo priemonių.

  • „Tesla“ vėl kelia „Cybertruck“ kainą: pigiausias variantas per kelis mėnesius pabrango 13 000 eurų

    „Tesla“ vėl kelia „Cybertruck“ kainą: pigiausias variantas per kelis mėnesius pabrango 13 000 eurų

    „Tesla“ dar kartą pakėlė elektrinio pikapo „Cybertruck“ kainas, todėl įėjimo į modelio gamą kartelė tapo dar aukštesnė. Šią savaitę pabrango tiek bazinis, tiek brangesnis komplektacijos lygis, o pokytis siekia apie 4 600 eurų.

    Po šio sprendimo pigiausias „Cybertruck“ dabar kainuoja apie 68 500 eurų. Tai maždaug 13 700 eurų daugiau nei laikina kaina, kuri buvo taikyta vasarį, kai startas siekė apie 54 800 eurų.

    Brangesnė komplektacija taip pat pabrango ir dabar kainuoja apie 77 700 eurų. Tuo metu aukščiausios specifikacijos „Cyberbeast“ kaina, kaip skelbiama, nepasikeitė ir išlieka apie 91 500 eurų.

    Skaičiai vis dar neįtikina

    Kainų kėlimas stebina dėl to, kad „Cybertruck“ paklausa, vertinant pagal viešai aptariamus pardavimų mastus, nėra stulbinanti. Nors prieš kelerius metus buvo kalbama apie itin didelį išankstinių rezervacijų skaičių, reali rinka elektriniams pikapams išlieka sudėtinga.

    Viešojoje erdvėje minėta, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį buvo parduota apie 7 263 „Cybertruck“ vienetų, o tai reikštų reikšmingą kritimą, palyginti su praėjusiais metais. Toks tempas atrodo menkas, jei jį lyginti su anksčiau įvardintomis ambicijomis dėl gamybos apimčių.

    Nuo 40 000 iki beveik 70 000

    „Cybertruck“ istorija ryškiai parodo, kaip per keletą metų pasikeitė lūkesčiai. Kai modelis buvo pristatytas 2019 metais, buvo komunikuojama, kad pradinė kaina sieks apie 40 000 JAV dolerių, tačiau šiandien reali startinė kaina yra gerokai aukštesnė.

    Net įvertinus infliaciją, ankstesni pažadai ir dabartinė kainodara smarkiai prasilenkia. Daliai pirkėjų tai reiškia ne tik brangesnį pirkinį, bet ir išaugusias finansavimo bei draudimo sąnaudas, kurios JAV rinkoje dažnai tampa lemiamu veiksniu.

    Kodėl „Tesla“ rizikuoja?

    Rinkoje vis dažniau keliama versija, kad „Tesla“ gali sąmoningai rinktis ne masinę „Cybertruck“ plėtrą, o didesnę maržą iš kiekvieno parduoto automobilio. Toks kelias įmanomas, jei gamintojas mano, kad modelis labiau tinka nišinei auditorijai, o ne masiniam pirkėjui.

    „Cybertruck“ startą temdo ir reputaciniai iššūkiai, susiję su surinkimo kokybės bei patikimumo kritika, kuri anksčiau ne kartą pasirodė žiniasklaidoje ir savininkų bendruomenėse. Prie to prisideda ir aštri konkurencija elektrinių pikapų segmente, kur pirkėjai lygina ne tik dizainą, bet ir praktiškumą, nuvažiuojamą atstumą bei aptarnavimo kaštus.

    „Elonas Muskas dar anksčiau pripažino, kad „Cybertruck“ gali patirti nesėkmę, tačiau teigė, kad jam svarbiausia yra dizaino idėja“, – sakė su bendrovės komunikacija susipažinę šaltiniai.

    Kainų didinimas šiuo metu „Cybertruck“ daro sunkiau prieinamą, o kartu kelia klausimą, ar modelis gali išaugti iki tokio masto, kokio iš jo tikėtasi pradžioje. Artimiausi ketvirčiai turėtų parodyti, ar pabrangimas neatsigręš dar didesniu paklausos kritimu.

