CP v2

Tag: Avalanche

  • „Avalanche“ link tokenizacijos: NYSE metus testavo technologiją, bet sprendimo dar neatskleidžia

    „Avalanche“ link tokenizacijos: NYSE metus testavo technologiją, bet sprendimo dar neatskleidžia

    „Ava Labs“ prezidentas Charley Cooperis teigia, kad Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) beveik metus testavo „Avalanche“ blokų grandinės technologiją. Pasak jo, bandymai buvo skirti įvertinti, kaip ši infrastruktūra galėtų tikti planams dėl vertybinių popierių tokenizacijos.

    Kalbėdamas renginyje Niujorke Cooperis pabrėžė, kad NYSE domėjosi ne tik technologine puse, bet ir projekto ekonomika. Jo teigimu, birža siekė suprasti, ar „Ava Labs“ mato platesnius biržos verslo poreikius, o ne vien techninį sprendimą.

    „Palieku NYSE komandai viešai kalbėti apie tai, kur jie yra visame procese“, – sakė Charley Cooperis.

    Cooperis pridūrė, kad tarp pusių susiformavo artimas darbinis ryšys, tačiau jis nesakė, jog NYSE jau pasirinko „Avalanche“. Tai reiškia, kad testavimas nebūtinai garantuoja galutinį sprendimą, o birža gali svarstyti ir kelias alternatyvias platformas.

    Tą pačią kryptį patvirtino ir NYSE valdančios grupės „Intercontinental Exchange“ (ICE) strateginių iniciatyvų vadovas Michaelas Blaugrundas. Jis teigė, kad bendrovė aktyviai vertina skirtingas blokų grandinių platformas, o „Avalanche“ atitinka daug svarbių kriterijų.

    „Esame labai įsitraukę vertindami blokų grandinių platformas, o „Avalanche“ mums atitinka daug reikalavimų“, – sakė Michaelas Blaugrundas.

    NYSE anksčiau skelbė kurianti platformą, skirtą tokenizuotų JAV akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų prekybai bei atsiskaitymui grandinėje, jei bus gauti reikalingi reguliaciniai leidimai. Tokiose sistemose paprastai siekiama sujungti tradicinį pavedimų suderinimą su blokų grandinės pagrindu veikiančia po sandorio infrastruktūra, kad atsiskaitymai vyktų greičiau ir būtų lengviau automatizuojami.

    Rinkos dalyviams tai aktualu dėl kelių priežasčių: tokenizacija siejama su 24 valandų prekybos perspektyva, efektyvesniu atsiskaitymu ir galimybe kurti naujus finansinius produktus. Cooperis taip pat užsiminė, kad per artimiausius metus kai kurios prekybos vietos gali pradėti siūlyti prekybą visą parą darbo dienomis, nors neįsipareigojo prognozuoti, ar tai pirmiausia bus didžiausios pasaulio biržos.

    Šios diskusijos vyksta platesniame kontekste, kai JAV reguliuotojai ieško būdų suderinti inovacijas su investuotojų apsauga. Tokiais atvejais biržoms svarbu ne tik technologinis sprendimas, bet ir atitiktis taisyklėms, rizikų valdymas, turto saugojimas bei suderinamumas su esamomis prekybos ir atsiskaitymo sistemomis.

  • Avalanche vadovas įspėja: DI agentai gali „užkimšti“ L1 blokų vietą ir pakeisti rinkų žaidimo taisykles

    Avalanche vadovas įspėja: DI agentai gali „užkimšti“ L1 blokų vietą ir pakeisti rinkų žaidimo taisykles

    Kriptoturto sektoriuje ilgai kartotas argumentas, kad blokų vietos (angl. blockspace) grandinėse beveik visada užteks, gali greitai susidurti su realybe. „Avalanche Treasury Company“ vadovas Bartas Smithas teigia, kad augantis DI agentų naudojimas finansų rinkose gali staigiai padidinti automatizuotų operacijų srautus ir taip išbandyti pirmojo sluoksnio (L1) tinklų pajėgumus.

