CP v2

Tag: Automobilių rinka

  • Parduodant naudotą automobilį teks įrodyti jo tinkamumą važiuoti: ką keičia naujos ES taisyklės

    Naudoto automobilio pardavimas artimiausiais metais gali tapti labiau reglamentuotas: Europos Sąjungoje svarstomos ir derinamos naujos taisyklės, skirtos aiškiau atskirti naudotas transporto priemones nuo eksploatuoti nebetinkamų, vadinamųjų utilizuotinų, automobilių. Pagrindinis pokytis paprastas: keičiantis savininkui gali tekti pateikti įrodymą, kad automobilis yra techniškai tinkamas dalyvauti eisme.

    Tokia kryptis siejama su siekiu mažinti atvejus, kai į rinką grįžta eismo saugumo ar aplinkosaugos reikalavimų nebeatitinkantys automobiliai, taip pat su noru suvienodinti praktiką tarp skirtingų ES valstybių. Praktikoje tai gali reikšti daugiau dokumentų pardavėjui ir daugiau aiškumo pirkėjui, ypač perkant senesnį ar po remonto parduodamą automobilį.

    Ko gali būti prašoma pardavėjui

    Numatoma, kad pagrindinis tinkamumo įrodymas būtų galiojantis dokumentas, patvirtinantis automobilio techninę būklę ir teisę dalyvauti eisme. Daugelyje šalių tai atitinka periodinės techninės apžiūros rezultatą, todėl realiausias scenarijus pirkimo–pardavimo metu yra prašymas pateikti galiojančią techninę apžiūrą.

    Jei tokio dokumento nėra, gali atsirasti pareiga atlikti papildomą techninį įvertinimą. Jo esmė būtų ne formalus patikrinimas, o sprendimas, ar transporto priemonė laikytina naudota ir tinkama eksploatuoti, ar jau turėtų būti priskirta prie eksploatuoti nebetinkamų ir nukreipta utilizuoti.

    Kada automobilis gali būti laikomas nebetinkamu

    Reglamentavimo logika remiasi laipsnišku vertinimu: pirmiausia tikrinami kriterijai, kurie, jei nustatomi, gali automatiškai lemti priskyrimą eksploatuoti nebetinkamai transporto priemonei. Jei tokių požymių nėra, vertinami papildomi, orientaciniai kriterijai, kurie gali reikšti, kad reikia dar detalesnės apžiūros ir sprendimo dėl remonto.

    Jeigu nustatoma, kad automobilis atitinka bent vieną iš privalomų netinkamumo požymių, jis gali nebegalėti būti parduodamas kaip įprastas naudotas automobilis. Tokiu atveju savininkui iš esmės liktų pasirinkimas investuoti į remontą ir susitvarkyti dokumentus arba transporto priemonę utilizuoti.

    Ką tai reiškia pirkėjams ir rinkai

    Pirkėjams griežtesni reikalavimai teoriškai palankūs, nes mažėja rizika nusipirkti automobilį, kuris realiai nebetinkamas saugiai eksploatuoti, bet iki šiol dar patekdavo į skelbimus. Tai ypač aktualu senesnių automobilių segmente, kuriame būklės skirtumai tarp panašios ridos modelių gali būti milžiniški.

    Pardavėjams tai gali reikšti papildomas išlaidas ir daugiau pasirengimo prieš sudarant sandorį. Rinkoje tikėtinas efektas, kad dalis prastesnės būklės automobilių bus rečiau „perleidžiami“ iš rankų į rankas, o dažniau keliaus į remontą arba utilizavimą, todėl skelbimuose gali sumažėti pigiausių, bet rizikingiausių variantų.

    Norint išvengti nesklandumų, parduodant naudotą automobilį verta iš anksto pasirūpinti galiojančia technine apžiūra ir aiškia automobilio būklės istorija. Pirkėjams rekomenduojama dar prieš pasirašant sutartį įsitikinti, kad pateikiami dokumentai galioja, o automobilis realiai atitinka deklaruojamą būklę.

  • Skandalas dėl „Polestar“: JAV atstovas kaltina gudriu pasitraukimu ir reikalauja 23 mln. eurų

    Skandalas dėl „Polestar“: JAV atstovas kaltina gudriu pasitraukimu ir reikalauja 23 mln. eurų

    Elektromobilių gamintoja „Polestar“ pranešė pasitraukianti iš JAV rinkos, o sprendimą siejo su sugriežtintomis taisyklėmis dėl vadinamųjų prijungtų automobilių programinės įrangos ir jos sąsajų su didesnės rizikos šalimis. Tačiau vienas „Polestar“ atstovas Naujajame Džersyje tvirtina, kad tai buvusi tik patogi priedanga seniai planuotam pasitraukimui.

    Naujojo Džersio prekybos atstovė „Prestige Imports“ kreipėsi į teismą, teigdama, kad „Polestar“ JAV palikti ruošėsi mažiausiai dvejus metus. Ieškinyje teigiama, kad gamintojas neva pažeidė valstijos franšizių praktiką reglamentuojančius reikalavimus, nes esą nebuvo pateikta privaloma išankstinė informacija ir neįrodytos aiškios pasitraukimo priežastys.

