CP v2

Tag: Automobilių rinka

  • Teksasietis tą pačią dieną grąžino „Tesla Cybertruck“: paaiškėjo, kiek laiko jis stovėjo sandėlyje

    Teksaso gyventojas Reza Soltani pasakoja, kad naują „Tesla Cybertruck“ planavo atsiimti gerokai vėliau, tačiau netrukus po užsakymo gavo pranešimą, jog pikapas jau paruoštas perdavimui. Pasak jo, būtent ši detalė ir paskatino papildomai pasidomėti automobilio istorija.

    Vyras per „Tesla“ programėlę susisiekė su bendrovės atstovu ir sužinojo, kad konkretus „Cybertruck“ nuo konvejerio nuriedėjo 2025 metų sausio 8 dieną. Tai reikštų, kad iki perdavimo jis maždaug keturis mėnesius buvo laikomas sandėlyje.

    „Sužinojęs pagaminimo datą supratau, kad tai ne tas pristatymas, kokio tikėjausi, todėl paprašiau kito automobilio“, – sakė Reza Soltani.

    Tą pačią dieną jis nusprendė atsisakyti šio pikapo ir inicijavo grąžinimą, prašydamas naujesnės gamybos automobilio. Nors automobilių gamybos ir logistikos grandinėje sandėliavimas gali būti įprastas, daliai pirkėjų tai tampa jautriu klausimu, ypač kai kalbama apie naujai perkamas transporto priemones.

    Ši istorija pasirodo platesniame kontekste, kai „Tesla Cybertruck“ pastaraisiais mėnesiais vis dažniau aptariamas dėl kokybės svyravimų ir įvairių techninių problemų, o kai kuriuose regionuose išryškėjo ir paklausos atvėsimo ženklai. Automobilių rinkoje tai dažnai reiškia didesnį jau pagamintų automobilių likutį bei lankstesnį pristatymo terminų planavimą.

    Be to, Europoje „Cybertruck“ susiduria su reguliaciniais iššūkiais: modelio konstrukcija ir saugos reikalavimai kelia klausimų dėl atitikties Europos Sąjungos normoms, ypač pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos srityje. Dėl šių priežasčių daliai pirkėjų ir importuotojų gali tekti susidurti su papildomomis kliūtimis registruojant ar įvežant tokio tipo pikapą.

  • Automobilių naujienos: kas keičiasi rinkoje ir kokių modelių vairuotojai dairysis šiemet

    Automobilių rinka pastaraisiais metais juda greitai: gamintojai atnaujina modelių gamas, o pirkėjai vis dažniau svarsto, kiek kainuos automobilio išlaikymas po pirkimo. Didesnį dėmesį lemia ne tik degalų kainos, bet ir draudimo, remonto bei atsarginių dalių brangimas.

    Europoje ryškėja dvi lygiagrečios kryptys: viena vertus, toliau auga elektromobilių ir įkraunamų hibridų pasirinkimas, kita vertus, dalis pirkėjų grįžta prie paprastesnių benzininių modelių dėl kainos ir įkrovimo infrastruktūros įpročių. Prie sprendimų prisideda ir gamintojų akcijos, lizingo pasiūlymai bei likutinės vertės prognozės.

    Didelę įtaką rinkai daro ir saugumo bei taršos reikalavimai: modernios pagalbos vairuotojui sistemos tampa standartu net vidutinėje klasėje. Kartu auga susidomėjimas naudotais automobiliais, nes naujų modelių kainos daugeliui pirkėjų išlieka aukštos, o pristatymo terminai kai kuriuose segmentuose vis dar svyruoja.

    Ko tikėtis artimiausiu metu

    Šiemet tikėtina daugiau atnaujintų populiarių modelių, ypač miesto krosoverių ir šeimos automobilių segmente, kur konkurencija didžiausia. Gamintojai vis aktyviau diegia programinės įrangos atnaujinimus, o dalį funkcijų siūlo kaip papildomas paslaugas, todėl pirkėjams svarbu įvertinti ne tik bazinę kainą, bet ir ilgalaikes išlaidas.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir gamybos grandinių stabilumui, nes nuo jo priklauso kainų dinamika bei automobilių prieinamumas salonuose. Tuo pat metu DI sprendimai sparčiai skverbiasi į automobilių kūrimą ir klientų aptarnavimą, tačiau vairuotojams svarbiausia išlieka praktiniai dalykai: patikimumas, aptarnavimo tinklas ir realios eksploatacijos sąnaudos.