  • Parduodant naudotą automobilį teks įrodyti jo tinkamumą važiuoti: ką keičia naujos ES taisyklės

    Naudoto automobilio pardavimas artimiausiais metais gali tapti labiau reglamentuotas: Europos Sąjungoje svarstomos ir derinamos naujos taisyklės, skirtos aiškiau atskirti naudotas transporto priemones nuo eksploatuoti nebetinkamų, vadinamųjų utilizuotinų, automobilių. Pagrindinis pokytis paprastas: keičiantis savininkui gali tekti pateikti įrodymą, kad automobilis yra techniškai tinkamas dalyvauti eisme.

    Tokia kryptis siejama su siekiu mažinti atvejus, kai į rinką grįžta eismo saugumo ar aplinkosaugos reikalavimų nebeatitinkantys automobiliai, taip pat su noru suvienodinti praktiką tarp skirtingų ES valstybių. Praktikoje tai gali reikšti daugiau dokumentų pardavėjui ir daugiau aiškumo pirkėjui, ypač perkant senesnį ar po remonto parduodamą automobilį.

    Ko gali būti prašoma pardavėjui

    Numatoma, kad pagrindinis tinkamumo įrodymas būtų galiojantis dokumentas, patvirtinantis automobilio techninę būklę ir teisę dalyvauti eisme. Daugelyje šalių tai atitinka periodinės techninės apžiūros rezultatą, todėl realiausias scenarijus pirkimo–pardavimo metu yra prašymas pateikti galiojančią techninę apžiūrą.

    Jei tokio dokumento nėra, gali atsirasti pareiga atlikti papildomą techninį įvertinimą. Jo esmė būtų ne formalus patikrinimas, o sprendimas, ar transporto priemonė laikytina naudota ir tinkama eksploatuoti, ar jau turėtų būti priskirta prie eksploatuoti nebetinkamų ir nukreipta utilizuoti.

    Kada automobilis gali būti laikomas nebetinkamu

    Reglamentavimo logika remiasi laipsnišku vertinimu: pirmiausia tikrinami kriterijai, kurie, jei nustatomi, gali automatiškai lemti priskyrimą eksploatuoti nebetinkamai transporto priemonei. Jei tokių požymių nėra, vertinami papildomi, orientaciniai kriterijai, kurie gali reikšti, kad reikia dar detalesnės apžiūros ir sprendimo dėl remonto.

    Jeigu nustatoma, kad automobilis atitinka bent vieną iš privalomų netinkamumo požymių, jis gali nebegalėti būti parduodamas kaip įprastas naudotas automobilis. Tokiu atveju savininkui iš esmės liktų pasirinkimas investuoti į remontą ir susitvarkyti dokumentus arba transporto priemonę utilizuoti.

    Ką tai reiškia pirkėjams ir rinkai

    Pirkėjams griežtesni reikalavimai teoriškai palankūs, nes mažėja rizika nusipirkti automobilį, kuris realiai nebetinkamas saugiai eksploatuoti, bet iki šiol dar patekdavo į skelbimus. Tai ypač aktualu senesnių automobilių segmente, kuriame būklės skirtumai tarp panašios ridos modelių gali būti milžiniški.

    Pardavėjams tai gali reikšti papildomas išlaidas ir daugiau pasirengimo prieš sudarant sandorį. Rinkoje tikėtinas efektas, kad dalis prastesnės būklės automobilių bus rečiau „perleidžiami“ iš rankų į rankas, o dažniau keliaus į remontą arba utilizavimą, todėl skelbimuose gali sumažėti pigiausių, bet rizikingiausių variantų.

    Norint išvengti nesklandumų, parduodant naudotą automobilį verta iš anksto pasirūpinti galiojančia technine apžiūra ir aiškia automobilio būklės istorija. Pirkėjams rekomenduojama dar prieš pasirašant sutartį įsitikinti, kad pateikiami dokumentai galioja, o automobilis realiai atitinka deklaruojamą būklę.