    Byloje taip pat akcentuojamas kontrastas su „Volvo Cars“, kuri, anot viešai skelbtos informacijos, buvo gavusi JAV institucijų leidimą tęsti prijungtų automobilių pardavimus, įgyvendinusi papildomus reikalavimus. Prekybos atstovė tvirtina, kad „Polestar“ turėjo galimybių siekti panašaus sprendimo, bet esą sąmoningai to nedarė.

    Ieškinys ir įtariama strategija

    „Prestige Imports“ ieškinyje teigiama, kad gamintojas ne tik skubiai nutraukė veiklą, bet ir iki tol skatino atstovus investuoti į plėtrą. Pasak pareiškėjų, dar 2026 metų vasarį buvo sutarta dėl kelių metų plėtros planų, nors, kaip teigiama, „Polestar“ jau žinojo apie planuojamą pasitraukimą.

    Skunde keliama prielaida, kad sprendimas remtis valdžios ribojimais leido „Polestar“ greičiau išeiti iš rinkos ir perkelti atsakomybės dalį reguliuotojams. Tokia strategija, pasak prekybos atstovės, ypač smogė franšizėms, kurios turėjo sandėlius, infrastruktūros išlaidas ir įsipareigojimus klientams.

    Politikų pareiškimai ir Švedijos pozicija

    Istoriją dar labiau pakurstė ir politiniai pasisakymai. JAV senatorius Bernie Moreno viešai teigė, kad „Polestar“ sprendimą galėjo lemti nuostoliai parduodant automobilius JAV, o ne vien reguliaciniai apribojimai.

    „„Polestar“ pati sau pakenkė, o ne JAV vyriausybė ją nuskriaudė“, – sakė Bernie Moreno.

    Savo ruožtu Švedijos užsienio prekybos ministras Benjaminas Dousa yra užsiminęs, kad dirbo glaudžiai su „Volvo Cars“, siekdamas padėti bendrovei atitikti JAV reikalavimus, tačiau „Polestar“ tokios pagalbos esą neprašė. Šis aspektas ieškinyje naudojamas kaip argumentas, kad gamintojas galėjo aktyviau ieškoti sprendimų, jei būtų norėjęs tęsti veiklą.

    Ką tai reiškia pirkėjams ir rinkai

    Ginčas išryškina platesnę tendenciją: elektromobilių gamintojams vis svarbiau užtikrinti ne tik tiekimo grandinių skaidrumą, bet ir programinės įrangos, duomenų srautų bei ryšio modulių atitiktį nacionalinio saugumo politikai. Prijungtų automobilių sektoriuje vis dažniau vertinami ne vien techniniai, bet ir geopolitiniai rizikos veiksniai.

    JAV pirkėjams ir esamiems „Polestar“ klientams tokie procesai paprastai kelia klausimų dėl aptarnavimo tinklo, garantinių įsipareigojimų ir programinės įrangos atnaujinimų tęstinumo. Kol vyksta teisiniai ginčai, praktiniai sprendimai dažnai priklauso nuo to, kaip gamintojas organizuoja likusių automobilių priežiūrą ir partnerystes su serviso tinklais.

    Kol kas „Polestar“ ir „Prestige Imports“ ginčo baigtis neaiški, tačiau byla gali tapti reikšmingu precedentu, parodančiu, kaip griežtėjant reguliavimui bus vertinami gamintojų sprendimai nutraukti veiklą ir jų pareigos prekybos atstovams.

  • „Ford“ ruošia dar pigesnį už „Fathom“: hibridinis krosoveris gali kainuoti apie 23 000 eurų

    „Ford“ ruošia dar pigesnį už „Fathom“: hibridinis krosoveris gali kainuoti apie 23 000 eurų

    „Ford“ pristatęs „Fathom“ elektrinio pikapo idėją su ambicinga maždaug 27 500 eurų pradinės kainos kartelėmis, panašu, taikosi dar žemiau. Pasak žiniasklaidos pranešimų, gamintojas prekybos atstovams parodė būsimo kompaktiško krosoverio eskizus, kurio startas siektų apie 23 000 eurų.

    Svarbu tai, kad peržiūroje rodytas automobilis dar nėra galutinis produktas: nepatvirtintas nei dizainas, nei pavadinimas. Atstovams, kaip teigiama, pateiktos tik kryptį rodančios užuominos apie dydį, segmentą ir kainos pozicionavimą.

    Pigių modelių kryptis stiprėja

    Šis planuojamas modelis turėtų būti siūlomas su dviem jėgainėmis: vien tik su benzininiu varikliu ir hibridine versija. Toks pasirinkimas rodo, kad „Ford“ lygiagrečiai investuoja į elektrifikaciją, bet kartu siekia išlaikyti įperkamumą rinkose, kuriose pirkėjai dar atsargiai žiūri į vien elektromobilius.

