CP v2

Tag: Avižinė košė

  • Princesė Diana tai valgė kasdien dar prieš madą: pusryčiai lieknai figūrai ir žarnynui

    Princesės Dianos mitybos įpročiai iki šiol kelia smalsumą, tačiau buvęs karališkosios virtuvės šefas Darrenas McGrady yra atskleidęs, kad jos pusryčių pasirinkimas buvo netikėtai paprastas. Pasak jo, Diana itin mėgo per naktį brinkintą avižinę košę, šiandien dažnai vadinamą overnight oats.

    Šis patiekalas dabar laikomas patogiu ir sveikesniu pasirinkimu, nes paruošiamas iš anksto, o ryte nereikia gaminti nuo nulio. Dianos laikais toks būdas dar nebuvo plačiai paplitęs, todėl jos sprendimas dažnai įvardijamas kaip aplenkęs laiką.

    Kas yra per naktį brinkinta košė

    Per naktį brinkinta košė ruošiama avižinius dribsnius užpilant skysčiu ir paliekant šaldytuve kelioms valandoms ar per naktį. Taip suminkštėję dribsniai tampa lengvai virškinami, o pusryčiai išlieka sotūs dėl skaidulų ir lėčiau pasisavinamų angliavandenių.

    Mitybos specialistai dažnai primena, kad avižose esančios tirpios skaidulos, ypač beta gliukanai, siejami su palankesniais cholesterolio rodikliais ir ilgesniu sotumu. Taip pat toks patiekalas patogus baltymams didinti, jei papildomai įmaišoma graikiško jogurto.

    Kaip ją ruošdavo Diana

    Pasak Darreno McGrady, Diana šią košę pirmą kartą paragavo Šveicarijoje, o grįžusi paprašė ją ruošti reguliariai, net kasdien. Bazinis principas buvo paprastas: avižinius dribsnius užpilti skysčiu ir palikti per naktį.

    Ryte, kai dribsniai suminkštėdavo, juos ji valgydavo su graikišku jogurtu, medumi ir citrinos sultimis. Galiausiai būdavo dedamas tarkuotas obuolys, riešutai, o ant viršaus užberiamos uogos, pavyzdžiui, mėlynės ar šilauogės.

    Kodėl šie pusryčiai vėl tokie populiarūs

    Pastaraisiais metais per naktį brinkinta košė išpopuliarėjo dėl patogumo ir lengvai pritaikomos sudėties. Žmonės dažniau ieško pusryčių, kuriuos galima susidėlioti pagal tikslus, pavyzdžiui, daugiau baltymų, mažiau pridėtinio cukraus ar daugiau skaidulų.

    Vis dėlto mitybos ekspertai pabrėžia, kad sveikumą lemia detalės: kiek dedama medaus, kokie pasirenkami priedai ir kokio riebumo pieno produktai naudojami. Jei siekiama geresnės savijautos ir žarnyno komforto, dažniausiai rekomenduojama didinti skaidulų kiekį palaipsniui ir nepamiršti vandens.

  • Kefyras ne tik gėrimui: 5 pusryčių idėjos, kurios nustebins skoniu ir sotumu

    Kefyras ne tik gėrimui: 5 pusryčių idėjos, kurios nustebins skoniu ir sotumu

    Kefyras dažnai baigiasi stiklinėje, tačiau tai viena universaliausių pieno produktų bazų greitiems pusryčiams. Dėl natūralios rūgštelės jis dera ir su vaisiais, ir su daržovėmis, o baltymų bei fermentuotų kultūrų derinys padeda ilgiau jaustis sotiems.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad fermentuoti pieno produktai gali prisidėti prie žarnyno mikrobiotos įvairovės, o tai siejama su geresne savijauta ir virškinimu. Vis dėlto svarbu rinktis kefyrą be pridėtinio cukraus ir stebėti individualų toleravimą, ypač jei vargina laktozės jautrumas.

    Vaisių kokteilis per 2 minutes

    Paprasčiausias būdas pakeisti kefyro skonį – suplakti kokteilį. Vaisiai sušvelnina rūgštelę, o gėrimas tampa kremiškesnis, ypač jei įdedama banano ar keli šaukštai avižų.

    Praktiškas derinys vienai porcijai: stiklinė kefyro, bananas, sauja šaldytų uogų ir šaukštelis riešutų sviesto. Jei norisi daugiau skaidulų, tinka sumalti linų sėmenys arba įmaišytos čija sėklos.

