Tag: Aviacijos rinka

  • „Ryanair“ žada didelius karpymus Belgijoje: iš Charleroi dings ir 4 skrydžiai į Lenkiją

    Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė planuojanti reikšmingai mažinti skrydžių tinklą iš Belgijos oro uostų. Anot vežėjo, numatoma atsisakyti 20 maršrutų iš Briuselio Šarlerua ir Briuselio Zaventemo, o pasiūloje neliktų daugiau nei 1 000 000 vietų.

    Didžiausi pokyčiai paliestų maršrutus iš Šarlerua oro uosto, kuris yra vienas svarbiausių pigių skrydžių centrų regione. „Ryanair“ nurodo, kad iš tvarkaraščio turėtų dingti keturios kryptys į Lenkiją: Katovicus, Lodzę, Poznanę ir Varšuvą Modliną.

    Vežėjas taip pat skelbia ketinantis iš Belgijos rinkos perkelti šešis lėktuvus į kitas šalis, kur veiklos sąnaudos, bendrovės vertinimu, yra palankesnės. Tikslaus visų atšaukimų grafiko „Ryanair“ kol kas nepateikė, todėl keleiviams rekomenduojama reguliariai tikrinti skrydžių statusą ir atnaujinamus tvarkaraščius.

    Mokesčių didinimas ir vežėjo reakcija

    „Ryanair“ sprendimą sieja su Belgijoje planuojamu keleivių oro mokesčio didinimu. Skelbiama, kad 2025 metais mokestis siektų 2 eurus keleiviui, o nuo 2027 metų sausio 1 dienos turėtų augti iki 7 eurų, tai yra 250 proc. didėjimas.

    Nors vienam keliautojui 5 eurų pabrangimas gali atrodyti nedidelis, pigių skrydžių modelyje tokie pokyčiai gali turėti apčiuopiamą poveikį paklausai ir maršrutų pelningumui. Aviacijos rinkoje ypač jautrios trumpos distancijos kryptys, kur bilietų kainos neretai konkuruoja keliais eurais.

    Ką svarbu žinoti keleiviams

    Jei skrydis būtų atšauktas, keleiviai paprastai gali rinktis bilieto kainos grąžinimą arba alternatyvų maršrutą pagal vežėjo siūlomas sąlygas. Papildomos kompensacijos klausimas priklauso nuo aplinkybių ir nuo to, kada keleivis informuojamas apie atšaukimą.

    Praktikoje tokie pokyčiai dažniausiai reiškia mažiau tiesioginių pasirinkimų ir didesnę tikimybę, kad kelionėms teks ieškoti alternatyvių oro uostų ar jungiamųjų skrydžių. Keleiviams, kurie skraidė reguliariai, aktualu įvertinti ir kitų bendrovių pasiūlą bei galimą skrydžių perskirstymą regione.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Diskusijos dėl aviacijos mokesčių Europoje pastaraisiais metais suintensyvėjo, nes valstybės ieško būdų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir didinti biudžeto pajamas. Aviakompanijos savo ruožtu dažnai pabrėžia, kad staigūs mokestiniai pokyčiai skatina pajėgumus perkelti ten, kur sąlygos stabilesnės.

    Ši situacija rodo, kaip greitai politiniai sprendimai gali pakeisti skrydžių žemėlapį: maršrutai gali dingti ne dėl paklausos stokos, o dėl kaštų struktūros. Artimiausiu metu daug lems tai, kaip greitai „Ryanair“ patikslins konkrečių krypčių uždarymo datas ir kokias alternatyvas rinka pasiūlys keleiviams.

  • „Avolon“ užsimojo masiškai atnaujinti parką: užsakyta 250 „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvų

    250 naujų orlaivių per 5–7 metus

    Airijos lėktuvų nuomos bendrovė „Avolon“ paskelbė apie vieną didžiausių pastarųjų metų užsakymų civilinės aviacijos rinkoje. Įmonė planuoja per artimiausius 5–7 metus įsigyti 140 keleivinių lėktuvų iš „Boeing“ ir 110 iš „Airbus“.