    Pranešama, kad naujasis krosoveris nebūtų kuriamas ant „Ford“ vystomos naujos elektromobilių platformos, todėl konstrukciškai gali būti artimesnis dabartiniams kompaktiškiems markės modeliams. Neoficialiai minima gamyba Meksikoje, Hermosiljo surinkimo gamykloje, kur jau gaminami kiti „Ford“ modeliai.

    Kada pasirodytų ir kodėl tai svarbu

    Jei planai nesikeis, šis įperkamiausias krosoveris rinką pasiektų tik apie 2029 metais. Toks terminas signalizuoja, kad projektas dar ankstyvoje stadijoje, o galutinę išvaizdą ir specifikacijas gali koreguoti tiek paklausos tendencijos, tiek baterijų ir hibridinių technologijų savikaina.

    Automobilių rinkoje pigesnių modelių pasiūla mažėjo dėl griežtėjančių saugos ir taršos reikalavimų, brangstančių žaliavų bei sudėtingėjančios elektronikos. Dėl to gamintojų bandymai sugrįžti prie aiškiai apibrėžto, žemesnės kainos segmento tampa reikšmingi: tai gali pritraukti pirkėjus, kuriems naujų automobilių kainos pastaraisiais metais tapo sunkiai pasiekiamos.

    Dar viena užuomina: keturduris „Mustang“?

    Tame pačiame prekybos atstovų pristatyme „Ford“, kaip skelbiama, užsiminė ir apie keturdurį „Mustang“ su hibridine sistema. Neoficialiai minima, kad jo kaina galėtų būti mažesnė nei maždaug 37 000 eurų, o dizaino idėjos esą primena sportiško sedano proporcijas.

    Jei „Fathom“ elektrinis pikapas pasirodytų 2028 metais, o naujasis pigus krosoveris ir galimas hibridinis „Mustang“ ateitų netrukus po to, „Ford“ formuotų neįprastai platų įperkamų modelių spektrą. Vis dėlto kol kas tai ankstyvi signalai, todėl galutinės kainos, pavadinimai ir techninės detalės dar gali keistis.

  • „Tesla“ per 5 dienas iššlavė Kalifornijos elektromobilių paramą: kas dar spės pasinaudoti?

    „Tesla“ per 5 dienas iššlavė Kalifornijos elektromobilių paramą: kas dar spės pasinaudoti?

    Kalifornijoje startavusi vienkartinė elektromobilių skatinimo programa „MyFirstEV“ susidūrė su netikėtu efektu: „Tesla“ pirkėjai gamintojui skirtą paramos dalį išnaudojo per maždaug penkias dienas. Tai reiškia, kad dalis norėjusiųjų įsigyti „Tesla“ su papildoma nuolaida paprasčiausiai nespėjo pateikti paraiškų laiku.

    Programai valstija numatė 135 500 000 eurų fondą, o dalyvaujantys automobilių gamintojai įsipareigojo tokia pačia suma prisidėti iš savo lėšų. Taip siekiama sumažinti pradinę elektromobilio kainą pirmą kartą jį įsigyjantiems pirkėjams ir padėti kompensuoti pasikeitusią federalinės paramos aplinką.

    Kaip veikia „MyFirstEV“?

    Pagal programos taisykles pirmą kartą elektromobilį perkantys gyventojai gali gauti iki 3 500 eurų paramą naujam automobiliui arba iki 1 750 eurų naudotam. Pusę šios sumos skiria valstija, o kitą pusę dengia pasirinktas gamintojas, todėl reali nuolaida priklauso nuo to, ar konkretaus gamintojo krepšelyje dar liko lėšų.

    Taip pat taikomi kainų limitai: naujo elektromobilio pirkimo kaina negali viršyti 50 000 eurų, o naudoto – 25 000 eurų. Kai kuriems Kalifornijoje įsikūrusiems gamintojams naujų automobilių kainos ribojimai netaikomi, tačiau „Tesla“ šiai išimčiai nepriskiriama.

    „Tesla“ krepšelis išseko žaibiškai

    Viešai skelbta, kad „Tesla“ pradėjo taikyti šią paramą nuo rugpjūčio 3 dienos, o jau per kelias dienas buvo panaudota didelė dalis gamintojui tenkančių lėšų. Kalifornijos oro išteklių valdyba patvirtino, kad „Tesla“ skirta valstijos finansavimo dalis išseko per maždaug savaitę, o praktikoje didžiausias šuolis įvyko per pirmąsias penkias dienas.

    Tiksli „Tesla“ skirta suma viešai neįvardyta, tačiau, jei valstijos fondas būtų paskirstytas apylygiai maždaug 15 dalyvaujančių gamintojų, vienam jų tektų apie 9 000 000 eurų. Kadangi gamintojai prideda tiek pat, bendra „Tesla“ klientams pasiekiama nuolaidų suma galėjo siekti apie 18 000 000 eurų, tačiau tai yra skaičiavimas pagal bendrą modelį, o ne oficiali „Tesla“ ataskaita.