    Renkantis automobilį verta remtis ne vien reklaminiais pažadais, o palyginti bandymų rezultatus, garantijos sąlygas ir serviso kainodarą. Tai ypač aktualu tiems, kurie automobilį perka ilgesniam laikui ir nori iš anksto suprasti, kokios išlaidos laukia per artimiausius kelerius metus.

  • Britas po 7 mėnesių įvertino „Porsche Taycan“: nuvertėjimas pribloškė, o remontas kainavo brangiai

    Britas, įsigijęs elektrinį „Porsche Taycan“, po septynių mėnesių nusprendė pasitikrinti, kiek realiai vertas jo automobilis antrinėje rinkoje. Gauti pasiūlymai nustebino: nuvertėjimas pasirodė gerokai didesnis, nei jis tikėjosi.

    Vyras pasakojo, kad automobilį pirko 2025 metų rugsėjį už maždaug 140 000 eurų. Vėliau, kreipęsis į supirkimo bendroves ir vertintojus, jis sulaukė pasiūlymų, kurie kai kuriais atvejais siekė tik apie 34 000–87 000 eurų.

    „Jei parduočiau supirkėjams, siūloma suma mane nuoširdžiai nustebino“, – sakė automobilio savininkas.

    Jis pridūrė, kad dar ankstyvuoju naudojimo laikotarpiu teko patirti ir nemalonią staigmeną dėl remonto sąnaudų. Pasak jo, pirmasis remontas buvo brangus, o tai dar labiau sustiprino įspūdį, kad kai kurių elektromobilių išlaikymas ir vertės kritimas gali būti sunkiai prognozuojami.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sparčiam elektromobilių nuvertėjimui įtakos turi keli veiksniai. Vienas jų yra naujų modelių ir atnaujinimų tempas, kai rinkoje greitai atsiranda technologiškai pažangesnių alternatyvų, o ankstesnės versijos praranda patrauklumą.

    Dar vienas veiksnys yra naujų automobilių kainodara ir gamintojų taikomos nuolaidos, kurios gali sumažinti naudoto automobilio vertę. Prie to prisideda ir pirkėjų klausimai dėl baterijos būklės, garantijų, taip pat remonto kainų bei dalių prieinamumo.

    Panašios istorijos pasirodo ir apie kitus elektromobilius. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose dalijamasi atvejais, kai per kelerius metus naudoto elektromobilio vertė sumažėja gerokai labiau nei panašios klasės vidaus degimo varikliais varomų automobilių.

    Vis dėlto rinkos dinamika nėra vienoda visiems modeliams: skiriasi prekių ženklų reputacija, paklausa, garantijų sąlygos ir konkretaus automobilio komplektacija. Dėl to prieš perkant brangesnį elektromobilį vis dažniau rekomenduojama įvertinti ne tik pradinę kainą, bet ir tikėtiną vertės kritimą, draudimo bei remonto kaštus.

  • „Stellantis“ užsimojo šoktelėti JAV rinkoje: žada 35 proc. pardavimų augimą ir „Chrysler“ sugrįžimą

    „Stellantis“ užsimojo šoktelėti JAV rinkoje: žada 35 proc. pardavimų augimą ir „Chrysler“ sugrįžimą

    Automobilių koncernas „Stellantis“ pristatė planą iki 2030 metų Šiaurės Amerikoje pardavimus padidinti 35 proc. Bendrovė siekia kilstelėti apimtis nuo maždaug 1 400 000 automobilių pernai iki 1 900 000, nors visa rinka, prognozuojama, iš esmės liks stabili.

    Strategija remiasi tradiciniais JAV prekių ženklais ir jų modelių plėtra. Skelbiama, kad „Chrysler“ ir „Ram Trucks“ pardavimai turėtų augti po 60 proc., „Jeep“ – 15 proc., o „Dodge“ sportinių versijų kryptis – 10 proc.

    „Mes nesirenkame tarp augimo ir pelningumo. Sieksime gerinti abu dalykus kartu“, – sakė „Stellantis“ generalinis direktorius Antonio Filosa.

