Tag: Autonominės sistemos

  • Miunchene įsikūrusi „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų erdvinei žvalgybai autonominėms gynybos sistemoms

    Miunchene įsikūrusi „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų erdvinei žvalgybai autonominėms gynybos sistemoms

    Miunchene įsikūrusi erdvinės žvalgybos (angl. spatial intelligence) bendrovė „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų A serijos investiciją – įmonė kuria programinę įrangą autonominėms sistemoms, pirmiausia gynybos srityje.

    Apie finansavimo etapą pranešė „EU-Startups“: raundui vadovavo „Accel“, taip pat dalyvavo „Keen“, „Lakestar“ ir „Seedcamp“.

    „SE3“ technologija skirta tam, kad mašinos galėtų „matyti“ ir suprasti fizinę aplinką: bendrovė jungia kompiuterinę regą ir dirbtinį intelektą, kad jutiklių duomenys virstų erdviniu suvokimu ir leistų sistemoms veikti autonomiškai.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimai kuriami sudėtingoms sąlygoms, kur patikimumas kritinis – pavyzdžiui, kai trikdoma palydovinė navigacija, o tai gynybos technologijoms yra itin jautri tema.

    Kam bus panaudotos investicijos

    „SE3“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus skirtas plėsti inžinerijos, komercijos ir operacijų komandas bei pasirengti vykdyti daugiau sutarčių augant apimtims.

    Įmonė taip pat ketina stiprinti savo buvimą Vokietijoje ir Ukrainoje, atidaryti biurą Jungtinėje Karalystėje ir toliau plėstis Europoje. Artimiausiu metu pagrindinis dėmesys išlieka gynybai.

    Pasak bendrovės, nuo 2027 metų ji planuoja plačiau žvalgytis ir į civilines sritis – robotiką, pagalbą ekstremaliųjų situacijų metu ir kitas taikymo kryptis, kuriose tenka dirbti sudėtingoje aplinkoje.

    „Dirbant gynybos srityje mūsų technologija privalo veikti lauko sąlygomis, spaudimo akivaizdoje“, – investicijų paskelbimo proga sakė „SE3“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Köstler.

    Technologijos šaknys – Miuncheno technikos universitete

    „SE3“ įkurta 2023 metais. Įkūrėjai – Lukas Köstler (vadovas), Simon Klenk (technologijų vadovas) ir vyriausiasis mokslo vadovas profesorius Danielis Cremers.

    Bendrovė išaugo iš Danielio Cremers kompiuterinės regos laboratorijos Miuncheno technikos universitete (TUM), kur L. Köstler ir S. Klenk dirbo su doktorantūros projektais kompiuterinės regos ir robotikos srityse.

    Profesorius D. Cremers vadovauja TUM kompiuterinės regos ir DI krypčiai ir yra gavęs Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo premiją – vieną prestižiškiausių Vokietijos mokslo apdovanojimų.

    Kaip veikia „SE3“ sprendimas

    Bendrovė teigia kurianti platformai nepriklausomą „programinės erdvinės žvalgybos sluoksnį“ nepilotuojamoms sistemoms. Idėja – sujungti skirtingų gamintojų dronus ir antžemines transporto priemones į bendrą ekosistemą.

    „SE3“ aiškina, kad jos programinė įranga sujungia įvairių sistemų jutiklių duomenis į bendrą 3D aplinkos vaizdą, taip suteikdama pilnesnį erdvinį situacijos supratimą.

    Taip pat nurodoma, kad sprendimas gali „valdyti spiečių“ – optimizuoti kiekvienos sistemos elgseną, maršrutus ir pozicijas, remiantis reljefo ir aplinkos suvokimu. Operatoriai esą gali komandų dalį perduoti balsu.

    Dar viena akcentuojama detalė – programinė įranga veikia „edge“ principu, t. y. lokaliai pačiuose įrenginiuose, o ne tik debesijoje. Tai svarbu, kai ryšys nestabilus arba aplinka yra aktyviai trikdoma.

    „SE3“ taip pat pabrėžia moduliškumą ir suderinamumą su skirtingais tiekėjais – anot įmonės, tokios iniciatyvos kaip MOSA ir Vokietijos programa MOSABw palengvina ginkluotosioms pajėgoms skirtingų gamintojų sistemų derinimą.

    Bendrovė praneša, kad per pastaruosius dvejus metus pristatė tūkstančius sistemų ir dirba su keliais kontraktais Ukrainoje bei su Vokietijos ginkluotosiomis pajėgomis – Bundesveru. Tarp partnerių įvardijami ir gynybos sektoriaus žaidėjai, tokie kaip HENSOLDT, taip pat įmonės „Auterion“ ir „ERC System“.

  • Gynybos technologijų vienaragis „TEKEVER“ pritraukė 520 mln. eurų ir žengia į Šiaurės šalis

    Portugalijos gynybos technologijų bendrovė „TEKEVER“ paskelbė užbaigianti 520 mln. eurų „Series D“ finansavimo etapą, kuriame įmonės vertė siekia 5,7 mlrd. eurų. Bendrovė teigia, kad naujos lėšos bus skirtos tolesniam augimui ir veiklos plėtrai.

