CP v2

Tag: Autorinės teisės

  • Režisierė Isabel Coixet į laiko kapsulę perdavė analoginio pasaulio gynybą ir perspėjo dėl DI

    Režisierė Isabel Coixet į laiko kapsulę perdavė analoginio pasaulio gynybą ir perspėjo dėl DI

    Katalonų režisierė Isabel Coixet dalį savo asmeninio palikimo atidavė į Instituto Cervantes saugomą laiko kapsulę, kuri turėtų būti atverta po 50 metų, 2076 metais. Kūrėja joje paliko sąmoningai analogiškus, šiandienos skaitmenizacijos fone „anachronistiniais“ vadinamus daiktus ir tekstus.

    Į vadinamąją Caja de las Letras, kur saugomi kultūros pasaulio žmonių palikimai, Coixet perdavė kasetę su atrinktomis dainomis, ranka kurtą koliažą ir laišką, parašytą tušinuku. Šiuo gestu režisierė pabrėžė rankų darbo ir fizinių objektų vertę, kuri, jos manymu, ateityje gali tapti retenybe.

    Analoginė žinutė ateičiai

    Laiške režisierė išskyrė paprastus kasdienybės dalykus, kuriuos norėjo „užkonservuoti“ ateities žmogui: nuo vasaros kino po atviru dangumi iki molinių vandens ąsočių. Kartu ji pasiuntė aiškią žinutę apie technologijų įtaką kūrybai ir mąstymui, kritiškai vertindama dirbtinio intelekto pažadus.

    „Rašau tai tušinuku, savo mėgstamiausiu. Nežinau, ar jis dar egzistuos. Tu, kas bebūtum, nepasiduok kalboms apie pasaulio stebuklus“, – rašė Isabel Coixet.

    Pasak kūrėjos, analoginiai įrankiai ir fizinė kūryba yra ne vien nostalgija, bet ir sąmoningas pasirinkimas, primenantis apie lėtą mąstymą, rankų darbą ir klaidos teisę. Tokia nuostata vis dažniau girdima kūrybinėse industrijose, kur DI generuojamas turinys kelia autorystės, autentiškumo ir pasitikėjimo klausimus.

    Kodėl kritikuojamas DI

    Coixet pozicija dera su platesnėmis Europos kultūros sektoriaus diskusijomis apie DI reguliavimą ir kūrėjų teises. Sparčiai plintant generatyviniams modeliams, vis daugiau menininkų ir asociacijų ragina aiškiau apibrėžti, kaip gali būti naudojami kūriniai mokant sistemas, ir kokios apsaugos priemonės reikalingos autorinei teisei.

    Režisierė savo kalboje taip pat kėlė globalios ekologinės žalos temą, pabrėždama, kad technologinė pažanga neturi užgožti atsakomybės už aplinką. Šiame kontekste jos laiko kapsulė tampa ne tik asmenine žinute, bet ir kultūriniu dokumentu apie šiandienos nerimą dėl ateities.

    Kas yra Caja de las Letras

    Instituto Cervantes Madride esanti Caja de las Letras veikia kaip kultūrinė saugykla, kurioje laikomi rašytojų, menininkų, mokslininkų ir institucijų simboliniai palikimai. Tradicija pradėta 2007 metais, o per šį laiką sukaupta beveik 1 800 saugomų „indėlių“.

    Pati Coixet – viena ryškiausių šiuolaikinio Ispanijos kino kūrėjų, pelniusi ne vieną apdovanojimą ir tarptautinį pripažinimą. Per karjerą ji yra laimėjusi aštuonis „Goya“ apdovanojimus, buvo nominuota Berlyno kino festivalyje, o jos filmai ne kartą keliavo per didžiuosius Europos kino forumus.

  • Balti rūmai startavo su Trump TV: 24/7 transliacijos „Youtube“ ir ginčai dėl autorinių teisių

    Balti rūmai startavo su Trump TV: 24/7 transliacijos „Youtube“ ir ginčai dėl autorinių teisių

    Balti rūmai pradėjo naują 24 valandas per parą veikiančią transliaciją „Trump TV“, kurioje realiu laiku ir įrašais rodomi Donaldo Trumpo administracijos renginiai, pranešimai bei atrinkti ankstesni momentai. Platforma pristatoma kaip vienas kanalas, kuriame „vienoje vietoje“ pateikiami svarbiausi administracijos vaizdo įrašai.

    Naujasis projektas pristatytas po to, kai administracija apribojo kai kurių tradicinės žiniasklaidos priemonių žurnalistų ir fotografų prieigą prie Baltųjų rūmų. Kritikai teigia, kad toks derinys kuria spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai ir stiprina valdžios galimybes pačiai formuoti darbotvarkę.