    Norint žalios versijos, kefyrą galima suplakti su špinatais, prinokusiu mangų gabalėliais ir trupučiu citrinos sulčių. Mangas padeda išlaikyti saldumą, todėl dažniausiai nereikia papildomai saldinti.

    Naktinė avižinė košė be virimo

    Rytais trūkstant laiko, avižų visai nereikia virti: užpilkite jas kefyru iš vakaro. Per naktį dribsniai išbrinks, masė sutirštės, o ryte beliks įdėti priedus.

    Į dubenėlį ar stiklainį įberkite 4–5 šaukštus avižų, užpilkite stikline kefyro ir gerai išmaišykite. Jei ryte pasirodys per tiršta, įpilkite dar šiek tiek kefyro ir pakartotinai permaišykite.

    Skoniui keisti tinka obuolys su cinamonu ir riešutais, vasarą – uogos, o saldumui pakanka šaukštelio medaus. Tokius pusryčius patogu pasiimti į darbą, nes jie lengvai laikosi sandariame inde.

    Šaltas sūrus dubenėlis

    Kefyras puikiai tinka ne tik saldiems deriniams. Iš jo galima greitai paruošti lengvą sūrų pusryčių dubenėlį, kuris ypač tinka šiltais rytais.

    Sumaišykite gerai atšaldytą kefyrą su tarkuotu agurku, smulkintu krapu ir trupučiu česnako. Pagardinkite žiupsneliu druskos ir pipirų, o norint daugiau sotumo tinka riekė pilno grūdo duonos.

    Į tą patį dubenėlį galima įdėti pjaustytų ridikėlių ar svogūnų laiškų, o pilnaverčiams pusryčiams – virtą kiaušinį. Taip gaunamas paprastas patiekalas, kuriame dera baltymai ir daržovės.

    Dar viena greita išeitis – čija pudingas: į stiklinę kefyro įmaišykite 2 šaukštus čija sėklų, po kelių minučių permaišykite dar kartą ir palaikykite šaldytuve bent pusvalandį. Ryte belieka uždėti uogų tyrės ar obuolių su cinamonu ir pabarstyti riešutais.

    Jei norisi tekstūrų kontrasto, kefyrą galima patiekti kaip pusryčių dubenėlį su granola, sėklomis ir sezoniniais vaisiais. Vertėtų atkreipti dėmesį į granolos sudėtį, nes dalis gaminių turi nemažai pridėtinio cukraus.

    Kefyro stiprybė – lankstumas: vieną dieną tai kokteilio pagrindas, kitą – naktinės avižinės košės ar sūraus dubenėlio dalis. Keičiant priedus pagal sezoną ir tai, kas yra virtuvėje, net paprasčiausias kefyras kas rytą gali skambėti vis kitaip.

  • Sūri avižinė košė su kiaušiniu: skanu nuo pirmo kąsnio ir lengvai nurungia saldžią

    Avižinė košė daugeliui siejasi su vaisiais, medumi ar cinamonu, tačiau vis dažniau namuose ir kavinėse įsitvirtina sūri jos versija. Toks pusryčių pasirinkimas ne tik paįvairina racioną, bet ir dažnai geriau pasotina, todėl gali pakeisti sumuštinius ar greitą užkandį.

    Sūri avižinė košė ypač patogi tomis dienomis, kai norisi šilto maisto, bet nėra laiko sudėtingiems patiekalams. Avižos turi švelnų skonį, todėl puikiai dera su ryškesniais priedais, tokiais kaip sūris, kiaušinis ar kepti grybai.

    Kodėl sūri versija pasotina

    Avižiniai dribsniai yra geras skaidulų, ypač beta gliukanų, šaltinis, o šios skaidulos siejamos su ilgesniu sotumu ir palankiu poveikiu cholesterolio lygiui. Kai košė papildoma baltymais, pavyzdžiui, kiaušiniu ir sūriu, sotumo efektas paprastai dar sustiprėja.

    Dar vienas pliusas – lankstumas. Sūrų variantą lengva pritaikyti pagal tai, ką turite šaldytuve: vietoj šoninės tinka kepta vištiena, dešra, pievagrybiai ar špinatai, o prieskonius galima keisti pagal nuotaiką.

    Kaip pagaminti skaniau namuose

    Geriausiai tinka stambesni avižiniai dribsniai, nes jie išlaiko tekstūrą ir nevirsta vientisa tyre. Košę virkite ant mažesnės ugnies ir maišykite, kad ji būtų kreminė, bet neprisviltų, o sūrį įmaišykite nukėlus puodą nuo kaitros.