    Apie šį sandorį pranešė „EU-Startups“, nurodydamas, kad Danijos valstybinis eksporto ir investicijų fondas EIFO antrajame etapo uždaryme investavo 13 mln. eurų. Pirmasis finansavimo etapo uždarymas buvo paskelbtas 2026 metų rugsėjo 23 dieną.

    „TEKEVER“ šį žingsnį sieja su ambicijomis stiprinti pozicijas Šiaurės Europoje – bendrovė planuoja įsitvirtinti Danijoje ir regione. Tikimasi, kad artumas Danijos dronų, robotikos, bandymų ir mokslinių tyrimų ekosistemai atvers daugiau bendradarbiavimo galimybių.

    Bendrovės vadovas Ricardo Mendesas pabrėžė, kad Šiaurės šalys, jo vertinimu, yra svarbios Europos suverenitetui ir atsparumui, o partnerystės su Danijos ekosistemos dalyviais turėtų padėti derinti „TEKEVER“ patirtį kuriant dirbtiniu intelektu paremtas autonomines sistemas.

    Danija – pirmasis operacinis žingsnis Šiaurėje

    „TEKEVER“ skelbia, kad po šio pranešimo ketina įkurti pirmąjį operacinį buvimą Šiaurės šalyse – būtent Danijoje. Tai reikštų ne vien komercinį atstovavimą, bet ir praktinę veiklą regione.

    EIFO vadovas Pederas Lundquistas teigė, kad Europai reikia gynybos įmonių, galinčių augti ir tiekti sprendimus mastu, o investicija turėtų padėti „TEKEVER“ pereiti į kitą plėtros etapą, kartu sukuriant apčiuopiamą bendrovės buvimą Danijoje.

    Ką kuria „TEKEVER“ ir kur ji veikia

    „TEKEVER“ įkurta 2001 metais Lisabonoje. Bendrovė dirba IT, aviacijos, gynybos ir saugumo srityse, o vienas pagrindinių produktų – dirbtiniu intelektu paremti autonominiai dronų sprendimai, skirti, be kita ko, stebėjimui ir žvalgybai.

    Bendrovė teigia, kad jos dronų sistemos Ukrainoje atliko daugiau nei 50 000 operacinių skrydžio valandų. Taip pat nurodoma, jog „TEKEVER“ yra užsitikrinusi ilgalaikes gynybos programas tokiose šalyse kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Portugalija.

    Platesnė Europos gynybos technologijų investicijų banga

    „TEKEVER“ finansavimas vyksta platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje daugėja investicijų į autonomines ir gynybai susijusias technologijas. Straipsnyje minimi ir kiti sandoriai, susiję su dirbtiniu intelektu paremtais dronais ar nepilotuojamomis sistemomis.

    Portugališkų startuolių aplinkoje pažymėta Lisabonoje įsikūrusi „Beyond Vision“, pritraukusi daugiau nei 28 mln. eurų dronų gamybos plėtrai. Tuo metu Vokietijos „Quantum Systems“ įvardijama kaip užsitikrinusi 1 mlrd. eurų „Series D“ etapą nepilotuojamų sistemų mastelio didinimui.

    Šiaurės šalyse išskiriama Norvegijos „Six Robotics“, pritraukusi 12 mln. eurų autonomijos programinei įrangai, ir Danijos „Acodyne“, užsitikrinusi 2,5 mln. eurų autonominiams krovininiams orlaiviams. Nurodoma, kad EIFO dalyvavo abiejuose šiuose etapuose.

  • TEKEVER plečiasi į Daniją: Odensėje kurs veiklą, o EIFO jungiasi prie 580 mln. dolerių investicijų raundo

    TEKEVER plečiasi į Daniją: Odensėje kurs veiklą, o EIFO jungiasi prie 580 mln. dolerių investicijų raundo

    Gynybos technologijų bendrovė TEKEVER paskelbė planus įkurti veiklos padalinį Odensėje – tai būtų pirmasis įmonės operacinis buvimas Šiaurės šalių regione. Šis žingsnis turėtų sustiprinti TEKEVER darbą visame regione.

    Apie plėtrą pranešta po susitikimo Kopenhagoje su Danijos gynybos ministru Jeppe Bruus. Įmonė nurodo, kad vietinė veikla Danijoje bus vystoma etapais – atsižvelgiant į paklausą ir reikiamus patvirtinimus.

    TEKEVER kuria ir tiekia dirbtiniu intelektu paremtas autonomines sistemas gynybos, saugumo ir civilinėms reikmėms. Kartu su plėtros planais bendrovė taip pat pritraukia naują investuotoją iš Danijos.

    Prie TEKEVER 580 mln. JAV dolerių „Series D“ finansavimo raundo uždarymo prisijungs EIFO – Danijos eksporto ir investicijų fondas. Šis raundas pirmą kartą viešai paskelbtas 2026 metų rugsėjo 23 dieną, tuomet bendrovė buvo vertinama 6,4 mlrd. JAV dolerių.