    Kas yra Trump TV?

    „Trump TV“ apibūdinama kaip nuolatinis srautas, kuriame rodomi administracijos pasisakymai, vieši renginiai, pareiškimai ir iš anksto atrinkti vaizdo fragmentai. Daugiausia dėmesio skiriama turiniui, kuris, Baltųjų rūmų teigimu, ne visuomet pasiekia televizijos eterį, todėl dabar esą taps lengviau pasiekiamas internete.

    Transliacija veikia „Youtube“ ir yra orientuota į nuolatinį, lengvai dalijamą vaizdo formatą. Tokia strategija atitinka platesnę tendenciją, kai politinė komunikacija vis dažniau keliasi į platformas, kuriose auditorija pasiekiama be tradicinių redakcinių filtrų.

    Kritika dėl valstybinės žiniasklaidos

    Oponentai „Trump TV“ vadina valstybinės televizijos modelio imitacija ir pabrėžia, kad JAV politinėje sistemoje nepriklausoma žiniasklaida laikoma svarbia valdžios priežiūros dalimi. Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas pareiškė, kad pirmiausia ribojama nepriklausoma žiniasklaida, o vėliau kuriamas kanalas, leidžiantis administracijai „užgožti“ nepalankią informaciją.

    „Pirma Trumpas uždraudė nepriklausomoms naujienoms patekti į Baltuosius rūmus. Dabar jis kuria iš esmės valstybinę televiziją, kad užgožtų tai, jog jis ir jo administracija nuvilia amerikiečius“, – sakė Gavinas Newsomas.

    Buvusi Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Stephanie Grisham taip pat kritikavo iniciatyvą, teigdama, kad tokį komunikacijos modelį dažniau naudoja autoritarinės valstybės. Jos vertinimu, valdžios kontroliuojamas turinio srautas mažina skaidrumą, nes visuomenė mato tai, ką valdžia pasirenka rodyti.

    Autorinės teisės ir popkultūros klipai

    Daug diskusijų sukėlė reklaminis „Trump TV“ klipas, kuriame panaudoti fragmentai iš žinomų serialų ir filmų, taip pat muzikos kūrinys, lydintis montažą. Kritikai atkreipia dėmesį, kad toks turinys gali kelti autorinių teisių klausimų, ypač jei naudojami studijų ir televizijų valdomi vaizdo įrašai.

    Pastaraisiais metais Trumpo aplinkos komunikacijoje dažnai pasirodydavo popkultūros motyvų, įskaitant ir DI generuotus vaizdus ar montažus, tačiau šįkart dėmesį patraukė klipų gausa ir tai, kad jie naudojami oficialiai administracijos komunikacijai reklamuoti. Teisinės rizikos priklauso nuo konkrečių licencijų, naudojimo apimties ir to, kaip turinys platinamas bei monetizuojamas.

    Buvusi Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vadovė Weijia Jiang interviu pabrėžė, kad JAV tradiciškai remiasi nepriklausomais stebėtojais, o ne valdžios kuruojamu eteriu. „Amerika negali turėti valstybinės televizijos. Jei valdžia rodo tik tai, ką nori, visuomenei kyla klausimas, ko ji nemato“, – sakė Weijia Jiang.

    Balti rūmai skelbia, kad „Trump TV“ tikslas yra patogiai pateikti administracijos naujienas, tačiau kritikai ragina vertinti ir platesnį kontekstą: prieigos žurnalistams ribojimą, politinės reklamos persikėlimą į socialines platformas ir augantį spaudimą tradicinėms žiniasklaidos institucijoms.

  • Baltieji rūmai pradėjo „Trump TV“: 24/7 transliacija kelia klausimų dėl žiniasklaidos ir autorinių teisių

    Baltieji rūmai pradėjo „Trump TV“: 24/7 transliacija kelia klausimų dėl žiniasklaidos ir autorinių teisių

    Kas yra „Trump TV“

    Baltieji rūmai paskelbė pradėję „Trump TV“ – visą parą veikiančią platformą, kurioje transliuojami Donaldo Trumpo administracijos renginiai, pranešimai ir atrinkti įrašai. Skelbiama, kad čia vienoje vietoje bus pateikiami svarbiausi momentai ir naujausia informacija iš administracijos.