    Kiaušinį verta kepti ant nedidelės ugnies, kad baltymas sutvirtėtų, o trynys liktų skystas ir taptų natūraliu padažu. Jei renkatės šoninę, ją kepkite sausoje keptuvėje iki traškumo, o riebalus galite panaudoti kiaušiniui, taip išryškindami skonį.

    Greitas receptas su kiaušiniu

    Užvirkite vandenį, įberkite druskos, suberkite avižinius dribsnius ir virkite apie 6–8 minutes, kol suminkštės, bet išliks struktūra. Nukėlę nuo kaitros įmaišykite sviestą ir tarkuotą sūrį, kad košė taptų vientisa ir kremiška.

    Traškiai apkepkite šoninę, tuomet toje pačioje keptuvėje iškepkite kiaušinius. Patiekdami ant košės dėkite kiaušinį, užbarstykite šonine ir pjaustytais svogūnų laiškais, pagardinkite pipirais ir aitriųjų paprikų dribsniais.

    Geriausia valgyti iš karto, kol sūris dar šiek tiek tįsta, o trynys susilieja su koše. Norint daugiau daržovių, ant viršaus tinka pomidorai, papildomai pakepinti grybai ar sauja šviežių špinatų.

  • Dietologas įspėja: šita rytinė košė be priedų nepasotins – ką dėti, kad veiktų

    Dietologas įspėja: šita rytinė košė be priedų nepasotins – ką dėti, kad veiktų

    Dietologas dr. Damian Parol sako, kad pusryčiai neturi būti sudėtingi, tačiau jie turi būti subalansuoti. Pasak jo, vien avižiniai dribsniai, net ir laikomi maistingu produktu, be papildomų sudedamųjų dalių dažnai nesukuria visaverčio patiekalo ir greitai vėl sukelia alkį.

    Specialistas kaip pavyzdį pateikia savo pasirenkamą variantą: košę jis papildo baltymų šaltiniu, pavyzdžiui, „Skyr“ tipo jogurtu, taip pat uogomis ar kitais vaisiais. Riebalų dalį užtikrina sėklų mišinys, pavyzdžiui, chia, sezamų ir linų sėmenys, o kartu gaunama ir daugiau skaidulų.

    „Kai pusryčiuose turiu baltymų, angliavandenių, riebalų ir skaidulų, toks maistas ilgai pasotina“, – sakė dr. Damian Parol.

    Dietologas atkreipia dėmesį, kad košės profilį kardinaliai keičia priedai. Košė su dideliu kiekiu medaus ir be aiškaus baltymų šaltinio gali lemti greitesnius gliukozės svyravimus ir trumpesnį sotumą, palyginti su koše, papildyta jogurtu, vaisiais ir sėklomis.

    Jis taip pat kritikuoja paplitusį mitą, esą angliavandeniai ryte yra ypač blogas pasirinkimas. Po nakties pasninko organizmas yra pasirengęs panaudoti gaunamą energiją, todėl, pasak specialisto, nėra priežasties automatiškai iš pusryčių išbraukti dribsnius, duoną ar vaisius, jei bendras patiekalas yra subalansuotas.

    „Įsitikinimas, kad angliavandeniai ryte blogiausi, dažnai neturi realaus pagrindo ir prieštarauja fiziologijai“, – sakė dr. Damian Parol.

    Kitas dažnas pusryčių pasirinkimas yra kiaušiniai, kuriuos dietologas vertina palankiai dėl visaverčių baltymų ir sotumo. Vis dėlto jis pabrėžia, kad vien 2 kiaušiniai ne visada užtikrina pakankamą baltymų kiekį, ypač aktyviai sportuojantiems ar norintiems ilgiau išlikti sotiems.

    Pasak eksperto, didinant kiaušinių kiekį didėja ir riebalų bei cholesterolio dalis, todėl kai kuriems žmonėms reguliariai valgant daugiau kiaušinių gali kilti MTL cholesterolio rodikliai. Reikšmės turi ir gaminimo būdas: virti kiaušiniai ar kepti su minimaliu riebalų kiekiu skiriasi nuo riebios kiaušinienės.

    Dietologas pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne bendrame baltymų trūkume, o netolygiame jų paskirstyme per dieną. Dalis žmonių ryte suvalgo mažai baltymų, o didžiausią porciją palieka pietums, todėl iki tol dažniau užkandžiauja.

