CP v2

Tag: Autonominiai orlaiviai

  • „HyLight“ pritraukė 13 mln. eurų: autonominiai vandenilio dirižabliai keičia tinklų patikras Europoje

    „HyLight“ pritraukė 13 mln. eurų: autonominiai vandenilio dirižabliai keičia tinklų patikras Europoje

    Investicija plėtrai ir flotilei

    Prancūzijos startuolis „HyLight“, kuriantis autonominius vandenilio varomus dirižablius kritinės infrastruktūros apžiūroms, pritraukė 13 mln. eurų investiciją. Finansavime dalyvavo „Rubio Impact Ventures“, DRW ir „Teampact Ventures“, taip pat prisijungė ankstesni investuotojai.

    Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos orlaivių flotilės industrializavimui, automatizuotai duomenų analizei stiprinti ir naujai duomenų infrastruktūrai diegti Europoje. Tikslas – greičiau ir tiksliau stebėti elektros tinklus, dujotiekius, geležinkelius bei kitus ilgo ruožo objektus.

    Kodėl rinka keičiasi

    Kritinės infrastruktūros patikrų poreikis auga dėl griežtėjančių saugos reikalavimų, klimato ekstremumų ir senstančių tinklų. Tradiciškai šios užduotys daug kur vis dar atliekamos sraigtasparniais, tačiau tai brangu, triukšminga ir kelia didesnę riziką įguloms.

    Alternatyvos turi ribojimų: dronams dažnai pritrūksta skrydžio nuotolio ir ištvermės, palydovams – detalumo, o antžeminiai jutikliai aprėpia tik lokalius taškus. „HyLight“ modelis orientuojasi į ilgą skrydį ir nuoseklų, vienodu standartu renkamą vaizdinį bei jutiklių duomenų srautą.

    Kaip veikia HyLighter

    Bendrovės orlaivis HyLighter yra apie 12 metrų ilgio, elektrinis, maitinamas vandeniliu, o maksimalus skrydžio laikas siekia iki 10 valandų. Įmonė nurodo, kad siekiama iki 350 kilometrų nuotolio, o naudingosios apkrovos riba – iki 10 kilogramų jutiklių.

    Į tipinį komplektą gali įeiti kameros, LiDAR ir metano nuotėkio aptikimo jutikliai. Surinkti duomenys vėliau apdorojami programine įranga, kad techninės priežiūros komandos gautų ne tūkstančius kadrų, o konkrečias, sukoordinuotas užduotis.

    „Didžioji dalis elektros linijų vis dar tikrinama sraigtasparniais, kaip ir prieš penkiasdešimt metų. Mūsų orlaiviai tą patį darbą atlieka tiksliau ir su mažesne rizika“, – sakė „HyLight“ bendraįkūrėjas ir vadovas Martinas Bockenas.

    Nuo patikrų iki skaitmeninio dvynio

    „HyLight“ teigia, kad DI pagrįsta analizė gali automatiškai atpažinti ir geografiškai susieti dešimtis skirtingų defektų tipų, įskaitant augmenijos keliamas rizikas elektros perdavimo linijoms. Praktinis tikslas – ankstesnis gedimų aptikimas, kad jie nevirstų sutrikimais, nuotėkiais ar didelėmis avarijomis.

    Augant skrydžių dažniui, kaupiama informacija gali virsti nuolat atnaujinamu infrastruktūros ir teritorijų skaitmeniniu dvyniu. Tokie duomenys vėliau gali būti pritaikomi ne tik tinklų priežiūrai, bet ir rizikos vertinimui, draudimo, žemės ūkio ar viešojo turto valdymo sprendimams.

    „Ši komanda ir technologija turi potencialą pakeisti tai, kaip užtikriname kritinės infrastruktūros saugumą. Sprendimas gali būti švaresnis ir lengviau masteliojamas, o gedimai pastebimi anksčiau“, – sakė „Rubio Impact Ventures“ vadovaujantis partneris Helmeris Schukkenas.

    Planuojama plėtra Europoje

    Bendrovė jau vykdo gamybos pajėgumų plėtrą ir dalies komponentų gamybą siekia perkelti į vidų. Įmonės planuose – didinti vienu metu eksploatuojamų orlaivių skaičių ir plėsti komandas, dirbančias su DI, duomenimis, operacijomis bei reguliacine atitiktimi.