    Jo vertinimu, net ir santykinai konservatyvūs scenarijai reikštų, kad dalis agentinės veiklos persikels į blokų grandines, kur operacijos konkuruoja dėl ribotos vietos blokuose. Tai gali lemti didesnius mokesčius, ilgesnį patvirtinimo laiką ir ryškesnius skirtumus tarp skirtingų L1 architektūrų.

    Kas yra blokų vieta ir kodėl jos gali pritrūkti?

    Blokų vieta iš esmės yra tinklo pralaidumas: kiek operacijų per tam tikrą laiką gali būti įtraukta į blokus, išlaikant saugumą ir decentralizaciją. Kai paklausa viršija pasiūlą, tinklai paprastai pradeda „aukcioną“ per mokesčius: kas moka daugiau, tas patenka greičiau.

    DI agentų logika finansuose skiriasi nuo žmogaus elgesio: jie gali vykdyti tūkstančius mažų veiksmų, nuolat stebėti kainas, vykdyti arbitražą, perbalansuoti portfelius ar valdyti riziką realiu laiku. Jei reikšminga šių veiksmų dalis būtų vykdoma grandinėje, bendras operacijų skaičius galėtų augti greičiau nei tinklų atnaujinimai.

    Kodėl L1 skirtumai gali tapti svarbesni?

    B. Smithas pabrėžia, kad šiandien daugeliui vartotojų tinklų skirtumai atrodo teoriniai, nes pajėgumų dažnai pakanka, o alternatyvų pasirinkimas priklauso nuo ekosistemos ar likvidumo. Tačiau esant nuolatinei perkrovai, į pirmą planą gali išeiti tokie dalykai kaip sandorių finalumas, stabilus pralaidumas, mokesčių nuspėjamumas, saugumo modelis ir tinklo atsparumas šuoliams.

    Jo teigimu, tokioje aplinkoje daugiau reikšmės įgytų ir tinklų specializacija, pavyzdžiui, sprendimai, kurie geriau atitinka verslo poreikius, susijusius su saugumu bei privatumu. Praktikoje tai reiškia, kad dalis rinkos gali rinktis skirtingas grandines ne dėl mados ar bendruomenės, o dėl konkrečių techninių ribų.

    24/5 prekyba ir infrastruktūros posūkis

    Vadovas taip pat kelia mintį, kad tradicinės rinkos artėja prie modelio, kai prekyba vyksta 24 valandas per parą penkias dienas per savaitę. Jo nuomone, dabartinė finansų infrastruktūra nebus lengvai pritaikoma nuolatiniam režimui, ypač jei rinkose daugės automatizuotų dalyvių, kuriems reikia greitos, nuoseklios ir programiškai pasiekiamos vykdymo aplinkos.

    Šiame kontekste blokų grandinės įvardijamos kaip kandidatas naujai infrastruktūrai, nes leidžia kurti atvirus, automatizuotus atsiskaitymo ir vykdymo sluoksnius. Vis dėlto pagrindinė sąlyga išlieka ta pati: jei agentų aktyvumas augs, tinklams teks spręsti pajėgumo klausimą, kad „blockspace“ netaptų butelio kakleliu.

    Rinkai tai siunčia aiškią žinutę: technologiniai pasirinkimai, atrodę antraeiliai, gali tapti lemiami, kai automatizacija pradės generuoti didžiąją dalį operacijų srauto. Kartu tai didina spaudimą L1 kūrėjams greitinti atnaujinimus, optimizuoti mokesčių mechanizmus ir ieškoti būdų išlaikyti stabilų veikimą net esant dideliems šuoliams.

  • Hanwha kuria tokenizuotų vertybinių popierių platformą „Avalanche“ tinkle: artėja taisyklių lūžis

    Hanwha kuria tokenizuotų vertybinių popierių platformą „Avalanche“ tinkle: artėja taisyklių lūžis

    Pietų Korėjos brokerių rinkos žaidėja Hanwha Investment & Securities, kaip pranešama, sukūrė tokenizuotų vertybinių popierių platformą, veikiančią „Avalanche“ blokų grandinės tinkle. Projektas vystomas tuo metu, kai šalyje sparčiai artėja reguliaciniai pokyčiai, kurie turėtų aiškiau apibrėžti vertybinių popierių tokenizavimą ir jo vietą kapitalo rinkose.