    Kaip patogius baltymų šaltinius pusryčiams jis įvardija natūralų jogurtą, „Skyr“ tipo produktus, liesą ar pusriebę varškę, grūdėtą varškę bei daugiau baltymų turinčius sūrius. Jis primena, kad baltymų galima gauti ir iš augalinių šaltinių, jei jie tinkamai derinami.

    „Jei pusryčiai turi pakankamai baltymų, noras užkandžiauti paprastai sumažėja ir sotumą išlaikyti lengviau“, – sakė dr. Damian Parol.

    Specialistas pabrėžia, kad vieno idealaus pusryčių rinkinio nėra. Svarbiausia, kad pirmasis dienos valgis būtų visavertis, sotus ir pritaikytas žmogaus dienos režimui, aktyvumui bei likusiems valgymams.

  • Kiaušiniai ar avižinė košė: mokslininkai patikrino, kas ilgiau sotina ir padeda mesti svorį

    Kiaušiniai ar avižinė košė: mokslininkai patikrino, kas ilgiau sotina ir padeda mesti svorį

    Kodėl avižos nėra „angliavandenių bomba“

    Avižinė košė socialiniuose tinkluose neretai vadinama angliavandenių bomba, tačiau toks teiginys per daug supaprastina realybę. Avižos, ypač mažiau apdorotos, suteikia ne tik angliavandenių, bet ir skaidulų, B grupės vitaminų bei mineralų.

    Vienas svarbiausių avižų komponentų yra beta gliukanas – tirpios skaidulos rūšis, kuri siejama su mažesniu mažo tankio lipoproteinų, vadinamų bloguoju cholesteroliu, kiekiu kraujyje. Vis dėlto nauda labiausiai tikėtina tada, kai per dieną gaunama pakankama beta gliukano dozė, o viena įprasta porcija jos ne visada užtikrina.

    Beta gliukanas taip pat siejamas su mažesniu gliukozės šuoliu po valgio, tačiau poveikis priklauso nuo porcijos, produkto apdorojimo ir viso patiekalo sudėties. Kitaip tariant, ne kiekviena košės lėkštė automatiškai stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje.

    Tyrimai rodo: sotumą lemia ne tik kalorijos

    Randomizuotame tyrime, kuriame dalyvavo 48 žmonės, buvo lyginama greitai paruošiama avižinė košė ir paruošti avižų pagrindu sukurti pusryčių dribsniai. Abu pusryčiai turėjo panašų energinį kiekį, o po keturių valandų dalyviams buvo pateikiami pietūs.

    Po avižinės košės dalyviai dažniau nurodė didesnį sotumą ir mažesnį alkį, o per kitą valgį suvartojo mažiau energijos. Tyrėjai tai siejo su didesniu beta gliukano kiekiu ir klampesne patiekalo struktūra, kuri gali lėtinti skrandžio ištuštėjimą.

    Vis dėlto tokie palyginimai turi ribotumų: paruoštuose dribsniuose dažnai būna daugiau cukraus ir mažiau beta gliukano, todėl ne visada lyginamos vien tik skirtingos avižų formos. Be to, kai kuriuos šios srities tyrimus finansuoja maisto pramonės atstovai, todėl išvadas verta vertinti atsargiai.

    Kiaušinių pranašumas – baltymai

    Kiaušiniai dažnai laikomi ypač sotiems pusryčiams tinkamu pasirinkimu dėl didesnio baltymų kiekio. Tyrimai su antsvorį ar nutukimą turinčiais žmonėmis yra rodę, kad pusryčiai su kiaušiniais, lyginant su panašaus kaloringumo alternatyvomis, gali sumažinti alkį ir vėlesnį užkandžiavimą.

    Viename dažnai cituojamų tyrimų pusryčiai su kiaušiniais buvo lyginami su panašios energinės vertės pusryčiais su beigeliu. Po kiaušinių žmonės jautėsi sotesni ir per likusią dienos dalį dažniau suvartodavo mažiau maisto, tačiau pats efektas labiausiai siejamas su lengviau išlaikomu kalorijų deficitu.

    Kitame aštuonių savaičių tyrime, kuriame dalyvavo 152 antsvorio ar nutukimo turintys žmonės, tie, kurie laikėsi kalorijų ribojimo ir rinkosi pusryčius su dviem kiaušiniais, vidutiniškai neteko daugiau svorio nei analogiško kaloringumo beigelio grupė. Tačiau tarp dalyvių, kurie kalorijų nemažino, reikšmingo svorio kritimo skirtumo nebuvo.