    Komercinės plėtros kryptys nukreiptos į Europos rinkas, kuriose infrastruktūros priežiūros apimtys didelės, o automatizuotų patikrų paklausa sparčiai auga. Bendrovė akcentuoja, kad jos modelis apjungia aviacijos inžineriją, programinę įrangą ir skrydžių operacijas vienoje organizacijoje.

  • „Lockheed Martin“ didina tempą: Vectis prototipų penki, o DI „sparnininkas“ žada lūžį kare

    „Lockheed Martin“ didina tempą: Vectis prototipų penki, o DI „sparnininkas“ žada lūžį kare

    JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ paskelbė spartinanti programą „Vectis“: vietoje vieno kuriamo prototipo dabar vystomi penki. Projektą įgyvendina kompanijos pažangiųjų projektų padalinys Skunk Works, o pats „Vectis“ priskiriamas Collaborative Combat Aircraft (CCA) krypčiai, kai bepilotės platformos veikia kartu su pilotuojamais naikintuvais.

    CCA koncepcija pastaraisiais metais laikoma viena svarbiausių oro pajėgų modernizavimo krypčių, nes ji siekia pigesnėmis ir greičiau pagaminamomis platformomis papildyti brangius, riboto skaičiaus pilotuojamus orlaivius. Tokie „lojalūs sparnininkai“ turėtų perimti rizikingesnes užduotis, mažinti pilotų apkrovą ir didinti misijų mastelį, kai vienas pilotas koordinuoja kelias platformas.

    Kam skirtas „Vectis“?

    Skelbiama, kad „Vectis“ būtų pritaikytas tiksliems smūgiams, elektroninei kovai, žvalgybai, taikinių nustatymui ir misijoms oras–oras. Pabrėžiama, jog orlaivis galėtų veikti savarankiškai arba kaip piloto valdomas „sparnininkas“, o tai reiškia, kad DI autonomija būtų derinama su žmogaus sprendimų kontrole.

    Gamintojo pateikiami matmenys rodo gana didelę platformą: apie 10,4 metro ilgis ir 11,6 metro sparnų mojis. Beuodegė aerodinaminė schema paprastai siejama su mažesne oro varža ir potencialiai geresniu nuotoliu, o viršutinėje fiuzeliažo dalyje įleistas oro įsiurbimas turėtų mažinti šiukšlių ar dulkių įsiurbimo riziką, kai veikiama nuo mažiau paruoštų takų.

    Valdymas per „planšetę“ ir misijų koordinavimas

    „Lockheed Martin“ nurodo, kad autonomija nereiškia visiško žmogaus „išėmimo“ iš grandinės: pilotas turėtų galėti valdyti „Vectis“ per sąsają, primenančią planšetę, o valdymas būtų galimas ir iš antžeminės stoties. Tokia logika atitinka platesnę Vakarų valstybių tendenciją autonomines sistemas diegti su aiškiais žmogaus sprendimo taškais, ypač kalbant apie ginkluotės panaudojimą.

    Veiksmų koordinavimui įvardijama MDCX platforma, kuri turėtų padėti valdyti kelis autonominius orlaivius bendroje misijoje. Praktikoje tai reiškia, kad ateities naikintuvo piloto darbas gali keistis iš tiesioginio manevravimo ir kovos į užduočių paskirstymą, kelių platformų valdymą bei informacijos filtravimą realiu laiku.

    Spartesnis kūrimas ir „surinkimo“ gamyba

    Kompanija taip pat demonstruoja greitesnio kūrimo ambicijas: teigiama, kad nuo pirmųjų eskizų iki bandymų vėjo tunelyje praėjo mažiau nei du mėnesiai. Be to, pristatytas pilno mastelio maketas, rodantis, kad programa pereina iš koncepcinio etapo į inžinerinį detalizavimą.

    Gamybos idėja siejama su moduliniu surinkimu, kai detalės suprojektuojamos taip, kad būtų greitai „suderinamos“ tarpusavyje, mažinant darbo valandų skaičių ir spartinant ciklą. Vis dėlto šiuo metu neskelbiama, kokia būtų „Vectis“ kaina eurais, koks variklis planuojamas ir kokią konkrečią ginkluotę platforma galėtų nešti.

    „Lockheed Martin“ nurodo tikslą pirmąjį prototipą pakelti į orą iki 2027 metų pabaigos. Jei terminai bus pasiekti, „Vectis“ gali tapti vienu iš ryškesnių pavyzdžių, kaip DI paremta autonomija ir greitesnė gamyba keičia karinės aviacijos planavimą bei pajėgumų formavimą.