    Seoul Economic Daily skelbia, kad platformos kūrimas pradėtas 2025 metais kartu su blokų grandinės technologijų įmone FairSquare Lab. Sprendimas esą projektuotas taip, kad galėtų veikti keliais tinklais, įskaitant „Avalanche“ ir „Hyperledger Besu“, siekiant lankstumo ir galimybės pritaikyti infrastruktūrą skirtingiems naudojimo scenarijams.

    Šis žingsnis sutampa su planuojamais teisės aktų pakeitimais, kurie nuo 2027 metų vasario 4 dienos turėtų teisiškai pripažinti paskirstyto registro technologiją kaip vertybinių popierių registro formą. Toks statusas reikštų, kad saugumo žetonai būtų integruojami į esamą kapitalo rinkų sistemą, o rinkos dalyviams atsirastų daugiau aiškumo dėl leidžiamų modelių ir priežiūros.

    Pietų Korėjos Finansinių paslaugų komisija yra pranešusi apie trijų etapų įgyvendinimo planą, kuris turėtų pradėti veikti įsigaliojus pakeitimams. Pirmaisiais etapais numatoma leisti tokenizuoti privačiai platinamus pinigų rinkos fondus, obligacijas, taip pat nebiržines akcijas per patikėjimo struktūrą ir dalinės nuosavybės investicinius vertybinius popierius.

    Jei modeliai pasiteisintų praktikoje, reguliuotojas siektų išplėsti tokenizavimą iki viešai siūlomų vertybinių popierių ir judėti link atsiskaitymo infrastruktūros, kuri leistų sandorius vykdyti grandinėje. Tarp svarstomų krypčių minima ir galimybė atsiskaitymus už tokenizuotus vertybinius popierius ateityje susieti su stabiliosiomis kriptovaliutomis, tačiau tokiems sprendimams prireiktų papildomų priežiūros ir rizikų valdymo mechanizmų.

    Hanwha grupė pastaraisiais metais plečia dalyvavimą blokų grandinės ir turto tokenizavimo ekosistemoje. Pranešama, kad per kelias susijusias bendroves ji yra sukaupusi 9,6 proc. bendrovės „Securitize“ akcijų ir tapusi didžiausia jos akcininke, o taip pat paskelbusi apie maždaug 20 milijonų eurų investiciją į „Digital Asset“, siejamą su „Canton Network“ operatoriumi.

  • „Ethena“ pristatė „Ethena Pay“ „Avalanche“ tinkle: iki 6 proc. grąža ir kortelės atlygiai

    „Ethena“ pristatė „Ethena Pay“ „Avalanche“ tinkle: iki 6 proc. grąža ir kortelės atlygiai

    Kriptovaliutų bendrovė „Ethena Labs“, kuri kuria sintetinį dolerį USDe, plečia veiklą į mokėjimų sritį ir pristatė beta versijos programėlę „Ethena Pay“. Tai savarankiškos saugojimo (self-custody) pinigų programėlė, sukurta „Avalanche“ tinkle ir orientuota į kasdienius atsiskaitymus bei atlygį už vartotojų laikomus likučius.

    Pasak „Ethena“ įkūrėjo Guy Young, „Ethena Pay“ siekia sujungti iki šiol fragmentuotą kasdienę finansų praktiką, kur tradiciniai pervedimai ir kriptovaliutos dažnai veikia tarsi atskirose ekosistemose. Programėlė leidžia turėti USDe kaip dolerio likutį ir naudoti jį atsiskaitymams, o vartotojo lėšos valdomos jo paties piniginėje.