    Kas iš tiesų padeda mesti svorį

    Moksliniai duomenys leidžia daryti praktišką išvadą: pusryčių pasirinkimas gali paveikti sotumą, apetitą ir tai, kaip lengva laikytis mitybos plano. Vis dėlto svorio mažėjimą pirmiausia lemia ilgalaikis energijos balansas, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis bei tai, ar pavyksta sumažinti persivalgymą ir užkandžiavimą.

    Avižinė košė gali būti itin palanki, jei ji ruošiama iš mažiau apdorotų avižų ir papildoma baltymais bei riebalais, pavyzdžiui, jogurtu, varške, riešutais ar sėklomis. Tuo metu saldintos greitos košės ar dribsnių mišiniai su dideliu cukraus kiekiu dažniau mažina sotumą ir didina norą užkandžiauti.

    Kiaušinius verta derinti su daržovėmis ir skaidulų šaltiniu, pavyzdžiui, pilno grūdo duona, kad sotumas išliktų ilgesnis, o mityba būtų įvairesnė. Galiausiai geriausi pusryčiai yra tie, kurie tinka jūsų dienos režimui, sveikatos būklei ir padeda nuosekliai laikytis subalansuotos mitybos.

  • Gydytojas įspėja: 2 dienų avižų detoksas žada mažesnį cholesterolį, bet tinka ne visiems

    Socialiniuose tinkluose plinta patarimai apie vadinamąjį dviejų dienų avižų detoksą, kai trumpą laiką valgoma beveik vien avižinė košė. Idėja paprasta: daugiau tirpių skaidulų, lengvesnė virškinamojo trakto savijauta ir geresni kraujo lipidų rodikliai.

    Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad žodis detoksas dažnai vartojamas netiksliai. Organizmo detoksikacija pirmiausia vyksta per kepenis ir inkstus, o trumpalaikės griežtos dietos dažniausiai reiškia ne stebuklingą valymą, o staigų raciono pakeitimą.

    Avižos ir cholesterolis: kas pagrįsta?

    Avižose gausu beta gliukanų – tirpių skaidulų, kurios gali padėti mažinti MTL, vadinamąjį blogąjį, cholesterolį. Europos maisto saugos institucijos vertinimu, teigiamas poveikis siejamas su maždaug 3 gramais avižų beta gliukanų per dieną, kaip subalansuotos mitybos dalimi.

    Mechanizmas aiškinamas paprastai: tirpios skaidulos žarnyne sudaro klampų gelį, mažina cholesterolio įsisavinimą ir skatina tulžies rūgščių pasišalinimą. Dėl to organizmas dalį cholesterolio naudoja naujoms tulžies rūgštims sintetinti, o kraujo rodikliai ilgainiui gali gerėti.

    Trumpas, dviejų dienų raciono pakeitimas kai kuriems žmonėms gali atnešti subjektyvų palengvėjimą, ypač jei iki tol mityboje trūko skaidulų. Tačiau ilgalaikiam poveikiui cholesterolio rodikliams dažniausiai reikia nuoseklaus įpročių keitimo, o ne trumpų eksperimentų.

    Kodėl žarnynas gali jaustis geriau?

    Avižos suteikia skaidulų, kurios didina sotumą ir gali padėti sureguliuoti tuštinimąsi. Skaidulos taip pat tampa maistu žarnyno mikrobiotai, o fermentacijos metu susidarančios trumpųjų grandinių riebalų rūgštys siejamos su geresne žarnyno barjero funkcija.

    Kita vertus, staigus skaidulų kiekio šuolis kai kuriems sukelia pilvo pūtimą ar diskomfortą. Tai ypač tikėtina, jei per trumpą laiką skaidulų kiekis padidinamas kelis kartus ir nepakanka skysčių.

    Kas turėtų būti atsargūs?

    Griežtas dviejų dienų meniu, kai valgoma beveik vien avižinė košė, nėra visavertė mityba: trūksta baltymų įvairovės, dalies riebalų, gali stigti kai kurių mikroelementų. Sergantiems cukriniu diabetu, turintiems virškinamojo trakto ligų, taip pat nėščiosioms ar žindymo laikotarpiu prieš tokius bandymus verta pasitarti su gydytoju.