    Kaip ketinama pasiekti augimą

    „Stellantis“ planuoja Šiaurės Amerikoje padidinti modelių skaičių apie 50 proc. Bendrovė taip pat kelia tikslą regione pajamas iki 2030 metų padidinti 25 proc. ir pasiekti 8–10 proc. pakoreguotą veiklos pelno maržą.

    Vienas akcentų – vadinamųjų įperkamų automobilių pasiūla. Koncernas nurodo, kad automobilių, kainuojančių mažiau nei apie 37 000 eurų, skaičių iki 2030 metų ketina išplėsti nuo dviejų iki devynių, taip taikydamas į pirkėjus, jautrius kainai ir finansavimo sąlygoms.

    „Chrysler“ atgaivinimas ir „Ram“ naujovės

    „Ram Trucks“ vadovas Timas Kuniskis, prižiūrintis ir kitus JAV prekių ženklus, teigė, kad augimas bus grindžiamas naujais modeliais bei geresne aprėptimi segmentuose. Pasak jo, rinka gali išlikti apie 20 000 000 automobilių per metus, todėl „Stellantis“ tikisi laimėti dalį pirkėjų iš konkurentų.

    Didelį dėmesį koncernas skiria „Chrysler“ prekės ženklo stiprinimui, kuris pastaraisiais metais praktiškai rėmėsi vienu pagrindiniu modeliu. Planuojama pristatyti tris naujus krosoverius, tarp jų ir pigesnius modelius, kad pasiūla būtų platesnė nei dabartinis vienatūris.

    „Stellantis“ taip pat žada „Ram“ naują vidutinio dydžio pikapą ir didelį visureigį, o „Jeep“ – atnaujinimus plačiam esamam asortimentui. „Dodge“ numatytas naujas krosoveris, siekiant išlaikyti auditoriją, kuri nori praktiškesnių modelių, bet tikisi sportiškesnio įvaizdžio.

    SRT grąžinimas ir pelningumo statymai

    Dar viena ašis – sportinės SRT versijos, vadinamos įvaizdžio automobiliais, skirtos pritraukti dėmesį ir kelti viso prekės ženklo vertę. „Stellantis“ ketina pristatyti aštuonis naujus SRT modelius ir pakelti jų pardavimus nuo maždaug 3 000 pernai iki maždaug 50 000 per laikotarpį iki 2030 metų.

    Pasak T. Kuniskio, SRT automobiliai dažnai dalijasi daugeliu komponentų su įprastomis versijomis, tačiau gali generuoti gerokai didesnę grąžą. Koncernas šią kryptį sieja ir su tikslu pritraukti jaunesnį bei didesnes pajamas gaunantį pirkėją, kuris labiau linkęs rinktis brangesnes komplektacijas.

    Planuojami pokyčiai vyksta tuo metu, kai JAV rinkoje automobilių gamintojai bando suderinti investicijas į elektrifikaciją, griežtėjančius taršos reikalavimus ir pirkėjų norą gauti gerą kainos bei vertės santykį. „Stellantis“ planas rodo bandymą išplėsti pasiūlą tiek prieinamesniuose, tiek aukštos maržos segmentuose, ypač pikapų ir visureigių klasėse.

  • „Stellantis“ vadovas Antonio Filosa skelbia gelbėjimo planą: kas laukia „Jeep“ ir „Fiat“?

    „Stellantis“ vadovas Antonio Filosa skelbia gelbėjimo planą: kas laukia „Jeep“ ir „Fiat“?

    „Stellantis“ generalinis direktorius Antonio Filosa artimiausiu metu investuotojams pristato pertvarkos planą, kuriuo siekiama atkurti koncerno augimą ir pelningumą. Spaudimą didina smukusi akcijų kaina ir lūkesčiai, kad pažadai virs konkrečiais skaičiais bei terminais.

    Per maždaug metus nuo A. Filosos paskyrimo „Stellantis“ akcijos vertė reikšmingai sumažėjo, o Volstrite stiprėja skepticizmas, ar dabartinis atsigavimo tempas yra tvarus. Rinkai svarbiausia, ar bendrovė gebės stabiliai didinti maržas ir generuoti grynuosius pinigų srautus.

    Kas spaudžia automobilių rinką?