    Pagal gamintojų katalogines kainas bendra dviejų sutarčių vertė vertinama kaip viršijanti 27 milijardus eurų. Tiksli suma paprastai paaiškėja vėliau, nes dideli užsakymai dažnai derinami su nuolaidomis ir papildomomis sąlygomis.

    Sprendimas dar turės būti patvirtintas

    „Avolon“ nurodė, kad įgyvendinimo procedūros prasidės tik gavus pagrindinio akcininko pritarimą. Pagrindinis bendrovės akcininkas yra Kinijos lizingo grupė „Bohai Leasing“, todėl galutinis patvirtinimas laikomas formaliu, bet svarbiu etapu.

    Tokio masto sandoris išryškina ir kitą rinkos realybę: aviakompanijos bei nuomotojai planuoja plėtrą net ir esant degalų kainų svyravimams. Kartu tai signalizuoja, kad vežėjai tikisi stabilaus keleivių srautų augimo ir didesnio orlaivių prieinamumo ateinančiais metais.

    Kodėl nuomotojai perka būtent naujos kartos lėktuvus

    Pagrindinė priežastis, kodėl rinka aktyviai užsakinėja naujausius modelius, yra efektyvumas. Naujos kartos orlaiviai paprastai pasižymi mažesnėmis degalų sąnaudomis ir, atitinkamai, mažesnėmis eksploatavimo išlaidomis, o tai ypač svarbu, kai aviacijoje degalų kaštai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį.

    Dideli užsakymai taip pat padeda aviakompanijoms greičiau atnaujinti parkus, o lėktuvų nuomos bendrovėms užsitikrinti paklausą ilgesniam laikotarpiui. Nuomotojai, tokie kaip „Avolon“, dažnai veikia kaip tarpinė grandis, leidžianti vežėjams lanksčiau valdyti pajėgumus ir finansinę riziką.

    „„Avolon“ dar kartą patvirtina stiprią poziciją lėktuvų nuomos rinkoje, o šis užsakymas rodo didelę vežėjų paklausą naujausiems mūsų šeimos modeliams“, – sakė „Airbus“ komercinių lėktuvų pardavimų vadovas Benoit de Saint-Exupery.

    „Avolon“ valdo šimtus orlaivių portfelį, kurį nuomos ir lizingo pagrindu siūlo skirtingoms pasaulio aviakompanijoms. Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip Qantas, Japan Airlines, Lufthansa, Qatar Airways, Air France-KLM ir easyJet.

  • Uzbekistanas per 5 metus planuoja naują tarptautinį oro uostą: kodėl Lenkijos CPK ginčai tęsiasi ilgiau

    Uzbekistanas per artimiausius penkerius metus siekia pastatyti naują tarptautinį oro uostą netoli Taškento ir taip sustiprinti šalies vaidmenį augančiuose Vidurinės Azijos transporto maršrutuose. Projektas išsiskiria itin trumpu grafiku: nuo politinio sprendimo iki pirmųjų skrydžių planuojama sutalpinti į vieną penkmetį.

    Tokią ambiciją skatina sparčiai auganti keleivių paklausa, jauna visuomenė ir strateginis šalies išsidėstymas. Pastaraisiais metais regiono aviacijos srautus papildomai perskirstė geopolitika, kai dalis oro linijų ėmė vengti skrydžių virš Rusijos, o maršrutų planavimą veikė ir įtampos Artimuosiuose Rytuose.

    Kas planuojama prie Taškento?

    Naujasis oro uostas turėtų iškilti maždaug už 24 kilometrų nuo Taškento ir užimti apie 1 310 hektarų teritoriją. Plane numatytas 4 kilometrų ilgio kilimo ir tūpimo takas ir maždaug 208 000 kvadratinių metrų ploto keleivių terminalas.

    Skelbiama, kad pradinis pajėgumas siektų apie 20 mln. keleivių per metus ir 129 000 tonų krovinių. Projektas numatomas modulinis, todėl infrastruktūrą ateityje būtų galima gana sklandžiai pritaikyti didesniems srautams, jeigu augimas išliktų toks pat spartus.