    Jei tikslas yra mažinti cholesterolį, patikimiausia strategija paprastai siejama su Viduržemio jūros tipo mityba, daugiau ankštinių, daržovių, pilno grūdo produktų, riešutų, žuvies, mažiau sočiųjų riebalų ir pakankamu fiziniu aktyvumu. Avižos gali būti šios schemos dalis, tačiau stebuklingu sprendimu vienos netaps.

    „Avižos gali padėti cholesterolio rodikliams, bet trumpi detoksai dažniau sukuria iliuziją, o ne tvarų rezultatą“, – sako mitybos konsultantai, ragindami rinktis ilgalaikius įpročius.

  • Avižinė košė ar kiaušiniai? Gydytoja paaiškino, kas iš tiesų labiau apsimoka pusryčiams

    Avižinė košė ir kiaušiniai dažnai laikomi dviem saugiais pusryčių pasirinkimais, tačiau jų poveikis sotumui ir cukraus kiekiui kraujyje skiriasi. Mitybos medicinos specialistė Constanze Lohse pabrėžia, kad vieno universaliai geriausio pusryčių varianto nėra, nes reakcija į pirmą dienos valgį yra individuali.

    Kiaušiniai paprastai ilgiau suteikia sotumo jausmą, nes turi daugiau baltymų ir beveik nedidina gliukozės kiekio kraujyje. Dvi didesnės porcijos dažnai suteikia apie 12–13 gramų baltymų, todėl tokie pusryčiai kai kuriems žmonėms padeda lengviau išvengti užkandžiavimo vėliau dieną.

    „Organizmo reakcija į pusryčius yra individuali, todėl nėra vieno tinkamo pasirinkimo visiems“, – sakė Constanze Lohse.

    Avižinė košė, palyginti su kiaušiniais, dažniau labiau pakelia gliukozės kiekį, nes joje vyrauja angliavandeniai. Vis dėlto avižos nėra tas pats, kas saldinti dribsniai ar balta bandelė, o pagrindinis pranašumas yra tirpiosios skaidulos beta gliukanas, siejamas su geresne cukraus kontrole ir mažesniu MTL cholesteroliu.

    Didelę reikšmę turi košės sudėtis: vien avižiniai dribsniai su vandeniu dažnai būna mažiau sotūs, todėl naudinga pridėti baltymų ir riebalų šaltinį. Praktikoje tai gali būti natūralus jogurtas, skyras ar varškė, taip pat riešutai, linų sėmenys ar chia sėklos, o saldintos greitos košės su sirupais ir gausiais džiovintais vaisiais paprastai labiau didina glikeminę apkrovą.

    Kiaušinių atveju dažnai keliamas cholesterolio klausimas, nes viename didesniame kiaušinyje gali būti apie 180–190 miligramų cholesterolio. Tačiau cholesterolio pokyčius lemia ne vien kiaušiniai, o visas mitybos modelis, genetiniai veiksniai ir sočiųjų riebalų kiekis racione, todėl daugeliui sveikų žmonių saikingas vartojimas nebūtinai blogina bendrą rodiklių santykį.

    Svorio mažinimui svarbiausias išlieka bendras energijos balansas, o ne vien pasirinkimas tarp kiaušinių ir košės. Jei racione trūksta baltymų, praktiškesnis pasirinkimas gali būti kiaušiniai su daržovėmis, o jei trūksta skaidulų, dažniau verta rinktis gerai sukomplektuotą avižinę košę su baltymais ir sveikais riebalais.

  • Mokslininkai nustebo: košė cholesterolį gali numušti per 2 dienas, bet būtina sąlyga

    Mokslininkai nustebo: košė cholesterolį gali numušti per 2 dienas, bet būtina sąlyga

    Naujas tyrimas rodo, kad labai trumpa, bet griežta avižų dieta gali greitai pagerinti dalies žmonių kraujo lipidų rodiklius. Metabolinį sindromą turintiems dalyviams per dvi dienas sumažėjo MTL cholesterolio, dažnai vadinamo bloguoju, ir bendrojo cholesterolio lygis.

    Metabolinis sindromas siejamas su padidėjusia liemens apimtimi, padidėjusiu kraujospūdžiu, sutrikusia gliukozės apykaita ir nepalankiu riebalų profiliu. Šis derinys didina 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, todėl net nedideli pokyčiai gali turėti praktinę reikšmę.