    „Stellantis“ problemos vyksta ne vakuume: pasaulinė automobilių rinka susiduria su Kinijos gamintojų konkurencija, JAV muitų ir tiekimo grandinių rizikomis, o taip pat su brangiai kainuojančia elektrifikacijos transformacija. Be to, gamintojai vis aktyviau diegia DI sprendimus kūrime, gamyboje ir klientų aptarnavime, tačiau tai reikalauja investicijų ir naujų kompetencijų.

    Pastaraisiais metais „Stellantis“ kai kuriose rinkose prarado dalį pozicijų, o santykiai su tiekėjais ir dalimi atstovų tinklo buvo kritikuojami dėl įtempto bendradarbiavimo. Prie iššūkių prisidėjo ir ankstesni ambicingi elektrinių modelių tikslai, kuriuos bendrovei teko peržiūrėti keičiantis paklausai ir reguliacinei aplinkai.

    Į ką bus nukreiptas planas?

    Tikėtina, kad A. Filosos komanda akcentuos regioninį prioritetų perstatymą: JAV rinkoje svarbiausios turėtų išlikti „Jeep“ ir „Ram“, Europoje didesnį vaidmenį gali turėti „Fiat“ ir „Peugeot“. Investuotojams svarbu išgirsti, kaip bus mažinamos sąnaudos ir kokios priemonės padės sugrąžinti koncerną į tvaresnį pelningumą.

    Taip pat laukiama aiškesnio atsakymo, kaip „Stellantis“ ketina valdyti plačios, 14 prekės ženklų portfelio strategiją. Rinkoje seniai keliami klausimai, ar visiems prekės ženklams reikia vienodo finansavimo, ar daliai jų bus taikomas griežtesnis investicijų atrankos principas.

    „2026 metai bus įgyvendinimo metai. Mūsų prioritetai aiškūs ir esame įsitikinę, kad veiksmai, kurių imamės, yra teisingi“, – sakė Antonio Filosa.

    Partnerystės ir kaštų mažinimas

    Vienas ryškiausių krypčių signalų yra partnerystės, įskaitant bendradarbiavimą su Kinijos gamintojais, kurias „Stellantis“ įvardija kaip būdą greičiau pasiekti mastą ir efektyviau išplėsti produktų pasiūlą. Tokie susitarimai gali padėti sumažinti kūrimo kaštus, tačiau kartu kelia reputacijos, technologijų kontrolės ir geopolitinių rizikų klausimų.

    Bendrovė taip pat kalba apie pasaulinę sąnaudų mažinimo programą, kurios svarbiausi taikiniai turėtų būti Šiaurės Amerika ir Europa. Investuotojams lemiama bus tai, ar planas turės konkrečius rodiklius, realistiškas įgyvendinimo prielaidas ir aiškiai įvardytas rizikas, kurios gali sutrukdyti pasiekti žadamus rezultatus.

  • IEA: elektromobilių pardavimai 2026 metais artėja prie 30 proc. rinkos – kas stumia augimą?

    IEA: elektromobilių pardavimai 2026 metais artėja prie 30 proc. rinkos – kas stumia augimą?

    Elektromobiliai toliau stiprina pozicijas

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) naujausioje pasaulinėje elektromobilių apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais pasaulyje gali būti parduota apie 23 milijonai elektra varomų automobilių. Tai reikštų, kad elektromobiliai sudarytų beveik 30 proc. visų naujų automobilių pardavimų.

    Tokį augimą, pasak IEA, palaiko keli veiksniai: besiplečianti modelių pasiūla, valstybinių paskatų ir reguliavimo priemonių įtaka bei pirkėjų siekis sumažinti išlaidas degalams, ypač kainoms svyruojant dėl geopolitinių įtampų ir energijos rinkų neapibrėžtumo.

    2025 metų rekordai ir 2026 metų pradžios kontrastai

    IEA skaičiuoja, kad 2025 metais pasauliniai elektromobilių pardavimai augo apie 20 proc. ir viršijo 20 milijonų. Tai reiškia, kad maždaug vienas iš keturių naujų automobilių buvo elektrinis, o apie 40 šalių elektromobiliai sudarė bent 10 proc. naujų pardavimų.

    Vis dėlto 2026 metų pirmąjį ketvirtį, po politikos ir paramos pokyčių Kinijoje bei Jungtinėse Valstijose, pasauliniai pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo apie 8 proc. IEA pabrėžia, kad bendras kritimas paslėpė labai nevienodą regionų dinamiką.

