Katalonų režisierė Isabel Coixet dalį savo asmeninio palikimo atidavė į Instituto Cervantes saugomą laiko kapsulę, kuri turėtų būti atverta po 50 metų, 2076 metais. Kūrėja joje paliko sąmoningai analogiškus, šiandienos skaitmenizacijos fone „anachronistiniais“ vadinamus daiktus ir tekstus.
Į vadinamąją Caja de las Letras, kur saugomi kultūros pasaulio žmonių palikimai, Coixet perdavė kasetę su atrinktomis dainomis, ranka kurtą koliažą ir laišką, parašytą tušinuku. Šiuo gestu režisierė pabrėžė rankų darbo ir fizinių objektų vertę, kuri, jos manymu, ateityje gali tapti retenybe.
Analoginė žinutė ateičiai
Laiške režisierė išskyrė paprastus kasdienybės dalykus, kuriuos norėjo „užkonservuoti“ ateities žmogui: nuo vasaros kino po atviru dangumi iki molinių vandens ąsočių. Kartu ji pasiuntė aiškią žinutę apie technologijų įtaką kūrybai ir mąstymui, kritiškai vertindama dirbtinio intelekto pažadus.
„Rašau tai tušinuku, savo mėgstamiausiu. Nežinau, ar jis dar egzistuos. Tu, kas bebūtum, nepasiduok kalboms apie pasaulio stebuklus“, – rašė Isabel Coixet.
Pasak kūrėjos, analoginiai įrankiai ir fizinė kūryba yra ne vien nostalgija, bet ir sąmoningas pasirinkimas, primenantis apie lėtą mąstymą, rankų darbą ir klaidos teisę. Tokia nuostata vis dažniau girdima kūrybinėse industrijose, kur DI generuojamas turinys kelia autorystės, autentiškumo ir pasitikėjimo klausimus.
Kodėl kritikuojamas DI
Coixet pozicija dera su platesnėmis Europos kultūros sektoriaus diskusijomis apie DI reguliavimą ir kūrėjų teises. Sparčiai plintant generatyviniams modeliams, vis daugiau menininkų ir asociacijų ragina aiškiau apibrėžti, kaip gali būti naudojami kūriniai mokant sistemas, ir kokios apsaugos priemonės reikalingos autorinei teisei.
Režisierė savo kalboje taip pat kėlė globalios ekologinės žalos temą, pabrėždama, kad technologinė pažanga neturi užgožti atsakomybės už aplinką. Šiame kontekste jos laiko kapsulė tampa ne tik asmenine žinute, bet ir kultūriniu dokumentu apie šiandienos nerimą dėl ateities.
Kas yra Caja de las Letras
Instituto Cervantes Madride esanti Caja de las Letras veikia kaip kultūrinė saugykla, kurioje laikomi rašytojų, menininkų, mokslininkų ir institucijų simboliniai palikimai. Tradicija pradėta 2007 metais, o per šį laiką sukaupta beveik 1 800 saugomų „indėlių“.
Pati Coixet – viena ryškiausių šiuolaikinio Ispanijos kino kūrėjų, pelniusi ne vieną apdovanojimą ir tarptautinį pripažinimą. Per karjerą ji yra laimėjusi aštuonis „Goya“ apdovanojimus, buvo nominuota Berlyno kino festivalyje, o jos filmai ne kartą keliavo per didžiuosius Europos kino forumus.
Leave a Reply