    Kodėl pasirinkta Odensė

    TEKEVER teigimu, Odensė pasirinkta dėl čia susiformavusio dronų ir robotikos ekosistemos. Mieste veikia tokios iniciatyvos kaip Odense Robotics, taip pat UAS Denmark tarptautinis bandymų centras.

    Prie vietinių pajėgumų priskiriamas ir Pietų Danijos universiteto SDU Drone Centre bei Flight Lab. Tai, pasak bendrovės, suteikia prieigą prie Danijos bandymų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros, specializuotų įmonių ir talentų.

    Įmonė: plėtra vyks etapais

    TEKEVER vadovas Ricardo Mendes pabrėžė, kad pirmasis operacinis buvimas Danijoje įmonei suteiks platformą dirbti su klientais ir partneriais visame regione. Jis taip pat akcentavo, kad EIFO investicija yra svarbus etapas uždarant naują finansavimo raundą.

    Vadovo teigimu, įmonės veiklos plėtra Danijoje bus vystoma etapais, reaguojant į paklausą ir patvirtinimus. Bendrovė taip pat mini savivaldybės palaikymą ir pažangą bendradarbiaujant su vietiniais partneriais.

    Ką darys pritraukus lėšų

    Įmonė skelbia jau dirbanti su Danijos partneriais ir matanti bendradarbiavimo galimybių gynybos, saugumo bei technologijų srityse. Taip pat planuojama su Danijos suinteresuotomis pusėmis svarstyti, kaip dvejopo naudojimo sistemos galėtų prisidėti stebint kritinę jūrinę energetikos infrastruktūrą.

    EIFO vadovas Peder Lundquist teigia, kad ši investicija turėtų paremti TEKEVER augimą ir priartinti vieną iš pirmaujančių Europos gynybos bendrovių prie Danijos. Jo vertinimu, tai gali atverti kelią didesniam bendradarbiavimui, technologijų plėtrai ir didesniam Danijos pramonės dalyvavimui Europos gynybos sektoriuje.

    TEKEVER nurodo, kad Danijos padalinys taps platesnio Europos tinklo dalimi: jis apima Portugaliją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją ir Estiją. Bendrovė taip pat primena neseniai Miunchene atidarytą Vokietijos centrą, o pritrauktas finansavimas bus skirtas tolesnei tarptautinei plėtrai, pramoninių ir technologinių pajėgumų stiprinimui bei strateginiams įsigijimams.

  • „Red Cat Holdings“ nori perimti „Steyr Motors“: vietoj variklių ir automobilių – dronų gamyba

    JAV dronų ir autonominių sistemų gamintoja „Red Cat Holdings“ paskelbė planus perimti Austrijos bendrovę „Steyr Motors“, turinčią daugiau nei šimtmečio istoriją. Sandoris reikštų strateginį posūkį: įmonė, ilgą laiką siejama su varikliais ir transporto technika, būtų dar glaudžiau įtraukta į sparčiai augantį dronų ir gynybos technologijų sektorių.

    „Red Cat Holdings“ ketina skelbti viešą savanorišką pasiūlymą supirkti visas „Steyr Motors“ akcijas, už vieną akciją siūlant 39 eurus. Bendra pasiūlymo vertė vertinama daugiau nei 160 mln. eurų, o siūloma kaina reikštų apie 28,9 proc. priedą, palyginti su ankstesniais rinkos vertinimais.

    Dalį akcijų jau yra sutikęs parduoti pagrindinis akcininkas B&C Holding Oesterreich, susijęs su didžiausia Austrijos privačia fondo struktūra B&C Privatstiftung, kuri valdo apie 15 proc. paketą. Kad pasiūlymas įsigaliotų, pirkėjui reikės pasiekti ne mažiau kaip 50 proc. akcijų ir dar vieną akciją, o sandorio užbaigimas siejamas su 2027 metų pirmąja puse.

    Kas lems sandorio eigą?

    Numatoma, kad perėmimas bus tikrinamas pagal korporatyvinius reikalavimus ir konkurencijos taisykles Austrijoje, o kai kuriais atvejais gali prireikti ir Europos Komisijos vertinimo. Praktikoje tokie procesai dažnai priklauso nuo to, ar sandoris nekeičia konkurencinės aplinkos atskirose tiekimo grandinėse ir ar nėra jautrių nacionalinio saugumo aspektų.

    Gynybos pramonėje papildomą reikšmę turi ir technologijų perdavimo klausimai, ypač kai kalbama apie variklių sprendimus karinei technikai ar autonomines platformas. Todėl galutinė sandorio struktūra ir grafikas gali kisti priklausomai nuo priežiūros institucijų reikalavimų bei papildomų įsipareigojimų.

    Ką gamina „Steyr Motors“?

    „Steyr Motors“ šiandien orientuojasi į specializuotus dyzelinius variklius ir sprendimus, skirtus darbui ekstremaliomis sąlygomis nuo minus 46 iki plius 55 laipsnių. Bendrovė tiekia pagalbinius galios įrenginius „Leopard 2“ tankams, taip pat variklius bepilotei antžeminei ir jūrinei technikai.