    Europoje pardavimai augo beveik 30 proc., o Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, neskaičiuojant Kinijos, fiksuotas apie 80 proc. šuolis. Lotynų Amerikoje augimas siekė apie 75 proc., o kovą beveik 90 šalių registravo metinį pardavimų didėjimą, dalis jų pasiekė mėnesio rekordus.

    Kainos, baterijos ir tiekimo grandinės

    IEA teigimu, elektromobiliai pagrindinėse rinkose tampa vis konkurencingesni kainos atžvilgiu, o tai gali didinti paklausą net ir mažėjant ar keičiantis subsidijoms. Papildomą impulsą suteikia baterijų technologijų pažanga ir ilgainiui mažėjančios baterijų kainos, nors trumpuoju laikotarpiu rinką vis dar veikia žaliavų ir logistikos svyravimai.

    Agentūra taip pat pateikia ilgalaikę prognozę: iki 2035 metų, net ir neįvedus naujų politikos priemonių, pasaulinis elektromobilių parkas, neskaičiuojant dviračių ir triračių, gali pasiekti apie 510 milijonų. Palyginimui, dabar jis vertinamas kaip artėjantis prie 80 milijonų.

    „Elektromobilių populiarumas žymi esminį pokytį automobilių rinkose ir energetikos sistemoje, o didesnis jų paplitimas suteikia šiokį tokį palengvėjimą didžiausio naftos pasiūlos sukrėtimo istorijoje fone“, – sakė IEA vykdomasis direktorius Fatih Birol.

    „Žvelgiant į priekį, mažėjančios baterijų kainos ir galimi politikos sprendimai, reaguojant į dabartinę pasaulinę energijos krizę, turėtų suteikti papildomo pagreičio elektromobilių rinkoms“, – pridūrė jis.

    Kinija išlieka didžiausiu elektromobilių gamybos centru: IEA duomenimis, joje pagaminama beveik trys ketvirtadaliai pasaulyje pagamintų elektrinių automobilių. Eksportas, viršijant vidaus paklausą, augo iki daugiau nei 2,5 milijono vienetų, o Kinijos įtaka baterijų elementų gamybai ir pagrindinėms medžiagoms išlieka itin didelė.

    Be lengvųjų automobilių, sparčiai auga ir elektrinių sunkvežimių rinka, nors didžioji dalis pardavimų vis dar koncentruojasi Kinijoje. 2025 metais pasauliniai elektrinių sunkvežimių pardavimai daugiau nei padvigubėjo, o elektriniai modeliai sudarė beveik vieną iš dešimties parduotų sunkvežimių.

    IEA apžvalgoje taip pat akcentuojamos automobilių technologijų kryptys, susijusios su programine įranga ir dirbtiniu intelektu, bei plečiami duomenų įrankiai, skirti stebėti kainas ir politikos priemones skirtingose rinkose. Tai, agentūros vertinimu, tampa vis svarbiau vertinant, kaip greitai elektromobiliai pakeis įprastą automobilių parką ir kaip tai paveiks elektros paklausą, naftos vartojimą bei emisijas.

  • Kinijos elektromobiliai veržiasi į Kanadą: leista 49 000, o pardavėjai jau rikiuojasi

    Kinijos elektromobiliai veržiasi į Kanadą: leista 49 000, o pardavėjai jau rikiuojasi

    Kanada atveria duris Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, o dalis automobilių prekybininkų tai vadina galimu lūžiu rinkoje. Kai kurie dilerių tinklai jau mezga ryšius su gamintojais ir ruošiasi startui, tikėdamiesi didesnės konkurencijos ir platesnio modelių pasirinkimo.

    Vienas iš aktyviai besiruošiančių pardavėjų vadovų, prižiūrintis 10 atstovybių Naujosios Škotijos ir Naujojo Bransviko provincijose, balandį lankėsi Pekino automobilių parodoje. Jo teigimu, Kinijos gamintojų siūlomi automobiliai nustebino apdailos medžiagomis, dizainu ir važiavimo komfortu.