  • Skandalas dėl „Polestar“: JAV atstovas kaltina gudriu pasitraukimu ir reikalauja 23 mln. eurų

    Skandalas dėl „Polestar“: JAV atstovas kaltina gudriu pasitraukimu ir reikalauja 23 mln. eurų

    Elektromobilių gamintoja „Polestar“ pranešė pasitraukianti iš JAV rinkos, o sprendimą siejo su sugriežtintomis taisyklėmis dėl vadinamųjų prijungtų automobilių programinės įrangos ir jos sąsajų su didesnės rizikos šalimis. Tačiau vienas „Polestar“ atstovas Naujajame Džersyje tvirtina, kad tai buvusi tik patogi priedanga seniai planuotam pasitraukimui.

    Naujojo Džersio prekybos atstovė „Prestige Imports“ kreipėsi į teismą, teigdama, kad „Polestar“ JAV palikti ruošėsi mažiausiai dvejus metus. Ieškinyje teigiama, kad gamintojas neva pažeidė valstijos franšizių praktiką reglamentuojančius reikalavimus, nes esą nebuvo pateikta privaloma išankstinė informacija ir neįrodytos aiškios pasitraukimo priežastys.

    Byloje taip pat akcentuojamas kontrastas su „Volvo Cars“, kuri, anot viešai skelbtos informacijos, buvo gavusi JAV institucijų leidimą tęsti prijungtų automobilių pardavimus, įgyvendinusi papildomus reikalavimus. Prekybos atstovė tvirtina, kad „Polestar“ turėjo galimybių siekti panašaus sprendimo, bet esą sąmoningai to nedarė.

    Ieškinys ir įtariama strategija

    „Prestige Imports“ ieškinyje teigiama, kad gamintojas ne tik skubiai nutraukė veiklą, bet ir iki tol skatino atstovus investuoti į plėtrą. Pasak pareiškėjų, dar 2026 metų vasarį buvo sutarta dėl kelių metų plėtros planų, nors, kaip teigiama, „Polestar“ jau žinojo apie planuojamą pasitraukimą.

    Skunde keliama prielaida, kad sprendimas remtis valdžios ribojimais leido „Polestar“ greičiau išeiti iš rinkos ir perkelti atsakomybės dalį reguliuotojams. Tokia strategija, pasak prekybos atstovės, ypač smogė franšizėms, kurios turėjo sandėlius, infrastruktūros išlaidas ir įsipareigojimus klientams.

    Politikų pareiškimai ir Švedijos pozicija

    Istoriją dar labiau pakurstė ir politiniai pasisakymai. JAV senatorius Bernie Moreno viešai teigė, kad „Polestar“ sprendimą galėjo lemti nuostoliai parduodant automobilius JAV, o ne vien reguliaciniai apribojimai.

    „„Polestar“ pati sau pakenkė, o ne JAV vyriausybė ją nuskriaudė“, – sakė Bernie Moreno.

    Savo ruožtu Švedijos užsienio prekybos ministras Benjaminas Dousa yra užsiminęs, kad dirbo glaudžiai su „Volvo Cars“, siekdamas padėti bendrovei atitikti JAV reikalavimus, tačiau „Polestar“ tokios pagalbos esą neprašė. Šis aspektas ieškinyje naudojamas kaip argumentas, kad gamintojas galėjo aktyviau ieškoti sprendimų, jei būtų norėjęs tęsti veiklą.

    Ką tai reiškia pirkėjams ir rinkai

    Ginčas išryškina platesnę tendenciją: elektromobilių gamintojams vis svarbiau užtikrinti ne tik tiekimo grandinių skaidrumą, bet ir programinės įrangos, duomenų srautų bei ryšio modulių atitiktį nacionalinio saugumo politikai. Prijungtų automobilių sektoriuje vis dažniau vertinami ne vien techniniai, bet ir geopolitiniai rizikos veiksniai.