    Tokia specializacija paaiškina, kodėl „Steyr Motors“ patraukli dronų ir autonomikos rinkos žaidėjams: patikimi, kompaktiški ir ekstremalioms apkrovoms pritaikyti energijos sprendimai tampa kritiškai svarbūs tiek žvalgybos, tiek logistikos ar taktinėms platformoms. Pastaraisiais metais Europoje augant gynybos užsakymams, didėja ir spaudimas plėsti gamybos pajėgumus bei integruoti skirtingas technologijas vienoje grupėje.

    Istorinis vardas naujame sektoriuje

    „Steyr“ vardas per šimtmetį buvo siejamas su įvairiomis transporto priemonėmis, įskaitant karinės paskirties techniką, o perėmimas reikštų naują etapą, kuriame prioritetu taptų dronai ir autonominės sistemos. Tokie sandoriai atspindi platesnę tendenciją: tradicinės inžinerijos įmonės vis dažniau tampa gynybos technologijų konsolidacijos taikiniu.

    Su „Steyr-Puch“ istorija siejamas ir Lietuvoje gerai žinomas faktas: lenktynininkas Sobiesławas Zasada buvo šios markės gamyklinis ralio vairuotojas, o 1966 metais laimėjo Europos ralio čempionato taurę. Tai primena, kad įmonės identitetas ilgą laiką buvo platesnis nei vien tik karinės paskirties sprendimai, tačiau dabar kryptį vis labiau diktuoja gynybos rinkos poreikiai.

    „Red Cat Holdings“ stiprina savo pozicijas ne tik dronų, bet ir antidroninių sprendimų segmente, orientuodamasi į gynybos, valdžios institucijų, ugniagesių ir viešojo saugumo klientus. Jei sandoris bus užbaigtas, jis gali tapti reikšmingu žingsniu kuriant vertikaliai integruotą tiekimo grandinę, kurioje varikliai ir energijos sprendimai būtų derinami su autonominėmis platformomis.

  • Statybos aikštelėse – robotų spiečiai: milijonai eurų projektams, startas 2026 metais

    Statybos aikštelėse – robotų spiečiai: milijonai eurų projektams, startas 2026 metais

    Statybų aikštelės Europoje artimiausiais metais gali pasikeisti neatpažįstamai: vietoje pavienių žmonių valdomų mašinų vis dažniau bus bandoma įdarbinti tarpusavyje koordinuojamas robotų komandas. Tokios sistemos žada greitesnį darbą, tikslesnį surinkimą ir mažesnį medžiagų švaistymą.

    Dviem naujiems Europos projektams, pavadintiems „SCALAR“ ir „COBRAS“, skirtas maždaug 8 000 000 eurų finansavimas. Abu projektai turėtų startuoti 2026 metų lapkritį ir trukti trejus metus, o jų tikslas – pritaikyti autonominių robotų spiečius realioms statybų užduotims.

    Du skirtingi robotų modeliai

    Projekte „SCALAR“ daugiausia dėmesio skiriama modulinei medinei statybai ir skirtingų tipų technikos bendradarbiavimui. Numatyta, kad modernizuotos autonominės statybinės mašinos atliks logistiką ir pirminį konstrukcijų pozicionavimą, o mobilūs robotai imsis preciziško elementų montavimo.

    Esminė šio modelio dalis yra skaitmeninis planavimas ir simuliacijos dar prieš pradedant darbus aikštelėje. Taip tikimasi sumažinti klaidų riziką ir suderinti robotų veiksmus su tiekimo grandine, kas statybose dažnai lemia vėlavimus.

    Projektas „COBRAS“ renkasi kitą kryptį: kuriamas didelio skaičiaus vienodų mobilių robotų spiečius, galintis surinkinėti lengvas erdvines konstrukcijas. Tokio sprendimo privalumas – lankstumas: robotų skaičių galima didinti ar mažinti pagal užduoties mastą, o sistema gali išlikti efektyvi tiek mažesniuose, tiek didesniuose objektuose.

    Tvarumas ir darbuotojų trūkumo problema

    Abiejų projektų kūrėjai pabrėžia, kad statybų sektoriuje vis aštrėja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, o produktyvumo augimas daugelyje šalių išlieka lėtas. Robotų komandos galėtų perimti dalį monotoniškų ar fiziškai sunkių operacijų, paliekant žmonėms kontrolės, priežiūros ir kokybės užtikrinimo užduotis.

    Ne mažiau svarbi kryptis – medžiagų taupymas ir žiedinės ekonomikos principai. „COBRAS“ koncepcijoje konstrukcijos planuojamos taip, kad jas būtų galima ne tik sumontuoti, bet ir išardyti, perkelti, pritaikyti kitam objektui ar pakartotinai panaudoti, taip mažinant atliekų kiekį.