    Tyrimo metu dalyviai dvi dienas valgė beveik vien avižinius dribsnius, virtus vandenyje. Paros porcija siekė apie 300 gramų dribsnių ir buvo padalinta į tris valgymus, o papildomai leista tik nedidelis kiekis vaisių ar daržovių.

    Rezultatai buvo aiškūs: MTL cholesterolis sumažėjo maždaug 10 proc., o bendras cholesterolis apie 8 proc. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad palankūs pokyčiai kai kuriems dalyviams išliko dar kelias savaites po dviejų dienų režimo pabaigos.

    Kodėl avižos veikia?

    Vienas geriausiai žinomų avižų komponentų yra beta gliukanai, tirpios skaidulos, kurios virškinamajame trakte sudaro gelį. Tokia struktūra gali mažinti cholesterolio ir tulžies rūgščių pasisavinimą, o organizmui atstatant tulžies rūgščių atsargas naudojamas kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis.

    Šis tyrimas papildomai išryškino ir žarnyno mikrobiotos vaidmenį. Po dviejų dienų intensyvaus avižų raciono pakito žarnyno bakterijų aktyvumas, o kai kurių fenolinių junginių metabolitų gamyba padidėjo, kas gali būti susiję su ilgiau išliekančiu efektu.

    Kodėl kasdienė košė ne visada duoda tą patį?

    Antroje tyrimo dalyje dalyviai šešias savaites valgė avižinę košę kasdien, tačiau gerokai mažesnį kiekį, apie 80 gramų dribsnių per dieną. Šį kartą cholesterolio pokyčiai buvo gerokai silpnesni, nors įprotis išliko.

    Tai leidžia manyti, kad vien avižos nekompensuoja bendro raciono, jei jis toliau gausus itin perdirbtų produktų, sočiųjų riebalų ir perteklinių kalorijų. Kitaip tariant, svarbiausia yra viso mitybos modelio kokybė, o ne vienas produktas.

    Kaip rinktis ir kam būti atsargiems?

    Kasdienė avižinė košė gali būti naudingas širdžiai palankios mitybos elementas, ypač jei ja pakeičiami saldinti pusryčių dribsniai, bandelės ar balta duona. Geriausia rinktis paprastus avižinius dribsnius, o ne greito paruošimo mišinius su pridėtiniu cukrumi, sirupais ar aromatais.

    Košę verta gardinti uogomis, obuoliu, cinamonu, riešutais, linų sėmenimis ar natūraliu jogurtu, tačiau išlaikyti bendrą saiką. Svarbu nepamiršti, kad didelis cholesterolio kiekis dažnai reikalauja kompleksinių sprendimų, o kartais ir gydymo, todėl staigius mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Sūri avižinė košė pusryčiams: kuo ji naudinga žarnynui ir kaip pasigaminti su daržovėmis bei kiaušiniu

    Kas yra sūri avižinė košė?

    Sūri avižinė košė – tai alternatyva įprastai saldžiai košei, kai avižos verdamos ne su pienu ar vaisiais, o su daržovių sultiniu, daržovėmis, alyvuogių aliejumi ir dažnai papildomos kiaušiniu. Skonis labiau primena sotų pietų patiekalą, tačiau paruošimas išlieka greitas ir paprastas.

    Toks variantas ypač tinka tiems, kuriems saldūs pusryčiai nepatinka arba po jų greitai vėl norisi valgyti. Sūri košė leidžia lengvai įtraukti daugiau daržovių ir baltymų, nekeičiant pagrindo – avižų.

    Kodėl ji siejama su žarnynu?

    Avižose gausu skaidulų, o ypač beta gliukanų – tirpiųjų skaidulų, kurios žarnyne sudaro gelį ir gali padėti palaikyti reguliarią virškinamojo trakto veiklą. Dėl šios priežasties avižinė košė dažnai apibūdinama kaip patiekalas, padedantis „sutvarkyti“ žarnyną, nors tai labiau siejama su pakankamu skaidulų kiekiu mityboje, o ne su momentiniu efektu.

    Skaidulos iš avižų ir daržovių taip pat lėtina angliavandenių pasisavinimą. Tai reiškia tolygesnį energijos išsiskyrimą ir mažesnius staigius alkio šuolius, kurie neretai pasireiškia po saldžių, mažai skaidulų turinčių pusryčių.

    Kam tokie pusryčiai tinka labiausiai?

    Sūri avižinė košė gali būti geras pasirinkimas, kai reikia sočiai pavalgyti kelioms valandoms, pavyzdžiui, prieš intensyvią darbo dieną ar rytinę treniruotę. Kiaušinis suteikia visaverčių baltymų ir riebalų, todėl sotumo jausmas paprastai išlieka ilgiau.

