CP v2

Tag: Avalanche

  • „Charles Schwab“ plečia kriptovaliutų prekybą: prie BTC ir ETH prisijungs Solana, Avalanche ir Chainlink

    „Charles Schwab“ plečia kriptovaliutų prekybą: prie BTC ir ETH prisijungs Solana, Avalanche ir Chainlink

    JAV investicijų valdymo bendrovė „Charles Schwab“ pranešė planuojanti išplėsti kriptovaliutų pasiūlą savo platformoje „Schwab Crypto“. Į sąrašą, šalia jau siūlomų bitkoino ir eterio, artimiausiais mėnesiais turėtų būti įtrauktos Solana, Avalanche ir Chainlink.

    Bendrovė akcentuoja, kad plėtra bus vykdoma nuosekliai, orientuojantis į labiau įsitvirtinusius skaitmeninius aktyvus ir klientų paklausą. Tokia kryptis rodo tradicinių brokerių siekį užimti didesnę rinkos dalį, kuri ilgą laiką buvo labiau susijusi su kriptovaliutų biržomis.

    Kas keisis „Schwab Crypto“ klientams

    „Charles Schwab“ nurodo, kad naujieji aktyvai bus prieinami pirkimui ir pardavimui per artimiausius mėnesius. Praktikoje tai reiškia daugiau pasirinkimo klientams, kurie kriptovaliutas nori laikyti ir valdyti šalia kitų investicijų vienoje įprastoje tarpininkavimo aplinkoje.

    Šis sprendimas ypač reikšmingas tuo, kad „Charles Schwab“ iki šiol laikėsi santūresnio požiūrio: pirmiausia įdiegė tiesioginę prekybą dviem didžiausiomis kriptovaliutomis, o tik po to ėmėsi plėtros. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip bandymas suderinti inovacijas su rizikos valdymu ir reguliaciniu atsargumu.

    Konkurencija su „Coinbase“ ir „Robinhood“

    Kriptovaliutų prekybos segmentas sparčiai keičiasi: dalis investuotojų nori platesnio monetų pasirinkimo, kurį siūlo tokios platformos kaip „Coinbase“ ar „Robinhood“. Vis dėlto tradiciniai brokeriai turi kitą pranašumą – ilgametį pasitikėjimą, įprastus investavimo įrankius ir galimybę kriptovaliutų pozicijas valdyti kartu su akcijomis, fondais ar obligacijomis.

    „Charles Schwab“ sprendimas pridėti Solana, Avalanche ir Chainlink rodo siekį sumažinti atotrūkį nuo kriptovaliutų rinkos lyderių, tačiau kartu neperžengti ribos, kuri galėtų kelti papildomų reputacinių ar reguliacinių rizikų. Pasirinktos trys kriptovaliutos priskiriamos prie didesnių ir plačiau naudojamų ekosistemų, kurios turi aktyvias bendruomenes ir pritaikymo atvejus.

    Kiek tai kainuos ir kodėl tai svarbu rinkai

    Bendrovė anksčiau yra nurodžiusi, kad prekybai taikomas 75 bazinių punktų mokestis už sandorį. Tai yra svarbus veiksnys investuotojams, lyginantiems, kur prekiauti: kriptovaliutų biržose kainodara gali skirtis, o dalis jų taiko ir papildomus mokesčius už įnešimus, išėmimus ar spredus.

    „Su šia plėtra klientai turės daugiau pasirinkimo formuodami skaitmeninio turto dalį šalia investavimo ir bankininkystės patirties, kurią jie pažįsta ir kuria pasitiki „Schwab““, – sakė „Charles Schwab“ skaitmeninio turto padalinio vadovas Joe Vietri.

    Rinkai tai signalas, kad skaitmeninis turtas vis labiau persikelia į tradicinių finansų infrastruktūrą. Kriptovaliutų projektams patekimas į didelio brokerio pasiūlą gali tapti reikšmingu platinimo kanalu, nes jis atveria kelią platesnei mažmeninių investuotojų auditorijai, kuri dažnai vengia specializuotų kriptovaliutų platformų.