    „Sudėtingas surinkimo procesas, apimantis daug atskirų komponentų, statybas daro itin imlias darbui. Mūsų tikslas – iš esmės transformuoti šį procesą pasitelkiant autonominius robotų spiečius“, – sakė tyrėjų grupės vadovas Samuelis Lederis.

    Ką tai reikštų statybų rinkai?

    Jei bandymai pasiteisins, robotų spiečiai statybose galėtų pakeisti darbų organizavimą: nuo griežtesnio procesų standartizavimo iki didesnio darbų perkėlimo į skaitmeninį planavimą. Tačiau praktinis pritaikymas priklausys ir nuo saugos reikalavimų, atsakomybės reglamentavimo bei gebėjimo užtikrinti patikimą darbą sudėtingomis lauko sąlygomis.

    Kol kas „SCALAR“ ir „COBRAS“ yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros iniciatyvos, bet jų finansavimas rodo aiškią Europos kryptį: statybų skaitmeninimas, autonomija ir robotika laikomi vienomis svarbiausių priemonių didinant sektoriaus našumą ir tvarumą.

  • „Urwis“ išlaikė svarbų testą: lenkų gelbėjimo dronas į nelaimę atplauks dar prieš žmones

    „Urwis“ išlaikė svarbų testą: lenkų gelbėjimo dronas į nelaimę atplauks dar prieš žmones

    Gdansko technologijos universiteto studentų kuriamas bepilotis paviršinis gelbėjimo aparatas „Urwis“ sėkmingai įveikė pirmuosius bandymus atvirame vandenyje. Kaip skelbia universitetas, prototipas buvo išbandytas Kałębie ežere Osieko apylinkėse, kur sąlygos gerokai artimesnės realioms gelbėjimo operacijoms nei bandymai baseine.

    Bandymų metu komanda tikrino korpuso sandarumą, variklio darbą, manevringumą ir nuotolinio valdymo patikimumą. Pasak kūrėjų, aparatas korektiškai reagavo į operatorių komandas ir įvykdė suplanuotus manevrus, o surinkti duomenys leis tikslinti konstrukciją.

    „Pirmuosius bandymus galime laikyti sėkme. Aparatas plaukia ir sukasi, o po bandymų turime daug išvadų dėl kitų pakeitimų“, – sakė projekto bendraautoris Maksymas Domkowskis.

    „Urwis“ vystomas ilgiau nei pusę metų, o ankstesni etapai vyko universiteto modelinių bandymų baseine, kur buvo vertinamas korpuso sandarumas, grimzlė ir stabilumas. Vis dėlto išplaukimas į atvirą akvatoriją parodė, kad norint patikimai veikti bangavimo, srovių ir vėjo sąlygomis reikės papildomų patobulinimų.

    Artimiausiu metu studentai planuoja įdiegti galingesnę pavarą ir sumontuoti kamerą, kuri padėtų geriau stebėti maršrutą bei tiksliau valdyti aparatą. Ateityje numatoma ir termovizinė kamera bei jutikliai, kad paieška būtų įmanoma naktį ar esant prastam matomumui, taip pat svarstoma galimybė gabenti tempiamą gelbėjimo plaustą.

    Pagrindinė idėja paprasta: kuo greičiau pasiekti į vandenį patekusį žmogų ir pristatyti plūdrumo priemonę dar iki gelbėtojų atvykimo. Tokie sprendimai pasaulyje vystomi dėl to, kad pirmosios minutės po nelaimės vandenyje dažnai lemia baigtį, o nuotoliniu būdu valdoma arba autonomiška priemonė gali sutrumpinti laiką, kurio prireikia patekti į vietą.

    Šiuo metu aparatas valdomas per GSM ryšį naudojant studentų sukurtą programėlę, tačiau galutinis tikslas yra autonominis veikimas. Kūrėjai nurodo, kad ateityje „Urwis“ turėtų savarankiškai nuplaukti į nurodytą tašką, vengti kliūčių, perduoti tikslią buvimo vietą ir tik paskutiniame etape, jei reikia, pereiti į gelbėtojo valdymą.

    Projektą įgyvendina Gdansko technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir laivų statybos fakulteto studentai Maksymas Domkowskis, Julianas Baronas ir Łukaszas Gede-Niewiadomskis. „Urwis“ kuriamas programoje „Uczelnie Przyszłości“, kurią remia Nacionalinis mokslinių tyrimų ir plėtros centras, kartu su akademiniais partneriais.

  • Pirmas kartas istorijoje: britai iš lėktuvo numetė kovinę bepiločių valtį ir ji iškart pradėjo misiją

    Pirmas kartas istorijoje: britai iš lėktuvo numetė kovinę bepiločių valtį ir ji iškart pradėjo misiją

    Didžioji Britanija per bandymus virš Šiaurės jūros pirmą kartą pademonstravo sprendimą, kuris gali pakeisti bepiločių jūrinių sistemų panaudojimą: autonominė valtis buvo numesta iš transporto lėktuvo ir po nusileidimo į vandenį iškart galėjo vykdyti užduotis. Bandymas atliktas Royal Navy vykdomoje programoje Project Beehive, kuria siekiama kurti autonominius sprendimus būsimai hibridinei laivyno struktūrai.