    49 000 automobilių kvota ir mažesnis tarifas

    Pagal viešai skelbiamas sąlygas, Kanada kasmet leidžia mažmeninei prekybai importuoti iki 49 000 Kinijoje pagamintų elektromobilių, jiems taikant 6,1 proc. tarifą. Tuo pat metu kitiems iš Kinijos importuojamiems automobiliams išlieka 100 proc. tarifas, todėl būtent elektromobilių segmentas tampa patraukliausiu keliu į rinką.

    Automobilių rinkos analitikai pabrėžia, kad toks kiekis sudarytų maždaug 3–5 proc. Kanados naujų automobilių pardavimų, tad trumpuoju laikotarpiu tai nebūtinai iš esmės apverstų konkurenciją. Vis dėlto net ir tokia dalis gali turėti reikšmingą poveikį kainodarai, ypač jei pirkėjai ieškos pigesnių alternatyvų.

    Dilerių susidomėjimas auga, nuomonės išsiskiria

    Prekybininkus su Kinijos gamintojais jungiantys tarpininkai sako sulaukę beveik 400 užklausų iš skirtingų dilerių visoje Kanadoje. Akcentuojama, kad gamintojams tai yra galimybė įsitvirtinti Šiaurės Amerikoje, pradedant nuo riboto kiekio ir atsargaus plėtros modelio.

    Kartu girdimas ir ryškus skepticizmas: dalis automobilių gamintojams atstovaujančių asociacijų sprendimą vertina kaip keliantį rizikų vietinei pramonei. Kritika skamba ir iš JAV politikų, kurie viešai perspėja, kad kiniškų elektromobilių įsitvirtinimas gali turėti platesnių pasekmių regiono automobilių sektoriui.

    Pirkėjų smalsumas ir spaudimas kainoms

    Gatvėje kalbinti kanadiečiai dažnai mini paprastą motyvą: daugiau pasirinkimo ir potencialiai žemesnės kainos. Elektromobilių kainų konkurencija gali stiprėti, ypač jei nauji prekių ženklai pasiūlys turtingesnę komplektaciją už panašią sumą nei tradiciniai rinkos lyderiai.

    „Manau, jie gerąja prasme sujudins rinką“, – sakė Kanados gyventojas Patrickas Huntas.

    „Bus daugiau galimybių ir daugiau pasirinkimo žmonėms, o dėl to, kas vyksta su degalų kainomis, elektromobiliai turi šansą“, – sakė kanadietis Danielis Haimas.

  • Geriausi naudoti krosoveriai pagal WhatCar?: pirmoje vietoje Volvo XC40, sąraše ir elektriniai modeliai

    Naudotų automobilių rinkoje krosoveriai išlieka vienu geidžiamiausių pasirinkimų dėl praktiškumo, aukštesnės sėdėsenos ir universalaus pritaikymo mieste bei užmiestyje. Vis dėlto perkant automobilį su rida svarbiausia tampa ne tik kaina, bet ir patikimumas, saugumas bei realios eksploatacijos išlaidos.

    Didžiosios Britanijos leidinys WhatCar? sudarė 10 geriausių naudotų SUV ir krosoverių sąrašą, kuriame įvertino populiarius modelius pagal vairavimo komfortą, salono praktiškumą ir bendrą vertę pirkėjui. Pirmą vietą šiame reitinge užėmė Volvo XC40.

    Volvo XC40 gaminamas nuo 2017 metų ir dažnai minimas kaip alternatyva Audi Q3, BMW X1 ar Lexus UX. Ekspertai išskyrė modelio subalansuotą charakterį: jis pakankamai kompaktiškas miestui, bet tuo pačiu erdvus kasdieniams poreikiams.

    Reitinge pabrėžtas ir platus jėgos agregatų pasirinkimas, kuris naudotų automobilių pirkėjui leidžia lengviau rasti tinkamą kompromisą. Antrinėje rinkoje galima sutikti benzinines, dyzelines, hibridines ir visiškai elektrines XC40 versijas, todėl svarbu tiksliai įsivertinti savo važiavimo įpročius ir įkrovimo galimybes.

    „Esu vairavęs gerokai didesnius ir brangesnius Volvo visureigius, o XC40 prabangos prasme jiems beveik nenusileidžia. Tai stebina“, – sakė WhatCar? naudotų automobilių skilties redaktorius Markas Pirsonas.