    Projektas pristatytas kaip papildomas kanalas auditorijai pasiekti, kai dalis politinės komunikacijos vis dažniau persikelia į socialinius tinklus ir vaizdo platformas. Vis dėlto pati „Trump TV“ idėja sulaukė kritikos dėl galimos įtakos informacijos pateikimui ir bandymų apeiti tradicinę žiniasklaidos filtravimo bei tikrinimo grandį.

    Kontekstas: įtampa su tradicine žiniasklaida

    „Trump TV“ startas sutapo su žiniomis apie sugriežtintą Baltųjų rūmų požiūrį į kai kurių redakcijų darbą ir prieigą prie prezidento aplinkos. Kritikai pabrėžia, kad tokie sprendimai gali riboti nepriklausomą žurnalistinę kontrolę, ypač kai alternatyviai stiprinami oficialūs kanalai.

    Medijų teisės ir žiniasklaidos laisvės ekspertai atkreipia dėmesį, kad valstybės institucijų kuriamas nuolatinis transliavimo kanalas savaime nėra neteisėtas, tačiau rizikos kyla tada, kai jis pradedamas naudoti kaip pagrindinis informacijos šaltinis vietoje nepriklausomų redakcijų. Tokiu atveju visuomenei gali būti rodoma tik tai, ką valdžia nori akcentuoti.

    „Amerika negali turėti valstybinės televizijos, nes būtini nepriklausomi stebėtojai. Jei valdžia rodo tik tai, ką nori, kyla klausimas, ko nematome“, – sakė Weijia Jiang.

    Reakcijos ir autorinių teisių klausimai

    Ypatingo dėmesio sulaukė „Trump TV“ reklaminis klipas, kuriame panaudoti atpažįstami fragmentai iš populiarių serialų ir filmų. Tokia komunikacijos forma kelia klausimų dėl autorinių teisių, nes skirtingų studijų ir platformų turinys paprastai yra licencijuojamas, o naudojimas reklamai gali reikalauti atskirų leidimų.

    Autorinių teisių praktikoje svarbūs kontekstas, panaudoto turinio apimtis, tikslas ir poveikis originalo rinkai. Net jei dalis kadrų gali būti ginama kaip kritika ar parodija, reklaminis ar politinės rinkodaros pobūdis dažnai vertinamas griežčiau, todėl neatmetama, kad teisių turėtojai gali kreiptis dėl pažeidimų.

    „Kas dar taip daro? Rusija, Kinija ir Iranas – tai tik keli pavyzdžiai“, – sakė Stephanie Grisham.

    Kol kas nėra aišku, ar „Trump TV“ taps nuolatine, redakciškai išplėtota platforma, ar liks kaip oficialių renginių srautas. Tačiau diskusija jau įsisiūbavo: vieniems tai moderni komunikacija, kitiems – žingsnis, galintis silpninti nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį ir kelti naujų teisinių ginčų dėl turinio naudojimo.

  • Dr. Dre prisipažino: DI jau kuria muziką studijoje, o „Spotify“ ruošia naują posūkį rinkoje

    Dr. Dre prisipažino: DI jau kuria muziką studijoje, o „Spotify“ ruošia naują posūkį rinkoje

    DI ateina į studiją

    Hiphope ilgus metus dominavo autentiškumo ir pasidaryk pats principas: reperiai patys rašė tekstus, o prodiuseriai patys konstruodavo garsą. Vis dėlto technologijų pažanga keičia įpročius, o generatyviniai įrankiai vis dažniau tampa kasdienybe ir legendoms.

    Prodiuseris ir atlikėjas Dr. Dre viešai pripažino, kad studijoje naudojasi generatyviniais sprendimais, padedančiais greičiau išbandyti idėjas. Jo teigimu, dalis baimių kyla ne tiek iš technologijos, kiek iš nenoro mokytis ir prisitaikyti prie naujų metodų.

    „Nematau tame grėsmės. Mano nuomone, grėsmę labiausiai mato tie, kuriems sunku kurti“, – sakė Dr. Dre.

    Ilgametis jo bendražygis Jimmy Iovine DI taip pat vertina kaip įrankį, galintį sustiprinti kūrybinį procesą, o ne jį panaikinti. Jis pabrėžia, kad talentingų kūrėjų rankose technologijos gali tapti katalizatoriumi, o ne kūrybos pakaitalu.

    „Studijoje, kai talentingi žmonės gaus DI įrankius, jie kurs geresnius albumus“, – sakė Jimmy Iovine.

    Diskusija persimetė ir į kiną

    Ginčai dėl automatizacijos ir autorystės neapsiriboja vien muzika. Kino industrijoje dalis kūrėjų DI mato kaip papildomą pagalbininką, tačiau kiti perspėja, kad technologija neturi pakeisti pačios rašymo ir idėjų gimimo esmės.