    Per šešių dienų testų kampaniją naudota bepiločių paviršinių laivų klasės platforma „Kraken“ K3 SCOUT. Ji keturis kartus buvo išmesta iš „Airbus“ A400M maždaug iš 400 metrų aukščio, o kiekvieną kartą buvo naudojamas tas pats laivas, po nusileidimų išlikęs tinkamas eksploatacijai.

    Kaip veikia toks išmetimas

    Operacijai pritaikyta speciali parašiutinė sistema UMCADS ir naujas mechanizmas IN-Release, skirtas tiksliam krovinio atjungimui leidžiantis. Toks derinys leidžia sumažinti riziką, kad laivas bus pažeistas smūgio į vandenį metu, ir sutrumpina laiką nuo pristatymo iki misijos pradžios.

    Royal Navy pabrėžia, kad bandymai vyko esant Sea State 4 sąlygoms, kai bangų aukštis gali siekti apie 2,5 metro. Tai aplinkybės, kuriomis įprastos įgulos valties nuleidimas į vandenį gali būti sudėtingas, todėl sėkmingi bandymai vertinami kaip konstrukcijos atsparumo ir praktinio pritaikomumo indikatorius.

    Kuo tai keičia taktikas jūroje

    Iki šiol bepiločiai paviršiniai laivai dažniausiai būdavo atgabenami į operacijų zoną laivais arba nuleidžiami iš sraigtasparnių, o tai reiškė išankstinį pajėgų dislokavimą ir lėtesnę reakciją. Išmetimas iš didelio transporto lėktuvo leidžia autonominę platformą pristatyti greitai, tiesiai virš reikiamos akvatorijos, neįtraukiant papildomų plaukiojančių vienetų.

    Tokio tipo bepiločiai sprendimai gali būti naudojami žvalgybai, laivų apsaugai, patruliavimui, taikinių nustatymui ir tiksliesiems smūgiams paremti, taip pat logistikos ar medicininės evakuacijos scenarijams, kai svarbus greitis ir rizikos įguloms mažinimas. Praktikoje tai stiprina vadinamąjį paskirstytą jūrinį pajėgumą, kai užduotis vykdo keli autonominiai vienetai, o didesni laivai išlieka saugesniu atstumu.

    K3 SCOUT ir planai dislokuoti

    „Kraken“ K3 SCOUT yra susijusi su Royal Navy planu įsigyti 20 tokių laivų pagal Project Beehive programą. Skelbiama, kad platforma gali pasiekti iki 55 mazgų greitį, tai yra apie 102 kilometrus per valandą, o priklausomai nuo komplektacijos jūroje gali išbūti iki 30 dienų.

    Gynybos pramonės informacijoje taip pat minima, kad dalis K3 SCOUT vienetų gali būti ruošiami galimam dislokavimui Ormūzo sąsiaurio regione, kuris laikomas vienu strategiškai svarbiausių pasaulio jūrinių kelių. Ten nuolat akcentuojamos laivybos saugumo rizikos, todėl autonominių sistemų panaudojimas siejamas su greitesniu reagavimu ir mažesnėmis grėsmėmis įguloms.

    Ekspertai pažymi, kad tokios sistemos glaudžiai susijusios ir su platesne tendencija, kai moderniose jūrų pajėgose vis didesnę reikšmę įgauna DI pagrįstas sensorių duomenų apdorojimas, autonominis maršrutų planavimas ir nuotolinis valdymas. Vis dėlto galutinis tokių sprendimų mastas priklausys nuo patikimumo realiomis oro ir jūros sąlygomis, ryšio atsparumo bei aiškių saugaus naudojimo taisyklių.

  • Lenkai su „Anduril“ pradeda tolimojo nuotolio raketų gamybą: kas bus gaminama ir kodėl tai svarbu

    Lenkai su „Anduril“ pradeda tolimojo nuotolio raketų gamybą: kas bus gaminama ir kodėl tai svarbu

    Susitarimas Bydgoščiuje

    Bydgoščiuje pasirašyta sutartis tarp Lenkijos gynybos pramonės grupės PGZ, Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr. 2 ir JAV bendrovės „Anduril Industries“. Susitarimas numato galutinio surinkimo liniją Lenkijoje, o vėliau ir autonominių sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą bei eksploatacinį aptarnavimą.

    PGZ skelbia, kad tikslas yra pereiti nuo surinkimo prie pilnos apimties gamybos ir pasiekti masinę produkciją. Įvardijama, kad ateityje būtų siekiama gaminti kelis tūkstančius „Barracuda-500M“ sistemų per metus, tačiau konkretūs terminai ir apimtys priklausys nuo tolimesnių sprendimų bei užsakymų.

    Kas yra „Barracuda-500M“?

    „Barracuda“ šeima pristatoma kaip autonominių, turbininiu varikliu varomų platformų serija, galinti būti leidžiama iš oro, sausumos ar jūros. Gamintojo teigimu, šios platformos gali skristi iki maždaug 926 kilometrų per valandą greičiu ir ore išbūti iki 120 minučių.

