CP v2

Tag: Autonominės sistemos

  • Lenkai su „Anduril“ pradeda tolimojo nuotolio raketų gamybą: kas bus gaminama ir kodėl tai svarbu

    Lenkai su „Anduril“ pradeda tolimojo nuotolio raketų gamybą: kas bus gaminama ir kodėl tai svarbu

    Susitarimas Bydgoščiuje

    Bydgoščiuje pasirašyta sutartis tarp Lenkijos gynybos pramonės grupės PGZ, Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr. 2 ir JAV bendrovės „Anduril Industries“. Susitarimas numato galutinio surinkimo liniją Lenkijoje, o vėliau ir autonominių sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą bei eksploatacinį aptarnavimą.

    PGZ skelbia, kad tikslas yra pereiti nuo surinkimo prie pilnos apimties gamybos ir pasiekti masinę produkciją. Įvardijama, kad ateityje būtų siekiama gaminti kelis tūkstančius „Barracuda-500M“ sistemų per metus, tačiau konkretūs terminai ir apimtys priklausys nuo tolimesnių sprendimų bei užsakymų.

    Kas yra „Barracuda-500M“?

    „Barracuda“ šeima pristatoma kaip autonominių, turbininiu varikliu varomų platformų serija, galinti būti leidžiama iš oro, sausumos ar jūros. Gamintojo teigimu, šios platformos gali skristi iki maždaug 926 kilometrų per valandą greičiu ir ore išbūti iki 120 minučių.

    Sutartyje akcentuojamas didžiausias serijos variantas „Barracuda-500“, kuriam nurodomas iki 926 kilometrų siekiantis maksimalus nuotolis. Šio varianto naudingoji apkrova siejama su maždaug 45 kilogramais, todėl jis labiau vertinamas kaip masinis, santykinai lengvas efektorius, o ne klasikinė didelės galios sparnuotoji raketa.

    Kaina ir karo pramonės kryptis

    Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „Barracuda-500M“ sulaukia dėmesio, yra kaina. Tekste minimas įkainis JAV rinkoje dažniausiai siejamas su 200 000–250 000 JAV dolerių rėžiu, kas sudarytų maždaug 180 000–230 000 eurų už vienetą, priklausomai nuo valiutų kurso ir komplektacijos.

    Palyginimui, brangesni tolimojo nuotolio sprendimai, tokie kaip AGM-158 JASSM-ER, dažnai vertinami apie 1 500 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 1 400 000 eurų. Vis dėlto tiesioginis palyginimas ribotas, nes „Barracuda-500M“ turi gerokai mažesnę kovinę apkrovą ir priklauso kitai masinio panaudojimo kategorijai.

    Lenkijos planai: polonizacija ir programinė dalis

    Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad tolimesnėse derybose numatomas sistemos polonizavimas ir europeizavimas, įskaitant programinę dalį. Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra viešai užsiminęs, kad bendradarbiavimas gali atverti kelią ir lenkiškai „Barracuda“ versijai.

    Ši kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją siekti kuo didesnio ginkluotės tiekimo grandinių atsparumo, trumpinti pristatymo laikus ir dalį gamybos bei aptarnavimo perkelti arčiau galutinių naudotojų. Praktikoje tai reikštų daugiau kompetencijų vietoje, greitesnį remontą ir paprastesnį atsarginių dalių užtikrinimą.

    Ką tai gali reikšti regionui?

    Susitarimas gali paversti Lenkiją svarbiu regioniniu centru, jei gamyba pasieks didesnį mastą ir atsiras eksporto užsakymų. Toks modelis patrauklus tuo, kad masiniai, pigesni efektoriai leidžia didinti arsenalo kiekį, ypač kai dėl karo Ukrainoje Europoje išryškėjo amunicijos ir raketinių sistemų trūkumo problema.

    Kita vertus, jauna platforma gali susidurti su vadinamosiomis augimo problemomis, kai bandymų, patikimumo ir realaus kovinio efektyvumo klausimai paaiškėja tik didesnio naudojimo metu. Pats gamintojas pabrėžia komercinių komponentų ir greitos gamybos principus, tačiau gynybos sektoriuje tai visada reiškia poreikį užtikrinti karinius patikimumo standartus.

    „Tikslas yra paleisti Lenkijoje surinkimą, o vėliau ir autonominių sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą“, – pranešė PGZ.

    Ekspertiniu požiūriu tokios sistemos dažniau laikomos papildymu, o ne pakaitalu brangiems ir galingiems tolimojo nuotolio ginklams. Jos gali būti naudojamos masiškai, atliekant taikinius prisotinančius smūgius ar atveriant kelią brangesnėms priemonėms, o technologijų perdavimas ir vietinė gamyba ilgainiui stiprina pramonės pajėgumus.

  • Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagono sprendimas dėl pigių dronų

    JAV gynybos departamentas plečia bendradarbiavimą su gynybos technologijų startuoliu „Shield AI“, siekdamas greičiau diegti pigesnius nepilotuojamus sprendimus. Šį žingsnį skatina augančios medžiagų ir gamybos sąnaudos bei karo veiksmų su Iranu kontekstas, kuriame ypač išryškėjo pigių dronų poveikis.

    Už gynybos tyrimus ir inžineriją atsakingas Pentagono padalinys pranešė, kad integruos „Shield AI“ autonomijos platformą „Hivemind“. Ji turėtų tapti vadinamojo LUCAS tipo nepilotuojamų atakos sistemų pagrindu, kad tokie dronai galėtų veikti koordinuotai ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų.