    Kaip veikia įnešimai ir išėmimai

    „Ethena Pay“ suteikia galimybę gauti lėšas dviem keliais: bankiniais pervedimais, naudojant IBAN duomenis, arba pervedant kriptovaliutą tiesiai į piniginę. Abiem atvejais į programėlę lėšos pateikiamos USDe forma, taip sukuriant vieningą likučio modelį, paremtą stabilios vertės kriptoturtu.

    Vartotojai taip pat gali siųsti lėšas į išorines banko sąskaitas, o gavėjas išmoką gauna vietos valiuta. Bendrovė teigia, kad kai kurie bankiniai pervedimai (JAV doleriais, eurais ir svarais sterlingų) numatyti be mokesčio, o kitiems taikomi 0,05–0,1 proc. įkainiai.

    Grąža, narystės lygiai ir kortelės atlygiai

    Programėlėje numatyti trys narystės lygiai: Standard, Pro ir VIP. Standard planas yra nemokamas, o Pro ir VIP lygiai atrakinami užrakinant tam tikrą „Ethena“ ENA žetonų vertę arba pritraukiant nustatytą skaičių naujų vartotojų per rekomendacijas.

    Standard naudotojams žadama 5 proc. metinė grąža (APY) likučiams iki maždaug 4 600 eurų ekvivalento. Pro ir VIP lygiams numatyta iki 6 proc. metinė grąža didesniems limitams, atitinkamai iki maždaug 13 800 ir 46 000 eurų ekvivalento.

    „Ethena“ teigia, kad taupymo grąžai naudojamas USDe mechanizmas, tačiau likusios atlygių dalies finansavimo šaltinio detaliau neatskleidžia. Tai svarbus aspektas vertinant ilgalaikį tvarumą, nes agresyvūs atlygių modeliai rinkoje dažnai priklauso nuo rinkodaros biudžetų ar laikino subsidijavimo.

    Kartu pristatoma ir „Ethena Pay Card“ kortelė, kurios pinigų grąžinimas (cashback) priklauso nuo narystės lygio. Skelbiama, kad atlygis mokamas „Avalanche“ tinklo AVAX žetonais, o kai kuriuose prekės ženkluose VIP naudotojams gali būti siūlomi didesni grąžinimo procentai.

    Prieinamumas ir reguliavimo klausimai

    Beta versija pristatoma etapais 48 šalyse, programėlė pasiekiama „iOS“ ir „Android“ įrenginiuose. Tarp startinių rinkų minimos tokios valstybės kaip Brazilija, Meksika, Pietų Afrika, Kenija, Filipinai, Singapūras, Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Australija.

    Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga į pradinį etapą neįtrauktos, tačiau „Ethena“ nurodo planuojanti jas pridėti beta laikotarpiu, atsižvelgiant į vietos reguliavimo reikalavimus. Paklaustas apie konkrečias licencijas ir leidimus atskirose jurisdikcijose, Guy Young teigė, kad informacija turėtų būti pateikta viešoje dokumentacijoje.

    Reguliavimo tema „Ethena“ atžvilgiu ypač jautri, nes Europoje anksčiau buvo fiksuota priežiūros institucijų kritika dėl USDe siūlymo. Tokios aplinkybės reiškia, kad mokėjimų produkto plėtra į griežčiau reguliuojamas rinkas gali užtrukti, o galutinis funkcijų rinkinys gali kisti.

    „Šiandien finansinės paslaugos vis dar suskaidytos tarp tradicinių pinigų ir kriptovaliutų ekosistemų“, – sakė Guy Young.

    „Ethena“ pabrėžia, kad „Ethena Pay“ sukurta išskirtinai „Avalanche“ tinkle, o pasirinkimas esą susijęs su siekiu turėti nematomą, bet verslui pritaikytą infrastruktūrą mokėjimams. Bendrovė taip pat žada beta laikotarpiu kas savaitę pridėti naujų šalių, valiutų ir funkcijų.