    Šalis šiuo metu turi 11 tarptautinių oro uostų, o didžiausias yra sostinės oro uostas, pavadintas Islama Karimovo vardu. Nors bendri Uzbekistano keleivių srautai kol kas mažesni nei didžiųjų Europos rinkų, augimo tempai rodo, kad infrastruktūros ribos gali būti pasiektos greičiau, nei leidžia dabartiniai pajėgumai.

    Kas finansuos ir valdys projektą?

    Uzbekistanas pasirinko modelį, kuriame statybą ir būsimo oro uosto valdymą perima tarptautinis konsorciumas, o valstybė išlaiko nuosavybės teisę į objektą. Pagal skelbiamą struktūrą, valstybės valdoma Uzbekistan Airports turėtų turėti 10 proc. dalį, o didžiausi partneriai būtų Saudo Arabijos, Japonijos ir Pietų Korėjos kapitalo įmonės.

    Numatoma, kad konsorciumas valdytų oro uostą 35 metus, o investicijų vertė siektų apie 3 mlrd. eurų. Toks sprendimas leidžia valdžiai pagreitinti projektą, dalį finansinės rizikos perkeliant privatiems ir instituciniams investuotojams.

    Kodėl lyginama su Lenkijos CPK?

    Uzbekistano tempas neišvengiamai lyginamas su Lenkijoje jau daugiau nei dešimtmetį besitęsiančiomis diskusijomis dėl Centrinio transporto mazgo, kuris pastaraisiais metais dažnai minimas ir kaip Port Polska. Skirtumas labiausiai matomas grafikuose: Taškentas kalba apie penkerius metus nuo sprendimo iki veiklos pradžios, o Lenkijos projektui viešojoje erdvėje dažniausiai minimi gerokai ilgesni terminai.

    Lenkijos atveju prie klausimų prisideda ir didesnė projekto apimtis, nes greta oro uosto planuojami dideli kelių ir geležinkelių komponentai. Vis dėlto Vidurinės Azijos pavyzdys išryškina, kaip investicijų valdymo modelis, finansavimo struktūra ir politinių sprendimų nuoseklumas gali lemti realų įgyvendinimo greitį.

    Uzbekistanas paraleliai siekia liberalizuoti aviacijos sektorių: kalbama apie dalinį valstybės oro linijų komercializavimą ir platesnį rinkos atvėrimą vežėjams. Tokia kryptis paprastai didina konkurenciją, plečia maršrutų tinklą ir kelia spaudimą oro uostams greičiau didinti pajėgumus.

    Vidurinė Azija vis ryškiau formuojasi kaip alternatyvi tranzito erdvė tarp Azijos ir Europos, o aviacijos infrastruktūra tampa vienu svarbiausių svertų. Jei Taškento projektas bus įgyvendintas pagal planą, regionas gali įtvirtinti naują persėdimo ir krovinių paskirstymo centrą jau šio dešimtmečio pabaigoje.

  • „Ryanair“ kaltina „Fraport Greece“ pasisavinus mokesčio lengvatą: prašo Graikijos stabdyti monopolį

    „Ryanair“ kaltina „Fraport Greece“ pasisavinus mokesčio lengvatą: prašo Graikijos stabdyti monopolį

    Ginčas dėl mokesčio lengvatos

    „Ryanair“ viešai sukritikavo „Fraport Greece“, valdančią 14 regioninių oro uostų Graikijoje, ir pareiškė, kad operatorė elgiasi kaip monopolį turinti bendrovė. Pigių skrydžių bendrovė teigia, jog dalis Graikijos Vyriausybės sprendimų, skirtų paskatinti skrydžius ir turizmą, realiai nepasiekia nei oro linijų, nei keleivių.

    Oro bendrovės teigimu, valstybės numatytas 75 proc. sumažinimas oro uostų modernizavimo ir plėtros mokesčiui turėjo mažinti kaštus ir atpiginti keliones. Tačiau „Ryanair“ kaltina, kad „Fraport Greece“ esą paliko šią naudą sau, taip padidindama savo pelną.

