Kas yra lūpų kampučių uždegimas
Lūpų kampučių skilinėjimas ir skausmingas uždegimas, dažnai vadinamas užkandimu, pasireiškia viename arba abiejuose burnos kampučiuose. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip nedidelis įtrūkimas, tačiau dėl nuolatinio tempimo kalbant ir valgant žaizdelė greitai gilėja.
Tuomet atsiranda deginimas, skausmas, šlapiavimas ar šašai, o kartais ir nedideli paviršiniai opėjimai. Ši būklė skiriasi nuo pūslelinės, nes paprastai nebūna būdingų pūslelių ir virusinio bėrimo, dažniau vyrauja įtrūkimas bei vietinis odos uždegimas.
Dažniausios priežastys ir rizika
Viena dažniausių priežasčių yra maistinių medžiagų stoka, ypač B grupės vitaminų, geležies ir cinko, kurie svarbūs odos atsinaujinimui ir žaizdų gijimui. Tokie trūkumai dažniau nustatomi netinkamai maitinantis, laikantis ribojančių dietų, taip pat esant įsisavinimo sutrikimams.
Labai svarbios ir vietinės sąlygos: nuolatinis kontaktas su seilėmis, kai lūpų kampučiai nuolat drėksta. Tai gali nutikti dėl netaisyklingo sąkandžio, dantų trūkumo, netinkamai pritaikytų protezų, taip pat vyresniame amžiuje, kai pakinta veido audinių tonusas.
Paradoksalu, bet ir burnos sausumas gali didinti riziką, nes oda lengviau suskyla, o žmogus dažniau laižo lūpas. Prie situacijos prisideda įprotis nuolat laižyti ar kandžioti lūpas, rūkymas, dirginančios burnos higienos priemonės ar lūpų kosmetika, sukelianti alergiją.
Pažeistoje ir nuolat drėgnoje vietoje lengvai prisideda infekcija, dažniausiai Candida genties mieliagrybiai arba bakterijos, pavyzdžiui, Staphylococcus aureus. Rizika didėja sergant cukriniu diabetu, po antibiotikų vartojimo, susilpnėjus imunitetui ir esant prastesnei burnos higienai.
„Dažnas scenarijus toks: pirmiausia atsiranda įtrūkimas, tuomet prisideda mikroorganizmų dauginimasis, o galiausiai uždegimas užsitęsia ir trukdo gijimui“, – aiškina gydytojai dermatologai, aprašydami šios būklės mechanizmą.
Kada užtenka priežiūros, o kada būtinas gydytojas
Lengvesniais atvejais pirmiausia verta sumažinti dirginimą ir atkurti odos barjerą: vengti lūpų laižymo, saugoti kampučius nuo išsausėjimo ir reguliariai tepti apsauginiais, drėkinančiais preparatais. Kartais pakanka priemonių, kurios sudaro apsauginę plėvelę ir padeda odai gyti.
Jei įtrūkimai kartojasi, šlapiuoja, atsiranda ryškus paraudimas, skausmas ar žaizdelės negyja, gali reikėti tikslinio gydymo nuo grybelio ar bakterijų. Tokiais atvejais svarbu ne tik tepalas, bet ir priežasties paieška, nes pasikartojantys uždegimai gali būti susiję su anemija, cukrinio diabeto kontrole ar mitybos trūkumais.
Gydytojo konsultacija ypač svarbi, jei simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites, nuolat atsinaujina arba kartu pasireiškia kiti požymiai, pavyzdžiui, nuovargis, blyškumas, liežuvio perštėjimas ar dažnos infekcijos. Tuomet gali būti tikslinga įvertinti geležies, B grupės vitaminų būklę, burnos ertmės ir dantų padėtį bei bendrą sveikatos būklę.
Namų priemonės, pavyzdžiui, medus ar žolelių kompresai, kai kuriems žmonėms suteikia trumpalaikį komfortą, tačiau jos neturėtų pakeisti gydymo, jei yra infekcija ar ryškūs trūkumai. Svarbiausia taisyklė paprasta: jei problema kartojasi, reikėtų ieškoti ne tik greito palengvinimo, bet ir tikrosios priežasties.