    Vienas iš skeptiškiau nusiteikusių balsų – aktorius ir scenaristas Seth Rogen, kuris pabrėžia, kad noras rašyti mažiau dėl įrankio prieštarauja pačiai scenaristo profesijai. Jo mintis atspindi platesnę kūrėjų bendruomenės nuotaiką, kai ribos tarp pagalbos ir pakeitimo tampa itin jautrios.

    „Idėja apie įrankį, dėl kurio rašyčiau mažiau, man nepriimtina, nes man patinka rašyti. Jei tavo instinktas yra naudoti DI vietoje šio proceso, tu neturėtum būti scenaristas“, – sakė Seth Rogen.

    Platformos ruošia naujas taisykles

    Augant generatorių populiarumui, keičiasi ir skaitmeninės platinimo platformos: jos ieško būdų atskirti virtualius atlikėjus, DI padedamus kūrinius ir tradiciškai sukurtą muziką. Tokie sprendimai svarbūs tiek klausytojų skaidrumui, tiek teisių turėtojams, kurie reikalauja aiškumo dėl autorystės.

    Minima, kad „Spotify“ ir „Apple Music“ diegia žymėjimo praktikas, susijusias su virtualiais atlikėjais ar DI dalyvavimu kūryboje. Lygiagrečiai rinkoje daugėja iniciatyvų, kai platformos ir didžiosios leidybos grupės ieško legalių modelių, leidžiančių naudotojams kurti naujas dainų versijas neperžengiant autorių teisių ribų.

    Dr. Dre ir Jimmy Iovine technologijas su verslu sieja jau seniai: jų istorijoje buvo ir prekės ženklų plėtra, ir švietimo iniciatyvos, orientuotos į dizaino, inžinerijos bei verslo sankirtą. Tokios patirtys paaiškina, kodėl jie DI temoje dažniau kalba apie praktinę naudą ir prisitaikymą, o ne apie grėsmę kūrybai.

    Tuo pat metu kūrėjams ir klausytojams svarbiausios lieka dvi temos: kaip bus užtikrinamos autorinės teisės ir ar DI netaps priemone masiškai užtvindyti platformas menkaverčiu turiniu. Būtent nuo skaidrių taisyklių, žymėjimo ir licencijavimo priklausys, ar DI muzikoje taps nauju instrumentu, ar nauju konfliktų šaltiniu.

  • Slaptas „Anthropic“ planas „Project Panama“: teismas atskleidė, kaip dėl DI buvo naikinamos knygos

    Slaptas „Anthropic“ planas „Project Panama“: teismas atskleidė, kaip dėl DI buvo naikinamos knygos

    Kas paaiškėjo teismo dokumentuose

    Neseniai išslaptinti teismo dokumentai atskleidė, kad JAV DI bendrovė „Anthropic“ vykdė slaptą projektą, kurio metu masiškai buvo perkamos, ardomos ir skenuojamos knygos, kad jų turinys patektų į mokomąsias duomenų bazes. Projektas vidiniuose planuose vadintas „Project Panama“ ir, kaip teigiama bylos medžiagoje, buvo siejamas su ambicija destruktyviai suskaitmeninti kuo platesnį knygų fondą.

    Dokumentuose taip pat nurodoma, kad įmonės viduje buvo akcentuojamas konfidencialumas. Tokia praktika dar labiau paaštrino diskusiją apie tai, kokiomis sąlygomis kūrėjų darbas gali būti naudojamas DI modeliams mokyti.

    Kaip knygos virsdavo duomenimis

    Pagal teismo bylos medžiagoje aprašytą schemą „Anthropic“ dideliais kiekiais įsigydavo knygas iš kelių tiekėjų, o techninę skenavimo dalį perduodavo išorės rangovams. Tam esą buvo naudojama įranga, kuri fiziškai nupjaudavo knygų nugarėles ir išardydavo puslapius, kad pramoniniai skeneriai galėtų greitai nuskaityti turinį.

    Vėliau popierius, kaip teigiama aprašymuose, būdavo išgabenamas perdirbti. Kritikai pabrėžia, kad toks procesas kelia ne tik autorinių teisių, bet ir kultūrinės vertės klausimą: knyga tampa vienkartiniu žaliavos šaltiniu duomenims išgauti.

    Kodėl rinktasi knygas, o ne internetą?

    Teismo dokumentuose cituojami vidiniai argumentai rodo, kad knygos buvo laikomos kokybiškesniu šaltiniu nei interneto tekstai. Knygų kalba paprastai yra redaguota, nuosekli, o stilius ir struktūra gali padėti DI geriau „išmokti rašyti“, palyginti su netvarkingais, trumpais ar dirbtinai generuotais interneto įrašais.