    Ką daryti pirkėjams: alternatyvos ir terminas

    Nors „Tesla“ dalis šioje programoje jau išnaudota, kitų gamintojų krepšeliuose lėšų dar gali būti. Tarp gamintojų, kurie dar turėjo galiojančias nuolaidas, minimi „Hyundai“, „Genesis“ ir „Lucid“, o dalis kitų prekių ženklų planavo prisijungti vėliau.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo fondai paprastai išsenka greitai, nes bendra suma, tenkanti vienam gamintojui, yra palyginti nedidelė, o pirkėjai linkę sprendimą priimti iškart, kai atsiranda aiški finansinė nauda. Todėl norintys pasinaudoti „MyFirstEV“ logika turėtų kuo greičiau pasitikrinti sąlygas ir konkretaus gamintojo lėšų likutį.

  • „Subaru“ pila pinigus į elektromobilius: išlaidos trigubos, bet pardavimai stringa

    „Subaru“ pila pinigus į elektromobilius: išlaidos trigubos, bet pardavimai stringa

    Reklamos biudžetas auga, rezultatai nuvilia

    „Subaru“ JAV per balandžio–birželio ketvirtį elektromobiliams skyrė maždaug tris kartus daugiau pardavimo skatinimo lėšų nei benzininiams modeliams, tačiau ryškaus pirkėjų proveržio tai neatnešė. Tai rodo rinkos tyrimų bendrovės Motor Intelligence duomenys, kuriais remiasi JAV automobilių verslo žiniasklaida.

    Skaičiai iškalbingi: vienam parduotam „Solterra“ esą teko apie 8 900 eurų gamintojo paskatų, o „Uncharted“ ir „Trailseeker“ atvejais suma siekė maždaug 8 400–8 500 eurų už automobilį. Tuo metu vienam „Outback“ pardavimui paskatos vidutiniškai sudarė apie 2 800 eurų.

    Pelnas krito, elektromobilių dalis išlieka maža

    Didelės paskatos prisidėjo prie prastėjančių finansinių rezultatų: „Subaru“ skelbė, kad jos veiklos pelnas pirmąjį finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį birželio 30 dieną, smuko apie 44 proc. Nuo maždaug 439 mln. eurų prieš metus jis sumažėjo iki maždaug 245 mln. eurų.

    Tuo pat metu „Solterra“ pardavimai JAV pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito apie 21 proc. Naujesni „Uncharted“ ir „Trailseeker“ iki birželio pabaigos kiekvienas sukaupė maždaug po 2 500 pardavimų.

    Iš viso „Subaru“ per sausį–birželį JAV pardavė 10 064 elektromobilius, kai bendri markės pardavimai siekė 307 340 vienetų. Tai reiškia, kad elektromobiliai sudarė tik apie 3,3 proc. visų pardavimų, o pagrindinį srautą generavo „Forester“ ir „Crosstrek“ modeliai.

    Kodėl gamintojai didina paskatas?

    Tokio masto paskatos automobilių rinkoje dažniausiai naudojamos tada, kai gamintojas nori greitai padidinti paklausą, sumažinti kainos jautrumą ar kompensuoti pasikeitusią valstybės paramą. JAV kontekste svarbus veiksnys yra tai, kad daliai modelių pasikeitė ar susiaurėjo galimybės gauti federalines lengvatas, todėl gamintojai dažniau bando „užpildyti spragą“ nuolaidomis ir palankesniu finansavimu.

    Motor Intelligence akcentuoja, kad fiksuojamos išlaidos apima gamintojo paskatas, tokias kaip grąžinamosios išmokos, nuolaidos ar subsidijuotos lizingo ir paskolų sąlygos. Tai nėra vien reklama tradicine prasme, tačiau realiai veikia tą patį tikslą: sumažinti galutinę kainą ir paskatinti sprendimą pirkti.

    „Subaru“ atvejis parodo platesnę tendenciją: kai elektromobilio kaina, įkrovimo infrastruktūros įpročiai ir konkurentų pasiūla keičiasi greičiau nei pirkėjų lūkesčiai, vien nuolaidos ne visada sukuria tvarų pardavimų augimą. Dėl to gamintojams tenka laviruoti tarp rinkos dalies siekio ir pelningumo, o trumpalaikės paskatos gali smarkiai spausti maržas.

    Signalas apie lėtėjančią paklausą

    Šių metų pavasarį „Subaru“ taip pat skelbė apie maždaug 336 mln. eurų vertės turto vertės sumažėjimo (impairment) sąnaudas, susijusias su lėtėjančia elektromobilių paklausa. Be to, bendrovė atidėjo savarankiškai kuriamo elektromobilio gamybos startą Japonijoje, kuris buvo planuotas naujoje Oizumi gamykloje.

    Šie sprendimai rodo, kad elektromobilių strategija vis dažniau perskaičiuojama ne tik rinkodaros, bet ir investicijų planavimo lygmenyje. Gamintojams svarbu ne tik pristatyti daugiau modelių, bet ir užtikrinti, kad jų pardavimai vyktų be itin brangių paskatų, kurios ilgainiui gali tapti sunkiai pakeliama našta.