    Taip pat pažymėta, kad Volvo XC40 yra vienas saugiausių automobilių savo segmente, o pakaba sureguliuota komfortiškai kasdienėms kelionėms. Tokie kriterijai naudotam automobiliui ypač svarbūs, nes pirkėjai dažnai ieško modelio, kuris ne tik patinka, bet ir ilgainiui nesukels netikėtų rūpesčių.

    WhatCar? dešimtuke be Volvo XC40 taip pat įvardyti Ford Puma, Kia Sportage, Peugeot 5008, Audi Q7, Volvo XC90, Kia e-Niro, Skoda Enyaq, Seat Arona ir Mercedes EQC. Sąrašas rodo, kad naudotų automobilių pirkėjai vis dažniau svarsto ir elektrinius pasirinkimus, ypač kai rinkoje daugėja patikrintų modelių su aiškesne eksploatacijos istorija.

    Vis dėlto perkant elektrinį krosoverį su rida svarbu įvertinti baterijos būklę, įkrovimo infrastruktūrą ir tai, kaip ankstesnis savininkas jį eksploatavo. Praktikoje būtent šie veiksniai dažniausiai lemia realią automobilio vertę, o ne vien deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas.

    Ekspertai primena, kad net ir gerai įvertintas modelis negarantuoja idealaus konkretaus automobilio egzemplioriaus. Prieš pirkimą verta patikrinti serviso istoriją, atlikti važiuoklės ir kėbulo diagnostiką bei įsitikinti, ar nėra paslėptų eismo įvykių žymių.

    Ne mažiau svarbu blaiviai įvertinti išlaikymo kainą: draudimą, padangas, stabdžių komponentus, taip pat gamintojo numatytus techninės priežiūros intervalus. Toks pasiruošimas dažnai padeda sutaupyti daugiau nei kelių šimtų eurų nuolaida pirkimo metu.

  • Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: ką tai reikštų Europos gamintojams ir kainoms

    Donaldas Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė ketinantis nuo kitos savaitės padidinti muitus Europos Sąjungos lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams, įvežamiems į JAV. Pasak jo, tarifas esą kiltų iki 25 proc., argumentuojant, kad ES neva nevisiškai laikosi sutartos prekybos tvarkos.

    „Su malonumu pranešu, kad kitą savaitę padidinsiu muitus automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc.“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kartu jis pasiūlė alternatyvą: jei Europos gamintojai automobilius ir sunkvežimius gamintų JAV gamyklose, muitai nebūtų taikomi. Tarptautinės žiniasklaidos vertinimu, toks žingsnis galėtų tapti nauju spaudimo instrumentu derybose ir padidinti neapibrėžtumą pasaulio ekonomikai jautriu metu.

    Kas sutarta dėl ES ir JAV prekybos?

    Priminta, kad 2025 metais Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo sutarę dėl ES ir JAV prekybos susitarimo. Jame numatyta, kad muitai daugumai prekių sudarytų 15 proc., įskaitant automobilius.

    Europos Komisijos vertinimu, toks režimas Europos automobilių gamintojams būtų leidęs sutaupyti apie 500–600 mln. eurų per mėnesį. Tuo metu „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 metais ES ir JAV prekių prekybos vertė siekė apie 1 700 000 000 000 eurų, arba vidutiniškai 4 600 000 000 eurų per dieną.

    Ką reikštų 25 proc. muitas?

    Jei 25 proc. tarifas būtų įvestas, jis pirmiausia smogtų automobilių eksportuotojams, kurių pardavimai JAV yra reikšmingi. Praktikoje tai dažnai reiškia spaudimą rinktis vieną iš kelių scenarijų: kelti galutines kainas, mažinti maržas arba spartinti gamybos perkėlimą į JAV.

    Vartotojams toks pokytis paprastai atsiliepia per kainą ir pasiūlos struktūrą, nes didesni muitai brangina importą ir keičia gamintojų modelių bei komplektacijų strategiją. Be to, rinkos dalyviai paprastai įskaičiuoja riziką iš anksto, todėl kainų korekcijos gali prasidėti dar iki formalaus sprendimo įsigaliojimo.

    Ar sprendimas jau priimtas?