    Daržovės, tokios kaip cukinija, paprika ir svogūnas, papildo patiekalą skaidulomis ir mikroelementais. Alyvuogių aliejus ne tik pagerina skonį ir tekstūrą, bet ir prideda nesočiųjų riebalų, kurie padeda patiekalą subalansuoti.

    Kaip pasigaminti sūrią avižinę košę?

    Pagrindas paprastas: avižinius dribsnius išvirkite daržovių sultinyje arba vandenyje, o tuo metu keptuvėje trumpai apkepkite smulkintą svogūną, papriką ir cukiniją. Daržoves sumaišykite su dribsniais, įpilkite karšto sultinio ir virkite ant silpnos ugnies, kol košė sutirštės.

    Ant viršaus tinka pusiau minkštas kiaušinis ir smulkinti laiškiniai svogūnai. Jei košė per tiršta, įpilkite dar šiek tiek sultinio ar vandens, o pabaigoje pagardinkite druska ir pipirais.

    Norint paįvairinti, galima įdėti špinatų, pievagrybių, vyšninių pomidorų, tofu ar šiek tiek tarkuoto sūrio. Aštresniam skoniui tinka čili ar rūkyta paprika, o kremiškumui – šaukštas natūralaus jogurto arba kreminio sūrio.

  • Karalienės Camillos pusryčių paslaptis: paprasta avižinė košė kasdien, bet vienas priedas stebina

    Naujoje knygoje „Cooking & The Crown“ aprašomi britų karališkosios šeimos kasdieniai įpročiai, o viena detalė sulaukė daugiausia dėmesio: karalienė Camilla, pasak autoriaus Tomo Parkerio Bowleso, šaltuoju metų laiku dažnai renkasi itin paprastus pusryčius.

    Teigiama, kad ji kasdien valgo avižinę košę, o išskirtinumas slypi ne egzotiškuose ingredientuose, o šaukšte naminio medaus. Medus, anot knygos, gaunamas iš avilių, laikomų šeimos valdose, ir dėl švelnaus skonio tinka tiek košei, tiek natūraliam jogurtui ar arbatai.

    Kuo avižos vertingos širdžiai?

    Avižos dažnai minimos kaip vienas palankiausių pasirinkimų kraujagyslėms, nes jose gausu tirpiųjų skaidulų, ypač beta gliukanų. Šios skaidulos virškinamajame trakte padeda „surišti“ dalį cholesterolio ir gali prisidėti prie mažesnio mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekio.

    Europos maisto saugos institucijos vertinimu, teiginys apie cholesterolio mažinimą gali būti taikomas tuomet, kai per dieną suvartojama bent 3 gramai avižų beta gliukanų. Praktikoje tai dažnai atitinka įprastą dubenėlį avižinės košės, ypač jei pasirenkamos mažiau apdorotos avižos ir pakankama jų porcija.

    Medus: nauda ir ribos

    Medaus poveikis sveikatai dažnai aptariamas plačiai, tačiau svarbu atskirti tai, kas pagrįsta, nuo to, kas skamba pernelyg pažadėtinai. Mokslinėje literatūroje medus siejamas su antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, o kai kurie tyrimai rodo galimą teigiamą poveikį lipidų rodikliams.

    Vis dėlto medus iš esmės išlieka pridėtinis cukrus, todėl jo kiekį verta riboti, ypač turintiems padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, diabetą ar siekiantiems mažinti kūno svorį. Šaukštelis ar šaukštas medaus košėje gali būti priimtinas pasirinkimas, bet svarbiausia yra bendras dienos cukrų balansas.

    Kaip pusryčius padaryti dar sveikesnius?

    Knygoje minima, kad košė kartais verdama su riebiu pienu ir žiupsneliu druskos. Specialistai dažniau pataria rinktis vandenį arba liesesnį pieną, o druską ir baltą cukrų palikti retoms progoms, nes per didelis druskos kiekis siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu.

    Norint natūralaus saldumo ir daugiau skaidulų, praktiškas sprendimas yra vaisiai ar uogos, pavyzdžiui, bananas, obuolys ar šaldytos uogos. Tokie priedai padidina kalio, antioksidantų ir vitaminų kiekį, o kartu padeda lengviau surinkti rekomenduojamas vaisių ir daržovių porcijas per dieną.