  • „Lucid“ parodė „Cosmos“ SUV: štai kaip atrodys naujas „Tesla Model Y“ konkurentas

    „Lucid“ parodė „Cosmos“ SUV: štai kaip atrodys naujas „Tesla Model Y“ konkurentas

    Elektromobilių gamintoja „Lucid“ pirmą kartą paviešino oficialias būsimo vidutinio dydžio elektrinio SUV „Cosmos“ nuotraukas. Modelis pozicionuojamas kaip vienas svarbiausių bendrovės projektų ir tiesioginis „Tesla“ „Model Y“ konkurentas.

    Pirmosios vizualizacijos pasirodė įmonės finansiniuose dokumentuose ir leido geriau įvertinti, kaip prototipai bei patentiniai brėžiniai virsta realiu automobiliu. Išorėje matyti kupė tipo SUV siluetas su nuožulnia stogo linija, kurią pastaraisiais metais renkasi vis daugiau gamintojų.

    Nuožulnus dizainas ir ekranai

    Galinėje dalyje išsiskiria horizontalūs LED žibintai ir plati trečioji stabdžių šviesa, įtaisyta apačioje, prie galinio stiklo krašto. Toks sprendimas vizualiai atrodo moderniai, tačiau praktiškai gali kelti klausimų dėl matomumo esant nešvariam ar šlapiam stiklui.

    Priekyje matomi itin kompaktiški žibintai, integruojantys šviesos elementus labai siaurame korpuse. Salone nuotraukose įžiūrimas platus ekranų blokas, o „Lucid“ anksčiau yra nurodžiusi, kad „Cosmos“ turės vieną itin platų lenktą ekraną.

    Startas nukeltas į 2027 metus

    Iš pradžių „Cosmos“ gamybą planuota pradėti 2026 metų pabaigoje, tačiau dabar grafikas pakoreguotas. Bendrovė skelbia, kad serijinė gamyba turėtų startuoti 2027 metų pradžioje, o didesni apimčių tempai numatomi 2027 metų antroje pusėje.

    Vienas nukėlimo motyvų siejamas su naujos gamyklos Saudo Arabijoje parengimu: „Lucid“ AMP-2 projektas dar nėra pilnai užbaigtas. Be to, įmonė akcentuoja nenorinti skubėti su modeliu, kuris laikomas masiškesnių pardavimų pagrindu.

    „Mūsų tikslas aiškus: vidutinio dydžio modelis startuos tik tada, kai bus įvykdyti visi procesų ir kokybės reikalavimai“, – sakė „Lucid“ vadovas Silvio Napoli.

    Kodėl „Cosmos“ toks svarbus

    „Lucid“ stabilumui itin svarbu išplėsti pasiūlą žemesnėje kainų kategorijoje, nes iki šiol prekės ženklas labiausiai siejamas su brangesniais modeliais. Vidutinio dydžio SUV segmentas laikomas vienu didžiausių ir sparčiausiai augančių elektromobilių rinkoje, todėl būtent čia vyksta intensyviausia kova dėl pirkėjų.

    Bendrovė yra užsiminusi, kad „Cosmos“ turėtų būti prieinamiausias jos automobilis, o orientacinė kaina JAV rinkoje įvardyta apie 50 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 46 000 eurų. Galutinė kaina Europoje, jei modelis čia būtų siūlomas, priklausytų nuo komplektacijos, mokesčių ir tiekimo grandinės.

    „Lucid“ taip pat nurodo, kad vidutinio dydžio platforma neapsiribos vien „Cosmos“: planuojami dar du tos pačios šeimos modeliai. Ši strategija atitinka visos pramonės tendenciją, kai ant vienos platformos kuriama daugiau automobilių, siekiant sumažinti savikainą ir greičiau didinti gamybos apimtis.

    Kartu įmonė kalba apie veiklos pertvarką, kurioje minimi ir kaštų mažinimo sprendimai, įskaitant darbuotojų atleidimus bei siekį pagerinti pinigų srautus. „Lucid“ tikisi, kad sėkmingas „Cosmos“ startas padės sustiprinti konkurenciją su didžiausiais rinkos žaidėjais, pirmiausia „Tesla“, kuri ilgą laiką dominavo vidutinio dydžio elektrinių krosoverių segmente.

  • Apklausa Europoje smogė „Tesla“: Elonas Muskas kenkia labiau nei BYD ryšiai su Kinija

    Apklausa Europoje smogė „Tesla“: Elonas Muskas kenkia labiau nei BYD ryšiai su Kinija

    Apklausa: reputacija tampa pirkimo kriterijumi

    Europos vairuotojai vis dažniau vertina ne tik elektromobilio kainą ar nuvažiuojamą atstumą, bet ir prekės ženklo reputaciją. Nauja visose 27 Europos Sąjungos šalyse atlikta vartotojų apklausa rodo, kad „Tesla“ įvaizdžiui didžiausią žalą daro ne konkurentai ar technologinės problemos, o jos vadovo Elono Musko vieša veikla.