  • „Tassat“ ir „Lynq“ keičia atsiskaitymus: kodėl bankai žiūri į „Avalanche“ infrastruktūrą

    JAV finansinių technologijų bendrovės „Tassat“ ir „Lynq“ stiprina bendradarbiavimą, siekdamos iš esmės modernizuoti tarpbankinių atsiskaitymų infrastruktūrą. Pagrindinė idėja paprasta: pinigai tarp institucijų turi judėti realiuoju laiku, o ne laukti darbo dienos pabaigos ar kelių dienų „langų“.

    Tokie projektai atsiranda tuo metu, kai bankai ir didieji rinkos dalyviai vis dažniau spaudžiami mažinti riziką, susijusią su ilgu atsiskaitymo laiku, ir didinti kapitalo panaudojimo efektyvumą. Šiame kontekste realaus laiko atsiskaitymai ir programuojamas turto judėjimas tampa ne teorija, o praktiniu konkurenciniu pranašumu.

    Realaus laiko atsiskaitymai ir rizikos mažinimas

    Tradicinėse rinkose atsiskaitymo vėlavimas reiškia, kad sandorio šalys laikinai prisiima kredito ir įvykdymo riziką, o dalis lėšų „įšąla“ kaip užstatai ir rezervai. Kuo greičiau įvyksta galutinis atsiskaitymas, tuo mažesnė grandininė rizika ir tuo mažesni reikalavimai užtikrinimui.

    „Tassat“ ir „Lynq“ akcentuoja, kad infrastruktūra, leidžianti atsiskaityti beveik akimirksniu, gali būti pritaikoma instituciniams scenarijams, kuriuose svarbiausia yra patikimumas, audituojamumas ir aiški atitiktis. Tai ypač aktualu tada, kai bankai ieško būdų, kaip skaitmenizuoti pervedimus nepaaukojant kontrolės mechanizmų.

    Kas keičiasi, kai atsiskaitymas vyksta grandinėje

    Didžiausias pokytis yra tas, kad atsiskaitymo procesas gali būti vykdomas vienoje technologinėje terpėje, kurioje įmanoma tiksliai apibrėžti taisykles, teises ir apribojimus. Tokia architektūra leidžia kurti sprendimus, kai atsiskaitymas, ataskaitų generavimas ir tam tikri rizikos valdymo veiksmai tampa labiau automatizuoti.

    Vienas dažniausiai minimas pažadas instituciniams dalyviams yra galimybė sumažinti „trintį“ tarp mokėjimų, turto perleidimo ir likvidumo valdymo. Praktikoje tai reiškia mažiau rankinio derinimo, mažiau tarpinių etapų ir aiškesnę operacijų seką nuo inicijavimo iki galutinio įvykdymo.

    Kodėl dėmesys krypsta į „Avalanche“

    „Tassat“ ir „Lynq“ pasirenka „Avalanche“ infrastruktūrą kaip techninį pagrindą, akcentuodami našumą ir galimybę kurti institucijoms pritaikomas grandines su aiškiai apibrėžtais veikimo parametrais. Tokiems projektams paprastai svarbu, kad sprendimas būtų prognozuojamas, lengviau valdomas ir pritaikomas atitikties reikalavimams.

    Tuo pačiu rinkoje ryškėja tendencija finansų institucijoms ieškoti modelių, kurie primena pažįstamą veiklos logiką, bet suteikia modernesnes atsiskaitymo savybes. Dėl to vis dažniau kalbama apie „leidžiamas“ arba institucijoms skirtas aplinkas, kur prieigos ir dalyvavimo taisyklės nustatomos iš anksto.

    „Jei norime, kad institucinis atsiskaitymas veiktų realiuoju laiku, turime pergalvoti pačią infrastruktūrą, o ne tik pagreitinti senus procesus“, – sakė vienas projekto atstovų diskusijoje apie sprendimo kryptį.

    Vis dėlto „Tassat“ ir „Lynq“ atvejis nėra vien technologinė istorija: institucinis pritaikymas priklausys ir nuo reguliacinio aiškumo, integracijos su esamomis bankų sistemomis bei rinkos dalyvių pasitikėjimo. Artimiausiu metu būtent realūs diegimo scenarijai parodys, ar realaus laiko atsiskaitymai grandinėje taps nauju standartu, ar liks nišiniu sprendimu.