    Sutartyje akcentuojamas didžiausias serijos variantas „Barracuda-500“, kuriam nurodomas iki 926 kilometrų siekiantis maksimalus nuotolis. Šio varianto naudingoji apkrova siejama su maždaug 45 kilogramais, todėl jis labiau vertinamas kaip masinis, santykinai lengvas efektorius, o ne klasikinė didelės galios sparnuotoji raketa.

    Kaina ir karo pramonės kryptis

    Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „Barracuda-500M“ sulaukia dėmesio, yra kaina. Tekste minimas įkainis JAV rinkoje dažniausiai siejamas su 200 000–250 000 JAV dolerių rėžiu, kas sudarytų maždaug 180 000–230 000 eurų už vienetą, priklausomai nuo valiutų kurso ir komplektacijos.

    Palyginimui, brangesni tolimojo nuotolio sprendimai, tokie kaip AGM-158 JASSM-ER, dažnai vertinami apie 1 500 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 1 400 000 eurų. Vis dėlto tiesioginis palyginimas ribotas, nes „Barracuda-500M“ turi gerokai mažesnę kovinę apkrovą ir priklauso kitai masinio panaudojimo kategorijai.

    Lenkijos planai: polonizacija ir programinė dalis

    Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad tolimesnėse derybose numatomas sistemos polonizavimas ir europeizavimas, įskaitant programinę dalį. Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra viešai užsiminęs, kad bendradarbiavimas gali atverti kelią ir lenkiškai „Barracuda“ versijai.

    Ši kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją siekti kuo didesnio ginkluotės tiekimo grandinių atsparumo, trumpinti pristatymo laikus ir dalį gamybos bei aptarnavimo perkelti arčiau galutinių naudotojų. Praktikoje tai reikštų daugiau kompetencijų vietoje, greitesnį remontą ir paprastesnį atsarginių dalių užtikrinimą.

    Ką tai gali reikšti regionui?

    Susitarimas gali paversti Lenkiją svarbiu regioniniu centru, jei gamyba pasieks didesnį mastą ir atsiras eksporto užsakymų. Toks modelis patrauklus tuo, kad masiniai, pigesni efektoriai leidžia didinti arsenalo kiekį, ypač kai dėl karo Ukrainoje Europoje išryškėjo amunicijos ir raketinių sistemų trūkumo problema.

    Kita vertus, jauna platforma gali susidurti su vadinamosiomis augimo problemomis, kai bandymų, patikimumo ir realaus kovinio efektyvumo klausimai paaiškėja tik didesnio naudojimo metu. Pats gamintojas pabrėžia komercinių komponentų ir greitos gamybos principus, tačiau gynybos sektoriuje tai visada reiškia poreikį užtikrinti karinius patikimumo standartus.

    „Tikslas yra paleisti Lenkijoje surinkimą, o vėliau ir autonominių sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą“, – pranešė PGZ.

    Ekspertiniu požiūriu tokios sistemos dažniau laikomos papildymu, o ne pakaitalu brangiems ir galingiems tolimojo nuotolio ginklams. Jos gali būti naudojamos masiškai, atliekant taikinius prisotinančius smūgius ar atveriant kelią brangesnėms priemonėms, o technologijų perdavimas ir vietinė gamyba ilgainiui stiprina pramonės pajėgumus.

  • Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagono sprendimas dėl pigių dronų

    JAV gynybos departamentas plečia bendradarbiavimą su gynybos technologijų startuoliu „Shield AI“, siekdamas greičiau diegti pigesnius nepilotuojamus sprendimus. Šį žingsnį skatina augančios medžiagų ir gamybos sąnaudos bei karo veiksmų su Iranu kontekstas, kuriame ypač išryškėjo pigių dronų poveikis.

    Už gynybos tyrimus ir inžineriją atsakingas Pentagono padalinys pranešė, kad integruos „Shield AI“ autonomijos platformą „Hivemind“. Ji turėtų tapti vadinamojo LUCAS tipo nepilotuojamų atakos sistemų pagrindu, kad tokie dronai galėtų veikti koordinuotai ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų.

    Kas yra „Hivemind“ ir ką keičia DI

    „Hivemind“ apibūdinama kaip autonomijos programinė įranga, leidžianti nepilotuojamoms platformoms atlikti užduotis su mažesniu tiesioginiu žmogaus įsikišimu. Praktikoje tai reiškia galimybę valdyti kelių dronų grupes, planuoti maršrutus, koreguoti elgesį ir tęsti misiją net esant trikdžiams.

    Tokio tipo DI sprendimai gynybos sektoriuje vertinami dėl dviejų priežasčių: jie mažina vieneto kainą, o kartu didina pajėgumų mastelį. Kitaip tariant, vietoj kelių itin brangių platformų galima naudoti daugiau pigesnių, prarandamų sistemų, kurios vis tiek sukuria reikšmingą kovinį efektą.