    Apklausoje, kurioje dalyvavo 1 861 respondentas, 39 proc. teigė, kad Elonas Muskas pablogino jų požiūrį į „Tesla“. Tik 13 proc. sakė, kad jo įtaka jų nuomonę apie prekės ženklą pagerino, o 35 proc. nurodė, kad tai jiems neturi reikšmės.

    Politika „Tesla“ kainuoja daugiau nei Kinijos šešėlis BYD

    Tyrimo duomenimis, Elono Musko politinis aktyvumas ir sąsajos su JAV politika tampa vienu ryškiausių atgrasymo veiksnių. Priminta informacija apie paramą Donaldui Trumpui dar labiau pablogino tiek paties Musko vertinimą, tiek ir „Tesla“ prekės ženklo patrauklumą, o pirkimo tikimybė krito iki prasčiausių apklausos rodiklių.

    Tuo metu BYD ryšiai su Kinijos valdžia europiečių vertinami neigiamai, bet silpniau. Ketvirtadalis respondentų nurodė, kad tokios sąsajos jų nuomonę apie BYD pablogina, o 12 proc. teigė, jog tai jų vertinimą net pagerina, todėl bendras balansas BYD atžvilgiu buvo mažiau neigiamas nei „Tesla“ atveju.

    Skaičiai rinkose skiriasi, bet konkurencija auga

    Apklausa fiksavo, kad Elono Musko įvaizdis neigiamas visose pagrindinėse ES rinkose. Bendrame rezultate 58 proc. apklaustųjų apie jį atsiliepė nepalankiai, o 27 proc. palankiai, tačiau šie vertinimai skyrėsi priklausomai nuo šalies.

    Įdomu tai, kad neigiamos nuotaikos ne visada tiesiogiai atsispindi registracijų statistikoje. „Tesla“ rezultatai Europoje pastaruoju metu buvo labai netolygūs: vienose rinkose fiksuoti ryškūs metiniai šuoliai, kitose kritimai, o tai leidžia manyti, kad pardavimus gali lemti ir paskatos, kainodara, degalų kainų dinamika bei bazinis palyginimo efektas.

    Tuo pat metu BYD sparčiai plečia pozicijas ir, nors prekės ženklo žinomumas daugelyje Europos šalių dar mažesnis nei „Tesla“, pirkėjų pasirinkimuose jis jau priartėjo. Kai respondentų buvo paprašyta rinktis tarp panašios kainos modelių, pasirinkimai beveik susilygino, o tarp svarstančių įsigyti elektromobilį BYD kai kuriais pjūviais net buvo vertinamas palankiau.

    Ką tai reiškia elektromobilių rinkai Europoje

    Ši tendencija rodo, kad elektromobilių segmente reputacinė rizika tampa apčiuopiama verslo rizika. Gamintojams vis dažniau tenka valdyti ne tik produktų kokybę ir tiekimo grandines, bet ir vadovų bei viešų ambasadorių komunikaciją, kuri gali tiesiogiai paveikti prekės ženklo patrauklumą.

    Europoje stiprėjant konkurencijai ir didėjant Kinijos gamintojų pasirinkimui, vien technologinio pranašumo gali nepakakti. Pirkėjai, spręsdami dėl brangaus pirkinio, vis dažniau atsigręžia į pasitikėjimą prekės ženklu, jo vertybinį foną ir tai, ar kompanija nekelia papildomų politinių ar reputacinių ginčų.

  • „Audi“ JAV ruošia didelį hibridų puolimą: rinkoje jų nebuvo, bet netrukus viskas pasikeis

    „Audi“ JAV ruošia didelį hibridų puolimą: rinkoje jų nebuvo, bet netrukus viskas pasikeis

    „Audi“ keičia kryptį JAV

    Vokietijos gamintojas „Audi“ ruošiasi reikšmingai plėsti hibridinių automobilių pasiūlą Jungtinėse Valstijose. Nors Europoje bendrovė jau turi daugiau nei dešimt įkraunamų hibridų, JAV rinkoje šiuo metu jos modelių gamoje nėra nė vieno tokio automobilio.

    Situacija turėtų keistis artimiausiais metais, kai bus pristatyti nauji, nors ir mažesnės apimties, įkraunami hibridai – sportiškas RS5 ir „Nuvolari“. Tačiau „Audi“ signalizuoja, kad vien šiais modeliais neapsiribos.

    Hibridai grįžta į madą

    Sprendimą didinti hibridų pasiūlą skatina pati rinka: JAV vairuotojai pastaruoju metu aktyviau renkasi hibridinius automobilius kaip kompromisą tarp degalų ekonomijos ir patogaus naudojimo. Hibridai tampa patrauklūs tiems, kurie dar nenori visiškai elektrinio automobilio, bet siekia mažesnių degalų sąnaudų.

    Ši tendencija ypač ryški augant degalų kainų jautrumui ir pirkėjams ieškant realiai sutaupančių sprendimų, kurie nereikalauja įkrovimo infrastruktūros kasdienėje rutinoje. Tokį vartotojų posūkį mato ir kiti gamintojai, todėl hibridų segmentas JAV vėl tampa konkurencingas.

    Ko galima tikėtis pirkėjams?