    Kitas motyvas, minimas bylos kontekste, susijęs su rizika, kad DI modeliai, mokomi iš DI sugeneruoto turinio, ilgainiui praranda kokybę. Todėl leidybiniai tekstai, sukurti žmonių ir perėję redagavimą, įmonei atrodė kaip patikimesnė ir „švaresnė“ mokymosi medžiaga.

    Autorinės teisės ir atsiskaitymas su autoriais

    „Project Panama“ viešumon iškilo per autorinių teisių ginčą, kurį inicijavo grupė autorių. Jie teigė, kad jų kūriniai buvo panaudoti DI modeliams mokyti be leidimo, o dalis medžiagos galėjo būti gauta neteisėtais kanalais, pavyzdžiui, iš vadinamųjų šešėlinių bibliotekų.

    Bylos medžiagoje taip pat aptariamas skirtumas tarp teisėtai įsigytų knygų skenavimo ir atvejų, kai turinys galėjo būti parsisiųstas neturint teisių. Teisinis vertinimas tokiose bylose paprastai remiasi tuo, kaip buvo gauta medžiaga, kokiu mastu ji kopijuota ir ar tokį naudojimą galima laikyti leistinu pagal galiojančias išimtis.

    „Klausimas, kurį sprendėme, buvo susijęs su kai kurių medžiagų gavimo būdu, o ne su pačia galimybe jas naudoti DI plėtrai“, – sakė „Anthropic“ atstovė, komentuodama poziciją dėl ginčo esmės.

    Ką tai keičia DI rinkoje

    Ši istorija sustiprina platesnę tendenciją: didelės DI bendrovės vis dažniau susiduria su autorinių teisių ieškiniais, o teismų praktika tampa vienu svarbiausių veiksnių, nulemiančių, kaip ateityje bus formuojamos mokymo duomenų bazės. Kartu auga spaudimas kurti aiškesnius licencijavimo modelius, kad autoriai ir leidėjai galėtų pasirinkti, ar jų kūriniai gali būti naudojami DI mokymui ir kokiomis sąlygomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai šioje srityje turės ilgalaikių pasekmių: nuo DI sistemų kokybės iki kultūros sektoriaus pajamų ir kūrėjų motyvacijos. Kuo daugiau bylų pasieks susitarimus ar precedentinius sprendimus, tuo aiškesnės taps taisyklės, kas leidžiama, o kas laikoma piktnaudžiavimu.

  • „Spotify“ ištrynė 75 mln DI dainų: prasidėjo karas su muzikos spamu ir klastotėmis

    „Spotify“ ištrynė 75 mln DI dainų: prasidėjo karas su muzikos spamu ir klastotėmis

    Internete sparčiai daugėja muzikos, kurią masiškai kuria dirbtinis intelektas, o srautinio transliavimo platformoms tai virsta kokybės, autorinių teisių ir sukčiavimo problema. Į paslaugas kasdien įkeliami dešimtys tūkstančių naujų kūrinių, o dalis jų yra menkos vertės, kartojantys tuos pačius šablonus arba mėginantys imituoti žinomus atlikėjus.

    Šiame kontekste „Spotify“ pastaraisiais metais ėmėsi griežtesnio moderavimo ir, remiantis viešai aptariamais industrijos vertinimais, iš platformos pašalino daugiau kaip 75 mln. įrašų, kurie buvo priskirti šlamštui ar manipuliacijoms. Tokie kūriniai dažnai keliami ne tam, kad surastų auditoriją, o kad dirbtinai generuotų perklausas, užtvindytų rekomendacijas ir išnaudotų atlygio už srautus modelį.

    Problemos mastą didina tai, kad dainą šiandien galima sugeneruoti per kelias minutes, pasitelkus tekstinį aprašą ir automatizuotą platinimą. Dėl to platformos susiduria ne tik su gausa, bet ir su autentikos klausimu: klausytojams tampa vis sunkiau suprasti, ar kūrinį sukūrė realus atlikėjas, ar tai anoniminė masinės gamybos produkcija.

    „DI nepakeitė pačios šlamšto logikos, jis tik pakėlė senas manipuliacijas į naują lygį“, – sakė „Spotify“ atstovas Samas Duboffas.