    JAV pirkėjams ir esamiems „Polestar“ klientams tokie procesai paprastai kelia klausimų dėl aptarnavimo tinklo, garantinių įsipareigojimų ir programinės įrangos atnaujinimų tęstinumo. Kol vyksta teisiniai ginčai, praktiniai sprendimai dažnai priklauso nuo to, kaip gamintojas organizuoja likusių automobilių priežiūrą ir partnerystes su serviso tinklais.

    Kol kas „Polestar“ ir „Prestige Imports“ ginčo baigtis neaiški, tačiau byla gali tapti reikšmingu precedentu, parodančiu, kaip griežtėjant reguliavimui bus vertinami gamintojų sprendimai nutraukti veiklą ir jų pareigos prekybos atstovams.

  • „Ford“ ruošia dar pigesnį už „Fathom“: hibridinis krosoveris gali kainuoti apie 23 000 eurų

    „Ford“ ruošia dar pigesnį už „Fathom“: hibridinis krosoveris gali kainuoti apie 23 000 eurų

    „Ford“ pristatęs „Fathom“ elektrinio pikapo idėją su ambicinga maždaug 27 500 eurų pradinės kainos kartelėmis, panašu, taikosi dar žemiau. Pasak žiniasklaidos pranešimų, gamintojas prekybos atstovams parodė būsimo kompaktiško krosoverio eskizus, kurio startas siektų apie 23 000 eurų.

    Svarbu tai, kad peržiūroje rodytas automobilis dar nėra galutinis produktas: nepatvirtintas nei dizainas, nei pavadinimas. Atstovams, kaip teigiama, pateiktos tik kryptį rodančios užuominos apie dydį, segmentą ir kainos pozicionavimą.

    Pigių modelių kryptis stiprėja

    Šis planuojamas modelis turėtų būti siūlomas su dviem jėgainėmis: vien tik su benzininiu varikliu ir hibridine versija. Toks pasirinkimas rodo, kad „Ford“ lygiagrečiai investuoja į elektrifikaciją, bet kartu siekia išlaikyti įperkamumą rinkose, kuriose pirkėjai dar atsargiai žiūri į vien elektromobilius.

    Pranešama, kad naujasis krosoveris nebūtų kuriamas ant „Ford“ vystomos naujos elektromobilių platformos, todėl konstrukciškai gali būti artimesnis dabartiniams kompaktiškiems markės modeliams. Neoficialiai minima gamyba Meksikoje, Hermosiljo surinkimo gamykloje, kur jau gaminami kiti „Ford“ modeliai.

    Kada pasirodytų ir kodėl tai svarbu

    Jei planai nesikeis, šis įperkamiausias krosoveris rinką pasiektų tik apie 2029 metais. Toks terminas signalizuoja, kad projektas dar ankstyvoje stadijoje, o galutinę išvaizdą ir specifikacijas gali koreguoti tiek paklausos tendencijos, tiek baterijų ir hibridinių technologijų savikaina.

    Automobilių rinkoje pigesnių modelių pasiūla mažėjo dėl griežtėjančių saugos ir taršos reikalavimų, brangstančių žaliavų bei sudėtingėjančios elektronikos. Dėl to gamintojų bandymai sugrįžti prie aiškiai apibrėžto, žemesnės kainos segmento tampa reikšmingi: tai gali pritraukti pirkėjus, kuriems naujų automobilių kainos pastaraisiais metais tapo sunkiai pasiekiamos.

    Dar viena užuomina: keturduris „Mustang“?

    Tame pačiame prekybos atstovų pristatyme „Ford“, kaip skelbiama, užsiminė ir apie keturdurį „Mustang“ su hibridine sistema. Neoficialiai minima, kad jo kaina galėtų būti mažesnė nei maždaug 37 000 eurų, o dizaino idėjos esą primena sportiško sedano proporcijas.

    Jei „Fathom“ elektrinis pikapas pasirodytų 2028 metais, o naujasis pigus krosoveris ir galimas hibridinis „Mustang“ ateitų netrukus po to, „Ford“ formuotų neįprastai platų įperkamų modelių spektrą. Vis dėlto kol kas tai ankstyvi signalai, todėl galutinės kainos, pavadinimai ir techninės detalės dar gali keistis.