JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ paskelbė spartinanti programą „Vectis“: vietoje vieno kuriamo prototipo dabar vystomi penki. Projektą įgyvendina kompanijos pažangiųjų projektų padalinys Skunk Works, o pats „Vectis“ priskiriamas Collaborative Combat Aircraft (CCA) krypčiai, kai bepilotės platformos veikia kartu su pilotuojamais naikintuvais.
CCA koncepcija pastaraisiais metais laikoma viena svarbiausių oro pajėgų modernizavimo krypčių, nes ji siekia pigesnėmis ir greičiau pagaminamomis platformomis papildyti brangius, riboto skaičiaus pilotuojamus orlaivius. Tokie „lojalūs sparnininkai“ turėtų perimti rizikingesnes užduotis, mažinti pilotų apkrovą ir didinti misijų mastelį, kai vienas pilotas koordinuoja kelias platformas.
Kam skirtas „Vectis“?
Skelbiama, kad „Vectis“ būtų pritaikytas tiksliems smūgiams, elektroninei kovai, žvalgybai, taikinių nustatymui ir misijoms oras–oras. Pabrėžiama, jog orlaivis galėtų veikti savarankiškai arba kaip piloto valdomas „sparnininkas“, o tai reiškia, kad DI autonomija būtų derinama su žmogaus sprendimų kontrole.
Gamintojo pateikiami matmenys rodo gana didelę platformą: apie 10,4 metro ilgis ir 11,6 metro sparnų mojis. Beuodegė aerodinaminė schema paprastai siejama su mažesne oro varža ir potencialiai geresniu nuotoliu, o viršutinėje fiuzeliažo dalyje įleistas oro įsiurbimas turėtų mažinti šiukšlių ar dulkių įsiurbimo riziką, kai veikiama nuo mažiau paruoštų takų.
Valdymas per „planšetę“ ir misijų koordinavimas
„Lockheed Martin“ nurodo, kad autonomija nereiškia visiško žmogaus „išėmimo“ iš grandinės: pilotas turėtų galėti valdyti „Vectis“ per sąsają, primenančią planšetę, o valdymas būtų galimas ir iš antžeminės stoties. Tokia logika atitinka platesnę Vakarų valstybių tendenciją autonomines sistemas diegti su aiškiais žmogaus sprendimo taškais, ypač kalbant apie ginkluotės panaudojimą.
Veiksmų koordinavimui įvardijama MDCX platforma, kuri turėtų padėti valdyti kelis autonominius orlaivius bendroje misijoje. Praktikoje tai reiškia, kad ateities naikintuvo piloto darbas gali keistis iš tiesioginio manevravimo ir kovos į užduočių paskirstymą, kelių platformų valdymą bei informacijos filtravimą realiu laiku.
Spartesnis kūrimas ir „surinkimo“ gamyba
Kompanija taip pat demonstruoja greitesnio kūrimo ambicijas: teigiama, kad nuo pirmųjų eskizų iki bandymų vėjo tunelyje praėjo mažiau nei du mėnesiai. Be to, pristatytas pilno mastelio maketas, rodantis, kad programa pereina iš koncepcinio etapo į inžinerinį detalizavimą.
Gamybos idėja siejama su moduliniu surinkimu, kai detalės suprojektuojamos taip, kad būtų greitai „suderinamos“ tarpusavyje, mažinant darbo valandų skaičių ir spartinant ciklą. Vis dėlto šiuo metu neskelbiama, kokia būtų „Vectis“ kaina eurais, koks variklis planuojamas ir kokią konkrečią ginkluotę platforma galėtų nešti.
„Lockheed Martin“ nurodo tikslą pirmąjį prototipą pakelti į orą iki 2027 metų pabaigos. Jei terminai bus pasiekti, „Vectis“ gali tapti vienu iš ryškesnių pavyzdžių, kaip DI paremta autonomija ir greitesnė gamyba keičia karinės aviacijos planavimą bei pajėgumų formavimą.
Leave a Reply