    Platformoms tenka spręsti ir kitą jautrią temą: duomenų rinkimą modelių mokymui, kai technologijų bendrovės mėgina automatizuotai nuskaityti turinį. Tokie procesai kelia tiek saugumo, tiek teisinius klausimus, nes muzikos failai ir metaduomenys yra komercinės vertės, o jų naudojimas DI mokymui vis dažniau tampa derybų bei ginčų objektu.

    Panašias tendencijas fiksuoja ir konkurentai. „Deezer“ yra skelbusi, kad DI sukurta muzika sudaro reikšmingą dalį naujai įkeliamo turinio, todėl diegia atpažinimo sistemas, o rinkoje stiprėja spaudimas turėti aiškesnį žymėjimą. Vartotojams tai svarbu ne tik dėl skaidrumo, bet ir dėl to, kad rekomendacijos bei grojaraščiai neatsidurtų automatiškai generuojamo triukšmo įkaitu.

    Reaguodama į situaciją, įrašų industrija kartu su technologiniais partneriais vis dažniau kalba apie standartizuotus metaduomenis ir savanoriškas žymas, kurios leistų identifikuoti kūrinius, sukurtus ar reikšmingai pakeistus naudojant DI. „Spotify“ taip pat yra nurodžiusi, kad stiprina atlikėjų profilių autentifikavimą ir taiko priemones prieš piktnaudžiavimą, tačiau kartu pabrėžia, jog turinio vertinimas turi remtis aiškiomis taisyklėmis ir nuoseklia praktika.

    Šis ginčas persikelia ir į politikos lygmenį: kai kuriose šalyse vis aktyviau svarstoma, kaip reguliuoti DI turinį, kad būtų apsaugotos autorinės teisės ir užtikrintas skaidrumas vartotojams. Artimiausiu metu rinkai svarbiausi taps du dalykai: patikimas DI turinio žymėjimas ir realiai veikiantys mechanizmai, ribojantys masinį šlamštą, kuris kenkia tiek kūrėjams, tiek klausytojų patirčiai.

  • „Tidal“ brangina prenumeratą Lenkijoje: kainos susilygino su „Spotify“, pokyčiai ir dėl DI

    „Tidal“ brangina prenumeratą Lenkijoje: kainos susilygino su „Spotify“, pokyčiai ir dėl DI

    Garso transliacijų platforma „Tidal“ Lenkijoje pakėlė prenumeratos kainas ir taip pasekė „Spotify“ pavyzdžiu. Atnaujintas kainynas jau taikomas naujiems klientams, o esamiems vartotojams pokyčiai įsigalios nuo rugpjūčio 3 dienos, kai bus atnaujinami mėnesiniai atsiskaitymai.

    Didžiausia dalis vartotojų už paslaugą mokės maždaug 1 euru daugiau per mėnesį, o šeimos planas pabrango apie 2–3 eurais. Perskaičiavus padidėjimą iš zlotų pagal įprastą rinkos kursą, tai atitinka kelių eurų šuolį, tačiau galutinė suma priklauso nuo konkretaus plano ir taikomų mokesčių.

    Po kainų korekcijos „Tidal“ įkainiai Lenkijoje praktiškai susilygino su „Spotify“ tarifais, kurie šiemet taip pat buvo didinti. Platforma pabrėžia, kad kainų kėlimas esą reikalingas tam, jog būtų galima toliau finansuoti paslaugos plėtrą ir užtikrinti didesnę grąžą muzikos kūrėjams.

    Šis sprendimas priimtas platesniame kontekste, kai didžiosios muzikos transliacijų platformos visame pasaulyje peržiūri kainodarą. Pastaraisiais metais augo turinio licencijavimo, infrastruktūros ir produktų vystymo kaštai, o kartu didėjo spaudimas ieškoti tvaresnio verslo modelio rinkoje, kurioje konkurencija išlieka itin aštri.

    Be kainų, „Tidal“ pranešė ir apie pokyčius, susijusius su muzika, sukurta naudojant dirbtinis intelektas. Platforma nusprendė tokio turinio visiškai neuždrausti, tačiau planuoja nemokėti honorarų kūrėjams, jei įrašai yra sugeneruoti ir neturi tradicinio autorinio indėlio, kuris būtų prilyginamas žmogaus kūrybai.

    Nuo 2026 metų liepos 15 dienos vartotojams turėtų būti aiškiau žymimi kūriniai, sukurti naudojant dirbtinis intelektas, kad klausantis būtų lengviau suprasti jų kilmę. Taip pat numatyta griežčiau reaguoti į įrašus, kurie apsimeta realiais atlikėjais ir gali klaidinti klausytojus, nes tokia praktika siejama su sukčiavimu ir teisių pažeidimais.