    „Galiausiai tai naudinga mokesčių mokėtojams, nes taikinį sunaikinti pigiau, o kariai tampa saugesni“, – sakė „Shield AI“ vienas iš įkūrėjų ir prezidentas Brandonas Tsengas.

    Kaina ir pamokos iš šiuolaikinių konfliktų

    Straipsnyje minimas LUCAS tipo dronas kainuoja apie 35 000 JAV dolerių, o tai sudaro maždaug 32 000 eurų. Tai kelis ar net keliasdešimt kartų mažiau nei daugelio pažangių oro gynybos raketų ar sudėtingų dronų platformų vieneto kaina, todėl pigūs dronai tampa patrauklia priemone masiškumui užtikrinti.

    LUCAS dronus gamina Arizonoje įsikūrusi bendrovė „SpektreWorks“, o pats modelis apibūdinamas kaip įkvėptas Irano naudotų pigių smogiamųjų dronų. Pastarieji įvairiuose konfliktuose parodė, kad nebrangios, masiškai naudojamos platformos gali išsekinti brangias oro gynybos sistemas ir priversti keisti gynybos planavimą.

    „Shield AI“ teigimu, jų autonomijos programinė įranga gali padėti tokioms platformoms veikti efektyviau net ir tada, kai ryšys sutrikdomas ar mūšio laukas sparčiai kinta. Tai ypač aktualu aplinkoje, kur elektroninė kova ir ryšio slopinimas tampa kasdienybe.

    Gynybos technologijų bumas ir investuotojų pinigai

    Gynybos technologijų rinka JAV pastaraisiais metais sparčiai auga, o investuotojai vis aktyviau finansuoja įmones, kuriančias autonomines sistemas, jutiklius ir valdymo programinę įrangą. „Shield AI“ neseniai užbaigė apie 2 mlrd. JAV dolerių finansavimo etapą, tai yra maždaug 1,85 mlrd. eurų, o įmonės vertė siekė apie 12,7 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 11,8 mlrd. eurų.

    „Shield AI“ platforma „Hivemind“ jau diegiama skirtinguose nepilotuojamuose sprendimuose ir turi klientų ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, įskaitant Indijos kariuomenę. Bendrovė taip pat skelbia apie bandymus su įvairiomis platformomis, siekdama įrodyti, kad autonomija gali būti perkeliama tarp skirtingų dronų tipų.

    Pasak B. Tsengo, sistema pilnai veikti turėtų artimiausiais mėnesiais, po to prasidės karinis testavimas. Gynybos sektoriuje tokie terminai dažnai priklauso nuo bandymų rezultatų, saugumo reikalavimų ir integracijos su esama infrastruktūra, todėl galutinis įdiegimo tempas gali kisti.

  • Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    JAV gynybos technologijų startuolis „Anduril“ paskelbė pritraukęs apie 4,6 mlrd. eurų investicijų ir per vieną sandorį beveik padvigubinęs įmonės vertę iki maždaug 56 mlrd. eurų. Raundui vadovavo investuotojai „Thrive Capital“ ir „Andreessen Horowitz“.

    Įmonės vadovas Brianas Schimpfas teigė, kad naujas kapitalas bus agresyviai nukreiptas į gamybos apimčių didinimą, mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą. Pagrindinis tikslas – greičiau diegti mastelio reikalaujančias gynybos sistemas JAV, augant geopolitinėms rizikoms.

    „Kai 2017 metais įkūrėme „Anduril“, gynyba nebuvo sritis, kuri pritrauktų reikšmingas rizikos kapitalo investicijas. Per pastaruosius kelerius metus tai iš esmės pasikeitė“, – sakė Brianas Schimpfas.

    Šis sandoris išryškina platesnę tendenciją: gynybos technologijų sektorius vis dažniau konkuruoja dėl kapitalo su tradicine programinės įrangos rinka, o investuotojai ieško projektų, galinčių greitai pereiti nuo prototipo prie serijinės gamybos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį autonominėms sistemoms, jutikliams, programinei įrangai ir DI sprendimams, kurie trumpina ciklą nuo kūrimo iki panaudojimo.

    „Anduril“ investuotojų dėmesį kursto ir lūkesčiai dėl galimo įmonės akcijų platinimo biržoje. Įmonės įkūrėjas Palmeris Luckey anksčiau yra viešai sakęs, kad bendrovę tikrai mato viešojoje rinkoje, nors tikslaus termino nenurodė.

    Tuo pat metu „Anduril“ siekia įsitvirtinti kaip vienas svarbiausių JAV gynybos modernizavimo ir reindustrializacijos naudos gavėjų. Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai plečia kontraktų portfelį, o gynybos užsakymai vis dažniau nukreipiami į įmones, kurios gali pasiūlyti ne tik technologiją, bet ir patikimą gamybinę bazę.

    Gynybos technologijų rinkoje ryškėja konkurencija su tradiciniais rangovais, tokiais kaip „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“ ar „RTX“. Vis dėlto naujos kartos įmonės bando laimėti greičiu, lankstesniu produktų kūrimu ir moderniais tiekimo bei gamybos procesais.