    Kodėl minimas Salonikų maršrutų mažinimas?

    Konfliktas įsiliepsnojo po to, kai „Ryanair“ paskelbė apie sprendimą 2026 metų žiemos sezonui nebevykdyti trijų orlaivių bazės veiklos Salonikuose, Makedonijos oro uoste. Bendrovė aiškina, kad sprendimą lėmė smarkiai išaugę oro uosto mokesčiai.

    „Ryanair“ tvirtina, kad po pandemijos oro uosto rinkliavos esą buvo padidintos 66 proc., o tai, pasak bendrovės, tiesiogiai mažina maršrutų pelningumą. Oro bendrovė pabrėžia norinti augti Graikijoje, tačiau tam, jos vertinimu, būtinos konkurencingos rinkliavos ir skaidrus valstybės lengvatų pritaikymas.

    „Ryanair“ raginimas Graikijos valdžiai

    Savo pareiškime „Ryanair“ ragina Graikijos Vyriausybę „nutraukti „Fraport Greece“ monopolį“, argumentuodama, kad konkurencija oro uostų valdyme ir kainodaroje galėtų padėti didinti susisiekimą bei ištisus metus palaikyti turizmo srautus. Bendrovė taip pat lygina situaciją su kitomis Europos šalimis, kur, jos teigimu, oro uostų mokesčiai mažinami, o kai kur atsisakoma papildomų aviacijos mokesčių, siekiant skatinti augimą.

    „Ryanair“ pozicija tokia: jei „Fraport Greece“ įšaldytų rinkliavas ir realiai pritaikytų 75 proc. lengvatą visoms oro linijoms ir keleiviams, tai padėtų didinti pasiūlą, pritraukti investicijų ir gerinti susisiekimą tarp regionų.

    „Fraport Greece“ atsakymas

    „Fraport Greece“ savo ruožtu viešai nurodė, kad apie „Ryanair“ sprendimą dėl Salonikų bazės buvo informuota tik tą pačią dieną, kai jis paskelbtas. Bendrovė taip pat akcentavo, kad pranešimai buvo skelbiami Atėnuose, o ne pačiuose Salonikuose, kuriuos sprendimas paveikia tiesiogiai.

    Operatorė atmeta „Ryanair“ argumentus dėl oro uostų mokesčių ir plėtros rinkliavos, teigdama, kad jie yra nepagrįsti ir naudojami kaip pretekstas. „Fraport Greece“ aiškina, jog žiemos skrydžių apimčių mažinimas Salonikuose esą labiau susijęs su pačios „Ryanair“ komercine strategija, veiklos modeliu ir pelningumo kriterijais.

    Bendrovė pabrėžia, kad „Ryanair“ išlieka svarbus partneris, o Salonikų oro uoste šiuo metu dirba daugiau nei 40 oro linijų. Pasak operatorės, per šias partnerystes miestas ir Makedonijos regionas turi susisiekimą su daugiau nei 33 šalimis ir 93 kryptimis, o „Fraport Greece“ įsipareigoja toliau užtikrinti infrastruktūros ir paslaugų kokybę.

    Ką tai gali reikšti keleiviams?

    Keleiviams tokie ginčai dažniausiai atsispindi per maršrutų pasiūlos pokyčius ir sezoniškumą: jei oro linijos mažina bazes ar skrydžių dažnį, kai kurios kryptys gali tapti retesnės arba brangesnės. Kita vertus, jei mokesčių lengvatos būtų plačiai pritaikytos ir sumažintų bendrą kaštų lygį, tai galėtų padidinti skrydžių skaičių ir sustiprinti konkurenciją.

    Artimiausiu metu situaciją lems tai, ar Graikijos valdžia ir oro uostų operatorė keis mokesčių taikymo praktiką, ir ar oro linijos matys pagrindą grąžinti pajėgumus žiemos sezonu. Kol kas abi pusės laikosi priešingų pozicijų, o viešas konfliktas rodo, kad įtampa dėl oro uostų rinkliavų Europoje išlieka viena jautriausių aviacijos rinkos temų.