    „Audi of America“ prezidentas Vito Paladino patvirtino, kad hibridai atsiras bendrovės JAV modelių gamoje, tačiau konkrečių modelių dar neįvardijo. Neatskleidžiama ir tai, ar bus orientuojamasi į įprastus hibridus, ar į įkraunamus hibridus, kurie leidžia dalį kelionių įveikti vien elektra.

    „Mūsų modelių gamoje bus hibridų. Vertiname, kuriuose segmentuose ir kuriuos modelius turime papildomai pasiūlyti“, – sakė V. Paladino.

    Ekspertai neatmeta, kad „Audi“ gali rinktis mišrią strategiją, priklausomai nuo platformų. Mažesniuose modeliuose labiau tikėtini įprasti hibridai, o didesniuose visureigiuose ir populiariuose šeimos automobiliuose – įkraunami hibridai, galintys pasiūlyti apčiuopiamą elektrinį nuvažiuojamą atstumą.

    „Labiausiai tikėtinas sluoksniuotas sprendimas: įprasti hibridai mažesniems modeliams, o įkraunami hibridai – Q5 ir didesniems automobiliams“, – sakė „AutoPacific“ analizės vadovas Paul Waatti.

    Ką tai reiškia „Volkswagen“ grupei

    „Audi“ strategijos pokytis JAV svarbus ir platesniame „Volkswagen“ grupės kontekste. Šiuo metu ir „Volkswagen“ prekės ženklas JAV taip pat praktiškai neturi hibridinių modelių, tačiau planai juos įvesti siejami su pagrindinių SUV modelių atnaujinimais.

    Jei „Audi“ hibridų plėtra bus sėkminga, tai gali tapti impulsu spartesniam grupės posūkiui į hibridines pavaras JAV, kur pirkėjai nori mažesnių sąnaudų, bet ne visada yra pasirengę visiškai elektriniam automobiliui.

  • Tyrimas atskleidė netikėtą tiesą: elektromobilių vairuotojai laimingesni už benzininių

    Tyrimas atskleidė netikėtą tiesą: elektromobilių vairuotojai laimingesni už benzininių

    Naujų automobilių savininkai pastaruoju metu savo pirkiniais patenkinti labiau nei prieš metus, tačiau ryškiausiai išsiskiria elektromobiliai. Tai rodo „JD Power“ 2026 metais atliktas APEAL tyrimas, vertinantis savininkų emocinį prisirišimą ir susižavėjimą nauju automobiliu per pirmąsias 90 dienų.

    Pagal 1 000 balų skalę elektromobiliai vidutiniškai surinko 910 balų, o vidaus degimo variklius turintys automobiliai, įskaitant benzininius, dyzelinius ir hibridinius, 850. Kitaip tariant, skirtumas siekia 60 balų, o tai tyrėjai įvardija kaip nuoseklų elektromobilių pranašumą daugelyje vertintų sričių.

    Kur skirtumas didžiausias?

    Didžiausias pasitenkinimo atotrūkis fiksuotas vertinant jėgos agregatą: elektromobiliai čia lenkė vidaus degimo automobilius 109 balais. Tyrimo logika paprasta: vairuotojai vertina momentinį pagreitį, sklandų važiavimą ir tylą, kuri ypač juntama kasdienėse miesto kelionėse.

    Elektromobiliai taip pat geriau įvertinti tokiose kategorijose kaip automobilio paruošimas ir užvedimas, įlipimas ir išlipimas, važiavimo pojūtis, komfortas, informacinės ir pramoginės sistemos, salono kokybė bei ekonomiškumas. Pastarasis punktas tyrime apima savininko suvokiamas eksploatacines sąnaudas, o ne vien degalų ar elektros kainą.

    Elektromobiliai sparčiai tobulėja

    „JD Power“ duomenys rodo, kad visų tipų jėgos agregatų vertinimai per metus augo, tačiau elektromobiliai pagerėjo labiausiai: jų rezultatas šoktelėjo 22 balais. Tai siejama su technologine branda, didėjančiu modelių pasirinkimu ir kasdienio naudojimo patogumo gerinimu.

    Rinkoje vis dažniau diegiami sprendimai, kurie mažina pagrindines pirkėjų baimes: ilgėja nuvažiuojamas atstumas, daugėja efektyvesnių šilumos siurblių, o įkrovimo infrastruktūra plečiama ir standartizuojama. Vis dėlto viešojo įkrovimo patirtis išlieka jautriausia tema, ypač augant naujų, nebe ankstyvųjų entuziastų, daliai.

    Kodėl į benziną dažnai nebegrįžtama?

    Tyrimas paremia ir kitų apklausų tendenciją: elektromobilių savininkai retai planuoja grįžti prie benzininių automobilių. Pavyzdžiui, pagal CDK pateikiamus duomenis apie 90 proc. elektromobilių savininkų teigia, kad kitą kartą vėl rinktųsi elektromobilį, o 73 proc. sako, jog jų namų ūkyje visada bus bent vienas elektromobilis.