  • Mirė „Village People“ lyderis ir dainos Y.M.C.A. bendraautoris Victor Willis: jam buvo 75-eri

    Mirė „Village People“ lyderis ir dainos Y.M.C.A. bendraautoris Victor Willis: jam buvo 75-eri

    Mirė legendinės disko grupės „Village People“ lyderis ir vienas žymiausios dainos Y.M.C.A. bendraautorių Victor Willis. Muzikantui buvo 75-eri, apie jo mirtį pranešta grupės socialinių tinklų paskyrose.

    Įraše teigiama, kad Victor Willis mirė 2026 metų birželio 30 dieną po trumpos, tačiau agresyvios ligos. Grupė taip pat paprašė gerbti artimųjų privatumą, o detalesnė mirties priežastis nebuvo pateikta.

    Kas buvo Victor Willis

    Victor Willis laikomas vienu „Village People“ kūrėjų ir svarbiausių balsų, formavusių grupės skambesį jos populiarumo pike. Plačiajai auditorijai jis atpažįstamas ir iš grupės įvaizdžio: scenoje atlikėjas dažnai pasirodydavo policininko kostiumu.

    „Village People“ išgarsėjo 8-ajame dešimtmetyje, o jų dainos tapo disko eros simboliu ir iki šiol reguliariai skamba sporto arenose, festivaliuose bei televizijoje. Tarp ryškiausių hitų minimos Y.M.C.A., Go West ir In The Navy, prie kurių kūrybos Willis prisidėjo kaip bendraautoris.

    Teisių ginčas ir sugrįžimas

    Pranešimuose primenama, kad 9-ojo dešimtmečio pradžioje Willis pasitraukė iš grupės. Vėliau jis tapo svarbia figūra diskusijose apie autorines teises: 2012 metais jis laimėjo teisinį ginčą dėl teisių į dalį „Village People“ repertuaro, įskaitant Y.M.C.A. ir In The Navy.

    2017 metais Willis vėl prisijungė prie „Village People“, o pastaraisiais metais grupė išliko viešojoje erdvėje ne tik dėl nostalgijos bangos, bet ir dėl politinio konteksto. Jų muzika skambėjo Donaldo Trumpo renginiuose, o tai daliai gerbėjų sukėlė prieštaringų reakcijų.

    Diskusijos dėl Y.M.C.A. reikšmės

    Y.M.C.A. ir kiti grupės kūriniai ilgą laiką buvo siejami su LGBTQ+ kultūra ir dažnai vadinami bendruomenės himnais, todėl jų naudojimas politiniuose mitinguose kai kam atrodė prieštaringas. Pats Victor Willis anksčiau yra viešai neigęs, kad Y.M.C.A. buvo kuriama kaip LGBTQ+ himnas, teigdamas, jog tokios interpretacijos esą kenkia dainos suvokimui.

    Skelbiama, kad Victor Willis liko žmona Karen Huff-Willis. Grupė kol kas nepateikė informacijos apie atsisveikinimą ar viešus atminimo renginius.

  • Lenkijos šou verslo naujienos vienoje vietoje: karščiausi gandai, nuotraukos ir vaizdo įrašai

    Lenkijos pramogų pasaulio rubrika „Gwiazdy“ pristato naujienas apie vietines ir tarptautines žvaigždes, jų santykius, karjeros posūkius ir viešus pasirodymus. Turinys orientuotas į greitai skaitomas aktualijas, kurios dažniausiai kyla iš socialinių tinklų, renginių ir viešų pareiškimų.

    Šio tipo rubrikose didžiausią srautą generuoja trumpi pranešimai apie kasdienį žinomų žmonių gyvenimą, komentarai apie įvaizdį, taip pat nuotraukų galerijos ir vaizdo medžiaga. Auditorijai svarbu gauti informaciją greitai, todėl tokios platformos akcentuoja aktualumą, lengvą naršymą ir aiškią struktūrą.

    Kartu su pramogų naujienomis vis dažniau išryškėja ir privatumo bei autorinių teisių klausimai. Leidėjai pabrėžia, kad turinio kopijavimas, dauginimas ar kaupimas be aiškaus leidimo yra ribojamas, nepriklausomai nuo to, ar tai tekstai, nuotraukos, vaizdo įrašai, ar duomenų bazės.

    Pastaraisiais metais atskirai akcentuojamas ir automatizuotas turinio naudojimas, įskaitant rinkimą bei apdorojimą pasitelkiant mašininį mokymąsi ar dirbtinis intelektas. Toks kontekstas rodo bendrą rinkos tendenciją: žiniasklaidos grupės griežtina taisykles, kai turinys panaudojamas už platformos ribų.