  • „Charles Schwab“ plečia kriptovaliutų prekybą: prie BTC ir ETH prisijungs Solana, Avalanche ir Chainlink

    „Charles Schwab“ plečia kriptovaliutų prekybą: prie BTC ir ETH prisijungs Solana, Avalanche ir Chainlink

    JAV investicijų valdymo bendrovė „Charles Schwab“ pranešė planuojanti išplėsti kriptovaliutų pasiūlą savo platformoje „Schwab Crypto“. Į sąrašą, šalia jau siūlomų bitkoino ir eterio, artimiausiais mėnesiais turėtų būti įtrauktos Solana, Avalanche ir Chainlink.

    Bendrovė akcentuoja, kad plėtra bus vykdoma nuosekliai, orientuojantis į labiau įsitvirtinusius skaitmeninius aktyvus ir klientų paklausą. Tokia kryptis rodo tradicinių brokerių siekį užimti didesnę rinkos dalį, kuri ilgą laiką buvo labiau susijusi su kriptovaliutų biržomis.

    Kas keisis „Schwab Crypto“ klientams

    „Charles Schwab“ nurodo, kad naujieji aktyvai bus prieinami pirkimui ir pardavimui per artimiausius mėnesius. Praktikoje tai reiškia daugiau pasirinkimo klientams, kurie kriptovaliutas nori laikyti ir valdyti šalia kitų investicijų vienoje įprastoje tarpininkavimo aplinkoje.

    Šis sprendimas ypač reikšmingas tuo, kad „Charles Schwab“ iki šiol laikėsi santūresnio požiūrio: pirmiausia įdiegė tiesioginę prekybą dviem didžiausiomis kriptovaliutomis, o tik po to ėmėsi plėtros. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip bandymas suderinti inovacijas su rizikos valdymu ir reguliaciniu atsargumu.

    Konkurencija su „Coinbase“ ir „Robinhood“

    Kriptovaliutų prekybos segmentas sparčiai keičiasi: dalis investuotojų nori platesnio monetų pasirinkimo, kurį siūlo tokios platformos kaip „Coinbase“ ar „Robinhood“. Vis dėlto tradiciniai brokeriai turi kitą pranašumą – ilgametį pasitikėjimą, įprastus investavimo įrankius ir galimybę kriptovaliutų pozicijas valdyti kartu su akcijomis, fondais ar obligacijomis.

    „Charles Schwab“ sprendimas pridėti Solana, Avalanche ir Chainlink rodo siekį sumažinti atotrūkį nuo kriptovaliutų rinkos lyderių, tačiau kartu neperžengti ribos, kuri galėtų kelti papildomų reputacinių ar reguliacinių rizikų. Pasirinktos trys kriptovaliutos priskiriamos prie didesnių ir plačiau naudojamų ekosistemų, kurios turi aktyvias bendruomenes ir pritaikymo atvejus.

    Kiek tai kainuos ir kodėl tai svarbu rinkai

    Bendrovė anksčiau yra nurodžiusi, kad prekybai taikomas 75 bazinių punktų mokestis už sandorį. Tai yra svarbus veiksnys investuotojams, lyginantiems, kur prekiauti: kriptovaliutų biržose kainodara gali skirtis, o dalis jų taiko ir papildomus mokesčius už įnešimus, išėmimus ar spredus.

    „Su šia plėtra klientai turės daugiau pasirinkimo formuodami skaitmeninio turto dalį šalia investavimo ir bankininkystės patirties, kurią jie pažįsta ir kuria pasitiki „Schwab““, – sakė „Charles Schwab“ skaitmeninio turto padalinio vadovas Joe Vietri.

    Rinkai tai signalas, kad skaitmeninis turtas vis labiau persikelia į tradicinių finansų infrastruktūrą. Kriptovaliutų projektams patekimas į didelio brokerio pasiūlą gali tapti reikšmingu platinimo kanalu, nes jis atveria kelią platesnei mažmeninių investuotojų auditorijai, kuri dažnai vengia specializuotų kriptovaliutų platformų.

  • „Tassat“ ir „Lynq“ keičia atsiskaitymus: kodėl bankai žiūri į „Avalanche“ infrastruktūrą

    JAV finansinių technologijų bendrovės „Tassat“ ir „Lynq“ stiprina bendradarbiavimą, siekdamos iš esmės modernizuoti tarpbankinių atsiskaitymų infrastruktūrą. Pagrindinė idėja paprasta: pinigai tarp institucijų turi judėti realiuoju laiku, o ne laukti darbo dienos pabaigos ar kelių dienų „langų“.