    Ekspertai pažymi, kad lojalumą elektromobiliams dažniausiai lemia ne vien kaštai, bet ir kasdienė patirtis: ramesnis važiavimas, mažesnė vibracija, paprastesnė priežiūra bei galimybė patogiai krauti namuose ar darbe. Kita vertus, galutinis pasirinkimas vis dar stipriai priklauso nuo įkrovimo prieinamumo, kainos ir to, ar vairuotojo maršrutai atitinka konkretaus modelio galimybes.

    „JD Power“ APEAL tyrime šiemet apklausta 78 514 2026 modelių metų automobilių savininkų, kurie vertino 37 skirtingus kriterijus. Rezultatai rodo aiškią kryptį: elektromobiliai ne tik populiarėja, bet ir vis dažniau palieka stipresnį emocinį įspūdį nei tradiciniai automobiliai.

  • BMW ruošia netikėtą naujieną: elektrinis kabrioletas gali pakeisti visą klasę jau 2028 metais

    BMW ruošia netikėtą naujieną: elektrinis kabrioletas gali pakeisti visą klasę jau 2028 metais

    „BMW“ svarsto dar vieną žingsnį elektromobilių rinkoje: pranešama, kad naujos kartos „BMW i4“ gali gauti minkštu stogu dengtą kabrioleto versiją. Tokia modifikacija būtų retenybė, nes elektra varomi kabrioletai kol kas išlieka nišiniu pasirinkimu net ir premium segmente.

    Specializuotų leidinių duomenimis, projektas siejamas su „Neue Klasse“ architektūra, kuria „BMW“ planuoja grįsti būsimų modelių šeimą. Vidiniuose planuose minimi keli kėbulų ir paskirčių variantai, o kabrioletas būtų vienas iš ryškiausių bandymų išsiskirti.

    Kodėl tai būtų išskirtinis modelis

    Elektrinis kabrioletas rinkai kelia daugiau iššūkių nei tradiciniai benzininiai ar dyzeliniai analogai. Didžiausia problema yra masė, kurią didina baterija, o atviras kėbulas reikalauja papildomo standumo, kad automobilis išliktų saugus ir stabilus.

    Dėl šios priežasties gamintojai dažniau renkasi minkštą stogą, nes sulankstomas kietas stogas prideda dar daugiau svorio ir apsunkina konstrukciją. Minkštas stogas leidžia sutaupyti masės ir vietos, o tai elektromobiliuose tiesiogiai siejasi su efektyvumu ir nuvažiuojamu atstumu.

    Pranešama, kad potencialus „BMW i4“ kabrioletas būtų 2 plius 2 konfigūracijos, su dvejomis durimis ir mažesne galine sėdyne, kaip įprasta šio tipo automobiliams. Tokia schema leidžia išlaikyti sportiškas proporcijas ir kartu pasiūlyti bent minimalią praktinę naudą.

    Ko tikėtis iš „Neue Klasse“

    „Neue Klasse“ yra strateginis „BMW“ projektas, kuriuo siekiama suvienodinti elektromobilių technologijas, didinti energijos efektyvumą ir spartinti programinės įrangos diegimą. Įmonė viešai akcentavo, kad ši platforma skirta naujam dizaino ir technologijų etapui, o modelių šeima bus plečiama palaipsniui.

    Jei „i4“ kabrioleto planai pasitvirtintų, realistiškas startas būtų apie 2028 metus, nes naujų kėbulo modifikacijų kūrimas paprastai reikalauja ilgo bandymų ir sertifikavimo ciklo. Toks grafikas dera su tuo, kaip automobilių pramonė planuoja visiškai naujas platformas ir jų atšakas.

    „Elektrinis kabrioletas suteikia kitokį vairavimo pojūtį, o tylus važiavimas atviru stogu gali būti net įspūdingesnis nei įprastas kabrioletas“, – teigiama apžvalgose, vertinančiose šios kategorijos potencialą.

    Rinka dar tuščia, bet kryptis aiški

    Elektrinių kabrioletų pasirinkimas pasaulyje kol kas labai ribotas, todėl bet koks naujas modelis iš premium gamintojo galėtų sujudinti segmentą. Dabartinę pasiūlą labiausiai riboja aukšta kaina ir siaura paklausa, nes gamintojai pirmiausia investuoja į masiškesnius krosoverius bei sedanus.

    Vis dėlto tendencijos rodo, kad gamintojai ieško emocinių, įvaizdį kuriančių elektromobilių, kurie padėtų išsiskirti brandžioje rinkoje. Jei „BMW“ ryžtųsi, „i4“ kabrioletas galėtų tapti vienu iš nedaugelio racionaliai įkainotų bandymų pasiūlyti atvirą elektrinį automobilį platesniam pirkėjų ratui.

    Kol kas „BMW“ oficialiai nepatvirtino nei modelio, nei jo techninių parametrų, todėl informaciją reikėtų vertinti kaip ankstyvą krypties indikaciją. Tačiau pats faktas, kad toks variantas minimas planuose, rodo: net ir tradicinių kabrioletų segmentas gali sulaukti elektrinės transformacijos.