  • Modlino oro uostas žada išeiti į pelną per trejus metus: plečia terminalą ir ieško naujų pajamų

    Laikinas terminalas ir daugiau erdvės

    Netoli Varšuvos esantis Modlino oro uostas planuoja per artimiausius trejus metus tapti pelningas ir teigia, kad tam būtina skubiai padidinti pralaidumą bei pagerinti keleivių patirtį. Pirmasis žingsnis – laikinas terminalo sprendimas, kuris turėtų veikti kaip tarpinė stotelė iki pilnavertės naujos keleivių terminalo plėtros.

    Oro uosto vadovybė pabrėžia, kad tai nebus paprastas palapinės tipo statinys: numatomas membraninis stogas, tačiau viduje bus šildymas, visos komunikacijos ir funkcijos, prie kurių keleiviai įpratę dabartiniame terminale. Tikslas – kad keliaujantys realaus skirtumo nepajustų, o laukimo sąlygos būtų akivaizdžiai patogesnės.

    Planuojama padidinti išvykimo vartų skaičių ir išplėsti saugumo patikros bei ribojamos prieigos zonas, kad keleivių srautai judėtų sparčiau. Kartu didės ir komercinė erdvė, kurioje veiks maitinimo bei prekybos vietos, o tai tiesiogiai susieta su oro uosto pajamų augimu.

    Didžiausias tikslas: neaviacinių pajamų šuolis

    Modlino oro uostas pripažįsta, kad vien iš aviacinių mokesčių, priklausomų nuo skrydžių ir keleivių skaičiaus, stabilios finansinės grąžos neužtenka, ypač aptarnaujant pigių skrydžių modelį. Todėl pagrindine strategijos ašimi įvardijamas neaviacinių pajamų didinimas, tai yra pajamos iš parkavimo, prekybos, maitinimo ir kitų paslaugų.

    Vadovybė nurodo siekį per laiką pajamų struktūrą pasukti taip, kad didesnė dalis būtų uždirbama ne iš pačių skrydžių aptarnavimo. Būtent dėl to laikino terminalo plėtra suplanuota taip, kad augtų ne tik pralaidumas, bet ir keleivių išlaidos oro uoste.

    „Duokite mums trejus metus, ir nebegalėsite sakyti, kad Modlinas yra nuostolingas“, – sakė oro uosto vadovas Jacek Kowalski.

    Priklausomybė nuo „Ryanair“ ir planai diversifikuoti

    Modlinas daugelį metų buvo stipriai siejamas su „Ryanair“, nors šiandien iš jo taip pat skraidina ir kiti vežėjai, tarp jų „Wizz Air“ bei „Air Arabia“. Vis dėlto oro uostas atvirai kalba apie riziką per daug priklausyti nuo vieno dominuojančio partnerio, nes pasikeitus komercinėms sąlygoms srautai gali kristi itin greitai.

    Oro uostas akcentuoja, kad itin žemų mokesčių modelis, kai už keleivį mokama simbolinė suma, nėra tvarus ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat pabrėžiama, kad per daugiau nei dešimtmetį reikšmingai augo darbo kaštai, todėl regioninių oro uostų pelningumo kartelė pasistūmėjo į viršų: vien didelis keleivių skaičius nebeužtikrina finansinės sėkmės, jei dominuoja žemų kainų segmentas.

    Kalbėdamas apie finansinę paramą plėtrai, oro uostas mini iš anksto sumokėtas būsimų mokesčių įmokas, kurias suderėjo su „Ryanair“. Suma siekia apie 10 000 000 eurų, tačiau vadovybė pabrėžia, kad tai nėra paskola, o komercinis išankstinis apmokėjimas, leidžiantis greičiau pradėti pirkimų procedūras ir stiprinti patikimumą kreditorių akyse.