    Kas yra „Hivemind“ ir ką keičia DI

    „Hivemind“ apibūdinama kaip autonomijos programinė įranga, leidžianti nepilotuojamoms platformoms atlikti užduotis su mažesniu tiesioginiu žmogaus įsikišimu. Praktikoje tai reiškia galimybę valdyti kelių dronų grupes, planuoti maršrutus, koreguoti elgesį ir tęsti misiją net esant trikdžiams.

    Tokio tipo DI sprendimai gynybos sektoriuje vertinami dėl dviejų priežasčių: jie mažina vieneto kainą, o kartu didina pajėgumų mastelį. Kitaip tariant, vietoj kelių itin brangių platformų galima naudoti daugiau pigesnių, prarandamų sistemų, kurios vis tiek sukuria reikšmingą kovinį efektą.

    „Galiausiai tai naudinga mokesčių mokėtojams, nes taikinį sunaikinti pigiau, o kariai tampa saugesni“, – sakė „Shield AI“ vienas iš įkūrėjų ir prezidentas Brandonas Tsengas.

    Kaina ir pamokos iš šiuolaikinių konfliktų

    Straipsnyje minimas LUCAS tipo dronas kainuoja apie 35 000 JAV dolerių, o tai sudaro maždaug 32 000 eurų. Tai kelis ar net keliasdešimt kartų mažiau nei daugelio pažangių oro gynybos raketų ar sudėtingų dronų platformų vieneto kaina, todėl pigūs dronai tampa patrauklia priemone masiškumui užtikrinti.

    LUCAS dronus gamina Arizonoje įsikūrusi bendrovė „SpektreWorks“, o pats modelis apibūdinamas kaip įkvėptas Irano naudotų pigių smogiamųjų dronų. Pastarieji įvairiuose konfliktuose parodė, kad nebrangios, masiškai naudojamos platformos gali išsekinti brangias oro gynybos sistemas ir priversti keisti gynybos planavimą.

    „Shield AI“ teigimu, jų autonomijos programinė įranga gali padėti tokioms platformoms veikti efektyviau net ir tada, kai ryšys sutrikdomas ar mūšio laukas sparčiai kinta. Tai ypač aktualu aplinkoje, kur elektroninė kova ir ryšio slopinimas tampa kasdienybe.

    Gynybos technologijų bumas ir investuotojų pinigai

    Gynybos technologijų rinka JAV pastaraisiais metais sparčiai auga, o investuotojai vis aktyviau finansuoja įmones, kuriančias autonomines sistemas, jutiklius ir valdymo programinę įrangą. „Shield AI“ neseniai užbaigė apie 2 mlrd. JAV dolerių finansavimo etapą, tai yra maždaug 1,85 mlrd. eurų, o įmonės vertė siekė apie 12,7 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 11,8 mlrd. eurų.

    „Shield AI“ platforma „Hivemind“ jau diegiama skirtinguose nepilotuojamuose sprendimuose ir turi klientų ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, įskaitant Indijos kariuomenę. Bendrovė taip pat skelbia apie bandymus su įvairiomis platformomis, siekdama įrodyti, kad autonomija gali būti perkeliama tarp skirtingų dronų tipų.

    Pasak B. Tsengo, sistema pilnai veikti turėtų artimiausiais mėnesiais, po to prasidės karinis testavimas. Gynybos sektoriuje tokie terminai dažnai priklauso nuo bandymų rezultatų, saugumo reikalavimų ir integracijos su esama infrastruktūra, todėl galutinis įdiegimo tempas gali kisti.

  • Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    JAV gynybos technologijų startuolis „Anduril“ paskelbė pritraukęs apie 4,6 mlrd. eurų investicijų ir per vieną sandorį beveik padvigubinęs įmonės vertę iki maždaug 56 mlrd. eurų. Raundui vadovavo investuotojai „Thrive Capital“ ir „Andreessen Horowitz“.

    Įmonės vadovas Brianas Schimpfas teigė, kad naujas kapitalas bus agresyviai nukreiptas į gamybos apimčių didinimą, mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą. Pagrindinis tikslas – greičiau diegti mastelio reikalaujančias gynybos sistemas JAV, augant geopolitinėms rizikoms.

    „Kai 2017 metais įkūrėme „Anduril“, gynyba nebuvo sritis, kuri pritrauktų reikšmingas rizikos kapitalo investicijas. Per pastaruosius kelerius metus tai iš esmės pasikeitė“, – sakė Brianas Schimpfas.

    Šis sandoris išryškina platesnę tendenciją: gynybos technologijų sektorius vis dažniau konkuruoja dėl kapitalo su tradicine programinės įrangos rinka, o investuotojai ieško projektų, galinčių greitai pereiti nuo prototipo prie serijinės gamybos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį autonominėms sistemoms, jutikliams, programinei įrangai ir DI sprendimams, kurie trumpina ciklą nuo kūrimo iki panaudojimo.

    „Anduril“ investuotojų dėmesį kursto ir lūkesčiai dėl galimo įmonės akcijų platinimo biržoje. Įmonės įkūrėjas Palmeris Luckey anksčiau yra viešai sakęs, kad bendrovę tikrai mato viešojoje rinkoje, nors tikslaus termino nenurodė.

    Tuo pat metu „Anduril“ siekia įsitvirtinti kaip vienas svarbiausių JAV gynybos modernizavimo ir reindustrializacijos naudos gavėjų. Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai plečia kontraktų portfelį, o gynybos užsakymai vis dažniau nukreipiami į įmones, kurios gali pasiūlyti ne tik technologiją, bet ir patikimą gamybinę bazę.

    Gynybos technologijų rinkoje ryškėja konkurencija su tradiciniais rangovais, tokiais kaip „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“ ar „RTX“. Vis dėlto naujos kartos įmonės bando laimėti greičiu, lankstesniu produktų kūrimu ir moderniais tiekimo bei gamybos procesais.