    Tokie projektai atsiranda tuo metu, kai bankai ir didieji rinkos dalyviai vis dažniau spaudžiami mažinti riziką, susijusią su ilgu atsiskaitymo laiku, ir didinti kapitalo panaudojimo efektyvumą. Šiame kontekste realaus laiko atsiskaitymai ir programuojamas turto judėjimas tampa ne teorija, o praktiniu konkurenciniu pranašumu.

    Realaus laiko atsiskaitymai ir rizikos mažinimas

    Tradicinėse rinkose atsiskaitymo vėlavimas reiškia, kad sandorio šalys laikinai prisiima kredito ir įvykdymo riziką, o dalis lėšų „įšąla“ kaip užstatai ir rezervai. Kuo greičiau įvyksta galutinis atsiskaitymas, tuo mažesnė grandininė rizika ir tuo mažesni reikalavimai užtikrinimui.

    „Tassat“ ir „Lynq“ akcentuoja, kad infrastruktūra, leidžianti atsiskaityti beveik akimirksniu, gali būti pritaikoma instituciniams scenarijams, kuriuose svarbiausia yra patikimumas, audituojamumas ir aiški atitiktis. Tai ypač aktualu tada, kai bankai ieško būdų, kaip skaitmenizuoti pervedimus nepaaukojant kontrolės mechanizmų.

    Kas keičiasi, kai atsiskaitymas vyksta grandinėje

    Didžiausias pokytis yra tas, kad atsiskaitymo procesas gali būti vykdomas vienoje technologinėje terpėje, kurioje įmanoma tiksliai apibrėžti taisykles, teises ir apribojimus. Tokia architektūra leidžia kurti sprendimus, kai atsiskaitymas, ataskaitų generavimas ir tam tikri rizikos valdymo veiksmai tampa labiau automatizuoti.

    Vienas dažniausiai minimas pažadas instituciniams dalyviams yra galimybė sumažinti „trintį“ tarp mokėjimų, turto perleidimo ir likvidumo valdymo. Praktikoje tai reiškia mažiau rankinio derinimo, mažiau tarpinių etapų ir aiškesnę operacijų seką nuo inicijavimo iki galutinio įvykdymo.

    Kodėl dėmesys krypsta į „Avalanche“

    „Tassat“ ir „Lynq“ pasirenka „Avalanche“ infrastruktūrą kaip techninį pagrindą, akcentuodami našumą ir galimybę kurti institucijoms pritaikomas grandines su aiškiai apibrėžtais veikimo parametrais. Tokiems projektams paprastai svarbu, kad sprendimas būtų prognozuojamas, lengviau valdomas ir pritaikomas atitikties reikalavimams.

    Tuo pačiu rinkoje ryškėja tendencija finansų institucijoms ieškoti modelių, kurie primena pažįstamą veiklos logiką, bet suteikia modernesnes atsiskaitymo savybes. Dėl to vis dažniau kalbama apie „leidžiamas“ arba institucijoms skirtas aplinkas, kur prieigos ir dalyvavimo taisyklės nustatomos iš anksto.

    „Jei norime, kad institucinis atsiskaitymas veiktų realiuoju laiku, turime pergalvoti pačią infrastruktūrą, o ne tik pagreitinti senus procesus“, – sakė vienas projekto atstovų diskusijoje apie sprendimo kryptį.

    Vis dėlto „Tassat“ ir „Lynq“ atvejis nėra vien technologinė istorija: institucinis pritaikymas priklausys ir nuo reguliacinio aiškumo, integracijos su esamomis bankų sistemomis bei rinkos dalyvių pasitikėjimo. Artimiausiu metu būtent realūs diegimo scenarijai parodys, ar realaus laiko atsiskaitymai grandinėje taps nauju standartu, ar liks nišiniu sprendimu.