    Kol kas oficialūs JAV institucijų veiksmai dėl naujo tarifo nebuvo patvirtinti, o spaudoje atkreiptas dėmesys, kad Donaldas Trumpas neretai skelbia griežtas žinutes socialiniuose tinkluose siekdamas derybinio efekto. Tuo pat metu ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius balandžio 24 dieną Vašingtone susitiko su JAV finansų sekretoriumi Scottu Bessentu ir viešai teigė besitikintis, kad JAV laikysis 2025 metais suderėto principo dėl ne didesnių kaip 15 proc. muitų daugumai prekių, įskaitant automobilius.

    Viešojoje erdvėje taip pat priminta, kad po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, panaikinusio didžiąją dalį ankstesnių muitų, iki liepos galioja 10 proc. tarifas, o pasibaigus atskiroms prekybos praktikų patikroms jis galėtų grįžti prie 15 proc. lygio. Todėl grasinimas 25 proc. tarifu reikštų aiškų nukrypimą nuo anksčiau deklaruotos krypties.

  • „Stellantis“ šokas biržoje: pelnas šovė į viršų, bet akcijos krito iki 10 proc. – kas nutiko?

    „Stellantis“ šokas biržoje: pelnas šovė į viršų, bet akcijos krito iki 10 proc. – kas nutiko?

    Automobilių gamintojo „Stellantis“ akcijos ketvirtadienį smuko iki 10 proc. po pirmojo ketvirčio rezultatų paskelbimo, nors bendrovė pranešė apie gerokai išaugusį pakoreguotą veiklos pelną. Rinkos reakcija rodo, kad investuotojams neužtenka vien antraščių skaičių, kai išlieka daug neaiškumų dėl pelno kokybės ir ateities rizikų.

    „Stellantis“, valdanti tokius prekės ženklus kaip „Jeep“, „Dodge“, „Fiat“, „Chrysler“ ir „Peugeot“, pranešė, kad pakoreguotos veiklos pajamos pirmąjį ketvirtį siekė 960 milijonų eurų. Tai gerokai viršijo analitikų prognozes, kurios buvo apie 568 milijonus eurų, ir reiškė 194 proc. augimą, palyginti su 327 milijonais eurų prieš metus.

    Bendrovės grynosios pajamos per ketvirtį pasiekė 38,1 milijardo eurų ir buvo 6 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Grynas pelnas sudarė 377 milijonus eurų, kai prieš metus pirmąjį ketvirtį buvo fiksuotas 387 milijonų eurų nuostolis.

    Kodėl akcijos krito, nors pelnas augo?

    Finansų rinkose tokie atvejai nėra reti: kainą lemia ne vien faktas, kad rezultatai viršijo prognozes, bet ir tai, kaip tvariai jie atrodo ateityje. „Stellantis“ atveju investuotojai vertino ne tik pelno šuolį, bet ir tai, kiek jį galėjo lemti vienkartiniai veiksniai, atidėjiniai bei tarifų ir reguliavimo pokyčių rizika skirtinguose regionuose.

    Analitikai akcentavo, kad skaičiai atrodo geriau už lūkesčius, tačiau pateiktas vaizdas išlieka nevienalytis, o regioninis pelningumas gali būti jautrus svyravimams. Taip pat atkreiptas dėmesys į laisvųjų pinigų srautų situaciją, kuri investuotojams dažnai yra ne mažiau svarbi nei apskaitinis pelnas.

    Nauja tvarka ir planai 2026 metams

    Šis ketvirtis reikšmingas ir dėl to, kad „Stellantis“ pradėjo skelbti ketvirtines pelno ataskaitas, nors anksčiau finansinius rezultatus pateikdavo kas pusmetį. Dažnesnis atsiskaitymas rinkai paprastai reiškia ir didesnį investuotojų jautrumą trumpalaikiams pokyčiams bei didesnį svyravimą po publikacijų.

    „Pradėdami ketvirtinį atskaitomumą, pirmi 2026 metų mėnesiai rodo ankstyvus mūsų veiksmų rezultatus siekiant tvaraus, pelningo augimo“, – sakė „Stellantis“ vadovas Antonio Filosa.

    Pasak bendrovės, 2025 metais pristatyti modeliai buvo palankiai sutikti, o 2026 metais planuojama pristatyti 10 naujų automobilių. Rinkai svarbu, ar šie nauji modeliai padės stabilizuoti maržas, ypač pagrindinėse rinkose, ir sumažins spaudimą, kurį kelia konkurencija bei galimi prekybos ribojimai.