    Kartu Modlinas žvalgosi į kitas veiklas, kurios galėtų sustiprinti pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo vien keleivių srautų. Tarp svarstomų krypčių minimos orlaivių techninės priežiūros bazės, o ilgesnėje perspektyvoje ir krovinių gabenimo paslaugos, nors tam įtakos turės infrastruktūros apribojimai ir orlaivių tipai, kuriuos oro uostas gali aptarnauti.

    Mazovijos regione Modlino vaidmuo ateityje siejamas su specializacija: būti patogiu ir greitu žemų kaštų skrydžių oro uostu šalia didesnio pagrindinio mazgo. Oro uosto vertinimu, jo pranašumai yra paprasta infrastruktūra, greitas orlaivių aptarnavimo ciklas ir palyginti trumpas keleivių kelionės laikas iki vartų.

  • „Spirit Airlines“ bankrotas: skrydžiai sustabdyti, o JAV keleiviai gali pajusti brangstančių bilietų erą

    Kas nutiko „Spirit Airlines“

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ gegužės 2 dieną oficialiai paskelbė bankrotą ir nedelsdama sustabdė veiklą. Dėl skolų ir neįvykdytų įsipareigojimų jos turtui buvo pritaikytos teisinės priemonės kreditorių naudai, o dalis orlaivių liko skirtinguose oro uostuose.

    Keleiviams tai reiškė staigų realybės patikrinimą: dalis bilietų neteko galiojimo, o suplanuoti maršrutai buvo atšaukti praktiškai per naktį. Tokiose situacijose avialinijų bankrotai paprastai sukelia grandininę reakciją visoje rinkoje, nes iš jos trumpam dingsta dalis sėdimų vietų pasiūlos.

    Skolos, nepavykusios derybos ir brangus kuras

    Įmonė jau kurį laiką bandė derėtis su kreditoriais ir JAV Transporto departamentu, ieškodama finansinio gelbėjimo. Buvo svarstoma galimybė pasiskolinti iš federalinio biudžeto, tačiau dėl didelių skolų ir prastėjančių pinigų srautų sprendimų rasti nepavyko.

    Kaip vienas iš spaudimą didinusių veiksnių įvardytas smarkus aviacinio kuro kainos šuolis po karinių įvykių Artimuosiuose Rytuose. Bendrovei tai tapo ypač skausminga, nes ji, kaip teigiama, neturėjo pakankamo finansinio „pagalvės“ ir apsidraudimo priemonių, kad atlaikytų staigų sąnaudų šuolį.

    Poveikis keleiviams ir rinkai

    Po veiklos sustabdymo konkurentai pasiūlė riboto laikotarpio nuolaidas, kad padėtų daliai keleivių persiorientuoti į kitus skrydžius. Taip pat buvo padedama įguloms grįžti į bazinius oro uostus, o valdžios institucijos patikino, kad bilietus turėję keleiviai galės tikėtis kompensacijų pagal galiojančias procedūras.

    Vis dėlto didžiausias pokytis gali būti ne vienkartiniai nepatogumai, o ilgalaikė kryptis: „Spirit Airlines“ buvo vienas rinkos žaidėjų, kuris agresyviai spaudė kainas žemyn. Kai toks konkurentas pasitraukia, likusioms bendrovėms dažnai sumažėja paskata palaikyti itin žemus tarifus, ypač maršrutuose, kur alternatyvų mažiau.

    Ką rodo skaičiai

    Skelbiama, kad nuo 2025 metų vasario iki 2026 metų sausio pabaigos bendrovė pervežė apie 28 mln. keleivių. „Spirit Airlines“ parke buvo maždaug 130 orlaivių, kurie, priklausomai nuo teisinių ir finansinių sprendimų, gali būti grąžinti lizingo bendrovėms arba parduoti, kad būtų padengta dalis skolų.

    Toks mastas rodo, kad tai ne nišinis bankrotas: iš rinkos trumpuoju laikotarpiu iškrenta reikšminga dalis pigių vietų pasiūlos. Dėl to keleiviai gali dažniau matyti mažiau akcijų, didesnius papildomų paslaugų mokesčius ir sparčiau kylančias kainas piko laikotarpiais.