    Šou verslo rubrikoms tai reiškia didesnį dėmesį patikimumui ir šaltinių skaidrumui, nes gandų turinys lengvai plinta ir gali daryti reputacinę žalą. Dėl to leidėjai dažniau remiasi oficialiais pranešimais, pačių žinomų žmonių įrašais ir patikrintomis viešomis citatomis, o ne vien anoniminiais pasakojimais.

  • „Hasbro“ sutarties punktas dėl DI kelia audrą: vaikų balsai „Pepoje Kiaulaitėje“ gali būti klonuojami

    „Hasbro“ sutarties punktas dėl DI kelia audrą: vaikų balsai „Pepoje Kiaulaitėje“ gali būti klonuojami

    Kas sukėlė ginčą?

    JAV pramogų ir žaislų milžinė „Hasbro“ sulaukė kritikos dėl naujos sutarties sąlygos, kuri, kaip pranešama, taikoma vaikų įgarsintojams populiariame animaciniame seriale Pepa Kiaulaitė. Esmė ta, kad atlikėjų balsai galėtų būti naudojami kuriant komercinius franšizės išteklius, pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    Tokio tipo punktai praktiškai gali reikšti, kad įmonė įgytų teisę klonuoti vaikų balsus, juos atkurti ar generuoti naujus įrašus ateityje. Kritikai pabrėžia, kad tai ypač jautru, kai kalbama apie nepilnamečius ir jų ilgalaikę tapatybę profesijoje.

    Atviras laiškas: sutikimas negali būti formalumas

    Reaguodami į šią praktiką, beveik 1 000 industrijos profesionalų pasirašė atvirą laišką, kurį inicijavo jaunų atlikėjų agentus vienijanti asociacija. Laiške smerkiama nuostata, kuri, kaip teigiama, pristatoma principu imk arba palik, ir raginama jos atsisakyti.

    Pasirašiusieji akcentuoja, kad vaikų atveju sutikimas turi būti vertinamas ypač atsargiai, nes vaikai negali suteikti pilnai informuoto teisinio sutikimo. Taip pat pabrėžiama, kad tėvų ar globėjų pritarimas neturėtų tapti neribota licencija kaupti, klonuoti, mokyti modelius ar pakartotinai naudoti vaiko balsą neribotą laiką.

    „Joks vaikas neturėtų atiduoti balso teisių neribotam laikui ir be aiškių ribų“, – teigiama atvirame laiške.

    „Hasbro“ atsakas ir platesnė tendencija rinkoje

    „Hasbro“ patvirtino žinanti apie laišką ir viešai pabrėžė, kad vaikų atlikėjų apsauga esą yra viena iš esminių bendrovės vertybių. Bendrovė taip pat nurodė, kad pramonės standartai dėl DI sparčiai kinta, todėl įsipareigojama šį klausimą spręsti atsakingai ir skaidriai.

    Vis dėlto įgarsinimo rinkoje nerimas auga, nes DI sąlygos sutartyse tampa vis dažnesnės. Jos gali apimti ne tik balso klonavimą ar modelių mokymą, bet ir dirbtinai sugeneruoto garso naudojimą reklamai, licencijavimui ar platinimui, o kai kuriais atvejais ir duomenų perdavimą trečiosioms šalims.

    Tokios nuostatos kelia klausimų dėl atlygio, autorinių ir gretutinių teisių, panaudojimo trukmės bei kontrolės. Kūrybinių industrijų atstovai vis dažniau siekia aiškių ribų: konkretaus panaudojimo tikslo, termino, papildomo apmokėjimo ir galimybės atsisakyti DI panaudojimo ateityje.

    Kontekstas: kaip „Hasbro“ susijusi su Pepa Kiaulaite

    Pepa Kiaulaitė Jungtinėje Karalystėje startavo 2004 metais ir greitai tapo pasauliniu prekės ženklu, apimančiu televizijos turinį, žaislus ir licencijas. „Hasbro“ 2019 metais įsigijo „Entertainment One“ ir kartu perėmė teises į šį prekės ženklą; viešai skelbta sandorio vertė siekė apie 3,5 mlrd. eurų.

    Ši istorija dar kartą iškelia klausimą, kaip kūrybinė industrija turėtų reguliuoti DI naudojimą, kai kalbama apie nepilnamečius, jų balsą ir ilgalaikę kontrolę. Artimiausiu metu rinkai greičiausiai teks ieškoti kompromiso tarp technologinių galimybių ir aiškių apsaugos taisyklių atlikėjams.